KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Dianai Vorvul,

dalyvaujant prokurorui Tomui Stelioniui,

kaltinamajam S. B., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei,

nukentėjusiajai R. T.,

viešame teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2010-04-08 Kauno rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams;

2) 2010-11-09 Kauno rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2010-04-08 nuosprendžiu skirta bausme ir subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams;

3) 2011-02-24 Kauno rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams, vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtoji bausmė subendrinta su  2010-11-09 nuosprendžiu skirta bausme ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 mėnesiams, taikytas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, skirtas įpareigojimas;

4) 2012-04-04 Kauno rajono apylinkės teismo pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 4 dalį 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda, vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, paskirtoji bausmė subendrinta su 2011-02-24 nuosprendžiu skirta bausme ir subendrinta bausmė paskirta  laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams su 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda, taikytas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, skirtas įpareigojimas;

5) 2012-06-22 Kauno rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 straipsnio 4 dalį  5 MGL (650 Lt) dydžio bauda, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2011-02-24 nuosprendžiu skirta bausme ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams su 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda, taikytas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, skirtas įpareigojimas;

6) 2013-05-17 Kauno rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį  laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2012-06-22 nuosprendžiu skirta bausme ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose;

7) 2016-01-06 Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-11-02 nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos namų - 2016-11-10, neatlikęs dalies bausmės,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

S. B. 2016-11-10 apie 20 val. 29 min. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu tyčia vieną kartą smogdamas peiliu savo broliui A. T. į pilvą, padarė durtinį-pjautinį pilvo sužalojimą su abiejų bendrinių ir dešinės išorinės klubinių arterijų pažeidimais, ko pasekoje, įvykus vidiniam kraujavimui į pilvo ertmę, nukraujavimui ir šokui, A. T. įvykio vietoje mirė, taip nužudė savo artimąjį giminaitį ir šeimos narį. Taip padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

              Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis S. B. visiškai prisipažino kaltu. Paaiškino, kad 2016-11-10 jis buvo lygtinai paleistas iš Marijampolės pataisos namų ir atvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno jo tėvai L. B. ir V. B., jo brolis A. T., šio sugyventinė R. T.. bei pastarųjų mažametis vaikas. Jis (S. B.) ir A. T. parduotuvėje nusipirko alaus ir grįžę į namus gėrė.

Išgertuvių metu tarpusavyje bendravo, konfliktų nebuvo. Vėliau jis ir A. T. ginčijosi, nežino dėl kokios priežasties, nes buvo labai girtas. Ginčo metu jis iš kambario nuėjo į virtuvę ir iš
spintelės stalčiaus pasiėmė peilį. Tada, laikydamas rankoje peilį, jis sugrįžo į brolio A. T.
šeimos kambarį ir peiliu dūrė A. T. į pilvą. Tuo metu kambaryje buvo R. T. ir kažkas iš tėvų. Girtumas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, nes būdamas blaivus taip pasielgęs nebūtų.

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino nukentėjusiosios R. T. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus  nukentėjusioji R. T. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. T. paaiškino, kad ji su savo sugyventiniu A. T. gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Tame pačiame name gyveno A. T. tėvai L. B. ir V. B.. 2016-11-10 iš Marijampolės pataisos namų buvo paleistas jos sugyventinio brolis S. B.. 2016-11-10 apie 15 val., S. B. atvyko į jų butą. Po to, kiek jai žinoma, S. B. ir A. T. buto virtuvėje gėrė alų. Tuo metu ji su mažamete dukra buvo kambaryje, kuriame su savo šeimos nariais nuolat gyveno. Kiek prisimena, bute buvo S. B. ir A. T. tėvai L. B. ir V. B.. Jie buvo tame kambaryje, kuriame nuolat gyveno. Ar L. B., V. B. tą dieną gėrė alų su S. B. ir A. T., nurodyti negali, to nematė. Apie 20 val., būdama minėtame kambaryje, ji išgirdo S. B. ir A. T. riksmus, sklindančius iš virtuvės. Riksmų turinio nurodyti negali, nes neprisimena. Ji nuėjo į koridorių ir pasakė, kad S. B. ir A. T. baigtų rėkauti, nes gali išgąsdinti jos dukrą. Tai pasakiusi ji sugrįžo į kambarį, nes pradėjo verkti dukra. Kas po to vyko virtuvėje ji nematė. Praėjus 10-15 min. į kambarį, kuriame ji buvo, atėjo A. T.. Jis nusirengė viršutinius drabužius ir dėvėdamas apatines kelnaites ruošėsi gultis į lovą. Tuo metu ji stovėjo kairėje pusėje nuo įėjimo į kambarį, netoli vaikiškos lovytės, ir laikė ant rankų dukrą. Netrukus į kambario tarpdurį atėjo S. B., kuris rankoje laikė ilgą peilį juoda rankena. A. T. stovėjo kambaryje, veidu į duris. S. B. iš karto nieko nesakęs dūrė peiliu A. T. į pilvą. Po dūrio A. T. suklupo, o S. B. iš kambario išėjo. Priėjusi ji pamatė A. T. pilve žaizdą. Išsigandusi skubiai paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Tuo metu į kambarį atėjusi L. B. bandė užspausti A. T. žaizdą taip, kaip telefonu nurodė daryti medikai. Telefoninis pokalbis truko gana ilgai. Jo metu S. B. dar buvo atėjęs į kambarį laikydamas rankoje peilį. S. B. pridėjęs peilį A. T. prie lūpų pasakė „dvėsk padla, dvėsk“. Po to S. B. išėjo iš kambario. Aplinkybių detalizuoti negali, nes įvykio metu ją ištiko šokas. Dėl kokių priežasčių kilo S. B. ir A. T. tarpusavio konfliktas nurodyti negali, nes nežino. (T. 1, 41-42)

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo R. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus  liudytojas R. K. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. K. (policijos pareigūnas) paaiškino, kad 2016-11-10 apie 20 val. 31 min. gavo Kauno apskrities VPK operatyvaus valdymo skyriaus nurodymą vykti adresu: (duomenys neskelbtini). Buvo pranešta, kad šiuo adresu „vyrui į pilvą įdūrė brolis“. Nuvykę bute rado jauną moterį, kuri prisistatė kaip R. T.. Ji paaiškino, kad namuose tarp jos vyro A. T. ir jo brolio S. B. kilo konfliktas. Sakė, kad S. B. išėjo iš kambario ir sugrįžo su peiliu. Iškarto po to, kaip nurodė, A. T. sukniubo ant grindų. R. T. sakė, kad A. T. „padūrė“ S. B.. Bute, viename iš kambarių, matė ant grindų gulintį A. T., kurio pilvo kairėje pusėje buvo matoma žaizda. Greitosios pagalbos medikai vietoje konstatavo A. T. mirtį. S. B. buvo pasišalinęs iš buto. (T. 1, b. l. 61-62)

Iš 2016-11-17 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad šio procesinio veiksmo metu R. T. parodė įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), kur S. B. įvykdė nusikaltimą ir peiliu dūrė A. T. į pilvą. Taip pat šio procesinio veiksmo metu paaiškino nusikaltimo padarymo aplinkybes. (T. 1, b. l. 51-53)

Iš 2016-11-17 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad šio procesinio veiksmo metu įtariamasis S. B. parodė nusikaltimo padarymo vietą, paaiškino nusikaltimo padarymo aplinkybes ir pripažino, kad 2016-11-10 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio ginčo metu jis peiliu dūrė į pilvą A. T.. (T. 2, b. l. 13-15)

2016-11-10 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūra buvo atliekama bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šio buto kambaryje, kuris apžiūros metu pažymėtas Nr. 2, buvo rastas vyriškos lyties lavonas. Mirusiojo kūnas rastas aukštielninkas gulintis ant grindų, kojomis į kambario duris, ties kambario viduriu. Lavonas aprengtas pilkos spalvos trumpikėmis (kelnaitėmis). Ant trumpikių matomi sutepimai krauju. Mirusiojo pilvo apačioje kairėje pusėje matoma įstrižos krypties apie 4 cm ilgio žaizda, kurios kanalas veda į pilvo ertmę. Nuo kambario grindų paimtas raudonos spalvos skysčio pavyzdys; kambaryje po vaikiška lovyte rastas ir paimtas peilis „Pentinox“ juodos spalvos rankena, ant jo paviršiaus matomos raudonos dėmės. (T. 1, b. l. 15-30)

2016-11-11 apžiūros protokole nurodyta, kad iš įvykio vietos paimtas peilis yra 34 cm bendro
ilgio, geležtės ilgis 20 cm, geležtės plotis plačiausioje vietoje 3 cm, rankenos ilgis 14 cm, plotis -
2,5 cm. Ant peilio geležtės vienos pusės matoma apie 0,5 cm skersmens raudonos spalvos -
galimai kraujo dėmė, kitoje geležtės pusėje matoma raudonos spalvos įvairaus dydžio dėmės,
galimai kraujas. Apdorojus abi peilio puses preparatu „Blue star“, matomas paviršinis švytėjimas
abejose peilio pusėse - galimai švyti kraujas. (T. 1, b. l. 103-105)

2016-11-11 reikalaujamų daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad įtariamasis Svajūnas
B. pateikė drabužius ir avalynę, kuriuos vilkėjo (avėjo) įvykio metu - sportines pilkos
spalvos kelnės „Adidas“, sportinį pilkos spalvos džemperį „Adidas“, juodos spalvos suvarstomus
batus „Dolce Gabana“. (T. 1, b. l. 80-81)

2016-11-16 apžiūros protokole nurodyta, kad šio veiksmo metu atlikta 2016-11-11 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu paimtų S. B. drabužių ir avalynės apžiūra. Panaudojus preparatą „Blue Star“, ant sportinio tipo pilkos spalvos kelnių su užrašu „Adidas“ priekinės dalies, matomas švytėjimas ties abiem keliais ir žemiau kairio kelio. Panaudojus preparatą „Blue Star“, ant sportinio tipo pilkos spalvos džemperio su užrašu „Adidas“ vizualinio švytėjimo nepastebėta. Taip pat panaudojus preparatą „Blue Star“, ant juodos spalvos suvarstomų batų su užrašu „Dolce Gabana“ matomas abiejų batų padų ir viršutinių dalių vizualinis švytėjimas. (T. 1, b. l. 106-113)

2016-11-15 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad iš VTMT Kauno skyriaus buvo paimtos A. T. pilkos spalvos trumpikės. (T. 1, b. l. 83-85)

2016-11-16 apžiūros protokole nurodyta, kad šio veiksmo metu buvo apžiūrėtos A. T.
pilkos spalvos trumpikės. Kelnaitės vizualiai nepažeistos. Kelnaitės daugelyje vietų suteptos
įvairaus dydžio raudonos spalvos, galimai kraujo dėmėmis. (T. 1, b. l. 114-117)

2016-11-14 rašte Nr. MK-230(6.9) nurodyta, kad VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos
pagalbos stotis pateikė GMP kvietimo pokalbio garso įrašą. (T. 1, b. l. 65)

2016-11-15 apžiūros protokole nurodyta, kad šio veiksmo metu buvo apžiūrėtas 2016-11-14 raštu Nr. MK-230(6.9) pateiktas garso įrašas pavadinimu „20161110202738-112170.mp3. Iš garso
įrašo stenogramos matyti, kad pranešėja moteris operatorei nurodė aplinkybes „jam įdūrė į pilvą
brolis ir ten jam kažkas jau išlindę“, „jisai dabar guli ant žemės susirietęs“, „jis dabar guli taip,
kaip jum pasakyt, va grynai ant pilvo užsiėmęs“, „nieko jis nereaguoja, nieko, jis va žiūri, grynai
atrodo, kad va numiręs“, į operatorės klausimą „ar užpuolikas vis dar netoliese“ atsako „nu jisai
jau kitam kambary“; fone girdimi vyriškio šūkavimai „žertva gimei - žertva ir mirsi,
velnias“, „velnių velnias, esi“, „ką čia tyli, balvonas, <necenzūrinis žodis>, užmušiu, žertva“,
„papjausiu aš tą velnią <necenzūrinis žodis>“, „nori dar kartą velnią papjausiu <necenzūrinis
žodis>“, „suka tu <necenzūrinis žodis>, žertva tu esi“, „būsi lavonas“, „kentėsi, visą gyvenimą tu
kentėsi, lavonas“. Apžiūros metu garso įrašas išsaugotas kompaktinėje plokštelėje. (T. 1, b. l. 87-
94)

2016-11-21 Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus rašte Nr. 41D(K)-1650 nurodyta, kad 2016-11-10 20 val. 26 min. buvo gautas pranešimas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kūno
sužalojimo adresu: (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu raštu pateikta pranešimo garso įrašo kopija. (T. 1, b. l. 73)

2016-11-23 apžiūros protokole nurodyta, kad 2016-11-21 raštu Nr. 41D(K)-1650 pateikto pranešimo (telefoninio pokalbio) turinys iš esmės analogiškas VšĮ Kauno miesto greitosios
medicinos pagalbos stoties pateikto pranešimo (telefoninio pokalbio) turiniui. Apžiūros metu
garso įrašas išsaugotas kompaktinėje plokštelėje. (T. 1, b. l. 95-102)

2016-11-16 raštu Nr. MK-230(6.9) VšĮ Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stotis pateikė kvietimo kortelę Nr. 1615237210-1-1, kurioje užfiksuotas GMP kvietimo laikas 2016-11-10 20
val. 27 min. adresu: (duomenys neskelbtini); pacientas A. T.. Kvietimo priežastis - „įdūrė į pilvą“; preliminari diagnozė - „staigi mirtis (nuo dūrio peiliu)“. (T. 1, b. l. 75, 76-77)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M1139/2016 (02) nurodyta, kad A. T. mirties priežastis yra durtinis-pjautinis pilvo sužalojimas, abiejų bendrinių ir dešinės išorinės klubinių arterijų pažeidimai. Tai komplikavosi vidiniu kraujavimu į
pilvo ertmę (pilvaplėvės ertmę ir retroperitoninį tarpą), nukraujavimu, šoku. Sprendžiant pagal
lavono radimo vietoje fiksuotus lavoninius miškinius, A. T. mirė 1-3 val. iki jo lavono
apžiūros. A. T. konstatuota: durtinis-pjautinis pilvo sužalojimas, padarytas aštriu duriančiu-
pjaunančiu įrankiu, tikėtina įvykio vietoje rastu peiliu. Durtinio pjautinio pilvo sužalojimo
kanalas prasideda žaizda kairėje klubinėje srityje eina per paodę ir pasieninę pilvaplėve
pereidamas į pilvaplėvės ertmę, liestine pažeisdamas parasigminį riebalinį audinį, pereina į
retroperitoninį tarpą paravertebraliai žemiau aortos bifurkacijos maždaug L5 lygyje, suformuoja
abiejų (kairės ir dešinės) klubinių arterijų pažeidimus ir aklinai baigiasi dešiniame klubiniame
juosmens raumenyje. Kanalo ilgis nuo žaizdos iki kanalo pabaigos matuojant plastmasiniu zondu
apie 18-20 cm, kanalo kryptis iš kairės į dešinę, iš priekio atgal ir kiek iš viršaus žemyn. Pagal
metrinius sužalojimo parametrus (žaizdos ir sužalojimo kanalo ilgius) spręsti apie žalojantį įrankį
vienareikšmiškai negalima. Žalojančio įrankio (peilio) geležtė pro odą į kūną paniro vieną kartą
(vieno trauminio poveikio pasėkoje) bei kanale geležte buvo atliktas papildomas judesys - atgal. Į
tai nurodo klubinių arterijų pažeidimų skaičius. Nuo durtinio-pjautinio sužalojimo padarymo iki
mirties, sprendžiant pagal pažeistų arterijų kalibrą, galėjo praeiti iki keleto minučių laikotarpis.
Aprašytasis durtinis-pjautinis sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą ir šiuo atveju tapo
mirties priežastimi. Poodinė kraujosruva smakre, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas
kairio riešo srityje padaryti kietais bukais daiktais dviejų ar daugiau trauminių poveikių (po vieną
ar daugiau į nurodytas sritis) pasėkoje paros iki mirties bėgyje, tikėtina perimortaliai (prieš pat
mirtį, mirties metu ar tuoj po jos), galimai artimu durtinio pjautinio sužalojimo padarymui laiku.
Šie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir įtakos mirčiai neturėjo. Po durtinio-
pjautinio sužalojimo padarymo, pažeidus magistralines arterijas, A. T. valingus veiksmus
galėjo atlikti tik labai trumpą laiką, tikėtina, iki keliolikos - keliasdešimties sekundžių laikotarpiu.
Nustatyti A. T. kūno padėties durtinio-pjautinio sužalojimo padarymo, metu negalima, tik
galima teigti, kad tuo metu A. T. negulėjo kniūbsčias. Jį žalojęs asmuo, labiausiai tikėtina,
buvo A. T. iš priekio. (T. 1, b. l. 127-132)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2931/2016 (02) nurodyta, kad S. B. konstatuoti odos nubrozdinimai krūtinėje, dešinėje blauzdoje, nugaros sumušimas. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti 2016-11-10. Sužalojimai galėjo būti padaryti trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai nebūdingi savigynai. Sužalojimai galėjo būti padaryti būnant nukentėjusiajam įvairiose padėtyse. Sužalojimai nebūdingi tyčiniam savęs žalojimui. Odos nubrozdinimai krūtinėje galėjo būti padaryti nugriuvus ir atsitrenkus į kietus bukus daiktus. (T. 1, b. l. 135)

Iš asmens duomenų išrašo matyti, kad A. T. yra S. B. brolis. (T. 1, b. l. 142-143)

Teismas daro išvadą, kad byloje esančių faktinių duomenų pakanka kaltinamojo S. B. kaltei pagrįsti. Jie, kaip įrodymų šaltiniai, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas baudžiamojo proceso įstatymo numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu.

Visetas byloje surinktų įrodymų patvirtina faktą, kad S. B. 2016-11-10 apie 20 val. 29 min. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu tyčia vieną kartą smogdamas peiliu savo broliui A. T. į pilvą, padarė durtinį-pjautinį pilvo sužalojimą su abiejų bendrinių ir dešinės išorinės klubinių arterijų pažeidimais, ko pasekoje įvykus vidiniam kraujavimui į pilvo ertmę, nukraujavimui ir šokui, A. T. įvykio vietoje mirė, taip nužudė savo artimąjį giminaitį ir šeimos narį ir padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Šias aplinkybes patvirtina kaltinamojo S. B., nukentėjusiosios R. T., liudytojo R. K. parodymai, specialisto išvadoje ir kituose rašytiniuose procesiniuose dokumentuose esantys duomenys.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis S. B. pripažino aplinkybę, kad įvykio dieną jis ir brolis A. T. girtavo, tarp jų kilo konfliktas ir peiliu dūrė A. T. į pilvą. Nustatyta, kad nusikaltimo padarymo aplinkybes kaltinamasis nurodė ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu. Taip pat jas kaltinamasis S. B. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodydamas nusikaltimo padarymo vietą ir nusikaltimo padarymo aplinkybes.

Kaltinamojo S. B. nurodyta nusikaltimo padarymo vieta ir aplinkybės visiškai atitinka nukentėjusiosios R. T. parodymus, iš kurių nustatyta, kad tikrai 2016-11-10 apie 20 val. 29 min. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, S. B. konfliktavo su A. T. ir šio konflikto metu peiliu smūgiavo į pilvą A. T., šis buvo sužalotas ir įvykio vietoje mirė. R. T. parodymais nustatyta, kad S. B. nebuvo jokios grėsmės iš A. T., šis sužalotas tuomet kai buvo savo kambaryje ir grėsmės S. B. nekėlė. Liudytojas R. K. patvirtino aplinkybę, kad įvykio vietoje matė A. T. lavoną, sužalojimą pilve. Bute buvusi R. T. paaiškino, kad A. T. peiliu sužalojo S. B., o šiame bute matė ir įrankį-peilį, kuriuo buvo sužalotas A. T..

Kaltinamasis S. B., nukentėjusioji R. T. patvirtino aplinkybę, kad po sužalojimo peiliu, A. T. nukrito ir liko gulėti kambaryje, kuriame prieš jį smurtavo S. B.. Liudytojo R. K. parodymais nustatyta, kad A. T. lavonas rastas įvykio vietoje. Taigi kaltinamojo S. B., nukentėjusiosios R. T., liudytojo R. K. nurodytos aplinkybės neprieštarauja įvykio vietos apžiūros protokole esantiems duomenims, kur užfiksuota, kad A. T. lavonas rastas bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kur gyveno A. T.. Jo pilve matosi žaizda, o įvykio vietoje rastas ir paimtas peilis.

Yra pagrindas tikėti kaltinamojo parodymais apie tai, kad A. T. jis sužalojo peiliu, nes iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad bute peilis surastas, o specialisto išvadoje konstatuota, kad A. T. sužalojimas padarytas duriančiu pjaunančiu įrankiu, tikėtina įvykio vietoje rastu peiliu, vieno trauminio poveikio pasekoje. Be to, iš daikto apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje rastas peilis buvo apžiūrėtas, o apžiūros metu konstatuota ir protokole nurodyta, jog ant peilio matosi galimai kraujo dėmės. Tai duoda teismui pagrindą daryti išvadą, kad šiuo peiliu buvo smurtauta ir kaip nurodė kaltinamasis jį panaudojo nusikaltimo padarymo metu, durdamas juo į pilvą A. T., ko pasekoje jį sužalojo, o žalojimo pasekmėje ant peilio liko A. T. kraujo.

Fizinio smurto panaudojimo prieš A. T. faktas patvirtinamas ir specialisto išvadoje, kurioje konstatuota, koks sužalojimas jam buvo padarytas ir kokia yra mirties priežastis, o būtent kad A. T. mirties priežastis yra durtinis-pjautinis pilvo sužalojimas, abiejų bendrinių ir dešinės išorinės klubinių arterijų pažeidimai. Tai komplikavosi vidiniu kraujavimu į pilvo ertmę (pilvaplėvės ertmę ir retroperitoninį tarpą), nukraujavimu, šoku.

Iš bylos aplinkybių matyti, kad iki kaltinamojo panaudoto fizinio smurto prieš A. T., šis buvo sveikas ir nesužalotas. Kaltinamasis S. B. ir nukentėjusioji R. T. patvirtino, kad po panaudoto smurto A. T. nukrito kambaryje ant grindų. Įvykio vietos apžiūros protokolu patvirtinama aplinkybė, kad A. T. lavonas rastas toje pačioje vietoje, kur prieš jį buvo smurtauta ir kur jis buvo paliktas po smurto sužalotas. Kaltinamasis pripažino faktą, kad jis peiliu dūrė A. T. vieną kartą ir jį sužalojo. Kaltinamojo nurodyta aplinkybė, jog jis vieną kartą peiliu dūrė į pilvą A. T., visiškai atitinka specialisto išvadoje nurodytai aplinkybei, jog A. T. sužalotas peiliu dūrus vieną kartą. Taigi sužalojimo pobūdis leidžia daryti išvadą, kad A. T. sužalotas kaltinamojo nurodytu būdu ir smūgiuojant peiliu. Todėl teismas turi pagrindą daryti išvadą, kad S. B. sužalojo A. T. ir dėl patirto smurto bei jam padaryto sužalojimo šis mirė. Taigi kaltinamojo S. B. atlikti smurtiniai veiksmai sukėlė A. T. mirtį ir tarp kaltinamojo atliktų veiksmų bei atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryšys. Kaltinamasis S. B. paaiškino, kad jis nesiekė A. T. mirties ir nesitikėjo, kad kils mirtinos pasekmės. Įvertinus bylos aplinkybes, daroma išvada, kad kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai, jis veikė netiesioginės tyčios forma. Byloje nustatyta, kad įvykio metu jis dūrė peiliu A. T. į pilvą (kur išsidėstę gyvybei svarbūs organai), peiliu smūgiavo vieną kartą. Įvykio metu panaudojo gyvybei pavojingą ir žalojantį įrankį peilį, kurio geležties ilgis 20 cm, jos plotis plačiausioje vietoje 3 cm. Ta aplinkybė, kad žaizdos kanalo ilgis apie 18-20 cm, pažeistos arterijos, rodo, kad smūgis peiliu buvo stiprus. Kaltinamasis matė, kad A. T. sužalotas, greitosios pagalbos nekvietė ir paliko jį įvykio vietoje. Teismas daro išvadą, kad suduodamas stiprų smūgį žalojančio pobūdžio įrankiu-peiliu į pilvą, kur išsidėstę gyvybei svarbūs organai, kaltinamasis suprato, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numatė, kad gali įvykti žmogaus mirtis, ir nors nenorėjo atimti gyvybės, bet sąmoningai leido tokiems padariniams kilti. Suduodamas peiliu smūgį į pilvą žmogui ir turėdami gyvenimiškos patirties, kaltinamasis suprato, kad kelia grėsmę žmogaus gyvybei, bet savo veiksmų padariniams buvo abejingas. Byloje nustatyta, kad tarp kaltinamojo S. B. smurtinių veiksmų ir atsiradusių padarinių – A. T. mirties yra priežastinis ryšys. Teismas, vertindamas tyčios turinį, įvertina suduotų smūgių skaičių, pobūdį, smurtavusio asmens elgesį įvykio metu ir po padaryto sužalojimo. Taigi nusikalstama veika atitinka nužudymo, kaip nusikaltimo, sudėtį. Nustatyta, kad nusikaltimo motyvas - asmeniniai nesutarimai ir pyktis. Veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes kaltinamasis nužudė artimą giminaitį ir šeimos narį-brolį A. T..

              Teismas, skirdamas bausmę S. B., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes.

Kaltinamasis S. B. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Šis nusikaltimas yra labai sunkus, tyčinis, baigtas. Nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia. Nusikaltimu sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės, kaltinamojo padarytu nusikaltimu padaryta žala visuomenei, kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai, nusikaltimu atimta gyvybė. Vertinama ta aplinkybė, kad nusikaltimas nebuvo iš anksto planuotas, smurtas nebuvo intensyvus, peiliu suduotas vienas smūgis. S. B. teistas, teistumas neišnykęs, jis nusikalto būdamas recidyvistas, šį nusikaltimą padarė būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos ir neatlikęs ankstesnės bausmės. Tai duoda pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamasis S. B. nedaro išvadų iš ankstesnių teistumų ir nesitaiso, būdamas laisvėje ignoruoja pareigą laikytis įstatymų ir jų nepažeidinėti, linkęs nusikalsti.

S. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad  nusikaltimą (LR BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktas) jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Šią aplinkybę patvirtino kaltinamojo S. B. parodymai.

Lengvinančia atsakomybę aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, teisminio nagrinėjimo metu atsiprašė nukentėjusiosios.

S. B. skirtina laisvės atėmimo bausmė, nes šios rūšies bausmė numatyta BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje, o paskyrus šią bausmės rūšį, bus galima pasiekti bausmės tikslus ir paskirtį. Bausmės dydis S. B. skirtinas įvertinus visas bylos aplinkybes ir vadovaujantis įstatymo reikalavimais. Šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė bendrintina su neatlikta bausme iš dalies sudedant, tai yra vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, prie Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 7 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį.

Kardomoji priemonė suėmimas S. B. paliekama galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmės laiką (LR BPK 140 straipsnio 9 dalis, BK 66 straipsnis).

Daiktų klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam S. B., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą. Iš pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 159,23 Eur. Antrinę teisinę pagalbą teisme teikė advokatė Angelė Fominienė. Nagrinėjant bylą teisme gynėjo dalyvavimas buvo būtinas (LR BPK 51 straipsnio 7 punktas), kaltinamajam buvo skirtas gynėjas. LR BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Todėl išlaidos už kaltinamajam S. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra iš jo išieškotinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-303 straipsniais,

n u s p r e n d ė :

S. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti bausmę laisvės atėmimą 14 (keturiolikai) metų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, subendrinti bausmes iš dalies sudedant, prie Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 7 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – laisvės atėmimo 14 (keturiolikai) metų pridėti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 14 (keturiolikai) metų 3 (trims) mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmę skirti S. B. atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017 m. vasario 7 d.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki 2017 m. vasario 7 d.

Kardomąją priemonę suėmimą S. B. palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Priteisti iš S. B. 159,23 Eur valstybei (išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo). Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), „Danske Bank“ A/S, Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), „Nordea Bank“ AB, Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini), Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktus: peilį, skysčio pavyzdį, nuokarpas, A. T. kelnaites sunaikinti.

Daiktus: S. B. drabužius (kelnes, džemperį, batus) grąžinti S. B.

              Daiktus: penkis kompaktinius diskus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjai              Kęstutis Dargužis

              Jurgis Kiškis

              Danguolė Šiugždinytė