Nr. DOK-2161

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01630-2024-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2025 m. birželio 4 d. paduotu ieškovo T. J. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 4 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. kovo 4 d. nutartimi pakeitė Utenos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimą: panaikino sprendimo dalį, kuria teismas ieškovui iš atsakovės Lietuvos valstybės priteisė 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir šį ieškinio reikalavimą atmetė; paliko nepakeistą sprendimo dalį, kuria teismas ieškovui iš atsakovės Lietuvos valstybės priteisė 2550 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2550 Eur sumą už laikotarpį nuo 2024 m. gegužės 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-687/2016; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018; 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019; 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019 ir kt.) ir  neatliko nuoseklaus suėmimo teisėtumo vertinimo, tinkamai neištyrė ir neįvertino baudžiamosios bylos duomenų, atskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pradėjimo, atlikimo ir bylos perdavimo su kaltinamuoju aktu teismui nepagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas nepakankamai tyrė ir vertino valstybės civilinei atsakomybei atsirasti būtinąją sąlygą – neteisėtus veiksmus, dėl ko padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas.

2. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą priteisti 150 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-690/2015 ir kt.).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. 

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                         Goda Ambrasaitė-Balynienė

Donatas Šernas

Egidija Tamošiūnienė