Civilinė byla Nr. e2A-934-925/2026

                                                                                    Teisminio proceso Nr.

                                                Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.2;

                                                2.6.6.2; 2.6.8.9; 2.6.18.3; 3.3.1.19.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jorūnės Pukinskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Urmilos Valiukienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tvarda“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Verslo“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, vienašalio įskaitymo pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu ab initio, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Kauno butų ūkis“.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tvarda“ (toliau – ir ieškovė ar subrangovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimą patikslinusi (2025 m. rugpjūčio 19 d. pareiškimu) prašė pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio (nuo pradžių) UAB „Verslo“ (toliau – ir atsakovė ar generalinė rangovė, ar tiekėja) 2023 m. spalio 23 d. pranešimu „Pranešimas apie dalinį įskaitymą ir patikslintas reikalavimas sumokėti sutartinius delspinigius“ atliktą vienašalį įskaitymą, priteisti iš atsakovės 23 716,23 Eur skolą, 2 583 Eur delspinigių ir 2 494,80 Eur palūkanų, 11,40 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylose iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė ir UAB „Kauno butų ūkis“ (toliau – trečiasis asmuo arba darbų užsakovė) 2022 m. spalio 6 d. sudarė rangos sutartį Nr. 22-41/R (toliau – Rangos sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo pagal darbų užsakovės pateiktą suderintą ir patvirtintą techninį darbo projektą bei statybą leidžiantį dokumentą savo jėgomis, medžiagomis, rizika bei atsakomybe atlikti rangos darbus objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini).

3.       Atsakovė nusprendė šios sutarties vykdymui pasitelkti ieškovę kaip subrangovę. 2022 m. spalio 10 d. atsakovė ir ieškovė sudarė subrangos darbų sutartį Nr. SUB-221010/126 (toliau tekste – Subrangos sutartis), kuria susitarė, kad ieškovė savo jėgomis, rizika bei atsakomybe atliks rangos darbus su projekto vykdymo priežiūra objekte adresu (duomenys neskelbtini), vadovaudamasi atsakovės pateiktais dokumentais, įskaitant, techniniu darbo projektu. Atsakovė įsipareigojo sumokėti už darbus nustatytą kainą Rangos sutartyje aptartomis sąlygomis ir tvarka. Subrangos sutartyje nustatyta bendra sutarties kaina 660 699,49 Eur su PVM. Rangos sutartis ir Subrangos sutartis sudarytos dėl to paties objekto. Šiomis sutartimis buvo siekiama to paties tikslo – įvykdyti įsipareigojimą darbų užsakovei (trečiajam asmeniui).

4.       Ieškovė darbus užbaigė laiku – 2023 m. liepos 24 d. atsakovė priėmė visus ieškovės atliktus darbus ir 2023 m. liepos 24 d. pasirašė galutinį darbų perdavimo-priėmimo aktą. Darbų perdavimo-priėmimo aktas priimtas be išlygų, jokių pretenzijų dėl darbų vėlavimo atliktiems darbams ar kt. iš atsakovės pusės nebuvo pareikšta. Atsakovė nuolat vėlavo atlikti mokėjimus pagal Subrangos sutartį. 2023 m. rugpjūčio 28 d. jau buvo susidariusi 32 510 Eur be PVM skola. Ieškovė nuolat reikalavo atsakovės atlikti vėluojančius mokėjimus pagal Subrangos sutartį, t. y. 2023 m. rugpjūčio 28 d. ieškovė informavo atsakovę, kad negavo apmokėjimo už 2023 m. gegužės ir birželio mėnesius pagal atliktų darbų aktus ir pateiktas PVM sąskaitas faktūras: TVR Nr. 202305-02 – 16 560 Eur be PVM (vėlavimas 2 mėnesiai) ir TVR Nr. 202306‑01 – 15 950 Eur be PVM (vėlavimas 1 mėnuo). Ieškovė reikalavo nedelsiant apmokėti pradelstas sąskaitas. 2023 m. rugsėjo 11 d. ieškovė informavo atsakovę, kad negauna apmokėjimo pagal 2023 m. birželio mėnesio atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. 202306‑01. 2023 m. rugsėjo 21 d. ieškovė pakartotinai informavo atsakovę, kad negauna apmokėjimo pagal minėtą sąskaitą.

5.       Po keleto tokių reikalavimų, praėjus daugiau nei 3 mėnesiams nuo darbų pabaigos, 2023 m. spalio 20 d. ieškovė sulaukė iš atsakovės pretenzijos, kurioje teigiama, kad neva ieškovė vėlavo atlikti darbus, dėl to pareikalauta 60 784,25 Eur delspinigių už vėlavimą (vėlavimo terminas 6 mėn.). 2023 m. spalio 23 d. ieškovė pateikė atsakymą į šią pretenziją, kuriame aiškiai nurodė, kad nesutinka su pateikta pretenzija ir reikalavimu sumokėti sutartinius delspinigius. Ieškovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad darbus atliko laiku ir pakartotinai prašė sumokėti skolas pagal 2023 m. liepos mėnesio atliktų darbų aktus Nr. 9, Nr. 9.1 ir PVM sąskaitą faktūrą TVR Nr. 20230701 (23 716,23 Eur be PVM, 28 696, 64 Eur su PVM).

6.       2023 m. spalio 23 d. atsakovė pateikė pranešimą apie dalinį įskaitymą ir patikslintą reikalavimą sumokėti sutartinius delspinigius (toliau – ir Pranešimas). Šis įskaitymas, be kita ko, patvirtina faktą, kad atsakovė pripažino skolą ieškovei, tačiau vietoje to, kad ją sumokėtų, atliko įskaitymą į nepagrįstą reikalavimą dėl delspinigių už tariamą darbų vėlavimą ir pareikalavo sumokėti neva likusį nepadengtą delspinigių dydį 34 991,12 Eur. 2023 m. spalio 24 d. ieškovė pateikė atsakymą į Pranešimą, kuriame taip pat nurodė patikslintą reikalavimą sumokėti Subrangos sutartyje numatytus delspinigius bei dar kartą nurodė, kad atsakovės pradelsti mokėjimai ieškovei sudaro 28 696, 64 Eur. 2023 m. lapkričio 15 d. raštu „Atsakymas dėl defektų“ ieškovė informavo atsakovę apie defektų pašalinimą ir priminė apie skolos dydį. 2023 m. gruodžio 6 d. raštu ieškovė pakartotinai pareikalavo apmokėti pradelstą 28 696,64 Eur skolą. 2023 m. gruodžio 7 d. atsakovė ieškovei pateikė raštą „Dėl (duomenys neskelbtini)“, kuriame priminė, kad buvo atliktas atsakovės skolos dalinis įskaitymas ir kad ieškovė neva yra skolinga atsakovei 34 991,12 Eur. 2023 m. gruodžio 8 d. raštu „Dėl (duomenys neskelbtini) vėluojančio mokėjimo“ ieškovė dar kartą informavo, kad atsakovės reikalavimas yra niekinis ir priminė, kad apie nesutikimą su reikalavimu ieškovė buvo aiškiai nurodžiusi 2023 m. spalio 24 d. atsakyme. 2024 m. lapkričio 20 d. atsakovei buvo pateikta pretenzija dėl skolos sumokėjimo, reikalaujant iki 2024 m. gruodžio 1 d. sumokėti 28 696,64 Eur skolą, 2 583 Eur sutartinių delspinigių ir 2 494,80 Eur įstatyminių metinių palūkanų. 2024 m. gruodžio 2 d. atsakovė pateikė atsakymą į pretenziją, kur nurodė, kad su ieškovės reikalavimais nesutinka.

7.       Ieškovės žiniomis, atsakovė su trečiuoju asmeniu UAB „Kauno butų ūkis“ paskutinį atliktų darbų aktą sudarė 2023 m. birželio mėnesį, kas patvirtina, kad darbai objekte buvo baigti. Atsakovė neturėjo jokio pagrindo manyti, kad yra likę neįvykdytų darbų, nes visi Subrangos sutartyje numatyti darbai buvo atlikti. Atlikdama vienašalį įskaitymą, atsakovė faktiškai pripažino, jog turi galiojančią ir vykdytiną prievolę ieškovei.

8.       Atsakovė pateikė atsiliepimą ir tripliką, kuriais su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė savo poziciją grindė tuo, kad pagal Subrangos sutarties 3.4 punktą apmokėjimas yra vykdomas dalimis per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų po atitinkamo atliktų darbų akto pasirašymo. Galutinis apmokėjimas yra vykdomas per 30 kalendorinių dienų po darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo ir atitinkamo garantinio rašto pateikimo. Subrangovas darbus turėjo atlikti per 180 kalendorinių dienų nuo Sutarties įsigaliojimo dienos, o sutarties įsigaliojimo diena – jos pasirašymo diena, t. y. 2022 m. spalio 10 d. Iki termino paskutinės dienos (2023 m. balandžio 10 d.) sutarties šalys bendru rašytiniu susitarimu nepratęsė termino. Tokiam susitarimui šalys būtų turėjusios gauti ir VšĮ Aplinkos projektų valdymo agentūros prie LR aplinkos ministerijos pritarimą. Pagal Subrangos sutartį galutinis darbų perdavimas ir priėmimas atliekamas visiškai užbaigus darbus ir sutartimi bei teisės aktų nustatyta tvarka perdavus techninę – išpildomąją dokumentaciją. Subrangovas prieš 10 darbo dienų praneša generaliniam rangovui raštu apie pasirengimą galutinai perduoti darbus. Generalinis rangovas organizuoja galutinį darbų priėmimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Subrangovo pranešimo gavimo dienos ir per kitas 5 darbo dienas pasirašo perdavimo-priėmimo aktą arba tuo pačiu terminu pareiškia raštu sutarties nuostatomis pagrįstas pretenzijas. Šis terminas atidedamas, jeigu generalinis rangovas motyvuotai pareikalauja papildomos arba detalizuotos informacijos apie atliktus darbus ar naudotas medžiagas. Ištaisius darbų defektus, darbai nedelsiant pakartotinai pateikiami priimti. Jei subrangovas neatlieka visų darbų sutartyje nustatytu laiku ir sutartis nenutraukiama ir subrangovas įsipareigoja toliau vykdyti sutartį, subrangovas generaliniam rangovui papildomai moka 0,05 proc. delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo sutartyje nurodytos visos sutarties objekto kainos (Subrangos sutarties 9.4 punktas), t. y. nuo 660 699,49 Eur (su PVM) (2.1 punktas). 2022 m. lapkričio 30 d. šalys pasirašė pirmuosius tarpinius darbų priėmimo- perdavimo aktus Nr. 1 ir Nr. 1-1 (ataskaitiniai laikotarpiai nuo 2022 m. lapkričio 10 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d.) ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. 20221102 iš viso 44 770 Eur su PVM sumai (toliau – ir 2022 m. lapkričio 30 d. aktai). Taigi ieškovė pradėjo vykdyti darbus tik 2022 m. lapkričio mėnesį. 2023 m. liepos 16 d. objekte esančio buto savininkė I. U. pateikė pretenziją dėl darbų defektų, prie kurios buvo pridėtos nuotraukos po darbų atlikimo. Atsakovė persiuntė pretenziją ieškovei ir paprašė iki 2023 m. rugpjūčio 15 d. ištaisyti defektus ir apie tai informuoti atsakovę. 2023 m. liepos 24 d. šalys pasirašė paskutinius tarpinius darbų priėmimo-perdavimo aktus Nr. 9 ir Nr. 9-1 (ataskaitinis laikotarpis nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. liepos 24 d.) iš viso 28 696,64 Eur su PVM sumai. Taigi 2023 m. liepos 24 d. aktais buvo perduoti tik darbai, atlikti liepos mėnesį, o ne visas užbaigtas objektas. Galutinio darbų priėmimo-perdavimo akto šalys nepasirašė. 2023 m. liepos 24 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą TVR Nr. 20230701 28 696,64 Eur su PVM sumai už birželio mėnesį atliktus darbus. 2023 m. liepos 24 d. sąskaitos apmokėjimo terminas suėjo 2023 m. rugpjūčio 23 d. 2023 m. spalio 2 d. ESO pateikė informaciją apie objekte nustatytus darbų defektus su nuotraukomis: „kabelių spintos apatinė dalis yra užklijuota keramikinėmis plytelėmis, KS-3475 netinkamai perdarytas įžeminimo laidininkas“. 2023 m. spalio 9 d. atsakovė iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR aplinkos ministerijos (toliau –VTPSI) Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento pirmojo statybos priežiūros skyriaus patarėjo R. Grigaičio (toliau – VTPSI specialistas) gavo rašytines pastabas su fotofiksacija dėl objekto patikrinimo vietoje nustatytų darbų neatitikčių; aprašyti nustatyti trūkumai. Ieškovė taip pat neatliko kai kurių objekto projektiniuose dokumentuose nustatytų darbų (pvz., nepakeistos lauko kopėčios bei apsauginės balkonų tvorelės, neužtaisyti iš vidaus pakeistų ovalių langų angokraščiai ir kt.). Ieškovė darbus atliko, nukrypdama nuo objekto projektinių dokumentų (pvz., ne toje vietoje įrengti sandėliukų šviesos jungikliai; sumontuotas su posūkiais, o ne tiesus, ventiliacijos vamzdis; sumontuoti su posūkiais/kampais, o ne tiesūs šildymo stovai ir kt.). Ieškovė pažeidė pareigą tinkamai, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, pildyti statybos darbų žurnalą, taip pat nepateikė VTPSI specialisto pagrįstai paprašytų dokumentų (pvz., ieškovė nepateikė suderintos lauko tinklų kontrolinės nuotraukos, dokumento, kuris patvirtintų statybos draudimo apmokėjimą ir kt.). 2023 m. spalio 20 d. atsakovė pateikė ieškovei pretenziją dėl Sutarties netinkamo vykdymo ir reikalavimą sumokėti skolą. 2023 m. spalio 23 d. atsakovė pateikė ieškovei pranešimą apie dalinį įskaitymą ir patikslintą reikalavimą sumokėti sutartinius delspinigius, kuriuo patikslino, kad, vadovaujantis atsakovės buhalteriniais duomenimis, atsakovė turi papildomą 3 764,31 Eur skolinį reikalavimą ieškovės atžvilgiu, ir, atsižvelgiant į tai, įskaitė visą ieškovės piniginį reikalavimą 29 557,54 Eur (28 696,64 Eur skolą už darbus pagal 2023 m. liepos 24 d. sąskaitą ir 860,90 Eur sutartinius delspinigius už pradelstą 2023 m. liepos 24 d. sąskaitos apmokėjimo laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 24 d. iki 2023 m. spalio 22 d.), ieškovei liekant skolingai atsakovei 34 991,12 Eur. Atsakovė pareikalavo nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. spalio 31 d., sumokėti jai likusią neįskaitytą skolos sumą – 34 991,12 Eur. 2023 m. spalio 24 d. ieškovė pateikė atsakovei atsakymą, kuriuo nesutiko su 2023 m. spalio 23 d. pranešimu apie dalinį įskaitymą, ir pareikalavo nedelsiant apmokėti pradelstą 2023 m. liepos 24 d. sąskaitą. 2023 m. lapkričio 13 d. atsakovė pateikė ieškovei raštą dėl darbų defektų objekte, kuriuo informavo apie išaiškėjusius defektus. 2023 m. lapkričio 15 d. ieškovė pateikė atsakovei atsakymą, kuriuo informavo ne apie defektų pašalinimą, kaip teigiama ieškinio 21 punkte, o apie tai, kad pabandys maksimaliai užsandarinti kaminą, kad į jį nepatektų lietus. 2023 m. gruodžio 6 d. ieškovė pakartotinai pateikė atsakovei raštą, kuriuo pareikalavo nedelsiant apmokėti pradelstą 2023 m. liepos 24 d. sąskaitą. 2023 m. gruodžio 7 d. atsakovė pateikė ieškovei atsakymą į raštą, kuriuo priminė, kad 2023 m. spalio 23 d. siuntė ieškovei pranešimą apie dalinį įskaitymą, kuriame nurodyta, kad ne atsakovė, o ieškovė yra skolinga 34 991,12 Eur, taip pat prašė informuoti, ar ieškovė ištaisė defektus, nurodytus 2023 m. lapkričio 13 d. rašte. 2023 m. gruodžio 8 d. ieškovė dar kartą pateikė atsakovei raštą, kuriuo pareikalavo nedelsiant apmokėti pradelstą sąskaitą. 2024 m. balandžio 15 d. atsakovė pateikė ieškovei raštą, kuriuo informavo, kad 2024 m. balandžio 2 d. atsakovė iš užsakovo gavo raštą Nr. 435 su prašymu kompensuoti 2 824 Eur žalą, atsiradusią objekte esančiame bute Nr. 1 po 2024 m. sausio 26 d. apliejimo, ir nurodė, kad ieškovė, kuri vykdė darbus, yra atsakinga už šią žalą ir turi ją atlyginti regreso tvarka pagal UAB „Lietuvos draudimas“ reikalavimą, tačiau ieškovė padarytos žalos neatlygino. 2024 m. liepos 3 d., t. y. praėjus beveik 1 metams nuo paskutinių 2024 m. liepos 24 d. aktų pasirašymo, ieškovė pavėluotai įvykdė 2023 m. spalio 20 d. pretenzijos pirmąjį reikalavimą ištaisyti trūkumus. 2024 m. rugsėjo 27 d. ieškovė pateikė atsakovei raštą, kuriuo pakartotinai pareikalavo nedelsiant apmokėti pradelstą sąskaitą, nurodė, kad atsakovė gavo galutinį apmokėjimą iš užsakovo. 2024 m. lapkričio 20 d., t. y. praėjus daugiau nei 1 metams nuo 2023 m. spalio 23 d. pranešimo apie dalinį įskaitymą gavimo, ieškovės advokatas pateikė atsakovei pretenziją dėl skolos, kuria pareikalavo nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 1 d., sumokėti 28 696,64 Eur skolą, 2 583 Eur delspinigius, 2 494,80 Eur palūkanas. 2024 m. gruodžio 2 d. atsakovė pateikė ieškovei atsakymą, kuriuo motyvuotai nesutiko su 2024 m. gruodžio 20 d. pretenzija. 2025 m. vasario 12 d., t. y. praėjus daugiau nei 1 metams ir 3 mėnesiams nuo 2023 m. spalio 23 d. pranešimo apie dalinį įskaitymą gavimo, ieškovė pareiškė teisme ieškinį.

9.       Atsakovės nuomone, generalinis rangovas, sudaręs subrangos sutartį, tampa dviejų savarankiškų sutarčių subjektu, ir nuo to, kaip tinkamai subrangovas įvykdys sutartinius įsipareigojimus, priklauso ir generalinio rangovo įsipareigojimų tinkamas įvykdymas užsakovui, todėl generalinis rangovas turi poreikį gauti tinkamą darbų rezultatą. Subrangos santykiams taikomos tos pačios taisyklės, kaip ir rangos santykiams, nes subrangovas iš esmės turi tas pačias pareigas kaip ir rangovas, tik skiriasi šių pareigų apimtis. Tai reiškia, kad subrangovui, sudariusiam sutartį su generaliniu rangovu, taikomi tie patys reikalavimai kaip ir generaliniam rangovui – darbus atlikti kokybiškai, laiku bei laikantis norminiuose dokumentuose nustatytų reikalavimų. Ieškovė pripažino aplinkybę, kad šalys nepasirašė galutinio akto darbų priėmimo-perdavimo akto, t. y. kad ieškovė neperdavė atsakovei viso užbaigto objekto.

10.       Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė, sutikdama, kad paskutiniai aktai buvo pasirašyti 2023 m. liepos 24 d., iš esmės pati pripažino, kad praleido sutartyje nustatytą terminą, kuris suėjo 2023 m. balandžio 10 d. Ieškovė visiškai nepagrįstai vadovaujasi darbų pagal Rangos sutartį, kurią sudarė atsakovė su trečiuoju asmeniu, įvykdymo terminu, kuris jai negali būti taikomas, nes ji nėra Rangos sutarties šalimi (sutarties uždarumo principas).

11.       Byloje buvo pateiktas trečiojo asmens atsiliepimas ir rašytiniai paaiškinimai, kuriais teismas informuotas, kad Rangos darbų sutartis Nr. 22-41/R sudaryta 2022 m. spalio 6 d. su UAB „Verslo“ dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), statybos rangos darbų. Sutarties 4.1 punkte numatyta, kad darbai turi būti atlikti per 180 kalendorinių dienų nuo Rangos sutarties įsigaliojimo dienos (t. y. Rangos sutartis turėjo būti įvykdyta iki 2023 m. balandžio 4 d.). Šiame punkte taip pat numatyta, kad Rangos sutarties vykdymo metu paaiškėjus nenumatytoms aplinkybėms ir, jei dėl sutarties pratęsimo nėra finansavimo trukdžių, šalių sutarimu Rangos sutartis gali būti pratęsta. Darbų atlikimo termino pratęsimas nustatomas užsakovo ir tiekėjo rašytiniu susitarimu. 2023 m. kovo 3 d. susitarimu prie šios sutarties ji buvo pratęsta iki 2023 m. birželio 30 d. Vėliau sutartis pratęsta iki 2023 m. rugsėjo 30 d. Darbų perdavimo‑priėmimo aktas buvo pasirašytas 2023 m. liepos 12 d. Trečiasis asmuo atsakovei netaikė sankcijų (netesybų, delspinigių ar pan.). Trečiasis asmuo neturi suinteresuotumo šios civilinės bylos baigtimi, dalyvavimas tolesniame bylos nagrinėjime pareikalautų papildomų bylinėjimosi išlaidų, todėl vadovaudamasis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais, prašė civilinę bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12.       Kauno apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 21 d. sprendimu ieškovės UAB „Tvarda“ ieškinį tenkino iš dalies ir nuo vienašalio sandorio sudarymo dienos pripažino negaliojančiu 2023 m. spalio 23 d. pranešimu apie dalinį įskaitymą ir patikslintą reikalavimą sumokėti sutartinius delspinigius atliktą įskaitymą, priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 23 716,23 Eur skolą, 2 134,46 Eur delspinigių, 2 326,56 Eur palūkanas ir 11,40 proc. procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 4 349,79 Eur bylinėjimosi išlaidų ir iš ieškovės atsakovės naudai priteisė 977,63 Eur bylinėjimosi išlaidų.

13.       Teismas nustatė, kad 2022 m. spalio 10 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Subrangos darbų sutartį Nr. SUB-221010/126, kurios 1.1 punktu ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės pateiktą suderintą ir patvirtintą darbo projektą ir jo sprendinius tikslinančią techninę užduotį bei statybą leidžiantį dokumentą, savo jėgomis, medžiagomis, rizika bei atsakomybe atlikti rangos darbus su projekto vykdymo priežiūra. Atsakovė įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus Subrangos sutartyje nustatytą kainą joje aptartomis sąlygomis ir tvarka darbų atlikimo vietoje (duomenys neskelbtini). Pagal šios sutarties 2.1 punktą, bendra kaina buvo 660 699,49 Eur su PVM, kurią sudarė 546 032,64 Eur darbų kaina ir 114 666,85 Eur PVM. Pagal Subrangos sutarties 2.2 punktą, už šią kainą ieškovė įsipareigojo atlikti sutartyje numatytus darbus. Į darbų apimtį buvo įskaičiuota darbo jėgos, mechanizmų ir medžiagų kaina, mokesčiai, draudimo, transportavimo, darbų objekto statybos užbaigimo komisijai parengimo išlaidos ir visos kitos ieškovei pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus bei Subrangos sutartį tenkančios išlaidos.

14.       Teismas pažymėjo, jog šalys pasirašė 2023 m. liepos 24 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktus Nr. 9 ir Nr. 9.1, taigi darbai buvo perduoti. Ieškovė 2023 m. liepos 24 d. išrašė sąskaitą faktūrą, Serija TVR, Nr. 20230701. Taigi visi ieškovės veiksmai, po kurių kilo atsakovės pareiga atsiskaityti už atliktus darbus buvo atlikti tinkamai.

15.       Teismas atmetė atsakovės argumentus, jos nuomone, eliminuojančius pareigą mokėti tuo pagrindu, kad dalis darbų nebuvo atlikti, kadangi nebuvo pasirašytas galutinis (darbų priėmimo‑perdavimo) aktas. Byloje aptarti rašytiniai įrodymai patvirtino, kad ji priėmė darbus, kad turėjo pareigą sumokėti už juos iki 2023 m. rugpjūčio 25 d., tačiau šios pareigos neįvykdė. Atsakovės argumentai, jog nebuvo pasirašytas galutinis darbų priėmimo-perdavimo aktas ir VTPSI specialisto nustatyta aplinkybė, kad ieškovė de facto (faktiškai) neatliko kai kurių objekto projektiniuose dokumentuose nustatytų darbų (pvz., nepakeitė lauko kopėčių ir apsauginių balkonų tvorelių, neužtaisė iš vidaus pakeistų ovalių langų angokraščių ir kt.), teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju neeliminuoja jos finansinių įsipareigojimų vykdymo tvarkos nes: 1) atsakovės pareigos, nustatytos aptartuose Subrangos sutarties punktuose, apėmė pareigą apmokėti ir už dalį atliktų darbų, jeigu yra pasirašyti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai bei pateikta PVM sąskaita faktūra apmokėjimui; 2) iš šalių susirašinėjimo ir 2023 m. liepos 12 d. darbų perdavimo-priėmimo akto, pasirašyto tarp UAB „Verslo“ ir UAB „Kauno butų ūkis“ aišku, kad minimai dienai visi pagal Rangos sutartį (kurios vykdymą užtikrino Subrangos sutartis) ieškovės darbai buvo atlikti; 3) iš trečiojo asmens pateiktų paaiškinimų ir įrodymų (DOK-66980) teismas nustatė, jog paskutinis trečiojo asmens atsiskaitymas su atsakove apmokant jai už faktiškai ieškovės atliktus darbus buvo įvykdytas 2024 m. rugsėjo 20 d., tačiau net ir po to atsakovė laikėsi pozicijos, kad pirminio užsakovo priimti darbai iki galo neatlikti, o jokie jos skoliniai įsipareigojimai ieškovės atžvilgiu neegzistuoja, jai atlikus įskaitymą.

16.       Teismas nustatė, jog 2023 m. liepos 24 d. sąskaitoje nurodomų sumų pagrįstumą patvirtino aplinkybės, kad atsakovė ne tik priėmė šią sąskaitą, tačiau ir vėliau iš jos atliko ginčijamos nagrinėjamoje byloje skolos įskaitymą. 2023 m. spalio 23 d. pranešime apie dalinį skolos įskaitymą atsakovė nurodė, kad nėra ieškovei sumokėjusi 28 696,64 Eur už darbus pagal 2023 m. liepos 24 PVM sąskaitą faktūrą. Teismui nekilo abejonių, jog iki 2023 m. liepos 24 d. atlikti darbai buvo perduoti atsakovei, buvo pateikta sąskaita už atliktus darbus, ji pati savo veiksmais pripažino reikalaujamos priteisti sumos pagrįstumą. Tuo tarpu vertinant, ar atsakovė turėjo įskaitymo teisę, turi fakto, ar 2023 m. liepos 24 d. jau buvo pasibaigęs darbų atlikimo terminas, numatytas sutartyje, įvertinimas.

17.       Teismas pažymėjo, kad 2023 m. spalio 23 d. pranešimu apie dalinį įskaitymą ir patikslintą reikalavimą sumokėti sutartinius delspinigius atsakovė informavo, jog ji įskaito visą ieškovės piniginį reikalavimą (29 557,54 Eur), ieškovei liekant skolingai atsakovei 34 991,12 Eur. Atsakovės skaičiuojamos sumos dydis ir jos skaičiavimo pagrindas nurodomas atsakovės 2023 m. spalio 20 d. pretenzijoje dėl 2022 m. spalio 10 d. Subrangos sutarties netinkamo vykdymo ir reikalavimo sumokėti sutartinius delspinigius. Šioje pretenzijoje ieškovė rėmėsi Subrangos sutarties 4.1 punktu (kuriame nurodomas 180 kalendorinių dienų nuo šios sutarties įsigaliojimo dienos terminas) bei šios sutarties 2.1 punktu. Atsakovė nurodė, kad „šiame sutarties punkte nurodoma, kad jeigu subrangovas neatlieka visų darbų šioje sutartyje nustatytu laiku ir sutartis nenutraukiama, ir subrangovas įsipareigoja toliau vykdyti sutartį, subrangovas generaliniam rangovui papildomai moka 0,05 proc. delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo subrangos sutartyje nurodytos visos Sutarties objekto kainos (Sutarties 9.4 punktas), t. y. nuo 660 699,49 Eur (su PVM) (Sutarties 2.1 p.). Teismo vertinimu, nors aptariamoje pretenzijoje nurodytas netikslus Sutarties punktas, kadangi 0,05 procento dydžio delspinigiai yra aptariami tik Sutarties 9.1 (aptariančiame atsakovės atsakomybę už nesavalaikį apmokėjimą) ir minėtame 9.4 punkte, tačiau pranešimas apie įskaitymą atitiko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.131 straipsnio 1 dalies reikalavimus (ieškovė buvo informuota pareiškimu, nurodytas jo teisinis pagrindas, aiškios sumos bei įskaitymo pagrindas).

18.       Teismas, nustatydamas, ar atsakovė turėjo įskaitymo teisę (t. y. ar egzistavo priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs), vertino, ar pagrįstas ieškovės pateiktas atsakymas į gautą pretenziją 2023 m. spalio 24 d., kuriame nesutikimą su įskaitymu ieškovė grindė šiais pagrindiniais argumentais: 1) darbus ji pradėjo ne po sutarties pasirašymo 2023 m. spalio 10 d., bet lapkričio mėnesį, kas matyti pagal patvirtintus aktus; 2) atsakovė gavo pratęsimą iš aplinkos apsaugos agentūros, apie tai gamybinio pasitarimo metu informavo UAB „Kauno butų ūkis“ atstovas; 3) atsakovė paskutinį aktą pasitvirtino su užsakovu UAB „Kauno butų ūkis“ 2023 m. birželio mėnesį, nors paskutinį aktą su ieškove patvirtino tik 2023 m. liepą, kai ieškovė atliko visus darbus objekte. Ieškovės pozicija iš esmės buvo grindžiama ir tuo, kad pratęsus sutartyje, sudarytoje tarp trečiojo asmens ir atsakovės, įvykdymo terminą, šalys konkliudentiniais veiksmais pratęsdavo ir tarp ieškovės bei atsakovės sudarytos sutarties darbų vykdymo terminą, nes abi sutartys turi būti aiškinamos kompleksiškai.

19.       Teismas atmetė ieškovės argumentą, kuriuo ji, grįsdama savo poziciją, nurodė, kad Rangos sutartyje ir Subrangos sutartyje nustatytas darbų atlikimo terminas – 180 kalendorinių dienų nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Teismas akcentavo, jog faktas, kad nustatytas tas pats sutartyse nurodytas jų įvykdymo terminas, nereiškia, kad pasirašant sutartį automatiškai sutapo ir šių terminų pabaigos. Rangos darbų sutartis tarp atsakovės ir trečiojo asmens buvo sudaryta 2022 m. spalio 6 d. ir įsigaliojo 2022 m. spalio 17 d. (15.2 punktas). Taip pat trečiasis asmuo ir atsakovė aptariamoje Rangos sutartyje nustatė, kad atsakovės pareigos nepriklauso nuo subrangovų sutartinių įsipareigojimų vykdymo – šios sutarties 8.3.2 punktas nustato, kad darbų atlikimui tiekėjas turi teisę pasitelkti subrangovus. Sutartyje nurodyti subrangovai gali būti keičiami, raštu informavus užsakovą. Tiekėjas bet kokiu atveju atsako už visų sutartinių įsipareigojimų įvykdymą, nepaisant to, ar Rangos sutarties vykdymui pasitelkiami tretieji asmenys. Sutarties 8.4.26 punktu atsakovė prisiėmė visišką atsakomybę už subrangovų atliktus darbus, jų kokybę ar padarytą žalą. Šioje sutartyje nėra nurodytas konkretus subrangovas (UAB „Tvarda“). Taip pat šalys nesutarė dėl termino pratęsimo tarp ieškovės ir atsakovės 2022 m. spalio 10 d. sudarytoje sutartyje nurodyta tvarka (nėra gautas VŠĮ LR Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros pritarimas, nesudaryta rašytinis susitarimas dėl termino pratęsimo, nors iš byloje pateiktų įrodymų ir aptartos Subrangos sutarties 16.1 punkto akivaizdu, kad visi pranešimai turėjo būti siunčiami el. paštu). Kita vertus, teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad abiejų sutarčių vykdymas yra akivaizdžiai susijęs ir iš byloje pateiktų įrodymų sprendė, jog tarp šalių sudarytoje sutartyje nurodytas darbų atlikimo terminas akivaizdžiai buvo pratęstas – Rangos sutartis ir Subrangos sutartis sudarytos dėl to paties objekto, visas savo pareigas pagal Rangos sutartį, vykdant statybos darbus, atsakovė perdavė ieškovei, tiek Rangos sutartimi, tiek Subrangos sutartimi buvo siekiama to paties tikslo – įvykdyti įsipareigojimą trečiajam asmeniui UAB „Kauno butų ūkis“. Atsakovė nuosekliai teigė, kad apie termino pratęsimą ji būdavo informuota gamybinio pasitarimo metu ir informaciją pateikdavo UAB „Kauno butų ūkis“ atstovas. Teismo vertinimu, ieškovė ir atsakovė pratęsė terminą konkliudentiniais veiksmais, o atsakovė - sudarydama susitarimus dėl termino pratęsimo su trečiuoju asmeniu. Atsakovė iki pat tol, kol nekilo jos pareiga atsiskaityti už atliktus darbus, jokių pretenzijų ieškovei dėl praleisto termino nereiškė, nors Subrangos sutartyje 9.4 punkte nurodoma, kad delspinigiai mokami, tik jei pasibaigus sutarčiai ieškovė įsipareigoja toliau vykdyti savo pareigas. Tai reiškia, kad šioje konkrečioje situacijoje ir atsakovė turėjo būti aktyvi – informuoti apie termino pasibaigimą ir gauti ieškovės sutikimą (įsipareigojimą) darbus vykdyti toliau.

20.       Teismas, įvertinęs byloje aptartas aplinkybes, konstatavo, jog darbų atlikimo terminų pratęsimo trūkumai, t. y. tarp šalių sudaryto rašytinio susitarimo nebuvimas, yra laikomi formaliais ir neatitinkančiais tikrųjų šalių ketinimų. Formalus subrangos sutarties 9.4 punkto taikymas reikštų nesąžiningumą sąžiningai įvykdžiusio sutartinius įsipareigojimus asmens (t. y. ieškovės) atžvilgiu. Atsižvelgdamas į tai, teismas laikė įrodytu, jog nors darbai pagal sutartį turėjo būti atlikti iki 2023 m. balandžio 10 d., tačiau vėliau pačios atsakovės iniciatyva ir atsakovės konkliudentiniais veiksmais darbų atlikimo terminas buvo pratęstas iki 2023 m. rugsėjo 30 d., t. y. 2023 m. liepos mėnesį jis nebuvo pasibaigęs.

21.       Teismas, vertindamas, ar ieškovė tinkamai ir visiškai įvykdė Subrangos sutartyje numatytus įsipareigojimus atlikti statybos darbus, nurodė, kad tai yra fakto klausimas. Byloje esantys įrodymai – t. y. 2023 m. liepos 12 d. darbų perdavimo-priėmimo aktas, pasirašytas tarp atsakovės ir trečiojo asmens, patvirtino, kad tai dienai visi trečiojo asmens užsakyti darbai buvo atlikti. Nurodytas terminas neprieštaravo ir tarp ieškovės bei atsakovės pasirašytų 2023 m. liepos 24 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktų Nr. 9 ir Nr. 9.1 nuostatoms, kuriose nurodyti per 2023 m. liepos 1 d. – 2023 m. liepos 24 d. ataskaitinį laikotarpį atlikti darbai. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė ir atsakovės teiginius, jog darbai nebuvo įvykdyti iki pretenzijų pateikimo (pvz., 2023 m. spalio 20 d.). Teismas taip pat pažymėjo, jog aplinkybė, kad ieškovė privalėjo šalinti statybos darbų trūkumus, neeliminavo atsakovės pareigos atsiskaityti už juos. Tokia situacija (darbai atliekami po jų priėmimo) yra detaliai aptarta ir Subrangos sutarties 4.6 punkte. Todėl teismas konstatavo, jog faktinė darbų pabaigos diena buvo 2023 m. liepos 12 d. Netesybas, kurių įskaitymą atsakovė atliko 2023 m. spalio 23 d. pranešimu „Pranešimas apie dalinį įskaitymą ir patikslintas reikalavimas sumokėti sutartinius delspinigius“, pagal Sutarties 9.4 punktą atsakovė skaičiavo nepagrįstai, nes ji neturėjo jokio priešpriešinio vienarūšio reikalavimo teisės. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas tenkino pirmąjį ieškinio reikalavimą ir pripažino minėtu pranešimu atliktą įskaitymą negaliojančiu (CK 6.130 straipsnio 1 dalis, CK 1.80 straipsnis). Dėl šios priežasties teismas taip pat tenkino reikalavimą priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 23 716,23 Eur skolą, 2 134,46 Eur delspinigių, 2 326,56 Eur palūkanų bei 11,40 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

22.       Atsakovė UAB „Verslo“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 21 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas ieškovės UAB „Tvarda“ ieškinys, ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės ieškinį dėl skolos, palūkanų, delspinigių priteisimo ir vienašalio įskaitymo panaikinimo ir pripažinimo negaliojančiu bei priteisti iš ieškovės atsakovės naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas 3 900 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 634 Eur žyminio mokesčio. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1.                      Ieškovė ieškinį grindė aplinkybe, jog darbus užbaigė 2023 m. liepos 24 d., t. y. laiku, tačiau nei viename savo procesiniame dokumente ieškovė nenurodė visų darbų atlikimo termino, kurio, jos teigimu, nepraleido. Ieškovė nenurodė ir jokių faktinių aplinkybių dėl šalių susitarimo pratęsti Subrangos sutartyje nustatytą visų darbų atlikimo terminą egzistavimo, t. y. ieškovė nei teigė, nei įrodinėjo, kad toks šalių susitarimas (raštu, žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais) iš viso buvo sudarytas, nenurodė, nei kokie šalių atstovai, nei kada jį neva sudarė. Ieškovė iš esmės neįrodinėjo buvus nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, kurios suteiktų jai teisę į termino pratęsimą, todėl pasirinko teigti, jog darbus atliko laiku (nors jų vėlesnis atlikimas nei Subrangos sutartyje nustatytu terminu šiuo atveju yra akivaizdus). 

22.2.                      Teismas, nusprendęs, kad šalys konkliudentiniais veiksmais sudarė susitarimą dėl Subrangos sutartyje nustatyto termino pratęsimo, išėjo už pareikšto ieškinio ir bylos nagrinėjimo ribų, kadangi ieškovė neįrodinėjo šio susitarimo egzistavimo. Be to, teismas nenurodė, kokius konkrečiai konkliudentinius veiksmus atliko šalys, pratęsdamos terminą, taip pat nenurodė nei tokių veiksmų atlikimo laiko, nei kokie šalių atstovai juos atliko, nei pačių šalių susitarimo esmės – iki kada tiksliai šalys susitarė pratęsti terminą.

22.3.                      Ieškovė, kaip savo reikalavimų pagrindu, rėmėsi ne Subrangos, o Rangos sutartyje, kurios šalimi ieškovė nėra, nustatytu darbų atlikimo terminu, pagal kurią atsakovė turėjo baigti vykdyti darbus 2023 m. lapkričio 30 d., tačiau, kaip paaiškėjo iš trečiojo asmens į bylą pateiktų dokumentų, darbų pagal Rangos sutartį atlikimo terminas buvo kitoks nei nurodytas ieškinyje, t. y. ieškovei jis nebuvo žinomas. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė nors kartą būtų pasidomėjusi Rangos sutartyje nustatytu darbų atlikimo terminu ir/ar jo (ne)pratęsimu, tą pagrindė ir bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovės atstovo (advokato) teigimas, kad šios aplinkybės nuo ieškovės buvo slepiamos ir paaiškėjo tik bylos nagrinėjimo metu, gavus duomenis iš trečiojo asmens.

22.4.                      Teismas sprendime faktiškai pripažino Rangos sutarties galią tretiesiems asmenims – ieškovei, nes 1) spręsdamas, ar buvo pratęstas Subrangos sutartyje nustatytas visų darbų atlikimo terminas, rėmėsi Rangos sutartyje nustatyto termino pratęsimu; 2) spręsdamas, ar Subrangos sutartyje nustatytu terminu buvo faktiškai atlikti visi darbai pagal sutartį, rėmėsi Rangos sutartyje numatytų darbų užbaigimu.

22.5.                      Teismas sprendime nurodė motyvus, kuriais atmetė atsakovės argumentus, jos nuomone, eliminuojančius pareigą mokėti tuo pagrindu, kad dalis darbų nebuvo atlikti ir nebuvo pasirašytas galutinis darbų priėmimo-perdavimo aktas. Tačiau tokių argumentų atsakovė byloje nereiškė. Savo nesutikimą su ieškinio reikalavimais dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo atsakovė motyvavo tuo, kad jos prievolė pasibaigė, atlikus vienašalį įskaitymą. Taigi nurodyti teismo motyvai yra akivaizdžiai pertekliniai, jais nėra sprendžiamas byloje kilęs ginčas. To pasekmė – į atsakovės argumentus buvo atsakyta netinkamai, t. y. kitame kontekste nei jie buvo pareikšti, dėl to teismo sprendimas yra siurprizinis.

22.6.                      Teismas taip pat sprendė klausimą dėl pranešimo apie dalinį įskaitymą atitikimo įstatymuose nustatytiems reikalavimams ir neteisingai nustatė aplinkybę, jog atsakovės Pranešime nurodytas netikslus Subrangos sutarties punktas. Atsakovė pažymi, jog ieškovė neteigė ir neįrodinėjo, jog 2023 m. spalio 23 d. pranešimas apie įskaitymą neatitiko įstatymuose nustatytų reikalavimų, todėl teismas dėl to neturėjo pasisakyti.

22.7.                      Vadovaujantis Subrangos sutarties 15.2 punktu, sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos, t. y. 2022 m. spalio 10 d. Taigi Subrangos sutartyje nustatyto, šalių suderinto termino pabaiga buvo 2023 m. balandžio 10 d. (imtinai). Ieškovė nesiėmė jokių veiksmų dėl Subrangos sutartyje nustatyto termino pratęsimo ir, nepagrįstai manydama, kad jai turėtų būti taikomi Rangos sutartyje nustatyto termino pratęsimai, neveikė taip, kaip turėjo – veikė išimtinai savo nuožiūra ir rizika. Tą patvirtina ir bylos nagrinėjimo metu ieškovės vadovo paaiškinimas: „kadangi niekas nesikreipė į jį tiek iš atsakovės atstovų, tiek iš užsakovų, kad mes čia vėluojam ir turime prasitęsti, o buvo tiesiog draugiškai pasakyta, kad nepergyvenkite, viskas bus gerai ir jokių delspinigių niekas neskaičiuoja, tai mes ir nesitęsėm“.

22.8.                      Remiantis kasacinio teismo praktika, aplinkybė, jog užsakovė nereiškė pretenzijų dėl perduodamų darbų, praleidus jų atlikimo terminą, savaime nesuponuoja išvados, kad ji terminą pratęsė ar atsisakė teisės reikalauti sutartyje nustatytų netesybų už termino praleidimą. Todėl atsakovė pagrįstai pareiškė ieškovei 2023 m. spalio 20 d. pretenziją dėl netinkamo Subrangos sutarties vykdymo, kai darbų vėlavimas užsitęsė daugiau kaip 180 dienų ir paaiškėjo VTPSI specialisto nustatyti faktai dėl atsakovės faktiškai neatliktų darbų ir kitų neatitikimų.

22.9.                      Teismo išvada, jog darbų atlikimo terminų pratęsimo trūkumai, t. y. tarp šalių sudaryto rašytinio susitarimo nebuvimas, yra laikomi formaliais ir neatitinkančiais tikrųjų šalių ketinimų, nėra pagrįsta. Nagrinėjamu atveju rašytinio susitarimo nebuvimas nebuvo vieninteliu trūkumu, kadangi, be to, nebuvo gautas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros pritarimas Subrangos sutarties pratęsimui, kaip tai numatyta Subrangos sutarties 4.1 punkte. Teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl šis pritarimas neturėjo būti gautas, o ieškovė nei procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo teisme metu apie tai iš viso neužsiminė, tarsi tokia būtina sąlyga iš viso neegzistuotų.

22.10.                      Ieškovė dublike gretina abiejų sutarčių dalykus, nurodydama, kad abi sutartys yra sudarytos dėl to paties objekto. Tačiau atsakovė nurodo, jog nei vienoje iš šių sutarčių nėra nuorodos apie kitą sutartį. Rangos sutartis yra viešojo pirkimo sutartis, kuri buvo sudaryta su atsakove, kaip su viešąjį pirkimą laimėjusia tiekėja. Vien jau dėl šitos priežasties abi sutartys negali būti aiškinamos „kaip viena rangos sutartis“. Be to, ieškovė dublike pati pripažino, jog ieškovė nedalyvavo ir nebuvo įtraukta į statybos darbų užbaigimo procedūras, nederino užbaigimo procedūrų su trečiuoju asmeniu. Šiose procedūrose tiesiogiai dalyvavo atsakovė. Taigi teismas nesilaikė sutarties uždarumo principo ir sutapatino atsakovės (rangovės) ir ieškovės (subrangovės) įsipareigojimų pagal jų sudarytas atskiras sutartis vykdymą.

22.11.                      Teismo vertinimu, 2023 m. liepos 12 d. visi trečiojo asmens užsakyti darbai buvo atlikti, nors tai nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas ir tokių duomenų byloje nėra. Byloje nėra darbų pagal Rangos sutartį perdavimo-priėmimo aktų, iš kurių būtų galima spręsti, kokie ir kokio baigtumo darbai buvo atsakovės perduoti ir trečiojo asmens priimti. Iš 2023 m. liepos 12 d. darbų pagal Rangos sutartį perdavimo-priėmimo akto matyti tik, kad buvo perduoti darbai, kurių vertė yra 664 546,06 Eur (su PVM), o Rangos sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad bendra Sutarties kaina yra 699 699,50 Eur (su PVM).

22.12.                      Teismo išvada, kad „faktinė darbų pabaigos diena yra 2023 m. liepos 12 d.“, neturi jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Ši išvada prieštarauja ieškovės nurodytai aplinkybei, kad ji visus darbus pagal Subrangos sutartį atliko 2023 m. liepos 24 d., t. y. kad „po 2023 m. liepos 24 d. aktų sudarymo darbai objekte yra baigti“. Teismo vertinimas, kad nurodomas terminas (2023 m. liepos 12 d.) neprieštarauja ir tarp ieškovės ir atsakovės pasirašytų 2023 m. liepos 24 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktų Nr. 9 ir Nr. 9.1 nuostatoms, kuriose nurodomi per 2023 m. liepos 1 d. – 2023 m. liepos 24 d. ataskaitinį laikotarpį atlikti darbai, yra nelogiškas. Akivaizdu, kad jeigu teismas laikė, kad visi trečiojo asmens užsakyti darbai buvo atlikti 2023 m. liepos 12 d., kai buvo pasirašytas aktas pagal Rangos sutartį, jokie darbai po šios datos negalėjo būti perduodami – priimami ir tuo labiau darbai, atlikti vėlesniu laikotarpiu. Taigi, priešingai nei sprendė teismas, 2023 m. liepos 24 d. aktai patvirtina, kad visi darbai pagal Subrangos sutartį nebuvo atlikti 2023 m. liepos 12 d., t. y. Rangos sutarties ir Subrangos sutarties vykdymas nesutapo. Sutartys buvo pasirašytos, pradėtos ir užbaigtos vykdyti skirtingu metu.

22.13.                      Teismas neturėjo pagrindo pritarti ieškovės pozicijai, kad po 2023 m. liepos 24 d. aktų pasirašymo, ieškovė taisė garantiniu laikotarpiu nustatytus darbų defektus, o ne faktiškai atliko Subrangos sutartyje nustatytus darbus. Vadovaujantis Subrangos sutarties 6.1. punktu, statinio garantinis terminas yra skaičiuojamas nuo visų rangovo atliktų darbų perdavimo generaliniam rangovui dienos. Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Subrangos sutarties 5.2. punktu, atlikus visus darbus, perduodamas visas užbaigtas objektas, pasirašant galutinį perdavimo-priėmimo aktą, būtent nuo šio akto pasirašymo dienos yra skaičiuojamas statinio garantinis terminas. Remiantis tuo, kad toks aktas dėl ieškovės kaltės ir neveikimo nebuvo pasirašytas, negalima daryti išvados, kad ieškovė taisė defektus garantiniu laikotarpiu.

22.14.                      Vadovaujantis Subrangos sutarties 4.5 punktu, statybos rangos darbų pabaiga pagal sutartį bus laikomas momentas, kai bus užbaigti visi sutartyje numatyti darbai, ištaisyti defektai, užpildytas statybos darbų žurnalas, pateikti medžiagų sertifikatai ir atitikties deklaracijos, kita išpildomoji dokumentacija ir pasirašyti darbų priėmimo-perdavimo aktai, generaliniam rangovui perduoti visi statybos užbaigimo ir su tuo susiję dokumentai, kuriuos teisėtai turi saugoti generalinis rangovas. Ieškovė vengė inicijuoti galutinį darbų perdavimą-priėmimą, nes, kaip patvirtina byloje esantys įrodymai, nebuvo faktiškai atlikusi visų darbų pagal sutartį ir neturėjo tinkamai užpildyto statybos darbų žurnalo bei kitų būtinų perdavimui dokumentų. Taigi ieškovė visiškai nepagrįstai darbų pabaigą sieja tik su paskutinių tarpinių 2023 m. liepos 24 d. aktų pasirašymu.

22.15.                      Į bylą pateiktos 2023 m. spalio 9 d. VTPSI pastabos, kuriose VTPSI specialistas nustatė, kad ieškovė de facto neatliko kai kurių objekto projektiniuose dokumentuose nustatytų darbų (pvz., nepakeitė lauko kopėčių ir apsauginių balkono tvorelių, neužtaisė iš vidaus pakeistų ovalių langų angokraščių ir t. t.), o tai rodo, kad ieškovė po 2023 m. liepos 24 d. dar vykdė darbus. Tačiau teismas neištyrė ir neįvertino atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad visi darbai nebuvo faktiškai atlikti iki 2023 m. liepos 24 d. aktų pasirašymo ir 2023 m. spalio 20 d. pretenzijos pateikimo. Be to, teismas nepagrįstai susiaurino darbų sąvoką pagal Subrangos sutartį, nes ji apima ne tik statybos darbų atlikimą, bet ir nustatytos dokumentacijos perdavimą atsakovei.

22.16.                      Teismas netinkamai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, priteisdamas ieškovei iš atsakovės per didelę sumą, kadangi ieškovė pateikė du prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų, kurie savo parengimo turiniu yra identiški, be to, ieškovės nurodytos sumos viršija Rekomendacijose nurodytas maksimalias sumas.

23.       Ieškovė UAB „Tvarda“ atsiliepimu prašo atsakovės UAB „Verslo“ apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovės ieškovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

23.1.                      Apeliantės skunde didelė dalis argumentų yra pertekliniai, pasikartojantys ir orientuoti ne į realaus ginčo išsprendimą, o į dirbtinį bylos esmės iškraipymą, siekiant sudaryti įspūdį, kad pirmosios instancijos teismas sprendė „neegzistuojantį ginčą“, nagrinėjo tai, ko neva ieškovė neginčijo ir neva priėmė „siurprizinį“ sprendimą.

23.2.                      Apeliantė nepaneigė byloje surinktų įrodymų, kurie patvirtina, kad pagal Rangos sutartį ir Subrangos sutartį buvo atliekami tie patys darbai, kuriuos atsakovė ir trečiasis asmuo priėmė, o trečiasis asmuo su atsakove už šiuos darbus visiškai atsiskaitė. Tačiau atsakovė, priėmusi darbus iš ieškovės, nepagrįstai ir nesąžiningai atsisakė atsiskaityti su ieškove (savo skolą pripažino atlikdama įskaitymą ir jos neginčijo) ir pareiškė ieškovei pretenzijas dėl tariamo darbų atlikimo vėlavimo.

23.3.                      Akivaizdu, kad atsakovė, piktnaudžiaudama savo, kaip generalinio rangovo teisėmis, siekė pasinaudoti silpnesne faktinio statybos darbų vykdytojo (ieškovės) pozicija, t. y. ieškovės ribotu dalyvavimu santykiuose su darbų užsakovu – trečiuoju asmeniu. Taip atsakovė siekė išvengti prievolės įvykdymo – atsiskaitymo už tinkamai atliktus darbus ir gauti iš to papildomos finansinės naudos.

23.4.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė atliko Subrangos sutartyje numatytus darbus, kurie buvo perduoti ir atsakovės priimti, todėl atsakovei kilo pareiga atsiskaityti už atliktus darbus. Šios pareigos atsakovė neįvykdė, todėl vien aplinkybė, jog nebuvo pasirašytas atskiras galutinis aktas ar vėliau buvo deklaratyviai sukurta versija dėl tariamo termino praleidimo, nepaneigia prievolės sumokėti už darbus atsiradimo.

23.5.                      Nepagrįsti ir apeliantės teiginiai dėl tariamo bylos nagrinėjimo ribų peržengimo bei „siurprizinio“ teismo sprendimo, kadangi darbų atlikimo terminų klausimas, jų pratęsimas ir netesybų pagrįstumas buvo tiesiogiai susiję su ieškovės ir atsakovės ginču dėl įskaitymo teisėtumo, o visos reikšmingos aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos remiantis byloje pateiktais įrodymais, šalių procesiniais dokumentais ir paaiškinimais teismo posėdžio metu. Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad, vertinant įskaitymo teisėtumą, būtina nustatyti, ar atsakovė turėjo galiojantį priešpriešinį vienarūšį reikalavimą, o tai neatsiejamai susiję su darbų atlikimo termino vertinimu.

23.6.                      Teismas neperžengė ir rungimosi principo ribų ir nepažeidė apeliantės teisės būti išklausytai. Apeliantė turėjo galimybę teikti paaiškinimus, įrodymus ir argumentus dėl visų sprendime vertintų aplinkybių ir šia teise aktyviai naudojosi, kaip tai matyti iš bylos medžiagos.

23.7.                      Priešingai nei teigia apeliantė, teismas ne tik neignoravo Subrangos sutartyje nustatyto termino, bet jį išsamiai ir nuosekliai įvertino, nustatydamas, kad nors formaliai sutartyje buvo numatytas 180 kalendorinių dienų terminas, konkrečioje situacijoje jis buvo pratęstas šalių konkliudentiniais veiksmais, atsižvelgiant į Rangos ir Subrangos sutarčių tarpusavio ryšį, šalių elgesį, konkliudentinius veiksmus ir faktines vykdymo aplinkybes.

23.8.                      Apeliantė apeliaciniu skundu iš esmės ginčija ne įrodinėjimo naštos paskirstymą, o teismo padarytas faktines ir teisines išvadas. Tačiau vien nesutikimas su teismo vertinimu nereiškia proceso teisės normų pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai dėl tariamai netinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo yra atmestini kaip nepagrįsti.

23.9.                      Apeliantės pozicija grindžiama išimtinai formaliu Subrangos sutarties nuostatų aiškinimu. Toks aiškinimas ignoruoja faktines vykdymo aplinkybes, prieštarauja sutarties tikslui ir šalių elgesiui, todėl negali būti laikomas teisiškai pagrįstu. Nustačius, kad darbų atlikimo terminas buvo pratęstas ir nebuvo praleistas, atsakovei neatsirado teisė reikalauti sutartinių netesybų. Atitinkamai, neatsirado ir galiojančio priešpriešinio vienarūšio reikalavimo, kuriuo galėtų būti grindžiamas vienašalis įskaitymas.

23.10.                      Pažymėtina, kad atsakovė slėpė nuo ieškovės faktą, kad trečiasis asmuo pratęsė darbų atlikimo terminą. Atsakovė nė viename iš paruošiamųjų procesinių dokumentų nepaminėjo šio fakto, nors jis yra esminis bylos išsprendimui. Tik ieškovės iniciatyva į bylą įtraukus trečiąjį asmenį, kuris buvo teismo įpareigotas pateikti į bylą rašytinius įrodymus, susijusius su nagrinėjama byla, į bylą buvo gauti įrodymai, kad tų pačių darbų, kuriuos vykdė ieškovė pagal Subrangos sutartį, atlikimo terminas atsakovei pagal Rangos sutartį buvo pratęstas net du kartus: 2023 m. kovo 3 d. susitarimu iki 2023 m. birželio 30 d. ir 2023 m. birželio 30 d. susitarimu iki 2023 m. rugsėjo 30 d.

23.11.                      Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2023 m. liepos 12 d. darbų perdavimo-priėmimo aktu, pasirašytu tarp atsakovės ir trečiojo asmens, buvo patvirtinta, jog iki šios dienos visi trečiojo asmens užsakyti darbai buvo visiškai atlikti. 

23.12.                      Rangos ir Subrangos sutartys nagrinėjamoje byloje yra neatskiriamai susijusios. Subrangos sutartis buvo sudaryta Rangos sutarties įvykdymui. Todėl vertinant Subrangos sutarties vykdymą, objektyviai neįmanoma ignoruoti Rangos sutarties vykdymo aplinkybių. Šios aplinkybės buvo vertintos, nes tai buvo būtina ginčui išspręsti. Toks Rangos ir Subrangos sutarčių tarpusavio ryšio vertinimas atitinka ir formuojamą teismų praktiką dėl rangos teisinių santykių aiškinimo, kai darbai atliekami pasitelkiant subrangovus. Tuo tarpu apelianto argumentai dėl sutarties uždarumo principo leidžia teigti, jog jis siekia išvengti atsiskaitymo už faktiškai ieškovės atliktus ir atsakovės priimtus darbus, kas prieštarauja sąžiningumo ir teisingumo principams.

23.13.                      Atmestini apeliantės teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo Subrangos sutarties termino pratęsimą konkliudentiniais veiksmais. Teismas termino pratęsimą nustatė ne prielaidomis, o remdamasis byloje surinktų įrodymų visetu, jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir šalių elgesiu. Buvo vertinami faktiniai susitarimai, darbų vykdymo eiga ir tai, kaip šalys realiai vykdė sutartinius įsipareigojimus (įskaitant darbų priėmimą, atsiskaitymo klausimų kėlimą, pretenzijų dėl termino nereiškimą iki ginčo). Byloje nustatyta, kad atsakovė pati ne kartą pratęsė Rangos sutarties vykdymo terminus su trečiuoju asmeniu. Ši aplinkybė reikšminga vertinant Subrangos sutarties vykdymo realų kontekstą, nes ieškovė darbus vykdė Rangos sutarties vykdymo rėmuose, o Rangos sutarties terminas buvo pratęstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad rašytinio susitarimo dėl termino pratęsimo nebuvimas šiuo atveju yra sutartinės formos reikalavimo nesilaikymas (formalus trūkumas), neatitinkantis tikrųjų šalių ketinimų.

23.14.                      Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į atsakovės procesinį bei faktinį elgesį, kuris patvirtina 2023 m. liepos 24 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros pagrįstumą. Teismas konstatavo, kad atsakovė ne tik priėmė šią sąskaitą, bet ir vėliau savo iniciatyva atliko ginčijamo reikalavimo dalinį įskaitymą, taip faktiškai pripažindama reikalaujamos sumos egzistavimą ir dydį.

23.15.                      Subrangos ir Rangos sutartyse buvo aiškiai nustatyta, kad pastebėtų darbų trūkumų ar defektų šalinimas gali būti atliekamas ir po faktinio darbų užbaigimo, ir tokios aplinkybės nelaikomos galutinio darbų atlikimo termino pažeidimu. Šalys susitarė, jog akivaizdūs darbų trūkumai turi būti fiksuojami darbų priėmimo ir perdavimo metu, o vėlesnis jų nurodymas nesudaro pagrindo atsisakyti priimti darbus ar nemokėti už juos. Tai patvirtina Subrangos sutarties 4.6 punktas: „pastebėtų Darbų trūkumų ar defektų šalinimas neprailgina Subrangos sutartyje nustatyto galutinio darbų atlikimo termino. Visas pretenzijas generalinis rangovas pareiškia darbų priėmimo ir perdavimo momentu, o jeigu jis to nepadaro, tai vėlesnis generalinio rangovo papildomų pretenzijų pareiškimas dėl akivaizdžių darbų trūkumų negali būti priežastis, kuria remiantis generalinis rangovas gali atsisakyti priimti darbus ir (ar) už juos nemokėti“, analogiška nuostata nurodyta Rangos sutarties 4.6 punkte. Teismas vertino faktą, kad darbai buvo priimti aktais, ir pagrįstai konstatavo, kad vėlesnis trūkumų šalinimas ar papildomi veiksmai po priėmimo savaime neeliminuoja pareigos apmokėti už priimtus darbus. Apeliantės nesutikimas su išvada nėra pagrindas teigti, kad argumentai liko „neįvertinti“.

23.16.                      Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes iš atsakovės ieškovei priteisė per didelę sumą. Ieškovės teismui pateikta už suteiktas teisines paslaugas ir gautą apmokėjimą detalizuojanti 2025 m. spalio 16 d. pažyma patvirtina, kad, pavyzdžiui, 2025 m. balandžio 30 d. sąskaitos Nr. COPE- 2025-04-30-012 ir išlaidų sumą bendrai sudaro 1 337,05 Eur (tiek už dubliko parengimą (sumokėta 1 101,10 Eur), tiek už prašymą dėl įrodymų išreikalavimo iš trečiojo asmens parengimą (sumokėta 235,95 Eur)), o 2025 m. rugpjūčio 18 d. sąskaitos Nr. COPE-2025-08-18-002 bendrai sudaro 1 179,75 Eur (tiek už prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą (sumokėta 157,30 Eur), tiek už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdyje (sumokėta 1 022,45 Eur)). Taigi apeliantė klaidina teismą nurodydama kai kurių procesinių dokumentų sumas, kurios neatitinka ieškovės į bylą pateiktų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų turinio.

24.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Kauno butų ūkis“ atsiliepimu informuoja, jog neturi pozicijos dėl apeliacinio skundo reikalavimų ir prašo apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra pagal byloje pateiktus įrodymus ir aplinkybes. Trečiasis asmuo pažymi, jog jo įgaliotas atstovas gamybiniuose pasitarimuose niekada nedalyvavo, jokių pokalbių su ieškovės atstovais nebuvo, trečiojo asmens įgaliotas atstovas niekada nesakė, jog ieškovė neturėtų jaudintis dėl to, kad darbai vėluoja ir dėl to nereikėtų pergyventi – jokie delspinigiai nebus skaičiuojami. Papildomai trečiasis asmuo akcentuoja, jog jis kartu su mažąja bendrija (toliau – MB) „Atnaujink būstą“ 2023 m. kovo 6 d. yra pasirašę namų renovacijos administravimo sutartį Nr. 2023-01/RA dėl namų renovacijos administravimo, organizavimo, koordinavimo bei tarpininkavimo paslaugų. Pažymėtina, kad MB „Atnaujink būstą“ nebuvo suteikti įgaliojimai priimti sprendimus trečiojo asmens vardu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto

25.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

26.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1‑7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį faktinių bei teisinių argumentų.

27.       Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 21 d. sprendimo, kuriuo teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino negaliojančiu nuo sandorio sudarymo dienos atsakovės 2023 m. spalio 23 d. pranešimu „Pranešimas apie dalinį įskaitymą ir Patikslintas reikalavimas sumokėti sutartinius delspinigius“ atliktą įskaitymą bei priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 23 716,23 Eur skolą, 2 134,46 Eur delspinigių, 2 326,56 Eur palūkanų, 11,40 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 4 349,79 Eur bylinėjimosi išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Ginčas byloje kilo dėl atsiskaitymo pagal ieškovės ir atsakovės sudarytą Statybos subrangos sutartį už ieškovės atliktus darbus, kuomet atsakovė atliko ieškovės pagal šalių pasirašytus darbų perdavimo-priėmimo aktus ir išrašytą sąskaitą reikalaujamų sumų įskaitymą į už vėlavimą atlikti darbus šalių sudarytos Statybos subrangos sutarties pagrindu atsakovės ieškovei priskaičiuotus delspinigius, taip pat pirmosios instancijos teismo ieškovei iš atsakovės priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio.

Dėl byloje nustatytų esminių aplinkybių ir ginčo esmės

28.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB „Verslo“ ir trečiasis asmuo UAB „Kauno butų ūkis“ 2022  m. spalio 6 d. sudarė rangos sutartį Nr. 22-41/R, kuria atsakovė įsipareigojo trečiajam asmeniui pagal trečiojo asmens pateiktą suderintą ir patvirtintą techninį darbo projektą bei statybą leidžiantį dokumentą savo jėgomis, medžiagomis, rizika bei atsakomybe atlikti rangos darbus (duomenys neskelbtini) (Rangos sutarties 1.1 punktas).

29.       Nustatyta, kad atsakovė su trečiuoju asmeniu sudarytos Rangos sutarties vykdymui pasitelkė ieškovę kaip subrangovę: 2022 m. spalio 10 d. atsakovė ir ieškovė sudarė subrangos darbų sutartį Nr. SUB-221010/126 (toliau – Subrangos sutartis), kuria susitarė, kad ieškovė savo jėgomis, rizika bei atsakomybe atliks rangos darbus su projekto vykdymo priežiūra objekte, adresu (duomenys neskelbtini), vadovaudamasi atsakovės pateiktais dokumentais, įskaitant, techniniu darbo projektu (Subrangos sutarties 1.1 punktas). Iš Rangos bei Subrangos sutarčių turinio matyti, kad Rangos sutartis ir Subrangos sutartis buvo sudarytos dėl to paties objekto (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Objektas), kuriame visus statybos darbus, kuriuos atlikti atsakovė buvo įsipareigojusi trečiajam asmeniui (darbų užsakovui), atsakovė patikėjo (perdavė) ieškovei.

30.       Rangos sutartyje nustatyta bendra trečiojo asmens atsakovei mokėtina sutarties kaina – 699 699,50 Eur su PVM (Rangos sutarties 2.1 punktas), o Subrangos sutartyje nustatyta bendra sutarties kaina, mokėtina atsakovės ieškovei, - 660 699,49 Eur su PVM (Subrangos sutarties 2.1 punktas).

31.       Subrangos sutarties 3.4 punkte nustatyta, kad apmokėjimas yra vykdomas dalimis po atitinkamo Atliktų darbų akto pasirašymo per 30 kalendorinių dienų. Galutinio apmokėjimo terminas – po Darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo ir atitinkamo garantinio rašto pateikimo per 30 kalendorinių dienų. Apmokėjimo terminas gali būti pratęstas iki 60 dienų tik tuo atveju, jeigu Rangovas pateikia įrodymus, patvirtinančius apie finansavimo iš trečiųjų šalių vėlavimą.

32.       Subrangos sutartyje nustatytas darbų atlikimo terminas – 180 kalendorinių dienų nuo Sutarties įsigaliojimo dienos (Subrangos sutarties 4.1 punktas). Subrangos sutartyje taip pat numatyta teisė ieškovei į darbų pabaigos termino pratęsimą (Subrangos sutarties 4.2 punktas). Toks pats 180 kalendorinių dienų darbų atlikimo terminas, taip pat galimybė jį pratęsti numatyti ir Rangos sutartyje (Rangos sutarties 4.1, 4.2 punktai). Darbų pradžia pagal Subrangos sutartį yra laikoma diena, kai ieškovė gavo visus reikalingus dokumentus (parengtą, suderintą, ekspertuotą ir atsakovės patvirtintą techninį darbo projektą, statybą leidžiantį dokumentą, statybvietės perdavimo ir priėmimo aktą) (Subrangos sutarties 4.4 punktas). Centrinėje viešųjų pirkimų  informacinėje sistemoje darbų užsakovas (trečiasis asmuo) buvo paskelbęs, kad Rangos sutartis, sudaryta tarp generalinės rangovės (atsakovės) ir darbų užsakovo (trečiojo asmens) galiojo iki 2023 m. gruodžio 30 d.

33.       Nustatyta, kad šalys 2023 m. liepos 24 d. pasirašė Darbų perdavimo ir priėmimo aktus Nr. 9 ir Nr. 9.1, kurių pagrindu ieškovė pateikė atsakovei apmokėjimui 2023 m. liepos 24 d. PVM sąskaitą faktūrą TVR Nr. 20230701, pagal kurią atsakovės ieškovei mokėtina suma sudarė 28 696, 64 Eur su PVM (23 716,23 Eur be PVM), kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2023 m. rugpjūčio 23 d.

34.       2023 m. spalio 20 d. atsakovė pareiškė ieškovei pretenziją dėl Subrangos sutarties netinkamo vykdymo su reikalavimu sumokėti sutartinius delspinigius (60 784,35 Eur) dėl vėlavimo užbaigti darbus, kurie paskaičiuoti vadovaujantis Subrangos sutarties 9.4 punktu, t. y. po 0,05 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną nuo Subrangos sutartyje nurodytos visos Sutarties objekto kainos – 660 699,49 Eur (su PVM) (Subrangos sutarties 2.1 punktas) už 6 mėnesių laikotarpį (apskaičiuota tokiu būdu: 660 699,49 Eur (Sutarties objekto kaina) x 0,05 (Sutartyje numatytų delspinigių dydis) / 100 x 184 (pradelstos kalendorinės dienos nuo 2023-04-20 iki 2023-10-20) = 60 784,35 Eur). Paminėtoje pretenzijoje atsakovė pažymėjo, kad, vadovaujantis Subrangos sutarties 4.1 punktu, subrangovė darbus turėjo atlikti per 180 kalendorinių dienų nuo Sutarties įsigaliojimo dienos. Sutarties įsigaliojimo diena – jos pasirašymo diena (Subrangos sutarties 15.2 punktas), t. y. 2022 m. spalio 10 d., o tai reiškia, kad šalių suderinto darbų užbaigimo termino pabaiga - 2023 m. balandžio 10 d. (imtinai). Iki nurodytos termino paskutinės dienos turėjo būti ne tik pabaigti visi darbai, bet ir ištaisyti defektai, užpildytas statybos darbų žurnalas, pateikti medžiagų sertifikatai ir atitikties deklaracijos, kita išpildomoji dokumentacija, pasirašytas galutinis Darbų priėmimo – perdavimo aktas, generaliniam rangovui perduoti visi statybos užbaigimo ir su tuo susiję dokumentai, kuriuos teisėtai turi saugoti generalinis rangovas (Subrangos sutarties 4.5, 5.4 punktai). Atsakovė pretenzijoje nurodė, kad iki termino paskutinės dienos (2023 m. balandžio 10 d.) Subrangos sutarties šalys bendru rašytiniu susitarimu nepratęsė sutartyje nustatyto darbų užbaigimo termino. Atsakovė pretenzijoje atkreipė dėmesį, kad tokiam susitarimui šalys būtų turėjusios gauti ir VšĮ Aplinkos projektų valdymo agentūros prie LR aplinkos ministerijos pritarimą (Subrangos sutarties 4.1 punktas). Atsakovės teigimu, 2023 m. balandžio 28 d., 2023 m. gegužės 1 d., 2023 m. gegužės 31 d., 2023 m. birželio 30 d., 2023 m. liepos 24 d. subrangovės PVM sąskaitos – faktūros patvirtina, kad, nepaisant pasibaigusio darbų užbaigimo termino, subrangovė įsipareigojo ir toliau realiai vykdė darbus.

35.       2023 m. spalio 20 d. atsakovės ieškovei pateiktoje pretenzijoje taip pat nurodyta, kad subrangovė net tik susitartu terminu neužbaigė darbų, bet ir Objekte atliko ne vieną pažeidimą – tai, atsakovės teigimu, patvirtina 2023 m. spalio 9 d. atsakovės, kaip generalinės rangovės, iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento pirmojo statybos priežiūros skyriaus patarėjo R. Grigaičio (toliau – VTPSI specialistas) gautos pastabos dėl Objekto patikrinimo vietoje nustatytų neatitikčių. Pretenzijoje pažymėta, kad VTPSI specialistas nustatė: (i) subrangovė de facto neatliko kai kurių Objekto projektiniuose dokumentuose nustatytų darbų (pvz., nepakeistos lauko kopėčios (pakabintos senosios kopėčios), apsauginės balkonų tvorelės (paliktos senosios balkonų tvorelės), neužtaisyti iš vidaus pakeistų ovalių langų angokraščiai ir kt.); (ii) subrangovė darbus atliko nukrypdama nuo Objekto projektinių dokumentų (pvz., ne toje vietoje įrengti sandėliukų šviesos jungikliai; sumontuotas su posūkiais, o ne tiesus, ventiliacijos vamzdis; sumontuoti su posūkiais/kampais, o ne tiesūs, šildymo stovai ir kt.); (iii) subrangovė pažeidė pareigą tinkamai, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, pildyti statybos darbų žurnalą, taip pat nepateikė VTPSI specialisto pagrįstai paprašytų dokumentų (pvz., subrangovė nepateikė suderintos lauko tinklų kontrolinės nuotraukos, dokumento, kuris patvirtintų statybos draudimo apmokėjimą ir kt.). Atsižvelgdama į tai, atsakovė minėta pretenzija pareiškė ieškovei tokius reikalavimus: 1) ne vėliau kaip iki 2023 m. lapkričio 1 d. užbaigti vykdyti Subrangos sutartimi prisiimtus darbus, įskaitant ištaisyti 2023 m. spalio 9 d. VTPSI nurodytas neatitiktis, darbų trūkumus; 2) nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. spalio 27 d., sumokėti atsakovei 60 784,35 Eur sutartinių delspinigių, vadovaujantis Subrangos sutarties 9.4 punktu.

36.       Ginčas byloje kilo dėl ieškovės reikalavimo atsakovei apmokėti už rangos darbus, atliktus pagal abiejų šalių 2023 m. liepos 24 d. pasirašytus Darbų perdavimo ir priėmimo aktus Nr. 9 ir Nr. 9.1 ir jų pagrindu ieškovės atsakovei išrašytą PVM sąskaitą faktūrą TVR Nr. 20230701, pagal kurią atsakovės ieškovei mokėtina bendra suma sudarė 28 696, 64 Eur su PVM (23 716,23 Eur be PVM).

37.       Nustatyta, kad ieškovei pareiškus atsakovei pretenzijas dėl vėlavimo apmokėti 2023 m. liepos 24  d. sąskaitą (ieškovės reikalavimai atsakovei apmokėti už darbus reikšti 2023 m. rugpjūčio 28 d., 2023 m. rugsėjo 11 d., 2023 m. rugsėjo 21 d.), atsakovė ieškovei 2023 m. spalio 23 d. pateikė Pranešimą apie atliktą dalinį įskaitymą, kuriuo atsakovė įskaitė visą ieškovės piniginį reikalavimą, t. y. iš viso 29 557,54 Eur (28 696,64 Eur skolą už darbus pagal 2023 m. liepos 24 d. Sąskaitą ir 860,90 Eur sutartinius delspinigius už pradelstą 2023 m. liepos 24 d. Sąskaitos apmokėjimo laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 24 d. iki 2023 m. spalio 22 d.), į atsakovės ieškovei priskaičiuotus 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo Subrangos sutartyje nurodytos visos Sutarties objekto kainos – 660 699,49 Eur (su PVM) už 6 mėnesių laikotarpį (184 dienas), iš viso sudarančius 60 784,35 Eur. Atitinkamai, atsakovė procesiniuose dokumentuose teigia, kad prievolė atsiskaityti (sumokėti ieškovei 29 557,54 Eur sumą – 28 696,64 Eur skolą už darbus pagal 2023 m. liepos 24 d. Sąskaitą ir 860,90 Eur sutartinius delspinigius už pradelstą 2023 m. liepos 24 d. Sąskaitos apmokėjimo laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 24 d. iki 2023 m. spalio 22 d., paskaičiuotus Subrangos sutarties 9.1 punkto pagrindu) pagal ieškovės atsakovei išrašytą 2023 m. liepos 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TVR Nr. 20230701 yra pasibaigusi atsakovei 2023 m. spalio 23 d. pranešimu atlikus įskaitymą 29 557,54 Eur sumai. Atlikusi pagal 2023 m. liepos 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TVR Nr. 20230701 atsakovės ieškovei priklausiusios sumokėti sumos (kartu su už vėlavimą priskaičiuotais sutartiniais delspinigiais) dalinį įskaitymą į ieškovei dėl vėlavimo užbaigti darbus Subrangos sutarties 9.4 punkto pagrindu atsakovės priskaičiuotus delspinigius, atsakovė 2023 m. spalio 23 d. pranešime nurodė reikalaujanti iš ieškovės sumokėti likusią neįskaitytą skolos sumą – 34 991,12 Eur (60 784,35 Eur atsakovės ieškovei priskaičiuotų sutartinių delspinigių + 3 764, 31 Eur papildomas atsakovės skolinis reikalavimas – 29 557,54 Eur ieškovės reikalavimas atsakovei).

Dėl atsakovės atlikto vienašalio įskaitymo teisėtumo ir pagrįstumo

37.       Kaip matyti iš aukščiau aptartų bylos duomenų, atsakovė neginčijo piniginės prievolės ieškovei atsiradimo pagrindo (2023 m. liepos 24 d. Darbų priėmimo ir perdavimo aktai Nr. 9 ir Nr. 9-1, 2023 m. liepos 24 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra) ir piniginio reikalavimo dydžio (28 696,64 Eur skola už darbus ir 860,90 Eur sutartiniai delspinigiai už pradelstą sąskaitos apmokėjimo laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 24 d. iki 2023 m. spalio 22 d.) bei šios ieškovės prievolės egzistavimą patvirtino 2023 m. spalio 23 d. pranešime „Pranešimas apie dalinį įskaitymą ir patikslintas reikalavimas sumokėti sutartinius delspinigius“. Kartu atsakovė teigė, kad ieškiniu reikalaujamo dydžio atsakovės piniginė prievolė ieškovei yra pasibaigusi įskaitymu, apie kurį atsakovė ieškovę informavo minėtu 2023 m. spalio 23 d. pranešimu apie dalinį įskaitymą. Taigi atsakovė atliktu įskaitymu pripažino, jog ieškovė turi reikalavimo teisę į 29 557,54 Eur sumą, tačiau ši ieškovės reikalavimo teisė yra pasibaigusi atsakovės atliktu įskaitymu. Atsižvelgdamas į tokią atsakovės poziciją ir vadovaudamasis CPK 182 straipsnio 5 punktu, apeliacinės instancijos teismas detaliau nepasisako dėl ieškiniu reikalaujamos pagrindinės piniginės prievolės atsiradimo pagrindo ir dydžio (dėl to nėra ginčo tarp šalių) ir toliau vertina tik tai, ar ši prievolė vis dar egzistuoja, ar yra pasibaigusi įskaitymu.

38.       Vienas iš įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. CK 6.131 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Iš šių įstatymo nuostatų matyti, kad įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis).

39.       Tam, jog prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis (CK 6.131 straipsnio 1 dalis), tačiau, kaip aukščiau nurodyta, įskaitymui atlikti yra būtinos ir kitos sąlygos, tarp jų ir tai, jog šalių priešpriešiniai reikalavimai būtų galiojantys, vykdytini ir apibrėžti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014). Taigi prievolė gali pasibaigti dėl įskaitymo, jeigu nustatytas įskaitymo pagrindas ir laikytasi įskaitymo tvarkos. Šiuo atveju pareiga įrodyti, kad įskaitymas atliktas laikantis įstatymo reikalavimų, tenka atsakovei (CPK 178 straipsnis).

40.       Nagrinėjamu atveju atsakovės 2023 m. spalio 23 d. pranešimas apie dalinį įskaitymą iš esmės reiškia ieškovės pareikštų reikalavimų 29 557,54 Eur sumoje pripažinimą ir jų įskaitymą, kaip nurodė atsakovė, atsakovės turimiems turtinio pobūdžio reikalavimams dėl priskaičiuotų sutartinių netesybų (delspinigių) ieškovės atžvilgiu. Ieškovės reikalavimų įskaitymui konstatuoti būtina nustatyti aiškų atsakovės priešpriešinių reikalavimų pagrindą ir dydį. Ieškovė, palaikydama pareikštą ieškinį ir reikalaudama įvykdyti piniginę prievolę, kuri, atsakovės teigimu, pasibaigė įskaitymu, taip pat reiškia nesutikimą su įskaitymu  - ginčijo atsakovės atlikto įskaitymo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teismas tokiu atveju turi patikrinti, ar prievolė pasibaigusi įskaitymu, t. y. ar atsakovei buvo pagrindas atlikti įskaitymą ir kokio dydžio sumos galėjo būti įskaitytos (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) bei ar laikytasi įskaitymo tvarkos (CK 6.131 straipsnis). ??? ???

41.       Vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu (žr., pvz., 2012 m. lapkričio 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje 3K-3-502/2012). Jeigu priešpriešinių reikalavimų dydžiai nesutampa, t. y. jeigu vienas reikalavimas yra didesnis už kitą, galimas dalinis įskaitymas (CK 6.131 straipsnio 4 dalis). Tačiau tokiam įskaitymui turi būti žinomi tikrieji (tikslūs) priešpriešinių reikalavimų dydžiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006).

42.       Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tuo atveju, kai atsakovas teisme pareiškia, jog prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl iki bylos iškėlimo įvykusio įskaitymo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2008); atsakovui ginantis nuo pareikšto ieškinio paaiškinimu apie atliktą įskaitymą nereikia reikšti priešieškinio dėl jo atlikto prievolės pasibaigimą sukėlusio veiksmo, reikalaujant teismo tokį įskaitymą patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009); atsakovui ginčijant reikalavimą dėl prievolės įvykdymo tuo pagrindu, kad ji yra pasibaigusi priešpriešinių reikalavimų įskaitymu, nereikia reikšti priešinio reikalavimo dėl įskaitymo sandorio nustatymo, tačiau atsakovas privalo įrodyti, kad įskaitymas atliktas laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2011).

43.       Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė įskaitymą atliko 2023 m. spalio 23 d. pranešimu, įskaitydama savo priešpriešinį reikalavimą, susidedantį iš 60 784,35 Eur delspinigių, apskaičiuotų pagal Subrangos sutarties 9.4 punktą už 184 dienų laikotarpį, kurių dalį įskaitė kaip priešpriešinį vienarūšį reikalavimą į ieškovės reikalavimą dėl skolos pagal 2023 m. liepos 24 d. sąskaitą faktūrą sumokėjimo, todėl tinkamam byloje pareikštų reikalavimų išnagrinėjimui būtina įvertinti, ar atsakovė pagrįstai ieškovei paskaičiavo delspinigius (ar egzistavo Subrangos sutarties pažeidimas, numatytas Subrangos sutarties 9.4 punkte, sudarantis pagrindą atsakovei skaičiuoti sutartyje nustatyto dydžio delspinigius ieškovės atžvilgiu). 

44.       Taigi, vertinant įskaitymo teisėtumą ir pagrįstumą, būtina nustatyti, ar atsakovė turėjo galiojantį priešpriešinį vienarūšį reikalavimą dėl sutartinės civilinės atsakomybės netesybų forma taikymo ieškovei, o tai neatsiejamai susiję su darbų atlikimo termino vertinimu, nes ieškovė delspinigių skaičiavimą kildina iš šalių sutarto darbų atlikimo termino praleidimo. Atsižvelgdama į tai, toliau teisėjų kolegija pasisakys dėl rangos darbų pagal Subrangos sutartį atlikimo termino (ne)praleidimo, nes  byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl to, ar ieškovė vėlavo atlikti darbus pagal Statybos subrangos sutartį (būtent Subrangos sutartyje nustatyto darbų atlikimo termino praleidimą atsakovė nurodo kaip pagrindą ieškovės sutartinės civilinės atsakomybės taikymui netesybų (delspinigių) forma).

45.       Darbų atlikimo terminas kasacinio teismo praktikoje laikomas viena iš esminių rangos sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-219/2018). Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį vienas iš įstatyme įtvirtintų reikalavimų statybos rangovui yra jo pareiga sutartus statybos darbus atlikti per sutartą terminą. Laikytis sutartyje nustatytų terminų įpareigoja ir sutarties privalomumo principas (CK 6.189 straipsnis). Dėl to viena sutarties šalis, esant būtinybei pakeisti sutartyje nustatytą terminą, privalo spręsti šį klausimą kartu su kita šalimi. Statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimą reglamentuojamoje CK 6.691 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, kilus kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą.

46.       Subrangos sutarties 4.1 punkte numatyta, kad: subrangovas darbus turėjo atlikti per 180 kalendorinių dienų nuo Sutarties įsigaliojimo dienos; Sutarties vykdymo metu paaiškėjus nenumatytoms aplinkybėms ir, jei dėl Sutarties pratęsimo nėra finansavimo trukdžių, šalių sutarimu, gavus viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros pritarimą, Sutartis gali būti pratęsta; darbų atlikimo termino pratęsimas nustatomas generalinio rangovo ir rangovo rašytiniu susitarimu; darbų atlikimo terminas gali būti pratęstas tiek, kiek truko ne nuo rangovo priklausančios aplinkybės, dėl kurių negalėjo būti atliekami darbai. Sutarties įsigaliojimo diena – jos pasirašymo diena (Sutarties 15.2 punktas), t. y. 2022 m. spalio 10 d., todėl termino darbams pagal Subrangos sutartį atlikti pabaiga – 2023 m. balandžio 10 d. (įskaitytinai).

47.       Subrangos sutarties 4.5 punkte numatyta, kad statybos rangos darbų pabaiga pagal Sutartį bus laikomas momentas, kai bus užbaigti Sutartyje numatyti darbai, ištaisyti defektai, užpildytas statybos darbų žurnalas, pateikti medžiagų sertifikatai ir atitikties deklaracijos, kita išpildomoji dokumentacija ir pasirašyti Darbų priėmimo-perdavimo aktai, genrangovui perduoti visi statybos užbaigimo ir su tuo susiję dokumentai, kuriuos teisėtai turi saugoti genrangovas.

48.       Subrangos sutarties 4.6 punkte numatyta, kad: pastebėtų darbų trūkumų ar defektų šalinimas neprailgina Sutartyje nustatyto galutinio darbų atlikimo termino; visas pretenzijas genrangovas pareiškia darbų priėmimo ir perdavimo momentu, o jeigu jis to nepadaro, tai vėlesnis genrangovo papildomų pretenzijų pareiškimas dėl akivaizdžių darbų trūkumų negali būti priežastis, kuria remiantis genrangovas gali atsisakyti priimti darbus ir (ar) už juos nemokėti.

49.       Subrangos sutarties 4.7 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu rangovas mano, kad pagal kurią nors Sutarties nuostatą jam turi būti suteikta teisė gauti kokį nors darbų atlikimo terminų pratęsimą, tai rangovas privalo raštu pranešti genrangovui, nurodydamas įvykį arba aplinkybes, dėl kurių kyla šis reikalavimas ir rangovas įgyja teisę į darbų atlikimo terminų pratęsimą.

50.       Subrangos sutarties 9.4 punkte nustatyta, kad jei rangovas neatlieka visų darbų Sutartyje nustatytu laiku ir Sutartis nenutraukiama, ir rangovas įsipareigoja toliau vykdyti Sutartį, jis genrangovui papildomai moka 0,05 procento delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo Sutartyje nurodytos visos Sutarties objekto kainos.

51.       Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas be jokių motyvų išėjo už pareikšto ieškinio ir bylos nagrinėjimo ribų, nes skundžiamu sprendimu nusprendė, kad šalys sudarė susitarimą dėl Subrangos sutartyje nustatyto visų darbų atlikimo termino pratęsimo konkliudentiniais veiksmais, nors ieškovė nei nurodė, nei įrodinėjo buvus tokį susitarimą, o tik nepagrįstai, nebūdama Rangos sutarties šalimi, rėmėsi Rangos sutarties šalių sudarytu susitarimu dėl termino pratęsimo. 

52.  Ieškovė byloje įrodinėjo, kad ji Subrangos sutartyje numatytus darbus atliko laiku ir šalių sutarto darbų atlikimo termino nepažeidė. Tokią savo poziciją ieškovė iš esmės grindė tuo, jog Rangos sutartyje nustatyto termino pratęsimas turėjo būti taikomas ir Subrangos sutartyje nustatytam darbų atlikimo terminui, t. y. pratęsus Rangos sutartyje nustatytą terminą, savaime prasitęsdavo ir Subrangos sutartyje nustatytas terminas. Tuo tarpu, atsakovės vertinimu, ieškovė tokiu būdu nepagrįstai siekia išplėsti Rangos sutarties galią ieškovei. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Rangos sutarties, sudarytos tarp atsakovės ir trečiojo asmens, nuostatomis bei jos vykdymo aplinkybėmis, taip pažeisdamas sutarties uždarumo principą, nes ieškovė nėra Rangos sutarties šalimi.

53.  Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 kovo 3 d. Susitarimu prie 2022 m. spalio 6 d. Rangos sutarties Nr.22-41R, Rangos sutartis buvo pratęsta iki 2023 m. birželio 30 d; 2023 m. birželio 30 d. Susitarimu prie Rangos sutarties, Sutartis pratęsta iki 2023 m. rugsėjo 30 d. Abu kartus Rangos sutarties pratęsimas buvo inicijuojamas atsakovės rašytiniais prašymais ir įforminamas abiejų šalių (atsakovės ir trečiojo asmens) pasirašytais rašytiniais susitarimais. Be to, buvo gautas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros pritarimas Rangos sutarties pratęsimui. Duomenų, kad būtų buvę sudaryti rašytiniai susitarimai dėl Subrangos sutarties pratęsimo, byloje nėra ir ieškovė rašytinių susitarimų, sudarytų tarp ieškovės ir atsakovės, egzistavimo darbų pagal Subrangos sutartį atlikimo termino pratęsimo klausimu neįrodinėjo.

54. Byloje nustatyta, kad rangos darbų užsakovu pagal su atsakove sudarytą Rangos sutartį buvo trečiasis asmuo UAB „Kauno butų ūkis“, kuris rangos darbus pirko viešo konkurso būdu ir Rangos sutartį sudarė su konkurso laimėtoja UAB „Verso“ (atsakove). Atsakovė visų su trečiuoju asmeniu sudarytoje sutartyje nurodytų darbų atlikti pasitelkė ieškovę. Palyginus Rangos sutarties ir Subrangos sutarties turinį, galima spręsti, kad Subrangos sutartis buvo parengta iš esmės perrašant Rangos sutarties tekstą, be to, abi sutarys sudarytos dėl to paties objekto, atsakovė visų darbų pagal Rangos sutartį atlikimui pasitelkė ieškovę, kaip subrangovę. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės ir pirmosios instancijos teismo argumentais, kad susiklosčiusi situacija dėl rangos darbų, kurių užsakovas buvo trečiasis asmuo, turėtų būti aiškinama vertinant Rangos ir Subrangos sutartis kartu, pagal vieningos rangos sutarties sampratą, o ne kaip savarankiškas sutartis, nes šios sutartys neabejotinai yra tarpusavyje susijusios. Kaip matyti, Subrangos sutartis buvo sudaryta Rangos sutarties įvykdymui, todėl sutiktina su ieškovės argumentais, kad vertinant Subrangos sutarties vykdymą, objektyviai neįmanoma ignoruoti Rangos sutarties vykdymo aplinkybių. Išdėstyto pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ir aiškino Rangos sutartį ir Subrangos sutartį kartu ir padarė pagrįstą išvadą, kad nors darbai pagal Subrangos sutartį turėjo būti atlikti iki 2023 m. balandžio 10 d., tačiau vėliau pačios atsakovės iniciatyva ir atsakovės konkliudentiniais veiksmais (apie kuriuos spręstina iš tolimesnėje šios nutarties dalyje aptariamo atsakovės elgesio) darbų atlikimo terminas pagal Statybos subrangos sutartį buvo pratęstas iki 2023 m. rugsėjo 30 d. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada pagrįstai padaryta taikant CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles bei CK 1.5 straipsnyje nustatytus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad tokiu būdu aiškindamas šalių sutartinius santykius pirmosios instancijos teismas pažeidė sutarties uždarumo principą.  

55. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovė, matydama, kad ieškovė vėluoja atlikti darbus pagal Subrangos sutartį ir siekdama išvengti būtent savo (kaip generalinės rangovės) sutartinės civilinės atsakomybės už darbų neatlikimą Rangos sutartyje nustatytu terminu, inicijavo susitarimų su trečiuoju asmeniu dėl Rangos sutartyje numatyto darbų atlikimo termino pratęsimą. Apeliacinės instancijos vertinimu, nustatyta aplinkybė, jog pati atsakovė darbų Objekte faktiškai neatliko, leidžia spręsti, jog atsakovė su trečiuoju asmeniu tarėsi būtent dėl ieškovės faktiškai atliekamų darbų atlikimo terminui reikšmingų ir objektyviai darbų atlikimo termino trukmę (jos tęsimą) pateisinančių aplinkybių. Šiuo atveju akivaizdu, kad vien aplinkybė, jog atsakovės pasamdytas subrangovas tiesiog vėluoja atlikti darbus (nespės atlikti sutartu terminu), negalėjo būti vertinama kaip objektyvi, pateisinanti darbų atlikimo termino pratęsimą priežastis ir negalėjo būti pagrindu atsakovės ir trečiojo susitarimams dėl darbų atlikimo termino pratęsimo, nes tai neatitiktų Rangos sutarties 4.1 punkto, taip pat 8.3.2 punkto, numatančio, kad tiekėjas bet kokiu atveju atsako už visų sutartinių įsipareigojimų įvykdymą, nepaisant to, ar Sutarties vykdymui pasitelkiami tretieji asmenys, ir CK 6.650 straipsnio 3 dalies, numatančios, kad generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su atsakovės pozicija, kad Rangos sutartyje numatyto darbų termino pratęsimas išimtinai susijęs tik su atsakove ir taikytinas tik atsakovei.

56.  Vertinant priežastis ir aplinkybes, dėl kurių atsakovės ir trečiojo asmens sutartas darbų atlikimo terminas pagal Rangos sutartį galėjo būti ir buvo pratęstas, pastebėtina, kad iš atsakovės ir trečiojo asmens 2023 m. kovo 3 d. pasirašyto susitarimo matyti, kad darbų atlikimas šiuo susitarimu pratęstas iki 2023 m. birželio 30 d. remiantis atsakovės UAB „Verslo“ 2023 m. kovo 2 d. raštu Nr. S230302-19 dėl netinkamų oro sąlygų fasado ir cokolio apšiltinimo darbams. Kaip jau minėta ir nustatyta byloje, atsakovė pati, savarankiškai, jokių darbų Objekte neatliko, visus darbus faktiškai atliko ieškovė; atsakovė, be ieškovės, darbų atlikimui Objekte nebuvo pasitelkusi kitų subrangovų. Atsižvelgiant į nustatytą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš bylos duomenų galima spręsti, kad atsakovė susitarimus su trečiuoju asmeniu dėl rangos darbų atlikimo termino pratęsimo inicijavo dėl atsakovės ieškovei pavestų darbų atlikimą (jų atlikimo terminą) reikšmingai įtakojančių aplinkybių ir priežasčių (kaip nurodyta 2023 m. kovo 3 d. susitarime - netinkamų oro sąlygų fasado ir cokolio apšiltinimo darbams), kurios trukdė atlikti darbus būtent ieškovei, kuri faktiškai vykdė darbus. Šalių vadovų pirmosios instancijos teisme duoti paaiškinimai patvirtina ir nėra ginčo dėl to, kad darbų atlikimo metu periodiškai vykdavo gamybiniai susirinkimai, kuriuose dalyvaudavo šalių atstovai ir kuriuose buvo minimas faktas dėl Rangos sutarties, sudarytos tarp atsakovės ir trečiojo asmens, pratęsimo. Nors iki į bylą trečiasis asmuo pateikė ieškovės ir trečiojo asmens susitarimus dėl Rangos sutartyje numatyto darbų atlikimo termino pratęsimo, ieškovei nebuvo žinoma, kiek kartų ir iki kokio konkretaus termino Rangos sutartyje nustatytas darbų atlikimo terminas buvo pratęstas (ieškovės vadovas nurodė žinojęs tik patį Rangos sutarties pratęsimo faktą), visgi, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, ši aplinkybė neturi įtakos vertinimui ir apeliacinės instancijos teismo sutikimui su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiek Rangos sutartis, tiek Subrangos sutartis turi būti aiškinamos kompleksiškai, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį.

57. Kaip ne kartą pažymėta ieškovės procesiniuose dokumentuose, ieškovė rėmėsi Rangos sutarties nuostatomis dėl darbų atlikimo termino pratęsimo ir savo konkrečių konkliudentinių veiksmų siekiant pratęsti Subrangos sutartyje numatytą darbų atlikimo terminą neįrodinėjo, į ką atkreipia dėmesį atsakovė savo apeliaciniame skunde. Visgi nagrinėjamoje situacijoje atitinkamas šalių elgesys gali būti prilygintas konkliudentiniams veiksmams, nors šalys procesiniuose dokumentuose savo elgesio šiuo konkrečiu teisiniu terminu ir neįvardijo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės elgesys, kuomet atsakovė 2023 m. balandžio 10 d. neinformavo ieškovės apie darbų atlikimo termino pasibaigimą, nei šalims pasirašant paskutinius darbų perdavimo-priėmimo aktus 2023 m. liepos 24 d., nei iki jų pasirašymo nereiškė ieškovei pretenzijų dėl vėlavimo atlikti darbus, kreipėsi į trečiąjį asmenį su prašymais dėl Rangos sutartyje numatytų darbų, kurių atlikimui buvo pasitekta ieškovė, kaip subrangovė, termino pratęsimo, gali būti prilyginamas konkliudentiniams veiksmams, patvirtinantiems, jog atsakovė, inicijavusi ir sudariusi susitarimus su trečiuoju asmeniu dėl darbų atlikimo termino pratęsimo, taip pat ir darbų atlikimą pagal Subrangos sutartį laikė pratęstu. Atitinkamai, atsižvelgdama į tokį atsakovės elgesį, ieškovė turėjo pagrindą manyti, kad atsakovės iniciatyva atliktas Rangos sutarties pratęsimas galioja (daro tiesioginę) įtaką ir Subrangos sutarčiai (joje nustatytam Subrangos darbų atlikimo terminui).

58. Pastebėtina, kad Subrangos sutarties 9.4 punkte nurodoma, kad ieškovei, kaip subrangovei, pareiga mokėti delspinigius kyla tik tuo atveju, jei ji neatlieka visų darbų Sutartyje nustatytu laiku ir Sutartis nenutraukiama, ir subrangovė įsipareigoja toliau vykdyti Sutartį. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš aukščiau aptartų atsakovės veiksmų (elgesio) ieškovei negalėjo būti aišku, kad ji vėluoja atlikti darbus, t. y. iš bylos duomenų nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė suprato (turėjo suprasti), jog darbus po 2023 m. balandžio 10 d. ji vykdo pavėluotai, praleidusi terminą ir dėl to jai gali būti (bus) skaičiuojami Subrangos sutartyje numatyti delspinigiai. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas vertina, kad šioje konkrečioje situacijoje atsakovė, žinodama, kad pasibaigė Subrangos sutartyje numatytas darbų atlikimo terminas ir laikydama, kad šio termino pratęsimo atsakovės su trečiuoju asmeniu sudaryti susitarimai dėl Rangos sutarties termino pratęsimo neįtakoja ir ieškovei negali būti taikomi, turėjo būti aktyvi – informuoti ieškovę apie darbų atlikimo termino pasibaigimą ir gauti ieškovės sutikimą (įsipareigojimą) darbus vykdyti toliau (tą skundžiamame sprendime pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas), nes tik ieškovei suprantant, kad tolesni darbai atliekami praleidus terminą (pavėluotai), ieškovei esant tinkamai apie tai informuotai, ir, nepaisant to, įsipareigojus tokius darbus tęsti, atsiranda pagrindas taikyti sutartinę atsakomybę ieškovei pagal Subrangos sutarties 9.4 punktą.

59. Atsakovė apeliaciniame skunde, be kita ko, akcentavo, kad nebuvo gautas VšĮ Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (t. y. įgaliotos valstybės institucijos) pritarimas Subrangos sutarties pratęsimui, kaip tai numatyta Subrangos sutarties 4.1 punkte. Visgi, kaip minėta, Rangos sutartis ir Subrangos sutartis turi būti aiškinamos kompleksiškai. Bylos duomenys patvirtina ir atsakovė pabrėžė, kad Rangos sutartis yra viešojo pirkimo sutartis (CVP IS Nr. 608057), kuri buvo sudaryta su atsakove, kaip su viešąjį pirkimą laimėjusia tiekėja. Nors atsakovė pažymėjo, kad ieškovė, kaip subrangovė, nebuvo nurodyta Rangos sutartyje, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Rangos sutarties 8.3.2 punktas pagal savo formuluotę reikalavo Rangos sutartyje nurodyti ir konkrečius subrangovus (jų pavadinimus), jeigu tiekėjas (generalinis rangovas) pasitelkia juos darbų atlikimui. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, kad ieškovė nebuvo nurodyta Rangos sutartyje kaip subrangovė, kurią atsakovė (kaip generalinė rangovė, tiekėja) pasitelkė rangos sutartyje numatytų darbų atlikimui, negali būti aiškinama ieškovės nenaudai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad įstatymuose nėra reikalavimų dėl valstybės įgaliotų institucijų pritarimų darbų atlikimo termino pratęsimui įprastose rangos sutartyse, kurios nėra viešojo pirkimo sutartys. Subrangos sutartis nėra tiesiogiai įvardinta kaip konkretaus viešojo pirkimo pagrindu sudaryta sutartis, todėl galima daryti išvadą, kad Subrangos sutarties sąlyga dėl valstybės įgaliotos institucijos pritarimo darbų atlikimo termino pratęsimui buvo tiesiog perrašyta iš Rangos sutarties ir iš esmės ši sąlyga buvo aktuali Rangos sutarties vykdymui. Nagrinėjamu atveju atsakovei gavus nurodytos įgaliotos valstybės institucijos pritarimą rangos darbų atlikimo termino pratęsimui, reikalauti, kad ieškovė pakartotinai kreiptųsi į nurodytą instituciją dėl pritarimo tų pačių darbų tam pačiam terminui pratęsimo būtų nelogiška ir neatitiktų objektyvaus būtinumo esamoje situacijoje.  

60. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad darbų atlikimo termino pagal Subrangos sutartį pratęsimo trūkumai (rašytinio susitarimo tarp ieškovės ir atsakovės nebuvimas dėl termino pratęsimo) laikytini formaliais ir neatitinkančiais tikrųjų šalių ketinimų. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos vertinimu sutinka, nes, kaip jau nurodyta aukščiau, iš bylos duomenų galima spręsti, kad šiuo atveju atsakovė, kaip generalinė rangovė, pati faktiškai neatlikdama jokių darbų objekte, termino pratęsimo klausimus su trečiuoju asmeniu sprendė remdamasi ieškovės vykdomų darbų pagal Subrangos sutartį atlikimui reikšmingomis aplinkybėmis. Šalys byloje neginčijo, kad Subrangos sutarties vykdymo metu jos bendradarbiavo, buvo pasirašomi tarpiniai darbų perdavimo-priėmimo aktai, vyko gamybiniai susitarimai, ieškovei buvo žinoma apie pratęstą Rangos sutarties terminą, atsakovė ieškovei jokių pretenzijų dėl vėlavimo atlikti darbus laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 10 d. iki 2023 m. spalio 19 d. nereiškė, o tai, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, leidžia spręsti, kad atsakovė iš esmės tokiu savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) patvirtino, kad su užsakovu (trečiuoju asmeniu) pasiekti susitarimai taikomi ir subrangovei, tuo tarpu aplinkybių, sudarančių pagrindą priešingai išvadai, t. y. jog subrangovei turėjo būti toliau buvo taikomas Subrangos sutartyje nustatytas darbų atlikimo terminas, neatsižvelgiant į Rangos sutarties pratęsimus, nėra.

61. Apeliantė (atsakovė) apeliaciniame skunde teigė, kad ieškovė ne tik iki Subrangos sutartyje nustatyto termino (2023 m. balandžio 10 d.), bet ir iki 2023 m. rugsėjo 30 d. nebuvo faktiškai atlikusi visų sutartinių darbų ir nebuvo perdavusi jų galutinio rezultato, kadangi buvo pasirašyti tik tarpiniai (etapų) darbų priėmimo–perdavimo aktai, o galutinis darbų perdavimo–priėmimo aktas tarp šalių nebuvo sudarytas. Apeliacinis teismas pažymi, kad galutinis darbų perdavimo-priėmimo aktas pagal Subrangos sutarties nuostatas tarp šalių nesudarytas iki šiol, tačiau tokio akto nesudarymas (nebuvimas) savaime nepaneigia (negali paneigti) faktinio darbų atlikimo, kuris gali būti nustatinėjamas remiantis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, kad 2024 m. liepos 3 d. buvo išduotas Objekto statybos užbaigimo aktas, kuris leidžia spręsti, kad tai datai Objekte nebuvo likusių neužbaigtų statybos darbų.

62.  Nagrinėjamu atveju Subrangos sutarties Nr. 5.3, 5.4 punktai numatė, kad: atliktų darbų priėmimas atliekamas pasirašant atliktų darbų aktą, perdavimo-priėmimo aktą, pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę; galutinis darbų perdavimas ir priėmimas atliekamas visiškai užbaigus darbus ir Sutartimi bei teisės aktų nustatyta tvarka perdavus techninę - išpildomąją dokumentaciją; rangovas prieš 10 darbo dienų praneša genrangovui raštu apie pasirengimą galutinai perduoti darbus; genrangovas organizuoja galutinį Darbų priėmimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo rangovo pranešimo gavimo dienos ir per kitas 5 darbo dienas pasirašo perdavimo-priėmimo aktą arba tuo pačiu terminu pareiškia raštu Sutarties nuostatomis pagrįstas pretenzijas; šis terminas atidedamas, jeigu genrangovas motyvuotai pareikalauja papildomos arba detalizuotos informacijos apie atliktus darbus ar naudotas medžiagas.

63.  Kaip matyti iš bylos duomenų, faktiškai ieškovės atlikti rangos darbai buvo perduodami abiem šalims pasirašant tarpinius darbų perdavimo-priėmimo aktus, aktai būdavo pateikiami atsakovei kartu su sąskaitomis faktūromis. Šalys 2023 m. liepos 24 d. pasirašė darbų perdavimo ir priėmimo aktus dėl paskutinių ieškovės atliktų ir atsakovei perduodamų darbų. Nei viename iš ieškovės ir atsakovės pasirašytų darbų perdavimo-priėmimo nebuvo fiksuoti darbų trūkumai. Be to, dar prieš šių paminėtų aktų pasirašymą, 2023 m. liepos 12 d., tarp atsakovės ir trečiojo asmens pasirašytas Darbų perdavimo-priėmimo aktas, kuriuo atsakovė perduoda užsakovui (trečiajam asmeniui) darbus – „Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbus“ , o užsakovas juos priima, akte nurodoma, kad trečiajam asmeniui perduodamų darbų vertė yra 664 546,06 Eur (su PVM), taip pat pažymėta, kad užsakovas dėl atliktų darbų kokybės pretenzijos neturi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad darbų perdavimo-priėmimo aktų pasirašymas yra teisinę reikšmę turintis veiksmas, kuriuo patvirtinamas (įforminamas) darbų perdavimas-priėmimas tarp šalių, fiksuojant perduodamų darbų kiekį, trūkumas (jei tokių esama), tačiau jis nereiškia, kad tokio darbų akto sudarymo diena sutampa su faktine darbų atlikimo diena, t. y. nors akte nurodomi darbai akto pasirašymo dieną laikomi baigtais, tačiau darbų faktinis užbaigimas gali būti atliktas ir žymiai anksčiau nei pasirašomas aktas. Taigi apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia loginio prieštaravimo tarp ieškovės su atsakove ir trečiojo asmens su atsakove pasirašytų darbų perdavimo-priėmimo aktų datų, nes nors darbų, patenkančių į atsakovės su trečiuoju asmeniu pasirašyto darbų perdavimo-priėmimo akto sudėtį, perdavimo-priėmimo aktas ieškovės su atsakove pasirašyti vėliau nei ieškovės su trečiuoju asmeniu aktas, tačiau vien iš aktų sudarymo datos negalima spręsti, kad 2023 m. liepos 24 d. akte nurodyti darbai negalėjo būti faktiškai atlikti jau 2023 m. liepos 12 d.

64. Tarp šalių nebuvo ginčo, kad ieškovė nedalyvavo ir nebuvo įtraukta į statybos darbų užbaigimo procedūras, nederino užbaigimo procedūrų su trečiuoju asmeniu, šiose procedūrose tiesiogiai dalyvavo atsakovė. Iš bylos duomenų matyti, kad iš esmės atsakovė ieškovės 2023 m. spalio 20 d. pretenzija prašė ištaisyti jau po darbų priėmimo šalių sudarytas tarpiniais darbų perdavimo-priėmimo aktais. Tuomet atlikti darbai buvo tikrinami atitinkamų specialistų (ESO, VTPSI), apie kurių nustatytus trūkumus atsakovė informavo ieškovę. Kaip jau aptarta aukščiau, Rangos ir Subrangos sutartys turi būti aiškinamos ir vertinamos kaip tarpusavyje susijusios, todėl ieškovės pripažinimas padarius sutarto darbų atlikimo terminą pažeidimą vien dėl to, kad po darbų atsakovei iš ieškovės priėmimo ir perdavimo trečiajam asmeniui, pasibaigus šalių sutartam darbų atlikimo terminui (kaip nustatyta, šis terminas baigėsi 2023 m. rugsėjo 30 d.), vykdant darbų užbaigimo procedūras, paaiškėjo tam tikri ieškovės atliktų darbų trūkumai (buvo nurodyti atskiri neperduoti dokumentai), iš esmės prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, įvertinus tai, kad užsakovas neturėjo atsakovei pretenzijų dėl atliktų darbų terminų, neskaičiavo netesybų už darbų atlikimo termino pažeidimą ir su atsakove atsiskaitė už darbus, kurių atlikimui atsakovė buvo pasitelkusi ieškovę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reikalavimai ištaisyti paaiškėjusius perduotų darbų trūkumus, kurie nebuvo nurodyti darbų perdavimo-priėmimo aktuose, savaime negali būti prilyginami vėlavimui atlikti darbus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė ieškovės atliktų darbų trūkumus (tame tarpe – trūkstamus neperduotus dokumentus) pastebėjo jau vėlesniame darbų užbaigimo etape, kuris vyko tarp užsakovo ir atsakovės. Todėl tai, kad buvo nurodyta šiuos trūkumus ieškovei ištaisyti ir vėliau šiuos defektus ieškovė taisė, nereiškia, kad yra pagrindas vertinti, kad darbų trūkumų taisymu pažeistas šalių sutartas darbų atlikimo terminas. Pažymėtina, kad Subrangos ir Rangos sutartyse buvo numatyta, kad pastebėtų darbų trūkumų ar defektų šalinimas gali būti atliekamas ir po faktinio darbų užbaigimo, ir tokios aplinkybės nelaikomos galutinio darbų atlikimo termino pažeidimu. Šalys susitarė, jog akivaizdūs darbų trūkumai turi būti fiksuojami darbų priėmimo ir perdavimo metu, o vėlesnis jų nurodymas nesudaro pagrindo atsisakyti priimti darbus ar nemokėti už juos. Kaip matyti iš Subrangos sutarties 4.6 punkto, pastebėtų Darbų trūkumų ar defektų šalinimas neprailgina Subrangos sutartyje nustatyto galutinio darbų atlikimo termino; visas pretenzijas generalinis rangovas pareiškia darbų priėmimo ir perdavimo momentu, o jeigu jis to nepadaro, tai vėlesnis generalinio rangovo papildomų pretenzijų pareiškimas dėl akivaizdžių darbų trūkumų negali būti priežastis, kuria remiantis generalinis rangovas gali atsisakyti priimti darbus ir (ar) už juos nemokėti; analogiška nuostata nurodyta ir Rangos sutarties 4.6 punkte.

65.  Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas priėmė atsakovės atžvilgiu “siurprizinį” sprendimą. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas vertino šalių nurodytas sutarčių vykdymo aplinkybes ir į bylą pateiktus įrodymus, apie kuriuos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu tiek ieškovei, tiek atsakovei turėjo būti žinoma ir jos turėjo galimybę su jais susipažinti ir dėl jų pasisakyti, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo vertinti kaip “siurprizinio”, iš esmės pažeidžiančio atsakovės procesines teises, rungtyniškumo ir teisės būti išklausytai principus. Vien tai, kad apeliantė (atsakovė), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina byloje esančius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, šio teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, kad kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys darbų pagal Subrangos sutartį atlikimą ir jiems atlikti šalių sutartą terminą, teismo nebuvo įvertinti.

66.  Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių. Atsižvelgiant į kilusio ginčo pobūdį, ieškovei reikalaujant apmokėjimo už darbus, jai teko pareiga įrodyti darbų atlikimą bei tai, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, o atsakovei teko pareiga įrodyti Subrangos sutarties (darbų atlikimo termino) pažeidimą, sudarantį pagrindą skaičiuoti ieškovei sutartines netesybas, sąlygų vienašalio įskaitymo atlikimui egzistavimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė darbų atlikimą ir perdavimą atsakovei įrodinėjo abiejų šalių pasirašytais tarpiniais darbų priėmimo-perdavimo aktais, kuriuose jokie atsakovei perduoti darbų trūkumai nebuvo fiksuoti (nurodyti). Paskutiniai  darbų perdavimo-priėmimo aktai tarp ieškovės ir atsakovės pasirašyti 2023 m. liepos 24 d. Kaip jau minėta, tam tikri darbų trūkumai (defektai) paaiškėjo jau po to, kai ieškovė buvo perdavusi darbus ieškovei, atitinkamiems specialistams atlikus patikrinimą, tačiau po darbų perdavimo pareikšti reikalavimai ištaisyti paaiškėjusius perduotų darbų trūkumus, kurie nebuvo nurodyti darbų perdavimo-priėmimo aktuose, savaime negali būti prilyginami vėlavimui atlikti darbus.  

67. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad rangos darbų atlikimo metu tarp šalių buvo susiklostę tokie rangos teisiniai santykiai, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino pagal vieningos rangos sutarties sampratą ir, nenustatęs ieškovės atliktų rangos darbų termino praleidimo, teismas pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovei nebuvo pagrindo skaičiuoti Subrangos sutarties 9.4 punkte numatytus delspinigius. 

68. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog atsakovės prievolė, kurios vykdymo ieškovė reikalavo pareikštu patikslintu ieškiniu, pasibaigė įskaitymu, nes atsakovė šioje byloje neįrodė ieškovės padaryto Subrangos sutarties pažeidimo kaip delspinigių pagal Subrangos sutarties 9.4 punktą skaičiavimo pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė sutartinius delspinigius skaičiavo nesant tam pagrindo, dėl ko atsakovės nurodomas kaip priešpriešinis reikalavimas (dėl delspinigių skaičiavimo) nėra nei tikras, nei galiojantis (vykdytinas) (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2023 m. spalio 23 d. pranešimu apie dalinį įskaitymą atsakovės atliktą įskaitymą pripažino neteisėtu ir negaliojančiu ab initio.

69. Nenustačius prievolės pasibaigimo, atsakovės turima prievolė ieškovei turi būti vykdoma (CK 6.59 straipsnis), todėl ieškovei iš atsakovės pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 23 716,23 Eur skolą, taip pat pagrįstai priteisė ir už vėlavimą įvykdyti piniginę prievolę pagal Subrangos sutarties 9.1 punktą už 180 dienų laikotarpį priskaičiuotus 2 134,46 Eur dydžio delspinigius ir 2 326,56 Eur palūkanų, priskaičiuotų pagal 2023 m. liepos 1 d. buvusią Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikomą fiksuotąją palūkanų normą, kuri buvo 3,75  proc., todėl per dieną palūkanos sudarė 0,03 proc., už 327 dienų laikotarpį, t. y. laikotarpį iki kreipimosi į teismą, kurio neapima priskaičiuoti delspinigiai (CK 6.261 straipsnis), taip pat pagrįstai, pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, priteisė 11,40 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis)  (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme dydžio 

70. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkinęs ieškovės ieškinį, spręsdamas dėl ieškovei atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, priešingai nei teigia atsakovė apeliaciniame skunde, atsižvelgė į tai, kad ieškinio reikalavimai sumažinti išimtinai nuo ieškovės valios priklausiusių priežasčių, todėl laikė, kad sumažintų reikalavimų dalyje byla buvo išspręsta atsakovės naudai ir atitinkamai į šią aplinkybę atsižvelgė priteisdamas iš ieškovės atsakovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas bei taip pat ir iš ieškovės priteisdamas atsakovės naudai atitinkamą dalį bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad aplinkybė, jog ieškovė 2025 m. rugpjūčio 19 d. pateikė prašymą dėl ieškinio reikalavimų tikslinimo (DOK-96400), teismo vertinimu, yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, priskiriant atsisakytą pradinio reikalavimo sumą atsakovės naudai. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad minėtas ieškinio dalies atsisakymas nebuvo įtakotas jokios naujos informacijos byloje, jo pagrindu buvo atidėtas teismo posėdis. Kadangi ieškovės pradinių reikalavimų suma sudarė 33 774,44 Eur, patenkinta reikalavimų dalis sudarė 28 177,25, Eur, t. y. patenkinta 83,43 proc. ieškovės reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 4 349,79 Eur, o iš ieškovės atsakovei priteisė 977,63 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, ieškovė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patyrė 4 682,70 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir sumokėjo 731,00 Eur žyminį mokestį, iš viso 5 213,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, tuo tarpu atsakovė patyrė 5 900 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atitinkamai, skaičiuodamas nuo faktiškai šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų sumų, pirmosios instancijos teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas, kurias apskaičiavo taikydamas 83,43 proc. reikalavimų patenkinimo (išsprendimo ieškovės naudai) proporciją (atitinkamai atsakovės naudai išspręstų reikalavimų proporcija sudaro 16,57 proc.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteistos kiekvienai iš šalių bylinėjimosi išlaidų sumos paskaičiuotos pagrįstai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi: 5 213,70 Eur x 83,43 proc. = 4 349,79 Eur (ieškovės naudai) ir 5 900 Eur x 16,57 proc. = 977,63 Eur (atsakovės naudai). Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo atliktų skaičiavimų, teismas į ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą (4 682,70 Eur + 731 Eur = 5 213,70 Eur) įtraukė ir ieškovės sumokėtą žyminį mokestį, taigi iš atsakovės priteisė ne visą ieškovės sumokėtą žyminį mokestį (731 Eur), kaip kad apeliaciniame skunde teigia atsakovė, o tik 83,43 proc. sumokėto žyminio mokesčio, t. y. žyminio mokesčio dalį, apskaičiuotą nuo patenkintų ieškinio reikalavimų dalies.

71.  Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė apeliaciniame skunde klaidingai nurodo, jog ieškovės pirmosios instancijos teismui prašymuose nurodytos teisinės pagalbos išlaidų sumos, kurios, atsakovės teigimu, nurodytos tokios - prašymo dėl įrodymų išreikalavimo iš trečiojo asmens UAB „Kauno butų ūkis“ parengimas (2025 m. gegužės 1 d.), įkainotas 1 337,05 Eur suma; prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimas, įkainotas 1 179,75 Eur suma; pasirengimas teismo posėdžiui ir atstovavimas teismo posėdyje (2025 m. rugpjūčio 20 d.), įkainotas 1 179,75 Eur suma; prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimas, įkainotas 1 258,40 Eur suma; - viršija Rekomendacijose nurodytas maksimalias sumas. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė pateikė du prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (2025 m. rugpjūčio 19 d. ir 2025 m. spalio 20 d.), iš kurių matyti, kad paskutiniame (2025 m. spalio 20 d.) ieškovės prašyme, kuris apima visas ieškovės paskaičiuotas ir faktiškai patirtas teisinės pagalbos išlaidas, nurodomos kitokios teisinės pagalbos išlaidų už atitinkamus parengtus procesinius dokumentus sumos nei apeliaciniame skunde nurodė atsakovė: ieškinio parengimas – 907,50 Eur; dubliko parengimas – 1 101,10 Eur; prašymo dėl įrodymų išreikalavimo iš trečiojo asmens UAB “Kauno butų ūkis” parengimas (2025 m. gegužės 1 d.) – 235,95 Eur; prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimas – 157,30 Eur; pasirengimas teismo posėdžiui ir atstovavimas teismo posėdyje (2025 m. rugpjūčio 20 d.) – 1 022,45 Eur; prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimas – 78,65 Eur; pasirengimas teismo posėdžiui ir atstovavimas teismo posėdyje (2025 m. spalio 22 d.) – 1 179,75 Eur; bendra pagal šį prašymą ieškovės prašoma atlyginti advokato teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 4 682,70 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas paminėtame prašyme ieškovės nurodytų teisinės pagalbos išlaidų pagrįstumą, sprendžia, kad šios išlaidos (vertinant jas pagal atskirų procesinių dokumentų parengimą) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 Rekomendacijose dėl civilinės bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytų maksimalių dydžių, atitinkamai įtvirtintų 8.2, 8.3, 8.16, 8.19 punktuose. Kaip jau pastebėta, atsakovė apeliaciniame skunde klaidingai nurodė sumas už atitinkamų ieškovės procesinių dokumentų parengimą - atsakovės nurodomos sumos neatitinka ieškovės į bylą pateiktų teisinės pagalbos išlaidas pagrindžiančių dokumentų turinio. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė yra priskaičiavusi teisinės pagalbos išlaidas ne tik tiesiogiai susijusias su pačiu atstovavimu teismo posėdžiuose, bet ir už pasiruošimą teismo posėdžiams, taigi ir šioje dalyje nėra pagrindo sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentais ir vertinti, kad ieškovės paskaičiuotos teisinės pagalbos išlaidos už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose yra neprotingo ar nepagrįsto dydžio.

72. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra tinkamai motyvuotas, pagrįstas, atitinka Rekomendacijas bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, todėl nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo remiantis atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

73. Remdamasi nutartyje išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė tiek materialiosios teisės normas, reglamentuojančias prievolės pasibaigimą įskaitymu, tiek proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodymų vertinimą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, bei pagrįstai konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog pagrindas skaičiuoti ieškovei netesybas ir į priskaičiuotas netesybas įskaityti ieškovės reikalaujamų sumų įskaitymą buvo, todėl atsakovei neįrodžius ieškovės reikalaujamos įvykdyti piniginės prievolės pasibaigimo pagrindo, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326  straipsnio 1 dalies 1 punktas).

74.  Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį išdėstyti, tačiau teisėjų kolegijos neaptarti argumentai esminės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

75.  CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

76.  Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos. Ieškovė pateikė duomenis, kad ji už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 808,95 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų ir prašė jas priteisti. Atmetus apeliacinį skundą, yra pagrindas priteisti ieškovės nurodomas, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka patirtas advokato teisinės pagalbos išlaidas iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

 Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo“ apeliacinį skundą atmesti.

 Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo“, juridinio asmens kodas 302627983, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tvarda“, juridinio asmens kodas 122592865, naudai 1 808,95 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuonis eurus 95 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

  Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                       Jorūnė Pukinskienė

                                                                                    Urmila Valiukienė

                                                                        Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė