Administracinė byla Nr. A-606-143/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02277-2015-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.19; 14.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui I. A. (I. A.) dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau –  ir pareiškėjas, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, apeliantas) kreipėsi su prašymu (b. l. 3) į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo I. A. (toliau – ir atsakovas) 63,22 Eur dydžio nesumokėtą vietinę rinkliavą už turto objektą, adresu: (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d.

Pareiškėjas nurodė, kad, pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintus Klaipėdos miesto savivaldybės  vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, kuriam 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu suteikta teisė administruoti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Vietinė rinkliava apskaičiuota pagal pareiškėjo pateiktus duomenis, pagal kuriuos atsakovas buvo buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), nuomininkas.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimu                (b. l. 25–28) iš dalies patenkino pareiškėjo prašymą. Teismas priteisė UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovo 12,56 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 16 d., o kitą pareiškėjo prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalimi, Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1, 2 punktais.

Teismas pažymėjo, jog Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (Nuostatų redakcijos 2008 m. gruodžio 23 d. Nr. T2-426;         2010 m. gegužės 6 d. Nr. T2-114; 2010 m. lapkričio 25 d. Nr. T2-330; 2011 m. spalio 27 d.           Nr. T2-345; 2012 m. kovo 29 d. Nr. T2-86; 2012 m. liepos 26 d. Nr. T2-200; 2012 m. spalio 23 d. Nr. T2-251) (cituojami aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt). Teismas vadovavosi Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktu, V skyriumi, 1 priedu. Pažymėjo, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą teisinį reglamentavimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011).

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas atsakovo pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildino iš Nuostatų (su vėlesniais pakeitimais). Remdamasis aptartu reglamentavimu, teismas padarė     išvadą, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio tam tikro nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas atsakovui apskaičiavo mokėtiną vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. Pareiškėjas šio laikotarpio trukmę grindė 2012 m. vasario 8 d. iškeldinimo protokolu Nr. S-1368, kuriame nurodyta, kad bute, adresu: (duomenys neskelbtini), skolininkas negyvena, patalpose aprašomo turto nerasta, pinigų nerasta, seni baldai, drabužiai, sena buitinė technika, avalynė. Priverstinis iškeldinimas baigtas 2012 m. vasario 8 d. Pagal viešosios įstaigos „Klaipėdos butai“ 2015 m. lapkričio 20 d. rašte Nr. 921 pateiktą informaciją, I. A., adresas: (duomenys neskelbtini), gyvenamosios patalpos nuomos sutartis nepasirašyta, pagal gyvenamosios vietos deklaravimo pažymą, deklaruotas nuo 1992 m. spalio 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-9290-777/2010 nuspręsta nutraukti faktinę gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, sudarytą tarp I. A. ir Klaipėdos miesto savivaldybės. Teismo sprendimas šioje byloje įsiteisėjo 2010 m. rugsėjo 16 d.

Teismas nurodė, kad Nuostatai (su vėlesniais pakeitimais) apibrėžė, jog vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi vietinės rinkliavos mokėtoju laikytinas asmuo, kuris teisėtu pagrindu valdo, naudoja ar disponuoja nekilnojamuoju turtu. Atsakovas teisėtu pagrindu iki 2010 m. rugsėjo 16 d. (teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos) buvo buto, adresu: (duomenys neskelbtini), nuomininku. 2010 m. rugsėjo 16 d. įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo nutraukta faktinė nuomos sutartis, ir pasibaigus teisėtam nekilnojamojo daikto valdymo pagrindui, atsakovas nebegali būti laikomas teisėtu valdytoju ir vietinės rinkliavos mokėtoju pagal Nuostatų taikymo prasmę. Dėl vietinės rinkliavos mokėtojo teisinio statuso vertinimo, pasibaigus nuomos teisiniams santykiams ar nesant sudarytos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, pasisakyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-1614/2014, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2479-556/2015, kurios aktualios ir šioje byloje. Šiose nutartyse akcentuojama būtent tai, kad vietinė rinkliava siejama su nekilnojamojo turto teisėtu valdymu ir naudojimu, o, asmeniui nesant teisėtu patalpų naudotoju ar savininku, jis negali būti laikomas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal Nuostatų prasmę. Šioje byloje teisinio vertinimo nekeitė ir 2012 m. vasario 8 d. iškeldinimo protokolas, kuriame nurodyta, kad priverstinis iškeldinimas baigtas 2012 m. vasario 8 d., kadangi nuomos teisinių santykių pabaiga konstatuojama teismo sprendimu, o ne iškeldinimo protokolu. Be to, iš paminėto protokolo turinio buvo akivaizdu, kad jis nepagrindžia aplinkybių, jog atsakovas visą ginčo laikotarpį buvo teisėtas buto naudotojas pagal Nuostatų prasmę.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad vietinės rinkliavos mokėtoju, nutraukus nuomos sutartį, yra daikto savininkas, kuriam tenka pareiga mokėti vietinę rinkliavą. Atsakovui gera valia neišsikėlus iš gyvenamosios patalpos ir dėl to nekilnojamojo daikto savininkui patyrus nuostolių, nekilnojamojo daikto savininkas turi teisę į nuostolių atlyginimą. Šiuos teisinius santykius reglamentuoja deliktinės atsakomybės nuostatos ir jie nepatenka į Atliekų tvarkymo įstatymo ir Rinkliavų įstatymo reglamentavimo sritį. Įvertinus tai, vietinė rinkliava iš atsakovo už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 17 d. iki 2012 m. sausio 31 d. apskaičiuota nepagrįstai.

Teismas, remdamasis 2015 m. lapkričio 25 d. pažymos Nr. (8.2)-5R-3837 duomenimis, nustatė, kad laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 17 d. iki 2012 m. sausio 31 d. atsakovui apskaičiuota 24,31 Eur (2012 m. – 1,48 Eur, 2011 m. – 17,72 Eur, 2010 m. – 5,11 Eur). Taigi, įsiteisėjus teismo sprendimui dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovui nebesant nekilnojamojo daikto teisėtu valdytoju bei vietinės rinkliavos mokėtoju, nepagrįstai buvo apskaičiuota 24,31 Eur vietinės rinkliavos dalis, todėl ši reikalavimo dalis buvo atmesta kaip nepagrįsta.

Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012, 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.) (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.), kad, sprendžiant dėl senaties termino, taikytina Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsnio 1 dalis, o mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva). Atsižvelgęs į paminėtas nuostatas ir įvertinęs nagrinėjamo ginčo pobūdį, teismas nusprendė, kad šiuo atveju Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovo gali būti priteisiama vietinė rinkliava už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015).

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo       būti apskaičiuojama už einamuosius (2015 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. Nustatė, kad pareiškėjas su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2015 m. lapkričio 27 d. Taigi akivaizdu, kad yra suėjusi senatis skaičiuoti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., todėl vietinė rinkliava priteistina už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 16 d. – 12,56 Eur. Kita pareiškėjo prašymo dalis buvo atmesta kaip nepagrįsta šiame teismo sprendime pirmiau išdėstytais argumentais.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 32–34) prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį, kuria atmestas prašymas priteisti vietinės rinkliavos skolą, apskaičiuotą už 2010 m. sausio 1 d.–2012 m. sausio 31 d. laikotarpį, o kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Pareiškėjas nurodo, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, įgyvendintas atliekų tvarkymo srityje taikomas principas ,,teršėjas moka“, kuris reiškia, jog atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis  atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara nustatoma vadovaujantis solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principais ir principu ,,teršėjas moka“. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nebuvo sudaręs, bet ginčo bute gyveno nuo 1992 m. spalio 2 d., priverstinai iškeldintas – 2012 m. vasario 8 d. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-888-556/2015. Taigi atsakovas, nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. būdamas faktinis patalpų naudotojas, komunalinių atliekų turėtojas, buvo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtojas. Teismas neteisingai vertino, kad vietinės rinkliavos mokėtoju laikytinas asmuo, kuris teisėtu pagrindu valdo, naudoja ar disponuoja nekilnojamuoju turtu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 63,22 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovo už turto objektą, adresu: (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimu iš dalies patenkino pareiškėjo prašymą ir priteisė jam iš atsakovo 12,56 Eur paminėtos rinkliavos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 16 d., o kitą prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Spręsdamas klausimą dėl laikotarpio, už kurį iš atsakovo priteistina paminėta rinkliava, teismas nustatė žemutinę šio laikotarpio ribą – nuo 2010 m. sausio 1 d. Tai darydamas, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką dėl tokio pobūdžio bylose pagal analogiją taikytino Mokesčių administravimo įstatymo    68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto senaties termino, nepriteisė iš atsakovo pareiškėjo prašytos priteisti sumos už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nekvestionuoja tokio (su Mokesčių administravimo įstatymo 68 str. 1 d. taikymu sietino) skolos apskaičiavimo laike ribojimo. Todėl kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu nurodytais argumentais (jų nekartodama) toliau dėl jų nepasisako.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatyta viršutine paminėto laikotarpio riba – iki 2010 m. rugsėjo 16 d., be kita ko, kelia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos panašiose administracinėse bylose nevienodumo klausimą. Kolegija, atsižvelgdama į šiuos apelianto argumentus, pažymi, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde keliamam klausimui dėl paminėtos praktikos nevienodumo, pirmiausia, yra reikšmingos šios ginčo šalių nekvestionuojamos faktinės bylos aplinkybės: 1) tai, kad 2010 m. rugsėjo 16 d. įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-9290-777/2010 buvo nuspręsta nutraukti faktinę gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, sudarytą tarp I. A. (atsakovo nagrinėjamoje administracinėje byloje) ir Klaipėdos miesto savivaldybės. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš šio teismo sprendimo, teismas nustatė, jog I. A. kelis metus ginčo bute negyveno, nuo 2004 m. birželio mėn. iki 2010 m. balandžio mėn. susidariusios 2 350,99 Lt skolos už gyvenamosios patalpos nuomą nesumokėjo; 2) tai, kad 2012 m. vasario 8 d. iškeldinimo protokolu Nr. S-1368 buvo nurodyta, jog paminėtame bute „skolininkas (I. A.) negyvena, patalpose aprašomo turto nerasta, pinigų nerasta (seni baldai, drabužiai, sena buitinė technika, avalynė)“.

Įvertindama nurodytas ir kolegijos papildomai atskleistas faktines bylos aplinkybes Nuostatų taikymo prasme, kolegija, sutikdama su apelianto teisingai nurodytu nagrinėjamoje byloje taikytinu principu „teršėjas moka“, kartu konstatuoja, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra jokio faktinio pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas laikotarpiu po pirmiau nurodyto 2010 m. rugpjūčio   16 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo iki paminėto iškeldinimo protokolo Nr. S-1368 surašymo vienokiu arba kitokiu būdu faktiškai naudojosi šiuo butu, t. y. atitiko „teršėjo“ statusą Nuostatų taikymo prasme. Kolegijos išvardyti įrodymai (paminėtų teismo sprendimo ir iškeldinimo protokolo turinys) nesudaro pakankamo pagrindo net ir preziumuoti tokį atsakovo statusą aptariamu laikotarpiu. Todėl kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais, pritaria teismo išvadai, kad tokioje situacijoje nesumokėtos vietinės rinkliavos apskaičiavimo laikotarpis turi būti (viršutinė riba) ribojamas buto valdymo teisėtumo pasibaigimu (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-08-16 sprendimo įsiteisėjimu). Grįždama prie apeliaciniame skunde nurodytų argumentų dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutarties (administracinėje byloje Nr. A-2479-556/2015) ir 2015 m. balandžio 20 d. nutarties (administracinėje byloje Nr. A-888-556/2015) prieštaravimo tarpusavyje, kolegija pažymi, kad nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse nebuvo pateiktas detalus (kaip šioje administracinėje byloje) faktinių aplinkybių įvertinimas Nuostatų taikymo prasme. Todėl apelianto nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys dėl, galbūt, skirtingų faktinių bylų aplinkybių kolegijos nepripažintinos reikšmingomis nei Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu, nei ABTĮ 13 straipsnio taikymo prasme.

Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą       ir pagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                   Anatolijus Baranovas

                                                                                                Irmantas Jarukaitis

Skirgailė Žalimienė