Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [I-1792-386-2013].docx
Bylos nr.: I-1792-386/2013
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Klaipëdos apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 300104105 atsakovas
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorius Rimvidas Valančius trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Bylos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Skundas
Skundo priėmimas
Pasiruošimas administracinių bylų nagrinėjimui teisme
Teismo pranešimai ir šaukimai
Pirmosios instancijos teismo nutartis
Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-1792-386/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01396-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 24; 74 (S)

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. gruodžio 11 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės ir Vidos Stonkuvienės, dalyvaujant posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei,

2013 m. gruodžio 5 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui R. V. dėl 2013 m. spalio 24 d. akto Nr. (1.7)-SR-3812 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

 

n u s t a t ė:

 

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013-11-04 nutartimi (b. l. 4-5) priimtas pareiškėjos S. S. (toliau – ir pareiškėja) skundas (b. l. 6-7) atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau – ir Klaipėdos VGTPT,  Tarnyba, atsakovė), trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui R. V. (toliau – ir Tarnybos direktorius) dalyje dėl reikalavimų:

- panaikinti Klaipėdos VGTPT 2013-10-24 aktą Nr. (1.7)-SR-3812 „Dėl prašymo nenagrinėjimo“ (toliau – ir ginčijamas aktas);

- įpareigoti Klaipėdos VGTPT priimti sprendimą pagal pareiškėjos 2013-10-21 prašymą, reg. Nr. ATP-1816, suteikti antrinę teisinę pagalbą (toliau – ir 2013-10-21 prašymas);

Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodo, kad 2000 metais jai priklausančios UAB „Ridlita“ turtą, dokumentus bei kasos pinigus pasisavino antstolių kontora prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo. Teigia, kad pakartotinai UAB „Ridlita“ dokumentai buvo pasisavinti 2003 ir 2004 metais, o paskutinį kartą 2013 m. juos pasisavino Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Taip pat teigia, kad dėl savavališko turto nusavinimo buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, tačiau ji ignoravo pareiškėjos prašymus ir skundus, todėl pareiškėjai būtina antrinė teisinė pagalba, kad nustatyti faktines aplinkybes, susijusias su UAB „Ridlita“ savavališku turto nusavinimu. Nurodo, kad Tarnybos direktorius R. V. nuo pat Tarnybos įkūrimo užima priešišką poziciją pareiškėjos atžvilgiu, piktnaudžiauja savo pareigomis, veikia suinteresuotų asmenų naudai, kurie pasisavino UAB „Ridlita“ turtą.

Pareiškėja nurodo, kad 2013-10-21 prašymu dėl minėtų aplinkybių prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą bei Tarnybos direktorių nusišalinti nuo jos prašymo nagrinėjimo, tačiau ginčijamu aktu Tarnybos direktorius nenusišalino, o prašymą paliko nenagrinėtu.

Mano, kad ginčijamas aktas neteisingas, kadangi tokiais veiksmais užkertama jos teisė kreiptis į teismą.

 

Atsakovė Klaipėdos VGTPT atsiliepimu į pareiškėjos skundą (14-16) nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė paaiškina, kad Tarnybos direktorius R. V., nenustatęs priežasčių, dėl kurių negalėtų objektyviai ir nešališkai dalyvauti pareiškėjos prašymo nagrinėjimo administracinėje procedūroje, ir vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsniu, nuo pareiškėjos 2013-10-21 prašymo nagrinėjimo nutarė nenusišalinti, nesant šiame straipsnyje numatytų nusišalinimo pagrindų.

Teigia, kad ginčijamu aktu Tarnyba nusprendė pareiškėjos 2013-10-21 prašymo nenagrinėti kaip pakartotinio prašymo. Nurodo, kad pareiškėja dar 2011-08-24 pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (toliau – ir 2011-08-24 prašymas), kuriame pareiškėja nurodė, kad: „2000 metais neteisėtai pasisavinti man nuosavybės teisėmis priklausančios UAB „Ridlita“ daiktai, dokumentai bei visas kitas turtas. Būtina nustatyti juridinį faktą kad šios bendrovės atžvilgiu nebuvo teisminio ginčo ir išduoto vykdomojo dokumento“ (past. - kalba netaisyta). Nurodo, kad Tarnyba, išnagrinėjusi jos 2011-08-24 prašymą, 2011-09-22 sprendimu Nr. (1.31)-TPB-178-11 atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą, nes nustatė, jog pareiškėjos reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą yra akivaizdžiai nepagrįstas.

Tarnyba teigia, kad pareiškėjos 2013-10-21 prašyme išdėstyto reikalavimo pagrindą sudaro tas pats dalykas, kaip ir jos 2011-08-24 prašymo. Pareiškėja nenurodė jokių naujų aplinkybių, sudarančių prašymo pagrindą ar argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnio sprendimo pagrįstumu  bei tai patvirtinančių dokumentų nepateikė.

Pažymi, kad Tarnybos 2011-09-22 sprendimo Nr. (1.31)-TPB-178-11 teisėtumą ir pagrįstumą patikrino Klaipėdos apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir pripažino, kad šis Tarnybos sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

 

Proceso šalys ir/ar jų atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 57-60), todėl byla nagrinėta iš esmės šiems proceso dalyviams nedalyvaujant.

 

Konstatuojama:

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

 

Byloje iš esmės ginčas kilo dėl atsakovės Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-10-24 akto Nr. (1.7)-SR-3812 „Dėl prašymo nenagrinėjimo“ (b. l. 8), kuriuo atsakovė pareiškėjos S. S. 2013-10-21 prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, reg. Nr. ATP-1816, (b. l. 31-35) paliko nenagrinėtu.

Ginčijamu aktu Tarnybos direktorius R. V. nenusišalino nuo pareiškėjos 2013-10-21 prašymo nagrinėjimo, motyvuodamas tuo, kad nėra nusišalinimo pagrindų, numatytų Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje, t. y. pareiškėjos nurodytos priežastys, dėl kurių Tarnybos direktorius turėtų nusišalinti, yra pagrįstos subjektyviu jos vertinimu, o ne objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais. Tarnybos direktoriui pačiam nėra žinomos aplinkybės, kurios galėtų sukelti jo viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktą ir trukdytų jam išnagrinėti minėtą pareiškėjos prašymą objektyviai ir nešališkai.

Ginčijamu aktu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimo Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ 1 punktu patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 12 punktu, pareiškėjos 2013-10-21 prašymas paliktas nenagrinėtu kaip pakartotinis. Toks sprendimas motyvuojamas tuo, kad pareiškėjos 2011-08-24 prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą, reg. Nr. ATP-1577, (b. l. 45-59) pareikšto reikalavimo pagrindą sudarė tas pats dalykas, kaip ir 2013-10-21 prašymu pareikšto reikalavimo, o 2011-08-24 prašymas nebuvo tenkintas 2011-09-22 sprendimu Nr. (1.31)-TPB-178-11 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (b. l. 22-24).

Tarnyba taip pat nurodė, jog pareiškėja 2013-10-21 prašyme nepateikė jokių naujų aplinkybių, sudarančių prašymo pagrindą, ar argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnio sprendimo pagrįstumu. Pažymėjo, kad Tarnybos 2011-09-22 sprendimas Nr. (1.31)-TPB-178-11 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Klaipėdos apygardos administracinio teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pripažintas pagrįstu bei teisėtu.

 

Dėl Tarnybos direktoriaus nusišalinimo.

Skundo argumentas, jog Tarnybos direktorius R. V. nenusišalino dėl interesų konflikto pripažįstamas nepagrįstu. Tarnyba yra valstybės institucija (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 9 straipsnio 1 dalis), todėl privalo vadovautis ne tik šiuo įstatymu, bet ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, reglamentuojančiais viešojo administravimo institucijų veiklą.

Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, prievoles, 1, 2, 4 punktuose nustatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo: nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra; priimdami sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalies definiciją interesų konfliktas – situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais. Privatūs interesai – asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (2 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 3 straipsnyje nurodyti viešojo administravimo principai, kuriais viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis. Vienas iš šių principų yra objektyvumo principas (2 punktas), kurį įstatymų leidėjas apibrėžė kaip reiškiantį, jog administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Šio įstatymo 25 straipsnis nustato viešojo administravimo subjekto nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje pagrindus ir tvarką. Šio straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato valstybės tarnautojo ir darbuotojo nušalinimo pagrindą, jeigu tarnautojo ar darbuotojo nešališkumu pagrįstai abejojama dėl kokių nors kitų priežasčių (1 ir 2 punktuose numatyti giminystės ryšiai, pavaldumo santykiai), galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimą dėl valstybės tarnautojo ar darbuotojo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima viešojo administravimo subjekto vadovas. Sprendimą dėl viešojo administravimo subjekto vadovo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima jis pats arba jį į pareigas paskyręs viešojo administravimo subjekto vadovas, arba kolegialus viešojo administravimo subjekto vadovas.

Iš aptartojo teisinio reguliavimo matyti, kad administravimo subjekto nušalinimo ar nusišalinimo nuo administracinės procedūros tvarka ir sąlygos yra detaliai aptartos. Jeigu toks nušalinimas reiškiamas asmens, kuris kreipėsi dėl administracinės procedūros ir mano, kad tarnautojas yra šališkas, pirmiausia turi būti teikiamas prašymas, kuriame išdėstyti argumentai dėl asmens interesų konflikto ar kitų aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių dėl asmens šališkumo. Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėja 2013-10-21 prašyme prašė dėl interesų konflikto, jos asmens žeminimo ir įžeidinėjimo nušalinti Tarnybos direktorių R. V., tačiau pareiškėja nenurodė aplinkybių, galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Prašymas nemotyvuotas, nenurodyti ir nepateikti duomenys, įrodantys Tarnybos vadovo suinteresuotumą. Tiek ginčijame akte, tiek atsakovės atsiliepime nurodoma, jog Tarnybos direktorius nenustatė priežasčių, dėl kurių negalėtų objektyviai ir nešališkai dalyvauti pareiškėjos prašymo nagrinėjimo administracinėje procedūroje, ir vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsniu, nuo pareiškėjos 2013-10-21 prašymo nagrinėjimo nutarė nenusišalinti, nesant šiame straipsnyje numatytų nusišalinimo pagrindų.

Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima atitinkama tarnyba. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-04-05 įsakymo Nr. 1R-105 „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų steigimo ir viešųjų įstaigų Vilniaus viešosios advokatų kontoros bei Šiaulių viešosios advokatų kontoros pertvarkymo“ 3.2 punktu patvirtinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nuostatai (toliau – ir Nuostatai), kurių 2 punkte numatyta, kad tarnybos paskirtis – pagal kompetenciją užtikrinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir valstybės politikos įgyvendinimą smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo srityje, o 10 punkte išvardintos Tarnybos funkcijos ir viena iš jų – sprendimų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimas (10.1.2 punktas). Pagal 17.1 punkto nuostatas Tarnybos direktorius sprendžia Tarnybos kompetencijai priskirtus klausimus ir atsako už Tarnybai nustatytų veiklos tikslų pasiekimą ir funkcijų atlikimą.

Remiantis minėto įstatymo nuostatomis, sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo kompetentingas priimti yra Tarnybos vadovas. Ginčo teisiniame santykyje sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmė kompetentingas pareigūnas, turintis teisę priimti sprendimą. Tarnybos direktoriui, neįžvelgus interesų konflikto bei nenustačius kitų aplinkybių, dėl kurių jis negalėtų priimti sprendimo, pareiškėjai nepagrindus ir tinkamai nesuformulavus nušalinimo pagrindų, nebuvo kliūčių išspręsti pareiškėjos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar neteikimo, todėl pareiškėjos argumentai dėl sprendimo neteisėtumo, kad jį priėmė suinteresuotas ir šališkas Tarnybos direktorius, yra nepagrįsti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 3 dalis numato vienintelį atvejį, kada sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje turi priimti kita tarnyba. Įstatymu nustatyta, kad taip daroma, kai ginčo dalykas yra tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos. Tada sprendimą priima kita Tarnyba teisingumo ministro nustatyta tvarka. Šiuo atveju ginčo dalyku nebuvo Tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, todėl pareiškėjos prašymą galėjo išnagrinėti būtent Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorius.    

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog Tarnybos vadovas, vykdydamas jo kompetencijai priskirtas pareigas, pagrįstai nenusišalino nuo pareiškėjos 2013-10-21 prašymo nagrinėjimo.

 

Dėl pareiškėjos 2013-10-21 prašymo.

Pažymėtina, jog nors Valstybės garantuojamos teisinė pagalbos įstatymas tiesiogiai neįtvirtina galimybės palikti prašymą nenagrinėtu, tačiau, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. A442-419/2009, A556-362/2010), darytina išvada, kad sprendžiant tokio pobūdžio klausimus, negali būti remiamasi vien tik VGTPĮ, o turi būti taikomos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimo Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ 1 punktu patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

Taisyklių 12 punktas nustato, kad prašymai, su kuriais tas pats asmuo kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, nenagrinėjami, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu; kai pakartotinis prašymas nenagrinėjamas, institucija per 5 darbo dienas nuo pakartotinio prašymo gavimo institucijoje praneša asmeniui, kodėl jo prašymas nenagrinėjamas ir nurodo šio sprendimo apskundimo tvarką.

Kitaip tariant, Taisyklės aiškiai įtvirtino galimybę palikti atitinkamą prašymą nenagrinėtu, jeigu tuo pačiu klausimu asmuo prašymu jau buvo kreipęsis į instituciją ir nenurodomos naujos aplinkybės ar nepateikiami nauji argumentai, sudarantys pagrindą abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Todėl šiuo atveju sprendžiant kilusį ginčą, būtina nustatyti, ar susiklosčiusi situacija atitiko Taisyklių 12 punkte nustatytus kriterijus ir sudarė pagrindą priimti ginčijamą aktą, kuriuo pareiškėjos 2013-10-21 prašymas paliktas nenagrinėtu.

Bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėja 2011-08-24 prašymu (b. l. 45-59) prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje. Pareiškėja, aprašydama teisinės pagalbos, nurodė: „procesinių dokumentų paruošimas byloje juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Atstovavimas bylos aplinkybėse iki pilno bylos išnagrinėjimo. Bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo“. Pareiškėja nurodė, kad 2000 metais neteisėtai pasisavinti jai nuosavybės teisėmis priklausančios UAB „Ridlita“ daiktai, dokumentai bei visas kitas turtas, būtina nustatyti juridinį faktą, kad šios bendrovės atžvilgiu nebuvo teisinio ginčo ir išduoto vykdomojo dokumento.

Tarnyba 2011-09-22 sprendimu Nr. (1.31)-TPB-178-11 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (b. l. 22-24) pareiškėjos 2011-08-24 prašymo netenkino, konstatuodama, kad pareiškėjos reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, o paruošti teisės aktų reikalavimus atitinkantį pareiškimą teismui dėl jos prašomo juridinio fakto nustatymo neįmanoma. Šis sprendimas buvo apskųstas teismui, o Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012-02-15 sprendimu (b. l. 25–30) bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-09-10 nutartimi (b. l. 36–44) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą, minėtą Tarnybos sprendimą palikdami galioti, todėl šis Tarnybos sprendimas yra galiojantis.

Pareiškėja 2013-10-21 prašymu (b. l. 31-35) vėl prašė suteikti jai antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje – paruošti procesinius dokumentus civiliniame procese dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, dėl galimo dokumentų, susijusių su turto nusavinimu, prarastų dokumentų atkūrimu. Pareiškėja nurodė, kad 2000 metais buvo nusavintas nuosavybės teise jai priklausančios UAB „Ridlita“ turtas ir dokumentai. Teigė, kad išnaudojo visas galimybes gauti duomenis, kokiu pagrindu buvo nusavintas turtas, kokia nusavinto turto vertė, kad duomenys neišduodami, todėl būtina kreiptis į teismą.

Įvertinus bylos medžiagą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad 2013-10-21 prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pateiktas dėl to paties reikalavimo, o galiojančiu Tarnybos sprendimu jau atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, taigi šiuo atveju pareiškėja į Tarnybą jau buvo kreipusis su prašymu, o pateikus naują prašymą nebuvo nurodytos naujos aplinkybės ar pateikti nauji argumentai, kurie sudarytų pagrindą abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Tarnyba tinkamai vadovavosi Taisyklių 12 punktu ir pagrįstai bei teisėtai paliko pareiškėjos 2013-10-21 prašymą nenagrinėtu.

 

Dėl reikalavimų panaikinti ginčijamą aktą ir įpareigoti atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d. ir kt.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Tačiau, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, taip ir teisė kreiptis į teismą, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Konstitucija asmeniui suteikia ne tik teises, bet nustato ir pareigas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis numato, kad žmogus, įgyvendindamas savo teises, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjos argumentas, jog jos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą palikus nenagrinėtu užkertama teisė kreiptis į teismą, nepagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamas aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu nustatytus bendruosius reikalavimus bei nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-10-24 aktas Nr. (1.7)-SR-3812 „Dėl prašymo nenagrinėjimo“, kuriuo pareiškėjos S. S. 2013-10-21 prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą, reg. Nr. ATP-1816, paliktas nenagrinėtu, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti bei tenkinti pareiškėjos reikalavimą įpareigoti Tarnybą priimti naują sprendimą pagal pareiškėjos 2013-10-21 prašymą. Vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu, pareiškėjos S. S. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Respublikos ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies nuostatas teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

Pareiškėjos S. S. skundas atmestinas kaip nepagrįstas, todėl ji neturi teisės į turėtų išlaidų atlyginimą. Taigi, netenkintinas pareiškėjos  prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjos S. S. skundą atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui R. V. dėl 2013 m. spalio 24 d. akto Nr. (1.7)-SR-3812 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus;

netenkinti pareiškėjos S. S. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

 

Teisėjos                                                                                            Laimutė Jokubauskaitė

 

 

Dalia Gumuliauskienė

 

 

Vida Stonkuvienė