KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, Vilmai Marčiukaitytei, Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui Laimonui Petreikiui, kaltinamajam A. K., jo gynėjui advokatui Egidijui Blažiui, civilinio ieškovo Valstybės įmonės Turto banko atstovei Onai Sakavičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta ten pat), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 209 straipsnyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

A. K., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktorius ir akcininkas, užimamų pareigų pagrindu disponuodamas įmonės piniginėmis lėšomis ir kitomis materialinėmis vertybėmis, valdydamas jam patikėtą šios bendrovės turtą, pasisavino didelės vertės svetimą turtą, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, sąmoningai blogai valdydamas įmonę, nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, o būtent:

laikotarpiu nuo 2009-06-16 iki 2009-12-31 pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius pinigus – 595000 Lt (o tai atitinka 172323,91 eurų), šiuos pinigus išgrynindamas iš įmonės sąskaitos arba paimdamas iš įmonės kasos, o šių pinigų panaudojimą melagingai parodė 2010-02-09 pateikdamas elektroniniu būdu Kauno apskrities VMI deklaraciją - „Gyventojams išmokėtų išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms“, pažymoje (FR0471) kaip už paslaugas ar prekes išmokėtas išmokas fiziniams asmenims, vykdantiems veiklą pagal verslo liudijimą: L. P. – 85000 Lt (24617,70 Eur), A. S. – 85000 Lt (24617,70 Eur), E. S. – 85000 Lt (24617,70 Eur), M. I. – 85000 Lt (24617,70 Eur), D. J. – 85000 Lt (24617,70 Eur), G. K. – 85000 Lt (24617,70 Eur), V. S. – 85000 Lt (24617,70 Eur), nors realiai šie asmenys bendrovei jokių paslaugų nesuteikė, prekių nepardavė ir jiems pinigai išmokėti nebuvo, taip A. K. iš viso pasisavino jam užimamų pareigų pagrindu patikėtą, didelės vertės svetimą turtą - pinigus, taip UAB (duomenys neskelbtini) padarė 595000 Lt (172323,91 Eur) turtinę žalą.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2010-09-29 iki 2010-12-23 pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius pinigus – 580000 Lt (167979,61 Eur), šiomis aplinkybėmis:

pagal fiktyviai sudarytą 2010-09-29 Rangos sutartį Nr. 09-29/1, tarp „Užsakovo“ UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus A. K.. ir „Rangovo“ D. B., veikiančio pagal verslo liudijimą Nr. BH113190-1, kurios pagrindu Rangovas atlieka Užsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų, adresu: (duomenys neskelbtini), einamuosius apdailos ir remonto darbus, įvertintus 85000 Lt (24617,70 Eur), žinodamas, kad pagal fiktyviai sudarytą sutartį darbai atliekami nebus, iš UAB (duomenys neskelbtini) lėšų pagal įformintą 2010-09-29 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą serija A Nr. 7728201 paėmė 35000 Lt (10136,70 Eur), nurodydamas, jog pinigai kaip avansas išmokami D. B., ir pagal įformintą 2010-10-28 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą serija A Nr. 7728202 paėmė 50000 Lt (14481 Eur), nurodydamas, jog pinigai D. B. išmokami už atliktus darbus, tačiau realiai jokie darbai atlikti nebuvo ir D. B. pinigai neišmokėti, taip A. K. susimažino savo kaip atskaitingo asmens įsiskolinimą įmonei 85000 Lt (24617,70 Eur) ir tokiu būdu šiuos pinigus pasisavino;

tęsdamas nusikalstamą veiką, pagal fiktyviai sudarytą 2010-09-29 Rangos sutartį Nr. 09-29/2, tarp „Užsakovo“ UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus A. K., ir „Rangovo“ M. T., veikiančios pagal verslo liudijimą Nr. GT113183-1, kurios pagrindu Rangovas atlieka Užsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų, adresu: (duomenys neskelbtini), einamuosius apdailos ir remonto darbus, įvertintus 85000 Lt (24617,70 Eur), žinodamas, kad pagal fiktyviai sudarytą sutartį darbai atliekami nebus, iš UAB (duomenys neskelbtini) lėšų pagal įformintą 2010-09-29 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą serija A Nr. 7728251 paėmė 35000 Lt (10136,70 Eur), nurodydamas, jog pinigai kaip avansas išmokami M. T., ir pagal įformintą 2010-10-28 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą serija A Nr. 7728252 paėmė 50000 Lt (14481 Eur), nurodydamas, jog pinigai M. T., išmokami už atliktus darbus, tačiau realiai jokie darbai atlikti nebuvo ir M. T. pinigai neišmokėti, taip A. K. susimažino savo kaip atskaitingo asmens įsiskolinimą įmonei 85000 Lt (24617,70 Eur) ir tokiu būdu šiuos pinigus pasisavino;

tęsdamas nusikalstamą veiką, pagal fiktyviai sudarytą 2010-09-29 Rangos sutartį Nr. 09-29/3 tarp „Užsakovo“ UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus A. K., ir „Rangovo“ R. V., veikiančio pagal verslo liudijimą Nr. RT113192-1, kurios pagrindu Rangovas atlieka Užsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų, adresu: (duomenys neskelbtini), einamuosius apdailos ir remonto darbus, įvertintus 85000 Lt (24617,70 Eur), žinodamas, kad pagal fiktyviai sudarytą sutartį darbai atliekami nebus, iš UAB (duomenys neskelbtini) lėšų pagal įformintą 2010-09-29 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą serija A Nr. 7728301 paėmė 35000 Lt (10136,70 Eur), nurodydamas, jog pinigai kaip avansas išmokami R. V., ir pagal įformintą 2010-10-28 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą serija A Nr. 7728302 paėmė 50000 Lt (14481 Eur), nurodydamas, jog pinigai R. V. išmokami už atliktus darbus, tačiau realiai jokie darbai atlikti nebuvo ir R. V. pinigai neišmokėti, taip A. K. susimažino savo kaip atskaitingo asmens įsiskolinimą įmonei 85000 Lt (24617,70 Eur) ir tokiu būdu šiuos pinigus pasisavino;

tęsdamas nusikalstamą veiką, pagal fiktyviai sudarytą 2010-10-01 Rangos sutartį Nr. 10-01/1, tarp „Užsakovo“ UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus A. K., ir „Rangovo“ S. Ž., veikiančios pagal verslo liudijimą Nr. CI1105868-1, kurios pagrindu Rangovas atlieka Užsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų, adresu: (duomenys neskelbtini), einamuosius apdailos ir remonto darbus, įvertintus 80000 Lt (23169,60 Eur), žinodamas, kad pagal fiktyviai sudarytą sutartį darbai atliekami nebus, iš UAB (duomenys neskelbtini) lėšų pagal įformintą 2010-10-01 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą serija A Nr. 7412001 paėmė 30000 Lt (8688,60 Eur), nurodydamas, jog pinigai kaip avansas išmokami S. Ž., ir pagal įformintą 2010-10-29 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą serija A Nr. 7412002 paėmė 50000 Lt (14481 Eur), nurodydamas, jog pinigai S. Ž. išmokami už atliktus darbus, tačiau realiai jokie darbai atlikti nebuvo ir S. Ž. pinigai neišmokėti, taip A. K. susimažino savo kaip atskaitingo asmens įsiskolinimą įmonei 80000 Lt (23169,60 Eur) ir tokiu būdu šiuos pinigus pasisavino;

tęsdamas nusikalstamą veiką, pagal fiktyviai sudarytą 2010-10-01 Rangos sutartį Nr. 10-01/2, tarp „Užsakovo“ UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus A. K., ir „Rangovo“ A. M., veikiančios pagal verslo liudijimą Nr. IL105876-1, kurios pagrindu Rangovas atlieka Užsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų, adresu: (duomenys neskelbtini), einamuosius apdailos ir remonto darbus, įvertintus 80000 Lt (23169,60 Eur), žinodamas, kad pagal fiktyviai sudarytą sutartį darbai atliekami nebus, iš UAB (duomenys neskelbtini) lėšų pagal įformintą 2010-10-01 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą serija A Nr. 7412051 paėmė 30000 Lt (8688,60 Eur), nurodydamas, jog pinigai kaip avansas išmokami A. M., ir pagal įformintą 2010-10-29 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą serija A Nr. 7412052 paėmė 50000 Lt (14481 Eur), nurodydamas, jog pinigai A. M. išmokami už atliktus darbus, tačiau realiai jokie darbai atlikti nebuvo ir A. M. pinigai neišmokėti, taip A. K. susimažino savo kaip atskaitingo asmens įsiskolinimą įmonei 80000 Lt (23169,60 Eur) ir tokiu būdu šiuos pinigus pasisavino;

tęsdamas nusikalstamą veiką, pagal fiktyviai sudarytą 2010-10-01 Rangos sutartį Nr. 10-01/3, tarp „Užsakovo“ UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus A. K., ir „Rangovo“ G. K., veikiančios pagal verslo liudijimą Nr. YW105864-1, kurios pagrindu Rangovas atlieka Užsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų, adresu: (duomenys neskelbtini), einamuosius apdailos ir remonto darbus, įvertintus 80000 Lt (23169,60 Eur), žinodamas, kad pagal fiktyviai sudarytą sutartį darbai atliekami nebus, iš UAB (duomenys neskelbtini) lėšų pagal įformintą 2010-10-01 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą serija A Nr. 5064202 paėmė 30000 Lt (8688,60 Eur), nurodydamas, jog pinigai kaip avansas išmokami G. K., ir pagal įformintą 2010-10-29 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą serija A Nr. 5064203 paėmė 50000 Lt (14481 Eur), nurodydamas, jog pinigai G. K. išmokami už atliktus darbus, tačiau realiai jokie darbai atlikti nebuvo ir G. K. pinigai neišmokėti, taip A. K. susimažino savo kaip atskaitingo asmens įsiskolinimą įmonei 80000 Lt (23169,60 Eur) ir tokiu būdu šiuos pinigus pasisavino;

tęsdamas nusikalstamą veiką, pagal fiktyviai sudarytą 2010-12-23 Rangos sutartį Nr. 12-23/1, tarp „Užsakovo“ UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus A. K. ir „Rangovo“ E. K., veikiančio pagal verslo liudijimą Nr. RX143512-1, kurios pagrindu Rangovas atlieka Užsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų, adresu: (duomenys neskelbtini), einamuosius apdailos ir remonto darbus, įvertintus 85000 Lt (24617,70 Eur), žinodamas, kad pagal fiktyviai sudarytą sutartį darbai atliekami nebus, iš UAB (duomenys neskelbtini) lėšų pagal įformintą 2010-12-23 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą serija A Nr. 8136401 paėmė 85000 Lt (24617,70 Eur), nurodydamas, jog pinigai E. K. išmokami už atliktus darbus, tačiau realiai jokie darbai atlikti nebuvo ir E. K. pinigai neišmokėti, taip A. K. susimažino savo kaip atskaitingo asmens įsiskolinimą įmonei 85000 Lt (24617,70 Eur) ir tokiu būdu šiuos pinigus pasisavino.

Taip A. K., žinodamas, kad pagal išrašytus prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus ūkinės operacijos nėra įvykusios, kad dokumentai yra suklastoti ir netikri, įtraukė juos į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, iš avanso apyskaitų nurašęs ir taip sumažinęs savo įsiskolinimą įmonei, ir taip iš viso pasisavino jam užimamų pareigų pagrindu patikėtą, didelės vertės svetimą turtą - 580000 Lt (167979,61 Eur), tuo UAB (duomenys neskelbtini) padarė 580000 Lt (167979,61 Eur) turtinę žalą.

Be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis pasisavino jo žinioje buvusį svetimą turtą – UAB (duomenys neskelbtini) priklausančias įvairias prekes, šiomis aplinkybėmis:

2010 metais lapkričio mėn. į sąnaudas nurašė savo prekes kaip panaudotas angaro remonto darbams: pagal 2010-11-02 aktą Nr.ŪK-11/2010r, kurį savo parašu patvirtino direktorius A. K., nurašė 26143,31 Lt (7571,63 Eur) ir pagal 2010-11-02 aktą Nr.ŪK-12/2010r, kurį savo parašu patvirtino direktorius A. K., nurašė 919,68 Lt (266,36 Eur). Aktuose įrašytos prekės, skirtos perparduoti, nebuvo sunaudotos angaro remonto darbams, nes fiziniai asmenys (turėję verslo liudijimus) stogo remonto darbų realiai neatliko. Dėl 27062,99 Lt (7837,98 Eur) prekių, kurios nebuvo sunaudotos angaro stogo remonto darbams, nurašymo į sąnaudas direktorius A. K. UAB (duomenys neskelbtini) padarė 27062,99 (26143,31+919,68) Lt (7837,98 Eur) turtinę žalą.

Taip jis pasisavino didelės vertės svetimą turtą ir padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje.

A. K., laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2012-05-24, sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą (Kauno apygardos teismo 2012-05-24 nutartimi iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2012-06-05), o būtent – būdamas uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) direktorius ir turėdamas vadovautis LR Akcinių bendrovių pakeitimo įstatymo (2003-12-11 Nr.IX-1889) 19 straipsnio „Bendrovės organai“ 8 dalies nuostata, kad „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, būdamas atsakingas už bendrovės veiklą, sąmoningai blogai ją valdydamas siekė, jog įmonė taptų nemokia, t. y. aukščiau išvardintais būdais, pasisavino 1202 062,99 Lt (595000 Lt + 580000 Lt + 27062,99 Lt) (348141,50 Eur) įmonės lėšų, tokiu būdu žymiai pablogėjo UAB (duomenys neskelbtini) finansinė padėtis, tai lėmė bendrovės nemokumą ir bankrotą, todėl buvo padaryta didelė turtinė žala bendrovės kreditoriams, iš jų:

Taip padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 209 straipsnyje.

A. K., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)), reg. (duomenys neskelbtini), direktorius, bei žinodamas, kad pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 21 straipsnio „atsakomybė už apskaitos organizavimą“ 1 punktą „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, bei 2 punktą „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, yra atsakingas už apskaitos organizavimą, dokumentų pateikimą ir išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2012-05-24 apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą: tai yra jis neužtikrino UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos ir kitų dokumentų saugojimo tvarkos, neišsaugojo ir ikiteisminio tyrimo metu tyrimui nepateikė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų: 2009 metų kasos knygų ir grynųjų pinigų apskaitos dokumentų, 2009 – 2010 metų atskaitingų asmenų avanso apyskaitų ir apskaitos registrų, bankinių dokumentų už 2009-2010 m., darbo užmokesčio apskaitos dokumentų už 2009-2010 m., išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registracijos žurnalų už 2009 m. ir pirminių dokumentų už 2009-2010 m., gautų PVM sąskaitų faktūrų registravimo žurnalų už 2009 m. ir pirminių dokumentų už 2009-2010 m., įvežtų prekių iš ES apskaitos registrų ir pirminių dokumentų už 2009-2010 m., bei 2011 m. lapkričio-gruodžio mėn., avansinių apyskaitų už 2009-2010 m., ilgalaikio turto apskaitos už 2009 m., tuo pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka“ 1 punkto nuostatą, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 punkto nuostatą, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“;

Be to, pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.I-574) 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas” 1 dalies, kuri nurodo, kad “ visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <…>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”, 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas” 2 dalies, kuri nurodo, kad: ”į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (2009-07-22 nutarimo Nr.766 redakcija) 9 punkto, kuris nurodo: „ <...> Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu.“ reikalavimus,– nes: iš atsiskaitomųjų sąskaitų tiriamuoju laikotarpiu išimtų 1319617,04 Lt (382187,51 Eur) neįnešė į bendrovės kasą; pasirašė aukščiau paminėtus 13 vnt. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitų (2010-09-29, serija A Nr. 7728201, 2010-10-28, serija A Nr. 7728202, 2010-09-29, serija A Nr. 7728251, 2010-10-28, serija A Nr. 7728252, 2010-09-29, serija A Nr. 7728301, 2010-10-28, serija A Nr. 7728302, 2010-10-01, serija A Nr. 7412001, 2010-10-29, serija A Nr. 7412002, 2010-10-01, serija A Nr. 7412051, 2010-10-29, serija A Nr. 7412052, 2010-10-01, serija A Nr. 5064202, 2010-10-29, serija A Nr. 5064203, 2010-12-23, serija A Nr. 8136401), kurie buvo surašyti neįvykusioms ūkinėms finansinėms operacijoms pateisinti, šiuos kvitus, surašytus neįvykusioms finansinėms operacijoms dėl 580000 Lt (167979,61 Eur) išmokėjimo fiziniams asmenims už atliktas paslaugas pagal verslo liudijimus, nurodė įrašyti į avanso apyskaitas, įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu šia suma sumažino savo įsiskolinimą bendrovei, taip bendrovei padarydamas 580000 Lt (167979,61 Eur) žalą; 2009 metais pasirašė prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus, kurie buvo surašyti neįvykusioms ūkinėms finansinėms operacijoms pateisinti, šiuos kvitus, surašytus neįvykusioms finansinėms operacijoms dėl 595000 Lt (172323,91 Eur) išmokėjimo fiziniams asmenims už atliktas paslaugas pagal verslo liudijimus, nurodė įrašyti į avanso apyskaitas, įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu šia suma sumažino savo įsiskolinimą bendrovei, taip bendrovei padarydamas 595000 Lt (172323,91 Eur) žalą; 2010 metais lapkričio mėn. į sąnaudas nurašė įmonės prekes kaip panaudotas angaro remonto darbams: pagal 2010-11-02 aktą Nr. ŪK-11/2010r, kurį savo parašu patvirtino direktorius A. K., nurašė 26143,31 Lt (7571,63 Eur) ir pagal 2010-11-02 aktą Nr. ŪK-12/2010r, kurį savo parašu patvirtino direktorius A. K., nurašė 919,68 Lt (266,36 Eur), kuriuose buvo įrašytos neįvykusios ūkinės operacijos, nes aktuose įrašytos prekės, skirtos perparduoti, nebuvo sunaudotos angaro remonto darbams, nes fiziniai asmenys (turėję verslo liudijimus) stogo remonto darbų realiai neatliko, įtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą, taip bendrovei padarydamas 27062,99 (26143,31+919,68) Lt (7837,98 Eur) žalą; pagal įrašus atskaitingo asmens direktoriaus A. K. 2011 m. sausio - gruodžio mėn. avanso apyskaitose, jis į bendrovės kasą negrąžino: 2011-01-31 – 984401,10 Lt (285102,26 Eur), 2011-02-28 – 1104658,48 Lt (319931,21 Eur), 2011-03-31 – 1145483,60 Lt (331754,98 Eur), 2011-04-30 – 1172529,53 Lt (339588,02 Eur), 2011-05-31 – 1208077,08 Lt (349883,31 Eur), 2011-06-30 – 1063199,08 Lt (307923,74 Eur), 2011-07-31 – 901940,20 Lt (261219,94 Eur), 2011-08-31 – 756809,53 Lt (219187,19 Eur), 2011-09-30 – 874795,20 Lt (253358,20 Eur), 2011-10-31 – 1044675,11 Lt (302558,82 Eur), 2011-11-30 – 1238801,93 Lt (358781,84 Eur), 2011-12-31 - 1247330,40 Lt (361251,85 Eur) nepanaudotų piniginių lėšų likučio. Dėl padarytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, nuosavo kapitalo, turto ir įsipareigojimų vertės už 2009-01-01 – 2012-05-24 laikotarpį.

Taip apgaulingai tvarkė apskaitą ir padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje.

              Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis A. K. parodymus duoti atsisakė. Vėliau baigiamosiose kalbose ir suteikus paskutinį žodį, kaltinamasis nurodė, kad kaltinime nurodytų nusikaltimų nepadarė.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojos L. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus liudytoja L. K. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina.

              Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. K. paaiškino, kad 2009-07-24 su bendrove sudarė darbo sutartį Nr. D75, pagal kurią bendrovėje buvo paskirta eiti buhalterės pareigas. Jos darbo funkcijos bendrovėje buvo niekuo nesiskiriančios nuo buhalterio darbinių funkcijų bet kurioje kitoje bendrovėje, t. y., pirkimo dokumentų pajamavimas, Intrastato ataskaitų pildymas, kasos dokumentų suformavimas, avansinių apyskaitų apskaita, kuro nurašymas, pardavimo dokumentų sutikrinimas, skolų su Lietuvos tiekėjais ir pirkėjais derinimas. Einamųjų metų buhalteriniai dokumentai buvo laikomi bendrovės buhalterijos patalpose (kabinete), o praėjusių finansinių ir kitų metų Bendrovės buhalteriniai dokumentai buvo archyvuojami Bendrovės patalpose įrengtame saugomame archyve. Nuo 2011-06-01 buvo paskirta eiti vyr. buhalterės pareigas. Darbo sutartį su bendrove, vadovaujantis DK 127 str. 1 d., nutraukė nuo 2012-03-05. Darbo sutarties nutraukimo dieną visus buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2011-06-01 iki 2012-03-05 (imtinai), išskyrus dokumentus, perduotus Kauno apskrities VMI, kuriuos daugumoj perdavė asmeniškai, perdavė Bendrovės direktoriui A. K., apie tai buvo surašytas dokumentų priėmimo-perdavimo aktas 2012-03-05. Atliekant patikrinimą Kauno AVMI ji perdavė reikalaujamus dokumentus pagal surašytus 2012-03-01,2012-03-05 dokumentų poėmio aktus. Jai dokumentus perdavus direktoriui A. K., visi dokumentai, kiek jai žinoma, buvo laikomi prekybos angare, kuris buvo padalytas dalimis- vieną pusę naudojo UAB (duomenys neskelbtini) savo produkcijai, o dokumentai buvo laikomi laisvoje angaro pusėje. Iki kada jie ten buvo tiksliai pasakyti negali, tačiau kategoriškai pareiškia, kad jie buvo jai išeinant iš įmonės ir jai juos perdavus A. K.. Ar direktorius A. K. dokumentus išsivežė ar kas juos paėmė ar dar kur padėjo, jai nėra žinoma. Minimas angaras buvo rakinamas ir patekti į patalpas galėjo tik dirbantys asmenys. Daugiau apie UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus nieko pasakyti negali. Nori pažymėti, jog Bendrovės ūkinės – komercinės veiklos plėtojimu bei jos kompetencijai nepriklausančiais Bendrovės veiklos klausimais nesidomėjo, tai neįėjo į jos, kaip eilinės buhalterės pareigas. Jokių sprendimų, juolab – susijusių Bendrovės veiklos vykdymu, sutarčių pasirašymu ir kt., savarankiškai priimti neturėjo įgaliojimų ir niekada nepriimdavo. Dėl prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitų, išduotų trečiųjų asmenų, veikiančių pagal verslo liudijimus, užpildymą bei įtraukimą į įmonės (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą parodo, kad minėti kvitai, 8 vnt. arba 9 vnt. tikslaus skaičiaus nepamena, buvo užpildyti ir į Bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukti 2010 m. rudenį, tikslaus laikotarpio nepamena. Vykdydama UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. K. įsakymą, direktoriui A. K. jai pateikus Kauno apskrities VMI išduotų pažymėjimų apie trečiųjų asmenų, veikiančių pagal verslo liudijimus, pažymėjimų kopijas ir paslaugų teikimo sutartis, tikslių sutarčių datų, pavadinimų, sutarčių objektų ir kitų detalių nurodyti negali, nes nepamena, o tiksliau net nesigilino, užpildė minimus kvitus, bei perdavė juos direktoriui A. K.. Maždaug dviejų savaičių bėgyje, tikslios datos negali nurodyti nes nepamena, direktorius A. K. jai grąžino kvitų egzempliorius tenkančius Bendrovei, su trečiųjų asmenų parašais. Minėti kvitai direktoriaus A. K. nurodymu buvo įtraukti į Bendrovės apskaitą. Į klausimą „ ar savo apklausoje parodote būtent apie šiuos išrašytus 13 vnt. „Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitų“ – 2010-09-29 d. serija A Nr. 7728201, 2010-10-28 d. serija A Nr. 7728202, 2010-09-29 d. serija A Nr. 7728251, 2010-10-28 serija A Nr. 7728252, 2010-09-29 d. serija A Nr. 7728301, 2010-10-28 d. serija A Nr. 7728302, 2010-10-01 d. serija A Nr. 7412001, 2010-10-29 d. serija A Nr. 7412002, 2010-10-01 serija A Nr. 7412051, 2010-10-29 d. serija A Nr. 7412052, 2010-10-01 d. serija A Nr. 5064202, 2010-10-29 d. serija A Nr. 5064203, 2010-12-23 d. serija A Nr. 8136401, kurių kopijos pridėtos ikiteisminio tyrimo medžiagoje?“ atsako: Esančias tyrimo medžiagoje ir jai parodytos kvitų kopijos, tai yra tie patys dokumentai, apie kuriuos ji aukščiau kalbėjo. Į klausimą: „Kur yra minėtų išrašytų kvitų originalai? atsako: Kur šiuo metu yra šių kvitų originalai ji nežino. Tačiau jie tikrai buvo pridėti prie Bendrovės buhalterinių dokumentų. Patvirtina, kad jai parodyti 13 vnt. „Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitų“ yra surašyti jos ranka. Savo braižą atpažįsta. Tačiau užpildyti šiuos kvitus jai buvo nurodęs direktorius A. K.. Jisai jai buvo pateikęs ir sudarytas Rangos sutartis. Galimai jai buvo pateiktos tos pačios Rangos sutartys, kurios kaip mato yra pridėtos prie tyrimo medžiagos. Be to mato, kad šios esančios sutartys ir esantys kiti dokumentai, kurie buvo pateikti Kauno AVMI, yra patvirtinti jos parašais. Tai yra greičiausiai tuo metu, kai Kauno AVMI tikrino UAB (duomenys neskelbtini), ir buvo pateiktos sudarytos Rangos sutartys su kitais dokumentais, kurių kopijas ji buvo patvirtinusi. Ant užpildytų 13 vnt. „Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitų“, asmenys, kurių duomenys yra įrašyti kvituose, tikrai prie jos nepasirašinėjo. Kvitus su parašais jai grąžino direktorius A. K.. Ar tai būtent šių asmenų pasirašyti kvitai, ji pasakyti negali. Tačiau ji pati jokių parašų ant šių išrašytų kvitų neklastojo, už nieką nepasirašė. Į klausimą: „Kas vėliau VMI pateikė asmenų – L. P., A. S., V. S., G. K., D. J., M. I., E. S., D. B., E. K., A. M., R. V., S. Ž., M. T. „Metines pajamų deklaracijas“ ir „Individualios veiklos pajamos“ už 2009-2010 m. laikotarpį ir kas jas prieš tai supildė?“ atsako: Datos tikslios nepamena, tačiau direktorius A. K. jai žodžiu įsakė, kad ji supildytų minėtų asmenų Pajamų deklaracijas. Kaip pamena, kad ji tada direktoriui A. K. buvo sakiusi, kad galėtų padėti asmenims užpildyti deklaracijas, jog galima būtų pateikti VMI, o ne už juos supildyti. Jam sakė, kad ji nemato ar šie asmenys dar dirba kur nors, ar gauna dar kokias pajamas ir pan. Tai yra, jog ji negali už tuos asmenis supildyti deklaracijų. Tačiau jai direktorius A. K. tik pasakė „užpildyk ir paduok man“. Direktoriaus nurodymą įvykdė. Ji tik supildė deklaracijas ir jas padavė A. K.. Pildydama už šiuos asmenis deklaracijas, ji tik įrašė tuos skaičius, t. y. „Individualios veiklos pajamos“ po 85000 Lt. Ar būtent šias deklaracijas ji užpildė, kurios yra pridėtos prie tyrimo medžiagos, jau tiksliai pasakyti negali. Tačiau pati užpildytų deklaracijų ji niekur nesiuntė ir pati nepateikinėjo. Ji pačių „pinigų nematė“. Tai yra nori pasakyti, kad ji pati nematė, ar pagal surašytus kvitus realiai šiems asmenims buvo išmokėtos tokios sumos pinigų. Ar realiai buvo atlikti kokie nors darbai, pagal sudarytas 2010 m. Rangos sutartis, ji tikrai nematė. Dėl 2009 m. galimai birželio mėn. kažkokių sudarytų Rangos sutarčių, su asmenimis dirbančiais pagal verslo liudijimus ir išmokėtų pinigų, bendroje sumoje 595 000 Lt, ji nieko paaiškinti negali, kadangi įmonėje dirbti pradėjo tik nuo 2009 m. liepos mėn. pabaigos. 2009 – 2010 m. laikotarpiu, šioje įmonėje dirbo tik buhaltere. Atliko darbus, kuriuos jai nurodydavo. (6 t., b. l. 6, 15-16)

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojos A. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus liudytoja A. M. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina.

              Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. M. paaiškino, kad

nuo pirmos klasės iki 12 klasės ji mokėsi J. Grušo vidurinėje mokykloje, jos klasėje mokėsi S. K.. Būnant lygtai 12-oje klasėje, klasiokė G. K. jai, bei klasiokei S. Ž. pasiūlė užsidirbti po 100-300 Lt. Kaip jai buvo paaiškinta, kad daryti nieko nereikės, tik nuvažiuoti į mokesčių inspekciją bei išsiimti verslo liudijimą. G. K. buvo sakiusi, kad už tokią pat paslaugą 2009 metais ji jau buvo gavusi apie 300 Lt. Tais pačiais metais, datos neatsimena, visi susitarę, ji, S. Ž., G. K. ir S. K. nuvažiavo (vežė S. K. su mašina) į valstybinę mokesčių inspekciją, kur parašė prašymus gauti verslo liudijimus lygtai statybos ar tai renovacijos darbams. Už verslo liudijimus sumokėjo S. K.. Už išimtus verslo liudijimus gavo po 100 Lt (ar tai 200 Lt, tiksliai neatsimena), kuriuos davė S. K. tėtis A. K., kažkur po mėnesio, savo namuose J. Grušo gatvėje. Jai buvo išduotas verslo liudijimas 2010 metais Nr. IL105876, kuris galiojo nuo 2010-10-01 iki 2010-10-31 dienos. Išsiėmus verslo liudijimus važiavo namo. Jokių darbų pagal išimtus verslo liudijimus niekad neatliko. Maždaug 2011 pavasarį S. Ž. paskambino S. K. ir pasakė, kad jos abi turi vykti į UAB (duomenys neskelbtini) (ten dirbo S. K. tėtis A. K.) (duomenys neskelbtini) gatvėje, užpildyti kažkokius dokumentus, susijusius su verslo liudijimais. Ją ir S. Ž. vėl pasiėmė S. K. ir nusivežė į (duomenys neskelbtini) gatvę, adreso neatsimena, bet į firmą UAB (duomenys neskelbtini), kur bendrovėje buhalterei davė visus turimus VMI išduotus dokumentus ir pasirašė nurodytuose vietose po to, kai buhalterė užpildė čekių knygeles bei kitus kažkokius dokumentus. Atsiėmus buhalterės užpildytus dokumentus pastaroji joms pasakė, kad reikia deklaruotis pajamas. Pajamas deklaravo kaip joms ir buvo pasakyta, ir tada ji pamatė, kad „uždirbo“ 80000 Lt. Gali pakartoti ir tiksliai pasakyti, kad nei ji, nei S. Ž. ar G. K. firmoje pagal verslo liudijimus nieko nedirbo, nėra ir pirkę jokių statybinių medžiagų, ir nėra gavusios tokių pinigų. Po to kai pasirašė pas buhalterę, jas S. K. nuvežė į VMI dėl minėtų pajamų deklaravimo. Už tai, kad važiavo į UAB (duomenys neskelbtini) pas buhalterę pildyti dokumentų, bei deklaravo negautas 80000 Lt pajamas, jos gavo iš A. K. papildomai dar lygtai po 100 ar tai 200 Lt, tiksliai neatsimena, bet bendroje sumoje gavo 300 Lt. Ji žino, kad E. S., G. K., R. V. mokėsi jos mokykloje. (6 t., b. l. 17-18)             

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojos S. Ž. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus liudytoja S. Ž. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina.

              Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. Ž. paaiškino, kad ji mokinosi J. Grušo vidurinėje mokykloje, vienoje klasėje mokinosi ir S. K.. Būnant lygtai 12-oje klasėje, lygtai vasarą S. K. ar tai G. K., jai bei jos draugei A. M. pasiūlė užsidirbti po 100 Lt. Kaip jai paaiškino, daryti nieko nereikės, tik nuvažiuoti į mokesčių inspekciją bei išsiimti verslo liudijimą. G. K. už tokią pat paslaugą 2009 metais jau buvo gavusi 100 Lt. Ji sutiko ir vieną dieną visi susitarę - ji, A. M. , G. K. ir S. K. nuvažiavo (vežė S. K. su mašina) į valstybinę mokesčių inspekciją, kur parašė prašymus gauti verslo liudijimus lygtai renovacijos darbams. Už verslo liudijimus sumokėjo S. K.. Už išimtus verslo liudijimus visos gavo po 100 Lt, kurios davė S. K. tėtis A. K.. Kada tiksliai buvo joms duoti pinigai, ar prieš verslo liudijimo išėmimą ar jau išsiėmus, ji neatsimena. Jai buvo išduotas verslo liudijimas 2010 metais Nr. CJ105868 kuris galiojo nuo 2010-10-01 iki 2010-10-31 dienos. Jokių darbų pagal išimtus verslo liudijimus jos niekad neatliko. Maždaug 2011 pavasarį ją vėl pasiėmė S. K. ir nusivežė į (duomenys neskelbtini) gatvę, adreso neatsimena, bet į firmą UAB (duomenys neskelbtini), (tiksliai atsimena kad važiavo A. M.), kur bendrovėje buhalterei davė visus turimus dokumentus, bei pasirašė nurodytuose vietose po to, kai buhalterė užpildė čekių knygeles bei kitus kažkokius dokumentus, bei pasakė, kad joms reikia deklaruotis pajamas. Pajamas deklaravo kaip joms ir buvo pasakyta, ir tada ji pamatė, kad „uždirbo“ 80000 Lt. Patvirtina, kad nei ji, nei A. M. ar G. K. firmoje pagal verslo liudijimus nieko nedirbo, nėra ir pirkę jokių statybinių medžiagų. Už tai, kad važiavo į UAB (duomenys neskelbtini) pas buhalterę pildyti dokumentus (čekių knygeles) jos gavo iš A. K. papildomai dar lygtai po 100 ar tai 200 Lt. Ji žino, kad E. S., G. K., R. V. ir A. M. mokinosi jos mokykloje. ( 6 t., b. l. 19-20)

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojos M. T. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus liudytoja M. T. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina.

              Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. T. paaiškino, kad 2010 metais ji mokinosi 11-oje klasėje Kovo 11-osios mokykloje. Jai bendraujant internetu su draugais teko susirašinėti su vaikinu, vardu Rolandas. Nei pavardės, nei kur jis gyvena (gyveno) ji nežino. Lygtai kažkur Vilijampolėje. Toliau bendraujant įvairiomis temomis ji kažkaip užsiminė jam, kad norėtų kur nors padirbėti savaitgaliais. 2010 metų lygtai rudenį jai Rolandas atrašė, kad yra galimybė užsidirbti kažkiek tai pinigų dirbant savaitgaliais prie kažkokių statybų, kur merginos valo po atliktų darbų patalpas. Sakė, kad tai bus kažkokia restauracijos įmonė, apmokės nuo dirbtų valandų skaičiaus. Ji sutiko su pasiūlymu. Tada Rolandas jai parašė, kad ji turi išsiimti verslo liudijimą. Ji atrašė, kad nežino nei kur ten jį išsiimti, nei kur važiuoti. Tada Rolandas jai pasiūlė nuvažiuoti kartu ir jis jai viską parodys. Abu sutartu laiku susitiko Europos prospekte esančioje mokesčių inspekcijoje. Tenai ji užpildė prašymą gauti verslo liudijimą, bei sumokėjo mokesčius (lygtai kelis šimtus litų). Gavus verslo liudijimą Rolandas pasakė, kad ji jam duotų savo verslo liudijimą, o jis sutars su darbdaviais ir ją informuos kada ateiti dirbti. Davus Rolandui verslo liudijimą, pastarasis dingo iš jos akiračio, neatsakinėjo nei elektroniniu paštu, nei telefonu nekėlė ragelio ir neatrašė. Kur papuolė jos verslo liudijimas jai nėra žinoma, su Rolandu daugiau nesusisiekė. Kategoriškai pareiškia, kad pagal išimtą verslo liudijimą laikotarpiu nuo 2010-09-29 iki 2010-10-29 ji niekur nedirbo, nieko neuždirbo, bei nėra deklaravusi jokių pinigų. Tokio asmens A. K. ji nepažįsta, apie UAB (duomenys neskelbtini) nėra girdėjusi. (6 t., b. l. 21-22)

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo A. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus liudytojas A. S. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina.

              Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S. paaiškino, kad

nuo pirmos klasės iki 12 klasės jis mokėsi J. Grušo vidurinėje mokykloje, gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Toje pat gatvėje gyvena S. K., su kurio bendrauja, pastarąjį pažįsta kaip kaimyną. 2009 metais, lygtai vasarą, jam S. K. pasiūlė darbą tėvo A. K. įmonėje (kuom įmonė užsiima nežino). S. K. sakė, kad reikės kažką dirbti prie statybų, kažką restauruoti, ką tiksliai, bus pasakyta ateityje. Darbas susijęs su statybomis jį domino, todėl sutiko. S. K. jam pasakė, kad jis turi išsiimti verslo liudijimą šiai veiklai pradžiai mėnesiui, o po to kaip gausis. Mano, kad tokie patys pasiūlymai buvo patekti ir kaimynams M. I., D. J. ir L. P., kadangi tuo pačiu metu kartu išsiiminėjo verslo liudijimus. Ar į mokesčių inspekciją vyko kartu ar atskirai neatsimena, tik pamena, kad VMI juos matė. Mokesčių inspekcijoje jie sumokėjo gautais iš K. pinigais. Kas konkrečiai jiems davė pinigus, ar tėvas A. K., ar sūnus S. K. neatsimena, tačiau už verslo liudijimą buvo sumokėta ne iš jo pinigų. Užpildęs prašymą bei pateikęs kasos kvitą apie sumokėjimą tą pačią dieną gavo verslo liudijimą. Gavęs verslo liudijimą jį atidavė kažkuriam iš K., kuriam tiksliai neatsimena, lygtai S. Jam tada buvo pateiktas dar kažkoks dokumentas, ar tai sutartis nežino, kurį pasirašė neskaitęs. Paprašė pasirašyti ir pasirašė, pasitikėjo kaimynu. Kokius tiksliai dokumentus gavo iš VMI nežino. Atidavus dokumentus jam S. K. pasakė, kad su juo susisieks kai tik viską sutvarkys ir kai bus darbo, tačiau taip ir nepaskambino, pagal išimtą verslo liudijimą dirbti neteko. Kur yra UAB (duomenys neskelbtini) nežino, niekada nėra buvęs. 2010 metais jis išvažiavo į užsienį ir daugiau jokių reikalų su S. ar A. K. neturėjo, į VMI nėra važiavęs, bei nėra deklaravęs gautų pagal verslo liudijimą 85000 Lt. Apie tai, kad jis lygtai dirbo pagal minimą verslo liudijimą, bei gavo 85000 Lt girdi pirmą kartą. Už tai, kad išsiėmė savo vardu verslo liudijimą jokio atlygio negavo. (6 t., b. l. 23-24)

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo R. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus liudytojas R. V. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina.

              Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. V. paaiškino, kad nuo 2012-09-20 atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje Pirmame sektoriuje. Iki suėmimo gyveno adresu (duomenys neskelbtini). 2009 metais baigė A. Puškino vakarinę mokyklą. Dar 2010 m. buvo išklausęs stogdengio profesijos kursus, į kuriuos siuntė Darbo biržos Kauno skyrius. S. K. pažįsta. Pastarasis nuo ketvirtos klasės yra jo draugas, gyveno vienoje gatvėje. 2010 m. tikslios datos nepamena, buvo turėjęs verslo liudijimą. Verslo liudijimą jam reikėjo įsigyti kai išėjo iš Darbo biržos po kursų, nes vėliau būtų negalėjęs tenai registruotis. Įsigydamas verslo liudijimą VMI buvo vienas. 2010 m. buvo įgijęs stogdengio kvalifikacijos pažymėjimą. Visus jo dokumentus gali turėti sesuo. Pagal verslo liudijimą nieko nedirbo. Tokio užsakovo kaip UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo, net nėra girdėjęs, jokios Rangos sutarties nėra pasirašęs, jokio objekto neapžiūrinėjo ir nedirbo, medžiagų nepirko, nedarė jokios darbų sąmatos. Jokių pinigų - 85000 Lt negavo, nes nieko nedirbo, nėra deklaravęs ir pateikęs už 2010 m. jokių deklaracijų. (6 t., b. l. 28-29)

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo D. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

              Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. B. paaiškino, kad jis mokėsi ir 12 klasių baigė Kauno Sargėnų vidurinėje mokykloje. Prieš tai mokinosi Kauno Grušo vidurinėje mokykloje. S. K. pažįsta seniai. Kada tiksliai su juo susipažino jau nepamena. Tačiau pastarasis buvo labiau kaip pažįstamas, nei draugas. L. P., A. S., E. S., M. I., V. S., G. K., D. J., E. K., M. T., S. Ž., A. M. jis nepažįsta. Pažįsta R. V., tačiau pastarasis jam ne draugas. Kadangi jis bendravo su S. K., pažinojo ir jo tėvą A. K.. Datos tikslios nepamena, tai galėjo būti apie 2010 metus, galimai kai buvo atėjęs pas S. į namus, jo tėvas A. jam pasiūlė užsidirbti pinigų. Tiksliai ką tuo metu jam A. K. sakė, tai yra koks buvo jo pasiūlymas kaip jis galėtų užsidirbti pinigų, jau nepamena. Jis tik gali patvirtinti, kad su A. K. pasiūlymu sutiko. Be to kaip pamena, kad tas pasiūlymas labiau buvo susijęs su darbu ir jam reikėjo tik išsiimti verslo liudijimą. Vienas nuvyko į Mokesčių inspekciją ir užpildęs dokumentus išsėmė verslo liudijimą. Verslo liudijimo numerio nepamena, be to nepamena kokiam tiksliai laikotarpiui buvo išimtas verslo liudijimas. Galimai už šią paslaugą mokesčių inspekcijoje atsiskaitė iš A. K. duotų pinigų. Tačiau kiek jam reikėjo susimokėti ir kiek A. K. jam galėjo duoti pinigų, nepamena. Gavęs verslo liudijimą atidavė A. K.. Ar daugiau buvo gavęs dar kokių papildomų dokumentų, jau nepamena. Tačiau sau tikrai nieko gavęs iš mokesčių inspekcijos nepasiliko. Jis pagal gautą verslo liudijimą jokių darbų neatlikinėjo ir jokių pajamų negavo. Tiksliai jau nepamena, ar A. K., kad jis išsiimtų verslo liudijimą, dar būtų davęs papildomai pinigų ir kiek. Tiksliai jau nepamena kada, tačiau buvo nuvykęs pas A. K. į darbą, jo įmonę, (duomenys neskelbtini) g. Tenai jam buvo duoti pasirašyti kažkokie dokumentai, tačiau nežino kokie. Jis duotus dokumentus pasirašė. Kas buvo surašyta tuose dokumentuose, tikrai neskaitė. Jo paprašė, jis ir pasirašė. Negalvojo, kad pasirašydamas jam duotus dokumentus, daro kažką nusikalstamo. Kokie buvo pačio A. K. ketinimai, jis nežino. Jokio angaro stogo jis neremontavo, jokių medžiagų nepirko. Jam parodytos dokumentų kopijos - 2010-09-29 Rangos sutartis, Darbų sąmata, Darbų perdavimo-priėmimo aktas, yra pasirašyti jo ranka. Savo parašą atpažįsta ir patvirtina jo tikrumą. Patvirtina, kad parašai, esantys ant dviejų kvitų, dėl išmokėtų pinigų, 2010-09-29 d. Nr. 7728201 ir 2010-10-28 Nr. 7728202, yra jo, juos tikrai pasirašė. Ar šie kvitai buvo užpildyti, kai juos pasirašė, nepamena. Tačiau išrašytų kvituose tokių pinigų sumos jis niekada nėra gavęs. Jam UAB (duomenys neskelbtini) tokių pinigų niekad nemokėjo. Kad vėliau reikės deklaruoti mokesčiuose pajamas, kokių jis nėra gavęs, apie tai A. K. jam nieko nebuvo sakęs. Bet tikrai pamena, kad žymiai vėliau jis buvo iškviestas į mokesčių inspekciją ir joje būnant mokesčių inspekcijos darbuotoja pildė kažkokias deklaracijas. Pats jis nieko nepildė ir asmeniškai nesiuntė. Daugiau jokių paslaugų atlikti A. K. jo neprašė. Kad jis neva dirbo ir gavo 85000 Lt pajamų, tai apie tai tiksliai sužinojo, kai jo pradėjo ieškoti policijos pareigūnas, kviesdamas apklausai. Su S. K. jis jau ilgas laiko tarpas nesimatė. Žino, kad pastarasis gyvena Anglijoje ir retkarčiais susirašo per Skype. Kad A. K. pasinaudos jo naivumu ir pasisavins įmonės pinigus, jis apie tai nieko nežinojo ir tuo labiau netgi nesuprato. ( 6 t., b. l. 36-37)

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo R. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus liudytojas R. M. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina.

              Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. M. paaiškino, kad

jis nuo 2005 m. balandžio mėn. iki 2012 m. kovo mėn. dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Į darbą jį priėmė įmonės vadovas A. K.. Įmonės patalpos buvo (duomenys neskelbtini). Įmonės veikla buvo prekyba varžtais, tvirtinimo detalėmis. Įmonėje dirbo vadybininku, po to buvo paaukštintas iki komercijos direktoriaus Lietuvos rinkai pareigų. Pradžiai buvo mokamas minimalus atlyginimas, išaugus pardavimams atlyginimas buvo padidėjęs iki 3000 Lt per mėn. Tai truko apie 2008-2009 metus. Vėliau įmonės vadovas A. K. atlyginimus vėl sumažino. Minėtose įmonės patalpose jis būdavo nuolat, t. y. kiekvieną darbo dieną. Išskyrus ofise nebūdavo, kai išvykdavo į užsienį darbo reikalais. Kad 2009 metais arba 2010 metų rudenį, po įvykusios 2010 m. rugpjūčio audros, būtų remontuojamas įmonei priklausančio angaro stogas, esantis (duomenys neskelbtini), jis to nematė. Tuo labiau niekada nėra matęs, kad minimu laikotarpiu, įmonės angaro stogą būtų remontavę jauno amžiaus žmonės, tiek vaikinai, tiek merginos. Jeigu įmonės buhalterijoje atsispindi kažkokie atlikti įmonėje darbai ir asmenims išmokėti pinigai už darbus, t. y. dėl angaro stogo remonto, apie tai mano, kad gali paaiškinti buvęs įmonės vadovas A. K.. (6 t., b. l. 38)

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo K. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus liudytojas K. V. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina.

              Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. V. paaiškino, kad jis nuo 2010 m. liepos mėn. iki 2011 m. birželio mėn. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), buvo pirkimų vadybininkas. Įmonės veikla buvo prekyba tvirtinimo detalėmis. Įmonės patalpos buvo adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu buvo įrengtos tiek administracinės patalpos, tiek sandėlis. Įmonės vadovas buvo A. K.. Į šią įmonę jis įsidarbino radęs skelbimą, kad yra ieškomas vadybininkas. Dalyvavo konkurse ir buvo priimtas į darbą. Jam buvo nustatytas atlyginimas - 1000 Lt per mėnesį. Darbo sąlygomis buvo patenkintas, patiko kolektyvas. Jo darbas buvo susijęs su produkcijos ieškojimu, užsakymu. Tai yra daugiausia jis būdavo tik administracinėse patalpose, išvykti tekdavo retai. Iš šios įmonės išėjo, nes buvo gavęs iš kitos firmos pasiūlymą su geresnėmis sąlygomis, be to pačioje UAB (duomenys neskelbtini) iškilo sunkumai. Į klausimą, ar jam dirbant buvo matęs, kai 2009 m. arba 2010 metų rudenį būtų vykdomi UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio angaro stogo darbai ir dirbtų jauno amžiaus vaikinai bei merginos, tai tikrai to nematė. Kad 2010 m. rugpjūčio mėn. praūžusios vėtos metu buvo nuplėšta angaro stogo dalis, tikrai tai matė, bet kad kas nors tvarkytų stogą, tai tikrai nematė. Apie įmonės finansinius reikalus nieko negali paaiškinti, nes tai buvo ne jo kompetencijoje žinoti. Gali tik pasakyti, kad jo žiniomis įmonė turėjo skolų. Tačiau kam, kiek, skaičių tikrai nežino. Ar įmonės vadovas A. K. buvo sudaręs sutartis su asmenimis, dirbančiais pagal verslo liudijimus remontuoti angaro stogą, jis apie tai nieko nežino ir nėra girdėjęs. Mano apie tai turi paaiškinti įmonės buvęs vadovas A. K.. (6 t., b. l. 39)

                            Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo L. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus liudytojas L. R. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina.

              Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. R. paaiškino, kad jis nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. iki 2011 m. kovo mėn. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininku. Šioje įmonėje įsidarbino radęs internete skelbimą dėl priėmimo į darbą. Įmonės vadovas buvo A. K.. Įmonės ofisas buvo adresu (duomenys neskelbtini), tik numerio jau nepamena, Kaune. Įmonės veikla buvo tvirtinimo detalių prekyba. Minėtu adresu yra įsikūrusių daug įmonių. UAB (duomenys neskelbtini) priklausė du angarai, iš kurių vienas buvo naudojamas kaip sandėlis, o antrame buvo įrengtas ofisas. Jo darbas pagrinde buvo ofise, tačiau tekdavo ir išvykti. Jo darbo užmokestis per mėnesį sudarydavo apie 800 Lt. Iš šios įmonės išėjo savo noru, be to įmonės buvo sunki finansinė padėtis, trūkdavo apyvartinių lėšų. Be to, kad jis kelis mėnesius sirgo ir nedirbo, jam sugrįžus į darbą ir pats įmonės vadovas A. K. pasakė, kad nori jį atleisti, nes mažina darbuotojų skaičių, kadangi įmonei gresia bankrotas. Jam dirbant iš šono susidarė įspūdis, kad įmonė dirbo nepelningai, nes pastoviai trūkdavo lėšų atsiskaitymams, atlyginimams, pats įmonės vadovas A. K. minėdavo, jog trūksta pinigų. Apie įmonės finansinius reikalus nieko nežino, nes įmonė turėjo buhalteres ir jos viską tvarkė. Kadangi jis 2009 metais šioje įmonėje nedirbo, tai nežino, ar buvo tvarkomas angaro stogas. Kai 2010 m. rugpjūtį praūžė vėtra, tai matė, kad buvo atplyšusios vieno iš agaro stogo dalis. Jam teko matyti, kad į įmonę ateidavo asmenys ir ieškodavo vadovo. Tačiau ar tai buvo atvykę apžiūrėti angaro stogo iš draudimo, ar kokie darbininkai, apie tai nieko pasakyti negali. Pats A. K. sėdėdavo ofiso antrame aukšte, o darbuotojai pirmame. Tikrai nėra matęs, kad 2010 m. rudenį, nei vėliau, būtų remontuojamas angaro stogas, bei kad jį remontuotų jauno amžiaus vaikinai ir merginos. Apie tai, kad įmonės vadovas A. K. būtų sudaręs darbų sutartis, t. y. dėl angaro stogo remonto, su asmenimis įsigijusiais verslo liudijimus, jis nieko parodyti negali, nes nieko apie tai nežino. (6 t., b. l. 40)

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo L. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus liudytojas L. V. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina.

              Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. V. paaiškino, kad jis nuo 2010 m. birželio pabaigos iki spalio mėn. pabaigos dirbo UAB (duomenys neskelbtini) prekybos vadovu. Į šią įmonę pateko dalyvaudamas konkurse ir jį laimėdamas. Įmonės vadovas buvo A. K., įmonės patalpos buvo adresu (duomenys neskelbtini). Dirbdamas buvo atsakingas už pirkimo ir pardavimo padalinių funkcinį sutvarkymą. Įmonės veikla buvo prekyba tvirtinimo detalėmis. Jam dirbant buvo skirtas 1500 Lt uždarbis per mėnesį. Kadangi jo darbas labiau buvo susijęs su darbuotojų paieška, jų funkcijų atskyrimu, darbo su tiekėjais ir pirkėjais organizavimu ir kt., tai pagrinde jis būdavo įmonės ofise. Apie 2010 m. rugpjūčio mėn. praūžus vėtrai, nuo vieno iš įmonės angarų vėjas nuplėšė apie 20 m2 skardos. Stogas tapo nesandarus ir drėgmė pradėjo skverbtis į prekių sandėliavimo patalpas. Kadangi įmonės pastatas buvo draustas, jis vadovo A. K. nurodymu kreipėsi į draudimo bendrovę „IF draudimas“. Atvykę draudimo įmonės atstovai užregistravo įvykį. Be to jis į kelias statybines įmones buvo išsiuntęs užklausimus, kad paskaičiuotų ir pateiktų stogo tvarkymo darbų sąmatą. Bendrovė (duomenys neskelbtini) atsiuntė sąmatą apie 5000 Lt, jau tikslios sumos nepamena. Dar ir iš kitų bendrovių buvo atėję atsakymai su apskaičiuotomis sąmatomis, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) pasiūlymas buvo pigiausias. Su gautomis iš įmonių apskaičiuotomis sąmatomis buvo supažindintas įmonės vadovas A. K., be to pati sąmata suderinta su draudimo bendrove. Kaip pamena, kad UAB (duomenys neskelbtini) būtų angaro stogą sutvarkiusi per kelias savaites. Pamena, kad vadovas A. K. sakė, kad priims sprendimą dėl angaro stogo remonto, tačiau jokie remonto darbai nebuvo atlikti bent jo darbo laikotarpiu, nes iš šios įmonės jis savo noru išėjo spalio mėn. Kodėl įmonės vadovas A. K. delsė priimti sprendimą dėl angaro stogo remonto nežino, juk bendrovė nebūtų patyrusi papildomų išlaidų, kadangi remonto darbus būtų padengęs draudimas. Jo darbo laikotarpiu nei jokia įmonė, nei jokie fiziniai asmenys angaro stogo tikrai neremontavo. Ar bendrovės angaro stogas buvo remontuotas vėliau, apie tai nieko nežino. (6 t., b. l. 41)

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo E. T. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus liudytojas E. T. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina.

              Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. T. paaiškino, kad jis nuo 2003 m. vasario mėn. iki 2011 m. balandžio mėn. dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Kaip pamena, kad tuo metu, t. y. 2003 metais jis ieškojosi darbo ir iš savo sesers sūnaus G. S., kuris tuo metu dirbo šioje įmonėje, sužinojo, kad yra laisva darbo vieta. Taip ir įsidarbino įmonėje. Įmonės vadovas buvo A. K.. Jo pareigos buvo vadybininkas. Įmonės veikla buvo varžtų prekyba. Jis pagrinde dirbo su Baltarusijos rinka, dažnai vykdavo į komandiruotes. Jo darbo užmokestis buvo apie 1000 Lt. Gali pasakyti, kad įmonė dirbo pelningai, verslas sekėsi. Iš šios įmonės išėjo, kadangi sulaukė pensijinio amžiaus. Be to įmonėje prasidėjo nesklandumai, apkalbos, intrigos, pradėjo strigti apmokėjimai už užsakytas prekes. Apie patį įmonės vadovą – A. K., nieko per daug negali pasakyti. Praktiškai savo darbo metu jo ir nematydavo, tik susitikdavo, kai reikėdavo atsiskaityti. Įmonės patalpos buvo (duomenys neskelbtini). Jis pamena, kad 2010 m. vasarą praūžus vėtrai, buvo nuplėštas įmonės pastato angaro stogo dalis. Kad būtų angaro stogas remontuojamas, to tikrai nematė. Jo manymu, kad angaro stogo tikrai niekas netvarkė. Nematė dirbančių ant stogo nei jaunų vaikinų, nei tuo labiau merginų. Be to nieko negali pasakyti, ar 2009 metų rudenį buvo įmonėje atliekami kokie remonto darbai ir pagal verslo liudijimus dirbo asmenys, tiek vaikinai, tiek merginos. Dar ankstesniais metais įmonės patalpos buvo nedidelės, o vėliau jos prasiplėtė ir tikrai buvo tvarkomos. Tačiau kelintais metais tai įvyko, jau tikrai nepamena. Apie įmonės finansinius reikalus jis apskritai nieko nežino, buvo tik eilinis darbuotojas ir tai neįėjo į jo kompetenciją. Visus finansų tvarkė įmonės vadovas, todėl tik A. K. gali pasakyti, kaip buvo tvarkomi finansai. Be to įmonėje dirbo ir buhalterės. Apie 2009 ir 2010 metais išmokėtus pinigus už kažkokius atliktus darbus asmenims, dirbusiems pagal verslo liudijimus, jis nieko nežino. Kai jis išėjo iš šios įmonės, bankrotas dar nebuvo paskelbtas. Dėl jo pasirašytų dviejų „Aktų 2010-11-02 Nr. ŪK-12/2010 r“, kaip komisijos nario, gali pasakyti tik tiek, kad galimai šios nurašytos medžiagos buvo panaudotos vykusiems remonto darbams įmonėje. Gal tuo metu ir buvo plečiamos įmonės patalpos ir vyko remonto darbai. Tiksliai jau nepamena. Be to jis tik pasirašydavo ant jam pateiktų „Medžiagų nurašymo aktų“, jų tikrai nestudijuodavo, ar tikrai nurodytos medžiagos buvo panaudotos. Mano, kad „Aktus“ galėjo sudaryti sandėlio vedėjas G. N., kadangi jisai buvo atsakingas už sandėlį. Kad buvo realiai naudojamos įmonės medžiagos remonto darbams, tai tvirtina. Tačiau ar toks kiekis būdavo sunaudojamas medžiagų, kaip nurašomas, tai tikrai nežino. (6 t., b. l. 42)

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo A. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus liudytojas A. R. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina.

              Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. R. paaiškino, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Įmonės pagrindinė vykdoma veikla – gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba. Įmonės ofisas yra adresu (duomenys neskelbtini). Žino, kad šiuo adresu buvo įsikūrusi UAB (duomenys neskelbtini). Nors šioje bendrovėje jam niekada neteko lankytis ir tiksliai nežino, kurios patalpos priklauso šiai bendrovei. Nurodytu adresu yra registruota nemažai įvairių įmonių. Kas buvo UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, jam nėra žinoma. UAB (duomenys neskelbtini) iš minėtos bendrovės yra pirkusi įvairias tvirtinimo detales. Su minėta įmone bendravo maždaug nuo 2000 metų pradžios ir ilgą laiką. Jokių išankstinių mokėjimų daroma nebuvo. Atsiskaitymai už prekes buvo vykdomi tik bankiniais pavedimais pagal UAB (duomenys neskelbtini) išrašytas PVM sąskaitas-faktūras. Statybos paslaugų minėtai bendrovei neteikė. Vienkartinė atlikta paslauga – autokrautuvo „Bobcat“ nuoma sniegui iš kiemo nuvalyti, tačiau datos kada tai buvo jau nepamena. UAB (duomenys neskelbtini) buvo kreipusis žodžiu dėl sąmatos sudarymo bendrovei priklausančio pastato stogo remontui po praūžusios audros. Kelintais metais tai buvo jau nepamena. Kas konkrečiai iš šios bendrovės kreipėsi, pavardės negali nurodyti, nes nepamena. Be to kreiptasi buvo ne į jį tiesiogiai. Stogo apžiūrėti ir išmatuoti buvo nuvykęs jo bendrovės darbuotojas E. M.. Po apžiūros buvo atlikti sąmatiniai skaičiavimai ir perduoti UAB (duomenys neskelbtini). Paskaičiavimus tuo metu atliko jo įmonės sąmatininkas ir greičiausiai sąmata buvo išsiųsta UAB (duomenys neskelbtini) el. laišku. Kadangi po sąmatos išsiuntimo UAB (duomenys neskelbtini) jokio atsakymo dėl tolimesnių stogo remonto darbų nepateikė, todėl sudaryta sąmata saugoma toliau nebuvo ir sunaikinta. Jo bendrovei, dėl stogo remonto darbų iš UAB (duomenys neskelbtini), jokie pinigai pervesti ar išmokėti nebuvo, jokių stogo remonto darbų neatlikinėjo. Ar kas remontavo UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio pastato stogą, jis nežino ir apie tai nieko paaiškinti negali. (6 t., b. l. 43)

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojos A. I. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus liudytoja A. I. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina.

              Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. I. paaiškino, kad M. I. yra jos brolis, bei jie su tėvais gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Ir ji, ir brolis M. I. mokėsi J. Grušo vidurinėje mokykloje. S. K. yra jų kaimynas, gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2010 metais jos brolis išvyko gyventi ir dirbti į Angliją, kur ir gyvena šiuo metu. 2013 metų vasarą gavo laišką iš Kauno AVMI, kurio buvo kviečiamas jos brolis M. I. duoti paaiškinimą. Kadangi jis buvo išvykęs, ji paskambino į VMI bei teiravausi, kokiu klausimu yra kviečiamas brolis ir nurodydama, kad M. I. yra išvykęs į užsienį. Jai buvo pasakyta, kad M. I. kviečiamas paaiškinti dėl pagal verslo liudijimą atliktų darbų atlikimo, bei už darbą gautų 85000 Lt. Po to ji teiravosi brolio M. I., dėl ko jis kviečiamas ir jis jai pasakė, kad su kažkokio draugo tėvu kažką darė, tiksliau neaiškino. Jai asmeniškai nėra žinoma, kad brolis M. I. 2009 metų liepos mėnesį dirbtų statybos darbus pagal verslo liudijimą, bei būtų uždirbęs 85 000 Lt. Apie gautus pinigus 85000 Lt pagal verslo liudijimą nežino nei tėvai, nei brolis ir mano, kad tai nėra tiesa. ( 6 t., b. l. 44-45)

Liudytoja Z. S. paaiškino, kad jos dukra V. S. mokėsi Milikonių vidurinėje mokykloje, po to lygtai 10 klasę baigė Beržyno vidurinėje mokykloje Šakių rajone, bei pabaigė mokslus Puškino vidurinėje mokykloje. 2009 metais pabaigus mokslus, išvyko dirbti į Vokietiją. Kiek jai yra žinoma, o be to ji dukrai skambino į Vokietiją ir duktė užtikrino, kad niekada nebuvo išsiėmusi verslo liudijimo, niekada nedirbo pagal verslo liudijimą UAB (duomenys neskelbtini), niekada nėra gavusi už darbą 85000 Lt, bei nėra tokių pinigų deklaravusi. Nei ji, nei Viktorija apie verslo liudijimą nieko pasakyti negali, apie tai girdi pirmą kartą. Galimai bus kažkas pasinaudojęs jos duomenimis, nes kiek atsimena, duktė buvo pametusi pasą, tačiau kada konkrečiai pasakyti negali, nes į pareigūnus nesikreipė. Dukra yra sąžininga, ji nurodė tikrus faktus ir meluoti negalėjo. ( 6 t., b. l. 48-49)

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojos L. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus liudytoja L. S. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina.

              Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. S. paaiškino, kad jos sūnus E. S. mokinosi J. Grušo vidurinėje mokykloje, kurią ir baigė. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Sūnaus draugų nepažinojo ir nežino nei vardų, nei pavardžių. 2009 metais, tikslios datos neatsimena, sūnus išvyko gyventi ir dirbti į Angliją, kur gyvena ir dirba lyg šiol. Jai nėra ir nebuvo žinoma apie tai, kad sūnus E. S. būtų išsiėmęs verslo liudijimą 2009-06-30 iki 2009-07-29, nes kiek atsimena, jis tuo laiku lygtai mokinosi. Jai taip pat nėra žinoma, kad E. S. pagal verslo liudijimą dirbtų UAB (duomenys neskelbtini) , ir nėra žinoma, kad už darbą (per mėnesį) butų gavęs 85000 Lt . Taip pat nežino, ar jis tokius pinigus yra deklaravęs. Mano, kad kaip mama tokius dalykus būtų žinojusi, nes tai realiai dideli pinigai ir E. S. būtų pasisakęs, kad tokius pinigus yra gavęs ir į užsienį nebūtu važiavęs dirbti. ( 6 t., b. l. 55-56)

Liudytojas E. M. paaiškino, kad jis dirbo bendrovėje (duomenys neskelbtini). Jam žinoma, kad iš (duomenys neskelbtini) jo bendrovė pirko medžiagas. Šios agentūros pastato stogas po audros buvo apgadintas, buvo paskaičiuota  darbų sąmata, tačiau darbai nebuvo atliekami.

Iš VĮ „Registrų centras“ pateiktų duomenų matyti, kad pagal 1997-04-10 d. „Steigimo sutartį“ UAB (duomenys neskelbtini) steigėjai A. K. ir R. M.. Uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registre buvo įregistruota 1997 m. balandžio 18 d., suteiktas įmonės kodas 3493718 (naujas kodas (duomenys neskelbtini)), registro Nr.AB 97-242, adresas (duomenys neskelbtini). Bendrovės įstatai buvo įregistruoti 1997-04-18. Įregistruotos 112 veiklos rūšių, kaip: įvairių prekių pardavimo įgaliotinių (agentų) veikla, vaisių ir daržovių, mėsos ir mėsos produktų, drabužių ir avalynės, metalo ir metalo rūdų, metalo dirbinių ir statybinių medžiagų, elektros buitinių prietaisų, radijo ir televizijos prekių didmeninė ir mažmeninė prekyba. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas ėjo A. K.. (1997-06-30 – 2012-09-04) (2 t., b. l. 3-29)

Iš 2012-05-24 Kauno apygardos teismo nutarties (įsiteisėjusios 2012-06-05) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) iškelta bankroto byla. UAB (duomenys neskelbtini) administratoriumi paskirta UAB „Insolvensa“ (pagal 2012-07-10 Įgaliojimą Nr. 120710/01 įgaliotas D. V.). (1 t., b. l. 27-31)

Iš 2014-03-10 Kauno apygardos teismo nutarties matyti, kad BUAB (duomenys neskelbtini) bankrotas pripažintas tyčiniu. Teismas įvertinęs aplinkybių visumą, kad UAB (duomenys neskelbtini) tuometinio vadovo A. K. elgesys (sąmoningas dokumentų ir turto bankroto administratoriui neperdavimas, netinkamas buhalterinės apskaitos organizavimas, įmonės duomenų neteikimas atskaitingoms institucijoms, dviejų ikiteisminių tyrimų atlikimas dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, žalos išieškojimas pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, mokesčių mokėjimo vengimas) leidžia daryti išvadą, kad tokiais savo veiksmais ir priimtais sprendimais sąmoningai siekė sužlugdyti UAB (duomenys neskelbtini) verslą ir sukelti įmonės nemokumą. UAB (duomenys neskelbtini) nemokumą sukėlė ne verslo nesėkmė, o jos buvusio vadovo veiksmų ir sprendimų visuma. (1 t., b. l. 14-16)

Iš Kauno apskrities VMI 2013-05-14 patikrinimo akto Nr. AU16-18 matyti, kad vykdydama 2012-03-15 pavedimą tikrinti Nr. AU2-8, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento II juridinių asmenų patikrinimų skyriaus I poskyrio vyriausioji specialistė V. B. patikrino mokesčių mokėtoją/mokestį išskaičiuojantį asmenį (toliau – mokėtoją) UAB (duomenys neskelbtini), JAR kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Tikrintas mokesčių mokėtojo veiklos laikotarpis nuo 2009-01-01 iki 2011-12-31.

Šiame patikrinimo akte nurodyta, kad patikrinus gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą, už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2011-12-31 nustatyta:

„ (...) 2.2. Mokesčių mokėtojas Kauno apskrities VMI pateiktose Gyventojams išmokėtų išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, pažymose (forma FR0471) deklaravo:

už 2009 m. pateiktoje pažymoje deklaravo 8 gyventojams išmokėtas 596195 Lt išmokas pagal mokesčių mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms (pajamų rūšies kodas -92), išskaičiuoto pajamų mokesčio nedeklaravo;

už 2010 m. deklaravo 12 gyventojams išmokėtas 582284 Lt išmokų pagal mokesčių mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms (pajamų rūšies kodas -92), išskaičiuoto pajamų mokesčio nedeklaravo;

už 2010 m. deklaravo 2 gyventojams išmokėtas 4112 Lt išmokų pagal mokesčių mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms (pajamų rūšies kodas -92), išskaičiuoto pajamų mokesčio nedeklaravo.

2.2.1. Sutinkamai su akto tiriamoje dalyje išdėstyta medžiaga, bendrovė, pažeidžiant LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 str. 1 d. nuostatą, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, neišskaičiavo gyventojų pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų fiziniams asmenims pagal verslo liudijimus, kurios vadovaujantis LR Gyventojų pajamų mokesčio 2002-07-02 įstatymo Nr. IX-1007 22 straipsniu negalėjo būti priskirtos pajamoms pagal verslo liudijimą, kadangi nebuvo atliekami angaro stogo remonto darbai ir fiziniams asmenims buvo išmokėtos kitos pajamos, o ne už atliktus darbus pagal verslo liudijimus. Vadovaujantis LR Gyventojų pajamų mokesčio 2002-07-02 įstatymo Nr. IX-1007 6 str. „pajamų mokesčio tarifai“ nuo išmokėtų išmokų už 2009 ir 2010 metus taikant 15 proc. tarifą, papildomai priskaičiuojama gyventojų pajamų mokesčio nuo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų:

Gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimas už 2009 metus

Gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimas už 2010 metus

„...6.2.2. Mokesčių mokėtojas 2010 metais į sąnaudas nurašė savo prekes, kurios buvo panaudotos angaro remonto darbams, pagal 2010-11-02 medžiagų nurašymo aktą Nr. ŪK -12/2010r sumoje 919,68 Lt ir pagal 2010-11-02 Aktą Nr. ŪK-11/2010r - 26143,31 Lt, iš viso už 27062,99 Lt. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad fiziniai asmenys stogo remonto darbų realiai neatliko, todėl nurašytos į sąnaudos prekės pagal 2010-11-02 aktą Nr. ŪK-12/2010r ir 2010-11-02 Nr. ŪK-11/2010r bendroje sumoje 27062,99 Lt negali būti priskiriamos UAB (duomenys neskelbtini) leidžiamiems atskaitymams. (...)“. (2 t., b. l. 86-99)

Kauno apskrities VMI gautų atsakymų (2014-03-31 Nr. (9.1.-03.2)-K-3067 ir 2014-04-03 Nr. (27.4-30-3)-RD-871) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) deklaravo Kauno AVMI pateiktose „Gyventojams išmokėtų išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms“, pažymoje (FR0471) už paslaugas ar prekes išmokėtas išmokas fiziniams asmenims, vykdantiems veiklą pagal verslo liudijimą :

- už 2009 m.: L. P. – 85000 Lt, A. S. – 85000 Lt, E. S. – 85000 Lt, M. I. – 85000 Lt, D. J. – 85000 Lt, G. K. – 85000 Lt, V. S. – 85000 Lt, iš viso 595 000 Lt.

- už 2010 m. šiems asmenims: E. K. - 85000 Lt, D. B. – 85000 Lt, M. T. – 85000 Lt, R. V. – 85000 Lt, S. Ž. – 80000 Lt, A. M. – 80000 Lt, G. K. – 80000 Lt, iš viso – 580000 Lt.

Visi minėti asmenys Kauno AVMI pateiktose pajamų deklaracijose už 2009 m., 2010 m. deklaravo po 80000 Lt ir 85000 Lt pajamų, gautų vykdant veiklą pagal verslo liudijimus, t. y. tokias pat sumas kaip ir UAB (duomenys neskelbtini) deklaravo gyventojams išmokėtas išmokas pagal mokesčio mokėtojo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms. (2 t., b. l. 112, 113, 114-164, 3 t., b. l. 32-36)

Iš Kauno apskrities VMI gauto atsakymo (2014-06-10 Nr. (8.2-03.1.1) K-5029 dėl UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų kopijų pateikimo) matyti, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) archyvinės bylos buvo pateiktos sekančių dokumentų kopijos: 2010-11-02 medžiagų nurašymo aktas Nr. ŪK-12/2010r - 919,68 Lt sumai ir 2010-11-02 medžiagų nurašymo aktas Nr. ŪK-11/2010r - 26143,31 Lt sumai. 2010 metais į sąnaudas įmonė nurašė savo prekes, kurios buvo panaudotos angaro remonto darbams, iš viso už 27062,99 Lt. (3 t., b. l. 38, 42-46)

UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujamos direktoriaus A. K. sudarytos „Rangos sutartys“ su priedais:

1) 2010-09-29 Nr. 09-29/1 su D. B., veikiančiu pagal verslo liudijimą Nr. BH113190-1, kurios pagrindu Rangovas atlieka Užsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), einamuosius apdailos ir remonto darbus įvertintus 85 000 Lt sumai (Priedas Nr. 1 „Darbų sąmata“). Įformintas 2010-09-29 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas serija A Nr. 7728201, išrašytas 35 000 Lt sumai, nurodant jog pinigai kaip avansas išmokami D. B.. Įformintas 2010-10-28 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas serija A Nr. 7728202, išrašytas 50 000 Lt sumai, nurodant jog pinigai D. B. išmokami už atliktus darbus. 2010-10-28 d. Priedas Nr. 2 „Darbų perdavimo-priėmimo aktas“. 2010-09-30 ir 2010-10-31 Avanso apyskaitos Nr. AK-09** ir Nr. AK-10**(3 t., b. l. 49-57);

2) 2010-09-29 Nr. 09-29/2 su M. T., veikiančia pagal verslo liudijimą Nr. GT113183-1, kurios pagrindu Rangovas atlieka Užsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), einamuosius apdailos ir remonto darbus įvertintus 85 000 Lt sumai (Priedas Nr. 1 „Darbų sąmata“). Įformintas 2010-09-29 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas serija A Nr. 7728251, išrašytas 35 000 Lt sumai, nurodant jog pinigai kaip avansas išmokami M. T.. Įformintas 2010-10-28 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas serija A Nr. 7728252, išrašytas 50 000 Lt sumai, nurodant jog pinigai M. T. išmokami už atliktus darbus. 2010-10-28 d. Priedas Nr. 2 „Darbų perdavimo-priėmimo aktas“. 2010-09-30 ir 2010-10-31 Avanso apyskaitos Nr. AK-09** ir Nr. AK-10**(3 t., b. l. 58-66);

3) 2010-09-29 Nr. 09-29/3 su R. V., veikiančiu pagal verslo liudijimą Nr. RT113192-1, kurios pagrindu Rangovas atlieka Užsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), einamuosius apdailos ir remonto darbus įvertintus 85 000 Lt sumai (Priedas Nr. 1 „Darbų sąmata“). Įformintas 2010-09-29 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas serija A Nr. 7728301, išrašytas 35 000 Lt sumai, nurodant jog pinigai kaip avansas išmokami R. V.. Įformintas 2010-10-28 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas serija A Nr. 7728302, išrašytas 50 000 Lt sumai, nurodant jog pinigai R. V. išmokami už atliktus darbus. 2010-10-28 d. Priedas Nr. 2 „Darbų perdavimo-priėmimo aktas“. 2010-09-30 ir 2010-10-31 Avanso apyskaitos Nr. AK-09** ir Nr. AK-10**(3 t., b. l. 67-75);

4) 2010-10-01 Nr. 10-01/1 su S. Ž., veikiančia pagal verslo liudijimą Nr. CI105868-1, kurios pagrindu Rangovas atlieka Užsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), einamuosius apdailos ir remonto darbus įvertintus 80 000 Lt sumai (Priedas Nr. 1 „Darbų sąmata“). Įformintas 2010-10-01 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas serija A Nr. 74122001, išrašytas 30 000 Lt sumai, nurodant jog pinigai kaip avansas išmokami S. Ž.. Įformintas 2010-10-29 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas serija A Nr. 7412002, išrašytas 50 000 Lt sumai, nurodant jog pinigai S. Ž. išmokami už atliktus darbus. 2010-10-29 d. Priedas Nr. 2 „Darbų perdavimo-priėmimo aktas“. 2010-10-08 ir 2010-10-31 Avanso apyskaitos Nr. AK-10 ir Nr. AK-10**(3 t., b. l. 76-84);

5) 2010-10-01 Nr. 10-01/2 su A. M., veikiančia pagal verslo liudijimą Nr. IL105876-1, kurios pagrindu Rangovas atlieka Užsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), einamuosius apdailos ir remonto darbus įvertintus 80 000 Lt sumai (Priedas Nr. 1 „Darbų sąmata“). Įformintas 2010-10-01 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas serija A Nr. 7412051, išrašytas 30 000 Lt sumai, nurodant jog pinigai kaip avansas išmokami A. M.. Įformintas 2010-10-29 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas serija A Nr. 7412052, išrašytas 50 000 Lt sumai, nurodant jog pinigai A. M. išmokami už atliktus darbus. 2010-10-29 d. Priedas Nr. 2 „Darbų perdavimo-priėmimo aktas“. 2010-10-08 ir 2010-10-31 Avanso apyskaitos Nr. AK-10 ir Nr. AK-10**(3 t., b. l. 85-93);

6) 2010-10-01 Nr. 10-01/3 su G. K., veikiančia pagal verslo liudijimą Nr. YW105864-1, kurios pagrindu Rangovas atlieka Užsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), einamuosius apdailos ir remonto darbus įvertintus 80 000 Lt sumai (Priedas Nr. 1 „Darbų sąmata“). Įformintas 2010-10-01 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas serija A Nr. 5064202, išrašytas 30 000 Lt sumai, nurodant jog pinigai kaip avansas išmokami G. K.. Įformintas 2010-10-29 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas serija A Nr. 5064203, išrašytas 50 000 Lt sumai, nurodant jog pinigai G. K. išmokami už atliktus darbus. 2010-10-29 d. Priedas Nr. 2 „Darbų perdavimo-priėmimo aktas“. 2010-10-08 ir 2010-10-31 Avanso apyskaitos Nr. AK-10 ir Nr. AK-10**(3 t., b. l. 94-102);

7) 2010-12-23 Nr. 12-23/1 su E. K., veikiančiu pagal verslo liudijimą Nr. RX143512-1, kurios pagrindu Rangovas atlieka Užsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), einamuosius apdailos ir remonto darbus įvertintus 85 000 Lt sumai (Priedas Nr. 1 „Darbų sąmata“). Įformintas 2010-12-23 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas serija A Nr. 8136401, išrašytas 85 000 Lt sumai, nurodant jog pinigai E. K. išmokami už atliktus darbus. 2011-01-21 d. Priedas Nr. 2 „Darbų perdavimo-priėmimo aktas“. 2010-12-31 Avanso apyskaita Nr. AK-12**.(3 t., b. l. 103-110)

Iš draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS filialo“ gauto atsakymo (2014-04-02 Nr. K/IT/00783 matyti, kad draudimo bendrovė su UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi įmonių ir organizacijų turto draudimo sutartį. Šia Draudimo sutartimi buvo apdraustos sutartyje nurodytos patalpos, atsargos ir kiemo statiniai nuo vagystės, ugnies, vandens, trečiųjų asmenų neteisėtos veikos, stiklo dūžio ir gamtinių jėgų rizikų. 2010-08-09 Draudikas gavo pranešimą, kad dėl 2010-08-08 įvykusios audros (t.y. gamtinių jėgų) buvo apgadintas apdraustas turtas – angaro stogas. Apgadintas turtas buvo apžiūrėtas, klientui buvo pateiktas preliminarus remonto darbų paskaičiavimas (sąmatą parengė UAB (duomenys neskelbtini)), tačiau draudimo išmokos suma nebuvo suderinta su klientu ir jam nebuvo išmokėta. Pastato stogas galimai nebuvo suremontuotas. (3 t., b. l. 127-128)

2015-07-02 specialisto išvada Nr. 5-2/10 su priedais, dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės-finansinės veiklos tyrimo rezultatų už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2012-05-24 (4 t., b. l. 20-163, 5 t., b. l. 1-179) konstatuota, kad:

„ (...) UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi tiriamuoju laikotarpiu (2009-01-01 – 2012-05-24) dirbo A. K., kuris turėjo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis teisės aktų, atsakė už bendrovės veiklos organizavimą. Direktorius A. K. nepatenkinamai organizavo bendrovės veiklą, dėl to UAB (duomenys neskelbtini) patyrė 5359972,76 (1318987,50 + 2082,50 + 370626,24 + 3796,66 + 1535384,13 + 580000 + 595000 + 954095,73) Lt (1552355,41 Eur) nuostolį. (...)“

„ (...) UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. K. nesivadovavo LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.I-574) 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas” 1 dalimi, kuri nurodo, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <…>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus” ir LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr.179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” II skyriaus „Pinigų priėmimas ir išmokėjimas, kasos dokumentų įforminimas” 3 punktu (2007-12-19 LVR nutarimo Nr.1360 redakcija), kuris nurodo, kad „pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris), o priėmus pinigus – ir kasininkas. Priėmus pinigus išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas.“, nes iš atsiskaitomųjų sąskaitų išimtus 1319617,04 Lt neįnešė į bendrovės kasą. Minėti 1319617,04 Lt (382187,51 Eur) buvo įrašyti direktoriaus A. K. avanso apyskaitose pajamų skiltyse (....)“

„ (...) LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas” 2 dalis nurodo: „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.” ir 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą” 2 dalis nurodo, kad „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.”, LR Akcinių bendrovių pakeitimo įstatymo (2003-12-11 Nr.IX-1889) 19 straipsnio „Bendrovės organai“ 8 dalis nurodo „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais.“

„ (...) 2) Įvertinus liudytojų K. V., R. M., L. K., A. M., S. Ž., M. T., A. S., R. V., V. S., L. S. (E. S. mama), G. K., D. J., D. B. parodymus, draudimo bendrovės „IF P&C Insurance AS“ filialas pateiktą informaciją, UAB (duomenys neskelbtini) sudarytą angaro stogo remonto sąmatą daroma išvada, kad direktoriaus A. K. nurodymu buvo įforminti apskaitos dokumentai - prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitai, kuriuose buvo įrašytos neįvykusios ūkinės operacijos, tai yra remonto darbai pagal rangos sutartis nebuvo atlikti. Verslo liudijimų turėtojų vardu išrašyti prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitai buvo įrašyti į atskaitingo asmens direktoriaus A. K. 2010 metų rugsėjo, spalio ir gruodžio avanso apyskaitas kaip pateisinamieji dokumentai, kurių pagrindu grynųjų pinigų likutis sumažintas 580000 Lt (167979,61 Eur): 2010 metų rugsėjo mėn. - 105000 Lt (30410,10 Eur), 2010 metų spalio mėn. - 390000 Lt (112951,81 Eur), 2010 metų gruodžio mėn. - 85000 Lt (24617,70 Eur). Direktorius A. K., būdamas atskaitingas asmuo, ir savo 2010 metų rugsėjo mėn. avanso apyskaitoje Nr.AK-09** įrašęs prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus: 2010-09-29 Nr. 7728251 už 35000 Lt (10136,70 Eur), 2010-09-29 Nr. 7728301 už 35000 Lt (10136,70 Eur) ir 2010-09-29 Nr. 7728201 už 35000 Lt (10136,70 Eur), 2010 metų spalio mėn. avanso apyskaitoje Nr. AK-10 įrašęs prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus: 2010-10-01 Nr. 7412051 už 30000 Lt (8688,60 Eur), 2010-10-01 Nr. 5064202 už 30000 Lt (8688,60 Eur) ir 2010-10-01 Nr. 7412001 už 30000 Lt (8688,60 Eur), 2010 metų spalio mėn. avanso apyskaitoje Nr. AK-10** įrašęs prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus: 2010-10-29 Nr. 7412052 už 50000 Lt (14481 Eur), 2010-10-29 Nr. 5064203 už 50000 Lt (14481 Eur), 2010-10-28 Nr. 7728202 už 50000 Lt (14481 Eur), 2010-10-28 Nr. 7728252 už 50000 Lt (14481 Eur), 2010-10-28 Nr. 7728302 už 50000 Lt (14481 Eur) ir 2010-10-29 Nr. 7412002 už 50000 Lt (14481 Eur), 2010 metų gruodžio mėn. avanso apyskaitoje Nr. AK-10* įrašęs 2010-12-23 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 8136401 už 85000 Lt (24617,70 Eur), UAB (duomenys neskelbtini) padarė 580000 Lt (167979,61 Eur) nuostolį. Direktorius A. K., 2009 metais nurodęs prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus, kuriuose buvo įrašytos neįvykusios ūkinės operacijos, tai yra remonto darbai pagal rangos sutartis nebuvo atlikti, įtraukti į bendrovės apskaitą, UAB-ei (duomenys neskelbtini) padarė 595000 Lt (172323,91 Eur) nuostolį. Dėl direktoriaus A. K. nurodymu įformintų apskaitos dokumentų - prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitų, kuriuose buvo įrašytos neįvykusios ūkinės operacijos, įtraukimo į bendrovės buhalterinę apskaitą, tyrimo metu iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, nuosavo kapitalo, turto ir įsipareigojimų vertės.

3) Direktorius A. K., 2009 metais nurodęs prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus, kuriuose buvo įrašytos neįvykusios ūkinės operacijos (nes remonto darbai nebuvo atlikti), įtraukti į bendrovės apskaitą, UAB (duomenys neskelbtini) padarė 595000 Lt (172323,91 Eur) nuostolį. Dėl direktoriaus A. K. nurodymu 2009 metais įformintų apskaitos dokumentų - prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitų, kuriuose buvo įrašytos neįvykusios ūkinės operacijos, įtraukimo į bendrovės buhalterinę apskaitą, tyrimo metu iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, nuosavo kapitalo, turto ir įsipareigojimų vertės.

4) UAB (duomenys neskelbtini) 2010 metais lapkričio mėn. į sąnaudas nurašė savo prekes kaip panaudotas angaro remonto darbams: pagal 2010-11-02 aktą Nr. ŪK-11/2010r, kurį savo parašu patvirtino direktorius A. K., nurašė 26143,31 Lt (7571,63 Eur) ir pagal 2010-11-02 aktą Nr. ŪK-12/2010r, kurį savo parašu patvirtino direktorius A. K., nurašė 919,68 Lt (266,36 Eur). Pagal liudytojų K. V., R. M., L. K., A. M., S. Ž., M. T., A. S., R. V., V. S., L. S. (E. S. mama), G. K., D. J., D. B. parodymus, draudimo bendrovės „IF P&C Insurance AS“ filialas pateiktą informaciją, UAB (duomenys neskelbtini) sudarytą angaro stogo remonto sąmatą daroma išvada, kad aktuose įrašytos prekės, skirtos perparduoti, nebuvo sunaudotos angaro remonto darbams, nes fiziniai asmenys (turėję verslo liudijimus) stogo remonto darbų realiai neatliko. Dėl 27062,99 Lt (7837,98 Eur) prekių, kurios nebuvo sunaudotos angaro stogo remonto darbams (įrašytos neįvykusios ūkinės operacijos), nurašymo į sąnaudas direktorius A. K. UAB (duomenys neskelbtini) padarė 27062,99 (26143,31+919,68) Lt (7837,98 Eur) nuostolį. Dėl direktoriaus A. K. nurodymu įformintų apskaitos dokumentų -2010-11-02 akto Nr.ŪK-11/2010r ir 2010-11-02 akto Nr. ŪK-12/2010r, kuriuose buvo įrašytos neįvykusios ūkinės operacijos, įtraukimo į bendrovės buhalterinę apskaitą, tyrimo metu iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, nuosavo kapitalo ir turto vertės. (...)“

„ (...) UAB (duomenys neskelbtini) atskaitingas asmuo direktorius A. K. nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (2009-07-22 nutarimo Nr. 766 redakcija) 9 punkto, kuris nurodo: „ <...> Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu.“ reikalavimų, nes pagal įrašus atskaitingo asmens direktoriaus A. K. 2011 m. sausio - gruodžio mėn. avanso apyskaitose, jis į bendrovės kasą negrąžino: 2011-01-31 – 984401,10 Lt (285102,26 Eur), 2011-02-28 – 1104658,48 Lt (319931,21 Eur), 2011-03-31 – 1145483,60 Lt (331754,98 Eur), 2011-04-30 – 1172529,53 Lt (339588,02 Eur), 2011-05-31 – 1208077,08 Lt (349883,31 Eur), 2011-06-30 – 1063199,08 Lt (307923,74 Eur), 2011-07-31 – 901940,20 Lt (261219,94 Eur), 2011-08-31 – 756809,53 Lt (219187,19 Eur), 2011-09-30 – 874795,20 Lt (253358,20 Eur), 2011-10-31 – 1044675,11 Lt (302558,82 Eur), 2011-11-30 – 1238801,93 Lt (358781,84 Eur), 2011-12-31 - 1247330,40 Lt (361251,85 Eur) nepanaudotų piniginių lėšų likučio. (...)“

„ (...) Dėl aštunto klausimo išvadoje nurodytų priežasčių UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita nėra tinkama, objektyvi ir palyginama, kaip to reikalauja LR Buhalterinės apskaitos (2001-11-06 Nr.IX-574) ketvirtas straipsnis.

LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 21 straipsnis „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą” 1 dalis nurodo, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.“ UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas tiriamuoju laikotarpiu (2009-01-01 – 2012-05-24 ėjo A. K.. (...)“. ( 4 t., b. l. 20-72)

Teismas sprendžia, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstas išvadas dėl kaltinamojo atliktų veiksmų pobūdžio bei kaltės. Įrodymai, kurie surinkti teisėtu būdu ir Baudžiamojo proceso kodekso normose numatyta tvarka, visiškai patvirtina faktą, kad A. K. padarė kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas. Kaltinamojo kaltumas patvirtinamas byloje surinktais, teisminio nagrinėjimo metu patikrintais rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais. Tai liudytojų L. K., A. M., S. Ž., M. T., A. S., R. V., D. B., R. M., K. V., L. R., L. V., E. T., A. R., A. I., Z. S., L. S. parodymai, rašytiniai bylos duomenys, specialistų išvados.

Byloje pasitvirtino kaltinimas, kad A. K. pasisavino didelės vertės svetimą turtą, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, sąmoningai blogai valdydamas įmonę, nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelę turtinę žalą kreditoriams.

Dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo – LR BK 183 straipsnio 2 dalis

Byloje nustatyta ir įrodyta, kad kaltinime minimu laikotarpiu A. K. buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius ir akcininkas, o užimamų pareigų pagrindu disponavo įmonės piniginėmis lėšomis ir kitomis materialinėmis vertybėmis, valdė jam patikėtą šios bendrovės turtą. Laikotarpiu nuo 2009-06-16 iki 2009-12-31 jis pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius pinigus – 595000 Lt (tai atitinka 172323,91 eurų), šiuos pinigus išgrynindamas iš įmonės sąskaitos arba paimdamas iš įmonės kasos, o šių pinigų panaudojimą melagingai parodė 2010-02-09 pateikdamas elektroniniu būdu Kauno apskrities VMI deklaraciją „Gyventojams išmokėtų išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms“, pažymoje (FR0471) kaip už paslaugas ar prekes išmokėtas išmokas fiziniams asmenims, vykdantiems veiklą pagal verslo liudijimą: L. P. – 85000 Lt (24617,70 Eur), A. S. – 85000 Lt (24617,70 Eur), E. S. – 85000 Lt (24617,70 Eur), M. I. – 85000 Lt (24617,70 Eur), D. J. – 85000 Lt (24617,70 Eur), G. K. – 85000 Lt (24617,70 Eur), V. S. – 85000 Lt (24617,70 Eur), nors realiai šie asmenys bendrovei jokių paslaugų nesuteikė, prekių nepardavė ir jiems pinigai išmokėti nebuvo. Taip A. K. iš viso pasisavino, jam užimamų pareigų pagrindu patikėtą, didelės vertės svetimą turtą - pinigus, tuo UAB (duomenys neskelbtini) padarė 595000 Lt (172323,91 Eur) turtinę žalą.

Be to nustatyta ir įrodyta, kad laikotarpiu nuo 2010-09-29 iki 2010-12-23 jis pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius pinigus – 580000 Lt (167979,61 Eur), o būtent pagal fiktyviai sudarytą 2010-09-29 Rangos sutartį Nr. 09-29/1, tarp „Užsakovo“ UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujamos direktoriaus A. K. ir „Rangovu“ D. B., veikiančiu pagal verslo liudijimą Nr. BH113190-1, kurios pagrindu Rangovas atlieka Užsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), einamuosius apdailos ir remonto darbus įvertintus 85 000 Lt (24617,70 Eur) sumai, žinodamas, kad pagal fiktyviai sudarytą sutartį darbai atliekami nebus, iš UAB (duomenys neskelbtini) lėšų pagal įformintą 2010-09-29 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą serija A Nr. 7728201 paėmė 35000 Lt (10136,70 Eur), nurodant jog pinigai kaip avansas išmokami D. B. ir pagal įformintą 2010-10-28 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą serija A Nr. 7728202 paėmė 50000 Lt (14481 Eur), nurodant jog pinigai D. B. išmokami už atliktus darbus, tačiau realiai jokie darbai atlikti nebuvo ir D. B. pinigai neišmokėti. Taip A. K. susimažino savo kaip atskaitingo asmens įsiskolinimą įmonei 85 000 Lt (24617,70 Eur) sumai ir tokiu būdu šiuos pinigus pasisavino.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, pagal fiktyviai sudarytą 2010-09-29 Rangos sutartį Nr. 09-29/2, tarp „Užsakovo“ UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujamos direktoriaus A. K. ir „Rangovu“ M. T., veikiančia pagal verslo liudijimą Nr. GT113183-1, kurios pagrindu Rangovas atlieka Užsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), einamuosius apdailos ir remonto darbus įvertintus 85 000 Lt (24617,70 Eur) sumai, žinodamas, kad pagal fiktyviai sudarytą sutartį darbai atliekami nebus, iš UAB (duomenys neskelbtini) lėšų pagal įformintą 2010-09-29 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą serija A Nr. 7728251 paėmė 35000 Lt (10136,70 Eur), nurodydamas, jog pinigai kaip avansas išmokami M. T. ir pagal įformintą 2010-10-28 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą serija A Nr. 7728252 paėmė 50000 Lt (14481 Eur), nurodant jog pinigai M. T. išmokami už atliktus darbus, tačiau realiai jokie darbai atlikti nebuvo ir M. T. pinigai neišmokėti. Taip A. K. susimažino savo kaip atskaitingo asmens įsiskolinimą įmonei už 85 000 Lt (24617,70 Eur) sumą ir tokiu būdu šiuos pinigus pasisavino.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, pagal fiktyviai sudarytą 2010-09-29 Rangos sutartį Nr. 09-29/3, tarp „Užsakovo“ UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujamos direktoriaus A. K. ir „Rangovu“ R. V., veikiančiu pagal verslo liudijimą Nr. RT113192-1, kurios pagrindu Rangovas atlieka Užsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), einamuosius apdailos ir remonto darbus įvertintus 85000 Lt (24617,70 Eur) sumai, žinodamas, kad pagal fiktyviai sudarytą sutartį darbai atliekami nebus, iš UAB (duomenys neskelbtini) lėšų pagal įformintą 2010-09-29 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą serija A Nr. 7728301 paėmė 35000 Lt (10136,70 Eur), nurodydamas, jog pinigai kaip avansas išmokami R. V. ir pagal įformintą 2010-10-28 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą serija A Nr. 7728302 paėmė 50000 Lt (14481 Eur), nurodydamas, jog pinigai R. V. išmokami už atliktus darbus, tačiau realiai jokie darbai atlikti nebuvo ir R. V. pinigai neišmokėti. Taip A. K. susimažino savo kaip atskaitingo asmens įsiskolinimą įmonei už 85 000 Lt (24617,70 Eur) sumą ir tokiu būdu šiuos pinigus pasisavino.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, pagal fiktyviai sudarytą 2010-10-01 Rangos sutartį Nr. 10-01/1, tarp „Užsakovo“ UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujamos direktoriaus A. K. ir „Rangovu“ S. Ž., veikiančia pagal verslo liudijimą Nr. CI1105868-1, kurios pagrindu Rangovas atlieka Užsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), einamuosius apdailos ir remonto darbus įvertintus 80000 Lt (23169,60 Eur) sumai, žinodamas, kad pagal fiktyviai sudarytą sutartį darbai atliekami nebus, iš UAB (duomenys neskelbtini) lėšų pagal įformintą 2010-10-01 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą serija A Nr. 7412001 paėmė 30000 Lt (8688,60 Eur), nurodydamas, jog pinigai kaip avansas išmokami S. Ž. ir pagal įformintą 2010-10-29 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą serija A Nr. 7412002 paėmė 50000 Lt (14481 Eur), nurodydamas, jog pinigai S. Ž. išmokami už atliktus darbus, tačiau realiai jokie darbai atlikti nebuvo ir S. Ž. pinigai neišmokėti. Taip A. K. susimažino savo kaip atskaitingo asmens įsiskolinimą įmonei už 80000 Lt (23169,60 Eur) sumą ir tokiu būdu šiuos pinigus pasisavino.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, pagal fiktyviai sudarytą 2010-10-01 Rangos sutartį Nr. 10-01/2, tarp „Užsakovo“ UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujamos direktoriaus A. K. ir „Rangovu“ A. M., veikiančia pagal verslo liudijimą Nr. IL105876-1, kurios pagrindu Rangovas atlieka Užsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), einamuosius apdailos ir remonto darbus įvertintus 80000 Lt (23169,60 Eur) sumai, žinodamas, kad pagal fiktyviai sudarytą sutartį darbai atliekami nebus, iš UAB (duomenys neskelbtini) lėšų pagal įformintą 2010-10-01 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą serija A Nr. 7412051 paėmė 30000 Lt (8688,60 Eur), nurodydamas, jog pinigai kaip avansas išmokami A. M. ir pagal įformintą 2010-10-29 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą serija A Nr. 7412052 paėmė 50000 Lt (14481 Eur), nurodydamas, jog pinigai A. M. išmokami už atliktus darbus, tačiau realiai jokie darbai atlikti nebuvo ir A. M. pinigai neišmokėti. Taip A. K. susimažino savo kaip atskaitingo asmens įsiskolinimą įmonei už 80000 Lt (23169,60 Eur) sumą ir tokiu būdu šiuos pinigus pasisavino.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, pagal fiktyviai sudarytą 2010-10-01 Rangos sutartį Nr. 10-01/3, tarp „Užsakovo“ UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujamos direktoriaus A. K. ir „Rangovu“ G. K., veikiančia pagal verslo liudijimą Nr. YW105864-1, kurios pagrindu Rangovas atlieka Užsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), einamuosius apdailos ir remonto darbus įvertintus 80 000 Lt (23169,60 Eur) sumai, žinodamas, kad pagal fiktyviai sudarytą sutartį darbai atliekami nebus, iš UAB (duomenys neskelbtini) lėšų pagal įformintą 2010-10-01 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą serija A Nr. 5064202 paėmė 30000 Lt (8688,60 Eur), nurodydamas, jog pinigai kaip avansas išmokami G. K. ir pagal įformintą 2010-10-29 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą serija A Nr. 5064203 paėmė 50000 Lt (14481 Eur), nurodydamas, jog pinigai G. K. išmokami už atliktus darbus, tačiau realiai jokie darbai atlikti nebuvo ir G. K. pinigai neišmokėti. Taip A. K. susimažino savo kaip atskaitingo asmens įsiskolinimą įmonei už 80000 Lt (23169,60 Eur) sumą ir tokiu būdu šiuos pinigus pasisavino.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, pagal fiktyviai sudarytą 2010-12-23 Rangos sutartį Nr. 12-23/1, tarp „Užsakovo“ UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujamos direktoriaus A. K. ir „Rangovu“ E. K., veikiančiu pagal verslo liudijimą Nr. RX143512-1, kurios pagrindu Rangovas atlieka Užsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), einamuosius apdailos ir remonto darbus įvertintus 85000 Lt (24617,70 Eur) sumai, žinodamas, kad pagal fiktyviai sudarytą sutartį darbai atliekami nebus, iš UAB (duomenys neskelbtini) lėšų pagal įformintą 2010-12-23 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą serija A Nr. 8136401 paėmė 85000 Lt(24617,70 Eur), nurodydamas, jog pinigai E. K. išmokami už atliktus darbus, tačiau realiai jokie darbai atlikti nebuvo ir E. K. pinigai neišmokėti. Taip A. K. susimažino savo kaip atskaitingo asmens įsiskolinimą įmonei už 85000 Lt (24617,70 Eur) sumą ir tokiu būdu šiuos pinigus pasisavino.

Taip A. K. žinodamas, kad pagal išrašytus prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus ūkinės operacijos nėra įvykusios, kad dokumentai yra suklastoti ir netikri, įtraukė juos į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, iš avanso apyskaitų nurašęs ir taip sumažinęs savo įsiskolinimą įmonei sumą, ir taip iš viso pasisavino, jam užimamų pareigų pagrindu patikėtą, didelės vertės svetimą turtą – 580000 Lt (167979,61 Eur), tuo UAB (duomenys neskelbtini) padarė 580000 Lt (167979,61 Eur) turtinę žalą.

Be to, nustatyta ir įrodyta, kad A. K. pasisavino jo žinioje buvusį svetimą turtą – UAB (duomenys neskelbtini) priklausančias įvairias prekes, o būtent: 2010 metais lapkričio mėn. į sąnaudas nurašė savo prekes kaip panaudotas angaro remonto darbams: pagal 2010-11-02 aktą Nr.ŪK-11/2010r, kurį savo parašu patvirtino direktorius A. K., nurašė 26143,31 Lt (7571,63 Eur) ir pagal 2010-11-02 aktą Nr. ŪK-12/2010r, kurį savo parašu patvirtino direktorius A. K., nurašė 919,68 Lt (266,36 Eur). Aktuose įrašytos prekės, skirtos perparduoti, nebuvo sunaudotos angaro remonto darbams, nes fiziniai asmenys (turėję verslo liudijimus) stogo remonto darbų realiai neatliko. Dėl 27062,99 Lt (7837,98 Eur) prekių, kurios nebuvo sunaudotos angaro stogo remonto darbams, nurašymo į sąnaudas direktorius A. K. UAB (duomenys neskelbtini) padarė 27062,99 (26143,31+919,68) Lt (7837,98 Eur) turtinę žalą.

Dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo.

Teismas pažymi, kad pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetinimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Pagal galiojančią teismų praktiką, BK 183 str. numatyto nusikaltimo subjektu gali būti asmuo, turintis ne tik bendruosius, bet ir specialiuosius požymius, t. y. kai kaltininkas turto atžvilgiu turi specialius įgaliojimus. Svetimo turto pasisavinimo subjektais gali būti asmenys, kuriems tas turtas yra patikėtas arba esantis jo žinioje. Patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Esantis kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai ar asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už tą turtą.

Teismų praktikoje, atsižvelgiant į civilinį teisinį akcinių bendrovių, kaip ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, veiklos reguliavimą, ne kartą pabrėžta, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas.

Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą, bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais (37 straipsnio 7 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnį, juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo.

Nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) turtas buvo A. K. žinioje ir jam patikėtas, užimamų pareigų (direktorius) pagrindu jis galėjo duoti nurodymus pavaldiniams, kuriems turtas patikėtas, dėl jo panaudojimo. UAB  (duomenys neskelbtini) turtas A. K. buvo svetimas. Kaltinamojo A. K. nurodymu buvo vykdomos neteisėtos ir fiktyvios finansinės operacijos, fiktyviai pildomi įvairūs finansiniai dokumentai, paimami ir pasisavinami bendrovės pinigai. Nustatyta, kad kaltinamasis, atlikdamas neteisėtus veiksmus su bendrovės turtu, įgijo realią galimybę bendrovės turtą, lėšas naudoti, valdyti ar disponuoti jomis savo valia ir šiuo turtu naudotis kaip savo, tai yra jį neatlygintinai pavertė savo turtu – pasisavino. Neteisėtai užvaldžius svetimą turtą, jo nusikalstama veika atitinka BK 183 straipsnio 2 dalies sudėtį.

Kaltinamasis A. K. kaltu neprisipažino. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme A. K. nepateikė paaiškinimų dėl įvykdytų neteisėtų veiksmų su bendrovės turtu. Tokią jo poziciją teismas vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nepaisant to, kad kaltinamasis neduoda parodymų apie jo padarytus nusikalstamus veiksmus, tačiau kaip minėta anksčiau, jo kaltumas patvirtinamas liudytojų parodymais ir rašytiniais bylos duomenimis, kurie paminėti nuosprendyje aukščiau, todėl nekartojami. Liudytojos L. K. parodymai patvirtino tą aplinkybę, kad jai dirbant buhaltere UAB (duomenys neskelbtini) A. K. buvo direktorius ir jis davė nurodymus dėl prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitų, išduotų trečiųjų asmenų, veikiančių pagal verslo liudijimus, užpildymo ir įtraukimo į bendrovės buhalterinę apskaitą. Visi dokumentai A. K. nurodymu buvo užpildyti ir perduoti jam, o vėliau jis juos grąžino.  Taip pat jis pateikė sudarytas rangos sutartis, jose nurodytų asmenų nematė ir prie jos dokumentuose šie asmenys nepasirašė. A. K. davė nurodymą užpildyti asmenų pajamų deklaracijas, jas atidavė A. K.. Bylos duomenys patvirtina, kad bendrovei (duomenys neskelbtini) paslaugų nesuteikė ir prekių nepardavė L. P., A. S., E. S., M. I., D. J., G. K., V. S. ir jiems nebuvo kiekvienam išmokėta po 85000 Lt (24617,70 Eur). Šį faktą patvirtino ir minėtų liudytojų parodymai. Tačiau A. K. pinigus išgrynino iš įmonės sąskaitos arba paėmė iš įmonės kasos, o šių pinigų panaudojimą melagingai parodė 2010-02-09 pateikdamas elektroniniu būdu Kauno apskrities VMI deklaraciją - „Gyventojams išmokėtų išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms“, pažymoje (FR0471) kaip už paslaugas ar prekes išmokėtas išmokas fiziniams asmenims, vykdantiems veiklą pagal verslo liudijimą. Nustatyta, kad šiuo atveju pasisavinta iš viso 595000 Lt (tai atitinka 172323,91 Eur), o veika padaryta laikotarpiu nuo 2009-06-16 iki 2009-12-31.

Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad A. K. nurodymu buvo fiktyviai sudarytos rangos sutartys tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir D. B., M. T., R. V., S. Ž., A. M., G. K., E. K.. Kaltinamojo nurodymu buvo įforminti dokumentai, kad šie asmenys atliko darbus. Tačiau realiai minėti asmenys darbų neatliko, pinigų negavo, o pinigus pasisavino A. K.. Tą aplinkybę, kad bendrovei jokių darbų neatliko ir pinigų iš bendrovės minėti asmenys negavo, patvirtino liudytojų D. B., M. T., R. V., S. Ž., A. M., G. K., E. K. parodymai. Be to, minėtų liudytojų parodymai patvirtino ir tą aplinkybę, kad jie faktiškai pagal verslo liudijimą aplamai niekada nedirbo, o dokumentus tik pasirašė kaltinamojo prašymu. Nustatyta, kad šiuo atveju pasisavinta iš viso 580000 Lt (tai atitinka 167979,61 Eur), o veika padaryta laikotarpiu nuo 2010-09-29 – 2010-12-23.

Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad 2010 metais lapkričio mėn. į sąnaudas nurašė savo prekes kaip panaudotas angaro remonto darbams: pagal 2010-11-02 aktą Nr. ŪK-11/2010r, kurį savo parašu patvirtino direktorius A. K., nurašė 26143,31 Lt (7571,63 Eur) ir pagal 2010-11-02 aktą Nr.ŪK-12/2010r, kurį savo parašu patvirtino direktorius A. K., nurašė 919,68 Lt (266,36 Eur). Aktuose įrašytos prekės, skirtos perparduoti, nebuvo sunaudotos angaro remonto darbams, nes fiziniai asmenys (turėję verslo liudijimus) stogo remonto darbų realiai neatliko. Dėl 27062,99 Lt (7837,98 Eur) prekių, kurios nebuvo sunaudotos angaro stogo remonto darbams, nurašymo į sąnaudas direktorius A. K. UAB (duomenys neskelbtini) padarė 27062,99 (26143,31+919,68) Lt (7837,98 Eur) turtinę žalą.

Specialisto išvadoje pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės-finansinės veiklos rezultatų tyrimas už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2012-05-24, tai yra už laikotarpį, kai A. K. dirbo direktoriumi. Pateikti duomenys apie A. K. atliktus neteisėtus veiksmus ir pažeidimus, taip pat padarytos žalos dydį dėl jo veiksmų.

Teismas pažymi, kad nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme neapibrėžta tęstinės nusikalstamos veikos sąvoka. Teismų praktikoje tęstiniu nusikaltimu pripažįstama tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko. Tęstinės nusikalstamos veikos esminė aplinkybė yra ta, kad atskirais nusikalstamos veikos epizodais įgyvendinamas vienas kaltininko sumanymas, tęstinę veiką sudarantys nusikalstami veiksmai pažeidžia tą patį nusikalstamos veikos objektą ir kvalifikuojami pagal vieną ir tą patį BK specialiosios dalies straipsnį. Ar veika laikytina tęstine ar pakartotine, priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, kurios pabrėžia arba paneigia veikos tęstinumą.

Šioje byloje nustatyta, kad A. K. nusikalstami poelgiai buvo nukreipti į tą pačią baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę – bendrovės (duomenys neskelbtini) nuosavybę, taip pat ir į tą patį dalyką – bendrovės turtą, pinigines lėšas. Šias lėšas kaltinamasis savinosi sistemingai, tą pačią dieną ar kelių dienų, mėnesio laikotarpiu. Nusikalstamam sumanymui įgyvendinti A. K. naudojosi iš esmės tapačiomis priemonėmis, klastodamas dokumentus, surašydamas fiktyvius sandorius ir pinigų išmokėjimo pagrindus. Kaltinamojo vieningą sumanymą patvirtina jo analogiško pobūdžio veiksmai siekiant pasisavinti turtą. A. K. atliko veiksmus, kurie kvalifikuotini pagal tą patį BK specialios dalies straipsnį. Iš to išeina, kad kaltinamąjį siejo vienas bendras sumanymas ir tyčia – pasipelnyti ir dėti pastangas, kad šis neteisėtas pasipelnymas tęstųsi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nusikalstamų veikų tęstinį pobūdį, kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pripažintinos tęstiniu nusikaltimu ir kvalifikuojamos pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nes jis pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą ir UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą. Pasisavintas turtas yra didelės vertės, nes viršija 250 MGL dydžio sumą.

Dėl nusikalstamo bankroto – LR BK 209 straipsnis.

Nustatyta ir įrodyta, kad laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2012-05-24 A. K. sąmoningai blogai valdė įmonę, tai nulėmė uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) bankrotą. Nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2012-05-24 nutartimi bendrovei iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2012-06-05. A. K., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) direktorius ir turėdamas vadovautis LR Akcinių bendrovių pakeitimo įstatymo (2003-12-11 Nr.IX-1889) 19 straipsnio „Bendrovės organai“ 8 dalies nuostata, kad „bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, būdamas atsakingas už bendrovės veiklą, sąmoningai blogai ją valdydamas siekė, jog įmonė taptų nemokia, t. y. aukščiau išvardintais būdais, pasisavino 1 202 062,99 Lt (595 000 Lt + 580 000 Lt + 27 062,99 Lt) (348141,50 Eur) įmonės lėšų, tokiu būdu žymiai pablogėjo UAB (duomenys neskelbtini) finansinė padėtis, tai lėmė bendrovės nemokumo atsiradimą ir bankrotą, todėl buvo padaryta didelė turtinė žala bendrovės kreditoriams, iš jų:

Pažymėtina, kad BK 209 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sąmoningai blogą įmonės valdymą, kuris nulėmė jos bankrotą, jei dėl to buvo padaryta didelė žala kreditoriams. Nusikalstamo bankroto objektas yra kreditorių turtiniai interesai gauti savo turimų turtinių reikalavimų patenkinimą už įmonei – bankrotui suteiktą turtą, prekes ar paslaugas. Veika šios nusikalstamos veikos sudėtyje apibūdinama žodžiais ,,blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą“. Blogu įmonės valdymu laikomas ūkinės, komercinės ar finansinės veiklos vykdymas pažeidžiant elementarius protingam ir rūpestingam šeimininkui keliamus reikalavimus, kai tokia veikla sąlygoja kaltininko įmonės visišką nemokumą ir turimo turto praradimą, tuo sukeliant pavojų kaltininko kreditorių turtiniams interesams. Blogas įmonės valdymas gali pasireikšti tiek aktyviais veiksmais, tiek neveikimu, tai gali būti per didelis išlaidavimas, sąmoningai atliekamos labai rizikingos operacijos, sąmoningai nesilaikoma elementarių ir visuotinai pripažintų atsargumo civilinėje apyvartoje priemonių, sąmoningai neplėtojama įmonės veikla ir pan. Nusikalstamo bankroto sudėtis reikalauja turtinės žalos padarymo bent dviem kreditoriams, o turtinės žalos dydis pinigine išraiška turi viršyti 150 MGL dydžio sumą. Nusikalstamas bankrotas gali būti padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Byloje surinkti ir aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog A. K., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, priimdamas bendrovės finansinę padėtį apsunkinančius sprendimus ir blogai valdydamas įmonę, netinkamai elgdamasis su bendrovės turtu, negalėjo nesuvokti, kad savo veika kelia pavojų kreditorių interesams gauti savo turtinių reikalavimų patenkinimą už įmonei suteiktą turtą, prekes, paslaugas, ir numatė, kad dėl jo veikos gali kilti didelė turtinė žala kreditoriams bei tokių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Ši A. K. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal LR BK 209 straipsnį.

Dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo – LR BK 221 straipsnio 1 dalis.

Nustatyta ir įrodyta, kad A. K., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)), reg. (duomenys neskelbtini), direktorius, bei žinodamas, kad pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą“ 1 punktą „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, bei 2 punktą „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, yra atsakingas už apskaitos organizavimą, dokumentų pateikimą ir išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2012-05-24 apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. Taip jis neužtikrino UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos ir kitų dokumentų saugojimo tvarkos, neišsaugojo ir ikiteisminio tyrimo metu tyrimui nepateikė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų: 2009 metų kasos knygų ir grynųjų pinigų apskaitos dokumentų, 2009 – 2010 metų atskaitingų asmenų avanso apyskaitų ir apskaitos registrų, bankinių dokumentų už 2009-2010 m., darbo užmokesčio apskaitos dokumentų už 2009-2010 m., išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registracijos žurnalų už 2009 m. ir pirminių dokumentų už 2009-2010 m., gautų PVM sąskaitų faktūrų registravimo žurnalų už 2009 m. ir pirminių dokumentų už 2009-2010 m., įvežtų prekių iš ES apskaitos registrų ir pirminių dokumentų už 2009-2010 m., bei 2011 m. lapkričio-gruodžio mėn., avansinių apyskaitų už 2009-2010 m., ilgalaikio turto apskaitos už 2009 m., tuo pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka“ 1 punkto nuostatą, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 punkto nuostatą, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“.

              Be to, pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.I-574) 12 straipsnio „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas” 1 dalies, kuri nurodo, kad “ Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <…>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”, 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas” 2 dalies, kuri nurodo, kad: „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.” , Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (2009-07-22 nutarimo Nr.766 redakcija) 9 punkto, kuris nurodo: „ <...> atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu.“ reikalavimus,– nes: iš atsiskaitomųjų sąskaitų tiriamuoju laikotarpiu išimtus 1319617,04 Lt (382187,51 Eur) neįnešė į bendrovės kasą; pasirašė aukščiau paminėtus 13 vnt. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitų (2010-09-29 d. serija A Nr. 7728201, 2010-10-28 d. serija A Nr. 7728202, 2010-09-29 d. serija A Nr. 7728251, 2010-10-28 d. serija A Nr. 7728252, 2010-09-29 d. serija A Nr. 7728301, 2010-10-28 d. serija A Nr. 7728302, 2010-10-01 d. serija A Nr. 7412001, 2010-10-29 d. serija A Nr. 7412002, 2010-10-01 d. serija A Nr. 7412051, 2010-10-29 d. serija A Nr. 7412052, 2010-10-01 d. serija A Nr. 5064202, 2010-10-29 d. serija A Nr. 5064203, 2010-12-23 d. serija A Nr. 8136401), kurie buvo surašyti neįvykusioms ūkinėms finansinėms operacijoms pateisinti, šiuos kvitus surašytus neįvykusioms finansinėms operacijoms dėl 580 000 Lt (167979,61 Eur) išmokėjimo fiziniams asmenims už atliktas paslaugas pagal verslo liudijimus, nurodė įrašyti į avanso apyskaitas, įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu šia suma sumažino savo įsiskolinimą bendrovei, taip bendrovei padarydamas 580 000 Lt (167979,61 Eur) žalą. 2009 metais pasirašė prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus, kurie buvo surašyti neįvykusioms ūkinėms finansinėms operacijoms pateisinti, šiuos kvitus surašytus neįvykusioms finansinėms operacijoms dėl 595000 Lt (172323,91 Eur) išmokėjimo fiziniams asmenims už atliktas paslaugas pagal verslo liudijimus, nurodė įrašyti į avanso apyskaitas, įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu šia suma sumažino savo įsiskolinimą bendrovei, taip bendrovei padarydamas 595000 Lt (172323,91 Eur) žalą. 2010 metais lapkričio mėn. į sąnaudas nurašė įmonės prekes kaip panaudotas angaro remonto darbams: pagal 2010-11-02 aktą Nr. ŪK-11/2010r, kurį savo parašu patvirtino direktorius A. K., nurašė 26143,31 Lt (7571,63 Eur) ir pagal 2010-11-02 aktą Nr. ŪK-12/2010r, kurį savo parašu patvirtino direktorius A. K., nurašė 919,68 Lt (266,36 Eur), kuriuose buvo įrašytos neįvykusios ūkinės operacijos, nes aktuose įrašytos prekės, skirtos perparduoti, nebuvo sunaudotos angaro remonto darbams, nes fiziniai asmenys (turėję verslo liudijimus) stogo remonto darbų realiai neatliko, įtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą, taip bendrovei padarydamas 27062,99 (26143,31+919,68) Lt (7837,98 Eur) žalą. Pagal įrašus atskaitingo asmens direktoriaus A. K. 2011 m. sausio - gruodžio mėn. avanso apyskaitose, jis į bendrovės kasą negrąžino: 2011-01-31 – 984401,10 Lt (285102,26 Eur), 2011-02-28 – 1104658,48 Lt (319931,21 Eur), 2011-03-31 – 1145483,60 Lt (331754,98 Eur), 2011-04-30 – 1172529,53 Lt (339588,02 Eur), 2011-05-31 – 1208077,08 Lt (349883,31 Eur), 2011-06-30 – 1063199,08 Lt (307923,74 Eur), 2011-07-31 – 901940,20 Lt (261219,94 Eur), 2011-08-31 – 756809,53 Lt (219187,19 Eur), 2011-09-30 – 874795,20 Lt (253358,20 Eur), 2011-10-31 – 1044675,11 Lt (302558,82 Eur), 2011-11-30 – 1238801,93 Lt (358781,84 Eur), 2011-12-31 - 1247330,40 Lt (361251,85 Eur) nepanaudotų piniginių lėšų likučio. Dėl padarytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, nuosavo kapitalo, turto ir įsipareigojimų vertės už 2009-01-01 – 2012-05-24 laikotarpį. Taip nustatyta ir įrodyta, kad A. K. apgaulingai tvarkė bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, dėl to kilo baudžiamieji padariniai, jo veiksmai atitinka ir kvalifikuotini pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Ši nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 222 straipsnio 1 dalį.

              Kadangi A. K. įvykdė nusikalstamas veikas, todėl jis baustinas ir jam skirtina bausmė. Skiriant bausmes kaltinamajam A. K. atsižvelgiama į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes.

              A. K. padarė ir nuteisiamas už tris nusikalstamas veikas. Nusikaltimai tyčiniai, baigti. LR BK 183 straipsnio 2 dalis yra sunkus nusikaltimas. LR BK 209 straipsnis yra nesunkus nusikaltimas. LR BK 222 straipsnio 1 dalis yra apysunkis nusikaltimas. Teismas įvertina tą aplinkybę, kad dėl svetimo turto pasisavinimo padaryta žala yra didelė, ji neatlyginta. A. K. teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka baustas. A. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Už sunkaus nusikaltimo (LR BK 183 straipsnio 2 dalis) ir nesunkaus (LR BK 209 straipsnis) padarymą skirtina bausmė laisvės atėmimas, šią bausmės rūšį numato minėtų straipsnių sankcijos. Kitos rūšies bausmės nenumatytos. Už apysunkio nusikaltimo (LR BK 222 straipsnio 1 dalis) padarymą skirtina bausmė bauda. Pažymėtina, kad LR BK 3 straipsnis reglamentuoja baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką. Vadovaujantis LR BK 3 straipsnio nuostatomis, skiriant kaltinamajam baudos dydį taikoma BK 47 straipsnio redakcija, kuri galiojo veikos padarymo metu. Ji numatė, kad už apysunkio nusikaltimo padarymą skiriama bauda iki 1000 MGL dydžio. Veikos padarymo metu 1 MGL-130 Litų. Taigi skirtina bauda 100 MGL (13000 litų, tai atitinka 3765 Eur) dydžio.

Bausmės bendrintinos LR BK 63 straipsnio 1, 2 dalies ir 5 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas daro išvadą, kad paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kaltinamajam galima atidėti bausmės vykdymą vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Daroma išvada, kad paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę kaltinamajam nutrūks jo socialiniai ryšiai. Kaltinamojo nusikalstama veika truko trumpą laiką, kaltinamais neteistas, nėra tiek pavojingas visuomenei, kad jį būtų reikalinga izoliuoti ir jam skirti bausmę atlikti realiai. Be to, teismas vertina tą aplinkybę, kad iš kaltinamojo priteistas sumas jis galėtų atlyginti tuo atveju, jeigu jis būtų laisvėje ir dirbtų. Nors kaltinamojo padarytas nusikaltimas (BK 183 straipsnio 2 dalis) yra sunkus ir priskiriamas prie nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams kategorijos, tačiau šis nusikaltimas kaip ir BK 222 straipsnio 1 dalis, BK 209 straipsnis yra mažiau pavojingi, nei smurtiniai nusikaltimai žmogaus gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir pan. Įvertinus visas aptartas aplinkybes, daroma išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus realizuota atidedant kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir tuo pačiu užtikrinant griežtą jo elgesio kontrolę.

Civiliniai ieškiniai

Byloje civilinį ieškinį pareiškė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius ir prašė iš A. K. priteisti 2277,94 Eur. Nurodė, kad Valstybės Įmonė Registrų centro Kauno filialas 1997-04-18 įregistravo uždarąją akcinę bendrovę (toliau - UAB) (duomenys neskelbtini) (Įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini)). Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos. UAB (duomenys neskelbtini) įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nuo 2009-04-15 mokėjo pavėluotai, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - Fondo valdyba) Kauno skyrius davė nurodymus kredito įstaigoms nesumokėtas įmokas nurašyti iš draudėjo turimų sąskaitų kredito įstaigose; 2009-07-09, 2011-05-10, 2012-02-08 siuntė raginius dėl skolos sumokėjimo geruoju.

Kauno apygardos teismas 2012-05-24 iškėlė UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylą ir 2013-07-11 nutartimi patvirtino 2277,94 Eur Fondo valdybos Kauno skyriaus finansinį reikalavimą. 2014-03-10 Kauno apygardos teismo nutartimi bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu. UAB (duomenys neskelbtini) bankroto metu Fondo valdybos Kauno skyriaus finansinis reikalavimas patenkintas nebuvo. Dėl priskaičiuotų, bet nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų ir delspinigių Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padaryta 2277,94 Eur dydžio žala.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsniu, asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 55 straipsnio 1 dalis numato, kad bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka - kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Juridinio asmens direktorius turi teisę pareikšti ieškinį juridinio asmens vardu.

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsniu, 110 straipsniu, 112 straipsniu, 115 straipsnio 1 dalimi, prašė priteisti iš A. K. Fondo valdybos Kauno skyriui 2277,94 Eur (du tūkstančius du šimtus septyniasdešimt septynis eurus 94 ct) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai turtinei žalai atlyginti.

            Pateikė civilinį ieškinį pagrindžiančius dokumentus (Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinės ataskaitos F4 išrašą; 2013-07-11 Kauno apygardos teismo nutarties kopiją). (7 t. , b. l. 28-32)

Byloje civilinį ieškinį pareiškė Valstybės įmonė turto bankas ir prašė iš A. K. priteisti 290375,82 Eur. Nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002-02-15 įsakymu Nr. 46 „Dėl mokestinės nepriemokos bei importo ir eksporto muitų ir mokesčių, baudų ir delspinigių išieškojimo perdavimo akcinei bendrovei Turto bankui tvarkos patvirtinimo” patvirtinta „Mokestinės nepriemokos bei importo ir eksporto muitų ir mokesčių, baudų ir delspinigių išieškojimo perdavimo akcinei bendrovei Turto bankui tvarka” ir 2013-01-31 pasirašyta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir VĮ Turto banko Mokestinės nepriemokos reikalavimo perleidimo sutartimi Nr.(1.10-04-2)22-S (7.22-52-13)-T5-1 valstybinė mokesčių inspekcija perdavė, o VĮ Turto bankas perėmė UAB (duomenys neskelbtini) 1002609,63 Lt (290 375,82 Eur) mokestinę nepriemoką ir bylą.

Kauno apygardos teismas 2013-09-30 VĮ Turto banką UAB (duomenys neskelbtini) bankroto byloje patvirtino kreditoriumi su 1002609,63 Lt (290 375,82 Eur) finansiniu reikalavimu. VĮ Turto banko finansinis reikalavimas bankroto byloje padengtas nebuvo.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais bei Lietuvos Respublikos BPK 109 str., 110 str., 112 str. baudžiamojoje byloje, kurioje UAB (duomenys neskelbtini) vadovui A. K. pareikšti kaltinimai dėl nusikalstamo bankroto, VĮ Turto bankas prašė priteisti 290375,82 Eur.

Pateikė civilinį ieškinį pagrindžiančius dokumentus (Mokestinės nepriemokos reikalavimo perleidimo sutarties kopija, Mokestinių nepriemokų ir jų bylų perdavimo ir priėmimo aktų kopijos, Kauno apygardos teismo nutartys, Įgaliojimų kopijos. (7 t.,  b. l. 34-44)

Teismas daro išvadą, kad civiliniai ieškiniai tenkintini visiškai, kadangi yra pagrįsti ir įrodyti, o žala padaryta kaltinamojo nusikalstamais veiksmais.

Daiktų klausimas spręstinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnyje numatyta tvarka.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekama galioti iki įsiteisės nuosprendis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-303 straipsniais,

n u s p r e n d ė :

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 209 straipsnyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir pagal:

LR BK 183 straipsnio 2 dalį skirti bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

LR BK 209 straipsnį skirti bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

LR BK 222 straipsnio 1 dalį skirti bausmę baudą 100 MGL (3765 Eur) dydžio.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, skirti įpareigojimus: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. 

Kaltinamajam A. K. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, o pradėjus bausmės vykdymą ją panaikinti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš A. K. 2277,94 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui.

Valstybės įmonės Turto bankas civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš A. K. 290375,82 Eur Valstybės įmonės Turto bankui.

Daiktus: BUAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus (pagal 2015-07-15 d. priėmimo-perdavimo aktą perduotus saugojimui UAB „Insolvensa“ įgaliotam asmeniui bankroto administratoriui D. V.) ir toliau palikti UAB „Insolvensa“ reikalingoms procedūroms atlikti. 

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                                                                            Danguolė Šiugždinytė