Civilinė byla Nr. 2-931-413/2015

(Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00457-2014-9)

Procesinio sprendimo kategorija: 34.3.5; 44..2.; 113.1; 116.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas,

sekretoriaujant Miglei Lukoševičiūtei,

dalyvaujant ieškovų atstovams I. G. ir advokatui S. B.,

atsakovo atstovei advokatei S. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Restauracija“ ieškinį atsakovui K. V., trečiasis asmuo V. Š., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos  taikymo,

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami pripažinti negaliojančia 2014 m. kovo 24 d. paskolos sutartį, pagal kurią UAB „Restauracija“ (paskolos davėjas) susitarė su atsakovu K. V. (paskolos gavėju), kad atsakovui bendrovės išduotas 424 700 Lt avansas laikytinas paskola, ir priteisti iš atsakovo ieškovei BUAB  „Restauracija“ 424 700 Lt bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Ieškovų reikalavimų ir atsakovo atsikirtimų į ieškinį pagrindiniai argumentai

Ieškovai nurodė, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos (toliau – VMI) 2014 m. balandžio 8 d. operatyvaus patikrinimo pažyma nustatyta, kad atsakovas, kaip įmonės vadovas, per laikotarpį nuo 2013 m. kovo 28 d. iki 2013 m. gruodžio 23 d. pagal kasos išlaidų orderius iš įmonės kasos gavo 428 657 Lt prekėms ir paslaugoms pirkti, dalį pinigų grąžino ir liko skolingas bendrovei 424 700 Lt. UAB „Restauracija“ 2013 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, įmonės turto vertė sumažėjo iki 2 195 394 Lt, o finansiniai įsipareigojimai išaugo iki 2 452 152 Lt, taigi ginčijamo sandorio sudarymo metu įmonės finansiniai įsipareigojimai viršijo į bendrovės balansą įrašytą turto vertę. Bendrovė 2013 metais veikė nuostolingai ir patyrė 719 752 Lt nuostolių. Atsakovas (bendrovės vienintelis akcininkas) 2014 m. balandžio 15 d. pateikė Kauno apygardos teismui pareiškimą dėl UAB „Restauracija“ bankroto bylos iškėlimo, kuris 2014 m. gegužės 15 d. nutartimi pareiškimą tenkino ir iškėlė bendrovei bankroto bylą (nutartis įsiteisėjo 2014 m. rugsėjo 4 d.). Atsakovas pripažino, kad ieškovų reikalaujamus priteisti  pinigus prarado ir grąžinti jų įmonei negali, todėl 2014 m. kovo 24 d. sudarė ginčijamą paskolos sutartį, pagal kurią įsipareigojo grąžinti pinigus iki 2016 m. kovo 24 d. ir mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas. Ieškovų nuomone, paskolos sutartis pažeidžia tiek pačios bendrovės, tiek jos kreditorių interesus, todėl turėtų būti pripažinta negaliojančia CK 6.66 straipsnio (actio Paulina) pagrindu, kadangi tam egzistuoja visos būtinos šio sandorio negaliojimo sąlygos: ieškovai turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į skolininką (UAB „Restauracija“); ginčijamas sandoris pažeidė kitų kreditorių teises; skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; skolininkas ir trečiasis asmuo (atsakovas), sudarę ginčijamą sandorį, buvo nesąžiningi; nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas šiam sandoriui ginčyti. Be to, ieškovės BUAB „Restauracija“ bankroto administratoriaus nuomone, ginčo teisiniam santykiui taikytinos ir CK 6.237 straipsnio (pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą) nuostatos, kadangi atsakovui nepanaudojus įmonės pinigų tikriesiems tikslams, jam atsiranda pareiga grąžinti šiuos pinigus bendrovei kaip be pagrindo įgytą turtą.

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį (t. 1, b. l. 89-93) ir jo atstovė teismo posėdyje pripažino, kad atsakovas yra skolingas įmonei ieškovų reikalaujamą priteisti sumą, tačiau mano, kad ginčyti paskolos sutartį CK 6.66 straipsnio pagrindu nėra teisinio pagrindo.

Atsakovas siūlė ieškovams baigti bylą taikos sutartimi (t. 2, b. l. 8-10), tačiau su tokiu pasiūlymu ieškovės VMI atstovė nesutiko.    

III. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui K. V., kaip UAB „Restauracija“ (toliau ir bendrovės, įmonės) vadovui (direktoriui), ėjusiam šias pareigas iki 2014 m. vasario 23 d., per laikotarpį nuo 2013 m. kovo 28 d. iki 2014 m. vasario 13 d., pagal 11 vnt. kasos išlaidų orderių, buvo išmokėta 428 902 Lt įmonės pinigų (avansas) prekėms ir paslaugoms pirkti (t. 1, b. l. 25-35). Dalį pinigų atsakovas grąžino, daliai įmonės tikslams panaudotų lėšų pateikė išlaidas pagrindžiančius dokumentus ir liko skolingas bendrovei 424 724,32 Lt (t. 1, b. l. 16-19, 36-40). Atsakovas 2014 m. balandžio 15 d. pateikė teismui pareiškimą, prašydamas iškelti  UAB „Restauracija“ bankroto bylą. Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 15 d. nutartimi (nutartis įsiteisėjo 2014 m. rugsėjo 4 d.) iškėlė įmonei bankroto bylą, nutartyje konstatuodamas, kad įmonė 2013 metais buvo nemoki (per vienerius metus mokėtinos skolos/įsipareigojimai, siekiantys 2 541 378 Lt, viršijo bendrą įmonės turtą, kurio vertė 2 317 490 Lt) (t. 1, b. l. 140-143). 2014 m. kovo 24 d. UAB „Restauracija“, atstovaujama naujai paskirto bendrovės direktoriaus ir trečiojo asmens V. Š., ir atsakovas K. V., kaip buvęs įmonė vadovas ir vienintelis įmonės akcininkas, sudarė paskolos sutartį, pagal kurią sandorio šalys susitarė, kad atsakovui K. V. išduotas ir negrąžintas 424 700 Lt dydžio avansas laikytinas įmonės suteikta paskola atsakovui, kurią pastarasis įsipareigojo grąžinti iki 2016 m. kovo 24 d., mokėdamas už suteiktą paskolą 6 proc. dydžio metines palūkanas (t. 1, b. l. 49).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas minėtą pinigų sumą iš įmonės kasos gavo ir iki šiol yra skolingas bendrovei 424 700 Lt. Šią aplinkybę patvirtina ir kiti bylos rašytiniai įrodymai (VMI 2014 m. balandžio 8 d. operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 16-19), kasos išlaidų orderiai (b. l. 25-35), atsakovo 2014 m. balandžio 9 d. paaiškinimas (b. l. 46-47), apyvartos žiniaraštis (b. l. 48). Byloje keliamas klausimas, ar ginčijamas sandoris galėjo būti sudarytas ir ar toks sandoris neprieštarauja įstatymų reikalavimams.  

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). CK 6.870 str. apibrėžta paskolos samprata – paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Paskolos sutartis priskiriama prie realinių sutarčių. Realine ji laikoma todėl, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Minėta, kad ieškovai prašo priteisti bendrovei pinigus, kuriuos atsakovas, kaip įmonės vadovas (direktorius), gavo pagal kasos išlaidų orderius įmonės veiklai (prekių ir paslaugų pirkimui) vystyti. Taigi ginčijama paskolos sutartis faktiškai nebuvo sudaryta, kadangi ieškovų reikalaujama priteisti pinigų suma sutarties sudarymo metu atsakovui realiai nebuvo perduota, o paskolos sutarties 1 ir 2 punktai akivaizdžiai patvirtina, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas siekiant pridengti kitą veiksmą (pinigų (avanso) išmokėjimą įmonės vadovui prekėms ir paslaugoms pirkti, kurio pastarasis teisės aktų nustatyta tvarka įmonei negrąžino ir nepateikė dokumentų, pateisinančių avansu išmokėtų pinigų panaudojimą įmonės reikmėms (tikslams)). Todėl ginčo dalyku laikytinas būtent šio veiksmo (sandorio) teisėtumo patikrinimas (CK 1.87 straipsnio 1 dalis).  Be to, aptariamam kontekste pažymėtina, kad administracijos vadovą, kuriuo buvo atsakovas išmokant jam avansu įmonės lėšas, ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, įmonė įgytas civilines teises įgyvendina per savo vadovą, kurio kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai (CK 2.81 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 1 dalis). Taigi įmonės lėšos, išmokėtos jo vadovui ūkinėms – finansinėms operacijoms atlikti, priešingai nei mano ieškovė VMI, nėra sandoriai ir tokios operacijos negali būti ginčijamos įstatymuose numatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Todėl sutiktina su kito bedraieškio – BUAB „Restauracija“ bankroto administratoriaus - argumentais, kad nagrinėjamu atveju gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo institutas, kurio pagrindu atsakovui atsiranda pareiga grąžinti įmonei visa tai, ką jis įgijo be teisinio pagrindo (įgytas, tačiau įmonės tikslams nepanaudotas lėšas) (CK 6.237 straipsnio 1 dalis).  Pažymėtina ir tai, kad pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Iš paminėtos teisės normos seka, kad įmonės vadovui netinkamai atlikus savo pareigas, jam gali būti taikoma deliktinė atsakomybė, kadangi įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas, tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju savo pareigas atliko tinkamai, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Taigi įmonės administracijos vadovo civilinė atsakomybė iš esmės skiriasi nuo pačios įmonės atsakomybės prieš jos kreditorius už įmonės prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Tam, kad būtų galima taikyti atsakovo, kaip įmonės buvusio administracijos vadovo, civilinę atsakomybę, susijusią su ieškovų reikalaujama priteisti įmonei suma, būtina savarankiškai nustatyti atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį.

Minėta, kad 2013 metais įmonės finansinė padėtis ženkliai pablogėjo ir Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalies prasme įmonė buvo nemoki. Tokia bendrovės finansinė padėtis atsakovui buvo žinoma, todėl periodinis ir sąmoningas didelės vertės lėšų išėmimas iš įmonės kasos neva ūkinėms operacijoms vykdyti, kai per 2013 m. kovo 28 d. – 2013 m. gruodžio 23 d. laikotarpį už dešimt įvykusių finansinių operacijų, kurių vertė 428 600 Lt, nebuvo nė karto atsiskaityta Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų 2000-02-17 Vyriausybės nutarimu Nr. 179, 9 punkte nustatyta tvarka, leidžia daryti išvadą, kad tokie atsakovo veiksmai prieštaravo ne tik teisės aktų reikalavimams, bet ir gerai moralei bei įmonės tikslams, buvo nesuderinami su  rūpestingo, apdairaus ir protingo vadovo elgesio matu. Dėl atsakovo kaltų veiksmų įmonė neteko  424 700 Lt lėšų, kurios galėjo būti panaudotos tiesioginiams įmonės tikslams. Tarp įmonės patirtų  424 700 Lt nuostolių ir atsakovo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Šių civilinės atsakomybės sąlygų atsakovas neginčijo. Todėl ieškovų reikalavimui priteisti prašomą pinigų sumą gali būti taikomos ne tik nepagrįstą praturtėjimą, bet ir nuostolių atlyginimą reglamentuojančios materialiosios teisės normos. 

Tai, kad ieškiniai buvo pareikšti ir actio Pauliana teisiniu pagrindu, ginčo išsprendimui lemiamos įtakos neturi, kadangi netinkamas materialinės teisės normos, nustatančios konkretų sandorio negaliojimo pagrindą, nurodymas ar jos nenurodymas teismo nesaisto, nes teismas privalo ex officio nuspręsti, koks įstatymas konkrečiu atveju turi būti taikomas ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovų reikalavimas priteisti iš atsakovo 424 700 Lt yra teisėtas, todėl tenkintinas šiame teismo sprendime aptartais motyvais ir teisiniais pagrindais.

Abu ieškovai pareiškė ieškinį bankrutavusios įmonės interesais. Todėl pripažinus ieškinį teisėtu ir tenkintinu, pagrįstu pripažintinas ir ieškovų reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Už ieškinio padavimą ieškovai turėjo sumokėti 8 245 Lt (2 388 EUR) žyminį mokestį. Be to, teismas turėjo 30,28 Lt (8,76 EUR) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovai nuo žyminio mokesčio atleisti įstatymu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8-9 punktai), todėl ieškinį tenkinus pilnai, šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Be to, ieškovė BUAB „Restauracija“ patyrė 1482,25 Lt (429,29 EUR) advokato atstovavimo išlaidų, todėl šios išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovo remiantis CPK 98 straipsnio taisyklėmis.

Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Restauracija“ (į. k. 132471755) iš atsakovo K. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 123 001,62 EUR (vieną šimtą dvidešimt tris tūkstančius vieną eurą ir 62 eurocentus) (424 700 Lt) nuostolių atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-05-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 429,29 EUR (keturis šimtus dvidešimt devynis eurus 29 eurocentus) (1482,25 Lt) advokato atstovavimo išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo K. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 396,76 EUR (du tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt šešis eurus ir 76 eurocentus) (8 275,28 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                        Gintautas Koriaginas