Civilinė byla Nr. e2A-955-253/2021        

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02071-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.1.4; 2.4.2.12.2; 2.4.2.2; 3.3.1.11; 3.3.1.18.4

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 28 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. S. ir trečiojo asmens V. S. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. patikslintą ieškinį atsakovėms A. M. ir V. G. dėl nuosavybės teisių gynimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Baltija“, Klaipėdos miesto savivaldybė, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, V. S., R. T., A. A., A. R., Z. N..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė V. S. patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakoves A. M. ir V. G. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t. y. atkurti laiptinės / koridoriaus patalpą a-3, esančią (duomenys neskelbtini), į buvusią iki teisės pažeidimo padėtį. Ieškinyje ir patikslintuose ieškiniuose ieškovė nurodė, kad ji ir jos sutuoktinis viešo aukciono būdu iš Klaipėdos miesto savivaldybės 2019 m. vasario 8 d. įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini). Jiems taip pat nuosavybės teise priklauso butas Nr. 7. Vidinės gyvenamojo namo dalies patalpoje a-3 po laiptais iš medienos buvo sumontuota pertvara, durys. Šį sandėliuką bendrojo naudojimo patalpoje a-3 įrengė bute Nr. 5 gyvenantis A. G. – buto Nr. 5 savininkės V. G. sutuoktinis. Įrengus sandėliuką, butas Nr. 8 tapo atribotas nuo patalpos a-3. Taip pat patalpoje a-3 yra įrengta tualeto patalpa, kuria savo asmeniniais interesais naudoja buto Nr. 1 savininkė atsakovė A. M.. Patekimui į šią patalpą iš buto Nr. 1 laikančiojoje konstrukcijoje – sienoje – yra išskirsta anga, įrengtos durys, vadinasi, buvo atliktas kapitalinis remontas. Viešosios įstaigos (toliau – VĮ) Registrų centro pateiktame išaiškinime nurodyta, jog privatizacijos metu ne visiems butams buvo priskirtos bendrojo naudojimo patalpos a-2, a-3, a-4, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsniu, patalpos a-2, a-3, a-4 bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visų name esančių butų savininkams. Ginčo objektų (sandėliuko ir tualeto) bendrojo naudojimo laiptinėje / koridoriuje įrengimas panaikino vieną iš dviejų centrinėje pastato dalyje buvusių evakuacijos kelių, buvo atimta galimybė daugiabučio gyventojams patekti į (iš) pastatą iš apšviestos pagrindinės (duomenys neskelbtini). Pagal teisinį reglamentavimą, neleidžiama siaurinti evakuacinių kelių, perėjimų, koridorių, užstatyti jų stambiais įrenginiais, inventoriumi, medžiagomis ar kitokiais daiktais, taip pat daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo laiptinėse, koridoriuose, avariniuose išėjimuose draudžiama laikyti degias medžiagas ir daiktus, trukdančius žmonių evakavimuisi gaisro atveju, po laiptais draudžiama įrengti sandėliukus ir kitas panašios paskirties patalpas. Be to, po ginčo pertvarų sumontavimo patalpoje a-3 buto Nr. 8 savininkai nebeteko galimybės patekti prie įėjimo į savo butą, kuris visada buvo nurodomas dokumentuose, taip pat neteko galimybės patekti prie savo buto Nr. 8 sienos iš patalpos a-3 pusės, kad galėtų naikinti pelėsį, apsaugoti sieną nuo drėgmės. Sandėliuko statybos darbais didžiausia žala padaryta butui Nr. 8, kurio savininkams apribotas patekimas į pagrindinę laiptinę / koridorių. Šiuo metu butų Nr. 7, 8, 9 savininkai ir naudotojai yra priversti naudotis apie 1 metro pločio koridoriumi a-1, per kurį ne tik patenkama į minėtus butus, bet per kurį patenkama iš vieno kambario į kitą, iš kambario į virtuvę, iš kambario į sanitarinį mazgą. Siaurame koridoriuje a-1 yra iš viso septynerios durys, bendru siauru koridoriumi intensyviai naudojasi trijų butų gyventojai, turint fizinę negalią, judant vežimėliu, trijų butų naudotojai negalėtų nei patekti į butus, nei iš vienos patalpos į kitą. Todėl tokia padėtis neatitinka minimalių privataus gyvenimo neliečiamumo nuostatų ir prioritetas negali būti skiriamas savanaudiškiems interesams naudoti koridorių a-3 ne pagal paskirtį ir suvaržant kitų bendraturčių teisę naudotis bendrojo naudojimo patalpa pagal jos tiesioginę paskirtį. Be to, patalpoje a-3 yra įrengti elektros tiekimo įvadai, elektros apskaitos įrenginiai, todėl šia patalpa turi teisę naudotis visų pastate esančių butų savininkai ar naudotojai. Ieškovės nuomone, atsakovės, savo asmeninių poreikių tenkinimui įsirengdamos ginčo patalpas bendrojo naudojimo patalpoje a-3, suvaržo ir pažeidžia kitų bendraturčių teises. Atsakovių atliktais statybos darbais buvo pablogintos namo gyventojų gyvenimo sąlygos, pažeistos normatyvinių statybos techninių dokumentų imperatyvios teisės normos, todėl atsakovės turi pašalinti neteisėtos statybos padarinius CK 4.103 straipsnio pagrindu. Netgi konstatavus atsakovių atliktų statybos darbų teisėtumą, tai nesudarytų pagrindo spręsti, jog atsakovėms užimant savo reikmėms reikšmingą dalį bendrojo naudojimo patalpų ieškovės, kaip bendraturtės, teisės nėra pažeistos, kadangi atsakovių veiksmai yra neteisėti ir teisinės pasekmės taikytinos ir CK 4.98 straipsnio pagrindu, t. y. nors statybos darbai atlikti nepadarant pažeidimų, bet savininko teisės pažeidžiamos naudojant statybos darbų rezultatą. 

2.       Atsakovės atsiliepimu į patikslintą ieškinį su pareikštais reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovė iš esmės reikalauja pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t. y. atkurti laiptinės / koridoriaus patalpą a-3, esančią (duomenys neskelbtini), į buvusią iki teisės pažeidimo padėtį. Atsakovėms keliamas priekaištas, kad buvusios laiptinės patalpos a-3 dalį jos naudoja pagal kadastro dokumentus, tačiau ne pagal buvusią paskirtį, t. y. ji paversta sandėliavimo ir tualeto patalpomis, kurias savo asmeniniais interesais naudoja atsakovės. Pažymėjo, jog šiuos statybos darbus atliko tikrai ne atsakovės. Ieškovės 2020 m. lapkričio 17 d. patikslintame ieškinyje nebekeliamas statytojo atsakomybės klausimas, o iš esmės ginčas yra keliamas dėl Nekilnojamojo turto registre vietoje patalpos a-3 naujai įregistruotų patalpų a-5, a-6 ir a-7, kurios priklauso tos laiptinės bendraturčiams, naudojimo. Atsakovės yra kaltinamos ne tuo, kad atliko savavališkas statybas, bet tuo, kad jos savo vardu Nekilnojamojo turto registre įsiregistravo nuosavybę į bendrojo naudojimo laiptinę.

3.       Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Inspekcijoje buvo gautas (duomenys neskelbtini), gyventojo 2019 m. gruodžio 2 d. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad jis 2002 m. įrengė I aukšto bendrojo naudojimo patalpoje a-3 pertvarą su durimis, taip pat pateikė (duomenys neskelbtini), 1, 2, 3, 4, 6, 7, 8 butų savininkų 2002 m. sutikimus įrengti sandėliuką patalpos a-3 dalyje. 2019 m. gruodžio 3 d. Vakarų Lietuvos departamentas atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje – (duomenys neskelbtini), ir surašė 2019 m. gruodžio 3 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-2478(16.2) (toliau – Aktas). Patikrinimo metu nustatyta, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), I aukšto laiptinės patalpoje a-3 yra įrengta nelaikanti sienos konstrukcija – pertvara su durimis (sandėliukas), taip pat nustatyta, kad patalpoje a-3 yra užmūrytas įėjimas į laiptinę iš (duomenys neskelbtini) pusės. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą nustatyta, kad I aukšto laiptinės bendrojo naudojimo patalpa a-3 po 1/6 dalį priklauso butams Nr. 1, 2, 3, 4, 5 ir 6, o butams Nr. 7 ir 8 priklauso po 1/3 dalį bendrojo naudojimo koridoriaus patalpos a-1. Pertvaros įrengimui bendrojo naudojimo laiptinės patalpoje a-3 buvo reikalingi šios patalpos bendraturčių sutikimai. Kadangi I aukšto laiptinės bendrojo naudojimo patalpa a-3 po 1/6 dalį priklauso butams Nr. 1, 2, 3, 4, 5 ir 6, Inspekcijai buvo pateikti butų Nr. 1, 2, 3, 4 ir 6 sutikimai minėtiems statybos darbams. Šiems paprastojo remonto darbams atlikti statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas. Šiuo atveju savavališka statyba nenustatyta.

4.       Trečiasis asmuo V. S. atsiliepime į patikslintą ieškovės ieškinį nurodė, jog sutinka su pareikštais reikalavimais, prašė juos tenkinti visiškai.

5.       Tretieji asmenys A. R., A. A., Z. N. pateikė atsiliepimą, pasirašytą kartu su atsakovėmis A. M. ir V. G., prašė ieškovės ieškinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės V. S. 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei V. G. bei 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei A. M.. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

6.1       Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar atsakovės atliko veiksmus gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), priskiriamus savavališkoms statyboms, ir ar joms kyla pareiga pagal ieškovės reikalavimą atkurti laiptinės / koridoriaus patalpą a-3 į buvusią iki teisės pažeidimo padėtį.

6.2       Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, turėtų būti reiškiamas ieškinys dėl nuosavybės teisės pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, pašalinimo – negatorinis ieškinys (lot. actio negatoria). Savininko teisė reikšti negatorinį ieškinį įtvirtinta CK 4.98 straipsnyje. Pagal šiame straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

6.3       Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Taigi negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015). Atsižvelgiant į tai, jog pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą savininko teisių turinį sudaro teisės valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, o negatorinis ieškinys skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018).

6.4       Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė teismo įpareigoti atsakoves pašalinti neteisėtos statybos padarinius ir atkurti plane pažymėtą patalpą a-3 į tokią padėtį, kuri buvo iki teisės pažeidimo. Savo reikalavimą ieškovė iš esmės grindžia tuo, kad, įsigydama šiame name butus Nr. 7 ir Nr. 8 ir matydama faktinę padėtį, jog namo laiptinė yra užmūryta, faktiškai namas yra padalytas į dvi dalis, domėjosi VĮ Registrų centre archyvuose esančia dokumentacija, tikėjosi, kad ginčo patalpos a-3, kurios faktiškai jau yra pertvarkytos, turi būti atstatytos taip, kad jomis galėtų naudotis ne šeši butai, o visi devyni namo butai, nes tai yra bendrojo naudojimo patalpos, kurios nuosavybės teise priklauso visiems namo patalpų savininkams. Ieškovė iš esmės savo reikalavimus grindžia tuo, kad 2019 m. rugsėjo 12 d. ji gavo VĮ Registrų centro atsakymą dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, jog vadovaujantis tuo metu Nekilnojamojo turto registre esančiais dokumentais ir duomenimis, namo (duomenys neskelbtini), patalpos a-2, a-3, a-4 bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visų name esančių butų savininkams.

6.5       Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog 1932 m. statybos name patekimas į gyvenamojo namo I aukštą iš (duomenys neskelbtini), kaip ir patekimas iš buto Nr. 8 patalpų į laiptinės a-3 patalpas, buvo užmūrytas prieš privatizuojant butus, t. y. apie 1986–1987 m., dar iki dabartiniams butų Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6 savininkams įsigyjant šiuos butus.

6.6       Inspekcija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pertvaros įrengimui bendrojo naudojimo laiptinės patalpoje a-3 buvo reikalingi šios patalpos bendraturčių sutikimai. Bendrojo naudojimo patalpa a-3 po 1/6 dalį priklauso butams Nr. 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 ir Inspekcijai buvo pateikti butų Nr. 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 sutikimai minėtiems statybos darbams. Paprastojo remonto darbai – pertvaros įrengimas bendrojo naudojimo laiptinės patalpoje a-3 – buvo atlikti neypatingosios kategorijos daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo laiptinės patalpos a-3 viduje, todėl šiems paprastojo remonto darbams atlikti statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas. Šiuo atveju savavališka statyba nenustatyta.

6.7       Po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą, (duomenys neskelbtini) 1-6 butų gyventojai pateikė VĮ Registrų centrui dokumentus, susijusius su namo kadastrinių duomenų tikslinimu, nuo 2020 m. kovo 13 d. įsigaliojo įrašas apie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, atliktų kadastro duomenų tikslinimą, t. y. šio pastato duomenys buvo patikslinti 2019 m. gruodžio 4 d., pakeitus butų Nr. 1 ir Nr. 5 kadastro duomenis.

6.8       Ieškovė savo reikalavimą į bendrojo naudojimo patalpas iš esmės grindžia                  2019 m. rugsėjo 12 d. VĮ Registrų centro jai pateiktu paaiškinimu, tačiau iš bylos duomenų visumos matyti, jog šis raštas buvo pateiktas ieškovei dar iki atlikto aktualaus namo kadastrinių duomenų tikslinimo. Tame pačiame paaiškinime ieškovei VĮ Registrų centro darbuotoja nurodė, jog, norėdami įregistruoti nuosavybės teisę į bendrojo naudojimo patalpas, savininkai turėtų pateikti prašymus, bendraturčių susitarimą dėl bendrojo naudojimo patalpų pasidalijimo bei teisės aktų nustatyta tvarka suformuotas nekilnojamųjų daiktų (butų) kadastrų duomenų bylas su patikslintais kadastro duomenimis. Būtent nurodytus dokumentus atsakovės ir pateikė VĮ Registrų centrui, jie buvo patikrinti, teisėti ir galiojantys, todėl jų pagrindu ir buvo įregistruoti namo (duomenys neskelbtini), kadastriniai pakeitimai.

6.9       Remiantis VĮ Registrų centro aktualiais duomenimis ir pagal į bylą pateiktus Nekilnojamojo turto registro išrašus nustatyta, kad I aukšto laiptinės bendrojo naudojimo patalpa a-3 po 1/6 dalį priklauso butams Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, o butams Nr. 7 ir Nr. 8 priklauso po 1/3 dalį bendrojo naudojimo koridoriaus patalpos a-1. Tokią aplinkybę atsiliepime patvirtino ir trečiasis asmuo Inspekcija. Darytina išvada, jog ieškovė ginčo nagrinėjimo metu rėmėsi ir savo teisę į nuosavybę įrodinėjo ankstesniais nei į bylą pateikti aktualūs duomenys iš VĮ Registrų centro.

6.10       Spręsdamas klausimą dėl ieškovės reikalavimo ir savavališkos statybos padarinių šalinimo, teismas atsižvelgia į tai, kad Inspekcijos darbuotojams atlikus patikrinimą vietoje – name (duomenys neskelbtini), buvo konstatuota, kad, remiantis teisiniu reglamentavimu, nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto darbai – pertvaros įrengimas bendrojo naudojimo laiptinės patalpoje a-3 – buvo atlikti neypatingosios kategorijos daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo laiptinės patalpos a-3 viduje, todėl šiems paprastojo remonto darbams atlikti statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas. Šiuo atveju savavališka statyba nenustatyta.

6.11       Iš esmės ginčas tarp šalių kilo dėl to, kad ieškovė patiria nepatogumus ir turtinius nuostolius ne dėl tos priežasties, kad negali naudotis jai priklausančiu turtu, o labiau tikėtina, dėl to, kad neturi namo gyventojų pritarimo ir techninių / projektinių galimybių atlikti pertvarkymo darbus jai ir trečiajam asmeniui priklausančiose gyvenamosiose patalpose – butuose Nr. 7 ir Nr. 8, (duomenys neskelbtini). Tačiau duomenų, kad nagrinėjamu atveju atsakovių veiksmais būtų atlikti darbai, kurie gali būti kvalifikuoti kaip savavališka statyba, byloje nėra.

6.12       Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis remiasi reikšdama ieškinį.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

7.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo                                     2021 m. birželio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Taip pat prašo priteisti jai iš atsakovių jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai ieškovės apeliacinio skundo argumentai:

7.1       Pirmosios instancijos teismas neatkleidė bylos esmės, tinkamai savo sprendimo nemotyvavo, nepasisakė dėl daugumos ieškovės pateiktų įrodymų ir ieškinio motyvų, siaurai ir vienpusiškai aiškino tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius.

7.2       Teismas nepagrįstai viską susiejo vien tik su laiptinėje a-3 atliktų remonto darbų (ne)teisėtumu, nes patikslinto ieškinio pagrindu ieškovė nurodė ne tik CK 4.103 straipsnį, bet ir CK 4.98 straipsnį (negatorinis ieškinys). Tačiau teismas, padaręs išvadą, kad bendrojo naudojimo laiptinėje a-3 atlikti remonto darbai nebuvo savavališki, visiškai nenagrinėjo ir nepasisakė dėl negatorinio ieškovės reikalavimo.

7.3       Pažymi, jog iš bendrojo naudojimo patalpos a-3 visada buvo numatytas patekimas į ieškovės butą Nr. 8 ir atvirkščiai. Todėl ieškovė įsigydama butą Nr. 8 pagrįstai tikėjosi, jog galės naudotis šiuo praėjimu teisėtai, nors įsigijimo metu jis ir buvo užmūrytas. Inicijuodama bylą teisme ieškovė siekia pašalinti laiptinėje a-3 įrengtas kliūtis – pertvaras ir jų pagrindu suformuotą sandėliuką bei tualetą, o tai leistų jai įgyvendinti buto Nr. 8 remonto darbus ir tinkamai naudoti butą Nr. 8, išnaudojant visas numatytas patekimo į šį butą galimybes.

7.4       Po to, kai ieškovė įsigijo butus Nr. 7 ir Nr. 8 ir parengė projektą dėl butų perplanavimo, bendrojo naudojimo patalpos a-2 ir a-3 su numatytu patekimu iš patalpos a-3 į ieškovės butą Nr. 8 staiga virto bendrojo naudojimo patalpomis a-5, a-6, a-7 ir jau be numatyto patekimo į butą Nr. 8. Bendrojo naudojimo patalpos a-2 ir a-3 buvo pertvarkytos ir perplanuotos į naujas patalpas ir taip iš ieškovės buvo atimta teisė į savo butą Nr. 8 patekti būtent per centrinę laiptinę. Teismas padarė išvadą, kad tai buvo padaryta 2019 m. lapkričio 14 d. susitarimo pagrindu ir tai yra teisėta. Tačiau, ieškovės įsitikinimu, tai niekinis šešių butų savininkų susitarimas, pagal kurį dalis bendrojo naudojimo objekto bendraturčių nusprendė, kad bendrojo naudojimo patalpos a-2 ir a-3 bus pertvarkytos į bendrojo naudojimo patalpas a-5, a-6, a-7. Šie šešių butų savininkai tokiu savo susitarimu atėmė iš į susitarimą neįtrauktos ieškovės teisę ir galimybę patekti į jos butą Nr. 8 per buvusią bendrojo naudojimo patalpą a-3. Tokiu būdu sukurta patalpa a-6 – sandėliukas – užblokuoja buvusį praėjimą į butą Nr. 8 ir šiuo susitarimu patvirtintas planas, pagal kurį iš viso yra panaikintas praėjimas iš buto Nr. 8 į laiptinę a-3. Toks susitarimas yra niekinis, nes buvo priimtas nesant jokio projekto, statybą leidžiančio dokumento ar bent jau gyvenamojo namo visuotinio butų savininkų susirinkimo sprendimo. Ir toks susitarimas negali apriboti jame nedalyvavusių asmenų nuosavybės teisių.

7.5       Nors toks bendrojo naudojimo patalpų a-2 ir a-3 perplanavimas buvo įregistruotas viešajame registre, tai nesukuria nei ieškovei, nei kitiems bendraturčiams jokių teisinių padarinių, kadangi daiktinės teisės yra sukuriamos ir panaikinamos sandorių pagrindu, bet ne registracijos faktu. 2019 m. lapkričio 14 d. dalies gyventojų susitarimą galbūt būtų galima vertinti kaip susitarimą dėl bendrojo naudojimo patalpos a-3 naudojimosi tvarkos nustatymo ir tik tarp susitarime dalyvaujančių asmenų, o ne nuosavybės teises sukuriantį sandorį, galiojantį visiems daugiabučio bendraturčiams. 2019 m. lapkričio 14 d. susitarimas, jeigu jį vertintume kaip dalies bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo, negali nustatyti tokios tvarkos, kuri pažeistų kitų asmenų teises.

7.6       Pažymi ir tai, jog viso namo nauji kadastriniai matavimai nebuvo atliekami, o buvo tik atlikti atsakovių butų kadastrinių matavimų patikslinimai. Atskirų butų kadastriniai matavimai nesukuria jokių teisinių pasekmių kitų butų savininkams. Jokie kitų butų kadastro duomenų pakeitimai negali pakeisti ieškovės buto Nr. 8 kadastro duomenų, kuriuose aiškiai yra numatytas praėjimas iš buto Nr. 8 į laiptinę a-3. 

7.7       Ieškovė negatoriniu ieškiniu siekia apginti savo nuosavybės teisę nuo pažeidimų, kurie apsunkina naudojimąsi jos turimu butu Nr. 8 pagal paskirtį.

7.8       Apeliantė mano, kad teismas neatskleidė bylos esmės, nes lemiamą reikšmę suteikė ne ieškovės teisių pažeidimui ir negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygų aiškinimui, o formalioms statybų procedūroms.

7.9       Pažymi, jog ieškovės teisių pažeidimus sudaro tai, kad už užmūryto praėjimo iš buto Nr. 8 yra įrengtos pertvaros ir jų pagrindu suformuotas rakinamas sandėliukas a-6 bei tualetas a-7. Faktiškai tik sandėliukas a-6, kurį įrengė A. G., yra kliūtis ieškovei naudotis praėjimu iš buto Nr. 8 į ginčo laiptinę.

7.10       Teismas neįvertino to, kad iš patalpos a-3 suformuotos patalpos a-6 ir a-7 iš tikrųjų faktiškai nebėra bendrojo naudojimo patalpos ir priklauso atsakovėms. Nors formaliai šios patalpos ir yra padalytos tarp butų Nr. 1-6 savininkų, tačiau patalpa a-7 yra atskirta nuo laiptinės (izoliuota), patekimas į ją galimas tik iš buto Nr. 1 ir joje įrengtas tualetas. Atsakovė A. M. tokiais veiksmais išplėtė savo buto plotą, prijungdama prie jo bendro naudojimo patalpos dalį ir paversdama ją tualetu. Atsakovė atliko tokius veiksmus be jokio projekto ir leidimo keisti patalpos paskirtį.                  2019 m. gruodžio 4 d. sudaryta Pastato patalpų plotų eksplikacija patvirtina, kad patalpa a-6 yra įregistruota kaip sandėlis, o patalpa a-7 – kaip sanitarinis mazgas. Todėl atsakovių atstovo teiginiai teisme, kad suformuojant šias patalpas paskirtis nebuvo keičiama ir jos toliau liko bendrojo naudojimo koridoriais, yra melagingi.

7.11       Mano, jog atsakovių VĮ Registrų centrui pateiktos 2020 m. vasario 20 d. deklaracijos yra suklastotos, jose buvo pateikta netiksli informacija.

7.12       Dėl ieškovės nuosavybės teisių į bendrojo naudojimo patalpas a-2 ir a-3 pažymi, jog šios patalpos nėra suformuotos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai (nėra unikalaus numerio ir pan.), todėl, net ir prie kai kurių butų viešajame registre esant prierašams apie dalies šių patalpų priklausymą atskiriems butams, vertinti to kaip nuosavybės teises nustatančio fakto negalima.

7.13       Atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas motyvuodamas, kad laiptinė a-3 nuosavybės teise po 1/6 priklauso butų Nr. 1-6 savininkams, rėmėsi VĮ Registrų centro išrašais, tačiau buto Nr. 3 registro išraše tokia nuosavybė nėra pažymėta. Dar daugiau – butų Nr. 2, Nr. 3, Nr. 6 pirkimo–pardavimo sutartyse nėra įrašų apie 1/6 dalies bendrojo naudojimo patalpų perleidimą. Todėl ir butų Nr. 2, Nr. 6 registro išrašuose 1/6 dalis bendros patalpos nurodyta nesant tam teisėto pagrindo. Aplinkybę, kad prie kai kurių butų nurodyta 1/6 bendrojo naudojimo patalpos, galima vertinti kaip naudojimosi šiomis patalpomis tvarką, tačiau ne kaip nuosavybės teises nustatantį faktą. Šiuo atveju bendrojo naudojimo patalpos nėra suformuotos kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, todėl vertinti, kad jos, nebūdamos savarankišku nekilnojamojo turto objektu, vieniems namo gyventojams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, o kitiems – ne, nėra teisinio pagrindo.

7.14       Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, nuo kokio momento ir kokiu teisiniu pagrindu (sandoris, teismo sprendimas ir pan.) bendrojo naudojimo patalpa a-3 tapo nebe visų savininkų, o tik butų Nr. 1-6, ypač esant aplinkybei, kad ieškovės butui pro šią patalpą dokumentuose nustatytas patekimas į jos butą Nr. 8. Pagal 2019 m. rugsėjo 12 d. VĮ Registrų centro išaiškinimą, patalpos a-2, a-3 ir a-4 bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visų name esančių butų savininkams. Tai patvirtina ir galiojantis 2015 m. rugsėjo 14 d. Bendrojo naudojimo objektų aprašas Nr. 109-DB. Todėl teigti, kad ieškovė nėra ir niekada nebuvo šių patalpų bendraturtė, yra neteisinga, juo labiau, kad jai priklauso patekimas į šią patalpą iš buto Nr. 8. Be to, patalpoje a-3 yra sumontuota inžinerinė techninė įranga – elektros įvadai, elektros apskaitos prietaisai, susiję su visų name esančių butų funkcionavimu.

7.15       Pažymi ir tai, jog ieškovei buvo netikėta, kad teismas ieškinio atmetimą motyvavo atsakovių nuosavybės teise į bendrojo naudojimo patalpą a-3. Todėl prašo priimti ir pridėti prie bylos naujus įrodymus – buto Nr. 2 1992 m. liepos 28 d. sutartį Nr. 5-26354; buto Nr. 3 2007 m. birželio 20 d. sutartį Nr. D-3761; buto Nr. 6 2000 m. liepos 20 d. sutartį Nr. M-8892.

8.       Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo V. S. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Taip pat prašo priteisti jam iš atsakovių jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentai:

8.1       Tiek www.evarzytynes.lt skelbime, tiek namo, buto kadastro dokumentuose buvo pažymėta, kad buto Nr. 8 sienoje, kuri kartu yra ir laiptinės siena, yra durų anga, tiesioginis išėjimas į laiptinę ir atvirkščiai. Įsigyjant butą buvo tikėtasi naudotis butu pagal įsigijimo metu buvusius VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre saugomus dokumentus.

8.2       Buto Nr. 8 siena, kurią panaudojus laiptinėje atsakovės įsirengė asmeniniam naudojimui sandėliuką ir sanitarinį mazgą, padengta pelėsio, byranti, o grindys supuvusios. Atsakovės buvo supažindintos su tokia situacija ir paprašytos pašalinti savavališkai pastatytas užtvaras, pašalinti iš laiptinės asmeninius daiktus. Tačiau atsakovės nesutiko pašalinti savavališkai įrengtų patalpų.

8.3       Atsakovės neneigė, kad patalpas įrenginėjo savo nuožiūra, be projektų, be statybas leidžiančių dokumentų. Siekdamos išsaugoti įsirengtas patalpas, suklastotų deklaracijų pagrindu atsakovės įregistravo patalpų įrengimo, pertvarkymo, patalpų paskirties keitimo procedūras. Dėl to buto Nr. 8 durų anga atsidūrė nebe laiptinėje, o sandėlio patalpoje.

8.4       Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad nagrinėjamu atveju savavališka statyba nenustatyta, ignoravo šiuo klausimu aktualias teisės normas, taip pat į bylą pateiktus rašytinius dokumentus, išaiškinimus, kad visi evakuaciniai praėjimai ir išėjimai turi būti neužkrauti, paruošti žmonėms evakuoti, visos evakuacinės durys turi lengvai atsidaryti bet kuriuo paros metu, po laiptais draudžiama įrengti sandėliukus ir kitas panašios paskirties patalpas. Ignoruojant teisės aktų draudimą įsirengti sandėliuką po laiptais, keliama reali grėsmė daugiabučio namo gyventojams.

8.5       2021 m. birželio 3 d. vykusio teismo posėdžio metu tretieji asmenys A. R., A. A. nurodė, jog anksčiau bute Nr. 8 gyveno asocialūs asmenys. Liudytojas A. G. taip pat yra pripažinęs, kad užtaisė durų angą, kad nevaikščiotų asocialūs asmenys. Tad atsakovės, pasinaudodamos socialiai pažeidžiamais asmenimis, gerino savo sąlygas name, įsirenginėjo papildomas patalpas laiptinėje už buto Nr. 8 sienos, taip blogindamos buto Nr. 8 gyventojų sąlygas.

8.6       Pažymi, jog visada dokumentuose buvo įtvirtintas sprendinys – buto Nr. 8 ir laiptinės a-3 bendroje sienoje numatyta durų anga, pro kurią numatytas buto Nr. 8 gyventojų patekimas į laiptinę a-3. Tuo tarpu dokumentuose niekada nebuvo ir nėra suprojektuotos sandėlio ir sanitarinės patalpos, kadangi tokios patalpos negali būti suprojektuotos laiptinėje, kuri yra evakavimo(si) kelias.

8.7       Mano, jog butų Nr. 1-6 savininkų 2019 m. lapkričio 14 d. susitarimas yra niekinis. Laiptinėje a-3 yra sumontuota inžinerinė įranga, susijusi su viso namo inžinerinės įrangos funkcionavimu – elektros, dujų įvadai, visų devynių butų elektros tiekimo įrenginiai (automatai, kirtikliai) su elektros apskaitos įrenginiais, todėl neišvengiamai visų devynių butų savininkai naudojasi a-3 laiptine. Be to, 2015 m. rugsėjo 14 d. Bendrojo naudojimo objektų apraše Nr. 109-DB III dalyje Pastato bendrojo naudojimo patalpos eil. Nr. 1 nurodyta, kad laiptinė yra viena ir su bendrojo naudojimo patalpa susiję visi butų ir kitų patalpų savininkai. Pažymi ir tai, jog bendromis devynių butų savininkų lėšomis 2016–2019 m. buvo atlikti pastato atnaujinimo darbai, kurie apėmė ir ginčo patalpos – laiptinės a-3 – pagerinimus. Visi devynių butų savininkai apmoka išlaidas, susijusias su laiptinės a-3 eksploatavimu.

8.8       Nesutinka su teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovių veiksmais būtų atlikti darbai, kurie gali būti kvalifikuoti kaip savavališka statyba. Savavališki, neteisėti yra šie atsakovių veiksmai: 2002 m. laiptinėje įrengiant sandėliuką ir sanitarines patalpas, siekiant turėti izoliuotas patalpas, buvo keičiama pagrindinio fasado išvaizda – užtaisoma durų anga pagrindiniame fasade bei durų anga į butą Nr. 8; 2019–2020 m. laiptinę a-3 pertvarkant, padalijant į dvi patalpas; 2020 m. keičiant laiptinės a-3 paskirtį; 2020 m. vasario 20 d. vykdant statybos užbaigimo procedūras – pildant ir teikiant VĮ Registrų centrui deklaracijas su neteisingais, tikrovės neatitinkančiais duomenimis ir atliekant kadastro duomenų pakeitimus pastate (duomenys neskelbtini).

8.9       Nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu, kadangi teismas neatskleidė bylos esmės, nevertino daugybės pateiktų rašytinių dokumentų, netaikė aktualių teisės normų, reglamentuojančių statybą, patalpų pertvarkymą, paskirties keitimą, statybos procedūrų užbaigimą, nevertino aiškiai neteisingų duomenų įrašymo deklaracijose.

8.10       Teismas skundžiamame sprendime rėmėsi tik Inspekcijos nurodymu, kad pertvaros įrengimui statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas, šiuo atveju savavališka statyba nenustatyta. Tačiau visiškai nevertino Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2020 m. lapkričio 10 d. išaiškinimo Nr. 9.4-3-2255, kuriame nurodoma, kad visi evakuaciniai praėjimai ir išėjimai turi būti neužkrauti, paruošti žmonėms evakuoti, po laiptais draudžiama įrengti sandėliukus ir kitas panašios paskirties patalpas; sanitarinėse–techninėse nišose draudžiama laikyti degias medžiagas ir skysčius; daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose draudžiama užkalti, užgriozdinti ar užkrauti įvairiomis medžiagomis ir įrengimais evakuacinius išėjimus. 

8.11       Teismas pareigą atlikti teisinį vertinimą perkėlė Inspekcijai, kuri pasisakė tik dėl vieno epizodo – medinės sienutės įrengimo. Teismas šią atsakovėms palankią Inspekcijos išvadą taikė visų atsakovių vykdytų procedūrų atžvilgiu. Kadangi Inspekcijos padalinys nepateikė atsakovių vykdytų sandėlio, sanitarinių patalpų visų atliktų procedūrų teisėtumo vertinimo, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose buvo inicijuota administracinė byla Nr. eI3-7370-583/2021, o Inspekcijos vidaus tyrimo skyriuje pradėta administracinė procedūra.

8.12       Teismas taip pat nepagrįstai vadovavosi bendraturčių susitarimu, pagal kurį neva ieškovė nėra a-3 laiptinės bendraturtė. Net jei teismas vadovautųsi tuo, kad ieškovė nėra laiptinės a-3 bendraturtė, bet kokiu atveju ieškovė yra statybinės konstrukcijos – buto Nr. 8 išorinės sienos – bendraturtė. Atsakovės, tenkindamos asmeninius interesus, įrengdamos be projektų, be statybą leidžiančių dokumentų nevėdinamas, nešildomas patalpas, blogina ne tik ieškovės buto būklę, bet ir viso daugiabučio pastato būklę. 

8.13       Šiuo atveju atsakovės turėjo įrodyti, kad jų elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas atsakovėms tenkančią įrodinėjimo pareigą perkėlė ieškovei.

8.14       Atsakovės trukdo naudotis ieškovei jai priklausančiu daiktu – butu Nr. 8 pagal patvirtintus projektus, todėl tęstinio pobūdžio pažeidimas turi būti nutrauktas, atkūrus iki subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį.

8.15       Pažymi, jog atskirų butų kadastriniai matavimai nesukuria jokių teisinių pasekmių kitų butų savininkams. Ieškovės buto Nr. 8 kadastriniai duomenys nebuvo nei panaikinti, nei keičiami ar atnaujinti, yra galiojantys. Jokie kitų butų kadastro duomenų pakeitimai negali pakeisti ieškovės buto Nr. 8 kadastro duomenų, kuriuose aiškiai yra numatytas praėjimas iš buto Nr. 8 į laiptinę a-3.

8.16       Be to, teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojo A. G. paaiškinimais, juos privalėjo vertinti kritiškai. Teismas per visą procesą prieštaringus, nenuoseklius paaiškinimus teikusio A. G. parodymus vertino kaip patikimesnius nei savivaldybės, valstybės institucijų ir kitų juridinių asmenų parengtus dokumentus. A. G. tikrovės neatitinkančiais teiginiais teismas buvo suklaidintas, padarytos išvados, kurios prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Liudytojas A. G. įtikino teismą, kad VĮ Registrų centrui buvo pateikti visi būtini dokumentai ir jie buvo patikrinti. Tačiau 2021 m. birželio 28 d. dieną buvo gautas VĮ Registrų centro paaiškinimas dėl deklaracijose nurodytų duomenų tikrumo, nurodoma, kad kadastro tvarkytojui nėra priskirta funkcija atlikti tyrimą ir nagrinėti, ar duomenys, įrašyti į deklaraciją apie statybos užbaigimą, yra teisingi. Pildydamas deklaraciją statytojas prisiima atsakomybę dėl pateiktų duomenų teisingumo.

8.17       Papildomai pateikia naujus įrodymus – 2021 m. birželio 28 d. VĮ Registrų centro raštą Dėl 2020 m. vasario 20 d. deklaracijų duomenų tikrumo; laiptinės fotofiksaciją, patvirtinančią, kad patalpoje a-3 sumontuota bendroji inžinerinė įranga, susijusi su visų devynių butų funkcionavimu, eksploatacija; UAB ,,Mano Būstas Baltija“ sąskaitą, t. y. mokesčiai už elektrą bendroms reikmėms, teritorijos priežiūrą. Prašo šiuos įrodymus pridėti prie bylos.

9.       Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovės prašo ieškovės V. S. ir trečiojo asmens V. S. apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Taip pat prašo priteisti iš apeliantų atsakovių naudai visas jų apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsakovių atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai:

9.1       Atsakovių nuomone, teismas tinkamai įvertino situaciją ir teisingai nustatė faktines aplinkybes, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

9.2       Ginčo esmė – savavališkos statybos padarinių šalinimas. Apeliantai teigia, kad kažkas savavališkai užmūrijo įėjimą į namą iš (duomenys neskelbtini) ir įėjimą iš bendrojo naudojimo patalpos a-3 į jiems priklausantį butą Nr. 8, o A. G. šių praėjimų vietose (po laiptais) savavališkai įrengė sandėliukus, todėl jie nebegali iš gatvės tiesiai patekti į savo butą Nr. 8 ir dėl to jiems atsirado žala. Atsakovės mano, kad jos yra netinkama ginčo šalis, nes jos neatliko jokių statybos darbų, jų neužsakinėjo, todėl neturi pareigos šalinti savavališkos statybos padarinius. Be to, bendrojo naudojimo patalpos priklauso ne tik joms, todėl jos negali naikinti svetimo turto.

9.3       Ieškovė turėjo įrodyti, kad ji yra suinteresuotas asmuo ir kad ieškinio reikalavimu (dalyku) bus apginta jos, o ne kieno nors kito subjektinė teisė. Ieškinio dalyką sudaro įpareigojimas atkurti laiptinės / koridoriaus patalpą a-3, esančią (duomenys neskelbtini), į buvusią iki teisės pažeidimo padėtį. Tam, kad ieškovė turėtų teisę pareikšti tokį reikalavimą, ji turėjo įrodyti, jog ji yra laiptinės / koridoriaus patalpos a-3 savininkė, arba įrodyti, kad ji dėl laiptinės / koridoriaus patalpos a-3 pertvarkymo nebegali naudotis jai priklausančiu butu Nr. 8.

9.4       Iš pareikšto ieškinio pagrindo sunku nustatyti, ar ieškovė reiškė ieškinį, gindama savo teisę į laiptinę / koridorių a-3, ar teisę į butą Nr. 8. Pati ieškovė teismo posėdžio metu aiškino, kad ji save laiko laiptinės / koridoriaus a-3 savininke ir kaip bendraturtė siekia apginti savo nuosavybės teisę į šią namo patalpą, tačiau jos atstovas teigė priešingai, kad ieškovė nėra šios patalpos savininkė, o tik buto Nr. 8 savininkė, ir pareiškė negatorinį ieškinį gindama galimybę patekti į butą Nr. 8.  

9.5       Teismas teisingai nustatė, kad, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovė nėra ir niekada nebuvo laiptinės a-3 savininkė (bendraturtė), o ši patalpa nuosavybės teise priklauso butų Nr. 1-6 savininkams pagal bendraturčių susitarimą dėl bendro naudojimo patalpos pasidalijimo. Be to, atsakovės teisę naudotis, valdyti ir disponuoti bendrojo naudojimo patalpomis a-2 ir a-3 (po 1/6 dalį) įgijo butų pirkimo–pardavimo sandorių pagrindu, o ieškovė su vyru įsigydama butus Nr. 7 ir Nr. 8 įgijo nuosavybės teisę į bendrojo naudojimo patalpą a-1. Tokiu būdu ieškovė neturėjo teisės kreiptis į teismą su ieškiniu dėl jos tariamų teisių į laiptinę a-3 gynimo, nes ji nėra ir niekada nebuvo laiptinės a-3 savininkė (bendraturtė).

9.6       Reikšdama negatorinį ieškinį ieškovė turi įrodyti du dalykus: kad ji yra buto Nr. 8 savininkė ir kad jos teisės yra pažeistos. Tai, kad ieškovė yra buto Nr. 8 savininkė, ginčo byloje nėra. Tačiau kad buvo pažeistos jos, kaip buto Nr. 8 savininkės, teisės, byloje jokių rašytinių duomenų nėra. Teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, kad tiek praėjimas į butą Nr. 8 iš patalpos a-3, tiek iš (duomenys neskelbtini) tiesiai į patalpą a-3 buvo užmūrytas dar prieš privatizuojant butus, t. y. apie 1986–1987 m., dar iki dabartiniams butų Nr. 1-6 savininkams įsigyjant šiuos butus, ir ginčo dėl to nėra. Ieškovė teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog ji įsigydama butą Nr. 8 matė, jog minėtų praėjimų nėra, kad jos minimos angos tiek į jos butą Nr. 8, tiek į namą (patalpą a-3) iš (duomenys neskelbtini) buvo jau užmūrytos ir ši padėtis iki šiol nepakitusi.

9.7       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė ir po patalpos a-3 pertvarkymo patenka į savo butą per kitą namo įėjimą ir per patalpą a-1, kuri jai priklauso nuosavybės teise. Ieškovė neneigia, kad po patalpos a-3 pertvarkymo patekimas į jos butą Nr. 8 per patalpą a-1 nepakito, tačiau šis koridorius, jos nuomone, yra siauresnis nei koridorius a-3, todėl jai būtų patogiau patekti į butą Nr. 8 per kitą namo pusę ir per patalpą a-3. Atsakovės, 2021 m. balandžio 21 d. pateikdamos į bylą papildomus paaiškinimus ir dokumentus, šiuos ieškovės teiginius paneigė, nes iš pateiktų duomenų matyti, kad koridoriai a-1 ir a-3 yra vienodo pločio, tik a-3 koridoriumi naudojasi dviejų butų savininkai, o koridoriumi a-1 – ieškovė su vyru ir Klaipėdos miesto savivaldybė.

9.8       Ieškovė taip pat teigia, kad jų koridorius (patalpa a-1) yra baisus, apleistas, degęs, o koridorius a-3 yra sutvarkytas ir prižiūrimas, todėl jai būtų patogiau naudotis koridoriumi a-3. Be to, jos butas yra iš kelių patalpų ir reikia vaikščioti per bendro naudojimo patalpą a-1, tačiau ieškovė matė, ką perka, ir sutiko su tomis sąlygomis.

9.9       Apeliantai bando įtikinti teismą, kad jei butų savininkai neturės papildomo praėjimo per laiptinę a-3, tai bus pažeisti priešgaisriniai reikalavimai ir gaisro atveju jie negalės iš namo išeiti per kitą koridorių. Šie jų teiginiai prieštarauja logikai, nes tokiu atveju ieškovės butas Nr. 8 taptų bendrojo naudojimo patalpa, kuri turėtų būti neužrakinta, kad gaisro atveju į ją laisvai galėtų patekti ne tik butų Nr. 7 ir Nr. 9 savininkai bei naudotojai, bet ir butų Nr. 1-6 savininkai bei naudotojai, kilus gaisrui jų namo pusėje. Tačiau tikrieji ieškovės ir jos vyro norai ir siekiai visiškai nesusiję su ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, atsakovės ir liudytojai teismui pateikė faktus ir dokumentus apie apeliantų tikruosius interesus.

9.10       Atsakovės nepadarė nieko, dėl ko ieškovė jas kaltina, t. y. nei jos pačios privatizavo butus tame name, nei privatizacijos metu prie parduodamų butų priskyrė ir bendrojo naudojimo patalpas, nei jos užmūrijo ieškovės nurodytus praėjimus, t. y. jos neatliko jokių statybos darbų, nurodytų ieškinyje. Atsakovės negali atsakyti už neišsipildžiusias ieškovės svajones, t. y. pertvarkant jai priklausančius butus padidinti buto plotą bendrojo koridoriaus sąskaitą ir turėti kiekvienam butui atskirus išėjimus į skirtingas laiptines, taip padidinant butų vertę.

9.11       Apeliantų padėtis niekaip nepasikeitė po to, kai iš patalpų a-2 ir a-3 buvo suformuotos patalpos a-5, a-6 ir a-7, t. y. jų teisinė ir faktinė padėtis nesikeitė, nesikeitė ir jų daiktinių teisių apimtis ir turinys, todėl ieškovės ir jos vyro, kaip buto Nr. 8 savininkų, teisės nebuvo pažeistos. Ieškovė šioje byloje nėra suinteresuotas asmuo ir ieškinys pareikštas netinkamo ieškovo, nes ji neįrodė, kad jai kada nors priklausė teisė į patalpas a-2 ir a-3 ar kad jos teisė į butą Nr. 8 kaip nors buvo pažeista.

9.12       Ieškovė nėra patalpos a-3, kurioje buvo atlikti statybos darbai, bendraturtė, jos nuosavybės teisės į butą Nr. 8 taip pat nebuvo pažeistos, jai nepriskirtos funkcijos ir nesuteikta teisė ginti kitų asmenų galbūt pažeistų teisių, todėl tai lemia, kad ieškovė negali tapti ir teisminio proceso šalimi ir ginti tariamas savo ar kitų asmenų teises. Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovės neatliko jokių statybos darbų, todėl jos nėra materialinio teisinio santykio, nurodyto ieškinio dalyke, dalyvės, jos nėra šio materialinio ginčo šalys, todėl negalėjo tapti ir teisminio proceso šalimis. Kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovės nėra ginčo materialinio teisinio santykio, nurodyto ieškinyje, dalyvės, byla turėjo būti nutraukta kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.

10.       Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo V. S. prašo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą, Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Taip pat prašo priteisti apeliantei apeliacinėje instancijoje jos patirtas bylinėjimosi išvadas. Pagrindiniai trečiojo asmens atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą argumentai:

10.1                      Trečiasis asmuo mano, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, padarė išvadas nepagrįstai vadovaudamasis žodiniais A. G., A. R. paaiškinimais. Teismo padarytos išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms (apie namo padalijimą, apie kelias laiptines name, apie atsakovių veiksmų teisėtumą, ginčo esmę) bei byloje surinktiems rašytiniams dokumentams ir įrodymams, kurie nebuvo tinkamai teismo įvertinti.

10.2                      Ieškovė siekia apginti savo nuosavybės teisę nuo pažeidimų, kurie suvaržo, apsunkina jos teisę naudotis butu Nr. 8 pagal jo tiesioginę paskirtį. Ieškovės teisė buto Nr. 8 sienoje, kuri kartu yra ir laiptinės a-3 siena, turėti ne tik durų angą, bet ir duris, yra įtvirtinta į bylą pateiktuose dokumentuose, kurie pirmosios instancijos teismo nebuvo vertinti.

10.3                      Viso proceso metu ieškovė teigė, kad buto Nr. 8 ir laiptinės sienoje, už kurios atsakovės patalpas naudoja kaip sandėlį, sanitarines patalpas, sienų paviršius yra trupantis, besisluoksniuojantis, grindų danga supuvusi, nestabili, yra 30 cm skersmens skylės, fiksuotas pelėsis. Ieškovė kreipėsi į teismą tikėdamasi apsaugoti tiek jai nuosavybės teise priklausantį turtą – butą, tiek namo statybines konstrukcijas (sienas, grindis, pamatus, perdengimus), kurios drėksta, pelija, kurios pagal teisės aktus priklauso visiems butų savininkams.

10.4                      Šiuo atveju gyvenamajame name evakuaciniai keliai užtverti pertvaromis, laiptinės sienoje buvo iškirsta anga durims, įrengtas nešildomas, nevėdinamas sandėlis, sanitarinės patalpos, laiptinė padaryta belange, be natūralaus apšvietimo patalpa. Visi šie veiksmai atlikti be projektų, be statybą leidžiančių dokumentų. Tokiame name ne tik nesaugu gyventi, bet taip netinkamai eksploatuojant pastatą bloginama jo konstrukcijų būklė, sutrumpėja ekonomiškai pagrįsta statinio naudojimo trukmė, naikinamos pastato kultūrinės vertybės. Taip pasireiškia daikto savininko ir ne tik jo teisių pažeidimas.

10.5                      Taip pat trečiasis asmuo savo atsiliepime išsamiai išdėstė aplinkybes, kurias jis buvo nurodęs ir savo apeliaciniame skunde, dėl to jos nebekartojamos.

11.       Atsiliepime į trečiojo asmens V. S. apeliacinį skundą ieškovė V. S. nurodė, kad palaiko trečiojo asmens apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus ir argumentus, su jais visiškai sutinka, prašo tenkinti trečiojo asmens apeliacinį skundą,  taip pat ir ieškovės apeliacinį skundą.

12.       2021 m. rugpjūčio 16 d. Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas atsakovių atstovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Nurodoma, jog atsakovės už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinius skundus sumokėjo 600,00 Eur, prašo šias išlaidas priteisti iš apeliantų atsakovėms lygiomis dalimis, t. y. po 300,00 Eur kiekvienai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

15.       Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė naujus įrodymus – buto Nr. 2 1992 m. liepos 28 d. sutartį Nr. 5-26354; buto Nr. 3 2007 m. birželio 20 d. sutartį Nr. D-3761; buto Nr. 6 2000 m. liepos 20 d. sutartį Nr. M-8892. Taip pat trečiasis asmuo V. S. kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2021 m. birželio 28 d. VĮ Registrų centro raštą Dėl 2020 m. vasario 20 d. deklaracijų duomenų tikrumo; laiptinės fotofiksaciją; UAB ,,Mano Būstas Baltija“ sąskaitą. Apeliantai prašo šiuos įrodymus priimti ir pridėti prie bylos.

16.       CPK 314 straipsnyje numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.

17.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008).

18.       Nustatyta, jog apeliantų kartu su apeliaciniais skundais pateikti nauji įrodymai yra susiję su nagrinėjamu ginču, jie gali turėti įtakos vertinant byloje dalyvaujančių asmenų įrodinėjamas aplinkybes, kadangi jų priėmimas bylos nagrinėjimo neužvilkins, apeliacinės instancijos teismas kartu su apeliaciniais skundais pateiktus naujus įrodymus priima ir prideda prie bylos.

Dėl ginčo esmės

19.       Teisėjų kolegija pažymi, jog tiek ieškovė V. S., tiek trečiasis asmuo V. S. savo apeliaciniuose skunduose iš esmės remiasi tais pačiais argumentais, vienas kitą papildo, jie siekia to paties teisinio rezultato – ieškinio patenkinimo. Todėl siekiant nuoseklumo ir vengiant pasikartojimų dėl abiejų apeliacinių skundų pasisakoma kartu.

20.       Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, t. y. tinkamai neidentifikavo tarp šalių kilusio ginčo, netinkamai ir nevisapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė neteisingas bei nepagrįstas išvadas, taip pat netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias bendrosios nuosavybės teisę, savininko teisių apsaugą ir gynimą, kasacinio teismo praktiką aiškinant ir taikant šias teisės normas. Konstatavęs, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovės atliko darbus, kurie gali būti kvalifikuoti kaip savavališka statyba (CK 4.103 straipsnis), pirmosios instancijos teismas visiškai nieko nepasisakė dėl ieškovės nuosavybės teisės gynimo reiškiant negatorinį ieškinį nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis).

21.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos nagrinėjimo dalyką, dalyvaujančių byloje asmenų pozicijas, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, apeliacinių skundų argumentams iš dalies pritaria.

22.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta ir ginčas dėl to nekyla, jog gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra suformuoti 9 nekilnojamojo turto objektai. Ieškovei V. S. ir trečiajam asmeniui V. S. nuosavybės teise priklauso butas Nr. 7 ir butas Nr. 8, atsakovei A. M. nuosavybės teise priklauso butas Nr. 1, o atsakovei V. G. – butas Nr. 5.

23.       Taip pat nustatyta, jog gyvenamojo namo patalpoje a-3 yra įrengti du ginčo objektai – sandėliukas, kurį, anot dalyvaujančių byloje asmenų, įrengė buto Nr. 5 savininkės – atsakovės V. G. sutuoktinis, bei sanitarinis mazgas (tualetas), kuriuo naudojasi išimtinai buto Nr. 1 savininkė A. M.. Pažymėtina, jog įsigaliojus butų Nr. 1 ir Nr. 5 kadastrinių duomenų patikslinimams patalpos a-2 ir a-3 tapo patalpomis a-5, a-6, a-7, tačiau kadangi byloje tarp šalių yra akivaizdus ginčas dėl patalpos a-3 kaip bendrojo naudojimo objekto ir (ne)priklausymo visų gyvenamajame name esančių devynių butų savininkams, šioje nutartyje ginčo patalpa bus įvardijama žymėjimu a-3.

24.       Ieškovė, pateikdama teismui ieškinį bei patikslintus ieškinius, prašydama teismo įpareigoti atsakoves pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t. y. atkurti laiptinės / koridoriaus patalpą a-3 į buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, įrodinėja, kad minėtų dviejų ginčo objektų (sandėliuko ir sanitarinio mazgo) įrengimas patalpoje a-3 yra savavališkas, pažeidžiantis teisės aktų reikalavimus (CK 4.103 straipsnis), bei kad šie ginčo objektai pažeidžia jos, kaip buto Nr. 8 savininkės, nuosavybės teises (CK 4.98 straipsnis). Ieškovė nurodo daugybę aplinkybių, kaip pasireiškia jos teisių pažeidimas dėl ginčo objektų (sandėliuko ir sanitarinio mazgo) įrengimo, t. y. sandėliukas ir sanitarinis mazgas įrengti savavališkai, neturint statybas leidžiančių dokumentų, projektų, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes bendrojo naudojimo laiptinėje / koridoriuje buvo panaikintas vienas iš dviejų centrinėje pastato dalyje buvusių evakuacijos kelių, buvo atimta galimybė daugiabučio gyventojams patekti į (iš) pastatą iš apšviestos pagrindinės (duomenys neskelbtini); pagal teisinį reglamentavimą draudžiama siaurinti evakuacinius kelius, perėjimus, koridorius, užstatyti juos stambiais įrenginiais, inventoriumi, medžiagomis ar kitokiais daiktais, taip pat daugiabučių gyvenamųjų namų bendro naudojimo laiptinėse, koridoriuose, avariniuose išėjimuose draudžiama laikyti degias medžiagas ir daiktus, trukdančius žmonių evakavimuisi gaisro atveju, po laiptais draudžiama įrengti sandėliukus ir kitas panašios paskirties patalpas; po medinių ginčo pertvarų sumontavimo patalpoje a-3 buto Nr. 8 savininkai nebeteko galimybės patekti prie savo buto sienos iš patalpos a-3 pusės, kad galėtų naikinti pelėsį, saugoti sieną nuo drėgmės; buto Nr. 8 savininkai taip pat nebegali naudotis praėjimu tarp buto Nr. 8 ir patalpos a-3; įrengus ginčo objektus buto Nr. 8 savininkai yra priversti naudotis apie 1 metro pločio koridoriumi a-1, kuriame yra iš viso septynerios durys, bendru siauru koridoriumi intensyviai naudojasi trijų butų gyventojai, turint fizinę negalią, judant vežimėliu, trijų butų naudotojai negalėtų nei patekti į butus, nei iš vienos patalpos į kitą ir pan.

25.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškovės materialusis subjektinis reikalavimas, konstatuoja, kad ieškinys turi mišrų teisinį pagrindą. Ieškinys kvalifikuotinas kaip ieškinys dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus. Asmens teisė, ginant savo privatų interesą, reikalauti pašalinti neteisėtos statybos padarinius kyla iš CK 4.103 straipsnio 1–2 dalių nuostatų. Taip pat ieškinys kvalifikuotinas kaip negatorinis ieškinys. Savininko teisė reikšti negatorinį ieškinį, t. y. reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, yra reglamentuota CK 4.98 straipsnyje.

26.       Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad byloje nėra duomenų, jog nagrinėjamu atveju atsakovių veiksmais būtų atlikti darbai, kurie gali būti kvalifikuoti kaip savavališka statyba (CK 4.103 straipsnis), ieškinį atmetė. Ir nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išdėstė teisės normą, reglamentuojančią negatorinį ieškinį, teismų praktiką aiškinat ir taikant šią teisės normą, tačiau visiškai nevertino ir nieko nepasisakė apie tai, ar ginčo objektų (sandėliuko ir sanitarinio mazgo) įrengimas patalpoje a-3 kokiu nors būdu pažeidžia ieškovės, kaip buto Nr. 8, savininkės, teises, ar ieškovės nurodomi jos teisių suvaržymai, nepatogumai, kuriuos ji patiria dėl ginčo objektų įrengimo, yra pagrindas tenkinti ieškovės negatorinį ieškinį (CK 4.89 straipsnis).

27.       CK 4.103 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, jog jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai; asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą; teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka.

28.       Padarydamas išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra savavališkos statybos fakto, ir atmesdamas ieškovės ieškinį, pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi vieninteliu įrodymu – trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. vasario 2 d. pateiktu atsiliepimu į patikslintą ieškinį ir jame išdėstytais argumentais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog atsiliepime į patikslintą ieškinį Inspekcija aprašė patikrinimo rezultatus dėl pertvaros / sandėliuko įrengimo, nurodė, jog dėl bendrojo naudojimo patalpoje a-3 įrengtos pertvaros / sandėliuko Inspekcija nenustatė savavališkos statybos fakto. Taip pat Inspekcija pažymėjo, jog 2021 m. sausio 5 d. Inspekcijoje buvo gautas skundas, be kita ko, dėl (duomenys neskelbtini), atliktų statybos darbų – pirmame aukšte laikančiojoje konstrukcijoje – sienoje po laiptais iškirsta anga ir įrengtas papildomas įėjimas į laiptinę. Šio skundo pagrindu Inspekcijoje pradėtas tyrimas. Taigi pirmosios instancijos teismas, turėdamas Inspekcijos paaiškinimą tik dėl savavališkos statybos nebuvimo įrengiant pertvarą / sandėliuką, nieko nepasisakė, ar ir sanitarinis mazgas įrengtas teisėtai. Byloje buvo keliamas klausimas, teikiami įrodymai, jog ir sanitarinis mazgas (tualetas) patalpoje a-3 įrengtas be projektų, be statybas leidžiančių dokumentų ir pan., tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių ir įrodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė.   

29.       Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog CK 4.103 straipsnis reglamentuoja ne tik statinio (jo dalies) pastatymą savavališkai, bet ir situaciją, kai statinys (jo dalis) gali būti pastatytas ne savavališkai, tačiau pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Ir tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti draudžiama (CK 4.103 straipsnio 1 dalis). Tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo V. S. viso proceso metu teigė, kad ginčo objektai (sandėliukas ir sanitarinis mazgas) įrengti pažeidžiant Bendrąsias gaisrinės saugos taisykles, pateikė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2020 m. lapkričio 10 d. raštą Nr. Nr. 9.4-3-2255 su išaiškinimais, tačiau pirmosios instancijos šių dalyvaujančių byloje asmenų argumentų ir įrodymų visiškai nevertino ir dėl jų nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad ginčo sandėliuko įrengimas nėra savavališka statyba, nepasisakė, ar ginčo sandėliuko įrengimas nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, pavyzdžiui, Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių. Tas pats pasisakytina ir dėl ginčo objekto – sanitarinio mazgo (tualeto) patalpoje a-3 – įrengimo.

30.       Kaip minėta, ieškovė savo reikalavimus grindė ir CK 4.98 straipsnio pagrindu (negatorinis ieškinys). CK 4.98 straipsnyje, kuriame įtvirtintas savininko teisių gynimo, nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos; atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; kt.). Pagal kasacinio teismo praktiką daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.).

31.       Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė yra buto Nr. 8 savininkė, o patalpa a-3, kurioje yra įrengti ginčo objektai (sandėliukas ir sanitarinis mazgas), ribojasi su ieškovės buto Nr. 8 siena, kurioje anksčiau buvo įrengtas praėjimas į butą Nr. 8 iš patalpos a-3 (ir atvirkščiai), ir projektiniuose dokumentuose šis praėjimas nėra panaikintas. Atsižvelgus į tai, spręstina, jog ieškovė įrodė vieną iš negatorinio ieškinio sąlygų – ji yra buto Nr. 8 savininkė ir turi teisę reikšti negatorinį ieškinį.

32.       Konstatavus, kad ieškovė turi teisę reikšti negatorinį ieškinį, nuspręstina dėl antros įrodinėtinos negatorinio ieškinio sąlygos, t. y. ieškovės teisių pažeidimo. Ieškovė viso proceso metu įrodinėjo, kad ginčo patalpos (sandėliukas ir sanitarinis mazgas) pažeidžia jos teises, nurodė daugybę anksčiau jau aptartų aplinkybių, kaip pasireiškia jos teisių pažeidimas dėl ginčo objektų įrengimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nepasisakė, ar ginčo patalpų įrengimas nepažeidžia ieškovės teisių, ar ieškovės nurodomi pažeidimai, jos teisių suvaržymai trukdo jai tinkamai naudotis savo nuosavybe, ar yra pagrindas tenkinti negatorinį ieškinį ir pan.

33.       Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertinant negatorinio ieškinio ir reikalavimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius santykį pažymima, kad neteisėtos statybos faktas gali būti svarbus tuo atveju, jeigu nustatomas priežastinis ryšys tarp neteisėtos ar savavališkos statybos ir savininko teisių pažeidimo. Tokiu atveju turi būti nustatytos konkrečios aplinkybės, kad savininko teisių pažeidimą lemia statybos teisinio reglamentavimo pažeidimai, o ne kiti veiksniai. Tačiau gali būti, kad statybos darbai atlikti nepadarant pažeidimų, bet savininko teisės pažeidžiamos statybos rezultato naudojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2019).

34.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nebuvo atskleistos visos bylai reikšmingos aplinkybės, o teismo išvados, kuriomis remiantis buvo priimtas skundžiamas sprendimas, negali būti laikomos tinkamai motyvuotomis.

35.       Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neįsigilino į nagrinėjamo ginčo esmę, neatskleidė visų bylos aplinkybių, neįvertino visų bylai reikšmingų įrodymų ir tinkamai nemotyvavo savo priimto procesinio sprendimo.  Anksčiau paminėtus klausimus išspręsti iš esmės pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, kadangi byla iš esmės būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl pirmosios instancijos teismui neatskleidus bylos esmės, Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas; 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

36.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog šalys remiasi Nekilnojamojo turto registre įregistruotais duomenimis apie šalių daiktines teises, juridinius faktus. Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Taigi nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015; 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010). Teismine tvarka gali būti ginčijama teisinė registracija ir iškeliamas jos neteisėtumas keliais aspektais: ji gali būti ginčijama dėl to, kad atlikta nesant pagrindo arba pažeidžiant nustatytą tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2014; 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2009 ir kt.). Tad, jeigu ieškovė mano, kad viešajame registre įregistruoti duomenys nėra teisingi, galbūt tikslinga būtų spręsti klausimą dėl ieškinio tikslinimo ir papildomų reikalavimų teismui teikimo.

37.       Taip pat atsakant į atsakovių atsiliepime į apeliacinius skundus išdėstytus argumentus, kad jos nagrinėjamu atveju nėra tinkama šalis byloje, pažymėtina, jog pagal CPK 45 straipsnį atsakovo pasirinkimas yra ieškovo teisė, kadangi net nustačius, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, teismas negali savo iniciatyva netinkamos šalies pakeisti kita, teismas turi bylą nagrinėti iš esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Ar ieškinys pareikštas tinkamoms atsakovėms, pirmosios instancijos teismas nustatys bylą išnagrinėjęs iš esmės iš naujo.

Dėl bylos procesinės baigties

38.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, pateiktais išaiškinimais ir išvadomis, pripažįsta pagrįstais ieškovės ir trečiojo asmens apeliacinių skundų argumentus, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atskleista bylos esmė, todėl panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). 

39.       Pažymėtina, jog teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinių skundų argumentų, nes anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą naikinti visą skundžiamą teismo sprendimą ir tik išnagrinėjus bylą iš esmės iš naujo ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, taip pat naujus įrodymus, kurie priimti šia nutartimi, spręstinas klausimas dėl byloje pareikštų reikalavimų (ne)pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

40.       Kadangi byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas, dėl dalyvaujančių byloje asmenų turėtų visų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pasisakys iš naujo bylą nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 

Teisėjai                                                                     Raimonda Andrulienė

Albina Pupeikienė

Alvydas Žerlauskas