Civilinė byla Nr. 2S-1910-260/2009
Procesinio sprendimo kategorija:116.10.3;122.4;
Pirmosios instancijos teismo teisėja Regina Agrba
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gruodžio 10 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Raimondo Buzelio,
kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės ir Birutės Bobrel,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. G. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-1161-364/2009 pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovams G. S. ir J. S. dėl pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo, kuria išaiškintas Kauno miesto apylinkės teismo 2009 08 13 sprendimas civilinėje byloje Nr.2-1161-364/2009, ir
n u s t a t ė:
Kauno miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr.2-1161-364/2009 pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovams G. S. ir J. S. dėl įpareigojimo sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį bei atsakovų priešieškinį dėl susitarimo parduoti tą patį butą nutraukimo ir restitucijos taikymo, 2009 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu atmetė ieškovo ieškinį, atsakovų G. S. ir J. S. priešieškinį patenkino, nutraukė 2004 07 22 tarp šalių sudarytą susitarimą dėl buto pirkimo, taikė restituciją, t.y. priteisė iš atsakovų ieškovui 11000 JAV dolerių.
Ieškovas V. G. 2009 09 11 pateikė teismui prašymą dėl 2009 m. rugpjūčio 13 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo išaiškinimo (b.l. 150), kuriuo prašė išaiškinti, kokią pinigų sumą litais pagal 2009 08 13 sprendimą ieškovui privalo grąžinti atsakovai.
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 2 d. nutartimi išaiškino 2009 08 13 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.2-1161-364/2009, nurodydamas, jog „tas sumas, kurias ieškovas mokėjęs JAV doleriais, šalia nurodant sumą litais, atsakovas privalo grąžinti litais. 10000 JAV dolerių suma, atsakovų gauta iki sutarties sudarymo, privalo būti grąžinta pagal susitarimo sudarymo dienos lito ir JAV dolerio santykį, sumą išreiškiant litais“. Teismas 2009 10 02 nutartyje nurodė, kad „sudarydamos paskolos sutartį šalys aiškiai išreiškė savo pasirinkimą dėl grąžintinos paskolų sumos susiejimo su užsienio valiuta, t. y. JAV doleriu. Įrašydamos šį punktą į sutartį, šalys siekė užtikrinti, kad grąžinama suma bus perskaičiuojama taip, kad ji būtų lygi sutarties įsigaliojimo dieną apskaičiuotai paskolų sumai JAV doleriais“. Teismas toje pačioje nutartyje nurodė, jog susitarimo sudarymo dienai ieškovas jau buvo sumokėjęs 10000 JAV dolerių. 2004 08 31 buvo sumokėta 412,56 JAV doleriai ir nurodyta išraiška litais - 1185 Lt. 2004 09 17 buvo sumokėta 587,44 JAV doleriai ir nurodyta išraiška litais 1690 Lt (b.l. 5). Atlikus aritmetinius skaičiavimus matyti, kad 2004 08 31 dolerio kursas buvo 2,87 Lt už 1 JAV dolerį, o 2004-09-17 - 2,88 Lt už 1 JAV dolerį. Teismas darė išvadą, kad „atsakovai privalo grąžinti ieškovui 10000 JAV dolerių pagal susitarime nurodytomis dienomis mokėtų įmokų metu galiojusius oficialius Lietuvos banko paskelbtus dolerio ir lito santykio ekvivalentais“.
Atskiruoju skundu (b.l. 166-167) ieškovas V. G. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 2 d. nutarties dalį, kuria išaiškinta, jog 10000 JAV dolerių suma, atsakovų gauta iki sutarties sudarymo, privalo būti grąžinta pagal susitarimo sudarymo dienos lito ir JAV dolerio santykį, sumą išreiškiant litais ir išspręsti klausimą iš esmės. Apeliantas nurodė, kad jis su priimta tesimo nutartimi nesutinka iš dalies dėl tokių argumentų:
1. CK 6.36 straipsnio 1 dalis numato, kad piniginės prievolės turi būti išreiškiamos ir apmokamos valiuta, kuri pagal galiojančius įstatymus yra teisėta atsiskaitymo priemonė Lietuvos Respublikoje. 1993 m. Lietuvos Respublikos pinigų įstatymas numato, kad Lietuvos Respublikos piniginis vienetas yra litas, todėl galiojanti atsiskaitymo priemonė taip pat yra litas.
2. CK 6.36 straipsnio 4 dalis, numato, kad jei piniginė prievolė išreikšta valiuta, kuri negali būti teisėta atsiskaitymo priemone, JAV doleris nėra teisėta atsiskaitymo priemonė Lietuvos Respublikoje, tai skolininkas (atsakovai) privalo apmokėti prievolę ta valiuta, kuri yra teisėta atsiskaitymo priemonė (litas), pagal kursą, galiojantį mokėjimo metu prievolės įvykdymo vietoje. Iš šios įstatymo normos suprantama, kad JAV dolerio valiutos kursas turėtų būti taikomas galiojęs prievolės įvykdymo metu.
3. Pinigus sumoje 10000 JAV dolerių atsakovams ieškovas sumokėjo iki 2002 m. lapkričio 12 d. Byloje esantis rašytinis įrodymas patvirtina, kad būtent nuo 2002 11 12 ieškovas apsigyveno atsakovams priklausiusiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2002 11 12 ieškovas sudarė sutartį Nr. 94 su UAB „Autoeta" dėl transporto priemonės laikymo automobilių stovėjimo aikštelėje ir sutartyje jau nurodė gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Atsakovams priklausančiame bute ieškovas apsigyveno po 10000 JAV dolerių sumokėjimo, todėl ši suma privalo būti grąžinta pagal lito ir JAV dolerio santykį, sumą išreiškiant litais pagal 2002 m. lapkričio mėnesio kursą.
4. Aplinkybę, kad pinigus sumoje 10000 JAV dolerių ieškovas sumokėjo atsakovams 2002 m. lapkričio mėnesį, ieškovas nurodė procesiniuose dokumentuose. Šios aplinkybės atsakovai neginčijo, todėl darytina pagrįsta išvada, kad ją pripažino.
5. Aplinkybę, kad pinigus sumoje 10000 JAV dolerių ieškovas sumokėjo atsakovams 2002 m. lapkričio mėnesį, ieškovas nurodė ir duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu (b.l. 118). Atsakovas G. S., duodamas paaiškinimus teismui, taip pat neginčijo, kad pinigus sumoje 10000 JAV dolerių gavo iki 2004 07 22 susitarimo pasirašymo.
Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l. 173-174) atsakovai nurodo, kad neginčija, jog ieškovas V. G. 2002 11 12 įsikėlė gyventi į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tačiau dokumentą, kad jis sudarė sutartį su UAB “Autoeta", nelaiko patvirtinančiu ieškovo atsiskaitymą su atsakovais. Atsakovai nesutinka su ieškovu, kad pinigus sumoje 10000 JAV dolerių ieškovas atsakovams sumokėjo iki 2002 m. lapkričio 12 d. Gautus iš V. G. pinigus atsakovai naudojo padengti jų įsiskolinimą bankui prieš laiką. Prašo priimti banko paskolos sąskaitos akivaizdinę, išduotą 2009 m. lapkričio 3 d., patvirtinančią V. G. atsiskaitymo datas su atsakovais. Ieškovo V. G. atsiskaitymo terminai iki sutarties pasirašymo: 2003 02 20 sumokėjo atsakovams 6000 JAV dolerių arba 19335 Lt (pagal dienos kursą 3.2225); 2003 04 01 sumokėjo atsakovams 2000 JAV dolerių arba 6375.40 Lt (pagal dienos kursą 3.1877); 2003 05 30 sumokėjo atsakovams 2000 JAV dolerių arba 5874.60 Lt (pagal dienos kursą 2.9373). Per 2003 metus ieškovas V. G. atsakovams bendroje sumoje sumokėjo 31585 Lt. Iki šios dienos atsakovai ieškovui V. G. pagal nutartį Nr.2-1161-364/2009 yra sumokėję: 10000 JAV dolerių arba 28009 Lt (pagal sutarties sudarymo 2004 07 22 dienos kursą 2.8009); 587.44 JAV dolerių arba (pagal dienos kursą 2.88); 412.56 JAV dolerių arba (pagal dienos kursą 2.87). Atsakovai neprieštarauja padengti sumą, susidariusią dėl dolerio kurso svyravimo 2003 m. ir 2004 m., tai yra 3576 Lt į ieškovo V. G. banko sąskaitą.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d. ).
Absoliučių Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 2 d. nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, tačiau pripažįsta, kad, nagrinėdamas ieškovo prašymą išaiškinti teismo 2009 08 13 priimtą sprendimą, pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, o taip pat iš esmės neišsprendė ieškovo prašymo, t.y. neišaiškino savo 2009 08 13 sprendimo. Tokias išvadas teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į tokias aplinkybes.
Teismas, 2009 09 11 gavęs ieškovo prašymą išaiškinti sprendimą, 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartimi paskyrė sprendimo išaiškinimo klausimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, kada CPK 278 straipsnis numato, jog dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie teismo posėdžio laiką ir vietą, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo išnagrinėti sprendimo išaiškinimo klausimą. Tokiu būdu teismas, nustatydamas, kad prašymas bus nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t.y. nekviečiant šalių, kas neatitinka CPK 278 str. 3 d. nuostatų, nepagrįstai apribojo byloje dalyvaujančių asmenų teisę dalyvauti teismo posėdyje, nesudarė sąlygų betarpiškai išsiaiškinti byloje dalyvaujančių asmenų nuomonės svarstomu klausimu.
Nutartyje, kuria išaiškintas sprendimas, teismas nurodė, kad „sudarydamos paskolos sutartį šalys aiškiai išreiškė savo pasirinkimą dėl grąžintinos paskolų sumos susiejimo su užsienio valiuta, t. y. JAV doleriu, įrašydamos šį punktą į sutartį, šalys siekė užtikrinti, kad grąžinama suma bus perskaičiuojama taip, kad ji būtų lygi sutarties įsigaliojimo dieną apskaičiuotai paskolų sumai JAV doleriais“. Byloje nebuvo sprendžiamas ginčas dėl paskolos ir jos grąžinimo, todėl visiškai nesuprantamas toks teismo motyvas, tiksliau, tokio motyvo ryšys su nagrinėjama byla.
2009 10 02 nutartimi išaiškindamas, kad „tas sumas, kurias ieškovas mokėjęs JAV doleriais, šalia nurodant sumą litais, atsakovas privalo grąžinti litais; 10000 JAV dolerių suma, atsakovų gauta iki sutarties sudarymo, privalo būti grąžinta pagal susitarimo sudarymo dienos lito ir JAV dolerio santykį, sumą išreiškiant litais“, teismas, teisėjų kolegijos nuomone, neišaiškino 2009 08 13 sprendimo. CPK 278 str. 1 d. nustato, kad, jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Apskųstojoje 2009 10 02 nutartyje nenurodyta, kodėl teismas pripažįsta, kad jo 2009 08 13 sprendimas yra neaiškus. Jei teismas, gavęs ieškovo prašymą išaiškinti sprendimą, sutiko su tokiu prašymu ir pripažino galimu išaiškinti sprendimą, t.y. nurodyti, kokią sumą litais privalės sumokėti atsakovai ieškovui, tai ir privalėjo tą motyvuota nutartimi padaryti, o ne abstrakčiai ir netgi neaiškiai nurodyti, kad atsakovai privalo grąžinti „pagal susitarimo sudarymo dienos lito ir JAV dolerio santykį, sumą išreiškiant litais“. Teisėjų kolegijos nuomone, toks išaiškinimas nedaro aiškesniu Kauno miesto apylinkės teismo 2009 08 13 priimto sprendimo, nors sprendimo išaiškinimo tikslas yra sprendimą išdėstyti aiškiau ir tiksliau. Dar daugiau, toks išaiškinimas, kokį atliko 2009 10 02 nutartimi teismas, netgi leidžia suabejoti, ar taip nėra keičiamas sprendimo turinys. Toks neaiškumas akivaizdžiai kyla vertinant, kada sudarytas susitarimas, t.y. ar Susitarimo, sudaryto 2004 07 22, data, ar šiame susitarime nurodyta ankstesnio – 2003 metų – susitarimo data. Pirmosios instancijos teismas nekonkretizavo, kokia konkreti susitarimo data, nenurodė, koks yra lito ir JAV dolerio kursas, todėl 2009 08 13 sprendimas po jo išaiškinimo 2009 10 02 nutartimi tampa dar neaiškesnis.
Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neišsprendė svarstomo klausimo, kas vertintina pagal bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme taisykles, kaip kad teismas neatskleidė bylos (konkrečiu atveju – klausimo) esmės (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Teisėjų kolegija, nepriėmusi byloje sprendimo, neturi teisės pati klausimą išspręsti iš esmės, t.y. išaiškinti pagal ieškovo prašymą Kauno miesto apylinkės teismo 2009 08 13 sprendimą, kada to nepadarė pirmosios instancijos teismas. Todėl apskųstoji Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartis naikintina ir ieškovo prašymas išaiškinti sprendimą perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies trečiu punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl teismo sprendimo išaiškinimo perduoti pirmosios instancijos teismu nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Kolegijos pirmininkas Raimondas Buzelis
Kolegijos teisėjai Aušra Baubienė
Birutė Bobrel