Civilinė byla Nr. e2-11584-599/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29024-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4;

2.6.1.5; 3.2.6.1.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 17 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Stočkienė,

sekretoriaujant Lina Skuderienei, 

dalyvaujant ieškovei V. Š.,

ieškovų atstovui advokatui Pauliui Bružui,

atsakovo atstovui advokatui Sigitui Barakauskui,

trečiojo asmens atstovei advokatei Tomai Sajienei,

trečiajam asmeniui M. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. Š. ir J. Š. patikslintą ieškinį atsakovui UAB „Promano Lit“ dėl patirtų išlaidų, šalinant nekilnojamojo daikto trūkumus, priteisimo, tretieji asmenys UAB „Ober Haus“ nekilnojamasis turtas, E. P., UAB „KM centras“ bei M. B..

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė :

ieškovai V. Š. ir J. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu ir nurodė, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso gyvenamais namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini)ir šį nekilnojamąjį turtą ieškovai įsigijo iš atsakovo 2017-03-09 Nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. 1597) pagrindu, tačiau 2017-04-04 iš gretimo žemės sklypo, esančio adresu(duomenys neskelbtini), savininkės E. P. ieškovai gavo pranešimą -pretenziją, kuria buvo prašoma įvykdyti jos keliamus reikalavimus, t. y. nutraukti neteisėtus veiksmus bei atstatyti iki pažeidimo buvusią padėtį. Tokiu būdu, ieškovams eksploatuojant šį nekilnojamąjį turtą paaiškėjo ta aplinkybė, jog ieškovų iš atsakovo įsigytas nekilnojamasis turtas yra su trūkumais, o būtent, dalis ieškovų įsigyto gyvenamojo namo buvo įsiterpusi į E. P. priklausantį žemės sklypą, sklypus skirianti tvora su atramine sienute buvo įrengta E. P. priklausančiame žemės sklype, lietaus nuotekų vamzdžiai buvo sumontuoti taip, kad nuotekos bėgo į E. P. priklausantį žemės sklypą bei dalis ieškovams priklausančios kiemo dangos trinkelių pateko į E. P. žemės sklypo teritoriją. Be to, taip pat iš E. P. siųstos pretenzijos bei prie jos pridėtų dokumentų paaiškėjo ta aplinkybė, jog atsakovas apie aukščiau minimus nekilnojamojo daikto trūkumus žinojo dar 2015 metais, t. y. kai atsakovas buvo nekilnojamojo daikto savininku, tačiau sudarant su ieškovais pirkimo - pardavimo sandorį šios aplinkybės atsakovas ieškovams neatskleidė ir apie ją tiesiog nutylėjo. 2017-03-09 Nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutarties 6.1.7 p. nuostatose numatyta, kad atsakovas, parduodamas nekilnojamąjį turtą, garantavo, jog sutarties sudarymo momentu jam nėra žinomų paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių nebūtų galima naudoti daikto pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjai, žinodami apie tuos trūkumus, arba nebūtų visai jo pirkę, arba nebūtų už jį tiek mokėję. Pažymėtina ir tai, kad sandorio sudarymo metu nei iš ieškovams perduotų dokumentų, nei iš realios faktinės situacijos ieškovai negalėjo žinoti apie tai, jog jie įsigyja nekilnojamąjį turtą su trūkumais, be to, prie pirkimo - pardavimo sutarties pridėtame žemės sklypo plane nėra pažymėtas gyvenamasis namas, tačiau perduotoje nekilnojamojo daikto objekto kadastrinių matavimų byloje (statinių išdėstymo plane M 1:500) yra akivaizdžiai matoma, kad gyvenamasis namas yra žemės sklypo ribose, o namo riba yra atitraukta nuo žemės sklypo ribos. Be to, perduotame statinio techniniame projekte ir jo sudedamosiose dalyse taip pat yra nurodyta, kad gyvenamojo namo šiaurinė siena yra atitraukta maždaug 0,5 m atstumu nuo žemės sklypo ribos. Remiantis šiais dokumentais ieškovai pagrįstai tikėjo, jog jų įsigytas namas yra jų įsigyto sklypo ribose, o tuo tarpu atsakovas, žinodamas, kad situacija yra visai kitokia, ieškovams to neatskleidė, taip nesilaikydamas savo sutartimi prisiimtų garantijų ir pardavė ieškovams turtą su paslėptais trūkumais. Ieškovai nurodė, kad reaguodami į šią situaciją bei nenorėdami konfliktuoti su gretimo žemės sklypo savininke E. P. ieškovai buvo priversti šią situaciją išspręsti kuo taikiau, dėl ko 2017-11-27 buvo sudaryta taikos sutartis, kuria šalys sulygo, jog E. P. atsisako savo reikalavimo pašalinti į jos sklypą patenkančio mūsų gyvenamojo namo dalį ir sutinka ieškovams už 2000,00 Eur perleisti nuosavybės teises į gyvenamajam namui eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį (taikos sutarties 2.2 p.) su sąlyga, kad ieškovai savo lėšomis įvykdys visus įsipareigojimus, susijusius su būtinais atlikti statybos, griovimo ir (ar) rekonstrukcijos darbais (taikos sutarties 2.1.1, 2.1.2, 2.1.3 p.), o taip pat ieškovai įsipareigojo savo lėšomis inicijuoti žemės sklypų pertvarkymą, kurį atliko UAB „Geo group” (taikos sutarties 2.1.6 p.). Pirkimo - pardavimo sutarties 6.1.7 p. nuostatose yra numatyta, kad pardavėjas (atsakovas) atsako už minėtus (paslėptus) trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po daikto perdavimo dėl pirkėjų ar trečiųjų asmenų kaltės arba dėl nenugalimos jėgos ir šiuo konkrečiu atveju yra akivaizdu, jog visi trūkumai, susiję su ieškovų įsigytu nekilnojamuoju turtu, yra laikytini atsiradusiais iki nekilnojamojo turto perdavimo ieškovams momento, nes jie buvo žinomi atsakovui ir atsakovas jų sandorio pasirašymo metu neatskleidė, todėl atsakovas šiuo atveju atsako už juos prieš ieškovus. Be to, netinkamos kokybės nekilnojamąjį daiktą nusipirkusio pirkėjo teises gina LR CK 6.399 str. nuostatos, kuriose yra numatyta, kad jeigu pagal nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, tai yra taikomos LR CK 6.334 straipsnio taisyklės, išskyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu ; LR CK 6.334 str. nuostatose numatyta, jog jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti : 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės ; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina ; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti bei 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Ieškovai taip pat nurodė, kad dėl atsakovo nesąžiningumo sandorio sudarymo metu ieškovams buvo parduotas nekilnojamasis turtas su trūkumais dėl ko dėl jų šalinimo ieškovai patyrė tokias išlaidas : geodeziniai matavimai - 181,50 Eur suma ; tvoros demontavimas, apimantis betoninės tvoros išardymo darbus bei statybinių atliekų išvežimą - 1 645,97 Eur suma ; naujos tvoros įrengimas - 6 209,26 Eur suma ; lietvamzdžių perprojektavimo darbai - 3 448,50 Eur suma ; gerbūvio sutvarkymas - 7 86,50 Eur suma ; žemės sklypų perdalinimo dokumentacijos ruošimas - 605,00 Eur suma ir visas šias aukščiau minimas išlaidas 12 876,73 Eur sumoje patvirtina UAB „Bajorai” atliktų darbų aktas Nr. 1807/02 bei 2018-07-09 PVM sąskaita - faktūra Nr. 2015822. Be to, PVM sąskaitoje – faktūroje yra nurodyta 17 126,97 Eur suma, tačiau 4 250,25 Eur suma (UAB „Bajorai” atliktų darbų aktas Nr. 1807/01) nėra susijusi su šioje civilinėje byloje keliamu ieškininiu reikalavimu ; kompensacija sumokėta E. P. už perleistą žemės sklypo dalį 2 000,00 Eur suma (apmokėjimą pagrindžiantys įrodymai - 2018-01-31 mokėjimo nurodymas bei 2018-03-30 mokėjimo nurodymas) ; išlaidos, susijusios su notariniais veiksmais, atliekant amalgamacijos sutarties tvirtinimą - 579,55 Eur suma (apmokėjimą pagrindžiantys įrodymai - 2018-08-30 PVM sąskaita - faktūra Nr. 18/698) ir iš viso ieškovų jau patirtos išlaidos už pašalintus nekilnojamojo daikto trūkumus sudaro 15456,28 Eur sumą ir ši suma yra priteistina iš atsakovo. Ieškovai nurodė, kad be šių aukščiau minimų ir jau patirtų išlaidų dar yra priteistinos ir būsimos išlaidos, susijusios su daikto trūkumų šalinimu dėl netinkamos kokybės daikto pardavimu ieškovams ir šios išlaidos yra susijusios su tvoros, besiribojančios su kitu žemės sklypu, demontavimu bei įrengimu ir kadangi šiai dienai ieškovų realus žemės sklypo plotas dėl visos šios susidariusios situacijos yra sumažėjęs (t. y. tvora pastatyta atitraukus ją nuo sklypo ribos), tai sklypą juosianti tvora turi būti demontuota ir pastatyta prie realios žemės sklypo ribos ir visi šie darbai, kaip tai matyti iš paruošto ir pateikiamo UAB „Bajoras“ komercinio pasiūlymo, ieškovams kainuos 13 471,92 Eur sumą, todėl ir ši suma taip pat turi būti priteista iš atsakovo. Ieškovai pateikė teismui dubliką ir nurodė, kad atsakovas atsiliepime teigia, jog statinys ir žemės sklypas įsigytas jau esant įrengtai tvorai ir kitiems ieškinyje nurodytiems nesudėtingiems statiniams, kad tuo metu nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke nebuvo jokių įrašų apie juridinius faktus, turinčius ar galinčius turėti įtakos statinių teisiniam statusui, ir atsakovas nežinojo bei negalėjo žinoti apie šiuos juridinius faktus, todėl atsakovas elgėsi sąžiningai, apdairiai bei laikydamasis visų teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų ir atsakovo kaltės šiuo atveju nėra. Atsakovas teigia, jog šioje byloje parduoto daikto trūkumai yra siejami su galimai savavališka statyba ant sklypo ribos ir kadastrinių matavimų bylos neatitikimu faktinės situacijos, tokiu būdu atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes turėtų būti nustatyti dėl savavališkos statybos kalti asmenys ir jiems pareikštas reikalavimas atlyginti žalą ir kadangi ieškinys yra pareikštas netinkam atsakovui, tai atsakovas mano, kad ieškovų ieškinys turėtų būti atmestas vien tuo pagrindu. Ieškovai su tokia atsakovo pozicija nesutiko ir nurodė, kad gyvenamąjį namą ir žemės sklypą ieškovai įsigijo iš atsakovo pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu, kuris garantavo, jog parduodamas nekilnojamasis turtas neturi jokių paslėptų trūkumų, kad sutarties sudarymo dieną turtas yra teisėtai įgytas ir tinkamai teisiškai įregistruotas, jog nėra jokių apribojimų, kurie galėtų įtakoti ieškovų, kaip pirkėjų, nuosavybės teisei. Priešingai, nei teigia atsakovas, dar iki pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo atsakovas žinojo, kad parduodamas daiktas yra visgi su trūkumais, kadangi atsakovas buvo gavęs 2017-03-13 pretenziją dėl neteisėto svetimo sklypo naudojimo ir šią aplinkybę atsakovas pripažįsta ir kitoje atsiliepimo į ieškinį dalyje, teigdamas, jog dėl minėtų trūkumų buvo sumažinta daikto kaina. Taigi, padaryta ieškovams žala yra kildinama ne iš neteisėto statinių pastatymo, o iš to, kad pardavėjas prieš pasirašant pirkimo - pardavimo sutartį neatskleidė visos informacijos apie parduodamą daiktą, dėl ko vėliau ieškovai turėjo ir dar ateityje turės nuostolių, todėl nurodyti atsakovo argumentai, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui yra visiškai nepagrįsti ir nurodomos teisės normos bei teismų praktika yra visiškai nesusijusi su šios civilinės bylos nagrinėjimo dalyku. Ieškovai nurodė, jog 2017-10-06 ieškovų atstovui APB „TRINITI LT“ advokatui V. K. atsakovas nurodė, kad nesutinka su pretenzija, kuria yra reikalaujama įvykdyti ieškovų nurodytus reikalavimus, susijusius su dalies pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), trinkelių, atraminės sienutės, tvoros bei lietvamzdžių, kurie patenka ant kaimyninio E. P. priklausančio sklypo pašalinimu nuo sklypų ribos ir taip pat nurodė, jog šiuo atveju yra praleistas ieškinio senaties terminas ir tuo pagrindu ieškinį prašė atmesti. Ieškovai su tokia atsakovo pozicija taip pat nesutiko ir nurodė, kad atsakovas netinkamai skaičiuoja ieškinio senaties termino pradžią. LR CK 6.334 str. nuostatose yra numatyta, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti : 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės ; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina ; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protinga terminą pašalintu daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus imanoma pašalinti bei 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Ieškovai nurodė, kad jie pasirinko iš šių alternatyvų teisę reikalauti, jog pardavėjas atlygintų jems išlaidas daikto trūkumams ištaisyti ir šios išlaidos galutinai paaiškėjo tik kai buvo baigti visi su trūkumų šalinimu susiję darbai bei buvo išrašyta ieškovams 2018-07-09 PVM sąskaita – faktūra. Taigi, ieškinio senatis šiam ieškininiam reikalvimui turėtų būti skaičiuojama nuo šios dienos ir ji šiuo atveju yra nepraleista ir tuo tarpu papildomos išlaidos, kurias dar ieškovai patirs, paaiškėjo tik po komercinio pasiūlymo sudarymo, t. y. tik 2018-08-27, o tai reiškia, kad ieškinio senatis šiam ieškiniam reikalavimui taip pat yra nepraleista. Atsakovas nurodė, jog ieškovų nurodyti teiginiai dėl tariamo nežinojimo apie E. P. pareikštas pretenzijas neatitinka tikrovės ir sudarant 2017-03-09 nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio reg. Nr. 1597) ieškovai buvo tinkamai supažindinti su faktine žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu(duomenys neskelbtini), būkle bei dokumentacija, o taip pat ieškovams buvo atskleistos ir gretimojo žemės sklypo savininkės E. P. pretenzijos, be to, apie tai, kad turto dalis patenka į E. P. esantį žemės sklypą ieškovams buvo pakartotinai atskleista ir sutarties pasirašymo pas notarą metu, jog sutarties 6.2.3 p. nuostatose yra patvirtinta, kad iki sutarties sudarymo ieškovai apžiūrėjo turtą, susipažino su jo technine būkle, dokumentais ir dėl to pretenzijų atsakovui neturi. Be to, derantis dėl turto pardavimo, būtent dėl E. P. pretenzijų, atsakovas ir sutiko ieškovams sumažinti turto pardavimo kainą nuo 199 000,00 EUR sumos iki 185 000,00 EUR sumos. Taigi, atsakovas iki sutarties sudarymo ieškovams atskleidė E. P. pretenzijas ir sutiko sumažinti turto pardavimo kainą ir toks sprendinys ieškovams tiko. Ieškovai nurodė, jog atsakovas šioje atsiliepimo dalyje nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kadangi apie daiktų trūkumus ieškovai sužinojo tik po sandorio sudarymo ir nei sandorio pasirašymo metu, nei prieš tai ieškovams atsakovas apie E. P. reiškiamas pretenzijas neatskleidė. Be to, prie pirkimo - pardavimo sutarties pridėtame žemės sklypo plane nėra pažymėtas gyvenamasis namas, o perduotoje nekilnojamojo daikto objekto kadastrinių matavimų byloje (statinių išdėstymo plane M 1:500) yra akivaizdžiai matoma, jog gyvenamasis namas yra žemės sklypo ribose ir namo riba yra atitraukta nuo žemės sklypo ribos, be to, perduotame statinio techniniame projekte ir jo sudedamosiose dalyse matyti, kad gyvenamojo namo šiaurinė siena yra atitraukta maždaug 0,5 m atstumu nuo žemės sklypo ribos, todėl remiantis šiais dokumentais ieškovai pagrįstai tikėjo, jog jų įsigytas namas ir yra jų įsigyto sklypo ribose. Be to, tuo tarpu derybų dėl kainos sumažinimo ir būtent tik dėl E. P. pretenzijų, kaip teigia atsakovas, net nebuvo. Ieškovai nurodė, kad visiškai nepagrįstas ir atsakovo teiginys, jog ieškinyje išvardinti darbai yra nesusiję su statinio trūkumų šalinimu, t. y. jog ieškovai neįrodė esminių statinio reikalavimo pažeidimų, be to, atsakovas netinkamai vertina pirkimo - pardavimo sutarties turinį, kadangi šia sutartimi nebuvo parduotas vien gyvenamasis namas, tačiau ir žemės sklypas bei jų priklausiniai (LR CK 4.40 str. 1 d. 6.317 str. 3 d.). Taigi, sutarties dalyku buvo ir tvora, ir kiemo danga bei lietvamzdžiai, todėl visi ieškovų ieškininiai reikalavimai yra teisėti bei pagrįsti ir tuo tarpu lietvamzdžius reikėjo perkelti į ieškovų sklypą, kadangi jie prieš tai buvo E. P. žemės sklype. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė teismo lygiomis dalimis priteisti iš atsakovo 28 928,20 Eur išlaidų už nekilnojamojo turto trūkumų pašalinimą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovė argumentus, išdėstytus savo procesiniuose dokumentuose, palaikė pilnai ir prašė teismo ieškinį tenkinti pilnutinai. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas argumentus, išdėstytus ieškovų procesiniuose dokumentuose, palaikė pilnai ir prašė teismo ieškinį tenkinti pilnutinai.

Atsakovas UAB „Promano Lit“ pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad ieškovų ieškininiai reikalavimai yra susiję su savavališkos statybos padarinių šalinimu (dalis įsigyto gyvenamojo namo buvo įsiterpusi į E. P. priklausantį žemės sklypą), nesudėtingų statinių, kurie nėra parduotame sklype, nugriovimu, lietaus nuotekų vamzdžių blogo suprojektavimo, ieškovų siekio atsakovo sąskaita pasistatyti naują nesudėtingą statinį (tvorą) bei ieškovų papildomo sklypo įsigijimu. Atsakovo manymu, ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui. Atsakovas nurodė, kad statinį bei žemės sklypą atsakovas įsigijo 201-03-24 turto pardavimo iš varžytinių akto pagrindu ir statinys bei žemės sklypas buvo įsigytas jau esant įrengtai tvorai bei kitiems ieškinyje nurodytiems nesudėtingiems statiniams ir tuo metu nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke nebuvo jokių įrašų apie juridinius faktus, turinčius ar galinčius turėti įtakos statinių teisiniam statusui, be to, atsakovas nežinojo ir negalėjo žinoti apie šiuos juridinius faktus, taigi atsakovas elgėsi sąžiningai, apdairiai bei laikydamasis visų teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, todėl dėl pastatytų statinių nėra atsakovo kaltės. Be to, šiuo atveju turėtų būti nustatyti dėl savavališkos statybos kalti asmenys bei jiems turėtų būti pareikšti ieškininiai reikalavimai atlyginti žalą ir kadangi ieškinys yra pareikštas netinkam atsakovui, tai atsakovo manymu, šis ieškinys turėtų būti atmestas vien tuo pagrindu. Atsakovas taip pat nurodė, kad šiuo atveju yra praleista ieškinio senatis, kadangi ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti yra taikytinas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (LR CK 1.125 str. 5 d. 2 p.), o jau 2017-10-06 atsakovas ieškovų atstovui APB „TRINITI LT“ advokatui V. K. nurodė, jog nesutinka su pretenzija, kuria yra reikalaujama įvykdyti ieškovų nurodytus reikalavimus, susijusius su dalies pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu(duomenys neskelbtini), trinkelių, atraminės sienutės, tvoros bei lietvamzdžių, kurie patenka ant kaimyninio E. P. priklausančio sklypo, pašalinimu nuo sklypų ribos. Atsakovas nurodė, kad ieškinyje nurodyti teiginiai dėl iki sutarties sudarymo ieškovų tariamo nežinojimo apie E. P. pareikštas pretenzijas neatitinka tikrovės, kadangi prieš sudarant 2017-03-09 nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio reg. Nr. 1597) ieškovai buvo tinkamai supažindinti su faktine žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių, adresu(duomenys neskelbtini), būkle bei dokumentacija, o taip pat ieškovams buvo atskleistos ir gretimo žemės sklypo savininkės E. P. pretenzijos. Be to, apie tai, kad turto dalis patenka į E. P. esantį sklypą ieškovams buvo pakartotinai atskleista ir sutarties pasirašymo pas notarą metu, todėl sutarties 6.2.3 p. nuostatose ieškovai patvirtino tą aplinkybę, kad iki sutarties sudarymo ieškovai apžiūrėjo turtą, susipažino su jo technine būkle, dokumentais ir dėl to pretenzijų atsakovui neturi. Be to, derantis dėl turto pardavimo būtent tik dėl E. P. pretenzijų atsakovas sutiko ieškovams sumažinti turto pardavimo kainą nuo 199 000,00 EUR sumos iki 185 000,00 EUR sumos. Taigi, atsakovas iki sutarties sudarymo ieškovams atskleidė E. P. pretenzijas ir sutiko sumažinti turto pardavimo kainą ir toks sprendinys ieškovams tiko. Be to, ieškovai nenurodė nei vieno Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytų esminių statinio reikalavimo pažeidimų, todėl ieškinyje išvardinti darbai yra nesusiję su statinio trūkumų šalinimu, be to, nei tvora, nei kiemo danga nebuvo pirkimo - pardavimo sutarties dalykas, todėl dėl jų įrengimo ieškovas negali reikšti jokių reikalavimų, be to, ieškinyje taip pat yra prašoma priteisti už lietvamzdžių perprojektavimo darbus, tačiau nėra pateikta jokių įrodymų apie lietvamzdžių netinkamumą, todėl atsakovas negali įvertinti ir pateikti pozicijos dėl lietvamzdžių. Atsakovas pateikė tripliką ir nurodė, jog nesutinka su ieškovų dublike išdėstytais argumentais. 2017-09-07 ieškovų pretenzijoje yra pateiktas reikalavimas - pašalinti trūkumus bei atlyginti žalą, be to, pretenzijoje yra aiškiai nurodyti trūkumai, t. y. ieškovo galimo teisių pažeidimo pobūdis ir yra suformuluotas piniginis reikalavimas, be to, iš pretenzijos teksto yra akivaizdu, kad ieškovai pretenzijos surašymo dienai žinojo galimą savo teisių pažeidimą ir turėjo galimybę pareikšti ieškinį įstatymų nustatytais terminais. Atsakovas taip pat nurodė, kad visą savo turimą turtą atsakovas buvo perdavęs valdyti bei pardavinėti trečiajam asmeniui UAB „OBER - HAUS“ nekilnojamas turtas ir pagal pateikiamą 2009-10-26 Gyvenamojo nekilnojamojo turto portfelio valdymo paslaugų sutartį UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas vykdė ieškovams parduoto turto valdymą ir pardavimą ir jų pareiga buvo atskleisti visą informaciją pirkėjams ir jeigu ieškinys bus tenkintinas tuo pagrindu, jog žala ieškovams buvo padaryta, neatskleidžiant informacijos, tai atsakovas turės teisę reikalauti iš UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas sutartinės atsakomybės. Atsakovas prašė teismo patikslintą ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą, ir taikyti ieškinio senatį. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas, argumentus išdėtytus atsakovo procesiniuose dokumentuose, palaikė pilnai ir prašė teismo patikslintą ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą, ir taikyti ieškinio senatį.

Trečiasis asmuo UAB „OBER HAUS“ Nekilnojamas turtas pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad ieškovų ieškininiai reikalavimai yra visiškai nepagrįsti, todėl turi būti atmestini, kadangi visa reikšminga informacija apie nekilnojamąjį turtą ieškovams buvo atskleista dar prieš pirkimo - pardavimo sutarties sudarymą, ir būtent tuo tikslu atsakovas sumažino parduodamo turto kainą, be to, tretysis asmuo nebuvo laikomas parduodamo turto atstovu, todėl visus sprendimus, susijusius su parduodamu turtu, priėmė būtent atsakovas. Pagal LR CK 6.334 str. 1 d. nuostatas, pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jeigu nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų, o šiuo atveju visa informacija apie faktinę žemės sklypo padėtį bei kaimyninio sklypo pretenzijas ieškovams buvo atskleista, todėl atsakomybė atsakovui šiuo atveju negali kilti. Be to, pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti ir įstatymų nuostatos nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti ir jeigu jie yra aptarti, tai yra laikoma, jog šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Tai, ar šalys aptarė daikto individualius trūkumus, yra sprendžiama vertinant, kokią informaciją turėjo pardavėjas ir pirkėjas sutarties sudarymo metu. Be to, pirkėjo turimą informaciją apie perkamo daikto kokybę gali sudaryti pardavėjo jam pateikti faktai, duomenys ar dokumentai, apžiūros metu gaunama informacija ir kit air tokia informacija suformuoja pirkėjo nuomonę apie daiktą bei sprendimą dėl sutarties sudarymo, be to, esamu atveju ieškovai apie tikrąją nekilnojamojo turto būklę buvo tinkamai informuoti, ir būtent kainos sumažinimu šalys susitarė dėl trūkumų šalinimo, tokiu būdu kiekviena šalis prisiėmė sau dalį finansinės naštos ir ieškovai šiuo atveju nepagrįstai siekia praturtėti atsakovo sąskaita, t. y. ieškovai ne tik gavo kainos sumažinimą, bet dar papildomai siekia ir prisiteisti išlaidas, kurias jau buvo numatę bei apie kurias žinojo, sudarydami nekilnojamojo turto sandorį. Be to, ieškovai teigdami, kad atsakovo teiginiai dėl kainos sumažinimo yra neteisingi, taip ir nenurodė kainos sumažinimo priežasties, o tik deklaratyviai teigė, jog tokių derybų nebuvo, be to, ieškovai savo teiginių neparemia jokiais motyvais, t. y. taip ir nepaaiškina, kodėl kaina buvo ženkliai sumažinta, be to, nepagrįstas yra ir ieškovų rėmimasis vien tik prie pirkimo - pardavimo sutarties pridėtais dokumentais, kadangi kaip ir buvo nurodyta aukščiau yra pripažįstama, kad informacijos atskleidimas nebūtinai turi būti įtrauktas į pirkimo pardavimo sutartį, o gali būti atliktas ir kitais būdais, t. y. įskaitant informacijos pateikimą žodžiu. Trečiasis asmuo prašė teismo patikslintą ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą, ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė argumentus, išdėstytus trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose, palaikė pilnai ir prašė teismo patikslintą ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą, ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo E. P. pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad su ieškovų teiginiais apie tai, kad atsakovas dar nuo 2015 metų žinojo apie E. P. pretenzijas dėl ginčo turto, pilnai sutinka bei kitus ieškovų ieškininius reikalavimus prašė spręsti teismo nuožiūra. Trečiasis asmuo nurodė, kad ji nebėra žemės sklypo savininkė nuo 2018-09-17, be to, šalių ginčas yra susijęs ne su savavališka statyba ant sklypo ribos, kaip nurodo atsakovas, o su savavališka statyba svetimame E. P. priklausiusiame sklype ir ginčo statiniai buvo pastatyti E. P. priklausiusiame žemės sklype, o ne ant sklypų ribos, tokiu būdu jos nuosavybės teisių pažeidimas buvo grubus bei akivaizdus ir šios aplinkybės turi esminę reikšmę vertinant, ar atsakovas šių pažeidimų objektyviai galėjo nepastebėti bei nežinoti. Trečiojo asmens vertinimu, tai atsakovas, o ne ieškovai turėtų pareigą aiškintis savavališkos statybos kaltus asmenis ir jiems pareikšti atgręžtinius reikalavimus atlyginti žalą po to, kai bus apgintos pažeistos ieškovų teisės. Be to, ieškovų ieškinio pagrindas yra vartotojo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis (LR CK 6.392 str.) ir atsakovo civilinė atsakomybė (LR CK 6.245 str.), o ne klausimas, kas yra atsakingas už savavališką statybą viešosios teisės prasme ir tai yra du skirtingi teisiniai santykiai ir joks savavališkos statybos ginčas šioje byloje yra nekeliamas, todėl atsakovas neturėtų jų painioti bei apsunkinti teisminio proceso klausimais, kurie nepatenka į ieškovų ieškininių reikalavimų ribas. Trečiojo asmens nuomone, atsakovas pareigos atsakyti pagal šį ieškinį neturėtų, jeigu būtų tinkamai bei sąžiningai informavęs ieškovus, jog dėl parduodamo turto atsakovui dar 2015 metais buvo pareikštos pretenzijos bei buvo kilęs ginčas, o kadangi atsakovas šios pareigos neįvykdė ir ieškovų neinformavo, tai atlyginęs žalą ieškovams civiline tvarka atsakovas galės, kaip jis patsai nurodo, nustatyti dėl savavališkos statybos kaltus asmenis viešosios teisės prasme bei jiems ir (ar) Lietuvos valstybei dėl jos institucijų neteisėtų veiksmų pareikšti atgręžtinius reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo. Tretysis asmuo taip pat nurodė, kad atsakovo nurodoma informacija apie inter alia gyvenamojo namo patekimą į svetimą (E. P. priklausiusį) žemės sklypą ir apie trečiojo asmens dar 2015 metais atsakovui pareikštas pretenzijas, o taip pat apie galimus viešosios teisės pažeidimus dėl savavališkos statybos de jure privalėjo atsakovo būti nurodyta raštu notaro tvirtinamoje sutartyje (LR CK 6.393 str. 1 d., 6.321 str. 1 ir 4 d.). Atsakovui to nepadarius, atsakovo nurodytas žodinis informavimas, t. y. jeigu jis toksai apskritai buvo, yra negaliojantis ab initio, remiantis LR CK 6.393 str. 2 d. nuostatomis. Be to, atsakovas iš tokių savo neteisėtų veiksmų negali sau reikalauti jokių teisių, o priešingai, privalo prisiimti visas savo neteisėtų veiksmų sukeliamas teisines pasekmes (LR CK 6.245 str.), be to, tokią išvadą papildomai patvirtina ir tai, jog atsakovas yra profesionalus ir ne pirmus metus veikiantis bei pelno siekiantis nekilnojamojo turto rinkos dalyvis, kurio steigimo dokumentuose yra nurodyta, kad jo veikla yra – nekilnojamojo turto pirkimas ir pardavimas, nekilnojamojo turto nuoma, nekilnojamojo turto plėtra, administravimas ir valdymas, todėl vertinant atsakovo veiksmus LR CK 6.321 str. 1 ir 4 d. bei 6.396 str. 1 d. nuostatų kontekste, atsakovui turėtų būti taikomi ženkliai didesni atidumo, rūpestingumo bei sąžiningumo standartai, ypač turint omenyje, jog atsakovas veikė santykyje su vartotojais (t. y. ieškovais), t. y. silpnesniąja pirkimo - pardavimo sutarties šalimi. Be to, atsakovas netinkamai šiuo atveju skaičiuoja bei interpretuoja ieškininės senaties terminų skaičiavimą ieškovų pareikštiems ieškininiams reikalavimams. Tretysis asmuo prašė teismo ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra. Į teismo posėdį tretysis asmuo neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką trečiajam asmeniui yra pranešta tinkamai, prašymo atidėti šios civilinės bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl ši civilinė byla yra nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo UAB „KM centras“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Į teismo posėdį trečiojo asmens atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką trečiajam asmeniui yra pranešta tinkamai, prašymo atidėti šios civilinės bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl ši civilinė byla yra nagrinėjama trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo M. B. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu tretysis asmuo prašė teismo ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra.

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio, šalių bei jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad 2017-03-09 šalys sudarė Nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurios nuostatas atsakovas pardavė, o ieškovai įsigijo gyvenamąjį namą su žemės sklypu, esančius adresu(duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, jog 2017-04-04 E. P. pateikė ieškovams pranešimą - pretenziją įvykdyti jos reikalavimus, t. y. nutraukti neteisėtus veiksmus, bei atsatyti iki pažeidimo buvusią padėtį, be to, 2017-03-13 E. P. teikė atsakovui pretenzija (įspėjimą), kuria reikalavo nutraukti neteisėtus veiksmus, t. y. svetimo žemės sklypo naudojimą, ir atstatyti iki pažeidimo buvusią padėtį. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio taip pat nustatyta, kad 2017-11-27 tarp ieškovų ir E. P. buvo sudaryta Taikos sutartis bei ieškovų buvo  atlikti E. P. mokėjimo pavedimai 2000,00 Eur sumai pagal Taikos sutartį (2018-01-31 ir 2018-03-30). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad rangovas UAB „Bajoras“ pateikė ieškovams atliktų darbų aktą Nr. 1807/02 12 876,73 Eur sumai bei išrašytą PVM sąskaitą - faktūrą Nr. 2015822. Iš 2020-02-28 ekspertizės akto (ekspertizės objekto adresas : gyvenamais namas (duomenys neskelbtini); ekspertas : dr. D. K.) išvadų turinio nustatyta, kad ekspertas D. K. savo išvadose nurodė, jog nagrinėjo tik darbus, kurie paminėti atliktų darbų akte Nr. 1807/02 ir jame sutampa dviejų pozijų darbai : „gręžtiniai monolitinio gelžbetonio pamatai“ ir „betoninės tvoros darbai“, tačiau nėra žinoma, kodėl tvoros pamatų įrengimas yra išskaidytas į dvi pozicijas, be to, taip pat yra paminima, jog lietvamzdžių perprojektavimo darbai tokiam paprastam objektui nėra būtini, tačiau atliktų darbų akte Nr. 1807/02 jie yra įvardinti, tačiau lietvamzdžių ardymo ir perdarymo darbai yra nepaminėti, nors lietvamzdžių perdarymo darbai yra būtini, norint kad lietaus vanduo nepatektų į gretimą žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kad jokia lietaus nuvedimo sistemos konstrukcija neįsiterptų į gretimo žemės sklypo esamas ribas. Be to, ekspertas D. K. daro išvadą, kad galimai netikslus ir neišsamus įrašas (lietvamzdžių perprojektavimo darbai) paminėtas atliktų darbų akte Nr. 1807/02 ir visi kiti darbai : tvoros demontavimo, naujos tvoros įrengimo ir gerbūvio darbai, kurie anksčiau nepaminėti, bet nurodyti UAB „Bajoras” 2018-07-09 atliktų darbų akte Nr. 1807/02 bei 2018-08-27 komerciniame pasiūlyme buvo būtini tam, jog žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), juosianti tvora (2017-03-09) būtų perkelta prie šiuo metu esamų sklypo ribų ir jų neperžengtų, be to, yra pateikiami 4.1 lentelėje apskaičiuoti faktiškai atliktų darbų kiekiai. Išanalizavus esamą situaciją objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini)ir byloje pateiktus dokumentus, ekspertas D. K. padarė išvadą, kad visi tvoros demontavimo, naujos tvoros įrengimo bei gerbūvio darbai, išskyrus „gręžtiniai monolitinio gelžbetonio pamatai’ ir „betoninės tvoros darbai’, kurie nurodyti UAB „Bajoras” 2018-07-09 atliktų darbų akte Nr. 1807/02 bei 2018-08-27 komerciniame pasiūlyme, buvo būtini tam, jog žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), juosianti tvora (2017-03-09) būtų perkelta prie šiuo metu esamų sklypo ribų ir jų neperžengtų, be to, remiantis UAB „Bajoras” 2018-07-09 atliktų darbų akte Nr. 1807/02 ir 2018-08-27 komerciniame pasiūlyme nurodytais darbais bei esama situacija yra apskaičiuoti kiekiai. Be to, yra sudaryta tvoros demontavimo, naujos tvoros įrengimo ir gerbūvio darbų lokalinė sąmata, kuri sudaro 9694,37 EUR sumą. Ekspertas D. K. pateikė konkrečius statybos darbus (nurodant kiekius), kurie turėjo būti atlikti dėl statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurės - vakarų pusėje esančių lietvamzdžių (2017-03-09) perkėlimo, kad lietaus vanduo nepatektų į gretimą žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kad jokia lietaus nuvedimo sistemos konstrukcija neįsiterptų į minėto gretimo žemės sklypo esamas ribas : išardyti lietvamzdžius nuo kopėčių, autokeltuvo ar pastolių, išardyti po žeme esančius vandens surinkėjus ; užtaisyti fasade ir stoge skyles ; įrengti naujas skyles lietaus kanalizacijos vamzdžiams per parapetą ; perdaryti plokščiojo stogo įlajų vietas, suformuojant naujai stogo nuolydžius ; sumontuoti lietvamzdžius nuo kopėčių, autokeltuvo ar pastolių ; atsukti ir prisukti terasines lentas bei iškasti duobę, kurioje sumontuoti vandens surinkimo šulinį vandens surinkimui nuo lietvamzdžių ; vandens surinkimo šulinį užpildyti skalda ; sutvarkyti aplinką bei šiukšlių pašalinimas. Po apžiūros ekspertas D. K. įvertino perdarytų lietvamzdžių bei sudarytų lietvamzdžių perkėlimo darbų lokalinę sąmatą, kurią sudaro 2329,13 EUR suma ir vertinant buvusią situaciją, ekspertas D. K. patvirtino tai, kad dalį medžiagų galima buvo panaudoti dar kartą, be to, ekspertas D. K. įvardijo medžiagas, kurias galima panaudoti antrą kartą : metaliniai tvoros stulpai ; medinės tvoralentės ; lietvamzdžiai ir fasoninės jų dalys ; gruntas bei betoninės trinkelės, be to, esamos medžiagos, sudarant sąmatinius skaičiavimus, nevertintos, kadangi galėjo būti pakartotinai panaudojamos ir objektas negalėjo būti pagerintas.

Pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra konstatuojama, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (LAT 2010-04-08 nutartis Nr. 3K-3-155/2010; LAT 2011-02-07 nutartis Nr. 3K-3-35/2011; 2012-11-08 nutartis Nr. 3K-3-486/2012). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje taip pat yra konstatuojama, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (LAT 2011-10-04 nutartis Nr. 3K-3-371/2011; LAT 2015-07-15 nutartis Nr. e3K-3-420-969/2015).

Pažymėtina ir tai, kad pagal LR CPK nuostatas šalys turi procesinę pareigą įrodyti savo reiškiamų reikalavimų ar atsikirtimų pagrįstumą bei teisėtumą, t. y. šalys iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos į civilinę bylą privalo pateikti visus turimus įrodymus, tiesiogiai susijusius su konkrečia civiline byla (LR CPK 176 str. – 179 str.).

Iš bylos medžiagos turinio matyti, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso gyvenamais namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini)ir šį nekilnojamąjį turtą ieškovai įsigijo iš atsakovo 2017-03-09 Nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. 1597) pagrindu, tačiau 2017-04-04 iš gretimo žemės sklypo, esančio adresu(duomenys neskelbtini), savininkės E. P. ieškovai gavo pranešimą - pretenziją, kuria buvo prašoma įvykdyti jos keliamus reikalavimus, t. y. nutraukti neteisėtus veiksmus bei atstatyti iki pažeidimo buvusią padėtį.

Ieškovai nurodė, kad ieškovams tik eksploatuojant šį nekilnojamąjį turtą paaiškėjo ta aplinkybė, jog ieškovų iš atsakovo įsigytas nekilnojamasis turtas yra su trūkumais, o būtent, dalis ieškovų įsigyto gyvenamojo namo buvo įsiterpusi į E. P. priklausantį žemės sklypą, sklypus skirianti tvora su atramine sienute buvo įrengta E. P. priklausančiame žemės sklype, lietaus nuotekų vamzdžiai buvo sumontuoti taip, kad nuotekos bėgo į E. P. priklausantį žemės sklypą bei dalis ieškovams priklausančios kiemo dangos trinkelių pateko į E. P. žemės sklypo teritoriją, be to, taip pat iš E. P. siųstos pretenzijos bei prie jos pridėtų dokumentų ieškovams paaiškėjo ta aplinkybė, jog atsakovas apie aukščiau minimus nekilnojamojo daikto trūkumus žinojo dar 2015 metais, t. y. kai atsakovas buvo nekilnojamojo daikto savininku, tačiau sudarant su ieškovais pirkimo - pardavimo sandorį šios aplinkybės atsakovas ieškovams neatskleidė ir apie ją tiesiog nutylėjo. Atsakovas nurodė, kad ieškovų ieškinyje nurodyti teiginiai dėl iki sutarties sudarymo ieškovų tariamo nežinojimo apie E. P. pareikštas pretenzijas neatitinka tikrovės, kadangi prieš sudarant 2017-03-09 nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio reg. Nr. 1597) ieškovai buvo tinkamai supažindinti su faktine žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių, adresu(duomenys neskelbtini), būkle bei dokumentacija, o taip pat ieškovams buvo atskleistos ir gretimo žemės sklypo savininkės E. P. pretenzijos. Be to, apie tai, kad turto dalis patenka į E. P. esantį sklypą ieškovams buvo pakartotinai atskleista ir sutarties pasirašymo pas notarą metu, todėl sutarties 6.2.3 p. nuostatose ieškovai patvirtino tą aplinkybę, kad iki sutarties sudarymo ieškovai apžiūrėjo turtą, susipažino su jo technine būkle, dokumentais ir dėl to pretenzijų atsakovui neturi, be to, derantis dėl turto pardavimo būtent tik dėl E. P. pretenzijų atsakovas sutiko ieškovams sumažinti turto pardavimo kainą nuo 199 000,00 EUR sumos iki 185 000,00 EUR sumos, tokiu būdu atsakovas iki sutarties sudarymo ieškovams atskleidė E. P. pretenzijas ir sutiko sumažinti turto pardavimo kainą ir toks sprendinys ieškovams tiko.

Teismas daro išvadą, kad įvertinus šioje civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų visetą, yra darytina išvada, jog ieškovai iki nekilnojamojo turto sandorio sudarymo visgi nebuvo tinkamai informuoti bei nežinojo apie perkamo nekilnojamojo daikto trūkumus, todėl šie trūkumai yra laikytini paslėptais bei sudarant sandorį atsakovo ar trečiųjų asmenų tinkamai neatskleistais, tokiu būdu atsakovas šioje civilinėje byloje neįrodė tos aplinkybės, kad visgi ieškovai prieš sudarant nekilnojamojo turto sandorį žinojo apie ginčo trūkumus (LR CPK 179 str. – 179 str.).   

Iš 2017-03-09 Nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutarties 6.1.7 p. nuostatų matyti, kad atsakovas, parduodamas nekilnojamąjį turtą, garantavo, jog sutarties sudarymo momentu jam nėra žinomų paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių nebūtų galima naudoti daikto pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjai, žinodami apie tuos trūkumus, arba nebūtų visai jo pirkę, arba nebūtų už jį tiek mokėję ir šios sutarties nuostatos yra nepanaikintos, nepakeistos bei galiojančios. Teismas pilnai sutinka su ieškovų argumentais apie tai, kad sandorio sudarymo metu nei iš ieškovams perduotų dokumentų, nei iš realios faktinės situacijos ieškovai negalėjo žinoti apie tai, jog jie įsigyja nekilnojamąjį turtą su trūkumais, kadangi tokių trūkumų tik realiai apžiūrint perkamą daiktą vizualiai negalima pamatyti, be to, ieškovams perduotuose dokumentuose šie trūkumai taip pat nebuvo matomi, todėl atsakovo argumentai šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.). Be to, prie pirkimo - pardavimo sutarties pridėtame žemės sklypo plane nėra pažymėtas gyvenamasis namas, tačiau perduotoje nekilnojamojo daikto objekto kadastrinių matavimų byloje (statinių išdėstymo plane M 1:500) yra akivaizdžiai matoma, kad gyvenamasis namas yra žemės sklypo ribose, o namo riba yra atitraukta nuo žemės sklypo ribos, be to, perduotame statinio techniniame projekte ir jo sudedamosiose dalyse taip pat yra nurodyta, kad gyvenamojo namo šiaurinė siena yra atitraukta maždaug 0,5 m atstumu nuo žemės sklypo ribos, todėl darytina išvada, kad tokiu būdu ieškovams, nesantiems nekilnojamojo turto pardavimų profesionalams bei neturintiems specialių žinių, pagrįstai ir nekilo jokių klausimų, matant tokią atsakovo pateiktą dokumentaciją, kadangi ši dokumentacija teisiškai buvo tvarkinga, tačiau žemės sklypo faktinė padėtis neatitiko dokumentacijos turinio.

Teismas taip pat daro išvadą, kad tiek tretysis asmuo, tiek atsakovas, abu yra profesionalai nekilnojamojo turto rinkoje, t. y. abu užsiima nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo klausimais, todėl sudarant nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį su ieškovais (t. y. kaip fiziniais asmenimis) tiek atsakovas, tiek tretysis asmuo turėjo pasirūpinti bei dėti visas pastangas, kad tokie nustatyti parduodamo daikto trūkumai visgi būtų konkrečiai, aiškiai bei nedviprasmiškai aptarti pačioje notarinėje sutartyje ir jos nuostatose, kad ateityje neiškiltų pretenzijų iš ieškovų pusės, tačiau tokie veiksmai nebuvo atlikti, o nesant mnėtoje sutartyje aptartų šių trūkumų bei šioje civilinėje byloje nesant jokių įrodymų apie tai, kad ieškovai visgi buvo informuoti apie perkamo daikto trūkumus, yra laikytina, kad šiuo atveju atsakovas, kaip stipresnioji sutarties šalis, neįrodė savo atsikirtimų pagrįstumo (LR CPK 176 str. – 179 str.). Be to, teismas taip pat daro išvadą, kad tiek liudytoja R. K., tiek liudytojas A. Š. nenurodė jokių aplinkybių apie tai, kad ieškovai iki sandorio sudarymo ar paties sandorio metu visgi buvo tinkamai informuoti apie perkamo daikto trūkumus, kadangi nei vienas iš šių liudytojų negalėjo patvirtinti tos aplinkybės, jog jie patys asmeniškai matė ar girdėjo, kaip ieškovai buvo informuojami apie perkamo daikto trūkumus, o tik nurodė, jog tokia informacija juos yra pasiekusi tik iš trečiųjų asmenų. Teismas daro išvadą, jog tokie liudytojų parodymai yra vertintini kritiškai bei neįrodantys tos aplinkybės, jog ieškovai buvo tinkamai informuoti apie perkamo daikto trūkumus, kadangi liudytojai šiuo atveju naudojasi nepatikrintu antriniu informacijos šaltiniu (LR CPK 176 str. – 179 str.).

Atsakovas nurodė, kad derantis dėl turto pardavimo su ieškovais, būtent tik dėl E. P. pretenzijų, atsakovas ir sutiko ieškovams sumažinti turto pardavimo kainą nuo 199 000,00 EUR sumos iki 185 000,00 EUR sumos, tokiu būdu atsakovas iki sutarties sudarymo ieškovams atskleidė E. P. pretenzijas ir sutiko sumažinti turto pardavimo kainą ir toks sprendinys ieškovams tiko. Ieškovai nurodė, jog atsakovas šioje atsiliepimo dalyje nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kadangi apie daiktų trūkumus ieškovai sužinojo tik po sandorio sudarymo ir nei sandorio pasirašymo metu, nei prieš tai ieškovams atsakovas apie E. P. reiškiamas pretenzijas neatskleidė ir parduodamo daikto kaina buvo sumažinta tik paprastai pačių derybų metu, t. y. kaip perkant ir kiekvieną nekilnojamojo turto objektą.

Teismas daro išvadą, jog pagal byloje esančių įrodymų visetą, visgi yra laikytina, kad atsakovas šiuo atveju neįrodė tos aplinkybės, jog parduodamo turto kaina buvo sumažinta būtent tik dėl ieškovams atskleistų parduodamo daikto trūkumų, ir tokių įrodymų šioje civilinėje byloje nėra (LR CPK 176 str. – 179 str.).

Ištyręs byloje esančių įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad remiantis gautais dokumentais ieškovai pagrįstai tikėjo, jog jų įsigytas namas yra jų įsigyto sklypo ribose, o tuo tarpu atsakovas, žinodamas, kad situacija yra visai kitokia, ieškovams to neatskleidė, taip nesilaikydamas savo sutartimi prisiimtų garantijų ir pardavė ieškovams turtą su paslėptais trūkumais. Be to, labiau yra tikėtina aplinkybė ta, kad atsakovas, patsai nusipirkęs šį nekilnojamąjį turtą iš varžytinių ir vėliau patsai susidūręs su tais pačiais paslėptais nekilnojamojo daikto trūkumais, parduodamas ieškovams šį turtą tokiu būdu tiesiog „atsikratė“ probleminiu nekilnojamojo turto objektu, nieko jame nespręsdamas.  

Iš Pirkimo - pardavimo sutarties 6.1.7 p. nuostatų matyti, kad pardavėjas (atsakovas) atsako už minėtus (paslėptus) trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po daikto perdavimo dėl pirkėjų ar trečiųjų asmenų kaltės arba dėl nenugalimos jėgos.

Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju yra akivaizdu, jog visi trūkumai, susiję su ieškovų įsigytu nekilnojamuoju turtu, yra laikytini atsiradusiais iki nekilnojamojo turto perdavimo ieškovams momento, nes jie buvo žinomi atsakovui ir atsakovas jų sandorio pasirašymo metu neatskleidė, todėl atsakovui šiuo atveju kyla sutartinė atsakomybė prieš ieškovus ir atsakovo argumentai ir šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CK 6.399 str., LR CK 6.334 str.).

Teismas taip pat daro išvadą, kad padaryta ieškovams žala yra kildinama ne iš neteisėto statinių pastatymo, o iš to, kad pardavėjas prieš pasirašant pirkimo - pardavimo sutartį neatskleidė visos informacijos apie parduodamą daiktą, dėl ko vėliau ieškovai turėjo ir dar ateityje turės nuostolių, todėl nurodyti atsakovo argumentai, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui yra visiškai nepagrįsti bei atmestini (LR CPK 176 str. – 179 str.).

Atsakovas nurodė, kad ieškovai šiuo atveju yra praleidę ieškinio senatį, todėl prašė teismo taikyti ieškinio senatį. Ieškovai nurodė, jog šiuo atveju nėra praleidę ieškinio senaties ir atsakovas neteisingai skaičiuoja ieškinio senaties termino pradžią.

Pažymėtina tai, kad LR CK 6.334 str. nuostatose yra numatyta, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti : 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės ; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina ; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protinga terminą pašalintu daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus imanoma pašalinti bei 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

Ieškovai nurodė, kad ieškovai pasirinko iš šių alternatyvų teisę reikalauti, jog pardavėjas atlygintų jems išlaidas daikto trūkumams ištaisyti ir šios išlaidos galutinai paaiškėjo tik kai buvo baigti visi su trūkumų šalinimu susiję darbai bei buvo išrašyta ieškovams 2018-07-09 PVM sąskaita – faktūra. Taigi, ieškinio senatis šiam ieškininiam reikalvimui turėtų būti skaičiuojama nuo šios dienos ir ji šiuo atveju yra nepraleista ir tuo tarpu papildomos išlaidos, kurias dar ieškovai patirs, paaiškėjo tik po komercinio pasiūlymo sudarymo, t. y. tik 2018-08-27, o tai reiškia, kad ieškinio senatis šiam ieškiniam reikalavimui taip pat yra nepraleista.

Teismas daro išvadą, kad ieškovai šiuo atveju nėra praleidę senaties termino ir teismas pilnai sutinka su ieškovų argumentais dėl senaties termino pradžios skaičiavimo, kadangi ieškovai visgi yra ne profesionalai nekilnojomojo turto rinkoje, o tik fiziniai asmenys ir tik ieškovams galutinai paaiškėjus atitinkamoms sumoms yra laikytina, jog ieškovai tik tada pilnai sužinojo apie tariamai pažeistas jų teises, todėl atsakovo argumentai ir šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).  

Ieškovai nurodė, kad dėl atsakovo nesąžiningumo sandorio sudarymo metu ieškovams buvo parduotas nekilnojamasis turtas su trūkumais, dėl ko dėl jų šalinimo ieškovai patyrė tokias išlaidas : geodeziniai matavimai - 181,50 Eur suma ; tvoros demontavimas, apimantis betoninės tvoros išardymo darbus bei statybinių atliekų išvežimą - 1 645,97 Eur suma ; naujos tvoros įrengimas - 6 209,26 Eur suma ; lietvamzdžių perprojektavimo darbai - 3 448,50 Eur suma ; gerbūvio sutvarkymas - 7 86,50 Eur suma ; žemės sklypų perdalinimo dokumentacijos ruošimas - 605,00 Eur suma ir visas šias aukščiau minimas išlaidas 12 876,73 Eur sumoje patvirtina UAB „Bajorai” atliktų darbų aktas Nr. 1807/02 bei 2018-07-09 PVM sąskaita - faktūra Nr. 2015822. Be to, PVM sąskaitoje – faktūroje yra nurodyta 17 126,97 Eur suma, tačiau 4 250,25 Eur suma (UAB „Bajorai” atliktų darbų aktas Nr. 1807/01) nėra susijusi su šioje civilinėje byloje keliamu ieškininiu reikalavimu ; kompensacija sumokėta E. P. už perleistą žemės sklypo dalį 2 000,00 Eur suma (apmokėjimą pagrindžiantys įrodymai - 2018-01-31 mokėjimo nurodymas bei 2018-03-30 mokėjimo nurodymas) ; išlaidos, susijusios su notariniais veiksmais, atliekant amalgamacijos sutarties tvirtinimą - 579,55 Eur suma (apmokėjimą pagrindžiantys įrodymai - 2018-08-30 PVM sąskaita - faktūra Nr. 18/698) ir iš viso ieškovų jau patirtos išlaidos už pašalintus nekilnojamojo daikto trūkumus sudaro 15456,28 Eur sumą ir ši suma yra priteistina iš atsakovo. Ieškovai taip pat nurodė, kad be šių aukščiau minimų ir jau patirtų išlaidų dar yra priteistinos ir būsimos išlaidos, susijusios su daikto trūkumų šalinimu dėl netinkamos kokybės daikto pardavimu ieškovams ir šios išlaidos yra susijusios su tvoros, besiribojančios su kitu žemės sklypu, demontavimu bei įrengimu ir kadangi šiai dienai ieškovų realus žemės sklypo plotas dėl visos šios susidariusios situacijos yra sumažėjęs (t. y. tvora pastatyta atitraukus ją nuo sklypo ribos), tai sklypą juosianti tvora turi būti demontuota ir pastatyta prie realios žemės sklypo ribos ir visi šie darbai, kaip tai matyti iš paruošto ir pateikiamo UAB „Bajoras“ komercinio pasiūlymo, ieškovams kainuos 13 471,92 Eur sumą, todėl ir ši suma taip pat turi būti priteista iš atsakovo. Atsakovas nurodė, kad šios ieškovų nurodytos išlaidos yra nepagrįstos ir jos yra reiškiamos ne tam atsakovui, todėl jos negali būti priteistinos iš atsakovo.

Ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovai įrodė tik dalinai savo ieškininių reikalavimų pagrįstumą, kadangi byloje nėra nuginčytos eksperto D. K. pateiktos ekspertizės išvados, todėl teismas vadovaujasi tiek ieškovų pateiktais rašytiniais įrodymais, tiek ir eksperto D. K. ekspertizės išvadomis, vertinant priteistinas ieškovams sumas (LR CPK 176 str. – 179 str.).

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ieškovų ieškininiai reikalavimai yra tenkintini tik dalinai, t. y. lygiomis dalimis ieškovų naudai priteisiant iš atsakovo 12 023,50 Eur realiai patirtų išlaidų (9694,37 Eur + 2329,13 Eur = 12 023,50 Eur), 2000,00 Eur sumą (apmokėjimą pagrindžiantys įrodymai - 2018-01-31 mokėjimo nurodymas bei 2018-03-30 mokėjimo nurodymas), 579,55 Eur išlaidų, susijusių su notariniais veiksmais, atliekant amalgamacijos sutarties tvirtinimą (apmokėjimą pagrindžiantys įrodymai - 2018-08-30 PVM sąskaita - faktūra Nr. 18/698) bei 13 471,92 Eur būsimų išlaidų, susijusių su daikto trūkumų šalinimu dėl netinkamos kokybės daikto pardavimu ieškovams (šios išlaidos yra susijusios su tvoros, besiribojančios su kitu žemės sklypu, demontavimu bei įrengimu ir kadangi šiai dienai ieškovų realus žemės sklypo plotas dėl visos šios susidariusios situacijos yra sumažėjęs, t. y. tvora pastatyta atitraukus ją nuo sklypo ribos, tai sklypą juosianti tvora turi būti demontuota ir pastatyta prie realios žemės sklypo ribos) ir viso – 28 074,97 Eur suma bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-09-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o likusioje dalyje ieškinys yra atmestinas, kaip nepagrįstas bei neįrodytas (LR CK 6.34 str., 6.210 str. ; LR CPK 176 str. – 179 str.).  

Sutinkamai su LR CPK 93 str., 98 str. nuostatomis bei LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nuostatomis, bei atsižvelgus į šios civilinės bylos nagrinėjimo apimtį bei į patenkintų (atmestų) reikalavimų ribas, iš atsakovo lygiomis dalimis ieškovų naudai yra priteistinos 900,00 EUR išlaidos advokato pagalbai apmokėti bei 632,00 Eur žyminis mokestis bei iš atsakovo trečiojo asmens naudai yra priteistinos 200,00 EUR išlaidos advokato pagalbai apmokėti bei iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovo naudai yra priteistinos 100,00 EUR išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Sutinkamai su LR CPK 92 str. bei 2014-09-23 LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro Įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro įsakymo 2011-11-07 Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nuostatomis, iš atsakovo valstybės naudai yra priteistinos 9,10 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.

Kiti šalių nurodyti argumentai bei pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam šios civilinės išnagrinėjimui.

                               Vadovaudamasis LR CPK 259 str. - 270 str. nuostatomis, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Promado Lit“, į. k. 302423219 lygiomis dalimis ieškovų V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 28 074,97 Eur išlaidų, 900,00 Eur išlaidų advokato pagalbai sumokėti, 632,00 Eur žyminį mokestį bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-09-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.     

Priteisti iš atsakovo UAB „Promado Lit“, į. k. 302423219 trečiojo asmens UAB „OBER- HAUS“ nekilnojamasis turtas, į. k. 111645042 naudai 200,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovų V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis atsakovo UAB „Promado Lit“, į. k. 302423219 naudai 100,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.  

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja         Erika Stočkienė