Civilinė byla Nr. e2-2766-1099/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34539-2019-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.7.1.1; 3.2.6.1; 3.1.7.6
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 28 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,
sekretoriaujant Agnei Pitrėnienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių naujienos“ atstovui advokatui Vygantui Barkauskui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Delfi“ atstovui advokatui Andžejui Čaikovski (Andžej Čaikovski),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių naujienos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Delfi“ dėl kompensacijos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl interneto portalo www.delfi.lt paskelbtų ir publikuotų laikraščio „Šiaulių naujienos“ straipsnių laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2019 m. ir kompensacijos priteisimo už ieškovės autorių turtinių teisių pažeidimus.
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
2. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Šiaulių naujienos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Delfi“, kuriuo prašė: 1) įpareigoti atsakovę UAB „Delfi“ per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš interneto portalo www.delfi.lt pašalinti laikraščio „Šiaulių naujienos“ straipsnius, kurie nurodyti ieškinio priede Nr. 1 „UAB „Šiaulių naujienos“ priklausančių publikacijų, 2012-2019 m. paskelbtų interneto portale www.delfi.lt, sąrašas“; 2) nustatyti, kad jei atsakovė UAB „Delfi“ per nustatytą terminą neįvykdys teismo sprendimo, atsakovei skiriama 100 Eur bauda už kiekvieną termino praleidimo dieną; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės 15 000 Eur kompensaciją; 6 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Priėmus ieškovės dubliką, 2020 m. sausio 6 d. teismo nutartimi priimtas ieškovės UAB „Šiaulių naujienos“ pareiškimas dėl dalies ieškinio atsisakymo ir nutraukta civilinės bylos dalis dėl šių ieškinio reikalavimų: 1) įpareigoti atsakovę UAB „Delfi“ per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš interneto portalo www.delfi.lt pašalinti laikraščio „Šiaulių naujienos“ straipsnius, kurie nurodyti ieškinio priede Nr. 1 „UAB „Šiaulių naujienos“ priklausančių publikacijų, 2012-2019 m. paskelbtų interneto portale www.delfi.lt, sąrašas“; 2) nustatyti, kad jei atsakovė UAB „Delfi“ per nustatytą terminą neįvykdys teismo sprendimo, atsakovei skiriama 100 Eur bauda už kiekvieną termino praleidimo dieną.
4. Ieškovė ieškinyje ir dublike nurodo, kad yra visuomenės informavimo priemonės – laikraščio „Šiaulių naujienos“, kuris platinamas Šiaulių mieste, savininkė. Teigia, kad 2019 m. rugpjūčio mėn. buvo pastebėta, jog atsakovė interneto portale www.delfi.lt be ieškovės žinios ir sutikimo publikavo 142 straipsnius iš laikraščio „Šiaulių naujienos“ ir kad tie straipsniai iki ieškinio pateikimo buvo viešai prieinami interneto portalo www.delfi.lt archyve.
5. Ieškovė pažymi, kad jos prašymu antstolis A. B. 2019 m. rugpjūčio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 0041-19-11 konstatavo faktines aplinkybes, jog 2012-2019 m. atsakovės interneto portale www.delfi.lt buvo publikuoti 67 straipsniai iš laikraščio „Šiaulių naujienos“. Be to, antstolis A. B. 2019 m. rugpjūčio 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 0041-19-12 konstatavo faktines aplinkybes, jog 2014-2019 m. atsakovės interneto portale www.delfi.lt buvo publikuoti dar 73 straipsniai iš laikraščio „Šiaulių naujienos“. Aiškina, kad dar du straipsniai nebuvo įtraukti į antstolio A. B. 2019 m. rugpjūčio 22 d. ir 2019 m. rugpjūčio 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, t. y. 2019 m. rugpjūčio 22 d. paskelbtas laikraščio „Šiaulių naujienos“ 2019 m. rugpjūčio 22 d. straipsnis „Suoliukai Šiaulių stotelėje – laikini, bus geriau“; 2019 m. rugsėjo 17 d. paskelbtas laikraščio „Šiaulių naujienos“ 2019 m. birželio 22 d. straipsnis „Teismo pirmininkas V. K.: „Niekada nebuvau griežtų bausmių šalininkas“, kuris portale www.delfi.lt pavadintas „Beveik keturis dešimtmečius teisėju dirbantis vyras: teisėjai turi kreiptis į teismus, jog apgintų savo teises“ (toliau visi nurodyti straipsniai – ginčo straipsniai). Anot ieškovės, tokie atsakovės veiksmai neteisėti, pažeidžia autorių teises reglamentuojančias teisės normas.
6. Ieškovė nurodo, kad kai kuriais atvejais nesutampa straipsnių pavadinimai laikraštyje „Šiaulių naujienos“ ir interneto portale www.delfi.lt, tačiau, ieškovės vertinimu, nekyla abejonių, kad interneto portale www.delfi.lt buvo atgaminti ir paskelbti laikraščio „Šiaulių naujienos“ straipsniai, nes laikraštyje „Šiaulių naujienos“ ir interneto portale www.delfi.lt turinys – straipsnių pavadinimai, tekstas, fotonuotraukos ir kt., iš esmės sutampa. Be to, straipsnių pavadinimai interneto portale www.delfi.lt pagal prasmę atitinka laikraščio „Šiaulių naujienos“ straipsnių pavadinimus. Taigi, anot ieškovės, buvo pažeistos ne tik autorių turtinės teisės, bet ir autorių neturtinės teisės – teisė į kūrinio neliečiamybę.
7. Be to, pažymi, kad laikraščio „Šiaulių naujienos“ panaudojimo interneto portale www.delfi.lt faktas nekelia abejonių ir dėl to, jog po ginčo straipsnių pavadinimais nurodomas šaltinis – „Šiaulių naujienos“ ir „Šiaulių naujienos“ žurnalisčių pavardės, o straipsnių turinys bei fotografijos sutampa.
8. Aiškina, kad ieškovės direktorius J. D. 2019 m. rugpjūčio 12 d. elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovės direktorių, prašydamas paaiškinti, kokiu pagrindu atsakovė naudoja laikraščio „Šiaulių naujienos“ straipsnius interneto portale www.delfi.lt, taip pat pasiūlė iki situacijos išsiaiškinimo susilaikyti nuo tolesnio laikraščio „Šiaulių naujienos“ straipsnių naudojimo. Teigia, kad atsakovės vyr. redaktorė R. L.–V. 2019 m. rugpjūčio 13 d. elektroniniu paštu atsakė, jog neva esąs žodinis susitarimas keistis straipsniais ir kad esą atsakovė yra išsiuntusi ieškovei sutartį, pagal kurią atsakovė mokėtų už reklamos parodymus interneto portale www.delfi.lt prie „Šiaulių naujienos“ straipsnių rubrikoje „Miestai“. Be to, 2019 m. rugpjūčio 14 d. atsakovės darbuotoja A. B. elektroniniu paštu atsiuntė licencinės sutarties projektą, pagal kurį atsakovei turėtų būti suteiktos išskirtinės teisės naudoti laikraščio „Šiaulių naujienos“ medžiagą. Pažymi, kad ieškovės direktorius 2019 m. rugpjūčio 19 d. elektroniniu paštu informavo atsakovę, jog licencinė sutartis dėl išskirtinių teisių suteikimo atsakovei netinka, nes ieškovė bendradarbiauja su kitomis visuomenės informavimo priemonėmis ir atsakovei buvo pasiūlyta neribotai naudoti laikraščio „Šiaulių naujienos“ medžiagą už 900 Eur + PVM per mėnesį arba po 150 Eur + PVM už straipsnį. Ieškovė taip pat informavo atsakovę, kad jokių susitarimų tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo ir kad reikėtų tartis dėl pažeistų ieškovės autorių turtinių teisių pažeidimų kompensavimo, tačiau į šį raštą atsakovė ne tik neatsakė, tačiau 2019 m. rugpjūčio 20 d., 22 d. ir 2019 m. rugsėjo 17 d. vėl be ieškovės sutikimo panaudojo laikraščio „Šiaulių naujienos“ straipsnius interneto portale www.delfi.lt.
9. Ieškovės teigimu, atsakovės nurodomos rašytinės sutarties nebuvo ir nėra sudaryta. Papildomai pažymi, kad vien tai, jog laikotarpyje nuo 2012 m. gruodžio 14 d. iki 2014 m. sausio 28 d. laikraštyje „Šiaulių naujienos“ buvo išspausdinta keliolika interneto portalo www.delfi.lt publikacijų, jokios autorinio turinio mainų ar kitos sutarties egzistavimo neįrodo. Be to, paskutinius 6 metus ieškovės straipsnius naudojo tik atsakovė, todėl tai visiškai nebūdinga dvišalei atlygintinei mainų sutarčiai.
10. Ieškovė nurodo, kad kadangi atsakovė valdo interneto portalą www.delfi.lt, todėl savo veikloje nuolat susiduria su autorių teisių objektais ir atitinkamai su autorių teisėmis. Ieškovės teigimu, kompensacijos dydžio kontekste tai reiškia, kad atsakovei keliami didesni rūpestingumo, apdairumo ir teisėtumo laikymosi reikalavimai, tačiau nepaisant to, atsakovė per keletą metų daugiau kaip šimtą kartų pažeidė ieškovės autorių turtines teises. Atsakovė autorinius kūrinius – straipsnius ir fotografijas iš laikraščio „Šiaulių naujienos“, be turtinių teisių turėtojo – ieškovės – sutikimo – ne tik paskelbė savo valdomame interneto portale www.delfi.lt, t. y. ne tik padarė pažeidimus ad hoc, bet ir neribotą laiką laikė juos prieinamais interneto portalo www.delfi.lt archyve (iki 2019 m. gruodžio mėn.). Taigi, atsakovės padaryti ieškovės autorių turtinių teisių pažeidimai yra ne vienkartiniai (nors tų pažeidimų ir taip yra labai daug, net 142), bet tęstiniai autorių turtinių teisių pažeidimai.
11. Ieškovė pažymi, kad atsakovė, kaip interneto portalo savininkė, suinteresuota kuo mažesnėmis sąnaudomis pateikti kuo didesnį kiekį informacijos, straipsnių ir kitos medžiagos. Taigi, atsakovė, be ieškovės sutikimo panaudodama laikraščio „Šiaulių naujienos“ straipsnius, sutaupė darbo užmokestį ir autorinį atlyginimą, kurį būtų turėjusi mokėti savo žurnalistams, t. y. atsakovė gavo turtinę naudą. Nurodo, kad atsakovės valdomas interneto portalas www.delfi.lt yra didžiausias interneto portalas šalyje, kurio finansinė padėtis yra gera; be to, atsakovė yra savo srities profesionalė, kuriai keliami aukštesni rūpestingumo standartai. Be to, atsakovės padarytų autorių teisių pažeidimų kiekis ir trukmė akivaizdžiai patvirtina, kad tai nebuvo atsitiktinumas, neapsižiūrėjimas, neatsargumas, o buvo veikiama tiesiogine tyčia, tokia yra atsakovės ilgametė „redakcinė politika“. Pažymi, kad atsakovė iki 2019 m. rugpjūčio 14 d. net nebandė įteisinti laikraščio „Šiaulių naujienos“ straipsnių ir kitos medžiagos naudojimą, o licencinės sutarties projektas buvo atsiųstas tik po to, kai ieškovė atsakovei pateikė rašytinę pretenziją. Teigia, kad atsakovė laikraščio „Šiaulių naujienos“ straipsnius be ieškovės sutikimo naudojo ir po ieškovės direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 12 d. rašto. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kitose civilinėse bylose buvo pripažinta, jog atsakovė ir anksčiau buvo pažeidusi autorių teises, tačiau išvadų nepadarė ir toliau jas pažeidinėja.
12. Taigi, ieškovė, išanalizavusi teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, prašo priteisti iš atsakovės 15 000 Eur dydžio kompensaciją už nurodytus autorių teisių pažeidimus. Ieškovė pažymi, kad neprašo atskirai priteisti kompensacijos už kiekvieną neteisėtai panaudotą laikraščio „Šiaulių naujienos“ straipsnį, o prašo priteisti bendro dydžio kompensaciją už autorių turtinių teisių pažeidimų visetą, todėl nėra jokio pagrindo skaičiuoti atskiras kompensacijas už kiekvieną straipsnį, o prašoma priteisti 15 000 Eur kompensacija yra pagrįsta ir protinga.
13. Ieškovė nurodo, kad atsiliepime į ieškinį minimos šalių derybos, tačiau pažymi, jog taikos sutartis nebuvo sudaryta, todėl remtis nesudaryta taikos sutartimi nėra jokio pagrindo. Be to, teigia, kad ieškovės direktorius 2019 m. gruodžio 5 d. elektroniniu paštu siųstame laiške nurodė, jog 150 Eur per mėn. suma ieškovei būtų priimtina tik tuo atveju, jeigu atsakovė sumokėtų tam tikrą kompensaciją už praeityje panaudotus laikraščio „Šiaulių naujienos“ straipsnius, tačiau toks pasiūlymas atsakovei buvo nepriimtinas.
14. Aiškina, kad atsakovės prašymas taikyti ieškinio senatį neturi pagrindo. Ieškovė neginčija aplinkybės, kad deliktinei atsakomybei už autorių turtinių teisių pažeidimą taikytinas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 punkte nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, tačiau, anot ieškovės, šis terminas nebuvo praleistas. Ieškovė pažymi, kad laikraščio „Šiaulių naujienos“ straipsniai ne tik 2012-2019 m. buvo paskelbti interneto portale www.delfi.lt, bet ir ilgą laiką – nuo paskelbimo iki 2019 m. gruodžio mėn., buvo viešai prieinami interneto portalo www.delfi.lt archyve. Taigi, ieškovės vertinimu, tai atitiko kūrinio viešo paskelbimo sampratą pagal Lietuvos Respublikos autorinių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 2 straipsnio 45 dalį, kurioje nustatyta, kad viešas paskelbimas – kūrinio viešas perdavimas laidais, bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų jį pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku – prasme. Anot ieškovės, autorių teisių pažeidimai buvo nevienkartinio, bet tęstinio pobūdžio, t. y. prasidėdavo kiekvieną dieną, ir šie pažeidimai tęsėsi iki 2019 m. gruodžio mėn., kai ieškovės laikraščio „Šiaulių naujienos“ straipsniai buvo pašalinti iš interneto portalo www.delfi.lt archyvo, todėl pareiškiant ieškinį (2019 m. lapkričio 18 d.) šie autorių teisių pažeidimai dar egzistavo ir ieškinio senatis nebuvo pasibaigusi. Be to, ieškovės nuomone, net jeigu būtų taikoma ieškinio senatis kompensacijos priteisimui už publikacijas, interneto portale www.delfi.lt paskelbtas iki 2016 m. lapkričio 18 d., vis tiek yra net 58 publikacijos, paskelbtos po 2016 m. lapkričio 18 d. Teigia, kad tai itin didelis publikacijų kiekis, todėl ieškinys vis tiek turėtų būti tenkinamas visiškai.
15. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu ieškinį (jo likusią dalį dėl kompensacijos priteisimo) palaikė visiškai ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu pašalino ieškovės straipsnius iš savo archyvo, tačiau tai neatleidžia jos nuo prievolės kompensuoti padarytus pažeidimus. Paaiškino, kad ieškovė (jos administracija) nebuvo davusi jokio sutikimo ar sudariusi sutarties (mainų ar kitos) su atsakove dėl ieškovės straipsnių publikavimo atsakovės valdomame portale. Patvirtino, kad ieškovė nuo 2012 m. gruodžio iki 2014 m. taip pat publikavo apie 20 atsakovės rengtų straipsnių, tačiau negalėjo paaiškinti kokiu pagrindu tai buvo daryta – galimai tai padaryta taip pat neturint atsakovės sutikimo. Pažymėjo, kad nuo 2014 m. ieškovė atsakovės straipsnių jau nepublikavo, tuo tarpu atsakovė tai darė iki 2019 m. rugsėjo mėn., nors ir buvo paprašyta nutraukti minėtų straipsnių publikavimą. Pakartotinai nurodė, kad atsakovė licencinės sutarties projektą atsiuntė tik po ieškovės rašytinės pretenzijos pateikimo. Teigė, kad egzistuoja visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėti veiksmai, kurie pasireiškė nurodytų teisės aktų pažeidimais, žala – ieškovės pasirinkta kompensacija, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, bei kaltė, kuri šiuo atveju preziumuojama. Pažymėjo, kad pasirinkta kompensacija ir jos dydis nesusijęs su atskirais ginčo straipsniais ir jų publikavimu, o bendrai už visų pažeidimų mastą. Aiškino, kad šiuo atveju ieškinio senatis nepraleista, nes pažeidimai buvo tęstiniai – ginčo straipsniai iki 2019 m. gruodžio mėn. buvo atsakovės portalo archyve ir buvo viešai prieinami; nesutiko su atsakovės nurodoma praktika ir teigė, jog ji šiuo atveju netaikytina.
16. Atsakovė UAB „Delfi“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo: 1) taikyti ieškinio senatį ir atmesti reikalavimą dėl kompensacijos už 59-144 publikacijas, paskelbtas laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 18 d. iki 2015 m. birželio 3 d., priteisimo; 2) visą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir pareikštą piktnaudžiaujant teise; 3) priteisti atsakovei iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
17. Atsakovė atsiliepime į ieškinį ir triplike nesutinka su ieškovės teiginiu, kad atsakovė pažeidžia autorių turtines teises ir pažymi, jog atsakovė tik vykdė šalių susitarimą dėl autorinio turinio mainų, sudarytą 2012 m. gruodžio mėn. Nurodo, kad autorinė sutartis dėl turtinių teisių perdavimo, autorinė licencinė sutartis ir autorinė kūrinio užsakymo sutartis sudaromos raštu (ATGTĮ 42 straipsnio 1 dalis), tačiau įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojančiu tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Teigia, kad šiuo atveju įstatymai nenurodo, jog paprastos rašytinės formos nesilaikymas daro sandorį negaliojančiu.
18. Anot atsakovės, nagrinėjamoje byloje susitarimo dėl autorinio turinio mainų egzistavimą įrodo ieškovės ir atsakovės veiksmai, atskleidžiantys abiejų šalių valią vykdyti susitarimą ir įgyvendinti iš jo atsiradusias teises, t. y. kad tuo pat metu – 2012 m. gruodžio mėn., abi šalys pradėjo publikuoti kitos šalies rengtus straipsnius. Nurodo, kad nuo 2012 m. gruodžio 14 d. iki 2014 m. sausio 28 d. ieškovė publikavo 21 atsakovės straipsnį. Pažymi, kad iš abiejų šalių veiksmų yra akivaizdu, jog šalys 2012 m. gruodžio mėn. susitarė dėl neatlygintinio apsikeitimo kūriniais, dėl teisės skelbti savo kūrinius kitoje susitariančioje visuomenės informavimo priemonėje suteikimo mainais į pastarosios analogišką leidimą. Atsakovės vertinimu, ieškovės versija neva jokio susitarimo nėra ir neva savo straipsnių publikavimą portale www.delfi.lt ieškovė pastebėjo tik 2019 m. rugpjūčio mėn. yra neteisinga; priešingai, susitarimo egzistavimas ir jo vykdymas visiškai paaiškina abiejų šalių veiksmus ir neveikimą (pretenzijų kitai šaliai nereiškimą ir kt.), o vien tai, kad susitarimas nebuvo įformintas raštu, neatleidžia nuo pareigos vykdyti galiojantį žodinį susitarimą.
19. Atsakovė nurodo, kad taikos derybų metu atsakovė nesutiko mokėti už susitarimo pagrindu perpublikuotus ginčo straipsnius ir nuotraukas. Pažymi, kad ieškovei iš esmės vienašališkai nutraukus susitarimą (pradėjus reikšti pretenzijas), atsakovė privalėjo pašalinti ieškovei priklausančius straipsnius, todėl tai ir buvo padaryta, bet tai negali būti interpretuojama kaip ilgalaikio pažeidimo nutraukimas ir ieškinio pripažinimas.
20. Atsakovė dėl ieškinio senaties nurodo, kad ieškovė prašo priteisti 15 000 Eur kompensaciją už laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. rugpjūčio 22 d. paskelbtas publikacijas, tačiau atsakovė prašo taikyti 3 metų ieškinio senatį pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį ir šiuo pagrindu atmesti reikalavimą dėl kompensacijos už 59–144 publikacijas, paskelbtas laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 18 d. iki 2015 m. birželio 3 d., priteisimo. Taigi, anot atsakovės, 60 proc. turtinio reikalavimo yra aiškiai atmestina. Aiškina, kad ieškinys teisme gautas 2019 m. lapkričio 18 d., todėl atsakomybė atsakovei bet kuriuo atveju gali būti taikoma tik už neteisėtus veiksmus, atliktus po 2016 m. lapkričio 18 d.
21. Anot atsakovės, straipsnio buvimas naujienų portalo archyve nesudaro tęstinio/trunkamojo pažeidimo; tai konstatuota ir administracinių teismų praktikoje. Pažymi, kad laikraščių su straipsniais prieinamumas skaitytojams bibliotekose nereiškia, jog straipsnis neva iš naujo publikuojamas tą dieną, kai jį suranda ir perskaito pavienis skaitytojas, todėl tos pačios taisyklės galioja ir internetiniam archyvui; teigia, jog šiuo atveju reikėtų atskirti straipsnio publikavimą ir jo buvimą portalo archyve.
22. Atsakovė dėl kompensacijos už vieną straipsnį nurodo, kad už 144 straipsnius ieškovė prašo 15 000 Eur kompensacijos, todėl kompensacija už vieną straipsnį siekia 104,17 Eur, o už 58 straipsnius, dėl kurių nepraleista ieškinio senatis – galėtų siekti 6 041,86 Eur. Be to, pažymi, kad derybų metu ieškovės direktorius nurodė sutinkantis su 150 Eur suma už mėn. ateičiai (dėl straipsnių publikavimo).
23. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad šiuo atveju su ieškove 2012 m. gruodžio mėn. buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl šalių straipsnių perpublikavimo; rašytinės sutarties sudaryta nebuvo, nes atsakovė pasitikėjo ieškove. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad abi šalys iš esmės tuo pačiu laikotarpiu pradėjo skelbti viena kitos straipsnius, tačiau atsakovei nežinomos aplinkybės kodėl ieškovė 2014 m. nustojo skelbti atsakovės straipsnius (greičiausiai pasikeitė ieškovės pozicija, tačiau apie tai atsakovė nebuvo informuota). Teigė, kad šiuo atveju turėtų būti taikomas turinio, o ne formos, viršenybės principas. Atsakovės atstovo vertinimu, ieškovė turėjo neabejotinai matyti, jog jos straipsniai publikuojami atsakovės valdomame portale, tačiau jokių pretenzijų iki 2019 m. rugpjūčio mėn. neteikė; pažymėjo, jog sunkiai suvokiamas ieškovės teiginys, jog ji ginčo straipsnius pastebėjo tik 2019 m. rugpjūčio mėn., nors pati, kaip minėta, 2012-2014 m. laikotarpiu publikavo atsakovės straipsnius. Nurodė, kad ieškovė iki ieškinio pateikimo net neprašė pašalinti jos straipsnius iš atsakovės valdomo portalo, todėl tik gavus ieškinį ir pamačius tokį reikalavimą, jis buvo įvykdytas 2019 m. gruodžio mėn. (tačiau tai nevertintina kaip ieškinio pripažinimas). Aiškino, kad atsakovės valdomo portalo archyve esantys straipsniai faktiškai nėra rodomi, tik jeigu šių konkrečių straipsnių ieškoma per paieškos sistemas. Atsakovės teigimu, vien straipsnių buvimas minėtame internetiniame archyve nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog toks pažeidimas yra tęstinis (ką yra nurodęs ir administracinis teismas), nes, pavyzdžiui, laikraščiai taip pat yra prienami bibliotekose; anot atsakovės, priešinga praktika būtų ydinga. Nurodė, kad šiuo atveju pritaikius senatį – nuo 2016 m. lapkričio 18 d., ieškovei galėtų būti priteista nebent 1 650 Eur kompensacija, nes per šį aktualų trejų metų laikotarpį buvo 11 mėn. kai buvo publikuojami ieškovės straipsniai (150 Eur x 11 mėn.). Pažymėjo, kad po ieškovės 2019 m. rugpjūčio mėn. kreipimosi jos straipsniai ir toliau buvo publikuojami ne piktybiškai, o dėl atsakovės darbuotojų komunikavimo stokos, neapsižiūrėjimo.
III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės
24. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta (ir ginčo dėl šių aplinkybių nekilo), kad atsakovė laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. rugsėjo 17 d. savo valdomame interneto portale www.delfi.lt publikavo 142 ieškovės žurnalistų rengtus straipsnius (kurie nurodyti ieškovės pateiktame ieškinio priede Nr. 1; patikslintas sąrašas pateiktas 2019 m. gruodžio 23 d., kuriuo ir remiamasi šiame sprendime), kurie anksčiau buvo publikuoti ieškovės valdomame laikraštyje „Šiaulių naujienos“. Minėtuose ginčo straipsniuose, publikuotuose portale www.delfi.lt, nurodytas jų šaltinis „Šiaulių naujienos“.
25. Taip pat byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 14 d. iki 2014 m. sausio 28 d. savo valdomame laikraštyje „Šiaulių naujienos“ publikavo 21 ieškovės žurnalistų rengtą straipsnį (kurie nurodyti atsakovės atsiliepime į ieškinį ir jo prieduose), kurie anksčiau buvo publikuoti ieškovės portale www.delfi.lt. Minėtuose straipsniuose, publikuotuose laikraštyje „Šiaulių naujienos“, be kita ko, nurodytas jų šaltinis Delfi.lt.
26. Nustatyta, kad ieškovės direktorius 2019 m. rugpjūčio 12 d. el. laišku kreipėsi į atsakovę, kuriame nurodė, jog atsakovė naudoja ieškovės rengtus straipsnius ir prašė nurodyti kokiu pagrindu (sutarties, susitarimo ir pan.) atsakovė tai daro; jeigu tokios sutarties nėra sudaryta, siūlė tai įforminti sutartimi, o iki tol susilaikyti nuo tolesnio ieškovės straipsnių patalpinimo atsakovės valdomame portale.
27. Atsakovės atstovė vyr. redaktorė 2019 m. rugpjūčio 13 d. el. laišku informavo ieškovę, kad su ieškove turi žodinį sutarimą keistis straipsniais, taip pat atsakovė yra išsiuntusi ieškovei sutartį, pagal kurią atsakovė mokėtų ieškovei už reklamos parodymus prie ieškovės publikuotų straipsnių. Taip pat nustatyta, kad atsakovės atstovė 2019 m. rugpjūčio 14 d. siuntė ieškovei licencinės sutarties projektą, pagal kurį ieškovė suteiktų teisę atsakovei naudoti ieškovės turinį, o pastaroji už tai atsiskaitytų sutartyje nustatyta tvarka.
28. Iš šalių pateikto elektroninio susirašinėjimo (2019 m. rugpjūčio 19 d. ieškovės el. laiško) matyti, kad šalys nesutarė dėl minėtos licencinės sutarties ir ji nebuvo pasirašyta; be to, ieškovė nurodė, jog tarp šalių anksčiau nebuvo jokių susitarimų, todėl siūlė susitarti dėl pažeistų autorių teisių kompensavimo, tačiau, kaip matyti iš tolesnio šalių el. susirašinėjimo (2019 m. lapkričio 29 d.–gruodžio 5 d.), šalys taikaus ginčo sprendimo nesurado.
Ieškinys tenkintas iš dalies.
IV. Teismo argumentai ir motyvai
Dėl autorių teisių objekto ir jų pažeidimo
29. Autorių teisių objekto sąvokos tarptautiniai ir ES teisės aktai tiesiogiai nepateikia. Berno konvencijos (toliau – Konvencija) 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sąvoka „literatūros ir meno kūriniai“ apima kiekvieną literatūros, mokslo ir meno kūrinį, kad ir koks būtų jos išraiškos būdas ar forma: knygas, brošiūras ir kitus literatūros kūrinius, pan. Šios konvencijos 2 straipsnio 1 dalies tikslas – apibrėžti sąvoką „literatūros ir meno kūriniai“. Tam pasitelkiami du kriterijai: pirmasis – į šią sąvoką įtraukiami visi literatūros, mokslo ir meno srities kūriniai, antrasis – atmetami bet kokie apribojimai, susiję su kūrinių raiškos būdais ir formomis. Kūrinio turinys nėra apsaugos sąlyga. Berno konvencijoje vartojamos sąvokos turi būti suprantamos kaip visa apimančios: sąvoką „literatūros ir meno kūriniai“ reikia suprasti kaip sąvoką, apimančią visus kūrinius, kuriems gali būti taikoma apsauga. Konvencijos 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamas tokių kūrinių sąrašas. Nei kūrinio turinys, nei apimtis ar paskirtis (ar tai būtų pramoginis, informacinis, diskusinis, reklaminis, propagandinis ar kitoks leidinys), nei forma (rankraštis, rašomąja mašinėle spausdintas tekstas, tipografinis tekstas, įrištas ar neįrištas ir pan.) apsaugai įtakos nedaro (Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos komentaras (Paryžiaus akto redakcija, 1971). Vilnius, 2001, p. 13).
30. ATGTĮ 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad autorių teisių objektai – originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštos kūrybinės veiklos rezultatas. Pagal ATGTĮ 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą autorių teisių objektais, be kita ko, yra knygos, brošiūros, straipsniai, dienoraščiai ir kiti literatūros kūriniai, išreikšti bet kokia forma, įskaitant elektroninę, taip pat kompiuterių programos, taigi ieškinio pagrindu nurodomi ginčo straipsniai yra autorių teisių objektai; ginčo dėl šios aplinkybės byloje nekilo, todėl teismas plačiau dėl šios aplinkybės nepasisako.
31. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta dėl autorių teisių objektus apibūdinančių požymių. Pirmiausia, autorių teisių objektais yra laikomi ne bet kokios, o kūrybinės veiklos (žmogaus intelektinės veiklos), susijusios su literatūra, menu ir mokslu, rezultatai, kurie yra išreikšti objektyvia forma. Antrasis autorių teisių objektus apibūdinantis požymis yra originalumas – pagrindinė sąlyga kūrinio teisinei apsaugai atsirasti. Teisės aktuose nėra pateikta kūrinio originalumo samprata: tai yra teismų praktikos aiškinimo ir doktrinos dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010).
32. Originalumas vertinamas atsižvelgiant į konkretų objektą ir jo pobūdį. Kadangi originalumo nustatymas yra fakto klausimas, todėl, esant ginčui, tai turi nustatyti teismas, vertindamas reikšmingus klausimui spręsti įrodymus. Teisės doktrinoje, analizuojant originalumo reikalavimą, taip pat pažymima, kad neturi stigti individualių išraiškos elementų, leidžiančių išskirti tokią išraišką ir trukdančių ją prilyginti darbų rezultatams, kurie neišeina už kasdienės ir įprastos veiklos rėmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-611/2015).
33. Svarbu pažymėti ir tai, kad originalus kūrybinės veiklos rezultatas laikomas kūriniu ir saugomas, nepaisant jo meninės vertės, taigi saugomi bet kokie kūriniai, net jeigu jie meniniu požiūriu nėra vertingi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad autorių teisės taikomos ir paskelbtiems, ir nepaskelbtiems kūriniams, bet išreikštiems kuria nors objektyvia forma, nepriklausomai nuo kūrinio formos, paskirties ar vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2000; 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2004; 2006 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2006).
34. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovė savo valdomame interneto portale www.delfi.lt iš esmės visiškai atgamino ir panaudojo ieškovės anksčiau laikraštyje „Šiaulių naujienos“ publikuotus straipsnius; tai buvo nurodyta ir pačiuose ginčo straipsniuose, t. y. nurodytas šaltinis „Šiaulių naujienos“ ir autorių vardai.
35. Originalumas vertinamas ne pagal konkrečios kūrinio dalies, o pagal kūrinio visumos originalumą, t. y. kūrinys laikomas originaliu, jeigu jame yra požymių, pakankamų jam nuo kitų kūrinių atskirti. Byloje taip pat nekilo ginčo dėl to, kad „Šiaulių naujienos“ publikuoti ginčo straipsniai buvo/yra originalūs, nes jie yra ieškovės autorių intelektinės veiklos rezultatas, ir jiems taikytina autorių teisių apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2006; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010).
36. Autorių teisių pažeidimas yra pagrindas ginti autoriaus teises. ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad autorius turi išimtines teises leisti arba uždrausti atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu. ATGTĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu (išskyrus šio įstatymo numatytus atvejus). ATGTĮ 73 straipsnyje taip pat nustatyta, kad autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimu laikomi veiksmai, kuriais pažeidžiamos bet kurios šio įstatymo ir kitų įstatymų saugomos autorių teisės, gretutinės teisės ar sui generis teisės. Pagal ATGTĮ 2 straipsnio 1 dalį, atgaminimas – kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto (viso arba dalies) tiesioginis ar netiesioginis, nuolatinis ar laikinas kopijų (kopijos) padarymas bet kuriuo būdu ir bet kuria forma, įskaitant elektroninę formą.
37. Leidžiama be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jei tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą, atgaminti, išleisti ir viešai skelbti (įskaitant suteikti viešą prieigą kompiuterių tinklais) nedidelę teisėtai išleisto ar viešai paskelbto literatūros ir mokslo kūrinio dalį tiek originalo kalba, tiek išverstą į kitą kalbą, kaip citatą (pvz., kritikos ar apžvalgos tikslais) kitame kūrinyje, jeigu toks panaudojimas yra sąžiningas ir neviršija citavimo tikslui reikalingo masto (ATGTĮ 21 straipsnis).
38. Kaip minėta, atsakovės publikuoti ginčo straipsniai buvo parengti ieškovės publikuotų straipsnių pagrindu, faktiškai buvo atsakovės visiškai atgamintos ir panaudotos kaip pirminė, o ne antrinė (pagalbinė) priemonė atsakovės publikuotiems ginčo straipsniams sukurti, t. y. nurodytos ne citatos iš ieškovės straipsnių, o faktiškai straipsniai atgaminti visa apimtimi, todėl toliau spręstinas klausimas ar atsakovė pažeidė autoriaus turtines teises (ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis), nes atsakovė byloje įrodinėjo, kad tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl autorinio turinio mainų, t. y. aiškino, jog šalys susitarė dėl neatlygintinio apsikeitimo kūriniais – dėl teisės skelbti savo kūrinius kitoje susitariančioje visuomenės informavimo priemonėje suteikimo mainais į pastarosios analogišką leidimą.
Dėl žodinės sutarties/susitarimo (ne)egzistavimo
39. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad autorinė sutartis dėl turtinių teisių perdavimo, autorinė licencinė sutartis ir autorinė kūrinio užsakymo sutartis sudaromos raštu (ATGTĮ 42 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad šalys rašytinės sutarties dėl kūrinių atgaminimo/apsikeitimo nebuvo sudariusios; abi šalys tai patvirtino.
40. Kita vertus, vadovaujantis CK 1.93 straipsnio 1–2 dalimis, rašytinės sandorio formos nesilaikymas sutartį negaliojančia daro tik įstatyme tiesiogiai nurodytais atvejais. ATGTĮ 42 straipsnyje tokios nuorodos nėra, todėl, net ir pripažinus, kad santykiai tarp šalių turėjo būti įforminti raštu, formos nesilaikymas nepaneigtų sandorio teisėtumo ir iš jo kylančių teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2001). Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ATGTĮ 42 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog rašytinė sutarties forma neprivaloma sutartims dėl kūrinių skelbimo periodiniuose leidiniuose, kuriuos šiuo atveju galima prilyginti tiek ieškovės leidžiamam laikraščiui „Šiaulių naujienos“, tiek atsakovės valdomam interneto portalui www.delfi.lt.
41. Kaip minėta, atsakovė įrodinėjo, kad tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl autorinio turinio mainų; minėtą susitarimą/sutartį įrodinėjo ta aplinkybe, jog tuo pat metu – 2012 m. gruodžio mėn., abi šalys pradėjo publikuoti kitos šalies rengtus straipsnius.
42. Apeliacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad autoriaus sutikimas yra būtinoji kūrinio teisėto naudojimo sąlyga. Autoriaus sutikimas reiškia teisės naudoti kūrinį perdavimą. Autoriaus turtinės teisės gali būti perduodamos kitiems asmenims pagal autorinę sutartį dėl teisių perdavimo arba suteiktos pagal autorinę licencinę sutartį (ATGTĮ 39 straipsnio 2 dalis). Teismas taip pat nurodė, kad autoriaus turtinėms teisėms perduoti yra nustatytas paprastos rašytinės formos reikalavimas, tačiau ATGTĮ nenumato, jog rašytinės formos nesilaikymas lemia sutarties dėl teisių perdavimo negaliojimą. Vadinasi, tokiai sutarčiai sudaryti ir galioti pakanka consensus ad idem (veiksnių šalių susitarimo; CK 6.159 straipsnis). Sandorį sudarančio asmens valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (CK 1.64 straipsnio 1 dalis), be to, gali būti numanoma, atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes (CK 1.64 straipsnio 2 dalis) (Vilnius apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1185-585/2017).
43. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).
44. Teismas, įvertinęs šalių pateiktus paaiškinimus ir rašytinę bylos medžiagą, sprendžia, kad, labiau tikėtina, jog šalys nurodytu laikotarpiu – 2012 m. gruodžio mėn., sudarė žodinę sutartį/susitarimą dėl autorinio turinio mainų. Nors ieškovė šią aplinkybę ir neigė, tačiau, teismo vertinimu, minėtą išvadą patvirtina šios aplinkybės: 1) visų pirma, iš esmės tuo pat metu – 2012 m. gruodžio mėn., abi šalys – tiek ieškovė, tiek atsakovė, pradėjo publikuoti kitos šalies rengtus straipsnius. Kaip minėta, ieškovė pirmą atsakovės straipsnį publikavo 2012 m. gruodžio 14 d., o atsakovė pirmą ieškovės straipsnį – 2012 m. gruodžio 18 d., t. y. mažai tikėtina, jog abi šalys tuo pačiu metu pradėjo be sutikimo/sutarties publikuoti kitos šalies parengtus straipsnius. Antra, ieškovė byloje laikėsi nenuoseklios pozicijos – ieškinyje nurodė, kad laikraštyje „Šiaulių naujienos“ interneto portalo www.delfi.lt straipsniai ar kita medžiaga nebuvo naudojama, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovei nurodžius 21 straipsnį, kurie, anot atsakovės, buvo jos parengti ir ieškovės vėliau panaudoti/publikuoti, ieškovė jau šių aplinkybių neginčijo ir sutiko, jog ieškovė taip pat naudojo nurodytus atsakovės rengtus straipsnius. Be to, ieškovė negalėjo paaiškinti kokiu pagrindu nurodyti atsakovės straipsniai ieškovės buvo naudoti/publikuoti. Trečia, mažai tikėtina, kad ieškovė (ir jos darbuotojai), būdama vienos iš visuomenės informavimo priemonės – laikraščio „Šiaulių naujienos“, savininkė, kuriai, kaip juridiniam asmeniui, keliami didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, iki jos nurodomos datos – 2019 m. rugpjūčio mėn., nepastebėjo atsakovės valdomame interneto portale www.delfi.lt publikuotų ieškovės straipsnių (įvertinus tiek pakankamai ilgą laikotarpį – 2012-2019 m., tiek ginčo straipsnių gausą – iki 2019 m. rugpjūčio mėn. paskelbta virš 135 ieškovės straipsnių, tiek ir tai, jog pati ieškovė aukščiau nurodytą laikotarpį publikavo atsakovės straipsnius). Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. jokių pretenzijų atsakovei nereiškė.
45. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, sprendžia, kad atsakovė įrodė buvus tarp šalių sudarytą žodinę sutartį/susitarimą dėl viena kitos straipsnių/kūrinių naudojimo/publikavimo (neatlygintino), todėl laikytina, jog, esant tokiam susitarimui/sutarčiai, atsakovė, publikuodama ieškovės straipsnius laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. (bendras ginčo straipsnių skaičius 139; remiantis, kaip minėta, ieškovės 2019 m. gruodžio 23 d. pateiktu ginčo straipsnių sąrašu) nepažeidė ieškovės autorių turtinių teisių (CK 1.64 straipsnis; ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis, 39 straipsnio 1, 2 dalys; CPK 12, 178, 185 straipsniai).
46. Kita vertus, byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovei 2019 m. rugpjūčio 12 d. el. laišku kreipusis į atsakovę ir paprašius susilaikyti nuo tolesnio ieškovės straipsnių patalpinimo atsakovės portale, atsakovė paskelbė/publikavo dar tris ieškovės straipsnius, t. y. 2019 m. rugpjūčio 20 d. paskelbė straipsnį „55 metus klientus kerpanti moteris dar ilgai norėtų dirbti: šiandien kirpėjoms – itin sunku“; 2019 m. rugpjūčio 22 d. paskelbė straipsnį „Suoliukai Šiaulių stotelėje – laikini, bus geriau“; 2019 m. rugsėjo 17 d. paskelbė straipsnį „Beveik keturis dešimtmečius teisėju dirbantis vyras: teisėjai turi kreiptis į teismus, jog apgintų savo teises“.
47. Teismo vertinimu, nurodytas ieškovės direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 12 d. el. laiškas atsakovei laikytinas aukščiau minėtos žodinės sutarties (dėl kūrinių keitimosi/publikavimo) nutraukimu, nes nėra jokių duomenų, jog nurodyta sutartis būtų nutraukta anksčiau, t. y. nėra jokių įrodymų, jog ieškovė iki nurodyto laiško buvo kreipusis į atsakovę dėl jos kūrinių publikavimo sustabdymo. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė nuo 2014 m. sausio 28 d. nepublikavo nei vieno atsakovės straipsnio, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog tarp šalių sudaryta sutartis buvo nuo to laiko nutraukta, t. y. nėra duomenų, jog ieškovė informavo atsakovę apie minėtos sutarties nutraukimą ir pan. Pažymėtina, kad ieškovei neinformavus kitos šalies apie tokios sutarties nutraukimą ir tik pačiai sustabdžius atsakovės kūrinių naudojimą (dėl teismui nepaaiškintų priežasčių), tokios aplinkybės negali būti laikomos žodinės sutarties nutraukimu ir/ar įpareigojimu atsakovei taip pat sustabdyti ieškovės kūrinių/straipsnių naudojimą.
48. Taigi, darytina išvada, kad atsakovė, atgamindama šio sprendimo 46 punkte nurodytus ieškovės straipsnius (tris) jau po to, kai ieškovė paprašė susilaikyti nuo tokių veiksmų (faktiškai nutraukdama tarp šalių sudarytą žodinę sutartį), pažeidė ieškovės, kaip autorių turtinių teisių subjekto, teises (ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir tai lemia atsakovės civilinę atsakomybę; dėl to atitinkamai spręstinas klausimas dėl kompensacijos ieškovei priteisimo.
Dėl kompensacijos priteisimo ir jos dydžio
49. ATGTĮ 83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinės žalos atlyginimo tvarką reglamentuoja CK ir šis įstatymas. Nustatydamas dėl šio įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, autoriaus teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjekto negautas pajamas, turėtas išlaidas, kitas svarbias aplinkybes. Pažeidėjo gauta nauda šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais (ATGTĮ 83 straipsnio 2 dalis). ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad vietoj dėl šio įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti kompensacijos, kurios dydį iki 1 000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) nustato teismas, atsižvelgdamas į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
50. Taigi, nukentėjusysis turi pasirinkimo teisę – pats pasirenka, reikalauti jam faktiškai atsiradusios žalos atlyginimo arba kompensacijos, arba licencinio atlyginimo sumokėjimo. Šio pasirinkimo jis neprivalo argumentuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2003; Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-286-489/2017; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1327-864/2019). Įstatyminių nuostolių institutas visų pirma skirtas įgyvendinti žalos kompensavimo, padėties atkūrimo funkcijas ir pašalinti įrodymų pateikimo problemas. Viena iš įstatyminių nuostolių instituto taikymo idėjų yra ta, kad juo gali būti remiamasi, kai trūksta žalos atsiradimo ir jos dydžio įrodymų (Mizaras, V. Autorių teisės: civiliniai gynimo būdai. Vilnius: Justitia, 2003, p. 146).
51. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2011; 2015 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-388-313/2015; 2015 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-534-916/2015) išaiškinta, kaip turėtų būti taikomi minėtoje ATGTĮ normoje įtvirtinti kriterijai, reikšmingi sprendžiant dėl kompensacijos dydžio, pažymint, kad kompensacijos instituto paskirtis – apginti autoriaus teisių ir gretutinių teisių subjektų pažeistas teises, teisingai jiems atlyginant jų patirtus materialinio ir nematerialinio pobūdžio praradimus ir taip užtikrinant teisingą autorių ir gretutinių teisių subjektų pažeistų teisių gynimą, kai dėl autorių ir gretutinių teisių pažeidimo neįmanoma nustatyti padarytos žalos. Ginant intelektinės nuosavybės teises, svarbūs ne tik kompensaciniai, bet ir prevenciniai tikslai. Įstatyme nustatytas kompensacijos dydžio ribų intervalas, o kompensacijos, priteistinos konkrečioje situacijoje, dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Kompensacija yra tik specialus žalos apskaičiavimo metodas (įstatyme nustatyto dydžio nuostoliai), įtvirtintas ATGTĮ dėl autorių teisių, kaip civilinės teisės objektų, specifikos. Sprendžiant dėl konkrečios priteistinos kompensacijos sumos būtina vadovautis ir civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis.
52. Visų pirma, labiausiai kompensacijos (nuostolių pagal įstatymą) dydį lemia pažeidėjo kaltė. Nuo skolininko kaltės formos, laipsnio ir kitų su skolininko kalte susijusių svarbių bylos aplinkybių priklauso kompensacijos dydis. Sprendžiant klausimą dėl kaltės atsižvelgiama į kaltės sampratą, t. y. į apdairaus, rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio standartą. Kitaip tariant, pažeidėjo kaltė – tai asmens elgesio neatitiktis objektyviems elgesio standartams. Atsakomybės dydžiui turi įtakos kaltės laipsnis: tyčia ar didelis neatsargumas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pavyzdžiui, tyčios ar didelio neatsargumo reikšmė nustatyta ir ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 2 punkte, kuriame reglamentuojamas kitas (alternatyvus) turtinės žalos atlyginimo būdas. Tokia pozicija nurodoma ir Direktyvos 2004/48/EB preambulės 17 punkte, pažymint, kad šioje direktyvoje numatytos priemonės, procedūros ir gynimo būdai kiekvienu atveju turėtų būti nustatomi taip, kad būtų atsižvelgta į konkretaus atvejo specifines ypatybes, įskaitant kiekvienos intelektinės nuosavybės teisės savybes ir atitinkamais atvejais tyčinį ar netyčinį pažeidimo pobūdį.
53. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė veiklą vykdo autorių teisių reglamentuojamoje srityje, yra vienos iš didžiausių visuomenės informavimo priemonių – interneto portalo www.delfi.lt, valdytoja ir neabejotinai turėjo žinoti apie būtinybę atgaminant kūrinį (jo dalį) gauti atitinkamus leidimus (licencijas). Kita vertus, kaip jau konstatuota šiame sprendime, atsakovė su ieškove buvo sudariusi žodinę sutartį dėl tarpusavio kūrinių atgaminimo, kuri tik 2019 m. rugpjūčio 12 d. buvo nutraukta ir atsakovės paprašyta susilaikyti nuo tolesnio ieškovės straipsnių publikavimo, t. y. atsakovė nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. neturėjo leidimo skelbti ieškovės straipsnių, tačiau juos (šiuo atveju tris) vis tiek paskelbė/publikavo. Atsakovės atstovas šias aplinkybes aiškino atsakovės darbuotojų komunikavimo stoka, neapsižiūrėjimu. Teismas neturi pagrindo abejoti tokia pozicija ir vertina, jog nurodyti trys straipsniai atsakovės paskelbti dėl didelio neatsargumo, o ne tyčia, t. y. atsakovės darbuotojams tarpusavyje nepasidalinus informacija, jog ieškovė nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutraukė šalių žodinę sutartį ir atsakovė nuo minėtos datos neturi ieškovės sutikimo publikuoti jos straipsnius. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad nuo 2019 m. rugsėjo 17 d. atsakovė jau neskelbė ieškovės straipsnių (tokių duomenų byloje nepateikta), o ieškovei kreipusis į teismą, savanoriškai ištrynė iš savo archyvo visus ginčo straipsnius (iki kreipimosi į teismą ieškovė nebuvo pareiškusi atsakovei tokio reikalavimo).
54. Nustatant kompensacijos dydį, reikšmės taip pat turi pažeidimo trukmė ir padariniai – kokį laikotarpį ir kiek laiko tęsėsi pažeidimas ir kokie dėl to atsirado nuostoliai, nereikalaujant jų tiksliai įrodyti. Bet kuriuo atveju turi būti užtikrinamas principas, kad iš neteisėtų veiksmų asmuo neturėtų naudos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės kūriniai atsakovės portale ir vėliau atitinkamai archyve skelbti apie 3-4 mėnesius (priklausomai nuo jų publikacijos iki 2019 m. gruodžio mėn., kai buvo pašalinti). Byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovė yra viena didžiausių visuomenės informavimo priemonių Lietuvoje (didžiausias interneto portalas), kurios finansinė padėtis yra pakankamai gera.
55. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas nėra visiškai atleidžiamas nuo padarytos žalos dydžio įrodinėjimo, nes nuo jos gali priklausyti priteisiamos kompensacijos dydis (Birštonas, R. ir kiti. Intelektinės nuosavybės teisė. Vilnius: Registrų centras, 2010, p. 295) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-534-916/2015; 2017 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-687/2017). Nagrinėjamu atveju ieškovė iš esmės jokios padarytos žalos neįrodinėjo. Be to, sprendžiant dėl konkretaus priteistino kompensacijos dydžio, taip pat gali būti atsižvelgiama ir į išlaidas, patirtas nustatant įvykusį pažeidimą (šiuo atveju į ieškovės turėtas išlaidas antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą).
56. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovei už pažeistas jos autorių turtines teises dėl atsakovės šio sprendimo 46 punkte nurodytų straipsnių publikavimo be ieškovės sutikimo iš atsakovės priteistina bendra 1 000 Eur dydžio kompensacija, kuri, teismo vertinimu, šiuo atveju atitinka ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytus kriterijus.
Dėl ieškinio senaties taikymo
57. Sutinkamai su CK 1.124 straipsnio nuostata, ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako nuo savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi, ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Atskirų rūšių reikalavimams įstatyme nustatytos išimtys – sutrumpinti ieškinio senaties terminai. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).
58. Nagrinėjamu atveju teismui konstatavus, kad atsakovė pažeidė ieškovės autorių turtines teises paskelbdama sprendimo 46 punkte nurodytus straipsnius, kurie atitinkamai atsakovės portale paskelbti 2019 m. rugpjūčio 20 d., 2019 m. rugpjūčio 22 d. ir 2019 m. rugsėjo 17 d., laikytina, jog ieškovė nepraleido 3 metų termino ieškiniui dėl žalos atlyginimo (dėl nurodytų straipsnių), nes ieškinys teisme gautas 2019 m. lapkričio 18 d. Teismas pažymi, kad dėl kitų ginčo straipsnių, be kita ko, publikuotų nuo 2012 m. iki 2016 m. lapkričio 18 d., ieškinio senaties plačiau nepasisako, nes, kaip jau konstatuota šiame sprendime, teismas nenustatė dėl jų ieškovės autorių teisių pažeidimo, kadangi šalys tuo metu buvo sudariusios žodinę sutartį dėl autorinių kūrinių keitimosi/publikavimo. Kita vertus, teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad pažeidimai buvo tęstiniai – ginčo straipsniai iki 2019 m. gruodžio mėn. buvo atsakovės portalo archyve ir buvo viešai prieinami, ir pažymi, kad šiuo atveju ieškinio senaties terminas, jeigu būtų skaičiuojamas, turėtų būti skaičiuojamas nuo ginčo straipsnių publikavimo dienos (o ne nuo jų pašalinimo iš atsakovės portalo archyvo).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
59. Tenkinant ieškovės prašymą, iš atsakovės priteistinos 6 proc. palūkanos už priteisiamą 1 000 Eur sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
60. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
61. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
62. Ieškovė, teikiant ieškinį, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas: už ieškinį sumokėtą 413 Eur žyminį mokestį, 1 815 Eur advokato pagalbai apmokėti ir 242 Eur išlaidų už faktinių aplinkybių konstatavimą.
63. Atsakovė pateikė prašymą priteisti jai 851,73 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
64. Pažymėtina, kad 2020 m. sausio 6 d. teismo nutartimi buvo priimtas ieškovės UAB „Šiaulių naujienos“ pareiškimas dėl dalies ieškinio atsisakymo ir nutraukta civilinės bylos dalis dėl ginčo straipsnių pašalinimo iš interneto portalo www.delfi.lt, nes atsakovė pati geranoriškai įvykdė nurodytą reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovei grąžintina 56,25 Eur (75 Eur x 75 proc.) žyminio mokesčio dalies už atsisakytą reikalavimą (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Ieškovei išaiškinama, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi šiuo įsiteisėjusiu sprendimu.
65. Taigi, bendra ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 2 413,75 Eur (356,75 Eur žyminis mokestis + 1 815 Eur + 242 Eur).
66. Teismas, įvertinęs nurodytų bylinėjimosi išlaidų dydį, sprendžia, kad šiuo atveju tiek ieškovės, tiek atsakovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti.
67. Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas 6,67 proc. (ieškovė prašė priteisti 15 000 Eur kompensaciją, priteista – 1 000 Eur), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 161 Eur (2 413,75 Eur x 6,67 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovės priteistina 794,92 Eur (851,73 Eur x 93,33 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą, atsakovei iš ieškovės iš viso priteistina 633,92 Eur (794,92 Eur - 161 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
68. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“; CPK 92 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių naujienos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Delfi“ dėl kompensacijos priteisimo tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Delfi, j. a. k. 125483974, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių naujienos“, j. a. k. 144342654, 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) kompensacijos, 6 (šešių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių naujienos“, j. a. k. 144342654, 56,25 Eur (penkiasdešimt šešių eurų 25 ct) žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2019 m. spalio 22 d. (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO mokėjimo užduoties kodas ZI07561).
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių naujienos“, j. a. k. 144342654, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Delfi, j. a. k. 125483974, 633,92 Eur (šešis šimtus trisdešimt tris eurus 92 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Pavel Liubkevič