Civilinė byla Nr. 2A-1392-395/2012
Teisminio proceso Nr. 2-05-3-02826-2010-1
Pirmosios instancijos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė
Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4;44.5.2.5;121.18;121.21;
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. liepos 4 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Albino Čeplinsko (pranešėjas), Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1127-221/2012 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, trečiasis asmuo O. J., dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 20 000 Lt neturtinės ir 6 408 Lt turtinės žalos, kurią kildino iš neteisėtų ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų veiksmų.
Nurodė, kad 2006-07-20, apie 9 val. 35 min. jis važiavo automobiliu (duomenys neskelbtini), ne didesniu kaip 50 km/h greičiu, dešine eismo juosta. Priešais kaire eismo juosta važiavo trečiojo asmens O. J. vairuojamas automobilis. Dėl nežinomų priežasčių O. J. išsuko į dešinę, t. y. ieškovo vairuojamą eismo juostą ir trenkėsi į ieškovo automobilį. Autoįvykio metu ieškovas buvo sužalotas, apgadintas jo automobilis. Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarimu ieškovas buvo kaltinamas padaręs KET 53, 145, 196 punktų pažeidimus. Minėtą nutarimą ieškovas skundė, skundas atmestas, tačiau O. J. buvo pripažintas padaręs KET 53, 174 punktų pažeidimus, kas sudarė pagrindinę sąlygą eismo įvykiui kilti. Tačiau tame pačiame nutarime tvirtinama, jog ieškovas, įvažiuodamas į vakarinio lanksto ir pagrindinės (duomenys neskelbtini) g. važiuojamųjų dalių sankirtą, neįsitikino, kad priešprieša dešine kelio juosta atvažiuoja automobilis dideliu greičiu. Ieškovas nesutiko su kaltinimais. Dėl minėto autoįvykio ieškovas buvo nubaustas 150 Lt bauda, kuri Kauno apygardos administracinio teismo 2008-09-29 nutarimu buvo panaikinta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtą nutarimą paliko galioti. Dėl neteisėtų atsakovę atstovaujančių prokuratūros ir Policijos departamento pareigūnų kaltinimų ieškovui teko iškentėti 3 metus 4 mėnesius ir 24 dienas įvairaus moralinio pažeminimo, patirti sveikatos negalavimų, 2006 metais buvo sutrukdytas visas šeimos poilsis, kadangi buvo numatyta kelionė automobiliu į užsienio šalį. Dėl autoįvykyje patirtų sužalojimų teko iškentėti fizines ir dvasines kančias. Tyrimas tęsėsi ilgai, tačiau nebuvo padaryta sąžininga ir teisinga išvada, priimti neteisėti nutarimai, todėl yra pagrindas kilti turtinei ir neturtinei žalai, kurią turi atlyginti atsakovė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad CK 6.271 straipsnis, kurio pagrindu ieškovas prašė priteisti žalą, byloje netaikytinas. Civilinė atsakomybė dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais padarymo, yra deliktinė atsakomybė, kylanti tik esant visoms būtinoms civilinės atsakomybės sąlygoms - neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė (CK 6.245-6.249 str.). Specialiose normose, numatančiose valstybės civilinę atsakomybę už žalą, padarytą valstybės valdžios institucijų neteisėtais veiksmais bei teisėsaugos institucijų veiksmais, numatyta jog valstybės civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės, tačiau kitų trijų atsakomybės atsiradimo sąlygų egzistavimas yra būtinas (CK 6.271 str. 1 d., 6.272 str. 1 d.). Išnagrinėjęs byloje aplinkybes ir įvertinęs įrodymus, teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė būtinų atsakomybei kilti sąlygų – neteistų pareigūnų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio.
Teismas nurodė, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl to, jog 2006-07-20, apie 9.35 val. (duomenys neskelbtini), V. J. vairuojamas automobilis „Honda CR-V“ važiuojant nuo Vakarinio lanksto ir sukant į kairę, susidūrė su iš kairės pusės atvažiuojančiu automobiliu “Mercedes-Benz 250“, vairuojamu O. J., o eismo įvykio metu buvo sužalotas V. J., kuriam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šios nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagrįstai. Ikiteisminis tyrimas, nenustačius nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnyje, požymių, buvo nutrauktas, konstatuojant, kad abu vairuotojai - autoįvykio dalyviai, pažeidė KET, ir kad abiejų veiksmai turėjo įtakos autoįvykio kilimui, t.y. autoįvykio dalyvių veiksmuose yra veikos, atitinkančios administracinio nusižengimo požymių, ir nutarimas, vadovaujantis BPK 214 straipsnio 6 dalimi, perduotas Kauno miesto VPK VP EPT. Nei prokuratūra, nei ikiteisminio tyrimo teisėjas neturi teisės spręsti, ar V. J. padarė administracinį teisės pažeidimą. Toks klausimas yra sprendžiamas tik administracine tvarka. Dėl šios priežasties ieškovo skundai prokuratūroje buvo atmesti, o teismas atsisakė priimti skundą nagrinėti. Teismo nuomone, nors prokuratūros 2007-12-13 priimtame nutarime konstatuota, jog autoįvykio kilimui turėjo įtakos abiejų vairuotojų veiksmai, tačiau teismas laikė pagrįstu prokurorės aiškinimą, jog toks nutarimas priimtas išnagrinėjus visą ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, specialistų išvadas, o sprendimo administracinėse bylose prokurorai nepriiminėja, jų priėmimo procedūros ir paties sprendimo nekontroliuoja ir netikrina, todėl nėra atsakingi už jų teisėtumą. Nė viename iš priimtų procesinių dokumentų prokuroro veiksmų neteisėtumas nėra konstatuotas. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovas kaltina pareigūnus veiksmais, kurie jam nepatinka, nors tokie veiksmai neteisėtais nelaikytini, kadangi įstatymas numato, jog ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras (BPK 164 str. 1 d.), kuris kontroliuoja, kaip vyksta ikiteisminis tyrimas, duoda ikiteisminio tyrimo pareigūnams privalomus nurodymus siekiant, jog visapusiškai būtų atliktas tyrimas (BPK 170 str. 2, 3 d.). Todėl teismas sprendė, kad nepagrįstas ieškovo aiškinimas, jog prokurorės veiksmai, nurodant apklausti galimai paaiškėjusius liudytojus, laikytini neteisėtais. Teismas nurodė, kad 2008-09-29 nutarimu Kauno apygardos administracinis teismas panaikino 2008-07-04 Kauno miesto VPK VP EPT nutarimą ir bylą nutraukė, motyvuodamas tuo, jog pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo O. J. veiksmai. Kartu teismas pažymėjo, kad V. J. veiksmai techniniu požiūriu taip pat sąlygojo eismo įvykio kilimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-12-14 nutartimi pirmosios instancijos teismo nutarimą paliko nepakeistą ir pažymėjo, jog net atlikus kompleksinį eismo įvykio aplinkybių tyrimą liko prieštaravimų, turinčių lemiamos įtakos sprendžiant, ar V. J. pažeidė KET reikalavimus. Teismo nuomone, šie teismų argumentai paneigia ieškovo aiškinimą, jog nuo pat pradžių prokuratūros ir policijos pareigūnams turėjo būti aišku, jog dėl autoįvykio kaltas O. J., o ne jis. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. J. atžvilgiu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną visas abejones aiškindamas jo naudai. Minėtais teismų procesiniais sprendimais policijos pareigūnų veiksmai neteisėtais neįvardijami. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad policijos pareigūnų veiksmų kaip neteisėtų vertinti negalima, ir nagrinėjamu atveju nėra vienos iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei už prokuroro bei policijos pareigūnų veiksmus kilti – neteisėtų veiksmų.
Taip pat teismas sprendė, kad ieškovas nenurodė, kokiais konkrečiais neteisėtais pareigūnų veiksmais jam buvo padaryta turtinė žala, susijusi su automobilio remonto ar patobulinimo darbais. Jis nepateikė ir jokių įrodymų, jog tarp šios žalos (automobilio dujų įrangos montavimo, signalizacijos montavimo, apsauginių rėmų ir slenksčių įsigijimo ir montavimo, automobilio nutempimo iš autoįvykio vietos išlaidos) ir prokuroro bei policijos pareigūnų veiksmų yra priežastinis ryšys. Turtinė žala, susijusi su automobilio apgadinimu, kilo autoįvykio metu, todėl teismo nuomone, ieškovas nepagrįstai privataus fizinio asmens padarytą žalą reikalauja atlyginti iš valstybės institucijų. Taip pat teismas nurodė, kad prokuroro kompetencijai nėra priskirta klausimų, susijusių su administracinės atsakomybės taikymu, sprendimas, prokuroras taip pat nevykdo nutarimų administracinėse bylose teisėtumo priežiūros ir kontrolės, todėl žala, galimai kilusi dėl laikinojo vairuotojo pažymėjimo pratęsimo, negali būti siejama su kokiais nors prokuroro veiksmais. Ši žala negali būti siejama ir su policijos pareigūnų veiksmais pagal Motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo aprašo 4 punktą bei Patrulių veiklos instrukcijos 89 punktą. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog tokia žala iš tikrųjų buvo padaryta. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovas, prašydamas priteisti už advokato paslaugas baudžiamojoje ir administracinėje byloje sumokėtus 800 Lt, ir šias išlaidas vertindamas kaip žalą, konkrečiai nenurodė, su kurių pareigūnų ir kokiais galimai neteisėtais veiksmais yra susijusi ši žala. Be to, ATPK 279 straipsnis, reglamentuojantis išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylas, nenumato tokių išlaidų priteisimo. Kelionės į Vilnių išlaidoms pagrįsti įrodymų ieškovas taip pat nepateikė, nenurodė, su kurių pareigūnų ir kokiais galimai neteisėtais veiksmais yra susijusi ši žala. Dėl neturtinės žalos priteisimo, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad vykstantis ikiteisminis tyrimas ar administracinis procesas, kurio metu jokio realaus poveikio ieškovo asmeniniam ar visuomeniniam gyvenimui nebuvo atliekama sukėlė sunkius bei intensyvius išgyvenimus. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, paskirta administracinė nuobauda buvo panaikinta po dviejų mėnesių nuo paskyrimo, jokių kitų pasekmių nuobauda nesukėlė. Todėl teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė ir žalos padarymo fakto.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai sprendime pateisino veiksmus atsakovų, kurie teisėtai ir teisingai neištyrė 2006-07-20 autoįvykio. Tyrimas truko 3 m. 4 mėn. ir 24 d. Tačiau teismas neįvertino, kad esant pareigūnų pareigai nustatyti byloje tiesą, apeliantui teko savo lėšomis samdyti ekspertą, kuris objektyviai įvertintų autoįvykio aplinkybes.
2. Skundžiamo sprendimo dalis, kuria teismas apkaltino apeliantą nusikaltimo autoįvykio metu padarymu neatsargumo formoje, prieštarauja bylos medžiagai, atliktų autotechninių ekspertizių išvadoms, administracinių teismų sprendimuose padarytoms išvadoms. Teismas, pripažindamas prokuratūros nutarimus teisėtais, paneigia LR BK 2 str. 3 d. reikalavimus.
3. Apelianto nuomone, ginčo atveju gali būti taikomos CK 6.272 straipsnio 4 dalies nuostatos. Be to, teismas neatkreipė dėmesį, kad apeliantas ieškinio reikalavimus grindė ir CK 6.246, 6.250, 6.263 straipsnių nuorodomis, CPK normomis.
4. Apeliantas nesutinka su teismo padarytomis išvadomis dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Dėl autoįvykio schemos ydingumo, klaidingų specialistų išvadų apeliantas buvo priverstas naudotis nepriklausomų ekspertų paslaugomis ir išleisti 600 Lt. Taip pat turėjo naudotis advokato paslaugomis, kad įrodyti savo nekaltumą autoįvykyje, dėl ko patyrė išlaidų. Teismo išvadą, kad nebuvo pateikta įrodymų, paneigiančių, jog bylos nagrinėjimas nepateisinamai buvo pernelyg ilgas ar buvo laikotarpių, kurių metu nebuvo atlikinėjami kokie nors procesiniai veiksmai, paneigia Eismo priežiūros tarnybos 2008-01-11 nutarimas (b.l. 46), iš kurio matyti, jog dėl valstybės pareigūnų nekokybiško pareigų atlikimo baudos skyrimo terminas buvo atidėtas iki 2008-12-13. Be to, visi byloje surinkti įrodymai, paties apelianto paaiškinimai paneigia teismo sprendime padarytą išvadą, kad nebuvo įrodytas žalos padarymo faktas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovės atstovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Byloje nėra konstatuotas prokuroro veiksmų neteisėtumas ir civilinė atsakomybė dėl jų nekyla, o ikiteisminio tyrimo nutraukimas, nesuteikia ieškovui teisės į žalos atlyginimą (LAT 2001-01-29 nutartis Nr. 3K-3-34);
2. Aplinkybė, kad Kauno apygardos administracinis teismas panaikinimo 2008-07-04 nutarimą ATP byloje nesudaro teisinio pagrindo teigti, jog policijos pareigūno ar prokuroro procesiniai veiksmai buvo neteisėti;
3. Nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta privaloma deliktinės atsakomybės sąlyga – žala, t. y. kad ieškovas dėl pradėto baudžiamojo tyrimo ir vėliau administracinio proceso patyrė dvasinių išgyvenimų bei sveikatos sutrikdymų.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas neįrodė valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų - nebuvo konstatuota jokių neteisėtų pareigūnų veiksmų, taip pat nėra įrodymų, jog apelianto nurodoma turtinė ir neturtinė žala atsirado dėl pareigūnų veiksmų. Taip pat pagrįsta teismo išvada, kad nėra pagrindo teigti, kad vykstantis ikiteisminis tyrimas dėl autoįvykio ar administracinis procesas, kurio metu jokio realaus poveikio ieškovo asmeniniam ar visuomeniniam gyvenimui nebuvo atliekama, sukėlė sunkius bei intensyvius išgyvenimus, ar sukėlė kokias nors sunkias pasekmes.
2. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apelianto nurodoma turtinė žala iš dalies atsirado dėl autoįvykio ( automobilio remonto kaštai), taip pat yra susijusi su administracinio teisės pažeidimo procedūromis, administracinio ginčo nagrinėjimu teisme, atstovavimu baudžiamajame ir administraciniame procese ir negali būti siejama su policijos pareigūnų ar prokurorų veiksmais, ir negali būti atlyginama CK 6.271 straipsnio pagrindu.
3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas neįrodė, o ir iš byloje nustatytų aplinkybė nėra pagrindo daryti išvados, jog apelianto nurodoma neturtinė žala, atsiradusi dėl pradėto baudžiamojo, vėliau administracinio proceso, kurio metu, apelianto teigimu, jis patyrė dvasinių išgyvenimų, sveikatos sutrikimų, jautė pažeminimą iš pareigūnų pusės, negalėjo išvykti į kelionę prie Adrijos jūros bei į Lenkiją atsirado dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų. Teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, pagrįstai vadovavosi teismų praktika ir padarė pagrįstą išvadą, jog apeliantas ne tik neįrodė priežastinio ryšio tarp neturtinės žalos atsiradimo ir pareigūnų veiksmų, bet ir pagrįstai nustatė, jog tiek ikiteisminio tyrimo, tiek administracinio proceso poveikis apeliantui negali būti vertinamas kaip neturtinė žala.
4. Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl žalos atlyginimo, apeliantą apkaltino neatsargaus nusikaltimo padarymu. Civilinėje byloje nebuvo ir negalėjo būti sprendžiama dėl apelianto veiksmų kvalifikacijos baudžiamąja ar administracine prasme. Teismas ginčijamu sprendimu pagrįstai konstatavo, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai, taip pat įsiteisėjusių teismo sprendimų formuluotės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog ir apelianto veiksmuose yra Kelių eismo taisyklių pažeidimo požymių, todėl buvo pagrindas spręsti dėl administracinės atsakomybės taikymo.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. CPK įtvirtintai apeliacijai būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo. Tai – pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005).
Kaip matyti iš bylos medžiagoje esančių įrodymų visumos, ieškovo apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą motyvų, apeliantas savo neturtinės žalos atsiradimą kildina iš neteisėtų Kauno miesto apylinkės prokuratūros pareigūnų, atlikusių ikiteisminį tyrimą dėl 2006 m. liepos 20 d. įvykusio autoįvykio pasekmių priežasčių bei nepagrįsto Kauno miesto VPK EPT pareigūnų nubaudimo 2008-09-29 nutarimu už KET 53, 196 punktų pažeidimą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį administracine nuobauda – 150 Lt bauda.
Apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovų pareigūnų veiksmų, tiriant 2006-07-20 autoįvykio kilimo priežastis bei neįvertino tos aplinkybės, kad tyrimas užtruko 3 metus, 4 mėnesius ir 24 dienas, ir buvo užbaigtas tik apelianto iniciatyva pasamdžius ekspertą ir tokiu būdu objektyviai įvertinus autoįvykio aplinkybes.
Teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliacinio skundo argumentu dėl pernelyg ilgo ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo, pažymi, kad nežiūrint to, jog apeliantas vienu iš savo reiškiamo ieškinio (t.1, b. l. 2-4) bei 2011-11-25 patikslinto ieškinio (t.2, b. l. 61-64) pagrindų nurodo ir CK 6.272 straipsnį, tačiau viso ilgai užtrukusio bylos nagrinėjimo metu nenurodė kokie konkretūs jo atžvilgiu atlikti policijos ir prokuratūros pareigūnų veiksmai sąlygojo ieškovo materialinių nuostolių bei sunkių dvasinių išgyvenimų patyrimą, tiek pačiam ieškovui, tiek jo artimiesiems. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį, pagrįstai nurodė, kad CK 6.272 straipsnio nuostatų taikymui nėra pagrindo, nes byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina prokuratūros ir policijos darbuotojų atliktų ikiteisminiame tyrime bei administracinės bylos nagrinėjimo metu atliktų procesinių veiksmų neteisėtumo. Šią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama ir į tai, jog nei 2007-02-21 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. E 621658 apeliantui surašymas, nei 2008-01-11 nutarimas dėl administracinės nuobaudos paskyrimo termino pratęsimo, kaip ir 2008-07-04 nutarimas skirti V. J. administracinę nuobaudą už KET pažeidimą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį (Administracinės bylos l.5, 45, 46,47), patys savaime juos priėmusių pareigūnų veiksmus neteisėtais nedaro. Be to, nėra pagrindo išvadai, jog Kauno miesto apylinkės prokuratūros veiksmai atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje buvo neteisėti, nes kaip matyti iš 2007-12-13 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 20-1-00871-06 ( prijungtos administracinės bylos l.50-51, 53) nurodytų priežasčių dėl ekspertinio tyrimo išvadų pateikimo ikiteisminio tyrimo pareigūnams trukmės minėtas procesinis dokumentas negali būti laikomas neteisėtu. Beje jo teisėtumą bei kitų šiame procesiniame dokumente nurodomų atsakovo darbuotojų atliktų procesinių veiksmų objektyvumą patvirtina ir LR Generalinės prokuratūros atlikto pagal apelianto skundą 2008-06-05 išvados (prijungtos administracinės bylos l.59-60), todėl pirmosios instancijos teismui nenustačius ginčo atveju būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. neteisėtų pareigūnų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp ieškovui padarytos žalos buvimo fakto, teismo išvada apie ieškinio nepagrįstumą laikytina pagrįsta.
Pažymėtina, kad ginčo atveju neabejotinai svarbu, jog ilgą laiką užtrukęs autoįvykio aplinkybių aiškinimamsis tiek ikiteisminiame bylos tyrime, tiek vėliau, t. y. administracinės nuobaudos paskyrimo ir jos panaikinimo procedūrose, tiesiogiai su paties apelianto skundų pateikimais aukštesnėse instancijose negali būti vertinamas kaip neteisėtų atsakovų pareigūnų veiksmų pasekmė. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo pripažinti pagrįstais ir apeliacinio skundo argumentus dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo dėl to, kad bylą nagrinėjęs teismas atskirai nepasisakė dėl kitų ieškinyje bei jo patikslinime nurodytų pagrindų, t. y. CK 6.246, 6.250 ir 6.263 straipsnių nuostatų netaikymo atmetant ieškinį, nes minėtos materialinės nuostatos tik tiesiogiai apibrėžia žalos atlyginimo pareigą ir ypatumus teismui jau konstatavus prievolės atlyginti žalą buvimą. Kadangi ginčo atveju atsakovų pareigūnų veiksmų neteisėtumas nebuvo konstatuotas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas ginčo atveju neįrodė būtinų atsakomybės atsiradimo sąlygų – neteisėtų pareigūnų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio buvimo, todėl pagrįstai atmetė apelianto ieškinį kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 178, 263 straipsniai).
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nepagrįstu laiko ir apeliacinio skundo argumentą dėl nepagrįsto apelianto turėtų 600 Lt išlaidų apmokant nepriklausomų ekspertų paslaugas administracinės nuobaudos panaikinimo procese, nes minėtų išlaidų priteisimo klausimas turėjo būti išspręstas vadovaujantis ABĮT nuostatomis kitoje byloje ir negali būti vertinamas kaip apeliantui padaryta žala neteisėtais atsakovų pareigūnų veiksmais CK 6.272 straipsnio 4 dalies nuostatų pagrindu.
Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Evaldas Burzdikas
Albinas Čeplinskas
Izolda Nėnienė