Civilinė byla Nr. e2-7240-874/2019 m.
Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00390-2019-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6; 3.4.1.6
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 21 d.
Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Vijoleta Kurtkienė,
sekretoriaujant Romutei Braslauskienei,
dalyvaujant ieškovo atstovei Genovaitei Eidukienei,
atsakovei A. G.,
trečiajam asmeniui L. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje ieškinį atsakovei A. G. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, trečiasis asmuo L. G.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovo atstovė ieškinį palaikė visiškai, prašydama neterminuotai apriboti motinos valdžią A. G. vaiko A. G., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Paaiškino, kad Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. gegužės 16 d. sprendimu laikinai apribojo motinos valdžią A. G. vaiko A. G. atžvilgiu. Vaikui buvo nustatyta laikinoji globa nuo 2007 m. su pertraukomis, nes atsakovė buvo išvykusi į užsienį. Atsakovė bandė gyventi su sūnumi, bet nepavyko dėl alkoholio ir psichotropinių medžiagų vartojimo. (Duomenys neskelbtini) atsakovė susilaukė antro vaiko T. N. Nuo to laiko atsakovė nebevartoja alkoholio ir psichotropinių medžiagų, pati augina antrą sūnų. 2018 m. kovo 7 d. laikinoji globa tėvų prašymu A. G. buvo panaikinta. Vaiku A. G. nuo pat gimimo nuolat rūpinosi seneliai – L. G. ir J. G. Tėvystė vaikui nenustatyta. Apribojus laikinai motinos valdžią atsakovei buvo išaiškinta, kad norėdama atkurti ryšį su sūnumi A. G. ir jį susigrąžinti ji privalo nuolat domėtis sūnaus ugdymu, sveikata, vaiko poreikiais, kuo dažniau su sūnumi bendrauti, dalyvauti vaiko gyvenime ir įvykus teigiamiems pokyčiams kreiptis į teismą dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai 2019 m. gegužės 6 d. aplankė A. G., išklausė ir užrašė vaiko nuomonę. A. G. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos 7 klasėje, gyvena globėjos L. G. šeimoje, vaikui augti sąlygos sudarytos labai geros. A. su mama bendrauja mažai, kai ši atvyksta pas tėvus. Vaikas su mama gyventi nenori, nes ja nepasitiki dėl ankstesnių įvykių. Išlaikymą vaikui atsakovė teikia. Tarp atsakovės ir sūnaus A. išnykęs ryšys. Atsakovė nedėjo pastangų atstatyti emocinį ryšį su sūnumi, nesikreipė psichologinės pagalbos. Atsakovė pati nesidomi vaiko ugdymusi, elgesiu mokykloje, vengia atlikti motinos pareigas. Prašo tenkinti ieškinį.
Atsakovė A. G. atsiliepimą į ieškinį palaikė visiškai, sutiko su ieškiniu, prašydama jį tenkinti. Paaiškino, kad nesugebėjo atkurti emocinio ryšio su sūnumi A. per metus, nes šis visą laiką gyveno pas močiutę. Vaikas su ja nelinkęs dalintis problemomis ir atvirauti, tiesą sako tik močiutei. Retai matosi su sūnumi A., nes gyvena atskirai, visą rūpestį skiria mažajam sūnui. Apie sūnaus A. gyvenimą sužino tik iš močiutės, pati į ugdymo įstaigas nevysta, su A. mokytojais nebendrauja. Sūnus A. telefonu jai neatsiliepia, į žinutes neatrašo, jam įdomiau draugai, kompiuteris. Sūnus A. labai myli močiutę, kuri jam kaip mama. Vaikas pasakė, kad nori gyventi su močiute. Ji nenori vaiko traumuoti. Išlaikymą vaikui teikia ir teiks. Pripažįsta, kad nedėjo pakankamai pastangų susigrąžinti sūnų A. į savo šeimą, atkurti su juo emocinį ryšį.
Trečiasis asmuo L. G. nepateikė atsiliepimo į ieškinį, teismo posėdžio metu neprieštaravo ieškovo ieškiniui ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad džiaugiasi, jog dukra grįžo į doros kelią. A. augina nuo pat jo gimimo, stengiasi, kad vaikas neprarastų ryšio su mama, bet šis važiuoti pas mamą nenori. Dukra dėjo per mažai pastangų, kad atkurtų ryšį su A. Vaikas hiperaktyvus, turi elgesio, psichologinių problemų.
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Ieškovo atstovės, atsakovės, trečiojo asmens paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais duomenimis, nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. gegužės 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3548-874/2018 laikinai apribojo motinos valdžią atsakovei A. G. vaiko A. G., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; vaikui nustatyta nuolatinė globa; nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi paskirtas trečiasis asmuo L. G.; vaiko globos ir gyvenamoji vieta nustatyta globėjos gyvenamojoje vietoje; iš atsakovės priteistas išlaikymas vaikui. Iš vaiko globos (rūpybos) peržiūros akto, globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto nustatyta, kad per metus laiko nuo teismo sprendimo dėl laikino motinos valdžios apribojimo vaiko A. G. atžvilgiu atsakovė nedėjo pakankamų pastangų, kad atkurtų santykius su sūnumi A. G. Atsakovė retai bendrauja su sūnumi A., nepalaiko nuolatinių ryšių su vaiku, nesilanko sūnaus mokymosi įstaigoje, nesidomi jo mokymosi ir ugdymo pasiekimais, pati nesirūpina sūnaus sveikata, tik iš globėjos sužino apie sūnaus gyvenimą. Atsakovė nesikreipė pagalbos į psichologą, kad atkurtų emocinius ryšius su vyresniuoju sūnumi, nesikreipė į teismą dėl laikino motinos valdžios vaiko A. G. atžvilgiu apribojimo panaikinimo. Vaikas A. G. išreiškė nuomonę, kad su mama gyventi nenori, mama nepasitiki.
Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.
CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).
CK 3.183 straipsnio 5 dalis numato, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo.
Atsakovė sutinka su neterminuotu motinos valdžios apribojimu vaiko A. G. atžvilgiu. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog atsakovė minimaliai bendrauja su sūnumi A., nepalaiko nuolatinių ryšių su vaiku, nesilanko sūnaus mokymosi įstaigoje, nesidomi jo mokymosi ir ugdymo pasiekimais, pati nesirūpina sūnaus sveikata, tik iš globėjos sužino apie sūnaus gyvenimą. Atsakovė neieškojo pagalbos, kad atkurtų emocinius ryšius su vaiku, nesikreipė į psichologą, nesikreipė į teismą dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo. Vaikas A. G. išreiškė nuomonę, kad su mama gyventi nenori, ja nepasitiki. Konstatuotina, kad atsakovė nedėjo pakankamų pastangų atkurti santykius su sūnumi A. G. ir nėra duomenų, kad esama padėtis gali pasikeisti. Todėl teismas sprendžia, jog ieškovas pagrįstai reikalauja neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei A. G. vaiko A. G. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).
Teismui neterminuotai apribojus atsakovės motinos valdžią jos nepilnamečio vaiko A. G. atžvilgiu, atsakovei paliekama teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylose dėl tėvų valdžios apribojimo šalys yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteistinos.
Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270-271 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 406 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti motinos valdžią A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), vaiko A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Išaiškinti atsakovei A. G., kad jai išlieka teisė matytis su vaiku A. G., išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
Sprendimą dėl tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.
Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.
Teisėja Vijoleta Kurtkienė