ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 21 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. J. ir A. S. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. L. ieškinį atsakovams V. J., A. S. bei Joniškio rajono savivaldybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys: A. L., akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, akcinė draudimo bendrovė ADB „Gjensidige“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. L. patikslintu ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovų solidariai 6 341,73 Eur turtinės žalos ir 14 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad atsakovas V. J. 2007 m. rugpjūčio 31 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę traktorių „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį V. M., pažeidė KET 50,53,146 p. reikalavimus, t. y. nesielgė pakankamai atsargiai bei nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir įvažiuodamas į kelią iš esančios šalia teritorijos, nepraleido keliu važiuojančios A. L. vairuojamos transporto priemonės „R. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su ja susidūrė. Eismo įvykio metu ieškovė buvo sužalota, ieškovei buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Ieškovė teigė, kad dėl įvykio patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Joniškio rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisti ieškovei iš atsakovės A. S. 16,97 Eur turtinės bei 8 500,00 neturtinės žalos atlyginimo; priteisė ieškovei iš atsakovės Joniškio rajono savivaldybės 311,69 Eur turtinės ir 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo; kitoje dalyje – ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės atsakovui V. J. 841,06 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės atsakovei A. S. 393,58 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3. Teismas sprendė, kad ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti asmenims, kurie šioje byloje įtraukti atsakovais, suėjo 2010-08-31, todėl ieškovė praleido įstatymo nustatytą sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo pareikšti. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą dėl savo nerūpestingumo ar aplaidumo, nes ji neturi teisinio išsilavinimo ir teisinių žinių, ieškovė galėjo nesuvokti, kuriam iš atsakovų ir kokiais terminais turėtų būti reiškiami reikalavimai dėl žalos atlyginimo teisme. Teismas sprendė, kad sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti ieškovė praleido dėl svarbių priežasčių, todėl senaties terminą atnaujino.

4. Teismas vertino, kad atsakovas V. J. nagrinėjamoje situacijoje nebuvo pakankamai atidus, rūpestingas ir atsargus, t. y. veikė neteisėtai. Teismas nurodė, kad tai savaime nereiškia, jog jis yra vienintelis eismo įvykio dalyvis, kurio veiksmai buvo neteisėti. Tačiau šioje byloje jokie reikalavimai trečiajam asmeniui A. L. nepareikšti, todėl jo civilinės atsakomybės klausimas nesprendžiamas. Teismas sprendė, jog byloje nustačius, kad nagrinėjamu atveju atsakovas V. J. nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kurių privalėjo imtis, nebuvo pakankamai atidus, rūpestingas ir atsargus, tuo pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, to pakanka išvadai, jog jis savo veiksmais pažeidė ir įvykio dieną galiojusios KET redakcijos 53 p. reikalavimus.

5. Teismas sprendė, kad byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog įvykio vietoje iš abiejų pusių gatvės ruožas buvo apaugęs krūmais ir medžiais, dėl to (duomenys neskelbtini) g. dalies, kuri veda link T. S. sklypo, matomumas buvo ribotas. Teismas konstatavo, jog atsakovė Joniškio rajono savivaldybė iki eismo įvykio 2007-08-31 neatliko vietinės reikšmės viešojo kelio (duomenys neskelbtini), priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijų, neužtikrino, kad būtų tinkamai vykdomi Aprašo 12.3 p. reikalavimai, ir tokiu būdu veikė neteisėtai. Taip pat teismas konstatavo, kad atsakovė Joniškio rajono savivaldybė, įvykio vietoje neužtikrinusi saugaus eismo sąlygų, iki 2007-12-22 nesprendusi eismo organizavimo šioje vietoje klausimų, neatlikusi saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijų, pažeidė aktualios redakcijos Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 21 punkto, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 5 straipsnio 3 dalies bei Aprašo 6 p. reikalavimus ir tokiu būdu veikė neteisėtai.

6. Teismas sprendė, kad už žalą, padarytą atsakovo V. J. neteisėtais veiksmais atsako jo darbdavė – atsakovė A. S., o reikalavimas taikyti solidariąją atsakomybę atsakovui V. J. pareikštas nepagrįstai.

7. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog žala ieškovei padaryta eismo įvykio metu, kai atsakovo V. J. vairuojamas traktorius susidūrė su trečiojo asmens A. L. vairuojamu automobiliu. Nagrinėjamu atveju transporto priemonės valdytojo (atsakovės A. S.) atsakomybė atsiranda be kaltės ir ji nekiltų tik jai įrodžius, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Šios aplinkybės byloje nebuvo įrodinėtos ir nėra įrodytos. Atsakovės Joniškio rajono savivaldybės kaltė preziumuojama, ši prezumpcija byloje nebuvo paneigta.

8. Teismas sprendė, kad ieškovė įrodė būsimo dantų implantavimo būtinumą, pagrindė su būsimu dantų implantavimu susijusias išlaidas, jos turtinė padėtis šiuo metu neleidžia jai šias išlaidas padengti. Ieškovė nenurodė, kuri iš kainyne nurodytų veido plastinės operacijos paslaugų jai būtina, ir nepateikė šių išlaidų būtinumą patvirtinančių įrodymų, todėl šioje dalyje ieškinį vertino nepagrįstu.

9. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovei eismo įvykio metu buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nurodė, kad neturi pagrindo abejoti tuo, jog ji patyrė ir tebepatiria visas jos nurodytas neigiamas pasekmes. Teismas sprendė, kad dalis ieškovės nurodomų neturtinę žalą sukeliančių neigiamų pasekmių (veide – gilūs randai, veidas perkreiptas, apsunkintas kramtymas, negalėjimas ištarti kai kurių garsų, apsunkintas bendravimas) gali būti visiškai ar iš dalies pašalinta jai atlikus dantų implantavimą ir veido plastinę operaciją, taip pat vertino tai, kad 500,00 Eur neturtinės žalos jai atlygino trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“, atsižvelgė ir į tai, jog kai kurias minėtas neigiamas pasekmes, kurias įmanoma visiškai ar iš dalies pašalinti, ieškovė patiria ilgą laikotarpį iš esmės tik dėl to, kad pati anksčiau nesikreipė į teismą dėl neturtinės žalos priteisimo, taip praleisdama net ieškinio senaties terminą.

10. Teismas vertino, kad atsakovės A. S., kaip darbdavės ir transporto priemonės valdytojos, civilinė atsakomybė nagrinėjamu atveju yra tam tikra prasme išvestinė ir priklauso nuo jos darbuotojo, atsakovo V. J. neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp jų ir kilusios žalos buvimo. Jei atsakovas V. J. nebūtų pažeidęs bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai bei KET 53 p. reikalavimų, eismo įvykis nebūtų kilęs ir ieškovė nebūtų patyrusi žalos. Todėl konstatavo, jog tarp atsakovo V. J. neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Vertino, kad ši civilinės atsakomybės sąlyga nustatyta ir atsakovės A. S. atžvilgiu. Atsakovė Joniškio rajono savivaldybė, neatlikdama jai teisės aktais pavestų funkcijų ir nustatytų pareigų, nevykdžiusi kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, tinkamos priežiūros, taip pat įvykio vietoje neužtikrinusi saugaus eismo sąlygų, pakankamai prisidėjo prie ieškovei kilusios žalos atsiradimo, sukurdama sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Todėl teismas konstatavo, jog tarp atsakovės Joniškio rajono savivaldybės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusios žalos egzistuoja netiesioginis priežastinis ryšys.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

11. Apeliaciniu skundu atsakovai V. J. ir A. S. prašo 2017 m. liepos 19 d. Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimą pakeisti ir atmesti ieškovės I. L. ieškinį atsakovės A. S. atžvilgiu, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, visiškai nepagrįstai buvo pripažintos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastys. Nepriklausomai nuo ieškovės asmeninių savybių, išprusimo, sveikatos būklės jos teisės negali būti laikomos prioritetinėmis, lyginant jas su atsakovų V. J. ir A. S. teisėmis. Ieškovė aktualiu ieškinio senaties laikotarpiu tinkamai ir rezultatyviai gynė savo teises teisme kitose civilinėse bylose, naudojosi kvalifikuota teisininko pagalba. Teismas tinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžią, kuri sutapo su eismo įvykio momentu, t. y. 2007-08-31, tačiau netinkamai aiškino ieškinio senaties termino eigą.

11.2. Nagrinėjamu atveju V. J., kuris įvykio metu buvo A. S. darbuotojas, o A. S. – jo darbdavė, nebuvo ir nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, todėl atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.264 straipsnį negalima. Sprendžiant darbdavės – atsakovės A. S. – civilinės atsakomybės sąlygas aktualu yra tai, kad eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė traktorius „(duomenys neskelbtini)“ priklausė ne A. S., bet V. M. ūkiui.

11.3. Teismas nepagrįstai vadovavosi netinkamu precedentu ir tai turėjo esminės įtakos neteisėto bei nepagrįsto sprendimo priėmimui atsakovų V. J. ir A. S. atžvilgiu.

11.4. Nesant baudžiamojoje byloje įsiteisėjusio teismo baigiamojo akto, patvirtinančio atsakovo kaltę dėl ieškovės sužalojimo, ji privalėjo leistinais įrodymais šioje civilinėje byloje įrodyti, kad dėl eismo įvykio kaltas yra atsakovas V. J., t. y., kad būtent atsakovo neteisėti veiksmai buvo eismo įvykio, o tuo pačiu ir žalos atsiradimo priežastimi. Ieškovė V. J. kaltės neįrodė, o teismas visiškai nesprendė kaltės klausimo ir tai lėmė neteisėto sprendimo priėmimą.

11.5. Dėl eismo įvykio kaltas yra kitas eismo dalyvis – A. L., o žala atsirado kaip kito didesnio pavojaus šaltinio – transporto priemonės R. E. – vairuotojo A. L. neteisėtų veiksmų, taigi žalą padarė būtent šis padidinto pavojaus šaltinis. Teismas sprendime dėl A. L. kaltės visiškai nepasisakė ir kito eismo dalyvio kaltės, neteisėtų veiksmų klausimo visiškai nenagrinėjo. Nors ieškovė nereiškė reikalavimo A. L., tačiau akivaizdu, jog teismas privalėjo pasisakyti dėl to, kuris eismo įvykio dalyvis pažeidė KET ir kurio eismo dalyvio veiksmai lėmė eismo įvykį, buvo pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti, nes, priešingu atveju, būtų pažeistas ne tik protingumo, sąžiningumo principas, bet ir nenustatyta pati žalos priežastis, o tuo pačiu ir padidinto pavojaus šaltinis, kuris padarė žalą.

11.6. Neteisėtas ir nepagrįstas teismo sprendimo motyvas apie tai, kad atsakovas V. J. nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kurių privalėjo imtis, nebuvo pakankamai atidus, rūpestingas ir atsargus, tuo pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, to pakanka išvadai, jog jis savo veiksmais pažeidė ir įvykio dieną galiojusios KET redakcijos 53 p. reikalavimus. Išvada padaryta, pažeidžiant CPK 185 straipsnio reikalavimus ir įrodymų vertinimo taisykles. Visiškai nepagrįsti yra teismo sprendimo teiginiai apie tai, esą atsakovas V. J. turėjo galimybę elgtis kitaip (pasitelkti kitus asmenis, įvažiuoti į sankryžą kitokia trajektorija, pertvarkyti transporto priemonės mechanizmus), tokie teiginiai nepagrįsti jokiais byloje ištirtais įrodymais, bet ir pati ieškovė tokių aplinkybių neįrodinėjo.

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė I. L. prašo Joniškio  rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš apeliantų V. J. ir A. S. valstybės naudai I. L. suteiktos antrinės teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Nustatytas I. L. psichikos sveikatos ir elgesio sutrikimas, dėl kurio ji negalėjo adekvačiai ir pilnavertiškai įvertinti teisinės situacijos, teisinių žinių stoka pateisina ieškovės pasyvumą ginti savo teises teisme. Dėl to, teismas pagrįstai konstatavo, kad sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti ieškovė praleido dėl svarbių priežasčių. Ieškovės pasisakymai ikiteisminiame tyrime, kituose teisminiuose procesuose, neįrodo ieškovės gebėjimo tinkamai suvokti teisinę situaciją dėl žalos atlyginimo ir pilnavertiškai bei adekvačiai ginti savo teises teisme. Šie apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo išvados dėl ieškinio senaties termino atnaujino.

12.2. Civilinės bylos Nr. 3K-3-402-421/2016 ir šios civilinės bylos faktinės aplinkybės yra panašios, todėl teismas pagrįstai vadovavosi suformuota teismų praktika, kai žala trečiajam asmeniui padaryta dėl kelių didesnio pavojaus šaltinių sąveikos.

12.3. Kadangi šioje byloje jokie reikalavimai trečiajam asmeniui A. L. nepareikšti, todėl A. L. civilinės atsakomybės klausimo teismas nesprendė. Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas privalėjo pasisakyti dėl A. L. kaltės, yra visiškai nepagrįsti.

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Joniškio rajono savivaldybė prašo atsakovo V. J. ir atsakovės A. S. apeliacinį skundą atmesti, išskyrus dalyje dėl ieškinio senaties. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Atsakovė pritaria apeliantų argumentams, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ieškinio senaties termino eigą. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje ieškinio senaties termino sustabdymo bei nutraukimo sąlygų nenustatyta. Sutinka su apeliantų teiginiu, kad ieškovė turėjo teisę reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo bet kuriam kaltam asmeniui iki 2014 m. kovo 18 d. Teismas netinkamai ir nepagrįstai vertino aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant ieškinio senaties atnaujinimo klausimą. Teismas nevertino aplinkybių, egzistavusių ieškinio eigos metu, t. y. nuo 2012-10-04 iki 2014-03-18.

13.2. Teismas, atlikęs įrodymų vertinimą, teisingai konstatavo faktines aplinkybes, susijusias su atsakovo V. J. neteisėtais veiksmais ir tinkamai jas kvalifikavo. Pagrįstas teismo vertinimas, kad atsakovo V. J. veika eismo įvykio metu neatitiko CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o ja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių eismo įvykiu padarytos žalos atlyginimą, aiškinimo ir taikymo, dėl ieškinio senaties instituto aiškinimo ir taikymo, sprendžiant ieškovės teisės į žalos atlyginimą klausimą.

15. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2007m. rugpjūčio 31d. apie 17 val., (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė atsakovo V. J. vairuojamas traktorius „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis V. M., ir trečiojo asmens A. L. vairuojamas automobilis „R. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o automobilio „R. E.“ keleivei – ieškovei I. L. – padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Įvykyje dalyvavusio automobilio „R. E.“ valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta trečiojo asmens ADB „Gjensidige“, įvykyje dalyvavusio traktoriaus „(duomenys neskelbtini)“ valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“. Eismo įvykio metu atsakovas V. J. dirbo atsakovės A. S. ūkyje traktorininko pareigose.  2008-08-01 Joniškio rajono apylinkės teismui pateikta baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu, kuriuo trečiajam asmeniui A. L. buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 281 str. 1 d.  2009-03-09 ieškovė I. L. baudžiamojoje byloje pareiškė ieškinį, kuriuo prašė iš A. L. priteisti 3170,00 Lt turtinės ir 100000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 2009-04-27 patikslintu ieškiniu ieškovė prašė iš UAB DK „PZU Lietuva“ priteisti 500,00 EUR (1726,40 Lt) neturtinės žalos, o iš kaltinamojo (trečiojo asmens) A. L. priteisti 3170,00 Lt turtinės ir 100000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė I. L. 2009-04-27 pateikė pretenziją UAB DK „PZU Lietuva“ dėl 500,00 EUR (1726,40 Lt) neturtinės žalos atlyginimo, ieškovės teigimu jos reikalavimas buvo patenkintas. 2012-06-20 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas A. L. atžvilgiu nutrauktas, 2012-08-01 surašytas ir pateiktas teismui kaltinamasis aktas, kuriuo V. J. kaltinamas pagal BK 281 str. 3 d. 2012-09-27 Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi baudžiamoji byla nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti turtinę ir neturtinę žalą.

Dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios

16. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012).

17. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dėl žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Trejų metų sutrumpintas ieškinio senaties terminas taikytinas reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą pareikšti, išskyrus atvejus, kai CK ar kiti įstatymai nustato kitokius sutrumpintus terminus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008).

18. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą.

19. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą ir savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimą, pagrįsti ieškovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tačiau teismas negali apsiriboti vien tik ieškovo paaiškinimu ir tais atvejais, kada atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektyvinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai ir jo nurodytas kokias nors aplinkybes reikia vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).

20. Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai asmuo nurodo, jog apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Ieškinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, paaiškintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors būdu ieškinio senaties termino eigos pradžią apibrėžti objektyvesniais kriterijais, nepasikliauti vien subjektyviais kriterijais. Dėl to turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo) sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį. Taigi, sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie tam tikrą sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Nustatant šias aplinkybes taip pat būtina atsižvelgti ir į konkretaus ieškovo charakteristiką – patirtį, išsilavinimą, galimybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

21. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino eigos pradžia ieškovės reikalavimams priteisti turtinę ir neturtinę žalą dėl patirto sveikatos sužalojimo skaičiuotina nuo sužalojimo momento, nes fizinį skausmą ir kitas neigiamas pasekmes ieškovė patyrė 2007-08-31 įvykusio eismo įvykio metu.

22. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti asmenims, kurie šioje byloje įtraukti atsakovais, suėjo 2010-08-31. Ieškovė reikalavimus dėl žalos atlyginimo atsakovui V. J. pareiškė 2015-02-20, atsakovei A. S. – 2015-09-30, atsakovei Joniškio rajono savivaldybei – 2017-05-23, CK 1.129-1.130 straipsniuose numatytų ieškinio senaties termino sustabdymo bei nutraukimo sąlygų byloje nenustatyta, todėl teismas sprendė, jog ieškovė praleido įstatymo nustatytą sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą.

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad baudžiamojoje byloje 2009-04-24 ieškovė pareiškė civilinį ieškinį ir reikalavo, kad atsakovai A. L. ir UAB DK PZU Lietuva atlygintų 1726,40 Lt ir 3170 Lt turtinės žalos, 100 000 Lt neturtinės žalos. Baudžiamoji byla nutraukta 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, ieškovės civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas. Minėta nutartis apskųsta nebuvo ir įsiteisėjo 2012-10-04.

24. Pagal Lietuvos Respublikos CK 1.130 straipsnio 5 dalį, jeigu teismas palieka nenagrinėtą pareiškimą baudžiamojoje byloje, tai prieš ieškinio pareiškimą prasidėjęs ieškinio senaties terminas eina toliau nuo nuosprendžio, kuriuo pareiškimas paliktas nenagrinėtas, įsiteisėjimo dienos.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2009-04-24 ieškovei baudžiamojoje byloje pareiškus civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ieškinio senaties terminas nutrūko (CK 1.130 straipsnio 1 dalis). 2012-10-04 įsiteisėjus Akmenės rajono apylinkės teismo nutarčiai, kuria baudžiamoji byla buvo nutraukta ir civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu, ieškinio senaties terminas pradėjo eiti toliau (CK 1.130 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į tai, sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, jog CK 1.129-1.130 straipsniuose numatytų ieškinio senaties termino sustabdymo bei nutraukimo sąlygų byloje nenustatyta. Sutiktina su apeliantų teiginiu, kad ieškovė turėjo teisę reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo bet kuriam kaltam asmeniui iki 2014 m. kovo 18 d. Atsižvelgiant į aptartas nuostatas ir aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nors pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė terminą iki kada ieškovė galėjo pareikšti ieškinį, tačiau iš esmės padarė teisingą išvadą, kad sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti ieškovė yra praleidusi.

Dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo

26. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

27. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013, 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012; kt.).

28.Taigi, jei kita ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), teismas turi įsitikinti, ar šis terminas (ne) praleistas ir, jei praleistas, ar nėra pagrindo (svarbių priežasčių) jį atnaujinti.

29. Civiliniame kodekse arba kituose įstatymuose neįtvirtintos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius būtų pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

30. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013).

31. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į ieškovės sveikatos būklę, į tai, kad ieškovė neturi teisinio išsilavinimo ir teisinių žinių ir vertino, kad sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti ieškovė praleido dėl svarbių priežasčių ir senaties terminą atnaujino.

32. Apeliantų teigimu, visiškai nepagrįstai buvo pripažintos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastys. Pirmosios instancijos teismas suklydo, vertindamas ieškovės sveikatos būklę, su ja susijusias ir kitas, nesusijusias, ieškinio senaties termino praleidimo priežastis, nurodydamas teismo sprendime, jog nagrinėjamoje byloje nėra svarbus laikotarpis po 2010-08-31. Apeliantų teigimu turi būti vertinami visi ieškovės veiksmai, elgesys, galimybės, ieškinio nepareiškimo priežastys ne iki 2014-08-31, bet iki 2014-03-18. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentais, kad turi būti vertinamos aplinkybės, egzistavusios ieškinio eigos metu, t. y. nuo 2012-10-04 iki 2014-03-18, tačiau nesutinka su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ieškinio senaties termino praleidimo priežastis svarbiomis.

33. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl vienos svarbiausių teisės saugomų vertybių – asmens sveikatos. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė tiek iki eismo įvykio, tiek ir po jo sirgo bei serga psichine liga, dėl kurios ji nuolat lankosi gydymo įstaigose, dėl eismo įvykio metu patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo ji neteko 50 procentų darbingumo. 2016-02-05 Teismo psichiatrijos ekspertizės akte konstatuota, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2012-09-27 iki 2015-02-27 dėl jai nustatytų psichikos sutrikimų negalėjo pilnavertiškai ir adekvačiai ginti savo teisių teisme, negalėjo laiku kreiptis teisinės pagalbos, negalėjo atvykti į teismą. 2016 m. rugsėjo 30 d. -  lapkričio 30 d. ekspertizės akte nurodoma, jog ieškovei nustatytas psichikos ir elgesio sutrikimas netrukdo jai teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir juos teisingai valdyti kasdienių sprendimų turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors ekspertizių išvados yra skirtingos, tačiau abejuose ekspertizės aktuose konstatuota, kad ieškovei nustatytas psichikos ir elgesio sutrikimas, ir ji yra nuolat gydytojų prižiūrima nuo 2002 m. Iš VšĮ Joniškio psichikos sveikatos centro 2015-12-09 rašto Dėl informacijos pateikimo matyti, kad ieškovė 2013-08-16 atvykusi į Joniškio psichikos sveikatos centrą dėl sveikatos pablogėjimo skundėsi jaučiama pastovia įtampa, bloga nuotaika, kad nuolat verkia. Tuo metu ieškovei skirtas gydymas antidepresantais ir benzodiazepinų grupės vaistais. Iš bylos duomenų matyti, jog kai pablogėdavo ieškovės psichinė sveikata, ji gulėdavo ir nieko nedarydavo. Nuo 2012 m. iki 2015 m. ieškovė epizodiškai lankėsi pas gydytojus. Ieškovei nustatyta depresinė pseudodemencija, kuri pasireiškė sulėtintu nenuosekliu ir klampiu mastymu, kritikos stoka bei valios nusilpimu. Laikotarpiu nuo 2012-09-27 iki 2015-02-27 ieškovė sirgo pasikartojančiu depresiniu sutrikimu, vidutiniu – sunkiu depresiniu sutrikimu su pseudodemenciniu sindromu bei traumine smegenų liga. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuo 2002 m. ieškovės esama sveikatos būklė – nustatytas psichikos sveikatos ir elgesio sutrikimas turėjo įtakos pasyviam savo teisių gynimui. Vertinti, kad ieškovė gynė savo teises nerūpestingai ir aplaidžiai, nėra pagrindo.

34. Apeliantų argumentai, kad ieškovė aktualiu ieškinio senaties laikotarpiu tinkamai gynė savo teises teisme kitose civilinėse bylose, naudojosi kvalifikuota teisininko pagalba. Ieškovė ne tik naudojosi advokato paslaugomis ir gavo visą būtiną bei reikalingą teisinę pagalbą, bet ir reiškė nuomonę dėl advokato teikiamų paslaugų kokybės, reikalavo pakeisti advokatus, teikė logiškus ir motyvuotus parodymus, apklausiama liudytoja baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu, neįrodo ieškovės gebėjimo tinkamai suvokti teisinę situaciją ir pilnavertiškai ginti savo teises teisme. Tai, kad ieškovė iki šioje byloje ieškinio pateikimo buvo atstovaujama kvalifikuotų teisininkų kitose bylose, nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog ji tinkamai suvokė, kad reikia teikti ieškinį civilinio proceso tvarka bei per kokį terminą. Byloje nėra duomenų, kad jos atstovai kitose bylose jai išaiškino apie tokią teisę ir visus būtinus atlikti veiksmus ir terminus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neturi teisinio išsilavinimo ir pakankamų teisinių žinių.  Byloje nustatyta, kad ieškovė turi rimtų sveikatos sutrikimų, kurie įtakoja jos valią ir pasyvų elgesį, todėl ieškovei nustatytas psichikos sveikatos ir elgesio sutrikimas turėjo įtakos pasyviam savo teisių gynimui.

35. Įvertinus aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti ieškovė praleido dėl svarbių priežasčių ir senaties terminą atnaujintino.

Dėl pareigos atlyginti žalą ieškovei I. L., padarytą autoįvykio metu

36. Atsakovai V. J. ir A. S. apeliaciniame skunde nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Apeliantai nurodė, kad nesant baudžiamojoje byloje įsiteisėjusio teismo baigiamojo akto, patvirtinančio atsakovo V. J. kaltę dėl ieškovės sužalojimo, ieškovė privalėjo leistinais įrodymais šioje civilinėje byloje įrodyti, kad dėl eismo įvykio kaltas yra atsakovas V. J., t. y. kad būtent atsakovo neteisėti veiksmai buvo eismo įvykio, o tuo pačiu ir žalos atsiradimo priežastimi, tačiau teismas visiškai nesprendė kaltės klausimo ir tai lėmė neteisėto sprendimo priėmimą. Apeliantai nurodė, kad nors ieškovė ieškinio reikalavimų A. L. nereiškė, tačiau teismas privalėjo pasisakyti dėl to, kuris eismo įvykio dalyvis pažeidė KET ir kurio eismo dalyvio veiksmai lėmė eismo įvykį, buvo pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti, nes, priešingu atveju, būtų pažeistas ne tik protingumo, sąžiningumo principas, bet ir nenustatyta pati žalos priežastis.

37. Transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę už padarytą žalą reglamentuoja specialiosios CK 6.270 straipsnio normos. Pagal CK 6.270 straipsnio 2 dalį asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi įstatyme įtvirtinta didesnio pavojaus šaltinio, kuris yra ir transporto priemonė, valdytojo atsakomybė yra griežtoji (be kaltės). To paties straipsnio 4 dalyje yra reglamentuojamas dėl kelių didesnio pavojaus šaltinių sąveikos padarytos žalos atlyginimas. Pagal šį reglamentavimą tuo atveju, kai žala trečiajam asmeniui padaryta dėl kelių didesnio pavojaus šaltinių sąveikos, tai šių didesnio pavojaus šaltinių valdytojai atsako solidariai. Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Šis žalą padariusių asmenų civilinės atsakomybės solidarumas taikomas nukentėjusiųjų atžvilgiu, nukentėjęs asmuo, esant civilinės atsakomybės solidarumui, turi teisę pasirinkti, iš kurio asmens ir kiek (visą ar dalį) žalos reikalauti. Nagrinėjamoje byloje ieškovė civilinį ieškinį pareiškė atsakovams V. J. ir A. S.. 

38. Tačiau civilinei atsakomybei atsirasti yra būtinos ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos, kurias pirmosios instancijos teismas konstatavo išnagrinėjęs bylą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad žala atsirado dėl tokių atsakovo neteisėtų veiksmų – atsakovas V. J., esant jam iš kairės ribotam (duomenys neskelbtini) gatvės matomumui, neįsitikinus, kuris vairuotojas kuriam privalo duoti kelią toje kelių sankirtoje, prieš įvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) gatvę privalėjo būti ypatingai atidus ir rūpestingas, privalėjo imtis papildomų atsargumo priemonių, siekiant nesukelti pavojaus kitiems eismo dalyviams: pakelti traktoriaus priekyje įrengtą šakę; manevruoti iš lėto; važiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę ne stačiu kampu, kaip jis padarė, o palaipsniui iš anksto sukant ir nukreipiant traktorių į dešinę, taip neleidžiant traktoriaus šakei staigiai išlįsti į (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį; važiuoti į sankryžą tik visiškai įsitikinus, kad kelio ruožas jam iš kairės yra gerai matomas ir jame nėra kitų transporto priemonių arba kitos transporto priemonės turi realią galimybę laiku sustoti prieš sankryžą ir duoti jam kelią; esant reikalui, pasikviesti į pagalbą kitus asmenis. Teismo nuomone dėl to, kad atsakovas V. J. aukščiau aprašytų atsargumo priemonių nesiėmė, A. L. vairuojamo automobilio nepamatė, neįvertino, ar pastarasis turi realią galimybę laiku sustoti ir duoti jam kelią, įvažiavo į sankryžą ir su juo susidūrė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tokie atsakovo veiksmai neatitiko tuo metu galiojusių KET 53 p. reikalavimų (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jo turto saugumui, kt.).

39. Apeliantų nuomone tokie pirmosios instancijos teismo teiginiai, esą atsakovas V. J. turėjo galimybę elgtis kitaip (pasitelkti kitus asmenis, įvažiuoti į sankryžą kitokia trajektorija, pertvarkyti transporto priemonės mechanizmus, kt.), yra nepagrįsti jokiais byloje ištirtais įrodymais, pati ieškovė tokių aplinkybių neįrodinėjo. Teisėjų kolegija su tokiais skundo argumentais sutinka iš dalies, pripažindama, kad teismo teiginiai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų yra nepagrįsti įrodymais – iš teismo sprendimo neaišku, kodėl būtent tokia įvažiavimo į sankryžą tvarka būtų garantavusi, jog A. L. ir V. J. vairuojamos transporto priemonės nebūtų susidūrusios. Iš visos tiek civilinės, tiek baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. L., važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, buvo įsitikinęs, jog ji pagrindinė ir transporto priemonės net nestabdė. Teisėjų kolegijos vertinimu, žalos atsiradimą nagrinėjamu atveju lėmė kiti atsakovo V. J. neteisėti veiksmai.

40. Iš baudžiamojoje byloje esančios 2008-07-17 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (I t. b.l. 103-105), 2011-07-13 ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) (III t. b.l. 2-4) matyti, kad pagal specialisto bei eksperto išvadas automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. L. lygiareikšmių kelių sankryžoje nedavė kelio jam iš dešinės artėjusiam traktoriui (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė, tai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Tačiau tiek specialisto, tiek eksperto išvados duotos įvertinant aplinkybę, kad automobiliai susidūrė lygiareikšmių kelių sankryžoje. Iš baudžiamojoje byloje pateikto Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2003m. rugpjūčio 12d. Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) kaimo gatvėms buvo suteikti (duomenys neskelbtini) gatvių pavadinimai (III t. b.l. 92-94). Iš sprendimo priedo – 7 schemos matyti (III t. b.l. 95), kad A. L. vairuojamas automobilis važiavo (duomenys neskelbtini) gatve.  Baudžiamojoje byloje yra pateikta Joniškio rajono savivaldybės administracijos kraštotvarkos ir architektūros skyriaus informacija, kad kelias (duomenys neskelbtini), į T. S. sklypą, kuriuo važiavo atsakovo A. J. vairuojamas traktorius, yra akligatvis, turintis (duomenys neskelbtini) gatvės statusą, abi gatvės (kuriomis važiavo iki susidūrimo transporto priemonės) yra priskiriamos vietinės reikšmės keliams (I t. b.l. 26). Kitoje į baudžiamąją bylą pateiktoje informacijoje nurodoma, kad sankryžoje, kurioje įvyko autoįvykis, nėra pastatyta pirmumo ženklų, nurodančių važiavimo per sankryžą pirmenybę, ženklai įrengti tik 2008 metų rugsėjo mėnesį, t.y. jau po autoįvykio (II t. b.l. 115). Todėl specialistas ir ekspertas, įvertinę byloje esančius duomenis, savo išvadas dėl autoįvykio priežasties teikė atsižvelgdami į aplinkybę, kad autoįvykis įvyko lygiareikšmių kelių sankryžoje.

41. Pagal autoįvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 37 punktą (nuo 2007-01-01 įsigaliojusi redakcija) sankryža – kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro minėti kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas (įvažiuojama į kelią iš esančių šalia jo teritorijų). Iš baudžiamojoje byloje esančio 2010m. kovo 3d. papildomos apžiūros protokolo matyti (II t. b.l. 111-114), kad kelias, kuriuo į (duomenys neskelbtini) gatvę įvažiavo atsakovo V. J. vairuojamas traktorius, yra akligatvis, jis baigiasi maždaug už 100 metrų nuo įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvę, kurio gale yra aikštelė, užstatyta žemės ūkio technika, įvažiavimu taip pat galima patekti prie dviejų gyvenamųjų namų. Šią faktinę situaciją patvirtina ir aplinkybė, kad nuo 2008 metų šioje vietoje įrengus kelių eismo ženklus, kelias, kuriuo transporto priemone važiavo A. L., buvo pripažintas pagrindiniu. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad autoįvykio vieta, kurioje susidūrė V. J. ir A. L. vairuojamos transporto priemonės, negali būti laikoma sankryža, nes kelias, kuriuo važiavo V. J., laikytinas įvažiavimu į šia esančią teritoriją. Pagal autoįvykio metu galiojusių KET 146 punktą įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms. Todėl atsakovas V. J., įvažiuodamas į kelią iš šalia esančios teritorijos, privalėjo duoti kelią A. L. vairuojamam automobiliui. Kadangi atsakovas V. J. šios KET taisyklės nesilaikė, įvyko autoįvykis ir A. L. automobilyje važiavusi ieškovė patyrė sužalojimus. Pažymėtina, kad asmuo apie tai, kokiu keliu jis važiuoja ir kaip turi elgtis, turi spręsti iš objektyvių aplinkybių ir vadovautis Kelių eismo taisyklėmis, o ne iš to, koks gatvės statusas yra nurodytas institucijų nurodytose pažymose. 

42. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad V. J., kuris įvykio metu buvo A. S. darbuotojas, o A. S. – jo darbdavė, nebuvo ir nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, todėl atsakomybė pagal CK 6.264 straipsnį negalima. Sprendžiant darbdavės – atsakovės A. S. – civilinės atsakomybės sąlygas aktualu yra tai, kad eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė traktorius „(duomenys neskelbtini)“ priklausė ne A. S., bet V. M. ūkiui. Tačiau su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

43. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad eismo įvykio dieną - 2007-08-31 - atsakovas V. J. dirbo A. S. ūkyje, tai patvirtina į byla pateikta darbo sutartis, įvykis įvyko darbo dieną. CK 6.264 str. 1 d. nustato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės, o darbuotojas, vairavęs transporto priemonę autoavarijos metu, nėra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, tokias išvadas teismas padarė vadovaudamasis įstatymo nuostata bei kasacinio teismo formuojama praktika.

44. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad eismo įvykio metu V. J. vairavo transporto priemonę, kuri priklausė ne A. S., bet V. M. ūkiui. Tačiau pagal CK 6.264 straipsnio nuostatas šiuo atveju reikšminga yra aplinkybė, ar darbuotojas žalą padarė eidamas darbines pareigas, o tai bet kokia veikla, susijusi su veikimu darbdavio nurdymu ir jo interesais, o tokių duomenų byloje nėra. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad V. J. nebuvo pripažintas kaltu dėl autoįvykio, taip pat nėra reikšmingi, nes tokių reikalavimų CK 6.264 straipsnio taikymui įstatymo leidėjas taip pat nenumatė. Įvertinus nurodytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei autoįvykio metu padarytą žalą priteisė ir atsakovės A. S..

45. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir suklydo dėl senaties termino skaičiavimo bei civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo, iš esmės teisingai išsprendė ginčą, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl atsakovų apeliacinis skundas netenkinamas, o Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

46. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus atsakovų apeliacinį skundą, jiems neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Ieškovei I. L. šioje byloje apeliacinėje instancijoje 2017 m. rugpjūčio 9 d. Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo buvo suteikta 100 proc. valstybės apmokama teisinė pagalba, teisinės pagalbos išlaidos sudaro 207,78 Eur. Kadangi atsakovų apeliacinis skundas atmestas, iš jų priteistinos valstybei 207,78 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidos. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 - AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 - AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 - Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220 - Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025 - UAB Medicinos banke, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Atsakovė Joniškio rajono savivaldybė bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašo.

              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

n u t a r i a :

Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų V. J. ir A. S. po 103,89 Eur (šimtą tris eurus 89 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidų (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.