Administracinė byla Nr. ATP-366-417/2015
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01117-2015-1
Procesinio sprendimo kategorija 45.4.; 79.1.
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. birželio 9 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – Kelių policijos biuras) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-13 nutarimo,
n u s t a t ė :
A. S. 2015-03-23 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 3.35 val. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo (1,74 prom. girtumas) laipsnis, vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausiančią D. R.. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 226 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 129 str., 123 str. 5 d.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-13 nutarimu A. S. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 129 str. ir 123 str. 5 d., ir skirta subendrinta administracinė nuobauda – 1 158 Eur bauda be transporto priemonės konfiskavimo, baudos mokėjimą išdėstant dvidešimt keturių mėnesių laikotarpiui, mokant kas mėnesį po 48 Eur 25 ct.
Apeliaciniu skundu Kelių policijos biuras prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-13 nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, paskirti A. S. 1 158 Eur baudą su transporto priemonės konfiskavimu. Nurodo, kad A. S. padarė labai šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, jau ne pirmą kartą vairuoja transporto priemones būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės jas vairuoti. Tokio asmens dalyvavimas viešajame eisme yra itin pavojingas. Pagal administracinių teismų praktiką, transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 129 str. numatyto pažeidimo padarymą gali būti netaikomas ir galimas ATPK 301 str. nuostatų taikymas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, kad automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, jog automobilis buvo paimtas prieš savininko valią ir juo buvo disponuojama neteisėtai, todėl teismas nepagrįstai nekonfiskavo transporto priemonės, kuria buvo padarytas pažeidimas.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas netinkamai taikė ATPK 129 str. nuostatas ir A. S. paskyrė neteisingą sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiais apelianto argumentais.
ATPK 129 straipsnyje numatyta, kad šio pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Daiktas, kuris buvo ATPK 129 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuotinas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise jis priklauso (ATPK 26 str. 1 d.).
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad A. S. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 129 straipsnyje, padarymą skirta nuobauda – 1158 Eur bauda be transporto priemonės konfiskavimo.
Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad A. S. pažeidimo padarymo metu būdamas neblaivus vairavo ne jam, o D. R. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Be to, transporto priemonė buvo neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pagal teismų formuojamą praktiką pripažintina, kad pažeidimo padarymo įrankio – transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 129 str. numatyto pažeidimo padarymą gali būti netaikomas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, kad automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Pirmosios instancijos teismas, neskirdamas A. S. papildomos ATPK 129 straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos – transporto priemonės, kuri buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimo (ATPK 21 str. 1 d. 3, p., 22 str.), nenurodė jokių motyvų.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjant bylą apylinkės teisme nebuvo užtikrintas asmens D. R., kuriam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė galėtų būti konfiskuota ir kurio teisėms ir pareigoms administracinės bylos nagrinėjimas turėtų įtakos, dalyvavimas procese. D. R. apie bylos nagrinėjimą nebuvo informuotas ir posėdyje nedalyvavo, todėl liko neišsiaiškintos automobilio, kuriuo buvo padarytas teisės pažeidimas, paėmimo aplinkybės, todėl apeliacinės instancijos teismas negali iš esmės išspręsti klausimo dėl pažeidimo padarymo įrankio – transporto priemonės konfiskavimo, nes būtų pažeista savininko teisių gynyba.
ATPK nereglamentuoja asmens, kurio turtas konfiskuojamas, procesinių teisių administracinio teisės pažeidimo bylos procese, tačiau pagal teismų praktiką, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose kyla ne pažeidėjui priklausančių transporto priemonių konfiskavimo klausimas, efektyvus teisingumo vykdymas ir teisinio tikrumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo, kurio teisėms ar pareigoms administracinės bylos išnagrinėjimas gali turėti įtakos, turėtų teisę dalyvauti procese. Tokiai praktikai pritartina, nes administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje taikant konfiskavimo nuobaudą yra sprendžiamas klausimas dėl asmens civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, todėl automobilio konfiskavimo klausimo išsprendimas tiesiogiai daro įtaką automobilio, kurį būtų nuspręsta konfiskuoti, savininko teisėms, ir šis asmuo turėtų aiškų suinteresuotumą apginti savo interesus.
Atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką, darytina išvada, kad toks asmuo privalo būti įtrauktas į bylos procesą ir jam turi būti sudaryta galimybė ginti savo nuosavybės teisę ir teisėtus interesus. Pirmosios instancijos teismas turėjo duomenų, kam nuosavybės teise priklauso automobilis, su kuriuo padaryti administraciniai teisės pažeidimai, tačiau neįsitikino, ar automobilio savininkui pranešta apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, teismas nesiaiškino, kokiomis aplinkybėms A. S. paėmė jam nepriklausantį automobilį, ar automobilio savininkas žinojo apie automobilio paėmimą ir juo padarytą teisės pažeidimą. Šios aplinkybės, siekiant priimti teisingą sprendimą, privalėjo būti išsiaiškintos.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismas visapusiškai neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių ir jų nevertino, taip pažeidė ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išnagrinėti jas tiksliai pagal įstatymus, taip pat pažeidė ATPK 256, 257, 284 straipsnių reikalavimus ir tai laikoma esminiais proceso normų pažeidimais, turėjusiais įtakos nepagrįsto nutarimo priėmimui. Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, o byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-13 nutarimą panaikinti ir A. S. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama ir galutinė.
Teisėjas Eduardas Maškevičius