Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-01-16][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-44-777-2020].docx
Bylos nr.: e2A-44-777/2020
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipëdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Wisetime Enterprises Limited HE139572 atsakovas
UAB Investvega 300100587 Ieškovas
Kategorijos:
Bendrosios nuostatos
Prievolės
Bendrosios nuostatos.
Bendrosios atstovavimo teisme nuostatos
Apeliacinis procesas
Apeliacinis procesas
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Sandoriai
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Kiti su sandorių negaliojimu susiję klausimai
Reikalavimo perleidimas (cessio)
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Negaliojantys sandoriai
Prievolių vykdymas
Atstovavimas teisme
Įrodymai ir įrodinėjimas
Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
Prievolių teisė
Sutarties turinys (sutarties sąlygos)
Bylinėjimosi išlaidos
Sutarčių teisė
Kiti su atstovavimu teisme susiję klausimai
Bylos dėl sandorių negaliojimo
Teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimas
Įrodymų vertinimas
Kiti su bylinėjimosi išlaidomis susiję klausimai
Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
kitos bylos dėl sandorių negaliojimo
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

?Civilinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=DC7A9D0B-6417-4D06-B734-91F299697C11">Nr. 2S-74-777/2017</a>

                                                                            Civilinė byla Nr. e2A-44-777/2020

                                                                            Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07928-2018-8

                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos: 

        2.1.2.4.3; 2.6.1.4; 2.6.3; 2.6.8.6; 3.1.4.1;

        3.1.4.8; 3.1.7.13; 3.2.4.11; 3.3.1.14;

        3.3.1.18.4

                 (S)

img1 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. sausio 16 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės ir Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Investvega“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Investvega“ patikslintą ieškinį atsakovams Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarui E. S. ir ribotos atsakomybės kompanijai „Wisitime Entersprises Limited“ dėl uždraudimo Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarui E. S. išduoti vykdomąjį įrašą.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

1.       Ieškovė 2018 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašė: uždrausti Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarui E. S. (toliau – notaras) išduoti vykdomąjį įrašą dėl 874 988,42 Eur dydžio skolos ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo mokėjimo termino pabaigos iki visiško prievolės įvykdymo priverstinio išieškojimo iš ieškovės atsakovei ribotos atsakomybės kompanijai „Wisitime Entersprises Limited“ (toliau – atsakovė).

2.       Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

2.1.                      Ieškovė gavo Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notaro E. S. 2018 m. rugpjūčio 13 d. pranešimą, kuriuo siūloma ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos sumokėti kreditorei (atsakovei) 874 988,42 Eur dydžio skolą bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo mokėjimo termino pabaigos iki visiško prievolių įvykdymo. Prašymą atlikti vykdomąjį įrašą 2018 m. rugpjūčio 13 d. pateikė hipotekos kreditorės atsakovės atstovė advokatė S. B..

2.2.                      Atsakovė 2006 m. rugpjūčio 7 d. pasirašė su ieškove Reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią perleido 1 000 000 Eur kreditinio reikalavimo teises skolininkams N. B. ir K. S. (K. S.). Už perleidžiamą reikalavimą ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei 1 000 000 Eur per 12 mėnesių nuo sutarties sudarymo dienos.

2.3.                      Tarp atsakovės ir ieškovės 2010 m. rugsėjo 27 d. buvo sudaryta Sutartis dėl reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos 2006 m. rugpjūčio 7 d. tarp atsakovės ir ieškovės, pakeitimo.  Šia  sutartimi  buvo  pakeistas  įsipareigojimo  ieškovės  sumokėti  atsakovei 1 000 000 Eur dydžio skolą terminas iki 2013 m. gruodžio 31 d. 2010 m. spalio 27 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta sutartinė hipoteka, pagal kurią 1 000 000 Eur skolos grąžinimas atsakovei buvo užtikrintas įkeičiant ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą. Atsakovė, būdama vienintelė ieškovės akcininkė, 2013 m. balandžio 30 d. priėmė sprendimą Dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Investvega“ (ieškovės) atskyrimo sąlygų patvirtinimo, UAB „Invest Village“ steigimo, turto, teisių ir pareigų perdavimo bei įgaliotų asmenų paskyrimo. Pagal UAB „Investvega“ ir UAB „Invest Village“ atskyrimo sąlygų priedą Nr. 1 buvo numatyta, kad naujai įsteigtai UAB „Invest Village“ pereina nuosavybėn dalis ieškovės turto, t. y. 11 0000 ha dydžio žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 47500 ha dydžio žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), taip pat ir dalis įsipareigojimų, t. y. pagal 2006 m rugpjūčio 7 d. Reikalavimo perleidimo sutartį tarp ieškovės ir atsakovės 431 640 Lt (125 011 Eur) dydžio reikalavimas. 2014 m. gruodžio 31 d. tarp ieškovės ir atsakovės dar kartą buvo pakeistas skolos grąžinimo ieškovei terminas ir visos skolos, t. y. 1 000 000 Eur grąžinimo terminas pratęstas iki 2024 m. gruodžio 31 d.

2.4.                      Atsakovė, kreipdamasi į notarą dėl vykdomojo rašto išdavimo, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją tiek apie skolos dydį, tiek apie prievolės įvykdymo terminą. Atsakovė nuslėpė aplinkybę, kad paskolos grąžinimo terminas yra pratęstas, kreipėsi dėl vykdomojo įrašo atlikimo, neturėdama tam teisinio pagrindo. Reikalauti grąžinti skolą prieš terminą atsakovė taip pat neturėjo pagrindo. Atsakovė neturi pagrindo abejoti, kad reikalavimo perleidimo sutartis bus laiku įvykdyta, be to, ji yra užtikrinama nekilnojamojo turto įkeitimu. Esminių 2006 m. rugpjūčio 7 d. reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos tarp atsakovės ir ieškovės, pažeidimų nėra.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

3.       Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. liepos 22 d. sprendimu ieškinį atmetė.

4.       Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

4.1.                      Nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog 2014 m. gruodžio 31 d. sudaryta sutartis dėl reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos 2010 m. rugsėjo 27 d. tarp atsakovės ir ieškovės, pakeitimo, yra nuginčyta ar negaliojanti. Reikalavimas ją pripažinti negaliojančia teismui taip pat nepateiktas. Duomenų, kad būtų atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų klastojimo, byloje taip pat nėra.

4.2.                      Atsakovės prašymą, 2014 m. gruodžio 31 d. sutartį tarp ieškovės ir atsakovės, kuria dar kartą buvo pakeistas skolos grąžinimo terminas ir visos skolos, t. y. 1 000 000 Eur grąžinimo terminas pratęstas iki 2024 m. gruodžio 31 d., nelaikyti tinkamu įrodymu byloje, laikė pagrįstu ir priimdamas sprendimą šiuo įrodymu nesivadovavo (CPK 184 straipsnio 1 dalis).

4.3.                      Bylos duomenimis nustatė, kad atsakovė 2009 m. balandžio 6 d. išdavė įgaliojimą R. K. veikti atsakovės vardu. R. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad įgaliojimas jai buvo išduotas, iki atsakovė jį nutrauks, kitaip tariant neribotam laikui. Jai antrino ir ieškovė, motyvuodama Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.142 straipsnio 2 dalimi, kuri, anot ieškovės, nurodo, kad Kipro išduotas įgaliojimas R. K. yra neterminuotas. Atsakovė su ieškove ir liudytoja nesutiko, motyvuodama tuo, kad įgaliojimai yra išduodami kas metus. Dėl tos priežasties R. K. neturėjo įgaliojimų pasirašyti 2014 m. gruodžio 31 d. sutartį. Be to, nurodė, kad vadovaujantis CK 1.42 straipsnio 1 dalimi įgaliojimas galioja 1 metus.

4.4.                      R. K. 2009 m. balandžio 6 d. išduotame įgaliojime įgalinimų terminas nurodytas nebuvo. Duomenų apie Kipre taikomas teisės normas į bylą nepateikta. Atsižvelgiant į tai, kad R. K. atsakovės vardu veikė Lietuvos Respublikoje, todėl įgaliojimo galiojimo terminas nustatomas pagal Lietuvos Respublikos teisę. CK 2.142 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad esant aplinkybėms, kai terminas įgaliojime nenurodytas, tai įgaliojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos. Konstatavo, kad R. K. įgaliojimas galiojo vienerius metus, dėl to 2014 m. gruodžio 31 d. R. K. įgaliojimas atstovauti atsakovei jau buvo pasibaigęs, dėl to R. K. neturėjo teisės sudaryti 2014 m. gruodžio 31 d. sutarties.

4.5.                      Nurodė, kad atsakovės nurodytos aplinkybes, jog atsakovė įgaliojimus išduoda metams, patvirtina aplinkybės, jog pirmas įgaliojimas R. K. buvo išduotas 2009 m. balandžio 6 d. Pasibaigus įgalinimams,  siekiant įregistruoti hipoteką, R. K. buvo išduotas kitas, 2010 m. birželio 14 d. įgaliojimas. Į bylą šis įgaliojimas nėra pateiktas, tačiau jo egzistavimą patvirtina byloje pateiktas sutartinės hipotekos lakštas. Iš bylos medžiagos matyti, kad kas metus įgaliojimas atstovauti atsakovės interesams, buvo išdavinėjamas ir liudytojui K. S., kuris ir turėjo teisę atstovauti atsakovei 2014 m. gruodžio 31 d.

4.6.                      Atsakovė teismo posėdžiuose savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ji neišreiškė valios sudaryti 2014 m. gruodžio 31 d. susitarimo. Apie tai, kad 2014 m. gruodžio 31 d. sutartis sudaryta, atsakovė sužinojo tik gavusi ieškinį iš teismo. Nesant vienos iš šalių valios bei atsižvelgiant į tai, kad susitarimas sudarytas su atsakovės įgaliotu asmeniu, kurio įgalinimai jau buvo pasibaigę, 2014 m. gruodžio 31 d. sudaryta sutartis dėl reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos 2010 m. rugsėjo 27 d. tarp atsakovės ir ieškovės, pakeitimo, negali būti pripažinta teisėtai sudaryta.

4.7.                      Nustatė, kad atsakovei 2013 m. balandžio 30 d. priėmus sprendimą Dėl UAB Investvega“ atskyrimo, atskyrimo sąlygų patvirtinimo, UAB „Invest Village“ steigimo, turto, teisių ir pareigų perdavimo bei įgaliotų asmenų paskyrimo, dalis skolos buvo perkelta UAB „Invest Village“, todėl nuo 2013 m. balandžio 30 d. atsakovė ieškovei turėjo reikalavimo teisę ne į 1 000 000 Eur, o į 874988,42 Eur. Būtent dėl tokio dydžio skolos atsakovė kreipėsi į notarą su prašymu išduoti vykdomąjį įrašą. 

4.8.                      Nurodė, kad atsakovė, įrodinėdama aplinkybes, jog nesudarė 2014 m. gruodžio 31 d. sutarties, taip pat vadovavosi ir liudytojų parodymais. Ieškovė, siekdama paneigti atsakovės kviestų liudytojų paaiškinimus, kvietė savo liudytoją. Be prieštaringų šalių liudytojų parodymų, duomenų, patvirtinančių, kad liudytojas A. K. ant 2014 m. gruodžio 31 d. sutarties parašą padėjo apgaulės būdu, nėra. Nesant pakankamai įrodymų atsakovės dėstomų aplinkybių patvirtinimui teismas laikė jas neįrodytomis.

4.9.                      Ieškovė savo ieškinio reikalavimą grindė aplinkybėmis, kad atsakovė, kreipdamasi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie skolos dydį, tiek apie prievolės įvykdymo terminą. Teismas šias aplinkybes laikė nepagrįstomis.

4.10.                      Nurodė, kad atsakovės reikalavimas yra kildinamas iš 2006 m. rugpjūčio 8 d. reikalavimo perleidimo sutarties. Skolos grąžinimo terminas suėjo 2013 m. gruodžio 31 d. Duomenų, kad įsiskolinimas yra padengtas, byloje nėra. Reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas.

4.11.                      Konstatavo, kad ieškovė neįrodė jos ieškinyje dėstomų aplinkybių. Priešingai, atsakovė turi reikalavimo teisę ieškovės atžvilgiu, prievolė yra neįvykdyta, o jos įvykdymo terminai yra suėję, dėl  to  nėra  pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį ir uždrausti notarui išduoti vykdomąjį įrašą dėl 874 988,42 Eur dydžio skolos ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo mokėjimo termino pabaigos iki visiško prievolės įvykdymo priverstinio išieškojimo iš ieškovės atsakovei. Ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

5.       Ieškovė (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

6.       Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

6.1.                      Nurodė, kad CK 2.142 straipsnio 2 dalis numato, jog notaro patvirtintas veiksmams atlikti užsienyje skirtas įgaliojimas, kuriame nenurodytas galiojimo laikas, galioja, kol jį panaikina įgaliojimą išdavęs asmuo. Pirmosios instancijos teismui atsakovės atstovė pateikė teismui 2018 m. liepos 25 d. Direktorių sprendimą, pagal kurį nurodyta, kad visi anksčiau išduoti R. K. įgaliojimai kaip faktiško atstovo Lietuvoje panaikinami. Taigi R. K. turėjo teisę atstovauti atsakovei atlikdama bet kokius veiksmus šios bendrovės vardu pagal jai išduotą 2009 m. balandžio 6 d. įgaliojimą iki 2018 m. liepos 25 d. Todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės 2009 m. balandžio 6 d. išduotas įgaliojimas veikti bendrovės vardu neteko galios po vienerių metų ir R. K. neturėjo teisės pasirašyti 2014 m. gruodžio 31 d. Sutartį dėl reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos 2010 m. rugsėjo 27 d. tarp atsakovės ir ieškovės, pakeitimo, kuriuo paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2024 m. gruodžio 31 d.

6.2.                      Pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad atsakovei neturi teisės atstovauti advokatė S. B.. Byloje yra jos pateikta 2018 m. birželio 7 d. atstovavimo sutartis, kuri neaišku, kokio asmens pasirašyta, yra tik vienas parašas, tačiau dokumente Apostille nurodyta, kad ji patvirtinta 2018 m. liepos 26 d. ir patvirtinta dviejų asmenų, t. y. M. S. ir L. N., parašais. Teismui pateiktas ir tos pačios dienos apostilizuotas 2018 m. liepos 25 d. Direktorių sprendimas, kuriame nurodyta, kad advokatė S. B. įpareigojama atlikti visus žingsnius, būtinus siekiant ištaisyti bet kokius R. K. Lietuvoje atliktus veiksmus. Taigi pati atstovavimo sutartis yra netinkama, o Direktorių sprendimas neįgaliojo advokatės S. B. atstovauti bendrovei teisminėse institucijose. Taip pat, jeigu būtų laikomasi pirmosios instancijos teismo nuostatos dėl įgaliojimo termino, tai advokatei S. B. visi įgaliojimai baigėsi 2019 m. birželio 7 d. Ji naujo įgaliojimo ar atstovavimo sutarties nepateikė, o šioje atstovavimo sutartyje yra nenurodyta, kokioje konkrečiai byloje advokatė turi teisę atstovauti. Taigi teismas turėjo advokatei neleisti atstovauti atsakovei, atsakovę įpareigoti pasirūpinti tinkamu atstovavimu.

6.3.                      Nurodė, kad apostilizavimas nepatvirtina dokumento turinio. 1961 m. Hagos konvencijos dėl dokumentų panaikinimo 1 straipsnyje nustatyta, kokie dokumentai gali būti tvirtinami pažyma  Apostille: a) valstybės jurisdikcijai priklausančių valstybinių institucijų arba pareigūnų išduodami dokumentai, įskaitant ir tuos, kuriuos išduoda prokuroras, teismo pareigūnas arba teismo vykdytojas („huissier de justice“); b) administraciniai dokumentai; c) notariniai aktai ir d) fizinių asmenų pasirašytų dokumentų oficialūs patvirtinimai: dokumentų registracijos arba jų buvimo tam tikrą dieną patvirtinimai; parašų oficialūs ir notariniai paliudijimai. Teisminėje praktikoje nurodyta, kad pažyma Apostille patvirtina dokumento kilmę; ji patvirtina asmens parašo ar įstaigos antspaudo arba ženklo tapatumą, taip pat pasirašiusio asmens pareigas, tačiau dokumentu Apostille nėra tvirtinamas dokumento turinys ar jame nurodytos informacijos tikrumas bei patikimumas, tačiau aplinkybės, ar asmens pasirašytas dokumentas yra notarinis aktas (1 straipsnio 2 dalies 3 punktas) ar notarinis parašo paliudijimas (1 straipsnio 2 dalies 4 punktus).

6.4.                      Užsienio juridinių asmenų civilinis teisnumas nustatomas pagal valstybės, kurioje šie juridiniai asmenys yra įsteigti, teisę (CK 1.19 straipsnio 1 dalis). Įsteigimo vietos valstybės teisė, inter alia, reglamentuoja juridinio asmens atstovavimą (CK 1.20 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsakovė yra įsteigta Kipre, todėl jos atstovavimui taikoma Kipro valstybės teisė, pagal kurią atstovas gali atlikti tik tiek veiksmų, kiek jam suteikė valdymo organas, šiuo atveju Direktorių taryba. Toks įgaliojimo turinys (o ne parašai) turi būti patvirtinti notaro. Kaip matyti iš byloje esančio 2018 m. liepos 25 d. Direktorių sprendimo, advokatei teisė atstovauti teisme bendrovės interesams nebuvo suteikta, sprendimas nepatvirtintas notaro, o tik patvirtinti parašai, netgi dokumente pareigūnas T. C. yra pažymėjęs, kad „kaip tvirtinantis pareigūnas, aš patvirtinu tik dokumente esantį parašą ir neprisiimu atsakomybės dėl šio dokumento turinio“.

6.5.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl 2014 m. gruodžio 31 d. Sutarties dėl Reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos 2010 m. rugsėjo 27 d. tarp atsakovės ir ieškovės, pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovė ginčijo, kad neva ši sutartis yra suklastota, tačiau tokio reikalavimo teismui nepateikė. Teismas ex officio nusprendė, kad sutartis yra sudaryta neįgalioto asmens ir tokiu pagrindu atsisakė tenkinti ieškinį. Nesant tokio šalies reikalavimo, teismas neturėjo teisės savo iniciatyva tokią sutartį vertinti kaip negaliojančią. Tai, kad R. K. buvo įgaliota atsakovės vardu pratęsti Reikalavimo perleidimo sutarties terminą, įrodo ir ta aplinkybė, kad 2010 m. spalio 27 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Sutartinė hipoteka, pagal kurią 1 000 000 Eur skolos grąžinimas buvo užtikrintas įkeičiant ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą. Atlikus UAB „Investvega“ ir UAB „Invest Village“ atskyrimą ir 431 640 Lt (125 011 Eur) dydžio reikalavimo sumą perkeliant UAB „Investvillage“, sutartinė hipoteka nebuvo pakeista. Atsakovė skolos grąžinti nereikalavo tol, kol nekilo konfliktas tarp R. K. (ieškovės vienintelės akcininkės ir direktorės) ir K. S. (atsakovės įgalioto asmens), tai taip pat patvirtina, kad nėra jokio atsakovės akcininko, kuris yra Liberijos rezidentas sprendimo skolai išieškoti, kaip ir nėra direktorių sprendimo pradėti tokį procesą. Atsakovė pagal Registro išrašą nuo 2016 m. neteikia ataskaitos apie savo veiklą registro tvarkytojui, ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovė veiklos nevykdo, o advokatės pateikti dokumentai gali būti tik fizinių asmenų M. S. ir L. N. savivaliavimas, kuris negali sukurti teisinių pasekmių ieškovei.

7.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. 

8.       Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

8.1.                      Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. balandžio 13 d. nutarties 22 ir 23 punktuose civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-695/2018 išaiškino, kad užsienio juridinių asmenų civilinis teisnumas nustatomas pagal valstybės, kurioje šie juridiniai asmenys yra įsteigti, teisę (CK 1.19 straipsnio 1 dalis), (steigimo vietos valstybės teisė, inter alia, reglamentuoja juridinio asmens atstovavimą (CK 1.20 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Įgaliojimo formai taikoma valstybės, kurioje jis išduotas, teisė (CK 1.40 straipsnis). Tačiau įgaliojimo galiojimo terminas, jeigu nenurodytas įgaliojime, taip pat atstovo teisės ir pareigos, atstovo ir atstovaujamojo tarpusavio atsakomybė bei jų atsakomybė tretiesiems asmenims yra nustatoma pagal valstybės, kurioje atstovas veikia, teisę (CK 1.40 straipsnis).

8.2.                      R. K. atsakovės vardu veikė Lietuvos Respublikoje, todėl įgaliojimo galiojimo terminas nustatomas pagal Lietuvos Respublikos teisę. CK 2.142 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad esant aplinkybėms, kai terminas įgaliojime nenurodytas, tai įgaliojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. K. įgaliojimas galiojo vienerius metus, 2014 m. gruodžio 31 d. R. K. įgaliojimas atstovauti atsakovei jau buvo pasibaigęs, dėl to R. K. neturėjo teisės sudaryti 2014 m. gruodžio 31d. sutarties.

8.3.                      Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį. Atlikdamas pavedimus pagal susitarimą ar paskyrimą, advokatas pateikia sutartį dėl teisinių paslaugų ar šios sutarties išrašą, advokato orderį baudžiamajame procese arba sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo (Advokatūros įstatymo 49 straipsnio 1 dalis). CPK 57 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad advokato arba advokato padėjėjo teisės ir pareigos bei jų  mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos išrašu. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, kai advokatas klientą teisme atstovauja teisinių paslaugų sutarties, o ne įgaliojimo, išreiškiančio vienašalę atstovaujamo asmens valią (CK 1.63 straipsnio 3 dalis), pagrindu, advokato įgaliojimų terminas spręstinas pagal sutarčių galiojimą ir pasibaigimą reglamentuojančias teisės normas. Pasibaigus sutarčiai dėl teisinių paslaugų teikimo (užbaigus teikti teisines paslaugas, klientui nusprendus sutartį nutraukti), pasibaigia ir sutartyje nustatytos advokato teisės atlikti konkrečius veiksmus bylos procese. Dėl to advokato teisės atstovauti klientui teisme ir jo vardu atlikti procesinius veiksmus pabaiga sietina su teisinių paslaugų sutarties pabaiga. Byloje yra pateikta 2018 m. birželio 7 d. advokatės atstovavimo sutartis. 2018 m. spalio 3 d. kartu su atsiliepimu į patikslintą ieškinį buvo pateiktas K. S. vardu išduotas 2014 m. sausio 14 d. įgaliojimas atstovauti atsakovei. Todėl atsakovei nesuprantama apeliantės pozicija dėl atstovavimo sutarties įforminimo ir jos neatitikimo 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvencijai.

8.4.                      2014 m. gruodžio 31 d. sutarties tekstas buvo pateiktas apeliantės kartu su ieškiniu kaip įrodymas dėl įsipareigojamo termino pratęsimo. Šis neva dokumentas niekada nebuvo sudarytas atsakovės teisėtų atstovų, todėl tai buvo netikras dokumentas, ir atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškinį pareiškė, kad tai yra suklastotas įrodymas, kaip to reikalauja CPK 184 straipsnis. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos įstatymai nenustato „viešosios tvarkos“ ar „geros moralės“ sąvokų, nes tai yra teisės doktrinos ir teismų praktikos užduotis. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime išanalizavo šio įrodymo įrodomąją vertę bei priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinį.

8.5.                      Apeliantės turtas įgytas iš atsakovės lėšų, turtas yra suvaržytas sutartine hipoteka. Kreditorės (atsakovės) kreipimasis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo nepagrįstai traktuojamas kaip fizinių asmenų savivaliavimas. Apeliantė paskolos sutarties neginčija. Apeliantė vilkina skolos grąžinimą.

 

Teisėjų kolegija        

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

 

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

 

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

10.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad šalių atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

11.       Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės reikalavimas uždrausti notarui išduoti vykdomąjį įrašą dėl skolos ir palūkanų priverstinio išieškojimo iš ieškovės atsakovei teisėtumo ir pagrįstumo.

 

Dėl atsakovės atstovės įgaliojimų

 

12.       Apeliaciniu skundu teigiama, jog atsakovės atstovė S. B. neturėjo teisės atstovauti atsakovei, o pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės neįvertino. Nurodo, jog nėra aišku, kas pasirašė į bylą pateiktą 2018 m. birželio 7 d. atstovavimo sutartį. Taip pat atkreipia dėmesį, jog į bylą pateiktas 2018 m. liepos 25 d. apostilizuotas Direktorių sprendimas, kuriame nurodyta, kad advokatė S. B. įpareigojama atlikti visus žingsnius, būtinus siekiant ištaisyti bet kokius R. K. Lietuvoje atliktus veiksmus. Mano, jog tokia atstovavimo sutartis yra netinkama, o Direktorių sprendimas neįgaliojo advokatės S. B. atstovauti bendrovei teisminėse institucijose. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismui tenka pareiga išsiaiškinti, ar atsakovę turi teisę atstovauti advokatė S. B. (toks klausimas pirmosios instancijos teisme nebuvo keliamas). Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį. Atlikdamas pavedimus pagal susitarimą ar paskyrimą, advokatas pateikia sutartį dėl teisinių paslaugų ar šios sutarties išrašą, advokato orderį baudžiamajame procese arba sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 49 straipsnio 1 dalis, CPK 57 straipsnio 3 dalis). Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, jog 2018 m. birželio 7 d. atstovavimo sutartį pasirašė atsakovės direktoriai M. S. bei L. N.. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikta apostilė, kurią patvirtino pareigūnas T. C.. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs visus į bylą pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog atstovavimo sutartis yra pasirašyta abiejų atsakovės direktorių, tačiau viena iš direktorių – L. N. – per klaidą pasirašė advokato eilutėje. Nors šioje sutartyje nėra advokatės S. B. parašo, tačiau įvertinus aplinkybes, jog ši atstovavimo sutartis pateikta pačios advokatės S. B., ji dalyvauja procese, pasirašinėja procesinius dokumentus, teikia įrodymus, darytina išvada, kad minėta atstovavimo sutartis pasirašyta visų šalių, nėra nuginčyta, todėl galioja visa apimtimi.

13.       Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs 2018 m. birželio 7 d. atstovavimo sutarties turinį taip pat nustatė, jog atsakovė pavedė atstovei advokatei S. B. atstovauti atsakovei su visomis CPK suteiktomis teisėmis, t. y. suteikė teisę visiškai ar iš dalies atsisakyti ieškinio, skundu reikalavimų, keisti ieškinio, skundo pagrindą ar dalyką, sudaryti taikos sutartį, taip pat apskųsti teismo sprendimą, ar nutartį apeliacine, ar kasacine tvarka <...> paduoti atsakovės vardu pareiškimus, skundus, pasirašyti ieškinį, sumokėti žyminį mokestį, pasirašyti už ją kituose dokumentuose, t. t. sandorius ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu visuose teismo įstaigose ir kitose įstaigose, iš jų ir notarų biure, bankuose, gauti dokumentų dublikatus, gauti vykdomąjį įrašą pagal sutartinės hipotekos lakštą (hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)) ir perduoti vykdymui, taip pat gauti vykdomuosius raštus ir perduoti juos išieškojimui, gauti lėšas bei dokumentus. Visos šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad advokatė S. B. turėjo teisę atstovauti atsakovei teisme, o tokia atstovavimo sutartis yra teisėta.

14.       Apeliantės nuomone, iš byloje esančio 2018 m. liepos 25 d. Direktorių sprendimo matyti, kad advokatei teisė atstovauti teisme bendrovės interesams nebuvo suteikta, sprendimas nepatvirtintas notaro, o tik patvirtinti parašai. Teigia, jog net pareigūnas T. C. dokumente yra pažymėjęs, kad „kaip tvirtinantis pareigūnas, aš patvirtinu tik dokumente esantį parašą ir neprisiimu atsakomybės dėl šio dokumento turinio“, todėl mano, kad šios aplinkybės taip pat įrodo, jog advokatė S. B. neturėjo teisės atstovauti atsakovei teisme. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Šios nutarties 13 punkte yra nurodytas 2018 m. birželio 7 d. atstovavimo sutarties turinys iš kurio matyti, jog atsakovė, pasirašydama atstovavimo sutartį suteikė advokatei S. B. teisę atstovauti jos interesams tiek teisme, tiek kitose institucijose. Įstatymas nenumato, jog tokia atstovavimo sutartis turi būti pavirtinta notaro, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė nesuteikė įgaliojimų advokatei S. B. veikti jos vardu. Tai, kad 2018 m. liepos 25 d. Direktorių sprendime nėra nurodyta, kad advokatei suteikiama teisė atstovauti teisme bendrovės interesams, nereiškia, jog tokie įgaliojimai negalėjo būti suteikti 2018 m. birželio 7 d. atstovavimo sutartimi, todėl atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, apeliantės argumentai, kad advokatė S. B. neturėjo teisės atstovauti atsakovei teisme, atmetami kaip nepagrįsti.

15.       Taip pat nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentais, jog advokatės S. B. įgaliojimai baigėsi 2019 m. birželio 7 d. Pažymėtina, kad advokatas su klientu gali sudaryti tiek terminuotą, tiek neterminuotą teisinių paslaugų teikimo sutartį. Nagrinėjamu atveju atsakovės pateiktoje 2018 m. birželio 7 d. atstovavimo sutartyje jos galiojimo terminas nėra nurodytas. Tai, kad atstovavimo sutartis sudaryta prieš daugiau nei metus laiko, savaime nereiškia, jog advokatė neturi teisės veikti šioje byloje atsakovės vardu. Byloje nėra duomenų, kad atstovavimo sutartį atsakovė būtų nutraukusi ar kad ji pasibaigė kitais pagrindais, o įrodymų, kad atsakovė nežinotų apie vykstantį procesą, ieškovė nepateikė (CPK 178 straipsnis).

16.       Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomais argumentais, jog advokatas klientui teisme atstovauja teisinių paslaugų sutarties, o ne įgaliojimo, išreiškiančio vienašalę atstovaujamo asmens valią (CK 1.63 straipsnio 3 dalis), pagrindu ir sutartyje nenustačius jos galiojimo termino advokato įgalinimai nesibaigia praėjus vieneriems metams nuo sutarties sudarymo. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog atstovavimo sutartis yra netinkama ir advokatė S. B. neturėjo teisės atstovauti atsakovei teisme, todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

 

Dėl 2014 m. gruodžio 31 d. sutarties pripažinimo neteisėta

 

17.       Pagal CK 1.78 straipsnį sandoriai gali būti niekiniai ir nuginčijami. Sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis negalioja pagal įstatymo nurodymą, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Tuo tarpu nuginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu yra būtinas teismo sprendimas. Taigi nuginčijamo sandorio galiojimas priklauso nuo sandorį sudariusių asmenų valios. Nors nuginčijami sandoriai taip pat gali pažeisti teisę, bet juos gali patvirtinti suinteresuoti asmenys (CK 1.79 straipsnis), jie taip pat gali neginčyti sandorio. 

18.       Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme iš esmės ginčijo 2014 m. gruodžio 31 d. sutartį dėl reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos 2010  m. rugsėjo 27 d. tarp atsakovės ir ieškovės pakeitimo, teisėtumą ir pagrįstumą, t. y., kad ši sutartis yra suklastota, tačiau tokio reikalavimo teismui nepateikė. Teigia, jog teismas ex officio nusprendė, kad sutartis yra sudaryta neįgalioto asmens ir tokiu pagrindu atsisakė tenkinti ieškinį. Darė išvadą, kad nesant tokio šalies reikalavimo, teismas neturėjo teisės savo iniciatyva tokią sutartį vertinti kaip negaliojančią. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apeliantės argumentais. Civilinio proceso įstatymas numato, jog niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad ex officio, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio pasekmes tik tuomet, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu tampa akivaizdus. Tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu būtų akivaizdus (ir kad jį teismas galėtų konstatuoti procesiniame sprendime), būtina, kad tokį pagrindą patvirtinančios aplinkybės būtų nustatytos (ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų arba kad išvadą dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitos byloje nustatytos (t. y. CPK nustatyta tvarka ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) aplinkybės (CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-301-706/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2014 m. gruodžio 31 d. sutartimi iš esmės buvo pakeistas 2010 m. rugsėjo 27 d. reikalavimo perleidimo sutartimi nustatytas prievolės (1 000 000 Eur skolos) įvykdymo terminas. Akcentuotina, jog ši sutartis yra pasirašyta ieškovės ir atsakovės atstovų, uždėti antspaudai, pateikti įgaliojimai, kurių pagrindu šią sutartį patvirtino šalių atstovai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog minėta sutartis yra akivaizdžiai niekinė ar prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, todėl konstatuotina, jog 2014 m. gruodžio 31 d. sutartis yra nuginčijama, o ne niekinė.

19.       Sandoris, kurį pripažinti negaliojančiu būtinas teismo sprendimas, yra nuginčijamas sandoris (CK 1.78 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. M. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-89/2006; 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-252/2009; 2013 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Konstitucijos pr. 9 daugiabučio namų savininkų bendrija v. AB ,,Hanner“, bylos Nr. 3K-3-483/2013; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. D. v. AB bankas FINASTA, UAB „Finansų rizikos valdymas“ ir F. D., bylos Nr. 3K-3-191-916/2015;ir kt.). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2014 m. gruodžio 31 d. sudaryta sutartis dėl reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos 2010 m. rugsėjo 27 d. tarp „Wisetime Entreprises Limited“ ir UAB „Investvega“, pakeitimo, nėra nuginčyta ar negaliojanti. Reikalavimo ją pripažinti negaliojančia teismui nepateikta. Duomenų, kad būtų atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų klastojimo, byloje taip pat nėra. Tai reiškia, jog 2014 m. gruodžio 31 d. sutartis yra teisėta, galiojanti ir šalims turi įstatymo galią tol, kol ji nėra nuginčyta. Be to, aplinkybę, jog ginčo sutartis yra nuginčijama patvirtina, ir tai, jog atsakovė turi galimybę tokią sutartį patvirtinti, ko padaryti niekinio sandorio atveju ji neturėtų teisės. Nustačius, jog ginčo sutartis yra nuginčijama, pirmosios instancijos teismas privalėjo pasiūlyti atsakovei svarstyti klausimą dėl priešieškinio pateikimo, prašant pripažinti 2014 m. gruodžio 31 d. sutartį negaliojančia, tačiau negalėjo ex officio spręsti, jog tokia sutartis yra niekinė. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą bei formuojamą praktiką, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog 2014 m. gruodžio 31 d. sutartis negali būti pripažinta sudaryta teisėtai.

 

Dėl CK 2.142 straipsnio 2 dalies taikymo  

 

20.       Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, nustatė, kad 2014 m. gruodžio 31 d. sutartis dėl reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos 2010 m. rugsėjo 27 d. tarp „Wisetime Entreprises Limited“ ir UAB „Investvega“, pakeitimo pasirašyta atsakovės atstovės R. K., kuri veikė pagal 2010 m. birželio 14 d. įgaliojimą, tačiau pirmosios instancijos teismas, tirdamas šią sutartį, analizavo bei vertino 2009 m. balandžio 6 d. išduotą įgaliojimą. Pažymėtina, jog skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2010 m. birželio 14 d. įgaliojimas į bylą nėra pateiktas, tačiau jo egzistavimą patvirtina byloje pateiktas sutartinės hipotekos lakštas. Darė išvadą, kad šios aplinkybės patvirtina faktą, jog įgaliojimai buvo išdavinėjami kas metus, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu aplinkybių vertinimu nesutinka. Teismas negali remtis savo iškeltomis prielaidomis, o priimdamas sprendimą privalo vertinti pateiktus įrodymus bei vadovautis galiojančiais teisės aktais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad į bylą nėra pateiktas 2010 m. birželio 14 d. įgaliojimas, privalėjo siūlyti šalims pateikti minėtą įrodymą bei aiškintis šio įgaliojimo turinį, kadangi nesant byloje ištirto 2010 m. birželio 14 d. įgaliojimo bei nežinant jo turinio, nėra galimybės nustatyti, ar R. K. buvo įgaliota atsakovės atstovė bei turėjo teisę pasirašyti 2014 m. gruodžio 31 d. sutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, neištyręs 2010 m. birželio 14 d. įgaliojimo, tačiau konstatavęs, jog R. K. įgaliojimai 2014 m. gruodžio 31 d. sutarties pasirašymo metu buvo pasibaigę, neatskleidė bylos esmės.   

21.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nesant byloje ištirto 2010 m. birželio 14 d. įgaliojimo bei nežinant šio įgaliojimo turinio, nėra galimybės objektyviai pasisakyti dėl šio įgaliojimo galiojimo termino, todėl atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, plačiau dėl aplinkybių, susijusių su CK 2.142 straipsnio 2 dalies taikymu, nepasisako.

22.       Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

23.       Įvertinusi visus apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus T. T. praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).   

24.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, visapusiškai ir nuodugniai bylos neištyrė, netinkamai aiškino ir taikė procesines ir materialines teisės normas, todėl neatskleidė bylos esmės, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris naikintinas bei byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų    

 

25.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismui nusprendus bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo – šis klausimas spręstinas galutinai išnagrinėjus bylą.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

        

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

 

 

Teisėjos                           Jolanta Gailevičienė

 

 

                           Erinija Kazlauskienė

 

 

                           Danutė Žvinklytė


Paminėta tekste:
  • 2S-74-777/2017
  • CPK 184 str. Pareiškimas apie įrodymo suklastojimą
  • CK
  • CK1 1.42 str. Reikalavimo perleidimui ar skolos perkėlimui taikytina teisė
  • CK2 2.142 str. Įgaliojimo terminas
  • CK1 1.19 str. Užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų civilinis teisnumas
  • CK1 1.20 str. Klausimai, reglamentuojami pagal taikytiną teisę
  • CK1 1.40 str. Įgaliojimo formai, galiojimo terminui ir turiniui taikytina teisė
  • CPK 57 str. Atstovo pagal pavedimą teisių ir pareigų įforminimas
  • CK1 1.63 str. Sandorių samprata ir rūšys
  • CK1 1.81 str. Viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančio sandorio negaliojimas
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • CPK 321 str. Bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
  • CPK
  • CK1 1.79 str. Nuginčijamo sandorio patvirtinimas
  • CK1 1.78 str. Niekiniai ir nuginčijami sandoriai
  • CPK 263 str. Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas
  • 3K-7-301-706/2015
  • 3K-3-89/2006
  • 3K-3-252/2009
  • 3K-3-483/2013
  • 3K-7-38/2008
  • 3K-3-252/2010
  • 3K-3-107/2010
  • 3K-3-219/2009
  • CPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės