Civilinė byla Nr. e2A-366-1120/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02019-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1; 2.6.18.3; 3.1.7.6; 3.1.7.8

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Termomatika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2126-852/2019 pagal ieškovės bankrutuojančios (šiuo metu – bankrutavusi) uždarosios akcinės bendrovės „Termomatika“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Veikmės statyba“ dėl įskaitymo nuginčijimo ir skolos priteisimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutuojanti (šiuo metu – bankrutavusi) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Termomatika“ (toliau – ir ieškovė), atstovaujama bankroto administratorės UAB „J ir LBR Bankroto administravimo, teisinės ir buhalterijos paslaugos“ (dabartinis pavadinimas – UAB „Admivista“) (toliau – ir Bankroto administratorė), 2018 m. spalio 26 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu atsakovės UAB „Veikmės statyba“ (toliau – ir atsakovė) 2018 m. birželio 14 d. raštu Nr. 1-324 „Dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo“ atliktą 72 647,56 Eur įskaitymą ir iš atsakovės priteisti šią sumą bei 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

2.       Ieškovė paaiškino, kad jai bankroto byla buvo iškelta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3547-275/2018 (nutartis įsiteisėjo 2018 m. gegužės 8 d.). Atsakovė 2018 m. birželio 14 d. raštu pranešė, jog įskaito savo 72 647,56 Eur skolą ieškovei su ieškovės 82 329,73 Eur skola atsakovei. Minėtame rašte atsakovė taip pat nurodė, kad po šio įskaitymo atsakovės reikalavimas ieškovei yra 9 682,73 Eur. Rašte nurodyta, kad iš dalies įskaitytą atsakovės 82 329,73 Eur reikalavimą sudaro 12 600 Eur delspinigiai ir 69 729,73 Eur bauda.

3.       Ieškovės nuomone, atsakovės atliktas įskaitymas yra neteisėtas, nes pažeidžia Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte įtvirtintą draudimą įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė yra trečiosios eilės kreditorius, todėl negalėjo įvykdyti prievolių įskaitymu, ieškovei turint pirmosios ir antrosios eilės kreditorių. Be to, įskaitymas, pasak ieškovės, neteisėtas ir dėl to, jog atsakovė netinkamai nustatė savo reikalavimo dydį. Ieškovė pastebėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 1 d. nutartimi ieškovės bankroto byloje patvirtino 4 232,45 Eur dydžio atsakovės finansinį reikalavimą (nutartis įsiteisėjo 2018 m. spalio 12 d.).

4.       Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės neteisėtai įskaitytą atsakovės prievolę, t. y. 72 647,56 Eur dydžio atsakovės skolą, kylančią iš 2017 m. vasario 22 d. rangos sutarties Nr. RS-GS-TER-02-22 (toliau – Rangos sutartis).

5.       Atsakovė UAB „Veikmės statyba“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

6.       Atsakovė nurodė, kad ieškovės prašoma priteisti 72 647,56 Eur suma laikytina sulaikoma suma pagal Rangos sutarties 21.7 punkto ir papildomo susitarimo nuostatas. Sulaikomų sumų sumokėjimo sąlygos pagal Rangos sutartį nėra įgyvendintos, nes ieškovė taip ir neužbaigė darbų pagal Rangos sutartį, galutinis atliktų darbų aktas nebuvo pasirašytas, nebuvo pateiktas statybos darbų garantinio laikotarpio užtikrinimas. Atsakovė paaiškino, kad delspinigiai buvo paskaičiuoti ieškovei pagal Rangos sutarties 22.1 punktą. Be to, atsakovė patyrė papildomus 4 221,60 Eur nuostolius dėl ieškovės netinkamo Rangos sutarties vykdymo bei 11 863,36 Eur išlaidas dėl trečiųjų asmenų samdymo. Ieškovei tinkamai vykdant Rangos sutartį ir darbus baigus laiku (iki 2018 m. kovo 9 d.) šių išlaidų būtų buvę išvengta.

7.       Atsakovės nuomone, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartimi nebuvo išspręstas klausimas dėl ieškovei priteistinų sumų, todėl prejudicija ieškovės reikalavimui nėra taikytina. Atsakovė pritaikė įskaitymą ir juo sudengė atsakovės ir ieškovės turėtus finansinius reikalavimus siekdama sąžiningai apginti savo interesus. Atsakovė pažymėjo, kad jos finansiniai reikalavimai iš dalies buvo patvirtinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartimi, todėl atliktas įskaitymas yra iš dalies pripažintas ir savaime negali būti laikomas negaliojančiu.

8.       Dublike ieškovė papildomai pažymėjo, kad šioje byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl Rangos sutarties vykdymo ar Rangos sutarties kainos. Ieškovė nurodė, kad pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, sandorį pripažinus negaliojančiu dėl imperatyvo pažeidimo, taikoma restitucija ir sandorio šalys privalo grąžinti viena kitai tai, ką gavo pagal minėtą sandorį. Nagrinėjamu atveju įskaitymo sandorį pripažinus niekiniu, atsakovės reikalavimas ieškovei sudaro ne 82 329,73 Eur, o 4 232,45 Eur, nes įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartimi teismas pripažino tokio dydžio atsakovės reikalavimą ieškovės bankroto byloje. Nutartis dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo yra laikoma teismo sprendimu dėl nurodyto dydžio sumos priteisimo, todėl minėta teismo nutartis sukuria prejudiciją dėl atsakovei priklausančių sumų ieškovės bankroto procese (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovė įskaitymo sandoriu aiškiai deklaravo, kad ieškovės turimas 72 647,56 Eur reikalavimas yra vykdytinas. Pasak ieškovės, prievolės galiojimas ir jos vykdymas nėra ir negali būti priklausomas nuo to, ar skolininkui yra priimtinas prievolės įvykdymo būdas. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais. Atsakovė, pripažinusi prievolę ir pasirinkusi ją vykdyti negali vėliau, paaiškėjus, kad jos pasirinktas įvykdymo būdas (įskaitymas) neteisėtas, iš viso neigti pačią prievolę. Ieškovė atskirais prašymais taip pat prašė priteisti 2 970 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9.       Triplike atsakovė nurodė, kad įskaitymo sandorį pripažinus negaliojančiu šalys grįžta į padėtį, kuri buvo iki šio sandorio sudarymo. Restitucijos pagrindu nėra ką grąžinti, nes nurodyta suma buvo ir yra pas atsakovę ir naudojama garantiniams įsipareigojimams užtikrinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 28 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, pripažino negaliojančiu 2018 m. birželio 14 d. raštu atsakovės atliktą 72 647,56 Eur skolos įskaitymą. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė. Teismas priteisė ieškovei 225 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11.       Teismas konstatavo, kad atsakovės atliktas įskaitymas prieštarauja ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto imperatyviai nuostatai ir tai sudaro pagrindą ginčijamą įskaitymą panaikinti. Teismas sprendė, kad šiai bylai nėra reikšminga Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartimi ieškovės bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų prejudicija. Teismas sutiko su atsakove, kad atsakovės reikalavimai iš Rangos sutarties gali atsirasti ir kitais pagrindais, dėl kurių bankroto bylą nagrinėjantis teismas nepasisakė, tačiau, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė šioje byloje nėra pareiškusi priešieškinio, nesprendė dėl atsakovės reikalavimų tapatumo ir dėl jų pagrįstumo.

12.       Teismas konstatavo, kad atsakovė neginčijo, jog ieškovė pagal Rangos sutartį yra atlikusi darbų, už kuriuos nesumokėta suma sudaro 72 647,56 Eur. Teismas nustatė, kad atsakovė, ginčydama pareigą sumokėti ieškovei šią sumą, remiasi tuo, kad nurodyta skola yra skirta ieškovės prievolės užtikrinimui, t. y. sulaikyta pagal Rangos sutartį, o sulaikymo teisės terminas nėra pasibaigęs. Teismas konstatavo, kad panaikinus atsakovės atliktą įskaitymą, įskaityta atsakovės skola turi būti traktuojama taip pat, kaip ji buvo suprantama ir iki įskaitymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 2 dalis).

13.       Teismas sutiko su atsakove, kad ji buvo sulaikiusi 72 647,56 EUR sumą, mokėtiną ieškovei pagal Rangos sutartį ir papildomą susitarimą. Teismas sprendė, kad formalūs neatitikimai, įskaitant tai, kad atsakovė ieškovės atskirai neinformuodavo apie sulaikymo teisės panaudojimą, nesudaro pagrindo ginčo sumą, kuria šiuo metu disponuoja atsakovė, laikyti kitokio pobūdžio skola, o ne sulaikyta suma pagal Rangos sutartį. Teismo įsitikinimu, pagal Rangos sutarties vykdymo trukmę ir praktiką, ieškovei turėjo būti žinomos nepriemokos priežastys. Teismas konstatavo, kad Rangos sutarties galiojimo metu ieškovė tokių nepriemokų nelaikė kaip „nesumokėtų be pagrindo“ ir jų neginčijo. Teismas taip pat sutiko su atsakove, kad sulaikymo teisė bylos nagrinėjimo momentu nėra pasibaigusi. Teismas pažymėjo, kad teismų praktika dėl rangos sutartyje numatytos užsakovo sulaikymo teisės taikymo rangovo bankroto atveju nėra nusistovėjusi. 

14.       Teismas nustatė, kad atsakovė yra vienašališkai nutraukusi Rangos sutartį ir pareikalavusi priteisti nuostolius (nuostolių priteisimo klausimas yra išspręstas ieškovės bankroto byloje patvirtinant atsakovės finansinį reikalavimą). Teismas nurodė, kad dėl ieškovės bankroto tokių nuostolių įskaityti į atsakovės sulaikytą 72 647,56 Eur sumą negalima. Teismas atkreipė dėmesį į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, kad sutartinė užsakovo sulaikymo teisė neprieštarauja bankroto tikslams ir nesuteikia užsakovui nepagrįsto prioriteto prieš kitus rangovo kreditorius (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-218-186/2019). Teismas taip pat atkreipė dėmesį į kasacinio teismo išaiškinimus, kad „sulaikymo“ sąlyga neturi būti vertinama, kaip suteikianti užsakovui privilegijuotą reikalavimą prieš bankrutuojančio rangovo kreditorius, tačiau iš esmės gali būti panaudota bankroto procese priklausomai nuo užsakovo pasirinktų ir naudojamų jo teisių gynimo būdų bei taikomų kitų civilinių teisinių priemonių, nepažeidžiant kreditorių lygybės principo bankroto procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2011).

15.       Atsižvelgęs į tai, kad ieškovės prašomos priteisti skolos mokėjimo terminas nėra suėjęs, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl tokios skolos priteisimo. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju ieškovės garantinių įsipareigojimų terminas dar nėra pasibaigęs (24 mėn. garantiniai defektų šalinimo terminai baigiasi 2020 m. liepos 10 d.), todėl be priteistų nuostolių už ne visišką Rangos sutarties įvykdymą, atsakovė taip pat turi teisę pasinaudoti kitais savo teisių gynimo būdais, įskaitant CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą teisę reikalauti sumažinti darbų kainą, jei per garantinį laikotarpį bus nustatyti atliktų rangos darbų trūkumai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16.       Ieškovė apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovės reikalavimai, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovės reikalavimus patenkinti. Ieškovė taip pat prašo iš naujo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1.                      Teismas neteisingai nustatė 72 647,56 Eur sumos statusą iki įskaitymo. Tam, kad šioje byloje būtų galima kalbėti apie lėšų sulaikymą atsakovė šia teise turėjo pasinaudoti, tačiau byloje tokių aplinkybių nėra nustatyta. Priešingai, teismas nustatė, kad atsakovė neinformavo ieškovės apie sulaikymo teisės panaudojimą, bet tai dėl atsakovei nesuprantamų motyvų teismas laikė formaliu neatitikimu. Priešingai nei nurodė teismas, nei Rangos sutarties vykdymo (atsiskaitymo) iš atsakovės pusės trukmė, nei praktika nepatvirtina, kad nepriemokos buvo atsakovės sulaikoma 10 proc. sąskaitos suma, nes buvo nesumokamos žymiai didesnės sumos nei 10 proc. Nei sąskaitose, nei pažymose, nei mokėjimo pavedimuose nebuvo nurodyta apie sulaikomas sumas.

16.2.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė nepriemokų nelaikė kaip nesumokėtų be pagrindo ir jų neginčijo. Atsakovės nesumokėtos sumos buvo ir yra atsakovės skola ieškovei. Skola visais atvejais yra įsipareigojimų pažeidimas ir toks atsakovės veiksmas yra neteisėtas, o faktas, kad ieškovė dėl kiekvienos neapmokėtos ar laiku neapmokėtos sąskaitos su ieškiniu nesikreipė į teismą, negali būti vertinama kaip sutikimas su tokiais atsakovės veiksmais ar kaip tai traktavo teismas – su lėšų sulaikymu apie kurį, kaip nustatė pats teismas, ieškovė niekada nebuvo informuota.

16.3.                      Rangos sutartyje buvo numatyta tik atsakovės potenciali galimybė sulaikyti lėšas, tačiau tai nereiškė, kad pinigai sulaikomi automatiškai. Pagal Rangos sutarties sąlygas, ieškovei nepateikus atitinkamo draudimo, atsakovė turėjo teisę ne sulaikyti mokėtinas sumas, o turėjo teisę į tų išlaidų kompensavimą (Rangos sutarties kainos sumažinimą). Be to, CPK 748 straipsnyje numatyta, kad daikto sulaikymo teisė pasibaigia nukreipus išieškojimą į sulaikytą daiktą. Šiuo atveju norimas taikyti prievolių užtikrinimas sulaikymo forma, prasidėjus ieškovės bankroto procedūrai, neatitinka šio užtikrinimo tikslo, nes atsakovė dėl ieškovės bankroto negali užtikrinimui skirtų (sulaikytų) pinigų įskaityti nuostoliams padengti.  

16.4.                      Kad šalys galėtų atlikti įskaitymą, abu reikalavimai turi būti vykdytini. Atsakovė minėtame 2018 m. birželio 14 d. rašte aiškiai nurodė, kad ieškovė turi 72 647,56 Eur galiojantį reikalavimą, šį reikalavimą nurodė vykdytinu ir jį įskaitė. Įskaitymą pripažinus negaliojančiu ne dėl to, kad jis neatitinka įskaitymo taikymo sąlygų, o dėl to, kad pats įskaitymas, kaip prievolės įvykdymo būdas yra negalimas dėl bankroto, toks įskaitymas turi būti traktuojamas taip, kaip jis buvo traktuojamas iki įskaitymo atlikimo, t. y. vykdytina, apibrėžta, galiojančia skola. Teismo pozicija, kad įskaitymą pripažinus negaliojančiu, atsakovė gali iš naujo nuspręsti ar ji vykdys tą prievolę, ar ne, prieštarauja esminiams teisės principams ir reiškia, kad atsakovė, nutraukusi Rangos sutartį, gali pakeisti savo nuomonę ir tada (jau negaliojant Rangos sutarčiai) pasinaudoti teise, kurią numatė nutraukta Rangos sutartis (dėl mokėtinų sumų sulaikymo). Teismas netinkamai taikė restitucijos taisykles ir nepagrįstai pačios atsakovės pripažintą vykdytinu reikalavimą laikė skola, kurios mokėjimo terminas dar nėra suėjęs.

16.5.                      Teismui tenkinus pusę ieškovės reikalavimų, teismas turėjo priteisti pusę ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1 485 Eur.

17.       Atsakovė atsiliepime prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1.                      Atsakovė 2018 m. gegužės 7 d. pranešė ieškovei, kad Rangos sutartis nuo 2018 m. gegužės 4 d. laikoma nutraukta dėl ieškovės kaltės ir pateikė ieškovei sąskaitas dėl 12 600 Eur delspinigių ir 69 729,73 Eur baudos sumokėjimo. 2018 m. birželio 15 d. ieškovė buvo informuota apie atsakovės patirtus 12 783,36 Eur nuostolius dėl trečiųjų asmenų samdymo Rangos sutartyje numatytiems darbams užbaigti. 2018 m. birželio 22 d. atsakovė, įvertinusi visus patirtus nuostolius, ieškovės Bankroto administratorei pateikė 119 918,09 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Jis buvo iš dalies patvirtintas, t. y. buvo patvirtintas 4 232,45 Eur dydžio atsakovės finansinis reikalavimas.

17.2.                      Pagal Rangos sutartį viso sulaikytina suma yra 91 119,13 Eur. Šiuo metu sulaikyta suma siekia 72 647,56 Eur, t. y. su ieškove už atliktus darbus yra atsiskaityta su 18 471,57 Eur permoka. Atsakovė pagal ieškovės 2019 m. sausio 8 d. prašymą dalį mokėjimų atliko tiesiogiai tiekėjams (bendra suma 58 561,83 Eur). Tai apribojo atsakovės teisę sulaikyti atitinkamus mokėjimus ieškovei ir išbalansavo sutartinius santykius tarp ieškovės ir atsakovės. Atsakovė, įvertinusi sulaikomų pinigų sumą bei savo patirtų nuostolių sumą dėl ieškovės netinkamo Rangos sutarties vykdymo, 2018 m. birželio 14 d. raštu informavo ieškovę dėl pritaikomo įskaitymo, taip tikėdamasi padengti dėl ieškovės kaltės patirtus nuostolius. Įskaitymo pripažinimas neteisėtu nereiškia, kad atsakovė nepatyrė nuostolių dėl ieškovės kaltės ir negali prašyti teismo atmesti ieškovės reikalavimus dėl skolos priteisimo.

17.3.                      Įskaitymo negaliojimas nereiškia, kad atsakovė praranda sulaikymo teisę. Statybų sektoriuje išmokamų sumų sulaikymo instituto taikymas yra įprastinė praktika. Rangos sutarties sąlygos nenustato jokios prievolės atsakovei bet kokia forma pranešti ieškovei, kad naudojasi savo sulaikymo teise. Ieškovė Rangos sutarties vykdymo laikotarpiu neteikė jokių pretenzijų atsakovei dėl nepriemokų pagal sąskaitas. Atsakovės teisė sulaikyti mokėjimus taip pat kyla ir iš CK 6.46 straipsnio 2 dalies, kuri nustato, kad skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos. Ieškovė vengė bendradarbiauti, nuolat vėlavo atlikti darbus, visų darbų pagal Rangos sutartį neatliko, sukėlė nuostolių atsakovei atsiradimą. Priteisus 72 647,56 Eur iš atsakovės ieškovei būtų neproporcingai iškreipta sutartinių santykių pusiausvyra. Patenkinus šį reikalavimą, atsakovė liktų be garantinio laikotarpio užtikrinimo bet kokia forma, t. y. iki 2020 m. liepos 10 d. turėtų savo lėšomis remontuoti ieškovės sumontuotą įrangą, reaguoti į garantinius iškvietimus ir vykdyti visą garantinį aptarnavimą dėl ieškovės netinkamai atliktų darbų. Visas nuostolių dydis ir mokėtina suma ieškovei galės būti nustatyta 2020 m. liepos 10 d., kai baigs galioti garantinio laikotarpio užtikrinimas.

17.4.                      Įskaitymo sandorį pripažinus negaliojančiu dėl imperatyvaus draudimo pažeidimo, šalys grįžta į padėtį, kuri buvo iki šio sandorio sudarymo. Grąžinus šalis į buvusią iki sandorio būseną, šalys atsidurtų padėtyje, kurioje atsakovė turi sulaikiusi 72 647,56 Eur sumą, kuri mokėtina ieškovei Rangos sutarties 21.7 punkte nustatyta tvarka, t. y. per 30 dienų po visų ieškovės įsipareigojimų atsakovei įvykdymo. Kitaip tariant, restitucijos pagrindu nėra ką grąžinti, nes nurodyta suma buvo ir yra pas atsakovę ir naudojama atsakovės ieškovės garantiniams įsipareigojimams užtikrinti. Ieškovė nepateikė ir nepateiks Rangos sutarties darbų garantinio laikotarpio užtikrinimo, todėl negali reikalauti 72 647,56 Eur sumos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

19.       Ieškovė bankrutavusi UAB „Termomatika“ byloje siekia, jog negaliojančiu būtų pripažintas atsakovės UAB „Veikmės statyba“ 2018 m. birželio 14 d. raštu Nr. 1-324 „Dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo“ atliktas 72 647,56 Eur įskaitymas ir ši suma priteista ieškovei. Pirmosios instancijos teismas atsakovės atliktą 72 647,56 Eur skolos įskaitymą pripažino negaliojančiu, o kitą ieškinio dalį atmetė, t. y. teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti atsakovės įskaitytą 72 647,56 Eur skolos sumą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės prašomos priteisti skolos mokėjimo terminas dar nėra suėjęs, nes nėra pasibaigęs ieškovės garantinių įsipareigojimų terminas. Teismas sprendė, kad atsakovė turi teisę pasinaudoti kitais savo teisių gynimo būdais, taip pat ir teise reikalauti sumažinti darbų kainą, jei per garantinį laikotarpį bus nustatyti darbų trūkumai. Ieškovė su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo, nesutiko, apeliaciniame skunde nurodydama, kad teismas nepagrįstai pačios atsakovės pripažintą vykdytinu ir tuo pagrindu įskaitytą reikalavimą laikė skola, kurios mokėjimo terminas dar nėra suėjęs.

Dėl reikšmingų bylos faktinių aplinkybių 

20.       Ieškovė ir atsakovė 2017 m. vasario 22 d. Rangos sutartimi susitarė, kad ieškovė sutartais terminais atliks sutartus darbus, už kuriuos atsakovė sutartais terminais sumokės ieškovei 638 029,77 Eur (1 t., b. l. 25–34). Pagal Rangos sutarties 6.2 punktą, ieškovė turėjo pabaigti darbus iki 2017 m. gruodžio 29 d. Rangos sutarties 11.1 punktu ieškovė įsipareigojo pateikti atsakovei Darbų įvykdymo garantiją (10 proc. nuo Rangos sutarties kainos sumai), kuri galiotų per visą Rangos sutarties galiojimo laikotarpį ir 2 mėnesius po Rangos sutartyje numatytos darbų pabaigos, taip pat Rangos sutarties 11.2 punktu ieškovė įsipareigojo pateikti atsakovei Defektų ištaisymo garantiniu laikotarpiu garantiją (10 proc. nuo Rangos sutarties kainos sumai), kuri galiotų 2 metus nuo komplekso priėmimo naudoti dienos. 2018 m. sausio 2 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė papildomą susitarimą dėl Rangos sutarties papildymo, kuriuo susitarė, kad ieškovė atliks atsakovei papildomus darbus už 205 700 Eur, numatant, kad darbų pabaiga bus 2018 m. kovo 9 d. (1 t., b. l. 35–36).

21.       Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3547-275/2018 ieškovei buvo iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2018 m. gegužės 8 d.).

22.       Atsakovė 2018 m. balandžio 27 d. raštu informavo ieškovę, kad nuo 2018 m. gegužės 4 d. Rangos sutartis bus vienašališkai nutraukiama (vėlavimo atlikti darbus, nepratęsto garantinių įsipareigojimų garantijos galiojimo) (1 t., b. l. 11), o 2018 m. gegužės 7 d. raštu informavo ieškovę, kad Rangos sutartis nuo 2018 m. gegužės 4 d. laikoma nutraukta dėl ieškovės kaltės (1 t., b. l. 12). Atsakovė 2018 m. birželio 14 d. raštu, t. y. jau įsigaliojus Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutarčiai dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, informavo ieškovę apie priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą (1 t., b. l. 10). Šiame rašte atsakovė nurodė, kad ieškovė turi į atsakovę 72 647,56 Eur dydžio reikalavimo teisę (sulaikytas apmokėjimo už darbus pagal Rangos sutartį sumas).

Dėl ginčo esmės

23.       Pirmosios instancijos teismas atsakovės atliktą 72 647,56 Eur skolos įskaitymą pripažino negaliojančiu, konstatavęs, kad jis pažeidžia ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte įtvirtintą draudimą įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo. Apeliaciniu skundu ši teismo sprendimo dalis nėra skundžiama. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nebuvo tenkintas ieškinio reikalavimas dėl 72 647,56 Eur priteisimo iš atsakovės. Ieškovės nuomone, atsakovė, atlikdama įskaitymą, pripažino, kad ieškovė turi nurodyto dydžio reikalavimo teisę į atsakovę, todėl papildomai ši teisė neįrodinėtina. Atsakovė su tokiais ieškovės argumentais nesutinka, nurodydama, kad prašoma priteisti suma yra atsakovės sulaikyta ir naudojama ieškovės garantiniams įsipareigojimams užtikrinti.

24.       Taigi, byloje keliamas klausimas, ar užsakovė, vienašališkai nutraukusi sutartį dėl rangovės kaltės, gali pasinaudoti sutartyje numatyta teise dėl dalies apmokėjimo už darbus sulaikymo, iki bus užbaigti visi rangos sutartyje numatyti darbai (Rangos sutarties 21.7 punktas). CK 6.221 straipsnis, reglamentuojantis sutarties nutraukimo teisines pasekmes, nustato, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo (1 dalis), tačiau nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (2 dalis) ir neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (3 dalis). Esant dispozityviam įstatyminiam sutarties nutraukimo reguliavimui, nagrinėjimu atveju sutarties nutraukimo pasekmės nustatytinos aiškinant šalių sudarytą Rangos sutartį.

25.       Iš 2018 m. balandžio 27 d. rašto turinio matyti, kad atsakovė, įspėdama ieškovę dėl Rangos sutarties nutraukimo, rėmėsi Rangos sutarties 23.1.1 ir 23.1.2 punktais. Rangos sutarties 23.1.1 punktu ieškovė ir atsakovė susitarė, kad atsakovė turi teisę nutraukti Rangos sutartį, jei ieškovė dėl savo kaltės vėluoja atlikti darbus ilgiau nei 30 dienų, o Rangos sutarties 23.1.2 punktu ieškovė ir atsakovė susitarė, kad atsakovė turi teisę nutraukti Rangos sutartį, jeigu ieškovė nesilaiko Rangos sutarties sąlygų dėl darbų kokybės, prastai atlieka darbus, nepaiso atsakovės nurodymų pašalinti trūkumus ir dėl to atsakovė turi pagrindą manyti, kad ieškovė nepajėgs užbaigti darbus be esminių trūkumų ar didelių nuostolių atsakovei. 

26.       Rangos sutarties 24.2 punkte numatytos sutarties nutraukimo pasekmės – visų pirma, nutraukus Rangos sutartį jos 23.1 punkte numatytu būdu, ieškovė ir atsakovė gali susitarti dėl sumų, į kurias turi teisę ieškovė (į tokias sumas įeina atliktų darbų vertė, laikinų įrenginių ir laikinų darbų, kuriuos perima atsakovė, vertė).

27.       Kaip minėta, atsakovė 2018 m. gegužės 7 d. pranešė ieškovei apie Rangos sutarties nutraukimą pagal 23.1 punktą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė per 30 dienų nuo šio pranešimo gavimo susitarė su ieškove dėl nuostolių dydžio. Vilniaus apygardos teismui 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi iškėlus ieškovei bankroto bylą, atsakovė kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą, prašydama įtraukti ją į ieškovės kreditorių sąrašą su 119 918,09 Eur reikalavimu. Iš Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-3547-275/2018 matyti, kad šį reikalavimą sudarė 69 729,73 Eur bauda, 12 600 Eur delspinigiai bei 37 588,36 Eur nuostoliai dėl trečiųjų asmenų samdymo ieškovės nebaigtiems darbams atlikti. Vilniaus apygardos teismas minėta nutartimi atsakovės prašymą, susijusį su nuostoliais, atmetė kaip nepagrįstą, t. y. nepatvirtino šio atsakovės reikalavimo ieškovės bankroto byloje. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad UAB „Veikmės statyba“ neįrodė, jog UAB „Termomatika“ atliko darbus nekokybiškai, dėl ko jie turėjo būti perdaryti pasitelkiant trečiuosius asmenis, t. y. neįrodė, kad užsakovo išlaidos padidėjo dėl rangovo kaltės. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi, todėl atsakovė nepagrįstai atsiliepimuose (atsiliepimo į ieškinį 2.24 punktas ir atsiliepimo į apeliacinį skundą 1.14 punktas) teikia argumentus dėl patirtų nuostolių, kurie turėtų būti išskaičiuojami iš sumų, į kurias turi teisę ieškovė (dėl Rangos sutarties kainos mažinimo dėl atsakovės patirtų nuostolių dėl ieškovės kaltės).

28.       Kaip minėta, pagal Rangos sutarties 24.4 punktą, ieškovė ir atsakovė susitarė, kad iš sumų, kurios turi būti sumokėtos ieškovei nutraukus Rangos sutartį jos 23.1 punkte numatytu būdu, taip pat yra išskaičiuojama suma, lygi 10 proc. bendros darbų vertės pagal Rangos sutartį, mokama ieškovės atsakovei kaip bauda už įsipareigojimų nevykdymą. Vilniaus apygardos teismas minėtoje 2018 m. spalio 1 d. nutartyje konstatavo, kad didesnę dalį darbų pagal Rangos sutartį ir papildomą susitarimą ieškovė įvykdė ir sprendė, kad ieškovei skirtina bauda gali būti 3 758,84 Eur dydžio. Ši suma (bauda už ieškovės įsipareigojimų nevykdymą) yra dalis teismo patvirtinto atsakovės finansinio reikalavimo ieškovei jos bankroto byloje.

29.       Taigi, atsižvelgiant į aukščiau aptartas Rangos sutarties taisykles dėl sutarties nutraukimo pasekmių ir faktines bylos aplinkybes, spręstina, kad atsakovė nutraukė sutartį ir pasinaudojo Rangos sutartyje numatyta teise į netesybas ir nuostolių atlyginimą ir jos reikalavimai kylantys iš Rangos sutarties yra patvirtinti ieškovės bankroto byloje. Tačiau nagrinėjamoje byloje atsakovė papildomai siekia pasinaudoti savo teise į ieškovės darbų apmokėjimui skirtos sumos sulaikymą. Savo teisę sulaikyti dalį atliktų darbų kainos atsakovė kildina iš Rangos sutarties 21.7 punkto, pagal kurį nuo kiekvienos sąskaitos atsakovė turi teisę sulaikyti iki 10 proc. pagal šią sutartį mokėtinos ieškovei sumos. Šiuo punktu taip pat susitarta, kad atsakovė sumoka visą sulaikytą sumą per 30 dienų po visų ieškovės įsipareigojimų atsakovei įvykdymo pagal šią sutartį. Pagal Rangos sutartį mokėtinos ieškovei sumos sulaikymo terminas yra siejamas su visų ieškovės įsipareigojimų atsakovei įvykdymu. Teisėjų kolegija pažymi, jog visų ieškovės įsipareigojimų atsakovei įvykdymas yra negalimas atsakovei vienašališkai nutraukus Rangos sutartį, todėl spręstina, kad po sutarties nutraukimo negalimas sutarties sąlygų vykdymas dėl mokėtinų sumų sulaikymo. 

30.       Be to, Rangos sutarties nutraukimo pasekmės ieškovei yra aiškiai apibrėžtos Rangos sutarties 24 punkte, numatančiame ieškovės ir atsakovės susitarimus dėl netesybų. Pagal Rangos sutarties 24.2.1 punktą, nutraukus Rangos sutartį 23.1 punkte numatytu būdu, ieškovei suteikta teisė į atliktų darbų vertės atlyginimą. Iš atsakovės 2018 m. birželio 14 d. rašto matyti, kad atsakovė buvo sulaikiusi 72 647,56 Eur sumą, mokėtiną ieškovei pagal Rangos sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė įskaitydama ieškovės prievolę 2018 m. birželio 14 d. raštu Nr. 1-324 „Dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo“ pripažino, kad sulaiko būtent apmokėjimą už ieškovės iki Rangos sutarties nutraukimo atliktus darbus, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės sulaikyta pinigų suma, remiantis Rangos sutarties 24.2.1 punktu, yra atsakovei nesumokėta už iki sutarties nutraukimo atliktus darbus kainos dalis, į kurią turi teisę ieškovė nutraukus sutartį pagal Rangos sutarties 24.2.1 punktą.

31.       Atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai, kad ieškovė neturi 72 647,56 Eur dydžio reikalavimo teisės į atsakovę, nes ieškovė neužbaigė darbų pagal Rangos sutartį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinami kaip nepagrįsti. Kaip minėta, Rangos sutarties 24.2 punkte numatytu būdu Rangos sutartis buvo nutraukta 2018 m. gegužės 4 d. (1 t., b. l. 12), todėl vykdyti Rangos sutarties ieškovė nebegalėjo. Atsakovė ieškovei adresuotame 2018 m. birželio 14 d. rašte pripažino, kad ieškovė turi į atsakovę 72 647,56 Eur dydžio reikalavimo teisę į apmokėjimą už atliktus darbus (atsakovės sulaikytos sumos pagal Rangos sutartį). Ieškovė šio dydžio sumą ieškinyje ir prašo priteisti iš atsakovės kaip skolą už rangos darbus. Ši suma remiantis Rangos sutarties 24.4 punktu negali būti mažinama, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo ją priteisti.

32.       Apibendrinus spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės prašomos priteisti skolos mokėjimo terminas dar nėra suėjęs, nes nėra pasibaigęs ieškovės garantinių įsipareigojimų terminas. Teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad atsakovė turi teisę pasinaudoti kitais savo teisių gynimo būdais, taip pat ir teise reikalauti sumažinti darbų kainą, jei per garantinį laikotarpį bus nustatyti darbų trūkumai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti teisių gynimo būdai galėtų būti taikomi, jei Rangos sutartis nebūtų nutraukta, tačiau šiuo atveju Rangos sutartis nuo 2018 m. gegužės 4 d. yra nutraukta. Rangos sutarčiai esant nutrauktai, negalima išvada, kad ieškovė (šiuo atveju – bankrutavusi bendrovė) turi ir toliau vykdyti Rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, taip pat ir įsipareigojimus, susijusius su defektų ištaisymu garantiniu laikotarpiu. Atsakovės įvykdytas Rangos sutarties nutraukimas prieš terminą lemia minėtų Rangos sutarties 24.3 ir 24.4 punktų (nuostolių ir baudos) taikymą. Nuostolių ir baudos reikalavimai ieškovei buvo išnagrinėti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-3547-275/2018, kuria atsakovės prašymas buvo tenkintas tik iš dalies. Atsakovė (minėtoje byloje – pareiškėja), nesutikdama su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartyje padarytomis išvadomis (dėl didžiosios dalies baudos ir nuostolių neįtraukimo į atsakovės finansinį reikalavimą ieškovės bankroto byloje), turėjo teisę šią nutartį skųsti atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, tačiau šia savo teise nepasinaudojo. Tai rodo, kad atsakovė iš esmės sutiko su ieškovės bankroto byloje teismo konstatuotais faktais, susijusiais su atsakovės nuostoliais ir ieškovei skirtina bauda, todėl, priešingai, nei atsakovė teigia atsiliepime į ieškinį ir atsiliepime į apeliacinį skundą, šioje byloje ji negali kelti reikalavimų dėl jos teisių gynimo mažinant Rangos sutarties kainą. Nutraukusi Rangos sutartį, atsakovė nebeturi pagrindo vadovautis Rangos sutarties 21.7 punkte aptarta sulaikymo teise, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti ieškovei iš atsakovės jos sulaikytą sumą (už atliktus darbus mokėtiną sumą) bei 6 proc. metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. nuo 2018 m. spalio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

33.       Apibendindama tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimo skundžiama dalis, kuria ieškovės ieškinys buvo atmestas, panaikinama ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys tenkinamas ir ieškovei iš atsakovės priteisiama 72 647,56 Eur skola bei 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. spalio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo 

34.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

35.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 225 Eur bylinėjimosi išlaidų. Su šia sprendimo dalimi ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka, nurodydama, kad teismui tenkinus pusę ieškovės reikalavimų, teismas turėjo priteisti pusę ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1 485 Eur.

36.       Nagrinėjamu atveju, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo, ir šioje dalyje priėmus sprendimą ieškovės ieškinį tenkinti, laikytina, kad teismo sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, nes tenkinti abu ieškinio reikalavimai, tiek ir dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, tiek ir dėl skolos bei procesinių palūkanų priteisimo. CPK 93 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

37.       Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovė 2019 m. balandžio 2 d. sumokėjo advokatei 2 520 Eur pagal 2019 m. balandžio 2 d. sąskaitą Nr. 131 (1 t., b. l. 123–124). Iš minėtos sąskaitos matyti, kad šią sumą sudaro 1 530 Eur už ieškinio parengimą, 720 Eur už dubliko parengimą ir 270 Eur už 1 val. pasirengimą atstovauti ir 2 val. atstovavimą 2019 m. balandžio 5 d. teismo posėdyje. Byloje taip pat yra duomenys, kad ieškovė 2019 m. birželio 6 d. sumokėjo minėtai advokatei 450 Eur pagal 2019 m. birželio 6 d. sąskaitą faktūrą Nr. 134 (2 t., b. l. 62–63). Iš šios sąskaitos matyti, kad 450 Eur sumą sudaro 180 Eur už nuomonės teismui parengimą ir 270 Eur už 1 val. pasirengimą atstovauti ir 2 val. atstovavimą 2019 m. birželio 10 d. teismo posėdyje.

38.       Iš byloje esančių informacinių pažymų matyti, kad 2019 m. balandžio 5 d. teismo posėdis prasidėjo 13.04 val. ir baigėsi 14.21 val. (1 t., b. l. 127, 139), t. y. truko 1 val. ir 17 min., o 2019 m. birželio 10 d. teismo posėdis prasidėjo 10.37 val. ir baigėsi 11.50 val. (2 t., b. l. 76, 82), t. y. truko 1 val. ir 13 min. Taigi, iš viso teismo posėdžiai pirmosios instancijos teisme tęsėsi 2 val. ir 30 min. Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos), 9 punktą, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Taigi, laikytina, kad advokatė ieškovei iš viso suteikė 3 val. trukmės teisinių paslaugų, susijusių su ieškovės atstovavimu teisme. Atsižvelgiant į tai, kad sąskaitose nurodyta šių teisinių paslaugų trukmė 4 val., ieškovei priteistina suma mažintina 90 Eur suma (t. y. suma už 1 val. ieškovės atstovavimo teismo posėdyje). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų priteistinų užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalių dydžių, jos priteistinos iš atsakovės ieškovės naudai, atėmus minėtą 90 Eur sumą, t. y. ieškovei priteistina 2 880 Eur (2 520 Eur + 450 Eur – 90 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

39.       CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio atleidžiamas juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nuo didesnės kaip 30 000 Eur sumos iki 100 000 Eur mokama 900 Eur plius 2 proc. nuo ieškinio sumos, viršijančios 30 000 Eur. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė buvo atleista nuo 1 753 Eur (900 Eur + 42 647,56 Eur X 2 proc.) dydžio žyminio mokesčio ir ši suma, patenkinus visą ieškinio reikalavimą (dėl 72 647,56 Eur skolos priteisimo), priteistina į valstybės biudžetą iš atsakovės.

40.       Ieškovė 2020 m. balandžio 24 d. pateikė teismui prašymą priteisti 1 440 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, t. y. už apeliacinio skundo parengimą. Ieškovė pateikė įrodymus, kad ši suma buvo sumokėta advokatei 2020 m. balandžio 24 d. Prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatyto už apeliacinio skundo parengimą priteistino maksimalaus užmokesčio dydžio, todėl šios ieškovės patirtos išlaidos priteistinos iš atsakovės.

41.       Iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 4 320 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat iš atsakovės valstybei priteistinas 1 753 Eur žyminis mokesnis, nuo kurio mokėjimo buvo atleista ieškovė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi ir 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinys, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą.

Ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Termomatika“ (juridinio asmens kodas 223277720) ieškinį patenkinti ir priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Termomatika“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Veikmės statyba“ (juridinio asmens kodas 300510465) 72 647,56 Eur (septyniasdešimt du tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 56 ct) skolą bei 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. spalio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Termomatika“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Veikmės statyba“ priteisti 4 320 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Veikmės statyba“ priteisti 1 753 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio.

Teisėjai                                                   Gintaras Pečiulis

          Agnė Tikniūtė

          Vigintas Višinskis