Administracinė byla Nr. N⁶²-531/2011

          Procesinio sprendimo kategorija 49

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Ž. V. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. nutarimo Ž. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Ž. V. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismui 2009 m. rugsėjo 24 d. pateikė pareiškimą, kuriame teigė, kad „<...> Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo šališki teisėjai, vadovaudamiesi savo nesąžiningumu bei melu, fabrikuoja bylas ir rašo nusikalstamus sprendimus. <...> už 2009 m. liepos 20 d. teismo posėdžio protokolo bei kitų dokumentų klastojimo faktus Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo teisėją J. E. reikėtų sodinti į kalėjimą <...> šališkų teisėjų pagalba išreketavus iš mūsų 100 Lt baudą“, tuo ji išreiškė nepagarbą teismui, pažemino teismo ir teisėjo autoritetą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 186¹ straipsnyje.

Pažeidėja savo kaltės nepripažino ir prašė bylą nutraukti. Nurodė, kad ji dešimt metų neranda teismuose teisingumo, ji gina savo šeimos garbę ir orumą, nes jos sūnus buvo nubaustas neteisėtai, o Vilniaus miesto 4 teismo teisėjai vykdo jos persekiojimą ir susidorojimą dėl jos išsakomos kritikos šio teismo ir Vilniaus miesto 4 policijos komisariato pareigūnų atžvilgiu. Nurodė, kad ji savo pareiškime ne konstatuoja faktus, bet reiškia savo nuomonę dėl teisėjų darbo. Jos teisę kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus numato Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnis. Nurodė, kad 2009 m. spalio 22 d. nutarimu buvo atsisakyta jai kelti baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 232 ir 290 straipsnius, nesant jos veiksmuose šių nusikaltimų sudėties, todėl ir administracine tvarka ji negali būti baudžiama.

Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 28 d. nutarimu pripažino Ž. V. kalta padarius ATPK 186¹ straipsnyje numatytą pažeidimą ir skyrė jai 800 litų baudą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad administracinė byla Ž. V. iškelta 2009 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nutartimi. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2009 m. liepos 20 d. teismo nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.9-373-816/2009 Ž. V. pilnametis sūnus K. V. buvo nubaustas 100 Lt bauda pagal ATPK 174 straipsnį. Ž. V., nebūdama šios administracinės bylos dalyve, 2009 m. rugsėjo 24 d. pateikė teismui 100 Lt baudos sumokėjimą patvirtinantį kvitą, kartu su pareiškimu, kuriame, piktindamasi dėl sūnaus nubaudimo, meta teismui ir administracinę bylą nagrinėjusiai teisėjai neargumentuotus kaltinimus sufabrikavus administracinę bylą jos sūnui; priėmus byloje sufabrikuotą nutarimą; Vilniaus 4 apylinkės teismas kaltinamas šališku nusiteikimu jos šeimos atžvilgiu nuo 2001 metų, o šio teismo teisėjai – bylų fabrikavimu ir nusikalstamų sprendimų rašymu; bylą nagrinėjusi teisėja kaltinama teismo posėdžio protokolo ir kitų dokumentų klastojimu, o jos sūnui paskirtą administracinę baudą vadina reketu. Trakų rajono apylinkės teismas pažymėjo, jog Konstitucijos 33 straipsnis laiduoja piliečiams teisę kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Tačiau Konstitucijos 25 straipsnis taip pat numato, kad laisvė reikšti savo įsitikinimus yra nesuderinama su šmeižtu ir dezinformacija. Todėl Ž. V., kritikuodama teismo ar atskiro teisėjo darbą, reikšdama savo nuomonę ar pateikdama savo vertinimus, turi laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių netoleruojančių įžeidimų, nepagarbos ir šmeižto kitų asmenų atžvilgiu. Ž. V. kaltina teisėjus padarius atitinkamas nusikalstamas veikas, kadangi šių teiginių nepagrindė, jie vertinti kaip sąmoningas teismo ir teisėjo autoriteto žeminimas. Apylinkės teismas pažymėjo, kad BK 232 straipsnyje numatytas nusikaltimas būna tuomet, kai nepagarba teismui išreiškiama viešai. Tokia pati nepagarba teismui, išreikšta ne viešai, bet teismui adresuotame pareiškime užtraukia administracinę atsakomybę. Pirmosios instancijos teismas pažeidėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad pažeidimą ji padarė būdama teista už du nusikaltimus, numatytus BK 155 straipsnio 1 dalyje (viešas įžeidimas).

II.

Apeliaciniu skundu Ž. V. prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. nutarimą ir bylą jos atžvilgiu nutraukti, posėdyje apklausti liudytoja V. M.. Taip pat prašo dėl manomo jos šeimos atžvilgiu organizuoto nusikaltimo ir neteisėto persekiojimo priimti atskirą nutartį. Apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2004 m. liepos 9 d. nutarime melagingai parašė, kad pastabos paliekamos nenagrinėtomis, kadangi ATPK nenumato teisės pateikti pastabas dėl posėdžio protokolo. Kadangi bylos nagrinėjimas Trakų rajono apylinkės teisme mažai kuo skiriasi nuo minėtos bylos, apeliantė sąmoningai nerašė pastabų dėl teismo posėdžio protokolo, nors protokole yra iškreipti faktai ir neužfiksuotos esminės aplinkybės. Apeliaciniame skunde pabrėžia, kad ji reiškia savo nuomonę apie teisėjų darbą, kas nėra uždrausta. Taip pat, aiškindama sūnaus patraukimo atsakomybėn pagal ATPK 174 straipsnį aplinkybes, apeliantė atkreipia dėmesį, kad byla apylinkės teisme jų prašymu buvo išnagrinėta jiems nedalyvaujant, tačiau teismo posėdžio protokole atsirado policijos pareigūnų, jų tarpe – ir A. N. – parodymai. Po savaitės Ž. V. telefonu sužinojo, jog teisme šis pareigūnas buvo tik birželio mėnesį. Šį pokalbį apeliantė teigia įrašiusi, todėl jos teiginiai dėl klastojamo teismo posėdžio protokolo yra pagrįsti. Apeliantės manymu, Trakų rajono apylinkės teismas jos parodymų visiškai netikrino, teisėjos šališkumą rodo ir tai, jog ji pati prasitęsė terminą dėl nuobaudos skyrimo. Be to, byloje nėra šaukimo kitai šaliai, tuo pažeistas rungimosi principas. Taip pat pažymi, jog bylos medžiagoje nėra 2009 m. spalio 22 d. prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 232 straipsnį, kurį mini Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo teisėja 2009 m. lapkričio 9 d. nutartyje. Byloje yra tik Vilniaus miesto 4 policijos komisariato 2009 m. spalio 22 d. nutarimas. Be to, nors pirmosios instancijos teismas nustatė jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę, dokumento apie jos teistumą byloje nėra. Šį faktą gali patvirtinti jos prašoma apklausti liudytoja, su kuria kartu jos peržiūrėjo bylą. Nurodo, jog byloje yra pakeistas 14 lapas – vietoje pažymos dėl asmens anketinių duomenų, kuri buvo 2010 m. sausio 27 d., atsirado pažyma apie Ž. V. teistumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:                                                         III.

Apeliacinis skundas netenkintinas. 

Ž. V. administracinėn atsakomybėn patraukta už pažeidimo, numatyto ATPK 186¹ straipsnyje, padarymą. Ši teisės norma numato, kad trukdymas teismui vykdyti teisingumą, teismo ar teisėjo autoriteto žeminimas užtraukia baudą nuo 500 iki 1000 litų.

Apeliaciniame skunde Ž. V. neigia padariusi pažeidimą ir nurodo, jog ji reiškė savo nuomonę apie teismų darbą, kas nėra uždrausta, be to, jos teiginiai apie teisėjų padarytus pažeidimus yra pagrįsti. Tokie apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Iš byloje esančio 2009 m. rugsėjo 24 d. pareiškimo matyti, kad pareiškėja kaltina Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo teisėją J. E. melu, nesąžiningumu, bylų fabrikavimu, įrodymų klastojimu, reketavimu (b. l. 22). Tokie kaltinimai, nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais, todėl laikytini žeminančiais teisėjo autoritetą. 

Pažymėtina, kad Ž. V. argumentai, susiję su kitoje byloje vykusiu teismo posėdžiu ar posėdžių protokolų netikslumais, visų pirma, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, antra, pareiškėja nepateikė pastabų dėl posėdžio protokolo įstatymo nustatyta tvarka. Be to, nors ir nurodo, jog pareigūnas tariamai nedalyvavo teismo posėdyje, įrodymų patvirtinančių šį teiginį, taip pat nepateikia. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad manydama, jog nagrinėjant sūnaus bylą buvo padaryti procesiniai ar kitokie pažeidimai, ji, kaip įgaliota atstovė, turėjo teisę skųsti tokį sprendimą aukštesnės instancijos teismui. Tuo tarpu Ž. V. pasirinktas būdas – akivaizdžiai įžeidžiančio turinio rašto rašymas – peržengia nuomonės reiškimo ribas ir yra nepriimtinas civilizuotoje visuomenėje. Apeliaciniame skunde nurodytas teiginys dėl 2009 m. spalio 22 d. nutarimą (b. l. 8) surašiusios institucijos (komisariato ar prokuratūros) yra nereikšmingas – akivaizdu, jog 2009 m. lapkričio 9 d. nutartyje nurodant instituciją buvo padarytas rašymo apsirikimas, kuris neturi įtakos galutinio procesinio sprendimo teisėtumui. Taip pat atmestinas ir teiginys dėl byloje esančių dokumentų keitimo – bylos 14 lapas „Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro duomenys“ buvo atspausdintas 2009 m. spalio 9 d., t. y. kartu su visais byloje esančiais dokumentais ir atsiųstas kartu su 2009 m. spalio 26 d. lydraščiu Nr. 10-15-S-5790 (lydraščio 6 punktas, b. l. 7). Tad tokį apeliantės teiginį paneigia objektyvūs, rašytiniai byloje esantys įrodymai, apklausinėti liudytoją nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo. Be to, tai neturi reikšmės sprendžiant jos atsakomybės už 2009 m. rugsėjo 24 d. pareiškimą klausimą. Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, susiję su procesinio pobūdžio pažeidimais, taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir nedarantys įtakos galutinio sprendimo teisėtumui. Pažymėtina, jog Ž. V., manydama, jog jos šeimos atžvilgiu yra vykdoma neteisėta veika, turi teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas ir tokiu būdu ginti jos manymu pažeistas teises. 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad Ž. V. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1861 straipsnį patraukta pagrįstai. Tenkinti apeliacinio skundo nėra pagrindo. 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Ž. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. nutarimą Ž. V. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                  Antanas Ablingis

                                                                                              Artūras Drigotas  

                                                                                              Virgilijus Valančius