Teikimas Nr. T-1157-749/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51971-2017-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1.
(S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. lapkričio 7 d.
Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo teikimą dėl nuteistosios A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pateiktą nuteistosios asmens bylą, Panevėžio pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. spalio 8 d. nutarimą Nr. 01/7-3354 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam“.
Teismas
nustatė:
Nuteistoji A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), nuteista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jai paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.
Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teikimu siūlo nuteistąją A. M. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.
Prokuroras atsiliepimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajai A. M. nepateikė.
Komisijos nutarimas netvirtinamas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad iš pataisos įstaigų lygtinai gali būti paleisti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo, kuriems liko ne daugiau kaip mėnuo iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės (bet ne mažiau kaip 4 mėnesius), vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistoji A. M. atliko daugiau kaip vieną trečdalį jai paskirtos bausmės. Panevėžio pataisos namuose nuteistoji buvo nukreipta lankyti pataisos programas – 2019 m. kovo mėn. baigė „Įžanginės grupės“ užsiėmimus, skirtus priklausomybę nuo alkoholio ar narkotikų turintiems asmenims, išklausė teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimus nuteistosioms, rengiamoms paleisti iš laisvės atėmimo vietos. Retkarčiais dalyvauja priklausomų asmenų savitarpio paramos grupės veikloje. Taip pat ji vykdo kitas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Bausmės atlikimo metu nuteistoji vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų nepažeidė, nebausta. Už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą vieną kartą paskatinta (asmens b. l. 50, 51). Nuteistoji A. M. iki suėmimo nedirbo, buvo registruota Užimtumo tarnyboje, gaudavo pašalpą. Turi virėjo specialybę, yra dirbusi kavinėje, jos teigimu, bendro darbo stažo turi apie 1 metus. Pataisos namuose dirba VĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo Panevėžio padalinyje darbininke-vienetininke. Teismo nuosprendžiu priteistas 488 eurų ieškinys neišmokėtas. Nuteistoji netekėjusi, pagimdžiusi sūnų jo atsisakė gimdymo namuose, žinodama, kad negalės tinkamai juo pasirūpinti (neturėjo pastovios gyvenamosios vietos, piktnaudžiavo alkoholiu). Iš jos priteistas išlaikymas sūnui. Atlikdama bausmę, socialinius ryšius nuteistoji palaiko susirašinėdama laiškais su laisvėje esančia teta bei seserimi, taip pat susirašinėja su bausmę atliekančiu draugu. Nuteistosios A. M. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė (94 balai, iš jų 35 balai - statiniai kriminogeniniai veiksniai, 59 balai - dinaminiai kriminogeniniai veiksniai). Rizika sumažėjo nuo 98 iki 94 balų. Visų šių aplinkybių visuma, teismo vertinimu, yra svarbi, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą A. M.
Pažymėtina, kad nuteistosios teigiamas elgesys pataisos namuose nesudaro absoliutaus pagrindo taikyti jai lygtinį paleidimą iš pataisos namų, kadangi bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Sprendžiant nuteistosios lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į nuteistosios elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į kitų aplinkybių visumą – nuteistosios asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, paskirtos bausmės dydį, nuteistosios pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką, taip pat į visuomenės interesą, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kad būtų įgyvendinta BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis.
Pažymėtina tai, jog pagal OASys metodikos duomenis, A. M. pakartotinio nusikalstamumo rizika įvertinta kaip vidutinė – 94 balai, iš kurių 35 balų – statiniai kriminogeniniai veiksniai, o net 59 balai – dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, pakartotinio nusikalstamumo rizika sumažėjo nuo 98 iki 94 balų, tačiau ji vis dar išlieka ne žema, kaip nustatyta BVK 157 straipsnyje, o vidutinė ir labai artima aukštai (94 balai; aukštos rizikos ribos prasideda nuo 100 balų). Teismo manymu, tokia nuteistosios A. M. pakartotinio nusikalstamumo rizika ir pažanga mažinant ją yra nepakankama ir nesudaro pagrindo manyti, kad ji ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.
Be to, iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ ir asmens byloje esančių duomenų matyti, kad iki paskutinių nusikalstamų veikų padarymo nuteistoji A. M. jau buvo teista 8 kartus (Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2008 m. spalio 29 d., 2009 m. gruodžio 22 d., 2010 m. lapkričio 26 d., 2011 m. vasario 8 d., 2011 m. sausio 17 d. nuosprendžiais, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 13 d., 2018 m. sausio 9 d. nuosprendžiais ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. baudžiamuoju įsakymu) (asmens b. l. 11–16, 19–23).
Visais procesiniais sprendimais ji buvo teista už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą. Už padarytas nusikalstamas veikas jai buvo paskirtos švelnesnės bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, o taip pat laisvės atėmimo bausmės. Taip pat nuteistajai A. M. buvo taikytos jos teisinę padėtį švelninančios teisės normos – Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2008 m. spalio 29 d. ir 2009 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiais jai paskirtų bausmių vykdymas buvo atidėtas, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 29 d. nuosprendžiu ji buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi ji buvo lygtinai paleista į pataisos įstaigos. Nepaisant to, būdama laisvėje ji toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Šie duomenys rodo, kad nuteistoji būdama laisvėje, nepaiso įstatymų, o laikytis nustatytos tvarkos, visuomenės priimtų moralės normų ir gyventi pagal įstatymus sugeba tiktai būdama izoliuota nuo visuomenės. Taigi manyti, kad nuteistąją įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, šiuo metu pagrindo nėra.
Darydamas tokią išvadą, teismas atsižvelgia ir į socialinio tyrimo išvadą, kurioje nurodoma, jog nuteistoji apie turimus tikslus kalba nekonkrečiai, nėra numačiusi įgyvendinimo žingsnių. Geba įvardinti kai kurias aplinkybes, prisidėjusias prie nusikaltimų padarymo, tačiau savo pačios indėlį nagrinėja labai paviršutiniškai, vengia gilintis į vidines elgesio priežastis. Problemų sprendimo įgūdžiai irgi skurdoki. Geba sukurti tam tikrą alternatyvių sprendimų skaičių, tačiau sunkiai įvertina galimus sunkumus. Šios aplinkybės rodo, kad dar nėra pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, kadangi nuteistoji nėra kritiška nei padarytų nusikalstamų veikų, nei savo pasirinkto gyvenimo būdo atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyti net šeši kriminogeniniai veiksniai, kai, tuo tarpu, apsauginis, riziką mažinantis veiksnys yra tik vienas. Svarbu tai, kad nuteistoji A. M. iki jos sulaikymo neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, ji niekur nedirbo, didžioji dalis jos padarytų nusikalstamų veikų iš esmės susiję su siekiu praturtėti nusikalstamu būdu. Nuteistoji šiuo metu taip pat neturi savo gyvenamosios vietos, išėjusi į laisvę ji ketina apsistoti nakvynės namuose (asmens b. l. 53-56). Todėl kartu su pirmiau paminėtomis aplinkybėmis įvertinus pakankamai aukštą nuteistosios pakartotinio nusikalstamumo riziką (94 balai), išlieka didelė tikimybė, kad norėdama pragyventi laisvėje ir gauti tam lėšų, tačiau neturėdama savo nuolatinės gyvenamosios vietos, pakankamo išsilavinimo, profesinės kvalifikacijos, darbinės patirties ir darbo, kuris užtikrintų pragyvenimui pakankamas lėšas, nuteistoji A. M. toliau darys nusikalstamas veikas, susijusias su siekiu gauti lėšų pragyvenimui nusikalstamu būdu.
Taigi nors bylos duomenys ir patvirtina, kad nuteistosios elgesys keičiasi teigiama linkme (vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pataisos programose ir kt.), tačiau šie pokyčiai nėra tokie žymūs bei ilgalaikiai ir nerodo išskirtinės pažangos keičiant savo elgesį.
Atsižvelgdamas į visų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad šiuo metu nėra pakankamai požymių, patvirtinančių, jog būdama laisvėje nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl nuteistosios pataisos procesas turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje, o Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. spalio 8 d. nutarimas netvirtintinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi, 7 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 4 dalimi,
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. spalio 8 d. nutarimą Nr. 01/7-3354 dėl nuteistosios A. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.
Teisėjas Vytautas Krikščiūnas