Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-363-185/2014

                                                                                     Teisminio proceso Nr. 4-37-3-00401-2014-9

                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija 79.1.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 12 d.

Panevėžys

              Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pažeidėjos E. J. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

N U S T A T Ė:

              E. J. skundžiamu Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. nutarimu pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 str. 6 d., ir jai paskirta administracinė nuobauda – 1250 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviem) mėnesiams.

           E. J. nubausta už tai, kad 2014 m. gegužės 6 d. 9.21 val. Utenos rajono savivaldybės kelio Kupiškis–Utena 45,30 kilometre, kur leistinas važiavimo greitis yra 50 km/h, vairavo jai priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 107 km/h greičiu ir viršijo nustatytą greitį 57 km/h, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 133 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 str. 6 d.

Apylinkės teismas konstatavo, kad E. J. kaltė padarius jai inkriminuotą pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, pačios pažeidėjos teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresn. specialisto R. Š. tarnybiniu pranešimu bei kita byloje surinkta medžiaga.

Skirdamas E. J. administracinę nuobaudą už padarytą administracinį teisės pažeidimą apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad yra viena pažeidėjos atsakomybę lengvinanti (nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.)) ir viena atsakomybę sunkinanti (pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.)) aplinkybė, todėl už padarytą pažeidimą jai skyrė administracinę nuobaudą, atitinkančią straipsnio už jos padarytą pažeidimą sankcijos vidurkį.  

              Apeliaciniu skundu E. J. prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. nutarimą pakeisti, skirti jai švelnesnę nuobaudą – taikyti ATPK 301 str. ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, o baudą sumažinti arba, netaikant ATPK 301 str. nuostatų, sumažinti baudos dydį bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Nurodo, kad jau apylinkės teismui pateikė tam tikrus dokumentus ir prašė jos atžvilgiu taikyt ATPK 301 str. nuostatas, tačiau teismas dėl šių nuostatų taikymo ar netaikymo nieko nepasisakė.

Teigia, jog teismas nutarime teisingai nurodė, kad ji savo kaltę pripažino ir gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo. Greitį ji viršijo dėl to, kad buvo išsiblaškiusi ir nepastebėjo kelio ženklo. Iš tiesų labai pergyvena dėl padaryto KET pažeidimo. Jos išsiblaškymą, neatidumą sąlygojo tai, kad tuo metu buvo devintą mėnesį nėščia. Dėmesys daugiau koncentravosi į savo pačios savijautą. Po mėnesio, t. y. 2014 m. birželio 6 d., ji pagimdė dukrą. Rokiškio mieste gyvena jos motina L. J. (gim. 1952 m.). Jai nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis. Tėvas mirė 2014 m. liepos mėn. 13 d., todėl motinai yra reikalinga priežiūra, reikia ja rūpintis, nupirkti maisto produktų, vaistų, nuvežti pas gydytojus. Ji pati gyvena atskirai nuo motinos, todėl jai teisė vairuoti transporto priemones yra būtina. Kol dirbo, turėdama vairuotojo pažymėjimą ir savo transporto priemonę, galėjo pasirūpinti motina. Tačiau šiuo metu, kai dukra yra maža, o su ja pėsčiai lankyti motiną ir dar tvarkyti reikalus – vykti pas vaikų gydytoją profilaktiniams patikrinimams ir pan. be automobilio yra labai sunku ir nepatogu. Pažada daugiau KET nepažeidinėti. Nurodo, kad šiuo metu nedirba, augina vaiką, todėl jokių pajamų negauna. Sodra dėl vaiko gimimo jokių išmokų nemoka. Iš Rokiškio savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir darbo skyriaus gauna tik 81,25 Lt, kurie skirti vaikui. Tai yra visos jos pajamos. Taigi realiai ji gyvena tik iš santaupų, kurios kasdien mažėja, todėl teismo skirta 1250 Lt bauda jai yra labai didelė. Norėtų, kad paskirta bauda būtų sumažinta, nes šiuo metu ji niekur nedirba, todėl jai ir 10 Lt yra nemaži pinigai.

              Atsiliepime į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės įgaliotas asmuo prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą. Teigia, kad E. J. skundas nepagrįstas. E. J. padarė grubų KET pažeidimą, kėlusį grėsmę ne tik jos pačios, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui. Prašo atkreipti dėmesį į tai, kad apeliantė du kartus per metus bausta už automobilio vairavimą neužsisegus saugos diržo.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Pagal ATPK 124 str. 6 d. nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vieno iki trijų mėnesių arba septynių parų administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams.

Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės nėra, ir aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius nurodytą pažeidimą. Iš apeliacinio skundo matyti, jog E. J. kelia paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, prašo jos atžvilgiu taikyti ATPK 301 str. nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, o baudą sumažinti, arba paskirti minimalią ATPK 124 str. 6 d. sankcijoje numatytą nuobaudą.

                   ATPK 30 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 str.

                 Pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantei ATPK 124 str. 6 d. sankcijos vidurkį atitinkančią administracinę nuobaudą (1250 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dviem mėnesiams), tokį sprendimą motyvavo tuo, jog nustatyta po vieną E. J. atsakomybę lengvinančią (pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo) ir sunkinančią (pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda) aplinkybę. Taip pat atsižvelgė į pagrindinius administracinės nuobaudos tikslus, numatytus ATPK 20 str.

Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, neturi pagrindo nesutikti su E. J. skundžiamu teismo nutarimu skirta nuobauda.

Bylos duomenys patvirtina, kad E. J. vairavo transporto priemonę viršydama leistiną greitį net 57 km/h (važiavo 111 km/h greičiu, įvertinus paklaidą pažeidėjos naudai, jos greitis buvo 107 km/h), be to, tokiu nustatytu greičiu ji važiavo gyvenvietėje, todėl toks jos pažeidimas vertinamas kaip itin šiurkštus, galėjęs sukelti sunkių pasekmių ne tik pačiai apeliantei, bet ir aplinkai, kitiems eismo dalyviams. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad pažeidimo padarymo metu E. J. buvo devintą mėnesį nėščia, todėl ji ypatingai turėjo būti suinteresuota laikytis KET ir jų nepažeisti, kad nekeltų pavojaus ne tik sau, aplinkiniams, bet ir savo kūdikio sveikatai bei gyvybei, tačiau jos elgesys buvo priešingas. Nors E. J. kaltę pripažino ir dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi, ką pagrįstai apylinkės teismas pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau yra nustatyta ir viena apeliantės atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Iš teismui pateiktoje medžiagoje esančios pažymos apie asmens baustumą matyti, kad E. J. ne kartą yra bausta administracine tvarka, įskaitant ir greičio viršijimą, turi galiojančią nuobaudą už tai, kad vairavo automobilį neužsisegusi saugos diržo. Šios aplinkybės neigiamai apibūdina apeliantės asmenybę, rodo jos polinkį pažeidinėti KET ir leidžia teigti, kad ji atitinkamų išvadų nepadarė, pažeidėjai taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios, anksčiau paskirtų administracinių nuobaudų prevenciniai tikslai nebuvo pasiekti, ji ir toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Todėl, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad E. J. paskirta administracinė nuobauda – bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, atitinkanti ATPK 124 str. 6 d. sankcijoje numatytą vidurkį, negali būti laikoma aiškiai per griežta.

    Galimybę skirti mažesnę nei įstatymo numatytą administracinę nuobaudą arba jos neskirti numato ATPK 301 str. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į 31 str. nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi ATPK 301 str. numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų. Ši išimtis taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga. Tačiau organas (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą, priimtą vadovaujantis šio straipsnio pirmąja dalimi, privalo motyvuoti.  

Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo E. J. atžvilgiu taikyti ATPK 301 str. nuostatų. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, E. J. prašymą taikyti jos atžvilgiu ATPK 301 str. nuostatas ir neskirti jai teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bei skirti mažesnę piniginę baudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje minimali, iš esmės grindžia asmeninio pobūdžio aplinkybėmis (prižiūri neįgalią motiną, automobilis reikalingas vaiką nuvežti pas gydytojus, neturi lėšų baudai sumokėti). Tačiau aukštesnės instancijos teismo nuomone, šios aplinkybės nėra išskirtinės, dėl kurių apeliantės padarytas pažeidimas galėtų būti laikomas mažiau pavojingu, taip pat nerodo ir pačios pažeidėjos asmenybės mažesnio pavojingumo. Be to, akivaizdu, jog šios aplinkybės E. J. buvo žinomos dar iki pažeidimo padarymo, tačiau nesutrukdė jai vairuoti transporto priemonę gyvenvietėje viršijant leistiną greitį net 57 km/h ir padaryti vieną iš itin šiurkščių KET pažeidimų. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė, žinodama apie tai, jog netrukus turi susilaukti kūdikio, kurio gimimas pareikalaus iš jos didesnių materialinių išlaidų, taip pat žinodama savo sudėtingą finansinę padėtį ir privalėdama suprasti, kad atitinkamos administracinės nuobaudos taikymas neišvengiamai sukels jai neigiamas pasekmes, turėjo būti ypač suinteresuota nedaryti pažeidimo, kuris lemtų tokios administracinės nuobaudos taikymą. Tačiau E. J., kuri skundžiasi sunkia finansine padėtimi, daro įvairius KET pažeidimus, suvokdama, kad už juos jai teks sumokėti paskirtas baudas, t. y. be šio pažeidimo padarymo, 2014 m. vasario 5 d. jai buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu už automobilio vairavimą neužsisegus saugos diržo ir skirta 50 Lt bauda, kurią apeliantė sumokėjo, 2014 m. balandžio 11 d. nutarimu apeliantei už tai, kad ji vėl vairavo automobilį neužsisegusi saugos diržo, buvo skirta 200 Lt bauda, kurią ji taip pat sumokėjo. Be to, nors apeliantė pateikė dokumentus, kurie patvirtina, kad šiuo metu visos jos gaunamos pajamos yra tik 81,25 Lt už vaiką, tačiau, kaip matyti iš apeliacinio skundo, jame pati E. J. nurodo turinti santaupų, iš kurių ji gyvena. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendrąsias gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes ir nepatogumus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl vien tai, kad tokios pasekmės kils, negali būti vertinama kaip pagrindas sušvelninti nuobaudą. Taigi prieš darydamas administracinį teisės pažeidimą asmuo privalo galvoti apie galimas jam ir jo šeimos nariams ar artimiesiems kilsiančias pasekmes, o tam tikri laikini nepatogumai yra natūralus administracinės atsakomybės taikymo rezultatas. Todėl tai, kad dėl visuomenėje priimtų normų nesilaikymo E. J. ir jos šeimos nariams bei artimiesiems kilo atitinkami neigiami padariniai, yra tik pačios pažeidėjos netinkamo elgesio rezultatas. Be to, teisė vairuoti transporto priemones apeliantei atimta tik dviem mėnesiams, o nuvykti pas tame pačiame mieste gyvenančią motiną ar nuvežti kūdikį pas gydytoją galima ir kitomis priemonėmis.

Atsižvelgus į pirmiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliantei paskirta administracinė nuobauda yra tinkamai individualizuota, atitinka jos padaryto teisės pažeidimo bei asmenybės pavojingumą ir nėra aiškiai per griežta. Vien E. J. pageidavimą tenkinančios nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų ir tokia nuobauda nebūtų teisinga. Naikinti ar keisti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.

Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaudamasi ATPK 313 str. nuostatomis, E. J. turi teisę per 40 dienų nuo šios apeliacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis į pirmosios instancijos teismą su rašytiniu prašymu išdėstyti jai paskirtos baudos mokėjimą per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgiant į baudos dydį, apeliantės turtinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Vadovaudamasis ATPK 30210 str., 30212 str. 1 d. 1 p. teismas

N U T A R Ė:

            E. J. apeliacinio skundo netenkinti ir Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                           Pranas Šimkus