Civilinė byla Nr. 2A-536/2010

Procesinio sprendimo kategorija: 69.

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. rugpjūčio 30 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Egidijaus Žirono,

sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Ramūnui Audzevičiui,

atsakovo atstovui A. K. ,

trečiojo asmens atstovui advokatui Mariui Endzinui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Smulkus urmas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-582-370/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Smulkus urmas“ ieškinį atsakovui Plungės rajono savivaldybės administracijai, trečiasis asmuo viešoji įstaiga „Kretingos maistas“, dėl viešojo pirkimo konkurso rezultatų panaikinimo, pirkimo sutarties pripažinimo niekine, restitucijos taikymo, įpareigojimo atnaujinti viešojo pirkimo procedūras ir žalos atlyginimo priteisimo.

 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė:

 

ieškovas UAB „Smulkus urmas“ 2008 m. gruodžio 29 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė: 1) pripažinti 2008 m. gruodžio 17 d. pirkimo sutartį Nr. BT6-03-646, sudarytą tarp atsakovo Plungės rajono savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens VšĮ „Kretingos maistas“, negaliojančia ab initio ir taikyti restituciją; 2) panaikinti konkurso rezultatus ir atsakovo sprendimus dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikties konkurso reikalavimams patvirtinimo ir preliminarios pasiūlymų eilės sudarymo, dėl trečiojo asmens pasiūlymo pripažinimo konkurso nugalėtoju; 3) įpareigoti atsakovą atnaujinti viešojo pirkimo procedūras, iš naujo svarstyti tiekėjų pasiūlymus, pripažinti trečiojo asmens pasiūlymą neatitinkančiu konkurso reikalavimų ir sudaryti naują preliminarią pasiūlymų eilę; 4) priteisti iš atsakovo 83 101,64 Lt žalos atlyginimo; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 10-14; t. 2, b. l. 6-14). Nurodė, kad atsakovas paskelbė supaprastintą atvirą konkursą dėl Plungės rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokinių maitinimo paslaugų teikimo pagal Viešųjų pirkimų komisijos 2008 m. lapkričio 10 d. patvirtintas konkurso sąlygas. Pasiūlymus pateikė ieškovas ir trečiasis asmuo. Konkurso nugalėtoju pripažintas trečiasis asmuo. Ieškovas 2008 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas trečiojo asmens pasiūlymą atmesti kaip neatitinkantį konkurso sąlygų ir iš naujo sudaryti preliminarią eilę arba pareikalauti iš trečiojo asmens pagrįsti neįprastai mažą kainą, bet ieškovo pretenzija buvo atmesta, todėl ieškovas yra priverstas ginti savo pažeistas teises teisme.

Ieškovas ginčija vieną iš konkurso sąlygų dėl kainos apskaičiuoti gamybos išlaidas ir kainos apvalinimo kriterijaus taikymo; trečiojo asmens pasiūlymo turinio atitikimo konkurso sąlygoms vertinimo (pernelyg mažos kainos, pasiūlymo užtikrinimo nebuvimo), konkurso vedimo procedūros (pateikiamų pasiūlymų registravimo laiko pažeidimo); ieškovo pretenzijų nagrinėjimo ir apskundimo tvarkos pažeidimo bei sutarties sudarymo pažeidžiant konkurso sąlygose numatytas pirkimo sutarties sąlygas.

Nurodė, kad 2008 m. lapkričio 28 d. 8⁵⁸ val. ieškovas gavo iš atsakovo raštą Nr. As-1851 (t. 1, b. l. 56-57), kuriuo pakeista konkurso sąlygų 1 priede nurodyta pasiūlymų pateikimo lentelė. Atsakovas patikslino, kad patiekalų gamybos išlaidoms (ne produktams) padengti skiriamas dydis (G) turi būti ne mažesnis nei 25 % ir ne didesnis nei 51 % per dieną (vienam nemokamą pietų davinį gaunančiam mokiniui). Pasiūlymo pateikimo lentelėje atskirai buvo nurodytos sumos su PVM, kurios skirtos įsigyti produktų ruošiant pusryčius, pietus, vakarienę: 2,50 Lt, 3,50 Lt ir 4,50 Lt, 4,50 Lt, iš viso – 15 Lt. Ieškovas gamybos išlaidų dydį (G) skaičiavo 25 % ribą daugindamas su visiems produktams įsigyti skirtų lėšų dydžiu (15 Lt), nes patiekalų gamybos kaštai patiriami ruošiant ne tik pietus, bet taip pat pusryčius ir vakarienę, todėl bendra vienos dienos ieškovo pasiūlymo kaina su PVM sudarė 18,77 Lt [15 Lt + (15 Lt x 0,25)] (t. 1, b. l. 44-46). Atsakovas, atsakydamas į ieškovo pretenziją, nurodė, kad patiekalų gamybos išlaidas (G) reikėjo skaičiuoti nuo pietų davinio vienam mokiniui kainos, o gautas centų dalis galima apvalinti į bet kurią pusę. Ieškovo teigimu, netgi taip skaičiuojant, minimali pasiūlymo kaina negalėtų būti mažesnė kaip 17 Lt {15 Lt + {(3,50 Lt + 4,50 Lt) x 0,25]}, tuo tarpu trečiojo asmens pasiūlyta kaina buvo 16,99 Lt (t. y. 1 ct. mažesnė), kadangi jis pietų davinio kainą priešmokyklinio ugdymo ar pradinio ugdymo vaikams ir besimokantiems pagal pradinio, vidurinio, specialiojo ugdymo programas vaikams išskaidė, o po kablelio gautą trečiąjį skaičių (0,875 Lt ir 1,125 Lt) suapvalino į mažesnę pusę: (3,50 Lt x 0,25) + (4,50 Lt x 0,25) = 1,99 Lt. Pagal konkurso sąlygų 6.1 punktą pasiūlymo galiojimas turėjo būti užtikrintas banko garantija ar draudimo bendrovės laidavimu, kurio vertė 5 000 Lt. Tačiau atsakovo pateiktoje konkurso medžiagoje tokio trečiojo asmens pasiūlymo galiojimo užtikrinimo nėra. Esant tokioms aplinkybėms atsakovas neturėjo pagrindo pripažinti trečiajį asmenį konkurso nugalėtoju, nes jo pasiūlymas, kaip neatitinkantis konkurso sąlygų, turėjo būti atmestas.

Trečiojo asmens pasiūlymą atsakovas gavo 2008 m. lapkričio 28 d. 8³⁰ val. (t. 2, b. l. 34), t. y. 28 min. anksčiau nei jis faksu išsiuntė dalyviams raštą Nr. As-1851, kuriuo pakeitė konkurso sąlygų 1 priede nurodytą pasiūlymų pateikimo lentelę. Ši aplinkybė rodo, kad atsakovas sudarė trečiajam asmeniui sąlygas laimėti konkursą, ypač turint omeny tai, kad trečiojo asmens buveinė yra Kretingoje, o ieškovo – Vilniuje, ir taip pažeidė tiekėjų lygybės, nediskriminavimo bei skaidrumo principus. Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų principų pažeidimas reiškia imperatyvių teisės normų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005). Imperatyvioms nuostatoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1117/2003).

Pagal konkurso sąlygų 14.1 punktą ir Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau- VPĮ) 18 straipsnio 9 dalį pirkimo sutartis negali būti sudaryta tol, kol nepasibaigė tiekėjų pretenzijų ir ieškinio pateikimo terminai. Ginčijama sutartis buvo sudaryta 2008 m. gruodžio 17 d., nors ieškovo 2008 m. gruodžio 11 d. pretenzija (t. 1, b. l. 53-54) buvo išnagrinėta 2008 m. gruodžio 12 d. (t. 1, b. l. 55) ir ieškovas dar turėjo teisę per 10 dienų kreiptis į teismą (VPĮ 95 str. 1 d.).

Pagal konkurso sąlygų 14.6 punktą pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo suma turi būti ne mažesnė negu 150 000 Lt, o trečiasis asmuo pateikė pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą už 100 000 Lt.

Ginčijama sutartis jos šalių 2009 m. sausio 8 d. papildomu susitarimu Nr. 1 (t. 1, b. l. 75-77), neturint Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo, buvo iš dalies pakeista, o pakeitimai yra susiję su patiekalų ruošimo procento apskaičiavimo tvarka, taigi tiesiogiai įtakoja kainos ir kainodaros taisykles, ką daryti draudžia VPĮ 18 straipsnis.

Reikalavimą priteisti 83 101,64 Lt žalos atlyginimą ieškovas grindė tuo, kad jis negavo pelno dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, kuriais nepagrįstai konkurso laimėtoju buvo pripažintas tretysis asmuo ir su juo sudaryta paslaugų pirkimo sutartis. Ieškovo paskaičiavimais jis negavo 10 375,64 Lt nuo nemokamą maitinimą gaunančių mokinių maitinimo ir 51 000 Lt nuo mokamo maitinimo pelno bei patyrė 21 726 Lt nuostolį dėl iš maisto produktų tiekėjų negautos 3 % nuolaidos. Pareikšti reikalavimai rodo, kad ieškovas siekia, jog sutartis būtų sudaryta su juo, todėl  prašo priteisti tik tą žalą, kurią jis jau yra patyręs iki ieškinio pateikimo dienos.

Atsakovas Plungės rajono savivaldybės administracija atsiliepimais į ieškinį (t. 1, b. l. 68-71; t. 2, b. l. 30-31) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Teigė, kad jo paskelbtas Plungės raj. bendrojo lavinimo mokyklų mokinių maitinimo paslaugų teikimo konkursas buvo vykdytas pagal Plungės rajono savivaldybės administracijos Viešojo pirkimo komisijos 2008 m. lapkričio 10 d. protokolu Nr. 1 patvirtintas supaprastinto atviro konkurso sąlygas (t. 1, b. l. 162-170), kurių priede pateikta pasiūlymo forma. Trečiasis asmuo 2008 m. lapkričio 26 d. pateikė perkančiajai organizacijai paklausimą Nr. 1314, prašydamas paaiškinti konkurso sąlygas: ar maisto produktų kaina fiksuota, ar kaina gali keistis per sutarties laikotarpį, ar nustatytos kainų ribos gamybos išlaidų padengimui. Atsakovas į paklausimą atsakė 2008 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. As-1851. Trečiojo asmens voką su pasiūlymu atsakovas gavo 2008 m. lapkričio 28 d. 9³⁰ val., o konkurso dalyvių pasiūlymų gavimo sąraše atsakovo darbuotojas per klaidą nurodė viena valanda anksčiau (8³⁰ val.). Trečiojo asmens pasiūlymo kaina nėra neįprastai (nepateisinamai) maža (VPĮ 40 str. 1 d.), nes gamybos išlaidos, tenkančios gaminant pietus, apima gamybos išlaidas, tenkančias gaminant pusryčius ir/ar vakarienę, nes yra ta pati įranga, darbo įrankiai, darbuotojai. Trečiojo asmens pasiūlymas užtikrintas ADB “Reso Europa” draudimo laidavimo raštu, draudimo suma - 100 000 Lt (t. 2, b. l. 33).

Trečiasis asmuo VšĮ „Kretingos maistas“ atsiliepimu į ieškinį (t. 1, b. l. 174-177) ieškinio nepripažino ir prašė jo netenkinti.

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimu (t. 2, b. l.170-173) ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad trečiojo asmens pasiūlyme nurodyta kaina neprieštaravo konkurso sąlygose numatytoms kainų riboms. Trečiasis asmuo pateikė galimas faktines pietų gamybos išlaidas, o gaminti pusryčius ir vakarienę esminių išlaidų neplanavo dėl galimybės maitinimą garantuoti produktais, nereikalaujančiais gamybos išlaidų. Ta aplinkybė, jog trečiasis asmuo trečiąjį skaičių po kablelio suapvalino į mažesnę pusę, rodo, kad jis prisiėmė verslo riziką. Net ir sutinkant su ieškovo motyvu dėl kainos suapvalinimo, tai, teismo nuomone, negalėjo turėti įtakos perkančiosios organizacijos sprendimui pripažinti trečiąjį asmenį konkurso laimėtoju, nes ieškovo kaina žymiai didesnė ir neatitinka pasiūlymo vertinimo kriterijaus – mažiausios kainos bei perkančiosios organizacijos tikslų – racionaliai naudoti lėšas. Teismo vertinimu aplinkybė, kad neaišku, kada tiksliai buvo užregistruotas trečiojo asmens pasiūlymas, neturi esminės reikšmės, nes pasiūlymai gauti iki numatyto termino pabaigos (2008 m. gruodžio 3 d.) ir nebuvo vienodi, todėl anksčiau gautas pasiūlymas nepripažintas viršesniu. Trečiasis asmuo kartu su pasiūlymu pateikė 100 000 Lt laidavimo raštą, kurį vėliau panaudojo užtikrindamas pirkimo sutarties vykdymą. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, jog konkurso sąlygos ar jų procedūra iki preliminariosios eilės sudarymo pažeidė viešojo pirkimo principus ar imperatyvias teisės normas ir dėl to konkurso rezultatai turėtų būti naikinami.

Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovo argumentu dėl VPĮ 95 straipsnio pažeidimo, pripažino sutarties sąlygose esant formalių netikslumų ir pažeidimų, tačiau, remdamasis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009), atmetė ieškovo reikalavimus, siekdamas apsaugoti atsakovo ekonominį interesą racionaliai naudoti lėšas ir užtikrindamas viešąjį interesą remti socialines grupes, nagrinėjamu atveju nemokamą mokinių maitinimą. Teismas sprendė, kad už atsakovo sprendimu pripažinto konkurso laimėtojo pasiūlytą kainą (16,99 Lt) paslauga jau beveik metus laiko kokybiškai teikiama, o ieškovo pasiūlytos kainos skirtumas, t. y. paslaugos pabrangimas 1, 78 Lt (18,77 Lt – 16,99 Lt), būtų neproporcingas ir lėšų racionalumo principui, ir pirkimo vertei (CPK 2 str., Viešųjų pirkimų įstatymo 9 str.).

Ieškovas UAB „Smulkus urmas“ apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 188-194) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą motyvuoja materialinės ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo procesą, pažeidimu, o būtent, kad:

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neteikė teisinės reikšmės aplinkybei, kada buvo užregistruotas trečiojo asmens pasiūlymas, t. y. 2008 m. lapkričio 28 d. 8³⁰ val. ar 9³⁰ val., nurodęs, kad ieškovo ir trečiojo asmens pasiūlymų kainos nebuvo vienodos. Konkurso sąlygų paaiškinimus dėl minimalios kainos atsakovas 2008 m. lapkričio 28 d. išsiuntė konkurso medžiagą įsigijusiems dalyviams. Tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo stengėsi pateikti pasiūlymus mažiausia kaina, kurios riba nustatyta paaiškinimuose. Taigi paaiškinimai turėjo lemiamos įtakos apskaičiuojant pasiūlymo kainą.

Šiuos paaiškinimus ieškovas gavo 2008 m. lapkričio 28 d. 8⁵⁸ val. Užfiksuota, kad trečiojo asmens pasiūlymą perkančioji organizacija gavo 2008 m. lapkričio 28 d. 8³⁰ val. (t. 2, b. l. 34) Atsakovo darbuotojų paaiškinimai, kad registruojant pasiūlymus įsivėlė klaida ir vietoj  8³⁰ val. turėjo būti įrašyta 9³⁰ val. (t. 2, b. l. 59), vertintini kritiškai, nes atsakovo darbuotojai suinteresuoti išlaikyti santykius su trečiuoju asmeniu. Todėl teismas turėjo aiškintis trečiojo asmens pasiūlymo pateikimo tikslų laiką tam, kad būtų nustatyta, ar atsakovas nesudarė išskirtinių sąlygų laimėti konkursą trečiajam asmeniui; nepažeidė skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo principų, numatytų VPĮ 3 straipsnyje. Skaidrumas – vienas iš lemiamų veiksnių, užtikrinančių neiškraipytą tiekėjų tarpusavio konkurenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009).

2. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįsta išvadą, kad trečiojo asmens pasiūlyta kaina atitiko konkurso sąlygas. Iš tiesų trečiojo asmens pasiūlymas neatitiko konkurso reikalavimų, todėl turėjo būti atmestas.

Paaiškinimuose dėl pasiūlymo kainos (t. 1, b. l. 139-146) buvo pakeista konkurso sąlygų 1 priede nurodyta pasiūlymų pateikimo lentelė, numatant, kad patiekalų gamybos išlaidoms (ne produktams) padengti skiriamas dydis (G) turi būti ne mažesnis kaip 25 % ir ne didesnis kaip 51 % per dieną (vieną nemokamą pietų davinį gaunančiam mokiniui). Paaiškinime pateiktoje pasiūlymo lentelėje taip pat nurodytos sumos su PVM, kurios skiriamos įsigyti maisto produktams atskirai pusryčiams, pietums ir vakarienei vienam vaikui. 15 Lt [2,50 Lt + (3,50 Lt + 4,50 Lt) + 4,50 Lt] yra maisto produktų kaina, 3,75 Lt (15 Lt x 0,25) – patiekalų gamybos kaina; 18,75 Lt (15 Lt + 3,75 Lt) - minimali vienos dienos vieno mokinio maitinimo kaina.

Trečiojo asmens pasiūlyta kaina (16,99 Lt) grindžiama prielaida, kad minimalią patiekalų gamybos išlaidų ribą (25 %) reikėjo skaičiuoti tik nuo pietų daviniui skirtų maisto produktų įsigijimo išlaidų (3,50 Lt ir 4,50 Lt), o trečiąjį po kablelio skaičių galima suapvalinti į bet kurią pusę. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad paaiškinimuose nebuvo nustatyta galimybė apvalinti trečiąjį po kablelio skaičių į mažesnę pusę – atvirkščiai, imperatyviai nurodyta, kad patiekalų gamybos išlaidų dydis (G) turi būti ne mažesnis kaip 25 %, t. y. lygus 2 Lt [(3,50 Lt + 4,50 Lt) x 0,25], todėl minimali vienos dienos vieno mokinio maitinimo kaina – 17 Lt (15 Lt + 2 Lt). Trečiojo asmens pasiūlymo kaina (16,99 Lt) yra mažesnė už minimalią konkurso kainą (17 Lt), o jos keisti, atplėšus vokus, nebegalima, taigi trečiojo asmens pasiūlymas turėjo būti atmestas kaip neatitinkantis VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir Konkurso sąlygų 9.5.3 punkto nuostatų. Pasiūlymas su mažesne kaina, kuri neatitinka konkurso sąlygų, neturi viršenybės prieš kitų tiekėjų pasiūlymus su aukštesne kaina, kurie atitinka konkurso sąlygas. Racionalaus lėšų naudojimo tikslas nepateisina viešųjų pirkimų principų pažeidimų, kitaip tariant, šis tikslas negali būti suabsoliutinamas, paneigiant VPĮ įtvirtintus principus ir imperatyvias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009)

Trečiojo asmens paaiškinimai, kad gamindamas pusryčius ir vakarienę jis neplanavo turėti jokių išlaidų, nes maitinimą garantuos produktais, nereikalaujančiais gamybos išlaidų, nelogiški. Kad neįmanoma garantuoti maitinimą produktais, nereikalaujančiais gamybos išlaidų, netiesiogiai įrodo atsakovo ir trečiojo asmens sudarytos paslaugų teikimo sutarties 9 punktas (t. 1, b. l. 75-77), pagal kurį nemokamo mokinių maitinimo maisto patiekalų paruošimas apskaičiuojamas 25 % nuo lėšų produktams įsigyti (įskaitant PVM). Pirkimo sutartyje yra ir daugiau nuostatų, kurios skiriasi nuo konkurso sąlygų, susijusių su pasiūlymo kaina ir kainodaros taisyklėmis. Pvz., dėl mokėjimo už patalpų šildymą, dėl nemokamą maitinimą gaunančių vaikų skaičiaus ir t.t.

Vis dėlto sprendime teismas vadovavosi trečiojo asmens paaiškinimais ir padarė išvadą, kad maitinimo paslaugų kainos riba (K) turėjo būti skaičiuojama nuo vienam pietų daviniui skirtų maisto produktų įsigijimo kainos, kurią inter alia galima skaidyti [(3,50 Lt x 0,25) + (4,50 Lt x 0,25) = 1,99 Lt; 15 Lt + 1,99 Lt = 16,99 Lt]. Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadą (CPK 49 str.), kuri laikytina prima facie rašytiniu įrodymu (CPK 197 str. 2 d.), kad paaiškinimuose dėl pasiūlymo kainos nenurodyta, kokia kainos dalis (G) skiriama gaminant pusryčius ir vakarienę, todėl atsakovo paaiškinimai painūs, dviprasmiški. Skundžiamame sprendime teismas nepasisakė dėl ieškovo argumentų nei Viešųjų pirkimų tarnybos išvadų, todėl pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 270 str. 4 d. 3 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2001, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 13-14, 51 p.).

Teismas sprendime rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 3K-3-323/2009), bet nepaaiškino, kokios yra tos išimtinės aplinkybės, dėl kurių ieškovo ir trečiojo asmens kainų skirtumą reikėtų traktuoti kaip pagrindą išlaikyti sudarytą sutartį.

3. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo motyvą, kad trečiojo asmens laidavimo rašto mažesnė, nei konkurso sąlygose reikalavo atsakovas, suma nesudaro pagrindo atmesti trečiojo asmens pasiūlymą. Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo (banko garantijos, laidavimo) suma turėjo būti 150 000 Lt, užtikrinimo priemonių galiojimo trukmė – 36 mėn. (Konkurso sąlygų 14.3.5 ir 14.6 p.). Trečiasis asmuo kaip pasiūlymo galiojimo ir sutarties įvykdymo užtikrinimo bendrą priemonę pateikė draudimo laidavimo raštą Nr. AL 011588 (t. 1, b. l. 137; t. 2, b. l. 33). Jame nurodyta, kad draudimo suma yra 100 000 Lt, laidavimo galiojimo trukmė – iki 2009 m. kovo 3 d. Pagal VPĮ 18 straipsnio 2 dalį pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo nepateikimas prilygsta atsisakymui sudaryti sutartį, todėl perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas patvirtintoje pasiūlymų eilėje buvo paskesnis po atsisakiusio sudaryti sutartį tiekėjo. Apeliantui įtarimų kelia aplinkybė, kad konkurso sąlygos iš tiekėjų reikalavo pateikti tik pasiūlymo galiojimo užtikrinimo priemonę, o iš konkurso laimėtojo – papildomai sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonę. Tačiau trečiasis asmuo iškart pateikė brangiai kainuojančią pasiūlymo galiojimo ir sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonę, nors oficialiai dar nebuvo pripažintas konkurso nugalėtoju.

4. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas ir trečiasis asmuo pirkimo sutartį sudarė nesulaukę 10 dienų termino, kuris skirtas pareikšti ieškinį. Tokiu atveju pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį nepažeis atsakovo ekonominio intereso.

5. Apeliantas prašo priteisti iš atsakovo 10 375,64 Lt negautų pajamų maitinant nemokamą maitinimą gaunančius mokinius laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 7 d. iki 2009 m. kovo 24 d., 51 000 Lt negautų pajamų iš prekybos maitinant kitus mokinius ir 21 726 Lt nuostolių, kuriuos sudaro iš žaliavų tiekėjų negautos nuolaidos.

Atsakovas Plungės rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą su skundu nesutinka ir prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą (t. 3, b. l. 9-10).

Trečiasis asmuo VšĮ „Kretingos maistas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 1-8) skundą laiko nepagrįstu ir prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pasak trečiojo asmens, atsakovo pateiktos faksimilinių telekomunikacijos ryšių išklotinė ir trečiojo asmens pasiūlymo titulinio lapo kopija su prierašu apie pasiūlymo gavimo laiką (t. 2, b. l. 32, 35-38) paneigia apelianto keliamas abejones dėl trečiojo asmens pasiūlymo pateikimo laiko. Tvirtina, kad jo pasiūlymo pateikimo laikas šiuo konkrečiu atveju neturi teisinės reikšmės, nes ieškovo ir trečiojo asmens pasiūlymų kainos skiriasi 10 % (16,99 Lt ir 18,77 Lt).

Ta aplinkybė, kad atsakovo paaiškinimo dėl minimalios pasiūlymo kainos skaičiavimo nuostatas ieškovas ir trečiasis asmuo suprato skirtingai, per se nereiškia, jog paaiškinimai painūs. Paaiškinimuose aiškiai, be užuolankų nurodyta, kad patiekalų gamybos išlaidoms (ne produktams) skiriamas dydis (G) turi būti ne mažesnis kaip 25 % ir ne didesnis kaip 51 % per dieną (vienam nemokamą pietų davinį gaunančiam mokiniui). Apelianto argumentai, jog gaminant pusryčius ir/ar vakarienę taip pat patiriama išlaidų, nesusijusios su perkančiosios organizacijos teise gamybos išlaidų atskaitos tašku pasirinkti pietų davinio produktų įsigijimo išlaidas. Toks atskaitos taškas pasirinktas patogumo sumetimais, nes pietų ruošimas sudaro esminę perkamų paslaugų dalį.

Konkurso sąlygos nereglamentavo, kaip turi būti apvalinamos centų dalys tarpinėse sumose. Todėl kilę neaiškumai aiškinami ją pasiūliusios šalies (atsakovo) nenaudai ir ją priėmusios šalies naudai (CK 6.193 str. 4 d.). Visi konkurso dalyviai turėjo lygias galimybes rinktis apvalinimo mechanizmą. Trečiasis asmuo pritaria pirmosios instancijos teismo motyvui, kad tokioje situacijoje, kai ieškovo pasiūlymo kaina ženkliai aukštesnė, o ginčas kyla dėl 1 cento, prioritetas teikiamas racionalaus lėšų panaudojimo principui ir viešajam interesui užtikrinti nenutrūkstamą mokinių maitinimą. Trečiasis asmuo teikia maitinimo paslaugas už tokią kainą, kokia numatyta jo pasiūlyme bei pirkimo sutartyje, ir atsakovas neturi dėl to jokių pretenzijų.

Konkurso sąlygų 14.3.16 punktas, numatantis, kad už tiekėjui maitinimo paslaugai suteiktų patalpų šildymą sumoka ugdymo įstaiga, teisėtai buvo perkeltas į pirkimo sutartį.

Trečiojo asmens įsitikinimu, Viešųjų pirkimų tarnybos išvados negalima laikyti prima facie rašytiniu įrodymu. Viešųjų pirkimų tarnybos išvada byloje atsirado ne CPK II dalies XIII skyriaus, bet CPK 50 straipsnio pagrindu, todėl vertintina kaip procesinis dokumentas, t. y. vieno iš proceso dalyvių pateiktas dokumentas, o ne aukštesnės juridinės galios rašytinis įrodymas.

Tai, kad trečiasis asmuo per klaidą pateikė pasiūlymo galiojimo užtikrinimą ne 5 000 Lt, o 100 000 Lt sumai, negali būti laikoma pasiūlymo neatitikimu konkurso sąlygoms (daugiau visada apima ir mažiau).

Trečiasis asmuo, nesibaigus terminui pateikti pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą, kreipėsi į perkančiąją organizaciją su prašymu atidėti (pratęsti) šį terminą, kas ir buvo padaryta. Pirkimo sutarties įvykdymo garantiją už 150 000 Lt sumą tretysis asmuo pateikė nepažeisdamas atidėtų (pratęstų) terminų.

Atsižvelgiant į tai, kad 10 dienų terminas pareikšti ieškinį baigėsi 2008 m. gruodžio 20 d., ieškovas ieškinį išsiuntė 2008 m. gruodžio 22 d. (t. 1, b. l. 60), o teisme jis buvo gautas tik 2008 m. gruodžio 29 d., trečio asmens nuomone, terminas pareikšti ieškinį nepažeistas. Net jeigu aukštesnės instancijos teismas manytų kitaip, procedūrinis pažeidimas nesudaro pagrindo pripažinti pirkimo sutartį negaliojančia, juo labiau kad pirmosios instancijos teismas 2008 m. gruodžio 30 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti pirkimo sutarties vykdymą (t. 1, b. l. 61).

Tenkinti apelianto reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo nėra materialinių ir proceso teisės pagrindų. Pirma, apeliantas neįrodė, kad jei ginčijama pirkimo sutartis būtų panaikinta, perkančioji organizacija naują pirkimo sutartį sudarytų būtent su juo. Nustatyti konkurso laimėtoją – išimtinė atsakovo, o ne teismo teisė. Antra, neaišku, kuo remdamasis apeliantas daro prielaidą, kad iš 3 023 nemokamą maitinimą gaunančių mokinių 1 511 sudaro pradinukai; kad iš pusryčių ir vakarienės ieškovas būtų gavęs 10 %, iš pietų - 5 % pelno normą; kad 2 000 mokinių taptų ieškovo pirkėjais ir išleistų vidutiniškai 5 Lt per dieną, nuo kurių ieškovas uždirbtų 10 %; kad ieškovas, sudaręs pirkimo sutartį, iš tiekėjų būtų gavęs 3 % nuolaidą nuo žaliavų pirkimo sumos.

 

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.). Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad perkančioji organizacija Plungės rajono savivaldybės administracija 2008 m. lapkričio 19 d. paskelbė supaprastintą atvirą konkursą Plungės rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokinių maitinimo paslaugoms pirkti, pasiūlymų vertinimo kriterijumi nustatydama mažiausią pasiūlytą kainą (t. 1, b. l. 157-161). Pirkimo dokumentus įsigijo penkios įmonės, įskaitant ieškovą UAB „Smulkus urmas“ ir trečiąjį asmenį VšĮ „Kretingos maistas“ (t. 1, b. l. 153-155). Trečiasis asmuo paprašė atsakovo paaiškinti pirkimo sąlygas, susijusias su pirkimo kaina ir maisto gaminimo kainodara (t. 1, b. l. 141). Atsakovas išaiškino potencialiems tiekėjams pirkimo kainos nustatymo sąlygas ir pateikė pagal jas papildytą konkurso sąlygų pirmą priedą – pasiūlymo lentelę (t. 1, b. l. 139-146). Konkurso sąlygose nustatytu terminu, atsižvelgdami į pirkimo sąlygų paaiškinimą, pasiūlymus atsakovui pateikė ieškovas, trečiasis asmuo ir I. M. N. individuali įmonė (t. 1, b. l. 87-106, 107-126, 127-138). 2008 m. gruodžio 3 d. posėdžių metu atsakovo viešojo pirkimo komisija atplėšė gautus vokus, paskelbė pasiūlymų kainas, I. M. N. individualios įmonės pasiūlymą  atmetė, sudarė preliminarią pasiūlymų eilę, kurioje pirmą vietą suteikė trečiajam asmeniui, antrąją – ieškovui (t. 1, b. l. 84-86). 2008 m. gruodžio 11 d. ieškovas pateikė pretenziją, kuri 2008 m. gruodžio 12 d. buvo atmesta (t. 1, b. l. 55, 81-83). 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimu viešojo pirkimo komisija patvirtino preliminarią pasiūlymų eilę, konkurso laimėtoju pripažino trečiojo asmens pasiūlymą, tą pačią dieną pakvietė laimėtoją sudaryti sutartį, kuri buvo pasirašyta kitą - gruodžio 17 - dieną (t. 1, b. l. 75-79).

Nesutikdamas su tokiais perkančiosios organizacijos sprendimais ir išnaudojęs ikiteisminę ginčo nagrinėjimo stadiją iki pirkimo sutarties sudarymo pareiškiant pretenziją perkančiajai organizacijai dėl jos veiksmų ir sprendimų, UAB „Smulkus urmas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti atsakovo viešojo konkurso komisijos veiksmus neteisėtais, o sprendimus dėl preliminarios eilės sudarymo ir laimėtojo pripažinimo - negaliojančiais.

Klaipėdos apygardos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė. Ieškovas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, prašydamas panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą, tenkinant ieškinio reikalavimus. Apeliacinio skundo pagrindą sudaro argumentai dėl nevisapusiško ir neišsamaus bylos aplinkybių ir byloje esančių įrodymų tyrimo, dėl to, jog teismas neįvertino, kaip atsakovo veiksmai dera su viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principų įgyvendinimu, vykdant viešojo pirkimo procedūras.

VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Pagal šio straipsnio 2 dalį pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje aiškindamas VPĮ nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sigma Telas“ ir kt. v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-416/2005; 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Litekso“ v. VšĮ Biržų ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-623/2005; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ v. UAB „Vingės statyba“, bylos Nr. 3K-3-458/2007; ir kt.) yra konstatavęs, kad Viešųjų pirkimų įstatymu yra siekiama užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustato specialius reikalavimus, o šio įstatymo nuostatos aiškinamos ir taikomos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas.

Kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas lemia teismo pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad VPĮ įtvirtintų principų pažeidimas neabejotinai reiškia imperatyviųjų teisės normų pažeidimą, nes šie principai, kaip ir kitos VPĮ nuostatos, yra susiję su viešojo intereso apsauga. Viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginiai šaltiniai, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas pripažinti perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais. Viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyvios normos, pagal kurias vertinama daugelis viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis ginant dalyvaujančių viešųjų pirkimų procedūrose asmenų teises. Vertinant viešųjų pirkimų principų pažeidimo faktą, būtina nustatyti, kokiais būtent perkančiosios organizacijos veiksmais ir kokios viešojo pirkimo procedūros metu buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai. Tokį poreikį lemia VPĮ V skyriuje įtvirtintas tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčų nagrinėjimo mechanizmas. Todėl konkrečioje byloje vertinant perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumą, reikia įvertinti ir nustatyti perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo tikrinimo apimtį. Tačiau toks poreikis neturėtų būti laikomas kaip prieštaraujantis teismams suteiktai teisei išeiti už reikalavimo ribų, atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų ginčai nėra vien tik privataus pobūdžio, o susiję su viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-323/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje IDT Biologika GmbH v. Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, bylos Nr. 3K-3-506/2009).

Pirmosios instancijos teismas, ginčijamu sprendimu atmesdamas ieškinį, iš esmės sprendė, kad buvo pasiektas viešojo pirkimo tikslas – racionaliai panaudotos tam skirtos valstybės lėšos. Minėta, kad vykdant viešuosius pirkimus turi būti siekiama ne tik Viešųjų pirkimų įstatyme numatyto tikslo racionaliai panaudoti lėšas, bet  taip pat turi būti užtikrintas šiame įstatyme įtvirtintų principų įgyvendinimas (VPĮ 3 str. 1-2 d.). Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl Viešųjų pirkimų įstatymas viešiesiems pirkimams nustato specialius reikalavimus, kurie dažniausiai yra imperatyvaus pobūdžio ir reikalauja besąlygiško jų laikymosi. Vertinant perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų viešajame pirkime pagal Viešųjų pirkimų įstatymą teisėtumą, būtina įvertinti pažeistų Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų teisės normų pobūdį, šio įstatymo nuostatas aiškinti ir vertinti taip, kad būtų apgintas viešasis interesas.

Teisėjų kolegija laiko iš esmės pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai išanalizavo aplinkybes, susijusias su trečiojo asmens pasiūlymo pateikimo laiku, ir netinkamai jas įvertino Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų principų aspektu. Pasiūlymus ginčo konkursui tiekėjai turėjo pateikti iki 2008 m. gruodžio 3 d. 10⁰⁰ val. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas pasiūlymą perkančiajai organizacijai pateikė 2008 m. lapkričio 28 d. 14⁰⁵ val. (t. 2, b. l. 34). Iš skirtingų objektyvių bylos duomenų matyti, kad pagal atsakovo patvirtinimą ant trečiojo asmens pasiūlymo voko šis pasiūlymas buvo gautas 2008 m. lapkričio 28 d. 9³⁰ val., tuo tarpu atsakovo turimame pasiūlymų registracijos dokumente šio pasiūlymo gavimo laikas nurodytas 8³⁰ val. (t. 2, b. l. 32, 34). Atsakovas ir trečiasis asmuo teigia, kad pasiūlymas buvo pateiktas 9³⁰ val. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad atsakovo darbuotojos D. R. rašytinis paaiškinimas (t. 2, b. l. 59), kuriame teigiama apie klaidingą trečiojo asmens pasiūlymo gavimo valandos fiksavimą registracijos dokumente, nėra leistinas įrodymas, todėl teismas negali juo remtis. Paaiškinimas negali būti vertinamas kaip liudytojo parodymai, nes jį surašė neprisiekęs teismui ir neįspėtas dėl atsakomybės už priesaikos sulaužymą asmuo (CPK 192 str. 3-4 d.). Prašymo šį asmenį apklausti teisme kaip liudytoją nei atsakovo, nei trečiojo asmens atstovai nereiškė.  Analizuojamas dokumentas negali būti pripažintas ir šalies paaiškinimais raštu, nes byloje nėra duomenų apie D. R. įgalinimus atstovauti atsakovui teisme (CPK 42 str. 1 d., 55 str.). Nagrinėjamu atveju trečiojo asmens pasiūlymo pateikimo laikas svarbus dėl to, kad, ieškovo teigimu, trečiasis asmuo pasiūlymą pateikė ankščiau, nei atsakovas išsiuntė tiekėjams pirkimo sąlygų paaiškinimus, ir tokiu būdu buvo pažeisti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai. Trečiojo asmens paklausimą dėl pirkimo sąlygų viešųjų pirkimų komisija svarstė 2008 m. lapkričio 27 d. 9³⁰ val. posėdyje (t. 1, b. l. 139-140), paaiškinimus tiekėjams išsiuntė faksimiliniais pranešimais  2008 m. lapkričio 28 d.: ieškovui – 8⁵⁸ val., trečiajam asmeniui – 9⁰⁵ val. (t. 1, b. l. 56-57; t. 2, b. l. 38). Atsakovas ir tretysis asmuo, teigdami, kad pastarasis pateikė pasiūlymą perkančiajai organizacijai, šiai jau išsiuntus paaiškinimus tiekėjams, nepagrindė aplinkybės, kaip per 25 min., kurios praėjo nuo paaiškinimo išsiuntimo iki pasiūlymo įregistravimo, trečiasis asmuo parengė pasiūlymą ir pristatė jį perkančiajai organizacijai, esančiai kitame, 45 km. atstumu nuo trečiojo asmens buveinės nutolusiame mieste. Byloje nėra duomenų, kurie objektyviai ir logiškai pagrįstų trečiojo asmens galimybes per tokį trumpą laiką atlikti minėtus veiksmus, todėl tikėtina, kad pirkimo sąlygų paaiškinimo turinys trečiajam asmeniui tapo žinomas iki jo oficialaus išsiuntimo tiekėjams. Tokį vertinimą lemia civiliniame procese galiojantis tikimybių pusiausvyros principas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Muaro krautuvė“ v. Vilniaus miesto valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-31/1999; 1999 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. personalinė įmonė „Albina“ v. Vilniaus miesto valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-945/1999; 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. ir kt. v. AB „Panevėžio duona“, bylos Nr.3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. K. v. K. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-147/2005; ir kt.), kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Nustatytos faktinės situacijos kontekste atsakovo ir trečiojo asmens veiksmai aptariamoje pirkimo procedūrų stadijoje negali būti laikomi atitinkančiais lygiateisiškumo ir skaidrumo principų reikalavimus.

Ginčo konkursu buvo perkamos 36 mėnesių trukmės bendrojo lavinimo mokyklų mokinių nemokamo maitinimo paslaugos – pusryčių ir pietų tiekimas mokslo metais ir dieninių vasaros poilsio ar prevencinių programų stovyklų metu, taip pat vakarienės tiekimas mokyklų bendrabučiuose gyvenantiems moksleiviams. Pasiūlymų vertinimo kriterijumi buvo nustatyta mažiausia pasiūlyta bendra vienos dienos pusryčių, pietų ir vakarienės kaina (K), kurią sudarė perkančiosios organizacijos iš anksto nustatytos nemokamam maitinimui skirtų maisto produktų įsigijimo kainos (P) ir tiekėjo patiriamos maisto pagaminimo išlaidos (G) ( Konkurso sąlygų 10 p., 1 priedas) (t. 1, b. l. 165, 167). Atsakydamas į tiekėjo paklausimą dėl pirkimo kainodaros (G) dalies sudarymo sąlygų, atsakovas išaiškino, kad  patiekalų gamybos išlaidoms padengti skiriamas dydis turi būti ne mažesnis kaip 25 % ir ne didesnis kaip 51 % dienai (vienam nemokamą pietų davinį gaunančiam mokiniui) (t. 1, b. l. 139-146). Toks sąlygų išaiškinimas neaiškumų ieškovui nesukėlė,  paaiškinti šias sąlygas ieškovas perkančiosios organizacijos neprašė ir paaiškinimo gavimo dieną pateikė atsakovui 18,77 Lt kainos pasiūlymą, kuriame numatė atsakovo paaiškinime nurodytos minimalios ribos dydžio išlaidas ne tik pietų, bet ir pusryčių bei vakarienės pagaminimui (t. 1, b. l. 122-123). Tuo tarpu laimėjusiu pripažintame trečiojo asmens 16,99 Lt kainos pasiūlyme pateiktos tik pietų gamybos išlaidos, o pusryčių ir vakarienės gamybos išlaidos iš viso nenurodytos (t. 1, b. l. 127-128). Ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje ieškovas reiškė pretenziją dėl preliminarioje eilėje pirmą vietą gavusio trečiojo asmens pasiūlymo atitikties konkurso sąlygų reikalavimams, šio pasiūlymo priėmimo ir neįprastai mažos kainos pagrindimą (t. 1, b. l. 53-54, 80-81). Atsakovas pretenzijos nepatenkino, konstatavęs, kad patiekalų gamybos išlaidų nustatymo aiškinime gamybos išlaidų ribos buvo taikytos vienam nemokamą pietų davinį gaunančiam mokiniui, tuo tarpu pusryčių ir vakarienės pagaminimo išlaidų dydžiui jokių apribojimų netaikė; kad kainų apvalinimas nebuvo sureguliuotas pirkimo dokumentuose; kad trečiojo asmens pasiūlymo kainą pirkimo komisija pripažino realia, atspindinčia konkurso sąlygų reikalavimus, todėl nebuvo priežasčių reikalauti pagrįsti kainą (t. b. l. 55, 82). Ieškovo laikomos dviprasmiškomis, netiksliomis konkurso sąlygos tokiomis jam turėjo būti nuo sąlygų išaiškinimo, o ne tik po to, kai jos buvo pritaikytos.  Ieškovo pretenzijoje nebuvo keliamas klausimas dėl pirkimo sąlygų neaiškumo, netikslumo ar dviprasmiškumo. Todėl ieškovas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo nurodyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais. Galimybė skųsti perkančiosios organizacijos veiksmus (pirkimo sąlygas), kurie nebuvo nagrinėjami privalomoje ikiteisminėje procedūroje, prieštarautų bonus pater familias principui ir lemtų besąlyginę tiekėjo teisę skųsti konkurso sąlygas po to, kai jo pasiūlymas nebuvo pripažintas geriausiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje IDT Biologika GmbH v. Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, bylos Nr. 3K-3-506/2009). Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija laiko teisinga pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti konkurso dokumentų kainodaros sąlygas neaiškioms ir dviprasmiškomis. Išdėstytų aplinkybių kontekste Viešųjų pirkimų tarnybos išvados aptariamu klausimu tampa teisiškai nereikšmingos.

Atsižvelgiant į pretenzijos ir atsakymo į ją apimtį, šioje byloje spręstina dėl to, ar trečiojo asmens pasiūlymo vertinimas, viešosios pirkimo sutarties sudarymas atitiko konkurso sąlygų, imperatyvių VPĮ normų reikalavimus, ar nepažeidė tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų.

Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad trečiojo asmens pasiūlymo kaina buvo vienu centu mažesnė už pagal pirkimo dokumentų paaiškinime nustatytą kainodarą paskaičiuotą minimalią 17 Lt kainą, neįtraukiant į ją pusryčių ir vakarienės gamybos kaštų. Trečiojo asmens pasiūlyme nurodyta pietums skirtų patiekalų gamybos išlaidų suma yra mažesnė už minimalią pirkimo sąlygų paaiškinime nustatytą ribą (t. 1, b. l. 127-128, 139-140, 142-146). Tokiu atveju trečiojo asmens pasiūlymas, kaip neatitinkantis konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų (pietums skirtų patiekalų gamybos kaštai negali būti mažesni kaip 25 % nuo maisto produktų kainos), turėjo būti atmestas (Konkurso sąlygų 9.5.3 p., VPĮ 39 str. 2 d. 2 p.).

Nesilaikydama savo paskelbto viešojo pirkimo dokumentų sąlygų perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Tokia išvada darytina įvertinus šias aplinkybes. Pirkimo dokumentai reikalavo, kad tiekėjo pasiūlymo galiojimas būtų užtikrintas 5 000 Lt sumos banko garantija ar draudimo bendrovės laidavimu (Konkurso sąlygų 6.1. p.). Iki pasiūlymo pateikimo tiekėjui buvo suteikta galimybė prašyti perkančiąją organizaciją priimti jo siūlomą pasiūlymo užtikrinimą (Konkurso sąlygų 6.2. p.). Sutarties įvykdymo užtikrinimo garantiją ar laidavimą 150 000 Lt sumai tiekėjas privalėjo pateikti perkančiajai organizacijai per tris darbo dienas nuo pranešimo apie numatomą su juo sudaryti sutartį gavimo dienos (Konkurso sąlygų 14.6. p.). Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo nepateikė atsakovui pirkimo dokumentuose numatyto pasiūlymo galiojimo užtikrinimo, neprašė perkančiosios organizacijos sutikimo priimti jo pateiktą AB „Reso Europa“ laidavimo raštą 100 000 Lt sumai (t. 1, b. l. 137), nors pasiūlyme nurodė, kad jo galiojimui užtikrinti pateikia AB „Reso Europa“ laidavimo raštą 5 000 Lt, o sutarties įvykdymo užtikrinimui pateiks tos pačios draudimo bendrovės laidavimą 150 000 Lt (t. 1, b. l. 128). Su pasiūlymu pateikto laidavimo rašto turinys rodo, kad šiuo dokumentu buvo užtikrintas trečiojo asmens pasiūlymas, o ne pirkimo sutarties įvykdymas. Prieš sutarties sudarymą trečiasis asmuo nepateikė atsakovui pirkimo dokumentuose numatyto sutarties įvykdymo užtikrinimo ir pareiškė prašymą tokio dokumento pateikimo terminą atidėti, kurį atsakovas patenkino (t. 2, b. l. 73, 82-84). Tokie atsakovo ir trečiojo asmens veiksmai neatitiko nei pirkimo dokumentų, nei VPĮ 30 straipsnio reikalavimų, nes sutarties įvykdymo užtikrinimo garantijos pateikimą reglamentuojančios normos nenumatė galimybės pratęsti reikiamos garantijos pateikimo terminą.

Išvada apie viešųjų pirkimų principų ir VPĮ bei pirkimo dokumentų imperatyvių normų pažeidimą darytina įvertinus ir tai, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens sudarytos konkurso pirkimo sutarties sąlyga dėl nemokamo maitinimo maisto patiekalų paruošimo išlaidų skaičiavimo nuo lėšų patiekalams įsigyti ir jų apmokėjimo iš savivaldybės biudžeto lėšų (9 punktas) neatitinka trečiojo asmens pasiūlymo, kuriame pusryčių ir vakarienės patiekalų paruošimo išlaidos nebuvo numatytos ir nebuvo įskaičiuotos į pasiūlymo kainą, t. y. sutartis neatitinka pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos (t. 1, b. l. 75-77); sutartis buvo sudaryta be konkurso sąlygose reikalaujamos sutarties įvykdymo užtikrinimo garantijos; pažeidžiant pirkimo dokumentuose ir Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytus sutarties sudarymo terminus (Konkurso sąlygų 13.4., 14.2., 14.6. p., VPĮ 18 str. 3 ir 9 d., 30 str.). Tai, kad pirkimo sutartis buvo sudaryta nesilaikant įstatyme numatytų terminų, skundžiamame sprendime pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Nei atsakovas, nei trečiasis asmuo apeliacijos dėl tokių teismo motyvų neteikė, todėl negali kvestionuoti šių teismo išvadų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pagal ieškovo apeliacinį skundą. Dėl šių priežasčių kolegija plačiau neanalizuoja ir nevertina nei sutarties sudarymo laiko aspektu teisinio reglamentavimo (Konkurso sąlygų 14.1 p., VPĮ 18 str. 9 d.), nei nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių tuo klausimu, tačiau konstatuoja, kad šiuo atveju buvo pažeisti imperatyvių teisės normų reikalavimai.

Pirmosios instancijos teismas pripažino sutarties sudarymo pažeidimus, tačiau juos laikė formaliais ir, suteikęs prioritetą racionalaus lėšų panaudojimo principui, nekonstatavo perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumo. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada kolegija nesutinka. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad racionalaus lėšų panaudojimo tikslas nedaro įtakos ir nepateisina viešųjų pirkimų principų pažeidimų, t. y. šis tikslas negali būti suabsoliutinamas, paneigiant imperatyviuosius viešųjų pirkimų principus, kitus VPĮ įsakmius reikalavimus ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-323/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje IDT Biologika GmbH v. Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, bylos Nr. 3K-3-506/2009).

Kiekvienu atveju teismui nustačius, kad pažeista viešųjų pirkimų organizavimo tvarka, kad perkančioji organizacija nepagrįstai priėmė sprendimą vieno ar kito pirkimų dalyvio pasiūlymą pripažinti laimėjusiu, kad pirkimo sutartis pažeidžia imperatyvias normas, teismas turi spręsti dėl konkrečių pažeidimų pobūdžio, taip pat spręsti, ar konkretus pažeidimas pateisina pirkimų komisijos sprendimo panaikinimą ir šio sprendimo pagrindu sudarytos sutarties pripažinimą niekine. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų komisijos sprendimo panaikinimas pateisinamas tik dėl esminių pažeidimų, t. y. sprendimas naikinamas tik tada, jei nustatomi imperatyvaus pobūdžio viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai – tiek konkrečių Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytų taisyklių, tiek viešųjų pirkimų principų esminiai pažeidimai.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas, priimdamas trečiojo asmens pasiūlymą ir pripažindamas jį laimėjusiu bei sudarydamas su juo pirkimo sutartį, pažeidė imperatyvius Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 ir 9 dalies, 30 straipsnio, 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus bei neužtikrino šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytų lygiateisiškumo, skaidrumo principų įgyvendinimo. Kadangi byloje yra nustatyti konkurso tvarkos bei pirkimo sutarčiai taikomų imperatyvų pažeidimai, dėl kurių pasiūlymo sąlygų neatitinkanti sutartis su trečiuoju asmeniu buvo sudaryta, nors jo pasiūlymas turėjo būti atmestas, tokie pažeidimai yra esminiai, o ne formalūs. Bylos duomenys liudija, kad tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo nėra naujokai viešuosiuose pirkimuose, todėl viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės normų bei jose numatytų principų privalomumas jiems yra žinomi, dėl to nagrinėjamoje byloje nustatyti viešojo pirkimo procedūrų pažeidimai niekaip negali būti pateisinami. Tokiu būdu perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijos sprendimai, kuriais patvirtinta preliminari pasiūlymų eilė, pirmą vietą skiriant trečiojo asmens pasiūlymui, ir šis tiekėjas pripažintas laimėtoju, yra neteisėti ir naikintini.

Panaikinus sprendimus dėl imperatyvių teisės normų pažeidimo, pirkimo komisijos sprendimo pagrindu sudarytos viešojo pirkimo sutarties galiojimas negali būti pateisinamas, nes iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės (ex iniuria ius non oritur). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, yra pasisakęs, kad teismai, nustatę imperatyvaus pobūdžio viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, gali ir privalo pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalies nuostatą konstatuoti, kad dėl tokio viešojo pirkimo sudarytas sandoris yra niekinis ir negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sigma Telas“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-416/2008 ir kt.). Konstatavus niekinio sandorio faktą, šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki sutarties sudarymo. Nagrinėjamu atveju sutarties vykdymas yra tik įpusėjęs, pirktos paslaugos – nemokamas mokinių maitinimas mokslo metais ir vasaros stovyklų metu teikiamos socialiai pažeidžiamai visuomenės narių grupei – mažas pajamas gaunančių šeimų vaikams, todėl sandorio konstatavimo niekiniu metu šalių grąžinimas į ankstesnę padėtį prieštarautų viešajam interesui – visuomenės socialinės grupės rėmimui. Tokiu atveju atsižvelgtina į Direktyvos 2007/66 2 d straipsnį, pagal kurį peržiūros institucija gali nepripažinti  sutarties negaliojančia, net jeigu ji buvo suteikta neteisėtai, jei nustatoma, kad dėl svarbių bendro intereso priežasčių reikėtų išsaugoti sutarties padarinius. Nagrinėjamu atveju sprendžiant sutarties galiojimo klausimą, socialiai pažeidžiamos visuomenės grupės interesai laikytini viršenybę turinčia priežastimi, nes už kelių dienų prasidėsiančio nemokamo mokinių maitinimo nutraukimas dėl sutarties negaliojimo turės neproporcingų padarinių. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, kolegija nepripažįsta ginčo pirkimo sutarties negaliojančia ir netaiko jos negaliojimo pagrindų. Palikus sutartį galioti, ji turi būti toliau vykdoma, todėl negali būti patenkintas ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovą atnaujinti viešojo pirkimo procedūras ir iš naujo svarstyti tiekėjų pasiūlymus.

Veiksmingą tiekėjų pažeistų teisių apsaugą užtikrina žalos atlyginimo institutas. Pagal VPĮ 96 straipsnį, jeigu perkančioji organizacija ar tiekėjas neįvykdo VPĮ ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų ar jas įvykdo netinkamai arba atlieka veiksmus, kuriuos draudžia atlikti VPĮ, nukentėjusi šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Žalos atlyginimo reikalavimą reiškiantis asmuo privalo įrodyti žalos padarymo faktą ir dydį. Pirmosios instancijos teismas, nepripažinęs atsakovo veiksmų neteisėtumo ir ieškinį atmetęs visa apimtimi, žalos atlyginimo reikalavimo netyrė, nevertino ir dėl jo nepasisakė. Ieškovas reiškė žalos atlyginimo reikalavimą ir prašė priteisti iš atsakovo nuostolius, patirtus nuo paslaugų pagal ginčo sutartį teikimo pradžios iki patikslinto ieškinio padavimo – 2009 m. kovo 24 d. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, ieškovas įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo už visą sutarties vykdymo laikotarpį, tuo tikslu tikslinti ieškinio dalyką bei teikti žalą pagrindžiančius įrodymus. Apeliacinėje instancijoje didinti reikalavimų negalima, todėl siekiant išvengti naujo teisminio bylinėjimosi, užtikrinant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą, bylos dalis dėl žalos atlyginimo grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pripažinus, kad pagal byloje esančius duomenis negalima žalos atlyginimo reikalavimo išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimus, netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, padarė nepagrįstas išvadas ir tokiu būdu pažeidė proceso teisės normas, taip pat netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias viešųjų pirkimų procedūras. Todėl skundžiamas sprendimas keistinas, panaikinant ginčijamus atsakovo viešojo pirkimo procedūrų metu priimtus sprendimus, bylą dalyje dėl žalos atlyginimo grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitą sprendimo dalį paliekant nepakeistą (CPK 326 str. 3-4 d., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).

Bylos dalyviai ir valstybė patyrė išlaidų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose (t. 1, b. l. 15, t. 2, b. l. 21, 158-161; t. 3, b. l. 14, 26-33), kurias pagal CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas turės paskirstyti bylą iš naujo išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais,

 

n u t a r i a:

 

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimą pakeisti. Sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimus, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą.

Panaikinti Plungės rajono savivaldybės  2008 m. lapkričio 19 d. skelbtame  supaprastintame atvirame konkurse Plungės rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokinių maitinimo paslaugoms pirkti viešųjų pirkimų komisijos 2008 m. gruodžio 3 d. sprendimą preliminarioje pasiūlymų eilėje pirmąją vietą skirti viešajai įstaigai „Kretingos maistas“.

Panaikinti Plungės rajono savivaldybės  2008 m. lapkričio 19 d. skelbtame  supaprastintame atvirame konkurse Plungės rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokinių maitinimo paslaugoms pirkti viešųjų pirkimų komisijos 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimą konkurso laimėtoju pripažinti viešąją įstaigą „Kretingos maistas“.

Sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti žalos atlyginimą, panaikinti ir bylą šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                        Danutė Gasiūnienė

 

                                                                                                                    Gintaras Pečiulis

 

                                                                                                                    Egidijus Žironas