Administracinė byla Nr. eA-1775-520/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00964-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl įsakymų panaikinimo, grąžinimo į valstybės tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas R. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro (toliau – ir Ministras) 2021 m. vasario 25 d. įsakymą Nr. K-111 „Dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro direktoriaus R. P. padaryto tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Įsakymas dėl tarnybinio nusižengimo); 2) panaikinti Ministro 2021 m. kovo 3 d. įsakymą Nr. K-115 „Dėl R. P. atleidimo iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus pareigų“ (toliau – ir Įsakymas); 3)  panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai (toliau – ir Ministerija, atsakovas) pavaldžių įstaigų vadovų (valstybės tarnautojų) tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir Vertinimo komisija) 2021 m. kovo 2 d. išvadą Nr. BR-203 (toliau – ir 2021 m. kovo 2 d. Išvada); 4) grąžinti pareiškėją į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) direktoriaus pareigas; 5) priteisti pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

2.       Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1.                      Pareiškėjas iki 2021 m. kovo 10 d. ėjo NVSC direktoriaus pareigas. Ministras 2021 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. V-70 „Dėl komisijos galimai padarytam darbo pareigų pažeidimui tirti sudarymo“ sudaryta komisija (toliau – ir Komisija) atliko tarnybinio nusižengimo tyrimą ir pateikė 2021 m. vasario 17 d. tyrimo išvadą dėl pareiškėjo tarnybinio nusižengimo Nr. BR-183 (toliau – ir Išvada), kuria remdamasi Ministerija Įsakymu dėl tarnybinio nusižengimo neteisėtai ir nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjas pažeidė šiame įsakyme nurodytas teisės normas. Įsakymu dėl tarnybinio nusižengimo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Įsakymas dėl tarnybinio nusižengimo priimtas neatsižvelgus į tai, kad pareiškėjas, teikdamas Komisijai 2021 m. vasario 2 d. paaiškinimus, pareiškė nušalinimą Komisijos pirmininkei R. K. ir Komisijos narei V. T., tačiau Komisijos narė V. T. nebuvo nušalinta, nors būtent ji koordinavo veiksmus, susijusius su informacinių sistemų integracijos ir duomenų gavimo iš Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos (toliau – ir ESPBI IS) procesais, o tai leidžia pagrįstai abejoti šios Komisijos narės nešališkumu.

2.2.                      Siekiant įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą, buvo sudaryta Vertinimo komisija, kuri pateikė 2021 m. kovo 2 d. Išvadą, siūlydama pareiškėją atleisti iš pareigų. Vadovaudamasis šia Išvada, Ministras Įsakymu nepagrįstai ir neteisėtai atleido pareiškėją iš karjeros valstybės tarnautojo – NVSC direktoriaus – pareigų nuo 2021 m. kovo 10 d.

2.3.                      Pareiškėjas nepažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (toliau – ir SSĮ) 5 straipsnyje įtvirtintų principų, o iš Įsakymo dėl tarnybinio nusižengimo nėra aišku, kokiais konkrečiais veiksmais pareiškėjas juos pažeidė. Pareiškėjas yra baudžiamas už tai, kad nepadarė to, kas neįmanoma. Tokia situacija nesuderinama su bendraisiais teisės principais ir pažeidžia teisinio tikrumo, apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių bei teisinės valstybės principus. Nėra aišku, kokių įsakymuose įtvirtintų pavedimų pareiškėjas nevykdė. Taip pat nėra aišku, kokių konkrečiai norminių teisės aktų, sukuriančių teises ir pareigas visiems teisinio santykio dalyviams, pareiškėjas nesilaiko. Įsakymas dėl tarnybinio nusižengimo grindžiamas abstrakčiais teiginiais, o tai nėra suderinama su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatomis ir nuoseklia Lietuvos teismų praktika.

2.4.                      Įsakymu dėl tarnybinio nusižengimo nustatyti Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo (toliau – ir VSPĮ) 3 straipsnio 5 punkto, 7 straipsnio 3 dalies 3 punkto, 12 straipsnio, 15 straipsnio 3 ir 15 punktų pažeidimai. Įsakyme dėl tarnybinio nusižengimo nurodoma, kad NVSC nevykdė viešojo administravimo funkcijų, tačiau visiškai nėra aišku, kurių viešojo administravimo funkcijų NVSC nevykdė ir kaip tas nevykdymas pasireiškė, taip pat nėra aišku, kaip pasireiškė netinkamas NVSC darbo organizavimas, kontroliavimas bei planavimas. Įsakyme dėl tarnybinio nusižengimo nurodoma, kad pareiškėjas pažeidė NVSC nuostatų, patvirtintų Ministro 2015 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-1058, (toliau – ir Nuostatai) 10.10 punkte nustatytą funkciją, tačiau nėra aišku, kaip pareiškėjas pažeidė šią funkciją, kokioje Europos Sąjungos institucijų komitetų ir darbo grupių, tarptautinių ir nacionalinių darbo grupių veikloje NVSC nedalyvavo. Be to, šis Įsakymo dėl tarnybinio nusižengimo punktas dubliuojasi su šio įsakymo 1.5 punktu, kadangi du kartus konstatuotas netinkamas NVSC darbo planavimas, organizavimas ir kontroliavimas. Tai suteikia pagrindą konstatuoti non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principo pažeidimą.

2.5.                      Tiek Komisija, tiek Ministerija nevertino ir netyrė pareiškėjo paaiškinimuose nurodytų aplinkybių, kurios patvirtina, jog jis nepadarė jokių teisės aktų pažeidimų. Dėl neteisėtai ir nepagrįstai nustatytų pareiškėjo tarnybinių nusižengimų nėra ir negali būti jo kaltės, kadangi nebuvo subjektyvaus pagrindo – galėjimo veikti, kaip to reikalauja teisės aktai. Be to, Įsakymu dėl tarnybinio nusižengimo buvo paskirta trečia pagal griežtumą tarnybinė nuobauda, nesant tam jokio pagrindo.

2.6.                      Įsakymas dėl tarnybinio nusižengimo priimtas tik išvardijant teisės aktų pavadinimus ir straipsnius, kurių pagrindu priimtas šis įsakymas, tačiau jų nedetalizuojant, t. y. šis įsakymas yra nepakankamai motyvuotas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies prasme. Vien ši aplinkybė sudaro savarankišką pagrindą panaikinti Įsakymą dėl tarnybinio nusižengimo.

2.7.                      Įsakymas motyvuojamas ir Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“, (toliau – ir Aprašas) 64 punkto nuostata. Įvertinus šios nuostatos turinį, akivaizdu, jog Įsakymas motyvuojamas netinkama teisės norma, kadangi pareiškėjas buvo atleistas iš pareigų, jam Įsakymu nebuvo suteiktos papildomos poilsio dienos, nes tai yra skatinamoji priemonė. Tai patvirtina, kad Įsakymas neteisėtas ir prieštarauja imperatyviosioms Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatoms, priimtas be tinkamos motyvacijos ir yra deklaratyvus.

2.8.                      Iš pareiškėjo Tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitos matyti, kad visas užduotis pareiškėjas įvykdė ar įvykdė iš dalies, t. y. nėra nė vienos užduoties, kurios per praėjusius metus nebūtų įvykdęs. Remiantis pareiškėjo Tarnybinės veiklos vertinimo ataskaita, pirma užduotis: mažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę NVSC, vertinimo rodiklis: parengtas teisės aktas / teisės akto projektas, padėsiantis sumažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę NVSC. Pagal suformuotą užduotį būtų pakakę parengti tik teisės akto projektą, tačiau pareiškėjas visa apimtimi įgyvendino užduotį, todėl nepagrįstai konstatuota, kad užduotis yra įvykdyta tik iš dalies. Kadangi įvykdytų užduočių daugiau nei neįvykdytų, Vertinimo komisija objektyviai negalėjo neigiamai įvertinti pareiškėjo tarnybinės veiklos, o priešinga Vertinimo komisijos išvada rodo tik siekį politiškai su juo susidoroti. Pareiškėjui nebuvo sudarytas joks tarnybinės veiklos gerinimo planas, o tai tik patvirtina, kad jis savo tarnybines funkcijas vykdė tinkamai.

2.9.                      Būtina įvertinti su kokiais iššūkiais pareiškėjas susidūrė 2020 metais dėl netikėtai pasaulį užklupusios Covid-19 pandemijos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo tarnybinė veikla turėjo būti vertinama gerokai atlaidžiau. Tai, kad pareiškėjas tinkamai vykdė tarnybines funkcijas, įgyvendino iškeltas užduotis ir yra tinkamas eiti NVSC direktoriaus pareigas, patvirtina ir 2020 metais gautos padėkos.

2.10.                      Įsakymu paskirta pati griežčiausia priemonė – atleidimas iš pareigų, ji yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir visiškai neproporcinga. Nekyla abejonių, kad atsakovas privalėjo pirmiau svarstyti kitus variantus, pavyzdžiui, sudaryti tarnybinės veiklos gerinimo planą, sumažinti pareiginę algą ar perkelti jį į kitas pareigas.

2.11.                      Ministro 2020 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. K-1007 „Dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro direktoriaus R. P. padaryto tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. K-1007) jam buvo paskirta trečia pagal griežtumą tarnybinė nuobauda – papeikimas. Ministerijos nurodomi neva pareiškėjo padaryti pažeidimai sutampa tiek skiriant pirmąją, tiek skiriant antrąją nuobaudą, o tai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjas baudžiamas du kartus už tapačius pažeidimus.

2.12.                      Pareiškėjo atleidimas iš NVSC direktoriaus pareigų yra politinis susidorojimas, priimtas Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas, o pareiškėjas turi būti grąžintas į NVSC direktoriaus pareigas.

3.       Atsakovas Ministerija atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4.       Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1.                      Pareiškėjas netinkamai atliko savo pareigas – organizuoti Nuostatuose įvardijamų NVSC funkcijų įgyvendinimą, spręsti direktoriaus kompetencijai priskirtus klausimus. Netinkamai organizuodamas NVSC veiklą, pareiškėjas aplaidžiai vykdė jam pavestas pareigas ir funkcijas, nors žinojo teisės aktų reikalavimus, keliamus NVSC veiklai, sistemingai nesilaikė ir pažeidinėjo įtvirtintas pareigas. Pareiškėjas yra pasirašytinai susipažinęs su Ministro 2016 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. V-276 patvirtintu NVSC direktoriaus pareigybės aprašymu (toliau – ir Pareigybės aprašymas), o kitų teisės aktų, reglamentuojančių NVSC veiklą, išmanymas yra neatsietinas nuo einamų įstaigos vadovo pareigų. Faktą, kad teisės aktų reikalavimai pareiškėjui yra žinomi, patvirtina susirašinėjimas ir pateiktas paaiškinimas.

4.2.                      Pareiškėjo kaltė pasireiškė neveikimu ir netinkamu veikimu. Pareiškėjas, kaip įstaigos vadovas, nebuvo pakankamai rūpestingas ir atsakingas, nesiėmė aktyvių veiksmų, kad laiku įvykdytų Ministro pavedimus, kontroliuotų mirčių skaičiaus informacijos gavimą, atnaujintų informacinių technologijų sistemas ir jas pritaikytų esamai epidemiologinei situacijai, užtikrintų atsakingų (pvz., už informacines technologijas), kompetentingų asmenų paskyrimą, nors turėjo pareigą elgtis teisės aktų nustatyta tvarka.

4.3.                      Dėl pareiškėjo neveikimo nebuvo tinkamai apdorojami, sisteminami ir teikiami kitoms institucijoms reikiami duomenys, o tai suteikia pagrindą teigti, kad keliama reali grėsmė visų šalies gyventojų sveikatai. Iš pateiktų paaiškinimų raštu bei žodžiu Komisijai nekilo abejonių, kad pareiškėjas, kaip NVSC direktorius, neužtikrino Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau – ir ŽULPKĮ) 3 straipsnio nuostatų įgyvendinimo. Nebuvo vykdomas tinkamas informacijos apie užkrečiamąsias ligas teikimas, tvarkymas bei reikiamos informacijos teikimas trečiosioms šalims. Dėl pareiškėjo neveikimo nebuvo tinkamai apdorojami, sisteminami ir teikiami kitoms institucijoms reikalingi duomenys, o tai suteikė pagrindą teigti, kad keliama reali grėsmė visų šalies gyventojų sveikatai, kuri gali kilti trukdant tinkamai naudotis sistema ir joje esančiais duomenims.

4.4.                      Pareiškėjas pažeidė SSĮ 5 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 ir 11 punktų, 59 straipsnio reikalavimus, nes jis neužtikrino įtvirtintų pareigų, susijusių su užkrečiamųjų ligų informacijos valdymu, židinių ištyrimu, informacijos teikimu kitoms Lietuvos bei Europos institucijoms, vykdymo, direktorius vienasmeniškai nevykdydamas įsakymuose įtvirtintų pavedimų savo veiksmais ignoruoja ir nesilaiko norminių teisės aktų, sukuriančių teises ir pareigas visiems teisinio santykio dalyviams. Pareiškėjo sprendimas nevykdyti įsakymuose nustatytų įpareigojimų nustatytais terminais nesuderinamas su Ministerijos vykdoma valstybės politika sveikatos apsaugos srityje.

4.5.                      Pareiškėjas pažeidė Pareigybės aprašymo 4, 7.1, 7.2, 7.3, 7.4, 7.5, 7.8, 7.9–7.16, 7.18–7.22 punktus, nes NVSC vadovo pareigybė skirta NVSC darbui organizuoti bei atsakyti už NVSC veiklą įgyvendinant atitinkamų teisės aktų nuostatas. Šiuo atveju Ministro įsakymų ir įstatymų nuostatų nevykdymas (netinkamas NVSC darbo organizavimas, kontroliavimas bei NVSC darbo planavimas) pažeidžia šį reikalavimą. NVSC vadovas turi būti aktyvus ir užtikrinti ne tik teisės aktų laikymąsi, bet ir tinkamai planuoti įstaigos darbą, koordinuoti procesus, laiku ir kokybiškai vykdyti pavedimus. Pareiškėjas pažeidė Nuostatų 3, 9, 10.4, 10.10, 11, 14, 15, 16, 18.2 ir 18.3 punktų reikalavimus, nes nebuvo užtikrinti pagrindiniai NVSC tikslai, susiję su užkrečiamųjų ligų profilaktika ir kontrole, netinkamai vykdytos funkcijos, susijusios su užkrečiamųjų ligų epidemiologine priežiūra, pareiškėjas neužtikrino tinkamo įstaigos darbo planavimo, organizavimo ir kontroliavimo.

4.6.                      Pareiškėjas taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 punktus, 3 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 ir 5 punktus, t. y. valstybės tarnautojas turi atsakyti už savo veiksmų padarinius, naudojamos informacijos, dokumentų tinkamą naudojimą ir konfidencialumą; įstaigos ar institucijos vadovo reikalavimu atsiskaityti už savo veiklą, nors pareiškėjas savo kaltės nepripažįsta, tačiau įstaigos veikla nėra tinkama, neužtikrinamas tinkamas NVSC funkcijų vykdymas, o būtent vadovas atsakingas už tinkamą įstaigos darbo organizavimą. Valstybės tarnautojas turi siekti aukščiausios kokybės tarnybinės veiklos rezultatų, deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti, šiuo atveju vadovas, nevykdydamas teisės aktų reikalavimų, Ministro pavedimų ir nekoordinuodamas įstaigos darbo, veikdamas tik pagal Ministerijos pavedimus ir tai nesilaikydamas juose nustatytų terminų, nebendradarbiaudamas su kitomis institucijomis dėl tiesioginių funkcijų vykdymo, neveikia kaip savo srities profesionalas ir neatitinka valstybės tarnautojui keliamų aukštų kokybės reikalavimų. Įvertinus teisinės atsakomybės neišvengiamumo principą, kuris nustato, kad negali būti išvengiama teisinės atsakomybės už padarytą pažeidimą tais atvejais, kai yra pripažįstama, kad valstybės tarnautojas yra padaręs tarnybinį nusižengimą, bei pareiškėjo veikoje nustačius tarnybinių pareigų netinkamo atlikimo (neatlikimo) faktus, taip pat nustatytą priežastinį ryšį tarp tarnybinių pareigų netinkamo atlikimo ir pasekmių, pareiškėjo tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių nenustačius, bei įvertinus tai, kad veikimas (neveikimas) yra trunkamojo pobūdžio, iki tyrimo atlikimo pradžios ir jo metu nepateikta duomenų, kad pažeidimas ištaisytas, Ministras pagrįstai nusprendė pripažinti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir skirti tarnybinę nuobaudą, nustatytą VTĮ 33 straipsnio 3 dalies 2 punkte (papeikimą).

4.7.                      Komisija identifikavo teisės aktų pažeidimus, o pareiškėjas pateiktą paaiškinimą grindė tik abstrakčiais teiginiais, kad netinkamas įstaigos veiklos organizavimas bei laiku nevykdomi Ministro pavedimai buvo ne dėl jo (vadovo) veiksmų, o dėl trečiųjų asmenų. Tiek Komisijai vykdant tyrimą, tiek pateiktame skunde pareiškėjas tik nurodo nesutikimo faktą ir deklaratyviai teigia, kad jis elgėsi tinkamai.

4.8.                      Išvadoje prie kiekvieno klausimo labai aiškiai nurodyta, kokia informacija turima, kokia gauta iš trečiųjų šalių, kokia informacija nurodyta paaiškinime. Tai, kad Išvadoje remiamasi rašytiniais įrodymais, o ne abstrakčiais paaiškinime nurodytais teiginiais, kurie prieštarauja turimiems rašytiniams dokumentams, negali būti laikoma neobjektyvumu. Pareiškėjas, net nustačius ir informavus jį apie nustatytą klaidingą mirčių skaičių, toliau bando įrodyti, kad tai jis buvo aktyvus ir pats informavo apie esamus neatitikimus. Tai klaidinanti informacija, kadangi būtent Ministerija pirmoji nustatė mirčių skaičiaus neatitikimą ir paprašė pateikti paaiškinimą.

4.9.                      Ministras, vadovaudamasis VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu, Aprašo 64 punktu ir atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 2 d. Išvadą, Įsakymu nusprendė atleisti pareiškėją iš karjeros valstybės tarnautojo – NVSC direktoriaus – pareigų 2021 m. kovo 10 d.

4.10.                      Pareiškėjo veiklos tyrimai buvo vykdyti dėl skirtingų epizodų ir esant skirtingiems tiesioginiams vadovams. Pats pareiškėjas savo tęstiniu neveikimu ir netinkamu veikimu ekstremaliosios situacijos metu negebėjo organizuoti vienos iš pagrindinių vykdančiųjų institucijų darbo, nuolatinis Ministerijos pagalbos prašymas, pavėluotas reagavimas ir neragavimas į užduotis, epidemiologinės situacijos pagerėjimo metu tolesnių veiksmų neplanavimas, kai jau buvo prognozuojama antroji Covid-19 ligos banga, tik patvirtina negebėjimą organizuoti didelės įstaigos darbo, negebėjimą kontroliuoti atliekamų veiksmų bei strategiškai planuoti.

II.

5.       Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. balandžio 9 d. sprendimu pareiškėjo R. P. skundą atmetė.

6.       Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1364-1188/2023 (toliau – ir Nutartis) tenkino iš dalies, t. y. šį sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

7.       Teismas apžvelgė VTĮ nuostatas (3 str. 1 d., 16 str. 1 d., 27 str. 1 d., 2 d., 5 d., 6 d., 9 d., 16 d., 33 str. 1–5 d., 51 str. 1 d. 10 p.), ŽULPKĮ nuostatas (3 str. 1 d., 2 d.), SSĮ nuostatas (5 str. 1 d., 59 str. 1 d., 2 d.), VSPĮ nuostatas (3 str. 5 p., 7 str. 3 d. 3 p., 15 str. 3 p., 15 p.), Nuostatus (3 p., 9 p., 10.4 p., 10.10 p., 11 p., 14 p., 15 p., 16 p., 18 p.), Pareigybės aprašymą (4 p., 7 p.), Nutartį (64 p.).

8.       Teismas pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Nutartyje nurodė dvi aplinkybes, kurias įvardijo kaip diskutuotinas valstybės tarnautojo pareiškėjo traukimo tarnybinėn atsakomybėn aplinkybes: 1) gausybės teisės aktų galimi pažeidimai, kuriuos pareiškėjas esą padarė kaip NVSC direktorius, galimai paaiškėjo ir buvo nustatyti remiantis jam Ministro pateiktų klausimų atsakymais; 2) Ministro pateiktų klausimų atsakymuose atsispindintys pareiškėjo galbūt padaryti darbo pareigų ir teisės aktų pažeidimai, įžvelgti Ministerijos Teisės skyriaus 2021 m. sausio 7 d. pateiktame tarnybiniame pranešime Nr. BR-6 „Dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus R. P. pateiktos informacijos vertinimo ir faktinės situacijos“.

9.       Teismas pažymėjo, kad Nutartyje nėra konstatuota, jog nurodytos diskutuotinos aplinkybės negali būti traukimo tarnybinėn atsakomybėn aplinkybėmis ar kad dėl to buvo pažeistos konkrečios teisės aktų nuostatos.

10.       Teismas konstatavo, kad ne vien pareiškėjo pateikti jam užduotų Ministro klausimų atsakymai nulėmė tiek Ministerijos Teisės skyriaus 2021 m. sausio 7 d. tarnybinį pranešimą Nr. BR-6, tiek Ministro 2021 m. sausio 12 d. įsakymą Nr. V-70 „Dėl komisijos galimai padarytam darbo pareigų pažeidimui tirti sudarymo“, bet ir pareiškėjo atsakymai į Ministro klausimus galėjo turėti ir turėjo tam įtakos, ir vertino, jog tai yra pagrįsta.

11.       Teismas nurodė, kad Ministro klausimai buvo užduoti įvykus tam tikroms, su NVSC veikla susijusioms, aplinkybėms. Iš Ministro 2020 m. gruodžio 28 d. rašto Nr. (1.1.20E-17) 10-9113 „Dėl informacijos pateikimo“ teismas nustatė, kad penki klausimai pareiškėjui, nurodyti Išvadoje, buvo suformuluoti įvertinus Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) sveikatos reikalų komiteto posėdyje svarstytus klausimus, Visuomenės sveikatos biurų asociacijos kreipimąsi, ekspertų, privataus verslo atstovų teiktus siūlymus, susijusius su NVSC vykdoma Covid-19 ligos epidemiologine priežiūra, diagnostika ir monitoringu, bei planuojant Vyriausybės numatytų prioritetų Covid-19 valdyti įgyvendinimą, siekiant su pareiškėju aptarti NVSC praktinio veiklos vykdymo probleminius aspektus bei priimtus sprendimus jiems mažinti ar šalinti. Po Ministro ir pareiškėjo 2020 m. gruodžio 29 d. įvykusio susitikimo, Ministras 2020 m. gruodžio 29 d. pavedimu Nr. 17-156 „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjui pateikė dar tris klausimus, susijusius su NVSC veikla, ir paprašė į juos atsakyti raštu. Teismas vertino, kad galimas pareiškėjo tarnybinio pažeidimo tyrimas pradėtas gavus oficialią informaciją, taip pat įvertinus kitą Ministro turimą informaciją, nepažeidžiant VTĮ 34 straipsnio 1 dalies nuostatų, bei pažymėjo, kad pareiškėjui Ministro užduoti penki klausimai, vėliau dar trys klausimai yra susiję su NVSC veikla.

12.       Teismas, įvertinęs Nutartyje (73–75 p.) nurodytus argumentus, pažymėjo, kad atsakovas 2023 m. birželio 15 d. į bylą pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose pateiktos lentelės, kuriose pateikiama informacija dėl pareiškėjo tarnybinio pažeidimo individualizavimo (nurodant konkretų klausimą, teisės aktus, kokias funkcijas pagal teisės aktus turėjo atlikti NVSC, vadovaujamas pareiškėjo, individualizuojant teisės aktų pažeidimus). Teismas, vertindamas Išvadą, kuri yra Įsakymo dėl tarnybinio nusižengimo sudėtinė dalis, Ministerijos 2023 m. birželio 15 d. rašytiniuose paaiškinimuose pateiktus duomenis apie pareiškėjo tarnybinio nusižengimo aplinkybių individualizavimą, pareiškėjo paaiškinimus, kitą byloje esančią medžiagą, konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjas tinkamai vadovavo NVSC.

13.       Teismas sutiko su Ministerijos pozicija, kad atsižvelgtina į specialųjį pareiškėjo, kaip įstaigos vadovo, statusą, jo atsakomybę už visos įstaigos darbo planavimą bei organizavimą; į tai, kad įstaigos vadovas turi savarankiškai planuoti ir organizuoti įstaigos veiklą, būti iniciatyvus, pats pasirinkti konkrečius veikimo būdus ir konkrečias priemones, kad įstaigos veikla būtų efektyvi, o įstaigai nustatyti tikslai ir uždaviniai būtų įvykdyti tinkamai ir laiku, o kiekvienu atveju įstaigos vadovo konkrečių veikimo būdų ir priemonių nurodymas iš Ministerijos pusės yra nesuderinamas su pareiškėjo, kaip NVSC direktoriaus, pareigybės esme ir paskirtimi; reikalavimas detalizuoti, kokius konkrečius veiksmus, kaip, kokiais konkrečiais būdais ar konkrečiomis priemonėmis reikia atlikti pagal teisės aktų reikalavimus, kuriais savo veikloje įstaiga privalo vadovautis, įstaigos vadovui negali būti laikomas pagrįstu.

14.       Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas, net ir nesant teisės aktuose nurodytiems terminams, o tokius terminus ne visada įmanoma ir pagrįsta nustatyti, kaip NVSC direktorius privalėjo pagal savo kompetenciją savarankiškai planuoti ir organizuoti NVSC darbą, veikti išimtinai rūpestingai, atidžiai, kvalifikuotai, daryti tai, kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įstaiga vykdytų jai priskirtas funkcijas ir galiojančių teisės aktų reikalavimus.

15.       Teismas pažymėjo, kad iš Įsakymo matyti, jog sprendimas atleisti pareiškėją iš NVSC direktoriaus pareigų priimtas atsižvelgus į 2021 m. kovo 2 d. Išvadą. Teismas nurodęs, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Nutartyje konstatavo, jog Įsakymo pagrindą sudaranti 2021 m. kovo 2 d. Išvada grindžiama argumentuotu pareiškėjo gebėjimų ir kvalifikacijos traktavimu, atsižvelgęs į bylos medžiagą ir į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog teismui nėra suteikta teisė vertinti valstybės tarnautojo (pareigūno) tarnybinės veiklos rezultatų, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją, vertino, kad nėra pagrindo daryti neginčijamą išvadą, kad pareiškėjo veiklos vertinimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

16.       Teismas nurodė, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (Covid-19) plitimo grėsmės buvo paskelbta Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152. Teismas, atsižvelgęs į Pareigybės aprašymo nuostatas (4, 6.5, 6.8 ir 7.1 p.) įtvirtintas nuostatas, susijusias su NVSC direktoriaus pareigybės paskirtimi, specialiaisiais reikalavimais NVSC direktoriaus pareigas einančiam valstybės tarnautojui, NVSC direktoriaus funkcijomis, laiko tarpą, praėjusį nuo valstybės lygio ekstremaliosios situacijos visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (Covid-19) plitimo grėsmės paskelbimo iki skundžiamų įsakymų priėmimo, juose konstatuotų aplinkybių esmę, visumą ir jų atsiradimą / egzistavimą laiko atžvilgiu, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, susijusią su reikalavimais, keliamais vadovams, nurodė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad Įsakymu buvo pažeistas proporcingumo principas.

III.

17.       Pareiškėjas R. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

18.       Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

18.1.                      Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Nutartyje (73 ir 74 p.) davė aiškius nurodymus pirmosios instancijos teismui, nurodydamas, kad turi būti ištirtos faktinės aplinkybės ir jas pagrindžiantys duomenys, prireikus – surinkti ir įvertinti papildomi įrodymai, leidžiantys individualizuoti neteisėtas veikas, kurios buvo tarnybinės atsakomybės taikymo pagrindas. Taip pat Nutartyje (75 p.) nurodyta, kad dėl Ministro 2020 m. gruodžio 28 d. rašte Nr. (1.1.20E-17) 10-9113 pareiškėjui suformuluotų penkių klausimų, pirmosios instancijos teismas turi individualizuotai įvertinti faktines aplinkybes, kuriomis atsakovas grindžia savo išvadas dėl padaryto tarnybinio nusižengimo, ir nustatyti, kokie konkrečiai pareiškėjo galimai pažeisti teisės aktai reikalavo (ir iki kada konkrečiai) konkrečiais būdais ar konkrečiomis priemonėmis pagal NVSC direktoriaus pareigybei priskirtas kompetencijas ir funkcijas atlikti nurodytus veiksmus, kada įvyko tokių konkrečių teisės aktų reikalavimų pažeidimas pareiškėjo veikimu ar neveikimu.

18.2.                      Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Nutartyje (87 p.) konstatavo, kad Įsakymo pagrindą sudaranti 2021 m. kovo 2 d. Išvada grindžiama argumentuotu pareiškėjo, kaip NVSC direktoriaus, gebėjimų ir kvalifikacijos traktavimu, pirmosios instancijos teismas turėjo individualizuotai įvertinti atsakovo vertintų pareiškėjo gebėjimų ir kvalifikacijų objektyviuosius požymius ir padaryti išvadas, ar pareiškėjo veiklos vertinimas yra pagrįstas ir teisėtas.

18.3.                      Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Nutartyje (88 p.) konstatavo, kad NVSC susidūrimas su netikėtai užklupusios Covid-19 pandemijos iššūkiais turi būti vertinamas kaip esminė NVSC vadovo pareiškėjo tarnybinės atsakomybės ir nepatenkinamos tarnybinės veiklos vertinimo pandemijos laikotarpiu aplinkybė, kurią objektyviai pripažįstant būtina griežčiau vertinti skundžiamuose įsakymuose atsispindintį pareiškėjui asmeniškai priskiriamo nerūpestingumo ir neveikimo vertinimą ir kvalifikavimą proporcingumo aspektu.

18.4.                      Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas šį ginčą, neįvykdė nei vieno iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Nutartyje duotų nurodymų. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai negali būti laikomi pagrįstais ir išsamiais, kurie leistų laikyti šį sprendimą yra bent minimaliai motyvuotu. Ministerijos pateiktas tarnybinio nusižengimo aplinkybių individualizavimas, kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas, yra tik teisės aktais NVSC pavestų funkcijų išvardijimas, o pareiškėjui visiškai neaišku kokius faktus, kitus įrodymus ir kokia apimtimi jis turėjo pateikti teismui, kad įrodytų, jog tinkamai vadovavo NVSC.

18.5.                      NVSC vykdomos funkcijos gana detaliai reglamentuotos įstatymais, Ministro įsakymais, o NVSC veiksmai Covid-19 pandemijos metu įteisinti Lietuvos Respublikos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimais, kurie būdavo priimami nederinant su NVSC bei nevertinant turimų pajėgumų. Neretai sprendimai įsigaliodavo per ypatingai trumpą laiką, sprendimų nuostatos keisdavosi po kelis kartus per savaitę.

18.6.                      Pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, tirdamas įrodymus ir nustatydamas visas bylai reikšmingas aplinkybes, jų netyrė, nevertino, neįvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Nutarties nurodymų, todėl priėmė sprendimą, kuris neatitinka imperatyvių Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, kas sudaro savarankišką pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

18.7.                      Pirmosios instancijos teismas atsisakė analizuoti ir vertinti (ne)padarytą tarnybinį nusižengimą, taip nukrypdamas nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kadangi pirmosios instancijos teismas nenustatė pareiškėjo veiksmų, kurie tiesiogiai prieštarautų nurodytoms jo pareigoms. Dėl šios priežasties Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Nutartimi grąžino bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, tačiau padaryti pažeidimai nebuvo ištaisyti.

18.8.                      Tarnybinės veiklos vertinimo ataskaita neginčytinai patvirtina, kad pareiškėjas visas užduotis įvykdė ar įvykdė iš dalies, t. y. nėra nei vienos užduoties, kurios pareiškėjas per vertinimo laikotarpį nebūtų įvykdęs. Jeigu pareiškėjas būtų netinkamai vykdęs savo tarnybines funkcijas, jam būtų sudarytas tarnybinės veiklos gerinimo planas, tačiau toks planas nebuvo sudarytas, kas tik dar kartą patvirtina, jog pareiškėjas tinkamai vykdė savo tarnybines funkcijas.

18.9.                      Pareiškėjui buvo atliktas kvalifikacijos vertinimas taikant 360 laipsnių kompetencijų vertinimą, kurio metu pareiškėjas anonimiškai buvo įvertintas „labai gerai“, t. y. pagal kolegų vertinimus pareiškėjo kompetencijos lygis yra aukščiausias.

18.10.                      Atsižvelgiant į iššūkius, susijusius su Covid-19 pandemija, ir Valstybės tarnautojo kasmetinio vertinimo anketoje nustatytas, su tiesioginiu vadovu suderintas, rizikas, pareiškėjo tarnybinė veikla turėjo būti vertinama ženkliai atlaidžiau. Tai patvirtino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Nutartyje, tačiau į šiuos nurodymus pirmosios instancijos teismas nekreipė jokio dėmesio.

18.11.                      Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas tinkamai vykdė tarnybines funkcijas, teikė siūlymus dėl jų reglamentavimo tobulinimo, efektyvino NVSC veiklos procesus, įgyvendino iškeltas užduotis, todėl nebuvo jokio pagrįsto ir realaus pagrindo atleisti pareiškėją iš NVSC direktoriaus pareigų.

18.12.                      Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinė sistema (toliau – ir ULSVIS) nebuvo perduota NVSC ne dėl NVSC kaltės. Neperdavus ULSVIS NVSC, NVSC dėl objektyvių priežasčių negalėjo sudaryti duomenų teikimo sutarčių su naudotojais, kuriems reikalinga aktuali informacija iš ULSVIS, ir imtis kitų veiksmų. Ši aplinkybė yra itin reikšminga ir buvo akcentuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tačiau šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas klaidingai interpretavo, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir nustatytų prejudicinių faktų administracinėje byloje Nr. eA-493-662/2022.

18.13.                      Įsakymo Nr. K-1007, kuris buvo panaikintas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimu, priėmimo pagrindas buvo beveik analogiškas skundžiamo šioje byloje Įsakymo dėl tarnybinio nusižengimo priėmimo pagrindui, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino.

18.14.                      Pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais apie tai, kad pareiškėjas privalo savarankiškai organizuoti NVSC darbą, veikti atidžiai ir pan., tačiau tokie pirmosios instancijos teismo teiginiai nepatvirtina, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas taip ir nenustatė kokį konkretų pažeidimą padarė pareiškėjas, kokių konkrečių pareigų jis neįvykdė. Pirmosios instancijos teismas dėl paskirtos nuobaudos nepasisakė, nevertino proporcingumo ir kitų reikšmingų aplinkybių, o tai tik dar kartą patvirtina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas.

18.15.                      Pirmosios instancijos teismas nevertino ir skundžiamų įsakymų atitikimo Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 daliai. Įsakyme dėl tarnybinio nusižengimo nenurodyta, kaip pasireiškė vadovo neveikimas ir kokią tiesioginę įtaką vadovo neveikimas turėjo duomenų tinkamam apdorojimui, sisteminimui ir teikimui. Iš Įsakymo dėl tarnybinio nusižengimo visiškai nėra aišku kokiais konkrečiais veiksmais pareiškėjas pažeidė SSĮ 5 straipsnyje įtvirtintus principus, visiškai nėra aišku kokių įsakymuose įtvirtintų pavedimų pareiškėjas nevykdė, taip pat nėra aišku kokių konkrečiai norminių teisės aktų, sukuriančių teises ir pareigas visiems teisinio santykio dalyviams, pareiškėjas nesilaikė. Įsakymas dėl tarnybinio nusižengimo grindžiamas abstrakčiais teiginiais, o tai nėra suderinama su Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatomis ir nuoseklia Lietuvos teismų praktika. Iš Įsakymo dėl tarnybinio nusižengimo turinio nėra aišku kaip pasireiškė netinkamas NVSC darbo organizavimas, kontroliavimas bei planavimas, Įsakyme dėl tarnybinio nusižengimo taip pat nenurodoma, kokiuose Europos Sąjungos institucijų komitetų ir darbo grupių, tarptautinių ir nacionalinių darbo grupių veikloje NVSC nedalyvavo.

18.16.                      Įsakymu paskirta pati griežčiausia priemonė – atleidimas iš pareigų, kuri yra neproporcinga. Atsakovas privalėjo svarstyti pirmiau kitas opcijas, pavyzdžiui, sudaryti tarnybinės veiklos gerinimo planą, sumažinti pareiginę algą, perkelti pareiškėją į kitas pareigas.

19.       Atsakovas Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

20.       Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

20.1.                      Pirmosios instancijos teismas visapusiškai išanalizavo pareiškėjo pareigas ir pasisakė dėl įstaigos vadovo statuso, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

20.2.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Nutarties nurodymus ir priėmė išsamų, motyvuotą ir pagrįstą sprendimą.

20.3.                      Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad dėl Covid-19 pandemijos sukeltos situacijos jo tarnybinė veikla neva turėjo būti vertinama atlaidžiau, nes, priešingai, kaip tik tokiomis sąlygomis NVSC vadovas turėjo pademonstruoti būtinas vadovui savybes. Vadovo gebėjimas atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, kvalifikacija bei kompetencijos tampa ypač svarbios ekstremaliosiomis sąlygomis, kai yra būtinas greitas reagavimas į aplinkybes, strateginis mąstymas bei planavimas, todėl ekstremaliosiomis Covid-19 pandemijos sąlygomis NVSC vadovo veiklumui (veiklos veiksmingumui) keliami dar aukštesni reikalavimai.

20.4.                      Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad administracinėje byloje Nr. eA-493-662/2022 nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje, nes minėtoje byloje skųstu įsakymu ir nagrinėjamoje byloje skundžiamu Įsakymu dėl tarnybinio nusižengimo tarnybinės nuobaudos buvo paskirtos už atskirus tarnybinius nusižengimus. Nagrinėjamoje byloje Įsakymu dėl tarnybinio nusižengimo tarnybinė nuobauda paskirta už pareiškėjo neveikimą ir netinkamą veikimą, susijusį su mirčių dėl Covid-19 ligos netinkama apskaita ir kontrole, pateikiamų duomenų patikimumo stebėsenos nevykdymą, todėl, net jei įsakymuose nurodomi panašūs priėmimo pagrindai (teisės aktai), tarnybinių nusižengimų faktinės aplinkybės yra skirtingos.

20.5.                      Sprendimas atleisti pareiškėją (Įsakymas) iš pareigų buvo priimtas išsamiai įvertinus jo tarnybinę veiklą, leidus pasisakyti pačiam pareiškėjui, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes bei vadovaujantis nustatyta procedūra. Pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliekamas dėl skirtingų faktinių aplinkybių, nustatyta, kad pareiškėjo neveikimas ir netinkamas veikimas buvo sistemingi, tęstinio pobūdžio; gebėjimų ir kvalifikacijų vertinimas buvo nepatenkinamas, kas patvirtino pareiškėjo negebėjimą strategiškai planuoti bei organizuoti įstaigos darbo, kontroliuoti atliekamų veiksmų. Įstaigos vadovo veikla daro tiesioginę įtaką įstaigos įvaizdžiui visuomenėje, žmonių pasitikėjimui ja, taip pat ir visos valstybės tarnybos sistemos tinkamam funkcionavimui, todėl pareiškėjo atleidimas iš valstybės tarnybos po tarnybinės veiklos vertinimo atitinka teisingumo ir proporcingumo principus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

21.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti pareiškėjo R. P. skundo reikalavimai panaikinti Ministro 2021 m. vasario 25 d. įsakymą Nr. K-111, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, 2021 m. kovo 3 d. įsakymą Nr. K-115, kuriuo pareiškėjas atleistas iš NVSC direktoriaus pareigų, Vertinimo komisijos 2021 m. kovo 2 d. išvadą, kuria pareiškėjo 2020 metų tarnybinė veikla įvertinta „nepatenkinamai“, grąžinti pareiškėją į NVSC direktoriaus pareigas ir priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, pagrįstumas ir teisėtumas.

22.       Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, sprendė, kad pareiškėjas padarė atsakovo Komisijos 2021 m. vasario 17 d. Išvadoje, kuri yra sudėtinė 2021 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. K-111 (Įsakymas dėl tarnybinio nusižengimo) dalis, tarnybinį pažeidimą, nes pareiškėjas atsižvelgiant į jo specialųjį statusą (įstaigos vadovas) netinkamai vadovavo NVSC. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi atsakovo Išvadoje nurodytomis aplinkybėmis ir 2023 m. birželio 15 d. rašytiniuose paaiškinimuose pateikta informacija dėl pareiškėjo tarnybinio pažeidimo individualizavimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, susijusia su reikalavimais, keliamais vadovams (2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013; 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2022). Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad 2021 m. kovo 3 d. įsakymas Nr. K-115 (Įsakymas), kuris priimtas atsižvelgus į Vertinimo komisijos 2021 m. kovo 2 d. Išvadą, yra pagrįstas ir teisėtas. Pirmosios instancijos teismas šią išvadą grindė tuo, kad teismui nėra suteikta teisė vertinti valstybės tarnautojo (pareigūno) tarnybinės veiklos rezultatų, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją, ir šiuo atveju nėra pagrindo daryti neginčijamą išvadą, jog pareiškėjo veiklos vertinimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (Covid-19) plitimo grėsmės buvo paskelbta Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152, įvertinęs pareiškėjo Pareigybės aprašymo 4, 6.5, 6.8 ir 7.1 punktuose įtvirtintas nuostatas, susijusias su NVSC direktoriaus pareigybės paskirtimi, specialiaisiais reikalavimais NVSC direktoriaus pareigas einančiam valstybės tarnautojui, NVSC direktoriaus funkcijomis, laiko tarpą, praėjusį nuo valstybės lygio ekstremaliosios situacijos visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (Covid-19) plitimo grėsmės paskelbimo iki šioje byloje ginčijamų įsakymų priėmimo, juose konstatuotų aplinkybių esmę, visumą ir jų atsiradimą / egzistavimą laiko atžvilgiu, nurodė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog Įsakymu buvo pažeistas proporcingumo principas.

23.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundo reikalavimai būtų patenkinti, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino (ne)padaryto tarnybinio nusižengimo, neįvykdė šioje byloje priimtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutarties (administracinė byla Nr. eA-1364-1188/2023) nurodymų, nenustatė kokį konkretų pažeidimą padarė pareiškėjas, kokių konkrečių pareigų jis nevykdė, nepasisakė dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos, o Įsakymu jam paskirta pati griežčiausia priemonė – atleidimas iš pareigų yra neproporcinga. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl ginčo esmės, akcentuoja, kad jis, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartyje esančiais nurodymais, kokie klausimai turi būti atsakyti grąžinus bylą nagrinėti į pirmąją instanciją, 2023 m. birželio 15 d. pateikė rašytinius paaiškinimus su dviem lentelėmis dėl pareiškėjo tarnybinio pažeidimo individualizavimo: pirmoje lentelėje aiškiai ir detaliai nurodoma, kokie konkrečiai teisės aktai reikalavo pagal NVSC direktoriaus pareigybei priskirtas kompetencijas ir funkcijas atlikti nurodytus veiksmus; antroje lentelėje – kaip pasireiškė šių konkrečių teisės aktų reikalavimų pažeidimas pareiškėjo veikimu ar neveikimu, o pareiškėjas nepateikė tai paneigiančių įrodymų.

24.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartimi tam, kad būtų išsiaiškinta ir nustatyta, ar pareiškėjas padarė atsakovo Įsakyme dėl tarnybinio nusižengimo nurodytą tarnybinį nusižengimą, už kurį jam paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, sudarė galimybę pareiškėjui ir atsakovui pateikti apeliacinės instancijos teismui papildomus įrodymus (iš jų ir rašytinius paaiškinimus).

25.       Tiek pareiškėjas, tiek atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus, kurie yra vertinami kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, t. y. bylos šalių pirmosios instancijos teismui pateiktais įrodymais (ABTĮ 57 str. 7 d., 142 str. 3 d.).

Dėl Įsakymo dėl tarnybinio nusižengimo

26.       Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. birželio 21 d. nutarime „Dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro teisės paskirti darbuotojams privalomas žmonių užkrečiamųjų ligų kontrolės priemones“ nurodyta, kad siekdamas užtikrinti konstitucinę teisę į tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas bei reguliuodamas užkrečiamųjų ligų valdymo (kontrolės) priemones, įstatymų leidėjas pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją turi diskreciją inter alia (be kita ko) nustatyti, kuri (kurios) kompetentinga (kompetentingos) už visuomenės sveikatą atsakinga (atsakingos) valstybės institucija (institucijos) turi teisę spręsti, kokių įstatymuose ir juos įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytų priemonių būtina imtis siekiant užkirsti kelią tam tikros užkrečiamosios ligos, dėl kurios valstybėje yra susidariusi ypatinga situacija, plitimui visuomenėje, inter alia darbovietėse. Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 25 straipsnio, kuriuo reglamentuojama užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės valstybinio valdymo sistema, 1 dalyje nustatyta, kad užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės valstybinį valdymą Lietuvos Respublikoje vykdo Vyriausybė, Ministerija ir jos įstaigos. Pagal Sveikatos sistemos įstatymo 71 straipsnį (2015 m. gegužės 14 d. redakcija) valstybės politiką visuomenės sveikatos priežiūros srityje nacionaliniu ir apskrities lygiu įgyvendina NVSC (1 d.); NVSC kompetenciją nustato Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas ir kiti įstatymai bei teisės aktai (2 d.). Pagal Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio (2015 m. gegužės 14 d. redakcija) 3 punktą, NVSC pagal Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme nustatytą kompetenciją vykdo užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę. NVSC, pagal kompetenciją vykdydamas užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę, vykdo užkrečiamųjų ligų epidemiologinę priežiūrą (Nuostatų 10.4.1 p.), atlieka užkrečiamųjų ligų atvejų ir jų protrūkių epidemiologinį ištyrimą, atvejų valdymą ir protrūkių likvidavimą (Nuostatų 10.4.2 p.). Taigi NVSC yra viena iš įstaigų, kuri pagal Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme nustatytą kompetenciją vykdo užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę.

27.       Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ėjo NVSC direktoriaus pareigas. Nuostatų (byloje taikoma redakcija, galiojusi nuo 2017 m. balandžio 19 d. iki 2022 m. liepos 1 d.) 15 punkte nustatyta, kad NVSC direktorių ketverių metų kadencijai VTĮ nustatyta tvarka (ne politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) priima į pareigas ir atleidžia iš jų Ministras; NVSC direktorius yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas Ministrui. 

28.       Nuostatų 16 punkte nurodyta, kad NVSC direktorius: 1) planuoja, organizuoja, kontroliuoja NVSC darbą ir atsako už NVSC veiklos tikslų pasiekimą ir funkcijų atlikimą; 2) užtikrina, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų Lietuvos Respublikos Seimo priimtų teisės aktų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Europos Sąjungos teisės aktų, Vyriausybės nutarimų, Ministro įsakymų ir kitų teisės aktų; 3) pagal kompetenciją priima įsakymus, kontroliuoja, kaip jie vykdomi; prireikus NVSC direktorius kartu su kitų valstybės institucijų ir įstaigų vadovais priima bendrus įsakymus; 4) tvirtina NVSC valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašus, neviršydamas nustatyto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus bei darbo užmokesčiui skirtų asignavimų; 5) teisės aktų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų NVSC valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, juos skatina, skiria jiems nuobaudas ir pašalpas; 6) atstovauja NVSC arba suteikia įgaliojimus NVSC valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, atstovauti NVSC interesams Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse bei tarptautinėse organizacijose; 7) garantuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą teikiami ataskaitų rinkiniai ir statistinės ataskaitos būtų teisingi; 8) užtikrina racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą, veiksmingą biudžetinės įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą; 9) atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

29.       NVSC direktoriaus pareigybė skirta NVSC darbui efektyviai planuoti ir organizuoti, atsakyti už jo veiklą, įgyvendinant Seimo, Vyriausybės bei Ministro nustatytą politiką visuomenės sveikatos priežiūros ir vartotojų teisių apsaugos srityse, vertinti ir valdyti riziką žmonių sveikatai, susijusią su paslaugomis, gaminiais, aplinkos veiksniais ir užkrečiamosiomis ligomis (Pareigybės aprašymo 4 p.). Pagal Pareigybės aprašymą, NVSC direktoriaus pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo šias funkcijas:  planuoja, organizuoja, kontroliuoja NVSC darbą ir atsako už NVSC veiklos tikslų pasiekimą bei funkcijų atlikimą (7.1 p.); pagal kompetenciją dalyvauja rengiant Ministerijos strateginius veiklos planus ir metinius veiklos planus, sudarant Ministerijos planus numatytiems tikslams pasiekti bei įgyvendinant Ministerijos strateginio veiklos plano ir metinio veiklos plano priemones, formuojančias sveikatai palankią aplinką, valstybinę priežiūrą ir kontrolę, vartotojų teisių visuomenės sveikatos ir paslaugų kokybės požiūriu gynimą, užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolės vykdymą (7.2 p.); inicijuoja ir organizuoja priemonių, formuojančių sveikatai palankią aplinką, valstybinės priežiūros ir kontrolės vykdymo, vartotojų teisių visuomenės sveikatos ir paslaugų kokybės požiūriu gynimo, užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės vykdymo reglamentuojančių teisės aktų projektų rengimą; užtikrina, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų Seimo priimtų teisės aktų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Europos Sąjungos teisės aktų, Vyriausybės nutarimų, Ministro įsakymų ir kitų teisės aktų (7.4 p.); pagal kompetenciją priima įsakymus, kontroliuoja, kaip jie vykdomi, prireikus kartu su kitų valstybės institucijų ir įstaigų vadovais priima bendrus įsakymus (7.5 p.); už NVSC veiklą teisės aktų nustatyta tvarka atsiskaito Ministrui (7.8 p.); atstovauja NVSC arba suteikia įgaliojimus NVSC valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, atstovauti NVSC interesams Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse bei tarptautinėse organizacijose (7.9 p.); garantuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą teikiami ataskaitų rinkiniai ir statistinės ataskaitos būtų teisingi (7.10 p.); tvirtina NVSC darbo reglamentą, vidaus tvarkos taisykles, skyrių nuostatus; NVSC vidaus tvarkų aprašus, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių aprašymus (7.11 p.); kasmet analizuoja NVSC veiklą, rengia NVSC metinių veiklos planų projektus, rengia NVSC veiklos ataskaitas ir jas teikia Ministerijai jos nustatytais terminais (7.12 p.); vykdo NVSC metinio veiklos plano įgyvendinimo kontrolę (7.13 p.); užtikrina racionalų, efektyvų ir taupų NVSC skiriamų lėšų, technikos ir kitų materialinių išteklių naudojimą (7.14 p.); užtikrina veiksmingą biudžetinės įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą (7.15 p.); užtikrina efektyvų NVSC darbą ir NVSC pavestų darbų pagal Nuostatus ir NVSC metinį veiklos planą vykdymą (7.16 p.); pagal kompetenciją teikia Ministerijai su NVSC veikla susijusią informaciją, laiku ir kokybiškai vykdo Ministerijos pavedimus, atitinkančius šiame pareigybės aprašyme numatytas funkcijas (7.19 p.); užtikrina, kad viešai ir oficialiai tarnybos klausimais reiškiama nuomonė neprieštarautų oficialiai Ministerijos pozicijai (7.20 p.); savo darbe vadovaujasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, Ministro įsakymais, Ministerijos kanclerio potvarkiais, Ministerijos nuostatais ir darbo reglamentu, Nuostatais, šiuo pareigybės aprašymu (7.21 p.); atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas bei vykdo kitus Ministerijos vadovybės nenuolatinio pobūdžio pavedimus tam, kad būtų pasiekti įstaigos veiklos tikslai (7.22 p.). 

30.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad pareiškėjui, kaip NVSC vadovui, pagrįstai ir teisėtai paskirta tarnybinė nuobauda dėl atsakovo nustatyto ir nurodyto Įsakyme dėl tarnybinio nusižengimo ir Išvadoje padaryto nusižengimo, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013 ir 2022 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2022 pateiktais išaiškinimais ir apsiribojo tik konstatacija, jog vadovaujamas darbas pagal savo esmę yra susijęs su savarankiškumu, diskrecija, reikalingų sprendimų priėmimu, atsakomybe, toks darbas lemia kontrolės funkcijų turėjimą, o šios nepanaudojimas reiškia atsakomybės prisiėmimą už dėl to kilusius galimus neigiamus padarinius; tokį darbą dirbančių darbuotojų veiklos vertinimui taikomi aukštesni standartai ir griežtesni reikalavimai, pareiškėjas, kaip NVSC direktorius, privalėjo pagal savo kompetenciją savarankiškai planuoti ir organizuoti NVSC darbą, veikti išimtinai rūpestingai, atidžiai, kvalifikuotai, daryti tai, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įstaiga vykdytų jai priskirtas funkcijas ir galiojančių teisės aktų reikalavimus.

31.       Teisėjų kolegija pritaria principinei pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad pareiškėjas pagal aptartas Nuostatų ir Pareigybės aprašymo normas iš tiesų privalėjo pagal savo kompetenciją savarankiškai planuoti ir organizuoti NVSC darbą, veikti išimtinai rūpestingai, atidžiai, kvalifikuotai, daryti tai, kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įstaiga vykdytų jai priskirtas funkcijas ir galiojančių teisės aktų reikalavimus, tačiau tokio pobūdžio argumentai, jų nesiejant su konkrečiais pareiškėjo neteisėtai atliktais ir / ar neatliktais veiksmais (neveikimu), nepagrindžiant jų teisiškai reikšmingais bylos duomenimis (įrodymais), pripažintini abstrakčiais ir deklaratyviais, dėl kurių nėra faktinio ir teisinio pagrindų konstatuoti, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą už Įsakyme dėl tarnybinio nusižengimo ir Išvadoje nurodytą padarytą nusižengimą.

32.       Šiuo atveju pareiškėjui (karjeros valstybės tarnautojui) tarnybinė nuobauda paskirta, vadovaujantis VTĮ (byloje taikoma redakcija, galiojusi iki 2024 m. sausio 1 d.) 33 straipsnio 2 dalimi (tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir pasekmes, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes), 33 straipsnio 3 dalies punktu (už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama tarnybinė nuobauda – papeikimas), t. y. normomis, reglamentuojančiomis valstybės tarnautojo tarnybinę atsakomybę.

33.       Teisėjų kolegija, vertindama, ar atsakovas pagrįstai pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi (administracinė byla Nr. eA-1364-1188/2023) panaikino jau šioje byloje priimtą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas buvo atmestas, ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taigi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartyje išdėstyti teisės išaiškinimai buvo privalomi pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 148 str. 2 d.).

34.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartyje nurodyta, jog tam, kad valstybės tarnautojas (šiuo atveju pareiškėjas) būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę, vertinant, ar valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias valstybės tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą.

35.       Atsakovo nurodomoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1607-492/2016 yra konstatuota, kad aplinkybė, jog asmuo buvo įstaigos vadovas, suponuoja aukštesnį negu paprastai kitų valstybės tarnautojų atsakomybės laipsnį už įstaigai pavestų funkcijų ir uždavinių įgyvendinimą, jos darbo organizavimą, planavimą, koordinavimą ir veiklos kontrolę bei teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Preziumuojama, kad įstaigos vadovas žino teisės aktų, reglamentuojančių įstaigos veiklą ir jai pavestų funkcijų įgyvendinimą, reikalavimus, nes priešingu atveju toks asmuo apskritai negalėtų užimti tokių pareigų. Tačiau šioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje taip pat išaiškinta, jog nežiūrint minėtų aplinkybių tam, kad būtų galima patraukti tarnybinėn atsakomybėn įstaigos vadovą, turi būti įrodytos visos vadovo tarnybinės atsakomybės sąlygos – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais – pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių.

36.       Tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas, todėl spręsdamas ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teismas, visų pirma, turi analizuoti, ar šioje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-493-662/2022; kt.).

37.       Nagrinėjamos bylos kontekste, atsižvelgiant į atsakovo nurodomą pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą, svarbu pažymėti, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose yra pabrėžęs būtinumą tarnybinio patikrinimo išvadoje neapsiriboti nuoroda į bendro pobūdžio teisės normą, o yra akcentavęs būtinumą nustatyti, kokias konkrečias specialiųjų teisės aktų normas valstybės tarnautojas pažeidė tam tikrais savo veiksmais ar neveikimu (žr., pvz., 2014 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1449/2014; kt.). Valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi nustatant, ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti, ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti tam tikru būdu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-370/2011; kt.). Be to, neveikimas turi būti sąmoningas ir valingas asmens poelgis, asmuo negali atsakyti už neveikimu padarytą veiką, jei suvokė, kad turi veikti atitinkamu būdu, bet dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių to negalėjo padaryti. Šie neveikimo požymiai nulemia ir įrodinėjimo dalyką tokio pobūdžio bylose – ar asmuo padarė priešingą teisei veiką; ar šią veiką, neveikimo forma, padarė dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, ar nesant tokių aplinkybių, o nustačius, jog valstybės tarnautojas neturėjo objektyvios galimybės laiku ir tinkamai atlikti jam pavestas užduotis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daroma išvada, kad valstybės tarnautojo kaltė dėl tarnybinio nusižengimo padarymo nėra įrodyta (šiuo aspektu žr., pvz., 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1112/2009; kt.).

38.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas, susijusias su valstybės tarnybos teisiniais santykiais, yra nurodęs, kad įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių valstybės tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui ir būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę valstybės tarnautojui (žr. 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011; kt.). 

39.       Jeigu konstatuojama, kad iš viso nebuvo pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą, pavyzdžiui, dėl to, jog nustatyti (įrodyti) ne visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai ar padarytas tarnybinis nusižengimas vertintinas kaip mažareikšmis, sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą panaikinamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-872-261/2015; kt.).

40.       Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

41.       Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados dėl Įsakymo dėl tarnybinio nusižengimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Išvados (tarnybinio patikrinimo išvados), kuri yra sudėtinė Įsakymo dėl tarnybinio nusižengimo dalis, II dalyje „Aprašomoji dalis“ yra aprašyta faktinė situacija, kuri nustatyta, įvertinus pareiškėjo pateiktus paaiškinimus Komisijai bei atsakymus į Ministro jam (pareiškėjui) užduotus penkis klausimus. Išvados III dalyje „Dėl tarnybinio nusižengimo“ atsakovas yra nurodęs, jog Ministerijos pasitikėjimo pareiškėju, kaip įstaigos vadovu, praradimą suponavo jo einamų pareigų pobūdis bei svarba sveikatos sistemai, dalyvaujant Covid-19 ligos sukeltos pandemijos krizės valdyme, nes būtent įstaigos vadovas, vykdydamas savo pareigas, tinkamai ir laiku nepademonstravo vadovo savybių, neužtikrino, kad jo vadovaujama įstaiga vykdytų veiklą pagal teisės aktų reikalavimus, reikšmingus užtikrinti visuomenės saugumą. Pareiškėjas, kaip įstaigos vadovas, nebuvo pakankamai rūpestingas ir atsakingas, nesiėmė aktyvių veiksmų siekdamas laiku vykdyti Ministro pavedimus, kontroliuoti mirčių skaičiaus informacijos gavimą, atnaujinti informacinių technologijų (toliau – ir IT) sistemas ir jas pritaikyti esamai epidemiologinei situacijai, užtikrinti atsakingų, kompetentingų asmenų paskyrimą, nors turėjo pareigą elgtis teisės aktų nustatyta tvarka. Išvados IV dalyje „Konstatuojamoji dalis“ nurodyta, kad nustatytas pareiškėjo  pažeidimo padarymo faktas, kuris yra trunkamojo pobūdžio laiko atžvilgiu, – nevykdomi Ministro įsakymai, nuolatos pažeidžiami įvykdymo terminai, netinkamai valdomi žmogiškieji ištekliai, netinkamai planuojama įstaigos veikla, nevykdomos funkcijos ir galiojantys teisės aktai, pasekmės – NVSC neužtikrino tinkamos mirčių skaičiaus apskaitos ir nekontroliavo NVSC pateikiamų duomenų patikimumo (klaidingas mirčių nuo Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) skaičiaus pateikimas visuomenei), nebendradarbiavo su kitomis įstaigomis, kad būtų įvykdytos tiesioginės funkcijos, dėl to nebuvo užtikrintas kokybiškas, tinkamas ir laiku atliktas užkrečiamųjų ligų atvejų tyrimas, dėl šių veiksmų (neveikimo) buvo sumenkintas visuomenės pasitikėjimas NVSC veikla. Taip pat nurodyta, kad pareiškėjo kaltė – neatsargumas (nerūpestingumas) – pareiškėjas savo poelgių nevertina kritiškai, Ministro įsakymų nevykdymo nelaiko pažeidimu, žmogiškųjų išteklių paieškos ir tinkamo darbo organizavimo nelaiko NVSC vadovo funkcija, o atsakomybę deleguoja Ministerijai.

42.       Akcentuotina, kad tiek Išvados IV dalyje „Konstatuojamoji dalis“, tiek Įsakyme dėl tarnybinio nusižengimo yra tik išvardytos teisės aktų normos, apibendrintai nurodyti pareiškėjo neteisėti veiksmai (neveikimas), jų nesiejant su konkrečiais faktais, patvirtinančiais pareiškėjo neteisėtus veiksmus ir / ar neveikimą.

43.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. balandžio 26 d. nutartyje nurodė, kad Įsakymo dėl tarnybinio nusižengimo 1.3, 1.5, 1.6 ir 1.7 punktuose nurodyti pareiškėjo padaryti keturi tam tikrų teisės aktų reikalavimų pažeidimai, skirtingai nuo kituose šio įsakymo 1.1, 1.2, 1.4 ir 1.8 punktuose nurodytų teisės pažeidimų, iš esmės nėra konkrečiai individualizuoti. Šie keturi nurodomi teisės reikalavimų pažeidimai pagal byloje esančius duomenis nėra atskleidžiami konkrečiais faktais ir individualizuotai įvertinti, todėl pirmosios instancijos teisme turi būti ištirtos faktinės aplinkybės ir jas pagrindžiantys duomenys, prireikus – surinkti ir įvertinti papildomi įrodymai, leidžiantys individualizuoti neteisėtas veikas, kurios buvo tarnybinės atsakomybės taikymo pagrindas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs kitus šiame įsakyme pareiškėjo esą padarytus teisės pažeidimus, nurodytus šio įsakymo 1.1, 1.2, 1.4 ir 1.8 punktuose, konstatavo, kad jie pernelyg yra deklaratyvūs ir formalūs, t. y. neatitinkantys valstybės tarnautojo padarytam teisės pažeidimui konstatuoti ir tarnybinei nuobaudai skirti keliamų individualizavimo reikalavimų; pirmosios instancijos teismas turi individualizuotai vertinti NVSC vadovo neužtikrintą užkrečiamųjų ligų židinių ištyrimą ir informacijos apie tai teikimą kitoms institucijoms; individualizuoti NVSC vadovo veiką, tirti ir vertinti visas konkrečias faktines aplinkybes, kuriomis atsakovas grindė šiuos tarnybinius priekaištus NVSC vadovui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat nurodė, kad dėl Ministro 2020 m. gruodžio 28 d. rašte Nr. (1.1.20E-17) 10-9113 pareiškėjui suformuluotų penkių klausimų pirmosios instancijos teismas turi individualizuotai įvertinti faktines aplinkybes, kuriomis atsakovas grindžia savo išvadas dėl padaryto tarnybinio nusižengimo, ir nustatyti, kokie konkrečiai pareiškėjo galimai pažeisti teisės aktai reikalavo (ir iki kada konkrečiai) konkrečiais būdais ar konkrečiomis priemonėmis pagal NVSC direktoriaus pareigybei priskirtas kompetencijas ir funkcijas atlikti nurodytus veiksmus, kada įvyko tokių konkrečių teisės aktų reikalavimų pažeidimas pareiškėjo veikimu ar neveikimu. 

44.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. balandžio 26 d. nutartyje nustatė, kad šioje byloje nagrinėjamu tų pačių subjektų, kaip ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo  administracinėje byloje Nr. eA-493-662/2022, ginčo tęsinio atveju Ministerija iš esmės laikosi analogiškos pozicijos dėl pareiškėjo, kaip NVSC direktoriaus, netinkamos ir neteisėtos veiklos pandemijos laikotarpiu, kai šis vadovas esą padarė gausybės teisės aktų pažeidimus „netinkamai koordinuodamas ir organizuodamas NVSC darbą“, kaip tai nurodyta Įsakyme dėl tarnybinio nusižengimo 1 punkte, tačiau nagrinėjamas ginčas nuo ankstesnio, kuris išnagrinėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 29 d. nutartimi (administracinė byla Nr. eA-493-662/2022), skiriasi tuo, kad, antrą kartą nubaudus pareiškėją tarnybine nuobauda – papeikimu, buvo atliktas jo tarnybinės veiklos vertinimas, dėl kurio negatyvaus rezultato (įvertinimo „nepatenkinamai“) pareiškėjas atleistas iš NVSC direktoriaus pareigų. 

45.       Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė 2023 m. birželio 15 d. rašytinius paaiškinimus su dviem lentelėmis dėl pareiškėjo tarnybinio pažeidimo individualizavimo: pirmoje lentelėje nurodoma, kokie konkrečiai teisės aktai reikalavo pagal NVSC direktoriaus pareigybei priskirtas kompetencijas ir funkcijas atlikti nurodytus veiksmus; antroje lentelėje – kaip pasireiškė šių konkrečių teisės aktų reikalavimų pažeidimas pareiškėjo veikimu ar neveikimu (rašytinių paaiškinimų 2.26 ir 2.31 p.). Tačiau pirmosios instancijos teismas neanalizavo šiose lentelėse nurodytų aplinkybių, kuriomis grindžiamas pareiškėjo padarytas nusižengimas, šių aplinkybių nesusiejo su Įsakyme dėl tarnybinio nusižengimo nurodytomis aplinkybėmis, dėl kurių pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda, nors jau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. balandžio 26 d. nutartyje konstatavo, kad Įsakyme dėl tarnybinio nusižengimo (kartu ir Išvadoje, kuria šiuo atveju rėmėsi pirmosios instancijos teismas) nurodyti pareiškėjo esą padaryti teisės pažeidimai yra pernelyg deklaratyvūs ir formalūs, t. y. neatitinkantys valstybės tarnautojo padarytam teisės pažeidimui konstatuoti ir tarnybinei nuobaudai skirti keliamų individualizavimo reikalavimų. Kaip jau minėta, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartyje išdėstyti teisės išaiškinimai yra privalomi pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 148 str. 2 d.), tačiau nagrinėjamu atveju į šiuos išaiškinimus iš esmės nebuvo atsižvelgta.

46.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui nurodytus argumentus dėl 2023 m. birželio 15 d. rašytiniuose paaiškinimuose pateiktų lentelių (2.26 ir 2.31 p.) ir atsakovo atsikirtimus į šiuos argumentus, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartyje nurodyta, jog Ministerijos tarnybiniai priekaištai pareiškėjui dėl jo, kaip įstaigos vadovo, tariamo neveiklumo ar aplaidumo bei nerūpestingumo (ir tuo padaryto tarnybinio nusižengimo, dėl kurio jam Ministro 2020 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. K-1007 skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas) pandemijos laikotarpiu jau buvo nagrinėti ir paneigti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-493-662/2022. Šioje nutartyje, be kita ko, atitinkamai pažymėta, kad Ministerijos apeliaciniame skunde įrodinėjamas pareiškėjo: a) neturėjimas jokio ULSVIS veiksmų perėmimo plano ir buvimas visiškai nepasiruošusiu faktiniam ULSVIS perėmimui – deklaratyvaus pobūdžio teiginys, kuris visiškai nekonkretizuotas, ar privaloma buvo parengti tokį planą ir pan.; b) nebuvimas paskyrusiu už ULSVIS duomenų tvarkymą, saugumą bei administravimą atsakingų asmenų – nereikšmingas argumentas, nes akivaizdu, jog neperėmus ULSVIS iš Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (toliau – ir ULAC) nebuvo tikslinga ir nebuvo jokios būtinybės paskirti ir atsakingus asmenis.

47.       Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje atsakovas pareiškėjo tariamą neveiklumą, aplaidumą bei nerūpestingumą taip pat grindžia minėtoje administracinėje byloje Nr. eA-493-662/2022 jau išnagrinėtomis aplinkybėmis, susijusiomis su ULSVIS sistemos neperėmimu. Atsižvelgusi į tai, kad dėl šių aplinkybių jau buvo nuspręsta ir pasisakyta įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendime bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-493-662/2022, teisėjų kolegija šių atsakovo argumentų šioje byloje netirs ir dėl jų nepasisakys. 

48.       Primintina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendime, kuris paliktas galioti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-493-662/2022, nustatyta, jog pareiškėjui Ministro 2020 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. K-1007 skirta tarnybinė nuobauda dėl to, jog pareiškėjas pažeidė Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 3 straipsnį, nes nebuvo vykdomas tinkamas informacijos ULSVIS teikimas, atnaujinimas, tvarkymas bei reikiamos informacijos teikimas trečiosioms šalims; NVSC vadovas neužtikrino NVSC pavestos pareigos – visas diagnozuotas užkrečiamąsias ligas ir išskirtus šių ligų sukėlėjus registruoti ULSVIS; dėl tokių NVSC vadovo veiksmų (neveikimo) nebuvo tinkamai apdorojami, sisteminami ir teikiami kitoms institucijoms reikiami duomenys, o tai susiję su keliama realia grėsmė visų šalies gyventojų sveikatai; Sveikatos sistemos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 ir 11 punktus, 59 straipsnį, nes NVSC neužtikrino įtvirtintų pareigų, susijusių su užkrečiamųjų ligų informacijos valdymu, židinių ištyrimu, informacijos teikimu kitoms Lietuvos bei Europos institucijoms, vykdymo; direktorius vienasmeniškai nevykdydamas įsakymuose įtvirtintų pavedimų, tokiais savo veiksmais ignoravo ir nesilaikė norminių teisės aktų; NVSC vadovo sprendimas nevykdyti įsakymuose nustatytų įpareigojimų nustatytais terminais nesuderinamas su Ministerijos vykdoma valstybės politika sveikatos apsaugos srityje; valstybės lėšomis įsigytos sistemos naudojimas ir atnaujinimas nebuvo galimas tik dėl NVSC vadovo neveikimo ir netinkamo veikimo; nebuvo sudaromos duomenų teikimo sutartys su naudotojais, kuriems reikalinga aktuali informacija iš ULSVIS; NVSC vadovas nesilaikė „įstatyminės nuostatos“ ir įsakymuose nustatytų veiksmų neatliko nustatytais terminais; Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 3 straipsnio 5 punktą, 7 straipsnio 3 dalies 3 punktą, 12 straipsnį, 15 straipsnio 3 punktą, 15 straipsnio 14 punktą, nes NVSC kartu su kitomis įmonėmis pagal Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme nustatytą kompetenciją vykdo užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę; Pareigybės aprašymo 4, 7.1, 7.2, 7.3, 7.4, 7.5, 7.8, 7.9–7.16, 7.18–7.22 punktų nuostatas, nes NVSC vadovas, kurio pareiga, įgyvendinant teisės aktų nuostatas, organizuoti centro veiklą, nevykdė Ministro įsakymų ir „įstatyminių nuostatų“; NVSC nuostatų 3, 9, 10.4, 10.10, 16 ir 18 punktus, nes nebuvo užtikrinamas pagrindinių NVSC tikslų įgyvendinimas, susijęs su užkrečiamųjų ligų profilaktika ir kontrole; netinkamai vykdomos funkcijos, susijusios su užkrečiamųjų ligų epidemiologine priežiūra; tinkamai neperėmus ULSVIS strigo atvejų ištyrimas ir protrūkių valdymas; tokiais savo veiksmais (neveikimu) NVSC direktorius neužtikrino tinkamos įstaigos darbo planavimo, organizavimo ir kontroliavimo; 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) 5 straipsnio nuostatas, nes NVSC vadovas, realiai nevaldydamas ULSVIS, neužtikrino ULSVIS esančių duomenų tinkamo tvarkymo; kad asmens duomenys, esantys ULSVIS, būtų tikslūs ir prireikus atnaujinami; nesiėmė atitinkamų techninių ar organizacinių priemonių, užtikrinančių tinkamą asmens duomenų saugumą, įskaitant apsaugą nuo duomenų tvarkymo be leidimo arba neteisėto duomenų tvarkymo ir nuo netyčinio praradimo, sunaikinimo ar sugadinimo; neįgyvendino BDAR duomenų valdytojui nustatytų pareigų; Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 10 straipsnio 5 punktą, 33 straipsnio 1 dalį, 34 straipsnį, nes neužtikrino sistemoje esančių asmens duomenų apsaugos; teisiškai ULSVIS priklauso NVSC, tačiau NVSC direktorius realiai sistemos nevaldo; ULSVIS nuostatų, patvirtintų Ministro 2008 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-19, 6–9, 10.2, 12, 14, 15, 18, 20–27, 29–31 punktus, nes NVSC, būdamas ULSVIS sistemos valdytoju ir tvarkytoju bei asmens duomenų valdytoju, neužtikrino tvarkomų asmens duomenų konfidencialumo, vientisumo ir prieinamumo, apsaugos nuo netyčinio arba neteisėto sunaikinimo, praradimo, pakeitimo, atskleidimo be leidimo ar neteisėtos prieigos prie jų ir nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo, taip pat saugaus duomenų perdavimo kompiuteriniais tinklais; NVSC turi teisę ir pareigą duomenis iš ULSVIS teikti suinteresuotoms įstaigoms vadovaudamasis teisės aktais arba pagal duomenų teikimo sutartis; Registrų ir valstybės informacinių sistemų registro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2012 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1263, 15, 16, 19, 20, 24, 25, 44, 45 ir 46 punktus, nes NVSC vadovas privalėjo per 5 darbo dienas pateikti informaciją Registrų ir valstybės informacinių sistemų registrui, tačiau šių veiksmų per nustatytą terminą neatliko; informacija Registrų ir valstybės informacinių sistemų registrui pateikta tik 2020 m. rugsėjo 11 d.; Įsakymo dėl ULSVIS 2 ir 3 punktus, nes neįgyvendino pareigos perimti ULSVIS valdytojo ir tvarkytojo ir asmens duomenų valdytojo teises ir pareigas nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. bei nustatytai datai nepaskyrė ULSVIS duomenų valdymo įgaliotinio, saugos įgaliotinio, informacinės sistemos administratoriaus (šie asmenys buvo paskirti 2021 m. rugpjūčio 21 d.).

49.       Ministro 2020 m. gruodžio 9 d. įsakymas Nr. K-1007, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, panaikintas, nustačius, kad atsakovas neįrodė, jog būtent dėl pareiškėjo, kaip NVSC vadovo, sąmoningo neveikimo nebuvo perimta ULSVIS, nebuvo vykdomas tinkamas informacijos ULSVIS saugumas, teikimas, atnaujinimas, tvarkymas, reikiamos informacijos teikimas trečiosioms šalims, neįgyvendinta pareiga visas diagnozuotas užkrečiamąsias ligas ir išskirtus šių ligų sukėlėjus registruoti ULSVIS ir kt., taip pat nustačius, kad pareiškėjas neturėjo objektyvios galimybės laiku ir tinkamai atlikti Ministerijos įsakymuose įtvirtintų įpareigojimų ir su tuo susijusių kitų užduočių, bei padarius išvadą, jog pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas nesant tam teisinio pagrindo ir neįrodžius tarnybinio nusižengimo sudėties.

50.       Taip pat teisėjų kolegija, vertindama šioje byloje atsakovo išsakomus priekaištus, jog pareiškėjas veikė tik pagal Ministerijos pavedimus, Išvadoje nurodomus Ministerijos atliktus veiksmus, kad NVSC procesai, valdant Covid-19 ligos (koronoviruso infekcijos) epidemiologinę situaciją Lietuvoje, vyktų sklandžiai, pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendime, paliktame galioti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 29 d. nutartimi (administracinė byla Nr. eA-493-662/2022), nustatyta, jog ULAC ir NVSC yra pavaldžios Ministerijai, todėl Ministerija, žinodama ULSVIS duomenų perėmimo eigą, galėjo inicijuoti terminų pratęsimą ar laiku imtis kitų administracinių priemonių. Tai, kad dalį veiksmų pareiškėjas, kaip NVSC vadovas, atliko būdamas paragintas Ministerijos, nepatvirtina pareiškėjo neveikimo, o Ministerijos aktyvūs veiksmai, nagrinėjamo ginčo kontekste, taip pat ir statuso aspektu, nelaikytini išskirtine aplinkybe. Į viešojo administravimo subjekto pareigą laikytis viešojo administravimo principų įeina ir Ministerijos pareiga, kai jai pavaldžios institucijos nevykdo ar netinkamai vykdo savo pareigas, imtis aktyvių veiksmų, siekiant kuo tiksliau nustatyti ir (ar) atkurti visas esmines ir reikšmingas aplinkybes, ir ši rūpestingumo pareiga negali būti aiškinama kaip neproporcingos administracinės naštos centrinei valstybės institucijai (šiuo atveju Ministerijai) nustatymas. Taip pat teisėjų kolegija šiuo aspektu taip pat pažymi, kad, kaip jau buvo minėta, NVSC yra tik viena iš įstaigų, kuri pagal Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme nustatytą kompetenciją vykdo užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę. 

51.       Nagrinėjamos bylos kontekste, akcentuotina, jog Vyriausybė 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503 (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d.) patvirtino Valstybinį ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, pagal kurį valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas atsako už valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimą ir jos padarinių šalinimo organizavimą (20 p.). Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2020 m. vasario 27 d. potvarkiu Nr. 43 valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovu paskirtas sveikatos apsaugos ministras A. V. (neteko galios 2020 m. gruodžio 16 d.), o Vyriausybės 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1419 valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dėl Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės valstybės operacijų vadovu paskirtas sveikatos apsaugos ministras A. D.. Šis nutarimas galiojo iki 2022 m. gegužės 1 d. 

52.       Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 2 priedo „Valstybės lygio ekstremaliųjų situacijų valdymo organizavimas“ 7 punkte nurodyta, jog už pavojingos ar ypač pavojingos užkrečiamosios ligos (epidemijos ir (ar) pandemijos, bioterorizmas) valdymą atsakinga Ministerija, kuri koordinuoja asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros organizavimą; įvertina susidariusią ekstremaliąją situaciją, nustato pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei; <...>; organizuoja epidemiologinį tyrimą ir dalyvauja organizuojant kontrolės (valdymo) priemones; kontroliuoja, kaip užkrėstoje teritorijoje taikomos kontrolės (valdymo) priemonės, ir vertina jų veiksmingumą; koordinuoja medicininę-karantininę kontrolę pasienio kontrolės punktuose, siekdama apsaugoti Lietuvos Respublikos teritoriją nuo užkrečiamųjų ligų, taršos įvežimo ir išplitimo ar kito biologinės kilmės įvykio.

53.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutarties išaiškinimus dėl Įsakymo dėl tarnybinio nusižengimo 1.3, 1.5, 1.6 ir 1.7 punktų ir tikrindama šių punktų pagrįstumą ir teisėtumą, nustatė, kad Įsakymo dėl tarnybinio nusižengimo 1.3 punkte įvardyta, jog pareiškėjas pažeidė Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 3 straipsnio 5 punktą, 7 straipsnio 3 dalies 3 punktą, 12 straipsnį, 15 straipsnio 3 ir 15 punktus. Atsakovas 2023 m. birželio 15 d. paaiškinimuose, individualizuodamas pažeidimą, nurodė, kad pareiškėjas netinkamai vykdė užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę, bei pažymėjo, kad NVSC pareigos ir pareiškėjo neveikimas detaliai nurodyti Išvados 21–22 puslapiuose.

54.       Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo 2023 m. birželio 15 d. paaiškinimuose (2.31 punkte pateiktoje lentelėje) nurodytą pažeidimo individualizavimą, pirmiausia atkreipia dėmesį, kad atsakovas šiuose paaiškinimuose remiasi Išvados puslapių numeriais, tačiau tiek pareiškėjo kartu su skundu pateiktoje Išvados kopijoje, tiek atsakovo byloje pateiktoje Išvados kopijoje puslapiai nėra sunumeruoti. Šiuo atveju teisėjų kolegija remiasi pareiškėjo pateiktos Išvados kopijos, kuri byloje pateikta kartu su pareiškėjo skundu, versija.

55.       Atsakovo 2023 m. birželio 15 d. paaiškinimuose akcentuojamuose Išvados 21–22 puslapiuose nurodyta, kad Nuostatuose įtvirtinta, jog NVSC paskirtis – pagal kompetenciją įgyvendinti valstybės politiką visuomenės sveikatos priežiūros ir vartotojų teisių apsaugos srityse, vertinti ir valdyti riziką žmonių sveikatai, susijusią su paslaugomis, gaminiais, aplinkos veiksniais ir užkrečiamosiomis ligomis, pagal kompetenciją dalyvauti valdant ekstremaliąsias sveikatai situacijas, organizuoti ir vykdyti pasirengimo ekstremaliųjų sveikatai situacijų atvejams planavimą, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka vykdyti administracinių nusižengimų teiseną (dėl užkrečiamųjų ligų teisės aktų nuostatų nesilaikymo). Nuostatuose įtvirtinti pagrindiniai NVSC veiklos tikslai, vienas iš jų – pagal kompetenciją vykdyti užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę. NVSC pagal kompetenciją vykdydamas užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę vykdo užkrečiamųjų ligų epidemiologinę priežiūrą, atlieka užkrečiamųjų ligų atvejų ir jų protrūkių epidemiologinį ištyrimą, atvejų valdymą ir protrūkių likvidavimą, planuoja, organizuoja ir vykdo analitinius epidemiologinius tyrimus (paplitimo, atvejo-kontrolės, kohortinius), atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. Nuostatų 15 punkte įtvirtina, kad NVSC vadovauja direktorius. NVSC direktorius yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas Ministrui. Būtent NVSC direktorius (Nuostatų 16 p.) planuoja, organizuoja, kontroliuoja NVSC darbą ir atsako už NVSC veiklos tikslų pasiekimą ir funkcijų atlikimą; užtikrina, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų. Ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo (toliau – ir Operacijų vadovas) 2020 m. balandžio 1 d. sprendime Nr. V-671 „Dėl informacijos apie Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) laboratorinių tyrimų rezultatus teikimo“ (2020 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. V-2713 redakcija) įtvirtinta pareiga Lietuvos statistikos departamentui išplatinti informaciją apie Covid-19 ligą (koronaviruso infekciją) (bendrą patvirtintų atvejų skaičių konkretiems žmonėms, sergančių žmonių skaičių, per vakar dieną patvirtintų naujų (neįtraukiant pakartotinų tyrimų) atvejų skaičių, mirusių žmonių skaičių, užsikrėtusiųjų, mirusių dėl kitų priežasčių, skaičių, pasveikusių žmonių skaičių, izoliacijoje esančių žmonių skaičių). Ministro –Operacijų vadovo 2020 m. balandžio 9 d. sprendime Nr. V-807 „Dėl Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) protrūkių tyrimo ir informacijos teikimo“ įtvirtintas pavedimas NVSC ir Ministro įgaliotiems asmenims atlikti protrūkio tyrimus (epidemiologinę diagnostiką). Ministro – Operacijų vadovo 2020 m. kovo 30 d. sprendime Nr. V-610 „Dėl informacijos teikimo“ (2020 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. V-620 redakcija) įtvirtintas įpareigojimas visų savivaldybių mobilių punktų koordinatoriams, gavus informaciją apie teigiamus asmenų koronaviruso SARS-CoV-2 (Covid-19) tyrimų rezultatus, nedelsiant pateikti tokių asmenų tikslius duomenis NVSC. 2020 m. gruodžio 30 d. priimtas Vyriausybės nutarimas Nr. 1469 „Dėl Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) statistinio tyrimo atlikimo“, kuriuo Lietuvos statistikos departamentui pavedama atlikti Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) statistinį tyrimą. Tokio tyrimo tikslas – rengti, teikti ir skelbti operatyvius ir detalius Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) paplitimo, testavimo, sergamumo, mirtingumo, vakcinacijos, sveikatos priežiūros įstaigų veiklos ir resursų rodiklius, leidžiančius atlikti išsamią Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) pandemijos analizę, priimti pagrįstus jos valdymo sprendimus ir prognozuoti eigą. Taip bus sudarytos prielaidos rengti ir skelbti operatyvią ir detalią Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) paplitimo, sergamumo, mirtingumo, vakcinacijos, sveikatos priežiūros įstaigų veiklos ir resursų rodiklius, bus sudaryta galimybė rinkti, apdoroti, analizuoti operatyvius duomenis iš jų pirminių šaltinių ir pateikti sprendimų priėmėjams informaciją, reikalingą priimant duomenimis grįstus sprendimus, atverti minėtus duomenis, užtikrinant jų konfidencialumą, išsamiai ir reguliariai informuoti žiniasklaidą ir kitas visuomenės grupes. Nutarimas įgyvendinamas Lietuvos statistikos departamento įgyvendinamo projekto „Valstybės duomenų valdysenos informacinės sistemos sukūrimas, integruojant esamų valstybės informacinių sistemų duomenis, realizuojant jų atvėrimą ir eksperimentavimo platformas (sandbox’us)“ kontekste. Įgyvendinant nutarimą, Lietuvos statistikos departamentas rengs, teiks ir skelbs šiuos pagrindinius operatyvius ir detalius sprendimų priėmėjams, mokslininkams ir visuomenei informuoti reikalingus Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) paplitimo, sergamumo, mirtingumo, vakcinacijos, sveikatos priežiūros įstaigų veiklos ir resursų rodiklius.

56.       Teisėjų kolegija, įvertinusi šias atsakovo nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovo konstatavimas, jog pareiškėjas netinkamai vykdė užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę, yra deklaratyvus. Įsakymo dėl tarnybinio nusižengimo 1.3 punkte nurodytas pažeidimas nėra atskleistas konkrečiais faktais ir tinkamai individualizuotas, todėl pritartina pareiškėjo pozicijai, kad atsakovas nepateikė jokių konkrečių jo (NVSC direktoriaus) veikimo ar neveikimo faktų, kuriais būtų pažeidžiamos konkrečių teisės aktų nuostatos.

57.       Įsakymo dėl tarnybinio nusižengimo 1.5 punkte įvardyta, kad pareiškėjas pažeidė Nuostatų 3, 9, 10.4, 10.10, 11, 14, 15, 16, 18.2 ir 18.3 punktus – neužtikrinamas pagrindinių NVSC tikslų įgyvendinimas, susijęs su užkrečiamųjų ligų profilaktika ir kontrole, netinkamai vykdomos funkcijos, susijusios su užkrečiamųjų ligų epidemiologine priežiūra, NVSC direktorius neužtikrina tinkamo įstaigos darbo planavimo, organizavimo ir kontroliavimo.

58.       Atsakovas 2023 m. birželio 15 d. paaiškinimuose, individualizuodamas šį pažeidimą, nurodė, kad iš byloje surinktų duomenų matyti, jog Ministerija rūpinosi, kad NVSC procesai vyktų sklandžiai, pasitelkiant kitų institucijų žmogiškuosius išteklius, nors pagal Nuostatų 16.1 punktą būtent NVSC direktoriaus pareiga yra planuoti, organizuoti, kontroliuoti NVSC darbą ir atsakyti už NVSC veiklos tikslų pasiekimą ir funkcijų atlikimą (Išvados 20–21 psl.). Pareiškėjas teikė paaiškinimus, kad NVSC direktorius neturi įgaliojimų pavesti vykdyti NVSC funkcijas kitų įstaigų ir organizacijų darbuotojams, todėl dėl Ministerijai pavaldžių įstaigų darbuotojų pasitelkimo turėjo kreiptis į Operacijų vadovą, taip pat teikė paaiškinimus apie žmogiškųjų išteklių valdymą NVSC ekstremaliosios situacijos metu.

59.       Įvertinus atsakovo nurodytas aplinkybes, dėl kurių Įsakymo dėl tarnybinio nusižengimo 1.5 punkte konstatuotas pažeidimas, darytina išvada, kad atsakovas tik deklaratyviai nurodo, jog NVSC direktorius netinkamai vykdė savo pareigas planuoti, organizuoti, kontroliuoti NVSC darbą ir atsakyti už NVSC veiklos tikslų pasiekimą ir funkcijų atlikimą. Įsakymo dėl tarnybinio nusižengimo 1.5 punkte nurodytas pažeidimas nėra atskleistas konkrečiais faktais ir tinkamai individualizuotas. 

60.       Įsakymo dėl tarnybinio nusižengimo 1.6 punkte nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Ministro – Operacijų vadovo 2020 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. V-807 „Dėl Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) protrūkių tyrimo ir informacijos teikimo“ 1 punktą. Atsakovas 2023 m. birželio 15 d. paaiškinimuose, individualizuodamas pažeidimą, nurodė, kad neįvykdytas Ministro pavedimas vykdyti protrūkio tyrimus (epidemiologinę diagnostiką), 2020 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. V-807 1.1 ir 1.4 punktais pavesta NVSC atlikti protrūkio tyrimą kartu su operatyviąja visuomenės saugos kontrole bei teikti informaciją Ministerijai nedelsiant, o apibendrintą informaciją – kasdien iki 16 val. (Išvados 20 psl.). NVSC direktorius pavėluotai planavo ir organizavo patvirtinto atvejo ištyrimo ir sąlytį turėjusių asmenų atsekamumo užtikrinimo veiksmus (Išvados 16–17 psl.). Pavyzdžiui, NVSC vadovas neužtikrino, kad sąlytį su patvirtintu Covid-19 atveju turėję asmenys būtų informuoti apie turėtą sąlytį ir privalomą izoliaciją per rekomenduojamą 24 val. laikotarpį. Vėluojantis atvejų ištyrimas ir susisiekimas su sąlytį turėjusiais asmenimis kėlė didelį sąmyšį visuomenėje (Išvados 16 psl.). NVSC neturėjo jokio plano sąlytį turėjusių asmenų atsekamumo procesams vykdyti ir problemoms spręsti (Išvados 17 psl.).

61.       Pareiškėjas, nesutikdamas su nustatytu pažeidimu, nurodo, kad NVSC vykdė Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme bei kituose teisės aktuose numatytas žmonių užkrečiamųjų ligų valdymo priemones, įskaitant atvejo epidemiologinės diagnostikos vykdymą, konkrečius veiksmus, susijusius su teisės aktų nuostatų įgyvendinimu vykdydavo NVSC padaliniai bei juose dirbantys darbuotojai atsakingi už užkrečiamųjų ligų valdymą. NVSC padalinių, darbuotojų atsakomybės, teisės ir pareigos įtvirtinti NVSC direktoriaus įsakymais patvirtintuose NVSC padalinių, atsakingų už užkrečiamųjų ligų valdymą, nuostatuose bei šiuose padaliniuose dirbančių darbuotojų pareigybių aprašymuose. Patvirtintų atvejų tyrimus NVSC atlieka už užkrečiamųjų ligų valdymą atsakingi specialistai, kurių funkcijos apibrėžtos jų pareigybių aprašymuose, bei padalinių, kuriuose jie dirba, nuostatuose. NVSC darbuotojai, gavę informaciją apie patvirtintą atvejį, su juo susisiekdavo per 24 val., išskyrus atvejus, kai NVSC negaudavo informacijos apie patvirtinto atvejo kontaktus (telefono numerio), apie tai ne kartą NVSC informavo Ministeriją, teikė siūlymus dėl privalomo duomenų kaupimo apie paciento telefono numerį e.sveikatoje, Ministerija nesiėmė jokių veiksmų dėl NVSC iškeltos problemos sprendimo. 2020 metų pabaigoje – 2021 metų pradžioje Ministerija neužtikrino laiku atliekamų Covid-19 tyrimų, asmenys, jaučiantys simptomus šio tyrimo turėdavo laukti apie savaitę (teigiamas Covid-19 tyrimo rezultatas ir būdavo atvejo patvirtinimas), o didelės rizikos sąlytis buvo vertinamas nuo simptomų atsiradimo, susidarydavo gana ilgas laiko tarpas tarp atvejo patvirtinimo ir su juo turėtą sąlytį, kuris būdavo atitinkamai prieš savaitę ir ilgiau iki atvejo patvirtinimo. Apie tokią situaciją NVSC irgi ne kartą informavo Ministeriją. NVSC taip pat sulaukdavo neigiamos gyventojų reakcijos, kai jie būdavo informuojami apie sąlytį, turėtą prieš keletą dienų ar net prieš savaitę, bet tai įvykdavo ne dėl to, kad NVSC darbuotojai nesusiekdavo su jais, bet dėl to, kad atvejo patvirtinimas užtrukdavo, t. y. asmuo, jaučiantis simptomus, negalėdavo iš karto užsiregistruoti ir patekti Covid-19 tyrimui atlikti.

62.       Pažymėtina, kad Įsakymo dėl tarnybinio nusižengimo 1.6 punkte įvardijamo 2020 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. V-807 „Dėl Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) protrūkių tyrimo ir informacijos teikimo“ 1 punktu buvo pavesta NVSC visais atvejais, kai stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose nustatomi Covid-19 ligos grupiniai susirgimai ar protrūkiai: 1.1. atlikti protrūkio tyrimą (epidemiologinę diagnostiką) kartu su operatyviąja visuomenės sveikatos saugos kontrole; 1.4. teikti informaciją apie stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose nustatytus protrūkius ir darbuotojų susirgimus Ministerijai telefonu nedelsiant nustačius atvejį ar paaiškėjus kitoms svarbioms aplinkybėms, o apibendrintą informaciją – kiekvieną dieną iki 16 val. elektroniniu paštu (nurodomi konkrečių asmenų elektroninių paštų adresai). 

63.       Nagrinėjamu atveju atsakovas aiškiai ir konkrečiai neįvardijo pareiškėjo padaryto pažeidimo, siejamo su 2020 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. V-807 „Dėl Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) protrūkių tyrimo ir informacijos teikimo“ 1.1 ir 1.4 punktų pažeidimais.

64.       Įsakymo dėl tarnybinio nusižengimo 1.7 punkte įvardyta, kad pareiškėjas pažeidė Asmenų, sergančių Covid-19 liga (koronaviruso infekcija), asmenų, įtariamų, kad serga Covid-19 liga (koronaviruso infekcija), ir asmenų, turėjusių sąlytį, izoliavimo namuose, kitoje gyvenamojoje vietoje ar savivaldybės administracijos numatytose patalpose taisyklių, patvirtintų Ministro 2020 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. V-352, 5.1.1, 5(1).3, 6.1, 6.4, 7, 24 ir 30 punktus (nenurodyta taikoma redakcija (pažymėtina, kad iš pareiškėjo skundo 3, 4.1 ir 4.2 punktų ir atsakovo 2021 m. gegužės 19 d. rašytinių paaiškinimų 2.11 ir 2.14 punktų matyti, jog dėl punktų redakcijos yra kilęs ginčas)), Ministro – Operacijų vadovo 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. V-1816 (2020 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. V-3083 redakcija) 3 punktą.

65.       Atsakovas 2023 m. birželio 15 d. paaiškinimuose, individualizuodamas pažeidimą, nurodė, kad netinkamai organizuojami NVSC procesai dėl sąlytį turėjusių asmenų atsekamumo ir valdymo, t. y. kilus antrajai Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) bangai, procesai buvo perorganizuoti ir optimizuoti nepakankamai greitai, atsižvelgiant į itin skubų tokių procesų tobulinimo poreikį; NSVC galėjo ir turėjo vadovautis tiek Ministerijos, tiek Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (toliau – ir ECDC), Pasaulio sveikatos organizacijos ar kitų kompetentingų visuomenės sveikatos institucijų skelbiamomis rekomendacijomis dėl sąlytį turėjusių asmenų atsekamumo ir valdymo bei atitinkamai organizuoti įstaigos procesus (Išvados 16 psl.). Sprendimo Nr. V-1816 3 punktu pavesta NVSC užtikrinti duomenų suvedimą į NVSC informacinę sistemą (IT platformą „Juvare“) ne vėliau kaip per 24 val. nuo duomenų gavimo ir pateikimo kontroliuojamiems subjektams. 2020 m. gruodžio 13 d. duomenimis, NVSC specialistai su asmenimis susisiekia per 24 val. nuo diagnozės patvirtinimo ir tokie atvejai sudaro 60–70 proc. visų patvirtintų atvejų. Kai patvirtintų atvejų telefono numeriai yra žinomi, jų sąlytį turėjusiems asmenims SMS žinutės išsiunčiamos per 24 val. (100 proc.). Tokie rezultatai pasiekti tik gruodžio mėnesį, nors ženklus sergamumo kilimas buvo stebimas jau nuo jau spalio mėnesio antros pusės. Vėluojantis atvejų ištyrimas ir susisiekimas su sąlytį turėjusiais asmenimis kėlė didelį sąmyšį visuomenėje (Išvados 18 psl.).

66.       Pareiškėjas nurodo, kad NVSC savo veikloje vadovavosi Lietuvos Respublikos teisės aktų bei tarptautinių organizacijų rekomendacijomis. NVSC darbo procesai buvo perorganizuojami operatyviai, atsižvelgiant ekstremaliosios situacijos pradžioje nuolat besikeitusį Covid-19 ligos atvejo apibrėžimą bei nuolat besikeitusius Operacijų vadovo sprendimus (kurie nebūdavo derinami su NVSC) ir kartais įsigaliodavo ir turėdavo būti įgyvendinami per kelias valandas. Apie vis didėjančią asmenų, kuriems patvirtinta Covid-19 ir kurių telefono numerio nėra e.sveikatoje, dalį, būtent NVSC informavo Ministeriją dar žymiai anksčiau, nei 2020–2012 metais, ir siūlė būdus problemai spręsti. 2020 metų pabaigoje asmenų be telefono numerio dalis pasiekė apie 30 proc. Pareiškėjo teigimu, tai įvyko Ministerijai padidinus įstaigų, galinčių atlikti Covid-19 ligos diagnostinius tyrimus, bet neprivalančių suvesti paciento telefono numerio į e.sveikatą.

67.       Pažymėtina, kad Ministro – Operacijų vadovo 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas Nr. V-1816 (2020 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. V-3083 redakcija) yra dėl asmenų, kuriems skirta izoliacija, kontrolės, taip pat jis skirtas užtikrinti asmenų, grįžusių ar atvykusių iš užsienio valstybių, izoliacijos kontrolę. Šio sprendimo 3 punkte nurodyta NVSC užtikrinti duomenų suvedimą į NVSC informacinę sistemą (IT platformą „Juvare“) ne vėliau kaip per 24 val. nuo duomenų gavimo ir pateikimą kontroliuojantiems subjektams. Atsakovas nurodo 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. V-3083 redakciją, kuri įsigaliojo 2021 m. sausio 1 d., tačiau apibūdindamas pareiškėjo neteisėtus veiksmus (neveikimą) nenurodo tiksliai, kada pareiškėjas padarė šį pažeidimą, išskyrus tai, kad 2020 m. gruodžio 13 d. duomenimis, NVSC specialistai su asmenimis susisiekia per 24 val. nuo diagnozės patvirtinimo ir tokie atvejai sudaro 60–70 proc. visų patvirtintų atvejų, kai patvirtintų atvejų telefono numeriai yra žinomi, jų sąlytį turėjusiems asmenims SMS žinutės išsiunčiamos per 24 val. (100 proc.), tačiau tokie rezultatai pasiekti tik gruodžio mėnesį, nors ženklus sergamumo kilimas buvo stebimas jau nuo jau spalio mėnesio antros pusės.

68.       Nagrinėjamu atveju atsakovo Išvados 16 puslapyje nurodytas apibendrintas teiginys, kad procesai dėl sąlytį turėjusių asmenų atsekamumo ir valdymo buvo perorganizuoti ir optimizuoti nepakankamai greitai, yra deklaratyvus, nepagrįstas teisės aktų nuostatomis. Teiginys, kad NVSC nesivadovavo Ministerijos, ECDC, Pasaulio sveikatos organizacijos ar kitų kompetentingų visuomenės sveikatos institucijų skelbiamomis rekomendacijomis dėl sąlytį turėjusių asmenų atsekamumo ir valdymo, nėra pagrįstas faktiniais duomenimis.

69.       Atsakovas, įrodinėdamas, kad pareiškėjas netinkamai organizavo NVSC procesus dėl sąlytį turėjusių asmenų atsekamumo ir valdymo, šį pažeidimą sieja su vėluojančiu atvejų ištyrimu ir susisiekimu su sąlytį turėjusiais asmenimis, yra nurodęs aplinkybes, dėl kurių nustatė šį pažeidimą, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu pasisakys vėliau. 

70.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutarties išaiškinimus dėl Įsakymo dėl tarnybinio nusižengimo 1.1, 1.2, 1.4 ir 1.8 punktų, nagrinėdama atsakovo nurodytus pareiškėjo padarytus pažeidimus, kurie išdėstyti Įsakymo dėl tarnybinio nusižengimo 1.1, 1.2, 1.4 ir 1.8 punktuose, nustatė, kad šio įsakymo 1.1 punkte įvardyta, jog pareiškėjas pažeidė Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 3 straipsnį – dėl NVSC vadovo neveikimo nėra tinkamai apdorojami, sisteminami ir teikiami kitoms institucijoms reikiami duomenys, o tai suteikia pagrindą teigti, kad keliama reali grėsmė visų šalies gyventojų sveikatai. 

71.       Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 3 straipsnis nustato Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinę sistemą (ULSVIS), jos valdytojo bei tvarkytojų kompetenciją. Pagal šio straipsnio 1 dalį, visos diagnozuotos užkrečiamosios ligos ir išskirti šių ligų sukėlėjai registruojami Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinėje sistemoje; informacijos perdavimo valstybės informacinei sistemai tvarką ir terminus nustato Ministerija. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos valdytojas yra Ministerijos įgaliota institucija. Vadovaujanti informacinės sistemos tvarkymo įstaiga yra Ministerijos įgaliota institucija, kuri yra atsakinga už informacinės sistemos duomenų tvarkymą ir jų saugą, tinkamą šios informacinės sistemos funkcionavimą bei priežiūrą. Informacinės sistemos duomenų teikėjai – juridiniai bei fiziniai asmenys, licencijuoti sveikatos priežiūros veiklai, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, registruojanti bendras gyvūnų ir žmonių užkrečiamąsias ligas ir jų sukėlėjus, taip pat kitos valstybės institucijos, pagal kompetenciją vykdančios užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę, informacinės sistemos nuostatų nustatyta tvarka ir terminais teikia duomenis vadovaujančiai informacinės sistemos tvarkymo įstaigai. Informacinės sistemos valdytojo, vadovaujančios informacinės sistemos tvarkymo įstaigos ir informacinės sistemos duomenų teikėjų kompetenciją reglamentuoja Ministro patvirtinti informacinės sistemos nuostatai.

72.       Atsakovas 2023 m. birželio 15 d. paaiškinimuose, individualizuodamas pažeidimą, nurodė, kad NVSC, kaip duomenų gavėjas, siekdamas optimizuoti veiklos procesus ir laiku gauti duomenis (pvz., užšifruotus mirusių asmenų nuo Covid-19 ligos duomenis), turėjo suformuoti konkrečių duomenų poreikį, reikalingą NVSC tiesioginėms funkcijoms atlikti, kreipiantis į VĮ Registrų centrą, tačiau tai nebuvo padaryta. Nors NVSC sutartis su VĮ Registrų centru dėl ESPBI IS duomenų teikimo (per VĮ Registrų centro infrastruktūroje įdiegtą saityno paslaugą) buvo pasirašyta 2020 m. balandžio 2 d., tuo laikotarpiu, kol buvo diegiamos integracinės sąsajos su ESPBI IS, NVSC vadovas nepasirūpino, kad duomenys iš VĮ Registrų centro būtų gaunami kitais būdais (pvz., elektroniniu paštu). NVSC turėjo kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl ESPBI IS duomenų teikimo sutarties atnaujinimo ir / ar nuolatinio duomenų teikimo (Išvados 3–4 psl.). Tai buvo padaryta tik po Ministerijos 2020 m. gruodžio 10 d. rašto Nr. (5.2.3E-302) 10-8797, kuriuo Ministerija paprašė VĮ Registrų centrą kartu su NVSC atnaujinti ESPBI IS duomenų teikimo sutartį. 2020 m. gruodžio 16 d. tarp NVSC ir VĮ Registrų centro buvo pasirašyta duomenų teikimo sutartis ir tą pačią dieną NVSC vadovui buvo pateiktas užšifruotas duomenų paketas. Nesant integracinių sąsajų, toks duomenų paketas, jei tik NVSC vadovas būtų suformavęs tokį poreikį, galėjo būti teikiamas kiekvieną dieną (Išvados 4 psl.). NVSC turėjo užtikrinti tinkamus resursus ir bendradarbiauti su VĮ Registrų centru dėl Užkrečiamųjų ligų, galinčių išplisti ir kelti grėsmę, stebėsenos ir kontrolės informacinės sistemos (ULSKIS arba „Juvare“) sprendžiant ULSKIS programavimo darbus (Ministerija ne kartą ragino NVSC atlikti šiuos veiksmus) (Išvados 4 psl.). NVSC vadovas net nebuvo paskyręs aktyviai tokius darbus koordinuojančio asmens (Išvados 4 psl.), nors ULSKIS nuostatų, patvirtintų 2020 m. gegužės 5 d., 4.1 punktu NVSC direktorius buvo įpareigotas paskirti šios sistemos saugos įgaliotinį, administratorių bei duomenų valdymo įgaliotinį. Pareiškėjas turėjo vykdyti iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų gaunamose formose Nr. 058-089-151/a pateiktų duomenų stebėseną, vertinant pačių formų gavimo datas ir formose užfiksuotas mirties datas (nes siekiant įvertinti duomenų savalaikiškumą, būtina gaunamų duomenų stebėsena) ir gaunamų duomenų patikimumo kontrolę. Tyrimo metu nustatyta, kad NVSC vadovo pateikti vienetiniai raštai patvirtina vos keleto atvejų kontrolę, kas įrodo, jog stebėsena nebuvo vykdoma sistemiškai, nebuvo bendros informacijos patikrinimo sistemos ir aiškios strategijos (Išvados 4 psl.). Siekiant optimizuoti veiklos procesus, laiku gauti duomenis ir tinkamai pasiruošti automatiniam duomenų teikimui ir gavimui, iniciatyvos imtis ir aktyviai dalyvauti turėjo būtent NVSC, pirmiausiai identifikuojant duomenų gavimo poreikį, taip pat inicijuojant duomenų mainų sutarties pasirašymą, tiek vykdant techninius pasiruošimo ir įgyvendinimo darbus. Vėliau, jau gaunant duomenis, kaip duomenų tvarkytojas NVSC turėjo skirti resursus duomenų gavimo kokybės stebėjimui ir priežiūrai (Išvados 7 psl.). Išvadoje nurodyti faktiniai duomenys patvirtina, kad būtent Ministerija, o ne NVSC vadovas rūpinosi, kad NVSC darbas vyktų sklandžiai.

73.       Pareiškėjas, nesutikdamas su šiais argumentais, nurodo, jog Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 3 straipsnis nustato, kad visos diagnozuotos užkrečiamosios ligos ir išskirti šių ligų sukėlėjai registruojami ULSVIS. NVSC atsakingi darbuotojai visus privalomojo epidemiologinio registravimo subjektus teisės aktų nustatyta tvarka registravo į ULSVIS. Visus duomenis, reikalingus NVSC tiesioginėms funkcijoms atlikti, NVSC gaudavo teisės aktų nustatyta tvarka. Registravimo aprašas numato kokius konkrečius duomenis gydymo įstaigos privalo teikti NVSC. Apie tai, kad NVSC direktorius inicijavo ULSVIS modernizavimą ir ėmėsi visų įmanomų veiksmų perimti ULSVIS, pasisakė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 29 d. nutartyje Nr. eA-493-662/2022. Atsakovas pateikia teisės aktais nepagrįstas Komisijos narių nuomones, kaip retrospektyviai turėjo elgti NVSC (pvz., 2020 m. balandžio mėnesį), t. y. tuo metu, kai ULSVIS perdavimo klausimas dar buvo sprendžiamas, ULSKIS sistema tik kuriama ir pradedama diegti, ir nei Ministerija, nei NVSC direktorius negalėjo numatyti, kad 2020 metų pabaigoje vis dar nepavyks perimti ULSVIS ir pradėti ją modernizuoti. Komisijos narių nuomonė, kaip turėjo elgtis NVSC direktorius, rodo Ministerijos siekį ULSKIS paversti į ULSVIS (ir įvykdyti tai NVSC direktoriaus veiksmais), matant, kad nepavyksta įsisavinti ULSVIS modernizuoti skirtų lėšų, bei numatant, jog už tai gali tekti atsiskaityti Vyriausybei bei prieš visuomenę. Pareiškėjo vertinimu, Komisijos narių nurodomas ULSKIS „pavertimas“ į ULSVIS kaupiant juose (ar dubliuojant) duomenis, kurie vadovaujantis Žmonių užkrečiamųjų ligų valdymo ir kontrolės įstatymu turi būti kaupiami ULSVIS, būtų neteisėtas, prieštaravęs Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo nuostatoms bei Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymui, efektyviam valstybės biudžeto lėšų panaudojimui, būtų pareikalavęs dar didesnių NVSC resursų, sukėlęs duomenų dubliavimą bei padidinęs klaidų atsiradimo tikimybę. NVSC duomenis iš gydymo įstaigų gaudavo teisės aktų nustatyta tvarka ir apimtimi, įvairios „kitos“ informacijos, anot atsakovo, kurios poreikį turėjo nustatyti NVSC direktorius, būtų buvęs neteisėtas. Iš gydymo įstaigų gaunamuose pranešimuose vertinama ir data. Gydymo įstaigoms neretai reikia laiko patvirtinti mirties priežastį (sulaukti tyrimų ir pan.), todėl mirties data pranešime ir pranešimo data gali nesutapti, o tai patvirtina ir tai, kad Ministerija, 2021 metų pradžioje naujai nustačiusi pranešimo pateikimo terminą, jį, atsižvelgusi į gydymo įstaigų nepasitenkinimą, vėliau prailgino. Visų duomenų gavimas NVSC buvo įformintas teisės aktų nustatyta tvarka, suderinus su duomenų valdytoju bei pasirašius atitinkamas sutartis.

74.       Įvertinus atsakovo teiginius, susijusius su netinkamu NVSC bendradarbiavimu su VĮ Registro centru duomenų gavimo procese, darytina išvada, kad jie nėra neindividualizuoti, nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, nurodančiomis pareiškėjui imperatyviai nustatytą veikimo būdą. Tas pats pasakytina ir apie atsakovo teiginį apie netinkamą iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų gaunamose formose Nr. 058-089-151/a pateiktų duomenų stebėsenos vykdymą.

75.       Šiuo aspektu atsakovas nurodo, kaip, jo manymu, turėjo elgtis NVSC direktorius, tačiau neįvardija teisės aktų nuostatų, kurios būtų reikalavusios NVSC direktoriui atlikti funkcijas būtent atsakovo nurodomais konkrečiais būdais ar konkrečiomis priemonėmis.

76.       Iš atsakovo nurodytų pažeidimo aplinkybių galima identifikuoti, kad buvo nustatytas ULSKIS nuostatų 4.1 punkto pažeidimas, pagrįstas pareiškėjo neveikimu, nepaskyrus ULSKIS sistemos darbus koordinuojančio asmens. Dėl šio aspekto teisėjų kolegija pasisakys vėliau.

77.       Įsakymo dėl tarnybinio nusižengimo 1.2 punkte įvardyta, kad pareiškėjas pažeidė Sveikatos sistemos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 ir 11 punktus, 59 straipsnį – NVSC neužtikrino įtvirtintų pareigų vykdymo, susijusių su užkrečiamųjų ligų informacijos valdymu, židinių ištyrimu, informacijos teikimo kitoms Lietuvos bei Europos institucijoms, direktorius, vienasmeniškai nevykdydamas įsakymuose įtvirtintų pavedimų, savo veiksmais ignoruoja ir nesilaiko norminių teisės aktų, sukuriančių teises ir pareigas visiems teisinio santykio dalyviams. NVSC vadovo sprendimas nevykdyti įsakymuose nustatytų įpareigojimų nustatytais terminais nesuderinamas su Ministerijos vykdoma valstybės politika sveikatos apsaugos srityje.

78.       Atsakovas 2023 m. birželio 15 d. paaiškinimuose, individualizuodamas pažeidimą, nurodė, kad pareiškėjo pavėluotai atlikti veiksmai ar neveikimas yra detaliai nurodyti Išvadoje (pvz., Išvados skyriuje „Dėl pavedimų vykdymo“ (20 psl.) yra išvardyti konkretūs pavedimai ir nurodyta, kaip pasireiškė jų netinkamas vykdymas). Taip pat atsakovas nurodė, kad buvo pažeistos Ministro 2020 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. V-352 patvirtintos Asmenų, sergančių Covid-19 liga (koronaviruso infekcija), asmenų, įtariamų, kad serga Covid-19 liga (koronaviruso infekcija), ir asmenų, turėjusių sąlytį, izoliavimo namuose, kitoje gyvenamojoje vietoje ar savivaldybės administracijos numatytose patalpose taisyklės (toliau – ir Izoliavimo taisyklės), kadangi procesai perorganizuoti ir optimizuoti nepakankamai greitai, o vėluojantis atvejų ištyrimas ir susisiekimas su sąlytį turėjusiais asmenimis kėlė didelį sąmyšį visuomenėje; tam galėjo turėti įtakos ir nepakankama NVSC komunikacija (Išvados 15–16 psl.).

79.       Pareiškėjas, nesutikdamas su šiais teiginiais, nurodo, kad atsakovas nepateikė jokių konkrečių jo, kaip NVSC direktoriaus, veikimo ar neveikimo faktų, kuriais būtų pažeidžiamos konkrečių teisės aktų nuostatos, NVSC vykdė visas teisės aktais pavestas funkcijas, be to, NVSC direktorius nuolat vertino rizikas, inicijavo ir vykdė NVSC funkcijų tobulinimą (pvz., organizavo tarpinstitucinius mokymus Vilniaus oro uoste, vos tik pasirodžius ECDC rekomendacijoms dėl Covid-19 valdymo, organizavo NVSC specialistų pasitarimą ir pats pristatė naująsias ECDC gaires, inicijavo ir organizavo sustiprintos medicininės-karantininės kontrolės priemones Lietuvos oro uostuose, Klaipėdos valstybiniame jūsų uoste, inicijavo ULSVIS perėmimą iš ULAC siekiant ją modernizuoti (inicijavo ir diegė ULSKIS, pasitelkė NVSC veikloje savanorius bei privataus verslo atstovus, nuolat tobulindavo NVSC darbo organizavimą bei procesus atsižvelgdamas į nuolat besikeičiančias ir skubaus įgyvendinimo reikalaujančias ECDC rekomendacijas ar Operacijų vadovo sprendimus). NVSC ir NVSC direktorius vykdė visas teisės aktais pavestas funkcijas.

80.       Atsakovo apibendrinti teiginiai, kad procesai dėl sąlytį turėjusių asmenų atsekamumo ir valdymo buvo perorganizuoti ir optimizuoti nepakankamai greitai, jog NVSC neužtikrino įtvirtintų pareigų, susijusių su užkrečiamųjų ligų informacijos valdymu, židinių ištyrimu, informacijos teikimo kitoms Lietuvos bei Europos institucijoms, vykdymu, yra deklaratyvūs, nepagrįsti teisės aktų nuostatomis ir faktinėmis aplinkybėmis.

81.       Darytina išvada, kad atsakovas sukonkretizavo, jog pareiškėjas pavėluotai ar netinkamai vykdė Išvados dalyje „Dėl pavedimų vykdymo“ įvardytus atsakovo pavedimus, kad pareiškėjas atsakingas už vėlavimą ištirti atvejus ir susisiekimą su sąlytį turėjusiais asmenimis. Dėl to bus pasisakyta vėliau.

82.       Įsakymo dėl tarnybinio nusižengimo 1.4 punkte įvardyta, kad pareiškėjas pažeidė Pareigybės aprašymo 4, 7.1, 7.2, 7.3, 7.4, 7.5, 7.8, 7.9–7.16, 7.18–7.22 punktų nuostatas – NVSC vadovo pareigybė skirta šio centro darbui organizuoti bei atsakyti už jo veiklą įgyvendinant atitinkamų teisės aktų nuostatas. Šiuo atveju Ministro įsakymų ir įstatymuose įtvirtintų nuostatų nevykdymas pažeidžia šį reikalavimą, tai pasireiškia netinkamu NVSC darbo organizavimu, kontroliavimu bei NVSC darbo planavimu. NVSC vadovas turi būti aktyvus ir užtikrinti ne tik teisės aktų laikymąsi, bet turi tinkamai planuoti įstaigos darbą, koordinuoti įstaigoje esančius procesus, laiku ir kokybiškai vykdyti pavedimus.

83.       Atsakovas 2023 m. birželio 15 d. paaiškinimuose, individualizuodamas pažeidimą, nurodė, kad tiek pagal NVSC nuostatus, tiek pagal Pareigybės aprašymo nuostatas būdamas atsakingu už NVSC veiklos organizavimą ir teisėtumą, pareiškėjas neužtikrino sprendimų, reikalingų procesams suvaldyti ir juos optimizuoti krizės valdymo kontekste, priėmimo, teisės aktų reikalavimų ir tokiais savo veiksmais / neveikimu (Ministro įsakymų nevykdymu) pažeidė Pareigybės aprašyme numatytas pareigas (Pareigybės aprašymo 4, 7.1, 7.2, 7.3, 7.4, 7.5, 7.8, 7.9, 7.10, 7.12, 7.13, 7.15, 7.16 ir 7.22 p.) (Išvados 27 psl.). Pavyzdžiui, pareiškėjas neorganizavo žmogiškųjų išteklių paieškos, nesiėmė jokių veiksmų, darbuotojų poreikis sprendžiamas Ministerijos iniciatyva, priimant Operacijų vadovo sprendimus, kuriais prašoma karių, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ir kitų įstaigų pagalbos. Tokiu būdu pažeistos Pareigybės aprašyme įtvirtintos NVSC vadovo pareigos efektyviai planuoti ir organizuoti NVSC veiklą, vertinti ir valdyti riziką žmonių sveikatai, susijusią su užkrečiamosiomis ligomis (Pareigybės aprašymo 4 p.); planuoti, organizuoti, kontroliuoti NVSC darbą ir atsakyti už šio centro veiklos tikslų pasiekimą bei funkcijų atlikimą (Pareigybės aprašymo 7.1 p.) (Išvados 9–12 psl.). Taip pat Pareigybės aprašymo 7.20 punkte įtvirtinta NVSC vadovo pareiga užtikrinti, kad viešai ir oficialiai tarnybos klausimais reiškiama nuomonė neprieštarautų oficialiai Ministerijos nuomonei. Pareiškėjas pažeidė šią pareigą, kadangi viešai pateikė klaidinančią / tiesos neatitinkančią informaciją, susijusią su mirčių nuo Covid-19 ligos stebėsena. Pareiškėjas 2021 m. sausio 6 d. laidoje „Panorama“ nurodė, kad savarankiškai, be Ministerijos įtakos, viešai kilus diskusijoms (laidos 6 min.) NVSC sudarė sutartį su VĮ Registrų centru, sutikslino mirčių skaičių ir informavo Ministrą (Išvados 7–8 psl.). Pareiškėjas 2021 m. sausio 3 d. spaudos konferencijos metu pateikė netikslią ir klaidinančią informaciją apie pasitelktus žmogiškuosius išteklius, t. y. nurodė, kad informavo Ministeriją, jog NVSC yra 100 žmonių trūkumas, tačiau iš Ministerijos nėra jokio atsakymo (Išvados 14 psl.). Pareiškėjas pažeidė pareigą laiku ir kokybiškai vykdyti Ministerijos pavedimus (Pareigybės aprašymo 7.19 p.).

84.       Pareiškėjas nesutinka su atsakovo teiginiais ir nurodo, kad jis, būdamas NVSC direktoriumi, nuolat tobulindavo NVSC darbo organizavimą bei procesus atsižvelgdamas į nuolat besikeičiančias ir skubaus įgyvendinimo reikalaujančias ECDC rekomendacijas ar Operacijų vadovo sprendimus, siekdamas kuo racionalesnio NVSC žmogiškųjų išteklių panaudojimo. Jis pasitelkė savanorius, verslo atstovus bei kitų Ministerijos pavaldžių įstaigų darbuotojus, o taip pat Lietuvos kariuomenę. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad NVSC direktorius neturi įgaliojimą tiesiogiai pavesti vykdyti funkcijas kitų Ministerijai pavaldžių ar nepavaldžių įstaigų darbuotojams, Lietuvos kariuomenei. Kitų Ministerijos pavaldžių įstaigų darbuotojai buvo pasitelkiami Operacijų vadovo sprendimu, prieš tai, NVSC direktoriui pasikreipus į Operacijų vadovą dėl papildomų žmogiškųjų išteklių skyrimo. Lietuvos kariuomenė NVSC pavestoms funkcijoms vykdyti pasitelkta teisės aktų nustatyta tvarka. Savanoriai pasitelkti tiesiogiai, NVSC direktorius pasirašė su jais savanorystės sutartis, organizavo jų apmokymą.

85.       Iš nurodytų atsakovo argumentų matyti, kad iš esmės buvo konkrečiau įvardytas pareiškėjo pažeidimas, siejamas su klaidinančios informacijos skleidimu visuomenei, t. y. Pareigybės aprašymo 7.20 punkto pažeidimu (NVSC vadovo pareiga užtikrinti, kad viešai ir oficialiai tarnybos klausimais reiškiama nuomonė neprieštarautų oficialiai Ministerijos nuomonei), su Ministro įsakymų nevykdymu (Pareigybės aprašymo 7.19 p.) (dėl šio pažeidimo bus pasisakyta vėliau), tačiau kiti teiginiai, kad pareiškėjas neužtikrino sprendimų, reikalingų procesams suvaldyti ir juos optimizuoti krizės valdymo kontekste, priėmimo, nesilaikė teisės aktų reikalavimų, yra deklaratyvūs. Dėl to, kad pareiškėjas neva neorganizavo žmogiškųjų išteklių paieškos – atsakovas nenurodė teisės aktų, reikalavusių konkrečiais būdais ar konkrečiomis priemonėmis pagal NVSC direktoriaus pareigybei priskirtas kompetencijas ir funkcijas pasitelkti žmogiškuosius išteklius iš NVSC ir kitų įstaigų ar organizacijų valdyti Covid-19. Byloje yra Ministro – Operacijų vadovo 2020 m. spalio 27 d. sprendimas Nr. V-2376, kuriuo pavesta NVSC direktoriui pasitelkti į pagalbą savanorius, atsakovas neįrodinėja, kad NVSC šios pareigos nevykdė. Atsakovas iš esmės siekia įrodyti tai, kad Ministerija rūpinosi žmogiškaisiais ištekliais, o ne NVSC. Tačiau, kaip ir minėta, Ministerija taip pat turėjo imtis veiksmų, reikalingų tam, kad būtų užtikrintas tinkamas ir efektyvus Covid-19 sukeltos pandemijos valdymas bei kad NVSC galėtų įgyvendinti savo funkcijas, įtvirtintas teisės aktuose, bei Ministro – Operacijų vadovo nurodymus, susijusius su Covid-19 sukeltos pandemijos valdymu.

86.       Įsakymo dėl tarnybinio nusižengimo 1.8 punkte įvardyta, kad pareiškėjas pažeidė VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 12 punktą, 3 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 3, 4 ir 5 punktus – valstybės tarnautojas turi atsakyti už savo veiksmų padarinius, naudojamos informacijos, dokumentų tinkamą naudojimą ir konfidencialumą; įstaigos ar institucijos vadovo reikalavimu atsiskaityti už savo veiklą, nors pareiškėjas savo kaltės nepripažįsta, tačiau įstaigos veikla nėra tinkama, neužtikrinamas tinkamas NVSC funkcijų vykdymas, o būtent vadovas atsakingas už tinkamą įstaigos darbo organizavimą. Profesionalumas – valstybės tarnautojas turi siekti aukščiausios kokybės tarnybinės veiklos rezultatų, deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti, šiuo atveju vadovas nevykdydamas teisės aktų reikalavimų, nevykdydamas Ministro pavedimų ir nekoordinuodamas įstaigos darbo, veikdamas tik pagal Ministerijos pavedimus ir tai nesilaikydamas juose nustatytų terminų, nebendradarbiaudamas su kitomis institucijomis dėl tiesioginių funkcijų vykdymo neveikia kaip savo srities profesionalas ir neatlieka valstybės tarnautojui keliamų aukštų kokybės reikalavimų. Valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovas, vadovaudamasis šiame įstatyme įtvirtintais valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principais yra atsakingas už tarnybinės etikos politikos formavimą valstybės ar savivaldybės institucijoje, įstaigoje ar įstaigų sistemoje ir kontroliuoja, kaip tarnybinės etikos politika įgyvendinama. Valstybės tarnautojas turi laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, pareiškėjas savo neveikimu ir netinkamu veikimu ignoravo teisės aktų nuostatas, nesilaikė nurodytų terminų ir ekstremaliosios situacijos metu neužtikrino kokybiško NVSC darbo. Valstybės tarnautojas privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis, laikytis VTĮ, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių, vengti interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba. Pareiškėjas nevykdė Pareigybės aprašyme įtvirtintų funkcijų – neužtikrino, kad būtų laikomasi teisės aktų, neužtikrino efektyvaus NVSC darbo ir šiam centrui pavestų darbų pagal Nuostatus vykdymo, ne laiku ir nekokybiškai vykdė Ministerijos pavedimus, savo darbe nesivadovavo atsakovo nurodytais teisės aktais, Ministro įsakymais, nevykdė ir arba ne laiku įvykdė Ministro pavedimus.

87.       Atsakovas 2023 m. birželio 15 d. paaiškinimuose, individualizuodamas pažeidimą, nurodė, kad pareiškėjas, kaip pagrindinės institucijos, kurios funkcija dirbti su užkrečiamosiomis ligomis, valdyti, tirti, apskaityti, teikti informaciją Europos Sąjungos institucijoms, vadovas privalėjo rodyti iniciatyvą spręsti klausimus laiku, pritaikant sistemas besikeičiančiai situacijai (tarp pirmojo ir antrojo karantino buvo pakankamai laiko pasiruošti antrajai Covid-19 bangai pritaikant sistemas ir pasitelkiant žmogiškuosius išteklius), tačiau nebuvo ieškoma sprendimų, vykstančių pasitarimų metu buvo tik išsakomos problemos, tačiau sprendimai nebuvo siūlomi. NVSC nerodant pakankamos iniciatyvos, Ministerija visą laiką talkino NVSC vykdant jai teisės aktų nustatyta tvarka paskirtas funkcijas. Pavyzdžiui, būtent Ministerija reguliariai kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymais užtikrinti skirtingos aktualios informacijos, susijusios su konkrečiais Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atvejais, duomenų teikimą NVSC; NVSC neorganizuojant žmogiškųjų išteklių paieškos, darbuotojų poreikis buvo sprendžiamas Ministerijos iniciatyva, prašant Lietuvos kariuomenės, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ir kitų įstaigų pagalbos (Išvados 22 psl.).

88.       Pareiškėjas nurodo, kad Komisija nekorektiškai nurodo faktus apie tai, jog tik Ministerija kreipdavosi į VĮ Registrų centrą dėl duomenų gavimo. NVSC, būdamas duomenų tvarkytoju, teisės aktų nustatyta tvarka kreipdavosi į duomenų valdytoją (Ministeriją) ir gavęs suderinimą, teisės aktų nustatyta tvarka sudarydavo sutartį su VĮ Registrų centru. Būtent tokio duomenų perdavimo – gavimo įforminimo reikalaudavo VĮ Registrų centras. Jokios informacijos VĮ Registrų centras tiesiogiai kreipiantis telefonu ar elektroniniu paštu (kaip siūlė Komisija) neteikė ir nebūtų teikęs, nes tai būtų prieštaravę teisės aktų, reglamentuojančių informacinių išteklių naudojimą, pažeidimas. Jis, kaip NVSC direktorius, savo veikloje vadovavosi Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimais bei tarptautinių organizacijų rekomendacijomis; apie susidariusias problemas nuolat informuodavo Ministeriją. Ministerija būdavo informuojama apie tas problemas, kurioms spręsti reikalingas teisės aktų parengimas ar pakeitimas, ar papildomi valstybės biudžeto asignavimui. NVSC, būdamas Ministerijai pavaldžia įstaiga, savo veiklą vykdė vadovaudamasis teisės aktais (įskaitant ir Operacijų vadovo sprendimus) suteiktais įgaliojimais, metiniu veiklos planu (kuris buvo Ministerijos veiklos plano sudėtinė dalis), vykdė veiklos plane numatytas veiklas numatyta apimtimi pagal skirtus valstybės biudžeto asignavimus.

89.       Įvertinus atsakovo nurodytas aplinkybes bei pareiškėjo argumentus, darytina išvada, kad atsakovo Įsakymo dėl tarnybinio nusižengimo 1.8 punkte nėra įvardijamas konkretus pareiškėjo neva padarytas pažeidimas, o šiame punkte suformuluota tik apibendrinanti išvada dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo. Šiame punkte nurodyti argumentai, kad pareiškėjas neužtikrino tinkamo NVSC funkcijų vykdymo, neužtikrino šiam centrui pavestų darbų pagal Nuostatus vykdymo, nevykdė teisės aktų reikalavimų, Ministro pavedimų ir nekoordinavo įstaigos darbo, veikė tik pagal Ministerijos pavedimus, ne laiku ir nekokybiškai vykdė Ministerijos pavedimus, nebendradarbiavo su kitomis institucijomis dėl tiesioginių funkcijų vykdymo – pernelyg deklaratyvūs ir formalūs, nėra atskleisti konkrečiais faktais ir tinkamai individualizuoti.

90.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo nurodytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjui užduotais penkiais klausimais ir jo pateiktais atsakymais, nustatė, kad pareiškėjui buvo užduotas pirmas klausimas: „Kaip vykdoma mirčių, susijusių su Covid-19 liga, atvejų stebėsena, kokių priemonių imtasi, siekiant užtikrinti informacijos patikimumą? Kokie taikytų priemonių vykdymo rezultatai?“.

91.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. balandžio 26 d. nutartyje nurodė, kad pažeidimai turi būti sukonkretinti, t. y. individualizuoti pirmosios instancijos teisme, be kita ko, nagrinėjant: 1) kokie konkretūs pareiškėjo galimai pažeisti teisės aktai reikalavo (ir iki kada konkrečiai) konkrečiais būdais ar konkrečiomis priemonėmis pagal NVSC direktoriaus pareigybei priskirtas kompetencijas ir funkcijas vykdyti „mirčių, susijusių su Covid-19 liga, atvejų stebėseną“ ir užtikrinti „informacijos patikimumą“; 2) kada įvyko tokių konkrečių teisės aktų reikalavimų vykdyti „mirčių, susijusių su Covid-19 liga, atvejų stebėseną“ ir „užtikrinti informacijos patikimumą“ pažeidimas pareiškėjo veikimu ar neveikimu.

92.       Atsakovas, 2023 m. birželio 15 d. paaiškinimuose (2.26 punkte pateiktoje lentelėje) individualizuodamas pažeidimą, išvardijo pakankamai daug teisės aktų, lentelės grafoje „Pažeidimo individualizavimas“ šių teisės aktų nuostatų nesusiejo su pareiškėjo netinkamai atliktais ar neatliktais konkrečiais veiksmais (neveikimu) (tik nurodė, kas yra nustatyta teisės aktų normose), neįvardijo, kada įvyko tokių konkrečių teisės aktų reikalavimų vykdyti „mirčių, susijusių su Covid-19 liga, atvejų stebėseną“ ir „užtikrinti informacijos patikimumą“ pažeidimas pareiškėjo veikimu ar neveikimu. Pažymėtina, kad pareiškėjas, nurodydamas, jog jis nepažeidė atsakovo nurodytų teisės aktų reikalavimų, akcentuoja, jog jokie konkretūs teisės aktai neapibrėžia konkrečių būdų NVSC direktoriui kaip privaloma vykdyti „mirčių, susijusių su Covid-19 liga, atvejų stebėseną“ ir užtikrinti „informacijos patikimumą“, teisės aktai paveda NVSC vykdyti mirtingumo ir mirštamumo nuo užkrečiamųjų ligų stebėseną, bet nepaveda NVSC vykdyti „mirčių, susijusių su Covid-19 liga, atvejų stebėsenos“, taip pat jokie teisės aktai nenumato konkrečių būdų, kaip turėtų būti užtikrinamas iš gydymo įstaigų gaunamos informacijos patikimumas, NVSV darbuotojai nėra kompetentingi patikrinti ir įvertinti gydymo įstaigoje nustatytos klinikinės diagnozės tikslumo ir teisingumo. NVSC vykdė Operacijų vadovo sprendimus, įskaitant sprendimą vykdyti Covid-19 atvejų epidemiologinę diagnostiką (patvirtinto atvejo ištyrimą), identifikuoti protrūkius, imtis veiksmų jiems suvaldyti bei teikti informaciją apie juos. Informacija buvo teikiama ir aptariama kasdieniniuose pasitarimuose, kasdieninėse spaudos konferencijose. Informacija apie mirčių skaičiaus nuo Covid-19 nesutapimus ULSVIS ir VĮ Registrų centre esančiose informacinėse sistemose pateikta Ministrui elektroniniu paštu dar 2020 m. gruodžio viduryje. ULSVIS mirčių nuo Covid-19 skaičius nustatomas pagal Registravimo aprašo nustatyta tvarka iš gydymo įstaigų gautus specialius pranešimus, VĮ Registrų centre – pagal gydymo įstaigų suvestą informaciją į VĮ Registrų centro informacines sistemas. Atsakovas klaidinančiai tai vadina „neapskaitytomis mirtimis“. Visi iš gydymo įstaigų gauti pranešimai apie mirties nuo Covid-19 atvejus NVSC buvo suvedami į ULSVIS.

93.       Įvertinus atsakovo pateiktą individualizavimą kartu su Išvadoje nurodytomis aplinkybėmis, galima daryti išvadą, kad iš esmės atsakovas sukonkretino pažeidimą tuo aspektu, jog pareiškėjas nevykdė Ministro – Operacijų vadovo 2020 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. V-807 „Dėl Covid-19 ligos (koronoviruso infekcijos) protrūkių tyrimo informacijos teikimo“ 1.1 punkto, kuriame įtvirtintas pavedimas NVSC atlikti protrūkio tyrimus (epidemiologinę diagnostiką), ir 1.4 punkto, kuriuo pavesta NVSC teikti informaciją apie nustatytus protrūkius Ministerijai nedelsiant, o apibendrintą informaciją – kiekvieną dieną iki 16 val.; 2020 m. gruodžio 29 d. pavedimo Nr. 17-156, kuriuo NVSC įpareigotas nedelsiant pateikti informaciją dėl neapskaitytų mirčių ir epidemiologinių tyrimų skaitmenizavimo.

94.       Atsakovas nesukonkretino pareiškėjo neteisėtų veiksmų ir / ar neveikimo dėl mirčių, susijusių su Covid-19 liga, stebėsena, t. y. kad NVSC nesiėmė iniciatyvos siekiant gauti iš VĮ Registrų centro duomenis apie mirtis nuo Covid-19, kad netinkamai vykdė iš sveikatos priežiūros įstaigų gaunamų duomenų stebėseną, taip, kaip buvo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartyje. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas neatskleidė kokie teisės aktai apibrėžia konkrečius būdus, kaip privaloma vykdyti „mirčių, susijusių su Covid-19 liga, atvejų stebėseną“ ir užtikrinti „informacijos patikimumą“, kaip turėtų būti užtikrinamas iš gydymo įstaigų gaunamos informacijos patikimumas.

95.       Pareiškėjui buvo užduotas antras klausimas: „Kaip šiuo metu vykdomi patvirtintų atvejų tyrimai, kokios jų skaitmenizavimui bei optimizavimui skirtos priemonės yra planuojamos ir įgyvendintos? Kokie sprendimai reikalingi neatidėliotinam jų realizavimui?“.

96.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. balandžio 26 d. nutartyje nurodė, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas turi individualizuotai įvertinti faktines aplinkybes, kuriomis atsakovas grindžia savo išvadas dėl padaryto tarnybinio nusižengimo ir nustatyti: 1) kokie konkretūs pareiškėjo galimai pažeisti teisės aktai reikalavo (ir iki kada konkrečiai) konkrečiais būdais ar konkrečiomis priemonėmis pagal NVSC direktoriaus pareigybei priskirtas kompetencijas ir funkcijas vykdyti „patvirtintų atvejų tyrimus“, planuoti ir įgyvendinti šių tyrimui „skaitmenizavimui bei optimizavimui skirtas priemones“; 2) kada įvyko tokių konkrečių teisės aktų reikalavimų vykdyti „patvirtintų atvejų tyrimus“, planuoti ir įgyvendinti šių tyrimui „skaitmenizavimui bei optimizavimui skirtas priemones“ pažeidimas pareiškėjo veikimu ar neveikimu. Išvadoje nurodoma, kad „direktorius pavėluotai planavo ir organizavo patvirtinto atvejo ištyrimo ir sąlytį turėjusių asmenų atsekamumo užtikrinimo veiksmus“. Byloje svarbu įvertinti, kaip pagal teisės aktų reikalavimus direktorius privalėjo elgtis ir ar dėl netinkamo veikimo vėlavo planuoti bei organizuoti nurodomus veiksmus, ir tuomet padaryti išvadą, ar savo veiksmais (neveikimu) pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą. 

97.       Įvertinus atsakovo nurodytas aplinkybes, kuriomis yra įvardytas pažeidimo individualizavimas, matyti, kad nėra nurodyti jokie pareiškėjo neteisėti veiksmai (neveikimas). Atsižvelgus į nurodytus aktus ir Išvadoje nurodytas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad kaip pažeidimas yra įvardyta netinkamai vykdyta Covid-19 ligos atvejų epidemiologinė diagnostika, t. y. vėlavimas ištirti atvejus ir susisiekimą su sąlytį turėjusiais asmenimis; neįvykdytas įpareigojimas NVSC direktoriui paskirti ULSKIS saugos įgaliotinį, administratorių, duomenų valdymo įgaliotinį; 2020 m. gruodžio 29 d. pavedimas Nr. 17-156 pateikti informaciją dėl epidemiologinių tyrimų skaitmenizavimo vykdymą. Atsakovas taip pat nurodo ir Ministro – Operacijų vadovo 2020 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. V-807 „Dėl Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) protrūkių tyrimo ir informacijos teikimo“. Taip pat atsakovas nurodo Ministro – Operacijų vadovo 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. V-1816 „Dėl asmenų, kuriems skirta izoliacija, kontrolės“ (2020 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. V-3083 redakcija), kuris skirtas užtikrinti asmenų, grįžusių ar atvykusių iš užsienio valstybių, izoliacijos kontrolę. Pažymėtina, kad atsakovas kartu su paaiškinimais pateikė šio sprendimo redakciją (priedas Nr. 9), kurios 4 punkte nurodyta, kad NVSC, savivaldybių administracijų direktoriams, Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, nustačius izoliavimo reikalavimų laikymosi pažeidimus, teisės aktų nustatyta tvarka pradėti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus. Atsakovas paaiškinimuose cituoja 2020 m. gruodžio 31 d. redakcijos sprendimo 3 punkto nuostatą, kuria pavesta NVSC užtikrinti duomenų suvedimą į NVSC informacinę sistemą (IT platformą „Juvare“) ne vėliau kaip per 24 val. nuo duomenų gavimo ir pateikimo kontroliuojantiems subjektams. Pažymėtina, jog pareiškėjas nurodo, kad NVSC darbuotojai bei pasitelkti kitų institucijų darbuotojai, Lietuvos kariuomenė per 24 val. susisiekdavo su asmeniu, kuriam patvirtina Covid-19 diagnozė, jį apklausdavo, identifikuodavo didelės rizikos sąlytį turėjusius asmenis; visus duomenis darbuotojai laiku suvesdavo į naudojamas informacines sistemas.

98.       Pareiškėjui buvo užduotas trečias klausimas: „Kiek ir iš kur pasitelkiami žmogiškieji ištekliai iš NVSC ir kitų įstaigų ar organizacijų Covid-19 valdymui pagal savivaldybes? Koks yra jų veiklos vykdymo efektyvumas, vertinant vidutiniškai ištiriamų atvejų skaičių? Kaip vyksta jų koordinavimas?“.

99.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. balandžio 26 d. nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turi individualizuotai įvertinti: 1) kokie konkretūs pareiškėjo galimai pažeisti teisės aktai reikalavo (ir iki kada konkrečiai) konkrečiais būdais ar konkrečiomis priemonėmis pagal NVSC direktoriaus pareigybei priskirtas kompetencijas ir funkcijas pasitelkti „žmogiškuosius išteklius iš NVSC ir kitų įstaigų ar organizacijų Covid-19 valdymui pagal savivaldybes“ taip, kad būtų „jų veiklos vykdymo efektyvumas, vertinant vidutiniškai ištiriamų atvejų skaičių“ ir „jų koordinavimas“; 2) kada įvyko tokių konkrečių teisės aktų reikalavimų pasitelkti „žmogiškuosius išteklius iš NVSC ir kitų įstaigų ar organizacijų Covid-19 valdymui pagal savivaldybes“ taip, kad būtų „jų veiklos vykdymo efektyvumas, vertinant vidutiniškai ištiriamų atvejų skaičių“ ir „jų koordinavimas“ pažeidimas pareiškėjo veikimu ar neveikimu.

100.        Atsakovas 2023 m. birželio 15 d. paaiškinimuose išvardijo teisės aktų normas, tačiau jų nesusiejo su konkrečiais pareiškėjo neteisėtais veiksmais ir / ar neveikimu, išskyrus nurodė tai, kad pareiškėjas pažeidė Pareigybės aprašymo 7.20 punkte įtvirtintą NVSC vadovo pareigą užtikrinti, jog viešai ir oficialiai tarnybos klausimais reiškiama nuomonė neprieštarautų oficialiai Ministerijos nuomonei, kadangi 2021 m. sausio 3 d. spaudos konferencijos metu pareiškėjas pateikė netikslią ir klaidinančią informaciją apie pasitelktus žmogiškuosius išteklius, t. y. nurodė, kad informavo Ministeriją, jog NVSC yra 100 žmonių trūkumas, tačiau tariamai „iš Ministerijos nėra jokio atsakymo“.

101.        Pareiškėjui buvo užduotas ketvirtas klausimas: „Kokia šiuo metu esama didelės rizikos sąlytį turėjusių asmenų izoliavimo padėtis pagal savivaldybes? Kokie sprendimai yra atlikti ir planuojami šio proceso tobulinimui?“.

102.        Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. balandžio 26 d. nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turi individualizuotai įvertinti: 1) kokie konkretūs pareiškėjo galimai pažeisti teisės aktai reikalavo (ir iki kada konkrečiai) konkrečiais būdais ar konkrečiomis priemonėmis pagal NVSC direktoriaus pareigybei priskirtas kompetencijas ir funkcijas užtikrinti „didelės rizikos sąlytį turėjusių asmenų izoliavimo padėtį“ ir jos veiksmingumą „pagal savivaldybes“ bei „šio proceso tobulinimo“ sprendimų „atlikimą ir planavimą“; 2) kada įvyko tokių konkrečių teisės aktų reikalavimų užtikrinti „didelės rizikos sąlytį turėjusių asmenų izoliavimo padėtį“ ir jos veiksmingumą „pagal savivaldybes“ bei „šio proceso tobulinimo“ sprendimų „atlikimą ir planavimą“ pažeidimas pareiškėjo veikimu ar neveikimu.

103.        Atsakovas 2023 m. birželio 15 d. paaiškinimuose nurodė teisės aktų normas, jų iš esmės nesiedamas su pareiškėjo neteisėtais veiksmais ir / ar neveikimu. Iš to, kas nurodyta, galima spręsti, kad kalbama apie pareiškėjo pažeidimą, susijusį su vėluojančiu atvejų ištyrimu ir susisiekimu su sąlytį turėjusiais asmenimis.

104.        Atsakovas remiasi 2020 m. spalio 29 d. pasitarimo Ministerijoje su NVSC atstovais dėl keliautojų izoliavimo, Covid-19 atvejų tyrimo ir sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimo duomenimis (Išvados 15–16 psl.), nurodo, kad NVSC buvo įpareigota automatizuoti pažymos, reikalingos nedarbingumo pažymėjimo išdavimui, parengimo ir pateikimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą (toliau – ir ASPĮ) procesus; parengti atvejo ištyrimo „internetinę“ anketą, atlikti reikiamus organizavimo darbus; integruoti kontaktinių asmenų anketas į ULSKIS.

105.        Išvadoje dėl izoliavimo atsakovas įrodinėja NVSC neaktyvumą, t. y. kad NVSC tik 4 kartus teikė siūlymus tobulinti Izoliavimo taisykles, kurios buvo keistos 35 kartus, kad rekomendacijas dėl sąlytį turėjusių asmenų valdymo Lietuvoje rengė Ministerija, vadovaudamasi ECDC skelbiamais techniniais dokumentais; NSVC turėjo galimybę naudotis tiek Ministerijos, tiek ECDC, Pasaulio sveikatos organizacijos ar kitų kompetentingų visuomenės institucijų skelbiamomis rekomendacijomis. Išvadoje nurodomi pareiškėjo paaiškinimai, kad kilus antrajai Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) bangai, procesai buvo perorganizuoti, suformuota atskira darbuotojų grupė didelės rizikos sąlytį turėjusių asmenų pirminiam informavimui ir užregistravimui tyrimui, didelės rizikos sąlytį  turėjusiems asmenims pradėtos siųsti SMS žinutės apie turėtą sąlytį, privalomą izoliaciją, taip pat išsiunčiama ir nuoroda į anketą, kurią pildant sudaryta galimybė informuoti apie nedarbingumo poreikį bei pateikti sutikimą atlikti Covid-19 ligos diagnostinį tyrimą, sudaryta galimybė patiems sąlytį turėjusiems asmenims kreiptis į NVSC užpildant anketą su reikalinga informacija, kad kuo greičiau būtų pradėtas tokių asmenų informavimas ir izoliavimas, kt. Atsakovas Išvadoje pažymėjo, kad nors buvo imtasi reikalingų ir tinkamų priemonių, procesai perorganizuoti ir optimizuoti nepakankamai greitai, atsižvelgiant į tokių procesų tobulinimo poreikį. Dėl 2020 m. spalio 29 d. pasitarimo Ministerijoje su NVSC atstovais dėl keliautojų izoliavimo, Covid-19 atvejų tyrimo ir sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimo Išvadoje nurodyta, kad posėdžio metu nustatytas veiksmų, kuriuos būtina įgyvendinti tobulinant atvejo ištyrimo procesus, sąrašas ir paskirti atsakingi vykdytojai. Išvadoje pažymėta, kad dalis veiksmų, už kurių įgyvendinimą atsakingu paskirtas NVSC, 2021 m. sausio mėnesį dar nebuvo užbaigti ir nurodomi iš dalies įvykdyti pavedimai (Išvados 17 psl.).

106.        Pareiškėjas nurodo, kad NVSC nuolat automatizavo ir optimizavo procesus, susijusius su Covid-19 ligos valdymu. Nežiūrint to, kad Covid-19 ekstremaliosios situacijos metu NVSC darbo apimtys nežmoniškai padidėjo, NVSC nuolat buvo pavedami ir kiti, neretai su NVSC funkcijomis tiesiogiai nesusiję darbai bei nevertinant NVSC galimybių juos įgyvendinti (pvz., visi Ministerijos gaunami raštai Covid-19 tema buvo automatiškai persiunčiami atsakyti NVSC, NVSC buvo pavedama automatizuoti nedarbingumo pažymėjimo išdavimus, per kelias dienas sukurti mobiliąją programėlę ir pan.), visi šie pavedimai būdavo vykdomi.

107.        Apibendrinant darytina išvada, kad atsakovas sukonkretino pareiškėjo pažeidimą, susijusį su tuo, jog laiku nebuvo įvykdyti 2020 m. spalio 29 d. posėdyje nustatyti veiksmai (pavedimai). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra pateiktas šio posėdžio protokolas.

108.        Pareiškėjui buvo užduotas penktas klausimas: „Pristatyti NVSC atliktus veiksmus / priimtus sprendimus dėl 2020 m. spalio 16 d. pasitarimo, skirto Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos perdavimo problemoms spręsti, metu Ministerijos ir NVSC atstovų sutartų veiksmų vykdymo (dėl kreipimosi į Kibernetinio saugumo centrą prie Krašto apsaugos ministerijos, užpildant kibernetinio incidento pranešimo formą, dėl ULSVIS perdavimo klausimų sprendimo teismine tvarka ir kt.), pateikti kitą aktualią informaciją, susijusią su informacinės sistemos perdavimo problematika?“.

109.        Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. balandžio 26 d. nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turi individualizuotai įvertinti: 1) kokie konkretūs pareiškėjo galimai pažeisti teisės aktai reikalavo (ir iki kada konkrečiai) konkrečiais būdais ar konkrečiomis priemonėmis pagal NVSC direktoriaus pareigybei priskirtas kompetencijas ir funkcijas „atlikti veiksmus ir priimti sprendimus“ dėl „2020 m. spalio 16 d. pasitarimo, skirto Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos perdavimo problemoms spręsti, metu Ministerijos ir NVSC atstovų sutartų veiksmų vykdymo (dėl kreipimosi į Kibernetinio saugumo centrą prie Krašto apsaugos ministerijos, užpildant kibernetinio incidento pranešimo formą, dėl ULSVIS perdavimo klausimų sprendimo teismine tvarka ir kt.)“; 2) kada įvyko tokių konkrečių teisės aktų reikalavimų atlikti veiksmus ir priimti sprendimus dėl „2020 m. spalio 16 d. pasitarimo, skirto Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos perdavimo problemoms spręsti, metu Ministerijos ir NVSC atstovų sutartų veiksmų vykdymo (dėl kreipimosi į Kibernetinio saugumo centrą prie Krašto apsaugos ministerijos, užpildant kibernetinio incidento pranešimo formą, dėl ULSVIS perdavimo klausimų sprendimo teismine tvarka ir kt.)“ pažeidimas pareiškėjo veikimu ar neveikimu.

110.        Atsakovas 2023 m. birželio 15 d. paaiškinimuose nurodė, kad 2020 m. spalio 16 d. protokole nuspręsta, jog NVSC turi: paskirti asmenis techninėms specifikacijoms rengti ULSVIS modernizavimo darbams; kreiptis į Kibernetinio saugumo centrą dėl ULSVIS neperdavimo NVSC; įvertinti galimybes ULSVIS perdavimo klausimus spręsti teismine tvarka. Atsakovo 2020 m. spalio 21 d.pavedimu Nr. 17-123 pavesta iki 2020 m. spalio 26 d. įgyvendinti visas programėlės „Korona Stop LT“ kūrimo ir diegimo veiklos plane numatytas veiklas ir užtikrinti visapusišką šios programėlės naudojimą. Pavedimas įgyvendintas iš dalies – NVSC vėlavo paleisti mobiliąją programėlę, Ministerijoje gautas 2020 m. spalio 27 d. raštas Nr. (1316.1.17 E)2-87032 „Dėl pavedimo vykdymo“, pavedimas įgyvendintas iš dalies (Išvados 19 psl.). 

111.        Pareiškėjas nurodo, kad apie NVSC ir jo (pareiškėjo) veiksmus dėl ULSVIS neperėmimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakė 2022 m. birželio 29 d. nutartyje Nr. eA-493-662/2022, o atsakovo minimas pavedimas dėl „Korona Stop LT“ programėlės kūrimo ir diegimo nesusijęs su atsakomu klausimu apie ULSVIS neperėmimą. Programėlės įdiegimas užtruko ne dėl NVSC kaltės: programėlės kūrėjo pateikta programėlės bandomoji versija turėjo daug trūkumų, kurias ištaisyti turėjo NVSC specialistai. Programėlės diegimą asmeniškai pareiškėjas telefonu derino su Apple ir Google kompanijomis, kadangi šios kompanijos Lietuvoje naudojamuose telefonuose turėjo įdiegti tam tikrus Bluetooth nustatymus, įgalinančius įvertinti atstumus tarp telefonų bei jų trukmę.

112.        Nagrinėjamu atveju atsakovas, individualizuodamas pareiškėjo pažeidimą dėl ULSVIS neperėmimo, šio pažeidimo aplinkybių konkrečiai neatribojo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 29 d. nutartyje Nr. eA-493-662/2022 išnagrinėtų aplinkybių, susijusių su anksčiau jau nustatytu pareiškėjo padarytu pažeidimu, už kurį jam buvo skirta tarnybinė nuobauda (panaikinta įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimu). Konstatuotina, kad sukonkretintas pažeidimas dėl netinkamai įvykdyto 2020 m. spalio 21 d. pavedimo Nr. 17-123. 

113.        Teisėjų kolegija iš atsakovo 2023 m. birželio 15 d. paaiškinimų nustatė, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas inicijuotas gavus informaciją apie neapskaitytas mirtis nuo Covid-19 ligos. Išvadoje ir atsakovo paaiškinimuose nurodyta, kad 2020  m. gruodžio 8 d. Ministerija elektroniniu paštu iš VĮ Registrų centro gavo informaciją, jog yra neapskaityta apie 800 mirčių, susijusių su Covid-19 liga. Ši informacija 2020 m. gruodžio 8 d. elektroniniu paštu buvo pateikta ir pareiškėjui. Ministerija 2020 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. 10-8797 „Dėl mirusių nuo Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) pacientų skaičiaus“ kreipėsi į VĮ Registrų centrą ir NVSC dėl mirusių nuo Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) asmenų duomenų teikimo ir šių duomenų pritaikymo statistiniams skaičiavimams. Ministerija prašė: 1) VĮ Registrų centro, kaip ESBI IS pagrindinio tvarkytojo, kartu su NVSC atnaujinti ESBI IS duomenų teikimo sutartį, kurioje būtų apibrėžtas mirusių nuo Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) duomenų teikimas; 2) VĮ Registrų centro užtikrinti medicininio mirties liudijimo duomenų perdavimą iš ESPBI IS NVSC tuomet, kai formoje E106 „Medicininis mirties liudijimas“ pažymėta mirties priežastis Covid-19 liga (koronaviruso infekcija) arba laboratorinio tyrimo rezultatų (duomenų) protokolo formoje (E200-a) patvirtintas teigiamas Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atvejis; 3) NVSC užtikrinti šių duomenų gavimą ir pritaikymą mirusių nuo Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) asmenų skaičiavimui; 4) VĮ Registrų centro ir NVSC užtikrinti reikiamus resursus ir bendradarbiauti.

114.        Išvadoje nurodoma, kad dar 2020 m. balandžio 16 d. raštu Nr. 10-2700 Ministerija informavo VĮ Registrų centrą (rašto kopija pateikta ir NVSC), jog VĮ Registrų centras teiktų reikiamus duomenis NVSC. Ministerija prašė VĮ Registrų centro, kaip ESPBI IS pagrindinio tvarkytojo, užtikrinti duomenų dėl Covid-19 apsikeitimą su NVSC (NVSC jokių nurodymų neduota). Atsakovo teigimu, NVSC dar nuo 2020 m. balandžio mėnesio galėjo inicijuoti veiksmus, suformuoti konkrečių duomenų poreikį, reikalingą NVSC tiesioginėms funkcijoms atlikti, kreipiantis į VĮ Registrų centrą. Dėl duomenų teikimo ir gavimo prašymai buvo formuojami iš Ministerijos pusės, NVSC tokių iniciatyvų nesiėmė. VĮ Registrų centras inicijuodavo sutarties sudarymą / pakeitimą, iš NVSC jokių sutarčių teikimo projektų nebuvo, t. y. visus sutarties projektus rengė VĮ Registrų centro Sutarčių skyrius ir siųsdavo derinti NVSC. NVSC savo inciatyva į VĮ Registrų centrą kreipėsi jau po Ministerijos kreipimosi, t. y. tik 2020 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. (13 16.1.17 E)2-129645. NVSC paklausime nenurodė, jog kreipiasi dėl ESPBI IS duomenų teikimo sutarties atnaujinimo ir / ar nuolatinio duomenų teikimo. Tokia informacija pateikiama tik pagal Ministerijos pateiktą prašymą (2020 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. (5.2.3E-302) 10-8797). Tarp VĮ Registrų centro ir NVSC 2020 m. gruodžio 16 d. pasirašyta duomenų teikimo sutartis ir tą pačią dieną pateiktas užšifruotas duomenų paketas pareiškėjui, kaip NVSC direktoriui. Atsakovo teigimu, VĮ Registrų centras kiekvieną dieną galėjo teikti NVSC užšifruotus mirusių asmenų nuo Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) duomenis Microsoft Excel formatu iki to laiko, kol šiuos duomenis NVSC gaus per integracines sąsajas su ESPBI IS. Išvadoje nurodyta, kad VĮ Registrų centras darbus baigė dar 2020 m. gruodžio 21 d. duomenų bazės dalyje, t. y. norint atlikti integracinių sąsajų kūrimo darbus ir siekiant, kad jie vyktų sklandžiai, turi būti abiejų pusių aktyvus įsitraukimas ir lygiagretus darbų atlikimas. Pagal turimą informaciją, dėl duomenų teikimo ir gavimo prašymai buvo formuojami iš Ministerijos pusės, nes NVSC tokių iniciatyvų nesiėmė arba ėmėsi pavėluotai.

115.        Ministerija 2020 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 10-8901 kreipėsi į VĮ Registrų centrą ir NVSC, prašydama: VĮ Registrų centro, kaip ESPBI IS pagrindinio tvarkytojo, užtikrinti duomenų, susijusių su ligos kodu U07.2 „Covid-19 liga, virusas nenustatytas“, perdavimą iš ESPBI IS nuo 2020 m. gruodžio 8 d. NVSC; NVSC užtikrinti duomenų su ligos kodu U07.2 „Covid-19 liga, virusas nenustatytas“ gavimą ULSKIS ir pritaikymą operatyviam bei tiksliam Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atvejų nustatymui ir krizės valdymui; VĮ Registrų centro ir NVSC užtikrinti reikiamus resursus ir bendradarbiauti.

116.        2020 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. 10-9113, įvertinęs Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje svarstytus klausimus, 2020 m. gruodžio 13 d. Visuomenės sveikatos biurų asociacijos kreipimąsi Nr. AS-77 (pažymėtina, kad šiame rašte yra nurodyta, jog NVSC tik 32 iš 47 savivaldybių visuomenės sveikatos biurams paskyrė asmenį darbuotojų konsultavimui atvejų apklausos tikslais; tik 30 biurų NVSC apmokė, kaip reikia atlikti atvejo tyrimą; 26 biurams NVSC nepateikė koncentruotos metodinės medžiagos darbui; kad pasigendama iš NVSC koordinuoto proceso valdymo; prašo NVSC kuo operatyviau organizuoti departamentų ir biurų vadovų pasitarimą), ekspertų, privataus verslo atstovų teiktus siūlymus, susijusius su NVSC vykdoma Covid-19 ligos epidemiologine priežiūra, diagnostika ir monitoringu, bei planuodamas Vyriausybės numatytų prioritetų Covid-19 valdymui įgyvendinimą, Ministras pakvietė pareiškėją į susitikimą 2020 m. gruodžio 29 d. 10 val., kurio metu buvo ketinama aptarti NVSC praktinio veiklos vykdymo probleminius aspektus bei priimtus sprendimus jų mažinimui ar šalinimui. Atsižvelgiant į tai, kad susitikimo metu Ministrui pareiškėjo pateikta informacija nebuvo pakankamai išsami ir aiški, 2020 m. gruodžio 29 d. Ministro pavedimu Nr. 17-156 buvo pavesta NVSC direktoriui pateikti paaiškinimus raštu apie NVSC vykstančius procesus, įskaitant, bet neapsiribojant, išsamų situacijos vertinimą dėl nustatytų 804 neapskaitytų mirčių, nurodant situacijos susidarymo aplinkybes ir priežastis bei NVSC taikomą renkamų duomenų patikimumo užtikrinimo sistemą; taip pat pateikti planuojamus priimti sprendimus ir siūlymus, siekiant ateityje užtikrinti informacijos patikimumą; NVSC visų atliekamų epidemiologinių tyrimų detalų skaitmenizavimo darbų grafiką (užtikrinant reguliarų atnaujintų duomenų teikimą kiekvieną savaitę).

117.        NVSC 2021 m. sausio 2 d. pateikė atsakymą Nr. 2-583, kuriame paaiškinta, kad informaciją apie mirties nuo užkrečiamųjų ligų atvejus, taip pat ir nuo Covid-19 ligos (koronavirusinės infekcijos), ASPĮ turi pateikti NVSC teisės aktų nustatyta tvarka – ASPĮ gydytojas, nustatęs mirties nuo užkrečiamosios ligos atvejį, turi užpildyti Pranešimą apie nustatytą (įtariamą) susirgimą (forma Nr. 058-089-151/a), patvirtintą Ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“, ir ne vėliau kaip per 12 val. raštu (faksu ar elektroniniu paštu) nuo mirties atvejo patvirtinimo pateikti NVSC bei ne vėliau kaip per 2 val. informaciją pateikti žodžiu (telefonu), kaip nustatyta Ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 673 „Dėl Privalomojo epidemiologinio registravimo objektų registravimo ir informacijos apie juos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatose. Informuota, kad NVSC neturi prieigos prie ESPBI IS, todėl neturi galimybių patikrinti, ar visos ASPĮ informaciją perduoda teisingai. NVSC nėra atsakingas už mirčių statistiką, nes ši funkcija yra pavesta Higienos institutui, valdančiam mirčių registrą. Pagrindinės funkcijos, kurias vykdo NVSC yra užkrečiamųjų ligų atvejų tyrimai, protrūkių identifikavimas ir valdymas, kad toliau infekcija nebeplistų bei profilaktinių priemonių taikymas židiniuose. NVSC, pastebėjęs, kad galimai neatitinka mirties atvejų skaičius, užfiksuotas ESPBI IS ir NVSC iš ASPĮ gautos informacijos, inicijavo papildomų integracijų kūrimą tarp ESPBI IS ir ULSKIS, kad būtų galima automatiškai gauti informaciją apie mirties atvejus nuo Covid-19 ligos, o gydytojams nebereikėtų pildyti Pranešimo apie nustatytą (įtariamą) susirgimą (forma Nr. 058-089-151/a). Taip pat nurodyta, kad iš VĮ Registrų centro gavus informaciją apie trūkstamus mirties atvejus nuo Covid-19 ligos (koronavirusinės infekcijos) buvo kreiptasi į gydymo įstaigas su raginimu pateikti visą informaciją apie tose įstaigose nustatytus Covid-19 ligos mirties atvejus, kol bus atliktos visos reikiamos integracijos tarp ESPBI IS ir ULSKIS.

118.        NVSC 2021 m. sausio 4 d. raštu Nr. (05 16.1.17E)2-1861 pateikė papildomus paaiškinimus, vykdydamas Ministro 2020 m. gruodžio 29 d. pavedimą Nr. 17-156. Nurodyta, jog atlikęs išsamų situacijos vertinimą NVSC nustatė, kad NVSC sistemoje 324 asmenims, kurių statusas yra „gydomas“, pagal pateiktą VĮ Registrų centro informaciją yra išrašyti mirties liudijimai, kuriuose nurodyta mirties priežastis Covid-19 liga. Taip pat 480 asmenų, kurių statusas NVSC sistemoje yra „gydomas“, yra išrašyti mirties liudijimai, ir juose nurodyta kita mirties priežastis. Atkreiptas dėmesys, kad aiškinantis individualias situacijas nustatyta, jog kai kurie asmenys, kuriems buvo įrašyta mirties priežastis Covid-19 liga, buvo jau pasveikę nuo šios ligos ir mirties priežastis yra kita. Tai reiškia, kad asmenys mirė nebesirgdami Covid-19 liga. Kadangi NVSC situaciją aiškinasi ir toliau, tokių atvejų gali pasitaikyti ir daugiau. NVSC pažymėjo, kad įvertinus situaciją nustatyta, jog mirties atvejų skaičiaus nesutapimai atsirado dėl gydymo įstaigų Ministro nustatyta tvarka laiku nepateiktos informacijos NVSC. Kai kurios gydymo įstaigos (sąrašas pridėtas) nevykdė Ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 673 „Dėl Privalomojo epidemiologinio registravimo objektų registravimo ir informacijos apie juos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir nepateikė pranešimų (forma Nr. 058-089-151/a) bei neinformavo NVSC žodžiu (telefonu) apie nustatytus mirties atvejus. Atkreiptas dėmesys, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigų pranešimams priimti yra skirta atskira NVSC telefono linija, kuria NVSC specialistai pasiekiami 24 val. per parą 7 dienas per savaitę. Pažymėta, kad taip pat nebuvo pateikta informacija dėl asmenų pasveikimo nuo Covid-19 ligos, kas turėjo įtakos pasveikusių asmenų statistikos netikslumams bei statistinių duomenų dėl nuo Covid-19 ligos mirusių asmenų skaičiaus neteisingam interpretavimui (pasveikę nuo Covid-19 ligos asmenys mirė dėl kitų priežasčių). NVSC ne kartą teikė siūlymus Ministerijai, kad siekiant užtikrinti informacijos patikimumą turi būti atlikta valstybinių sistemų integracija. Yra atlikti visi parengiamieji darbai dėl duomenų į NVSC tvarkomą Užkrečiamųjų ligų, galinčių išplisti ir kelti grėsmę, stebėsenos ir kontrolės informacinę sistemą (ULSKIS) priėmimo, tačiau programavimo darbai dėl informacijos apie Covid-19 ligos mirties atvejus perdavimo tiesiogiai automatizuotu būdu iš ESPBI IS, VĮ Registrų centre iki šios dienos nebaigti.

119.        2023 m. birželio 15 d. paaiškinimuose pareiškėjas dėl atsakovo teiginio „Mirčių, susijusių su Covid-19 liga, atvejų stebėsena“ nurodė, kad teisės aktais NVSC nėra pavesta vykdyti mirčių atvejų stebėsenos. Vadovaujantis teisės aktais, gydymo įstaigos, įtarusios ar patvirtinusios užkrečiamosios ligos ar mirties nuo jos (pagal nustatytą sąrašą) atvejį, Ministerijos nustatyta tvarka privalo pranešti apie tai NVSC. Ši informacija reikalinga ne mirčių nuo užkrečiamųjų ligų, iš jų ir susijusių su Covid-19 liga, stebėsenai, o tam, kad būtų įvertinta užkrečiamosios ligos plitimo rizika ir laiku imtasi priemonių jai suvaldyti. Už mirčių (nuo įvairių priežasčių) apskaitą (oficialią statistiką) atsakingas Higienos institutas. Mirties atvejį nuo tam tikros priežasties, iš jų ir nuo Covid-19 ligos, patvirtina mirties liudijimas. Būtent Higienos institutas patikrina visus gydymo įstaigų išduotus mirties liudijimus, esant reikalui juos patikslina bei kartą metuose pateikia oficialius mirtingumo rodiklius. Covid-19 ligos pandemijos Lietuvoje pradžioje, esant dideliam visuomenės susidomėjimui bei pageidavimui gauti duomenis kuo greičiau, Ministerijos iniciatyva, mirties atvejų, susijusių su Civid-19, skaičius pradėtas skelbti ne mirties liudijimų, bet NVSC iš gydymo įstaigų gaunamų pranešimų pagrindu. Didėjant Covid-19 atvejų skaičiui, kai kurios gydymo įstaigos nustojo nustatyta tvarka teikti duomenis NVSC, todėl atsirado nesutapimas tarp iš gydymo įstaigų gautų pranešimų ir mirties liudijimų, esančių e.sveikatoje (ESPBI IS), skaičiaus. Tai paaiškėjo NVSC atlikus gydymo įstaigų pateiktų ir e.sveikatoje (ESPBI IS) esančių duomenų palyginimą. NVSC direktoriaus pavedimu NVSC departamentai ne kartą raštu gydymo įstaigas informuodavo apie teisės aktais joms nustatytą prievolę pateikti NVSC nurodytą informaciją.

120.        2024 m. spalio 2 d. pareiškėjo pateiktuose paaiškinimuose Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nurodoma, kad informacija apie mirčių nuo Covid-19 skaičiaus nesutapimus ULSVIS ir VĮ Registrų centre esančiose informacinėse sistemose pateikta Ministrui elektroniniu paštu dar 2020 m. gruodžio viduryje. ULVSIS mirčių nuo Covid-19 skaičius nustatomas pagal Registravimo aprašo nustatyta tvarka iš gydymo įstaigų gautus specialius pranešimus, VĮ Registrų centre – pagal gydymo įstaigų suvestą informaciją į VĮ Registrų centro informacines sistemas. Atsakovas klaidinančiai tai vadina „neapskaitytomis mirtimis“. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad visi iš gydymo įstaigų gauti pranešimai apie mirties nuo Covid-19 atvejus NVSC buvo suvedami į ULSVIS.

121.        Pareiškėjas 2021 m. vasario 2 d. paaiškinime nurodė, kad siekdamas įvertinti, ar gaunami visi duomenys, NVSC 2020 m. gruodžio 10 d. parengė raštą VĮ Registrų centrui „Dėl informacijos apie mirties nuo Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) pateikimo“. NVSC dokumentų valdymo sistemos duomenimis ir pagal dokumento metaduomenis minėtą dokumentą pareiškėjas pasirašė 2020 m. gruodžio 10 d. 17:39:45 (užregistruotas ir išsiųstas VĮ Registrų centrui 2020 m. gruodžio 11 d. 07:59:17). Ministerijos raštas „Dėl mirusių nuo Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) pacientų skaičiaus“ pagal detalius metaduomenis parengtas 2020 m. gruodžio 10 d., pasirašytas 16:33:49, NVSC gautas ir užregistruotas 2020 m. gruodžio 11 d. NVSC ėmėsi veiksmų savarankiškai be atskiro Ministerijos nurodymo, kuris buvo gautas vėliau.

122.        Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad Ministro 2020 m. gruodžio 29 d. pavedimu Nr. 17-156 pavesta NVSC direktoriui, be kita ko, nedelsiant raštu pateikti NVSC visų atliekamų epidemiologinių tyrimų detalų skaitmenizavimo darbų grafiką (užtikrinant reguliarų atnaujintų duomenų teikimą kiekvieną savaitę). NVSC 2021 m. sausio 4 d. raštu Nr. (05 16.1.17E)2-1861, atsakydamas į šį pavedimą, nurodė, kad NVSC atliekamų atvejų tyrimo skaitmenizavimo darbus pradėjo dar 2020 m. rugpjūčio mėnesį, programavimo darbai užtruko dėl nuolat besikeičiančios situacijos ir su tuo susijusių prioritetinių darbų bei Operacijų vadovo sprendimų įgyvendinimo, yra įdiegta ir pradėta naudoti elektroninė Atvejo apklausos anketa, įvykdytas naudojimo efektyvumo monitoringas, nustatyti trūkumai, atliktos korekcijos; aktyvuota galimybė asmenims, kuriems nustatyta Covid-19 liga, patiems užpildyti anketą ir pateikti duomenis NVSC, taip mažinant darbo krūvį tyrėjams; vykdomi ir artimiausiu metu planuojami vykdyti kiti darbai: 1) sergančių asmenų (U07.2 TLK diagnozė, kai nėra atliekamas laboratorinis diagnostinis tyrimas) informacijos gavimas iš ESPBI IS į ULSKIS sistemą, ESPBI IS vis dar perduoda nepilnus duomenis į ULSKIS sistemą (trūkstami duomenys: vardas, pavardė, savivaldybė, kontaktinė informacija ir t. t.), kol ULSKIS sistemoje nevyksta automatinis duomenų teikimo procesas iš ESPBI IS, buvo sudaryta galimybė duomenis įvesti rankiniu būdu (nuo 2020 m. gruodžio 18 d.); 2) užbaigus sergančio asmens atvejo tyrimą, automatinis informacinių SMS žinučių siuntimas iš ULSKIS sistemos asmenims, turėjusiems didelės rizikos kontaktą su sergančiu asmeniu, numatomas įgyvendinimo terminas – 2021 m. sausio mėnesio pabaiga, nes dalis darbų susiję su išorinių sistemų integracija, mirties atvejo informacijos perdavimas iš ESPBI IS į ULSKIS sistemą, numatomas įgyvendinimo terminas iki 5 darbo dienų, – kai bus užbaigti darbai iš ESPBI pusės; asmenų, paskiepytų nuo Covid-19 ligos, duomenų gavimas iš ESPBI IS į ULSKIS sistemą, vykdomi techniniai planavimo darbai, šį sprendimą tikimasi įgyvendinti 2021 m. sausio mėnesio pabaigoje. Pažymėtina, kad apie atvejų ištyrimo optimizavimo, skaitmenizavimo iniciatyvas bei jų įgyvendinimą pareiškėjas pasisakė teismo 2023 m. spalio 10 d. posėdyje pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (7 punkto lentelės 2 eilutė). Pareiškėjas, atsikirsdamas į atsakovo 2023 m. birželio 15 d. paaiškinimus, nurodė, kad NVSC ėmėsi visų veiksmų siekdamas kuo didesnio NVSC procesų skaitmenizavimo, buvo kuriama atvejo tyrimo anketa, srautinis sąlytį turėjusių asmenų informavimas SMS žinutėmis ir kitos priemonės. Siekiant visapusiško ir išsamaus procesų skaitmenizavimo bei informacijos dubliavimo, turėjo būti modernizuojama ULSVIS. Būtent ši informacinė sistema yra įvardyta Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme ir yra skirta užkrečiamųjų ligų kontrolei bei valdymui. Šioje informacinėje sistemoje daug metų renkami sergamumo užkrečiamosiomis ligomis duomenys, kurie būtini sergamumo dėsningumams stebėti, vertinti sergamumo dinamiką prognozes ir pan. 

123.        Išvados dalyje „Dėl pavedimų vykdymo“ nurodytas 2020 m. rugpjūčio 18 d. pavedimas Nr. 17-105 – programėlės kūrimo, įgyvendinimo etapai (NVSC), taip pat nurodoma, kad prašoma informacija Ministerijai pateikta NVSC 2020 m. spalio 13 d. raštu Nr. (13 16.1.17E)2-79788 „Dėl pavedimo vykdymo“, dalis veiksmų atlikta nesilaikant nustatytų terminų. Šiuo raštu Ministerija informuota, kad programėlės informacija https://koronastop.lrv.lt svetainėje dar nėra pateikta. Dėl lygiagrečiai vykdomų kitų darbų (Programėlės testavimo, dokumentų rengimo ir derinimo, Poveikio duomenų apsaugai vertinimo viešojo pirkimo vykdymo, srautinių SMS paslaugos teikimo viešojo pirkimo vykdymo, viešinimo plano projekto rengimo, darbų derinimo su diegėjais, dalyvavimo pasitarimuose dėl prisijungimo prie European Federation Gateways Service, pareigybinių darbų vykdymo) ši užduotis nebuvo atlikta laiku.

124.        Pareiškėjas 2021 m. vasario 2 d. paaiškinime paaiškino, kad dalis 2020 m. rugpjūčio 18 d. pavedime Nr. 17-105 nurodytų veiksmų atlikti vėlesniais nei numatyta terminais dėl ribotų žmogiškųjų išteklių, didelio darbo krūvio vykdant kitus pavedimus bei dėl kitų objektyvių nuo NVSC nepriklausančių priežasčių, kurių nebuvo įmanoma iš anksto numatyti: sudėtingos procedūros kuriant paskyrą Apple platformoje, programėlės funkcionalumo dalinis veikimas su Android operacine sistema bei neveikimas su iOS operacine sistema ir kt. Taip pat nurodyta, kad išsamiau veiksmų atlikimo vėlavimo priežastys Ministerijai paaiškintos 2020 m. spalio 13 d. rašte Nr. (13 16.1.17 E)2-79788 „Dėl pavedimo vykdymo“.“

125.        2020 m. spalio 21 d. pavedimu Nr. 17-123 pavesta NVSC direktoriui iki 2020 m. spalio 26 d. įgyvendinti visas programėlės „Korona Stop LT“ kūrimo ir diegimo veiklos plane numatytas veiklas ir užtikrinti visapusišką šios programėlės naudojimą. Išvadoje nurodyta, kad pavedimas įgyvendintas iš dalies – NVSC vėlavo paleisti mobiliąją programėlę. Ministerijoje gautas atsakymas (2020 m. spalio 27 d. raštas Nr. (13 16.1.17 E)2-87032 „Dėl pavedimo vykdymo“), kad pavedimas įgyvendintas iš dalies. Pareiškėjas 2021 m. vasario 2 d. paaiškinime paaiškino, kad vykdant šį pavedimą Ministerija 2020 m. spalio 27 d. informuota, jog mobili programėlė „Korona Stop Lt“, vertinant technines galimybes, gali būti paleista naudojimui anksčiausiai 2020 m. spalio 29 d., kad rengiant atsakymą Ministerijai nebuvo gauta Nacionalinio kibernetinio saugumo centro išvada, gavus išvadas, buvo derinamas jų įgyvendinimas. Pareiškėjas, atsikirsdamas į atsakovo 2023 m. birželio 15 d. paaiškinimus, nurodė, kad programėlės įdiegimas užtruko ne dėl NVSC kaltės: programėlės kūrėjo pateikta programėlės bandomoji versija turėjo daug trūkumų, kurias ištaisyti turėjo NVSC specialistai. Programėlės diegimą asmeniškai pareiškėjas telefonu derino su Apple ir Google kompanijomis, kadangi šios kompanijos Lietuvoje naudojamuose telefonuose turėjo įdiegti tam tikrus Bluetooth nustatymus, įgalinančius įvertinti atstumus tarp telefonų bei jų trukmę.

126.        2020 m. gruodžio 1 d. pavedimas Nr. 17-143 – dėl patvirtintų atvejų „uždarymo“. Atsižvelgdamas į tai, kad pasveikusių nuo Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atvejų ULSKIS uždaroma laiku tik maža dalis ir siekdamas tinkamo Ambulatorinio apsilankymo aprašymo (E025 formos) pildymo bei NVSC ir sveikatos priežiūros įstaigų darbo procesų optimizavimo, Ministras pavedė NVSC nustatytu periodiškumu (kas 1–2 savaites) sveikatos priežiūros įstaigoms išsiųsti ULSKIS neuždarytų Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atvejų sąrašus. Išvadoje nurodyta, kad „atsižvelgiant į tai, kad ir šiuo metu savivaldybės kelia tuos pačius klausimus, galima daryti prielaidą, kad tikėtina, kad neuždarytų atvejų sąrašai nėra teikiami SPĮ. Paaiškinime R. P. nurodo, kad „šis pavedimas yra vykdomas ir artimiausiu metu apie jo vykdymą bus pateikta informacija“.“ Pareiškėjas 2021 m. vasario 2 d. paaiškinime paaiškino, kad šis pavedimas yra vykdomas ir artimiausiu metu apie jo vykdymą bus pateikta informacija, pastebėjo, jog pavedime nenurodytas informacijos Ministerijai pateikimo terminas.

127.        2020 m. gruodžio 29 pavedimas Nr. 17-156 – dėl neapskaitytų mirčių ir epidemiologinių tyrimų skaitmenizavimo. Išvadoje nurodyta, kad atsakymas Ministerijai pateiktas NVSC 2021 m. sausio 4 d. raštu Nr. (05 16.1.17 E)2-1861 „Dėl informacijos pateikimo“, gauta informacija vertinama ir buvo pagrindu inicijuoti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Pareiškėjas 2021 m. vasario 2 d. paaiškinime paaiškino, kad dėl šio pavedimo vykdymo detalus atsakymas Ministerijai pateiktas 2021 m. sausio 4 d. raštu Nr. (05 16.1.1 Mr)2-1861.“

128.        Ministro – Operacijų vadovo 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. V-1816 „Dėl asmenų, kuriems skirta izoliacija, kontrolės“ (2020 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. V-3083 redakcija) 3 punktu pavesta NVSC užtikrinti duomenų suvedimą į NVSC informacinę sistemą (IT platformą „Juvare“) ne vėliau kaip per 24 val. nuo duomenų gavimo ir pateikimą kontroliuojantiems subjektams. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato konkrečių NVSC direktoriaus veiksmų, kuriais užtikrinamas patvirtinto atvejo ištyrimas ir sąlytį turėjusių asmenų atsekamumas. ECDC rekomendacijos numato, kad patvirtinti Covid-19 ligos atvejai turėtų būti apklausiami (pradėtas patvirtino atvejo tyrimas) per 24 val. nuo ligos patvirtinimo, identifikuojami didelės rizikos sąlytį turėję asmenys bei imamasi priemonių jiems izoliuoti. Atsakovas 2023 m. birželio 15 d. paaiškinimuose nurodė, kad 2020 m. gruodžio 13 d. duomenimis, NVSC specialistai su asmenimis susisiekia per 24 val. nuo diagnozės patvirtinimo ir tokie atvejai sudaro 60–70 proc. visų patvirtintų atvejų. Kai patvirtintų atvejų telefono numeriai yra žinomi, jų sąlytį turėjusiems asmenims SMS žinutės išsiunčiamos per 24 val. (100 proc.). Vis dėlto, tokie rezultatai pasiekti tik gruodžio mėnesį, nors ženklus sergamumo kilimas buvo stebimas jau nuo spalio mėnesio antros pusės. Vėluojantis atvejų ištyrimas ir susisiekimas su sąlytį turėjusiais asmenimis kėlė didelį sąmyšį visuomenėje (Išvados 18 psl.). Pareiškėjas, atsikirsdamas į atsakovo 2023 m. birželio 15 d. paaiškinimus, nurodė, kad apie vis didėjančią asmenų, kuriems patvirtinta Covid-19 ir kurių telefono numerio nėra e.sveikatoje, dalį, būtent NVSC informavo Ministeriją. Dar žymiai anksčiau nei 2020 m. gruodį NVSC informavo Ministeriją ir siūlė būdus problemai spręsti. 2020 metų pabaigoje, asmenų be telefono numerio dalis pasiekė apie 30 proc. Pareiškėjo nuomone, tai įvyko Ministerijai padidinus įstaigų, galinčių atlikti Covid-19 ligos diagnostinius tyrimus, bet neprivalančių suvesti paciento telefono numerio į e.sveikatą. Pareiškėjo teigimu, NVSC darbuotojai naujo Covid-19 atvejo ištyrimą pradėdavo gerokai anksčiau nei per 24 val. Epidemiologinių tyrimų metu surinkta informacija teisės aktų nustatyta tvarka buvo suvedama į informacines sistemas. Kadangi 2020 metų pabaigoje naujų Covid-19 atvejų sparčiai daugėjo, NVSC direktorius intensyviai ieškojo papildomų žmogiškųjų išteklių bei siekė kuo daugiau procesų automatizuoti tam, kad kuo operatyviau būtų pradedami naujų atvejų tyrimai. Pareiškėjas paaiškino, kad NVSC darbuotojai bei pasitelkti kitų institucijų darbuotojai, Lietuvos kariuomenė per 24 val. susisiekdavo su asmeniu, kuriam patvirtina Covid-19 diagnozė, jį apklausdavo, identifikuodavo didelės rizikos sąlytį turėjusius asmenis. Visus duomenis darbuotojai laiku suvesdavo į naudojamas informacines sistemas.

129.        Pareiškėjas, pateikdamas 2023 m. spalio 10 d. teismo posėdyje rašytinius paaiškinimus ir atsikirsdamas į kaltinimus dėl netinkamai vykdomos Covid-19 ligos atvejų epidemiologinės diagnostikos, nurodė, kad vos tik pasirodžius ECDC parengtoms Covid-19 ligos valdymo rekomendacijoms, jis organizavo ir pravedė visų NVSC užkrečiamųjų ligų valdymo ligų specialistų pasitarimą, kurio metu buvo aptarti praktiniai rekomendacijų įgyvendinimo klausimai. Apie Covid-19 ligos valdymo principus buvo aiškinama įvairių veiklų darbuotojams seminarų – viešųjų konsultacijų metu. Pareiškėjas, siekdamas užtikrinti kokybišką Covid-19 ligos atvejų epidemiologinę diagnostiką bei laiku izoliuoti sąlytį turėjusius asmenis: inicijavo ULSKIS pritaikymą Covid-19 atvejams ištirti; siekė, kad kuo didesnis NVSC darbuotojų skaičius gebėtų kokybiškai atlikti Covid-19 atvejo ištyrimą, kad NVSC darbuotojų patirtis būtų perduota kitų įstaigų darbuotojams, savanoriams, verslui. Darbo procesai NVSC buvo nuolat tobulinami, perorganizuojami atsižvelgiant į teisės aktų pasikeitimus bei į tuo metu buvusią epidemiologinę situaciją bei atsižvelgiant į nuolat besikeičiantį Covid-19 atvejo apibrėžimą. Pareiškėjo vertinimu, teiginys, kad NVSC vėluodavo epidemiologiškai ištirti atvejus, yra klaidinantis, nes NVSC laiku ištirdavo visus atvejus, o išimtis sudarė tie atvejai, apie kuriuos NVSC neturėdavo kontaktinės informacijos. NVSC darbuotojai visais įmanomais būdais ieškodavo atvejų kontaktų, tačiau ne visada pasisekdavo. Apie tai NVSC ne kartą informavo Ministeriją bei teikė konkrečius siūlymus situacijai pagerinti.

130.        Ministerija 2020 m. gruodžio 4 d. pavedimu Nr. 17-145 prašė NVSC paskirti kompetentingą IT žinių turintį specialistą, išmanantį epidemiologinių tyrimų procesus, ULSKIS funkcionalumus, gebantį formuoti ir koordinuoti IT funkcionalumų plėtojimą bei įgyvendinimo priežiūrą, taip pat kuris koordinuotų ir organizuotų duomenų, susijusių su Covid-19 liga (koronaviruso infekcija), tvarkymo priežiūrą ir pateikimą į ULSKIS, duomenų mainus su kitomis informacinėmis sistemomis, galėtų vykdyti duomenų užklausas ir rengti ataskaitas ULSKIS pagal atsirandančius poreikius. Apie paskirtą asmenį buvo prašoma Ministeriją informuoti iki 2020 m. gruodžio 7 d. Išvadoje nurodyta, kad NVSC 2020 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. (15 11.4E)2-125530 „Dėl atsakingo asmens, susijusio su Užkrečiamųjų ligų, galinčių išplisti ir kelti grėsmę, stebėsenos ir kontrolės informacinės sistemos (ULSKIS) koordinavimo darbais, paskyrimo“ paskyrė ULSKIS duomenų valdymo įgaliotinę. NVSC turėtų įvertinti, ar paskirtas asmuo bus kompetentingas IT žinių turintis specialistas, kuris sugebės tinkamai ir sklandžiai komunikuoti su VĮ Registrų centru ULSKIS funkcionalumo klausimais. Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose, pateiktuose Komisijai, pareiškėjas nurodė, kad atsakingas asmuo už IT sritį buvo direktoriaus pavaduotojas G. N., tačiau iš pateikto paaiškinimo neaišku koks asmuo buvo paskirtas atsakingu, nes pavaduotojas buvo atsakingas už IT srities kuravimą, o tai, kad G. N. buvo paskirtas atsakingu už formavimą ir koordinavimą ir ULSKIS funkcionalumų plėtojimą bei įgyvendinimo priežiūrą (koordinavimas ir organizavimas duomenų, susijusių su Covid-19 liga (koronaviruso infekcija), tvarkymo priežiūrą ir pateikimą į ULSKIS), duomenų mainus su kitomis informacinėmis sistemomis, duomenų užklausų vykdymą ir ataskaitų ULSKIS rengimą pagal atsirandančius poreikius, Komisijai nepateikta. 

131.        Atsakovas 2023 m. birželio 15 d. paaiškinimuose nurodė, jog Pareigybės aprašymo 7.20 punkte įtvirtinta NVSC vadovo pareiga užtikrinti, kad viešai ir oficialiai tarnybos klausimais reiškiama nuomonė neprieštarautų oficialiai Ministerijos nuomonei. Atsakovo teigimu, pareiškėjas pažeidė šią pareigą, kadangi viešai pateikė klaidinančią / tiesos neatitinkančią informaciją, susijusią su mirčių nuo Covid-19 ligos stebėsena, t. y. pareiškėjas 2021 m. sausio 6 d. laidoje „Panorama“ nurodė, kad savarankiškai, be Ministerijos įtakos, kilus diskusijoms viešai (laidos 6 min.) NVSC sudarė sutartį su VĮ Registrų centru, sutikslino mirčių skaičių ir informavo Ministrą (Išvados 7–8 psl.). Pareiškėjas 2021 m. sausio 3 d. spaudos konferencijos metu pateikė netikslią ir klaidinančią informaciją apie pasitelktus žmogiškuosius išteklius, t. y. nurodė, kad informavo Ministeriją, jog NVSC yra 100 žmonių trūkumas, tačiau iš Ministerijos nėra jokio atsakymo (Išvados 14 psl.). Atsakovas yra nurodęs duomenis, kuriais remdamasis teigia, kad informacija apie pasitelktus žmogiškuosius išteklius buvo netiksli ir klaidinanti. Taip pat ir pareiškėjas, atsikirsdamas į šiuos argumentus, yra nurodęs konkrečius paaiškinimus, dėl kokių priežasčių buvo paskelbta informacija, susijusi su mirčių nuo Covid-19 ligos stebėsena bei žmogiškaisiais ištekliais. Pareiškėjas yra pateikęs išsamius paaiškinimus, susijusius su žmogiškųjų išteklių valdymu. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas 2023 m. spalio 10 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ir 2023 m. lapkričio 16 d. teismo posėdyje išsamiai nurodė aplinkybes, dėl kurių jis viešai teikė informaciją, susijusią su mirčių nuo Covid-19 ligos stebėsena, t. y. dėl to, kad Ministerija išplatino pranešimą apie rastas neapskaitytas mirtis ir kad dėl to kaltas NVSC. Pareiškėjas informaciją teikė, siekdamas apginti NVSC ir jo darbuotojų interesus. 

132.        Atsakovas Išvadoje yra nurodęs pareiškėjo iš dalies neįvykdytus pavedimus, kuriuos NVSC gavo 2020 m. spalio 29 d. Ministerijos ir NVSC pasitarimo metu.

133.        Apibendrinant pirmiau aptartas atsakovo Išvadoje bei 2023 m. birželio 15 d. paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo neteisėtais veiksmais bei neveikimu (žr. šios nutarties 113–132 p.), darytina išvada, kad šioje byloje atsakovas, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutarties nurodymus, sukonkretino Įsakyme dėl tarnybinio nusižengimo ir Išvadoje įvardijamus pareiškėjo neteisėtus veiksmus bei neveikimą tiek, kiek tai susiję su neapskaitytomis mirtimis nuo Covid-19 ligos, su epidemiologinių tyrimų skaitmenizavimu, Išvados dalyje „Dėl pavedimų vykdymo“ įvardytais neįvykdytais pavedimais, su vėluojančiu atvejų ištyrimu ir susisiekimu su sąlytį turėjusiais asmenimis, su ULSKIS programavimo darbais (su įpareigojimo paskirti ULSKIS saugos įgaliotinį, administratorių, duomenų valdymo įgaliotinį nevykdymu (ULSKIS nuostatų 4.1 p.)), viešai paskleista klaidinančia informacija, 2020 m. spalio 29 d. Ministerijos ir NVSC pasitarimo metu duotų NVSC nurodymų neįvykdymu (įvykdyta iš dalies).

134.        Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia teisinė situacija, kad pirmosios instancijos teisme visiškai nebuvo nagrinėjamos ir vertinamos pirmiau aptartos faktinės aplinkybės ir teisinės aplinkybės (šiuo aspektu žr. ir šios nutarties 34–39 p.), sprendimo dalis dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Įsakymą dėl tarnybinio nusižengimo, priimta nesilaikant imperatyvių ABTĮ 86 straipsnio reikalavimų įvertinti įrodymus, laikantis ABTĮ 57 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų (šiuo aspektu žr. šios nutarties 40 p.), nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, motyvuotai atsakyti į skundo reikalavimą, išsamiai ir visapusiškai įvertinti pareiškėjo nurodytus argumentus, dėl kurių nebuvo atlikti tam tikri veiksmai (ar jie buvo atlikti pavėluotai). 

135.        Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisinio aiškumo, tikrumo, teisės viešumo reikalavimų, taip pat reikalavimo užtikrinti žmogaus teises ir laisves kontekste, teisingumo vykdymas suponuoja tai, jog baigiamasis teismo aktas yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais (žr. 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimą). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad nors  Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 dalis įpareigoja teismus pateikti savo sprendimų motyvus, ji negali būti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 16034/90). Tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2021 m. lapkričio 23 d. sprendime Tarvydas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 36098/19) nurodė, kad nėra būtina detaliai pasisakyti dėl kiekvieno pareikšto argumento, tačiau teismai privalo tinkamai išnagrinėti ir pasisakyti dėl esminių bylos šalių argumentų. Kai šalies nurodomas argumentas yra lemiantis bylos procesinę baigtį, reikalaujama konkretaus ir tiesioginio teismo vertinimo keliamu klausimu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo byloje Yanakiev prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 40476/98, 71 p.).

136.        Atsižvelgus į tai, kad nebuvo išnagrinėti pareiškėjo atsakovui bei pirmosios instancijos teismui nurodyti argumentai, dėl kurių nesutinkama su atsakovo nustatytomis aplinkybėmis, dėl kurių pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda, taip pat nebuvo įvertinti bylos šalių teikti įrodymai ir nustatyti teisiškai reikšmingi faktai pareiškėjo inicijuotam tarnybiniam ginčui išnagrinėti, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Įsakymą dėl tarnybinio nusižengimo, negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta, todėl panaikinama.

Dėl Vertinimo komisijos išvados ir Įsakymo

137.        Pareiškėjo šioje byloje ginčijamas Įsakymas priimtas remiantis 2021 m. kovo 2 d. Išvada, kuria Vertinimo komisija pritarė pareiškėjo tiesioginio vadovo pateiktam pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimui „nepatenkinamai“ ir siūlymui atleisti pareiškėją iš NVSC direktoriaus pareigų. Pareiškėjas Įsakymu atleistas iš valstybės tarnybos, vadovaujantis VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu, nustatančiu, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai po valstybės tarnautojo vertinimo priimamas sprendimas atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų (išskyrus Vyriausybės ir savivaldybių įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, vadovus).

138.        VTĮ 27 straipsnio 2 dalis nustato, kad įstaigos vadovo ir karjeros valstybės tarnautojo, einančio valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos administracijos ar struktūrinio padalinio vadovo (toliau – įstaigos padalinio vadovas) pareigas, tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus, vykdant atitinkamai jo vadovaujamai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai arba vadovaujamam įstaigos padaliniui suformuluotas užduotis. Valstybės tarnautojo tarnybinė veikla vertinama kiekvienais metais, jeigu valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla (VTĮ 27 str. 4 d.). Karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina jų tiesioginis vadovas (VTĮ 27 str. 5 d.). Valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudaromos vertinimo komisijos, kurios į pareigas priimančio asmens prašymu arba valstybės tarnautojo, nesutinkančio su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu, kreipimusi, teikia į pareigas priimančiam asmeniui išvadą dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo; ši išvada valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui nėra privaloma (VTĮ 27 str. 13 d.). Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu: 1) valstybės tarnautojui gali būti nustatoma mažesnė pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, <...>, arba 2) valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į žemesnes pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje; 3) valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų (išskyrus Vyriausybės ar savivaldybės įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktais, vadovus); <...> (VTĮ 27 str. 9 d.). Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką nustato Vyriausybė (27 str. 16 d.)

139.        Vadovaujantis Aprašo 9 punktu, tiesioginis vadovas valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo pokalbio metu su valstybės tarnautoju: aptaria tarnybinės veiklos rezultatus; įvertinęs valstybės tarnautojo pateiktus siūlymus, aptaria einamųjų metų užduotis; įvertinęs valstybės tarnautojo pateiktus siūlymus, aptaria pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų, vykdant nustatytas užduotis, vertinimo rodiklius; įvertinęs valstybės tarnautojo pateiktus siūlymus, aptaria riziką, kuriai esant nustatytos užduotys gali būti neįvykdytos; aptaria valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; aptaria atlikto įstaigos vadovo kvalifikacijos vertinimo, taikant 360 laipsnių kompetencijų vertinimą, rezultatus (taikoma tik įstaigų vadovams); aptaria valstybės tarnautojo kvalifikaciją ir jos tobulinimo poreikį bei valstybės tarnautojo karjeros galimybes. Pagal Aprašo 11 punktą, tiesioginis vadovas po Aprašo 9 punkte nurodyto pokalbio su valstybės tarnautoju užpildo Motyvuotą siūlymą, kurio forma ir turinys turi atitikti Aprašo 1 priedo reikalavimus.

140.        Aprašo 42 punktas nustato, kad valstybės tarnautojas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo atliktu tarnybinės veiklos vertinimu, per 5 darbo dienas nuo susipažinimo su Motyvuotu siūlymu ar Siūlymu dienos, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui gali pateikti rašytinį kreipimąsi su prašymu, kad jo tarnybinę veiklą įvertintų vertinimo komisija. Aprašo 50 punkte nurodyta, kad vertinimo komisija, nagrinėdama valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, vertina pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant nustatytas užduotis, kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat vertina tarnybinės veiklos gerinimo plano vykdymo rezultatus, jeigu toks planas buvo sudarytas.

141.        Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutiko su tiesioginio vadovo Motyvuotu siūlymu ir jo veiklą vertino Vertinimo komisija.

142.        Pareiškėjas skunde ginčija 2021 m. kovo 2 d. Išvadą, nurodydamas, kad jis įvykdė visas ar iš dalies užduotis; jo vertinimas buvo atliktas taikant 360 laipsnių kompetencijų vertinimą ir buvo pateiktas įvertinimas „labai gerai“, t. y. pagal kolegų vertinimus jo (pareiškėjo) lygis yra 5 (pats aukščiausias lygis); Vertinimo komisija neišnagrinėjo jo (pareiškėjo) pateiktų paaiškinimų dėl vadovo nurodytų pastabų bei argumentų, jog jis tinkamai vykdė tarnybines funkcijas. 

143.        Pirmosios instancijos teismas, minėtą Vertinimo komisijos išvadą pripažindamas pagrįsta ir teisėta, apsiribojo tik tuo, kad teismui nėra suteikta teisė vertinti valstybės tarnautojo (pareigūno) tarnybinės veiklos rezultatų, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją, ir šiuo atveju nėra pagrindo daryti neginčijamą išvadą, jog pareiškėjo veiklos vertinimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su tuo, kad Vertinimo komisijos išvada yra pagrįsta ir teisėta, nurodo, jog Tarnybinės veiklos vertinimo ataskaita neginčytinai patvirtina, kad nėra nei vienos užduoties, kurios jis neįvykdė 2020 metais, akcentuoja, kad jis tinkamai vykdė tarnybines funkcijas ir tai patvirtina ta aplinkybė, jog nebuvo sudarytas tarnybinės veiklos gerinimo planas, taip pat kad dėl jo, kaip vadovo, atliktas 360 laipsnių kompetencijų vertinimas (nurodomi gauti duomenys). Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jis tinkamai vykdė tarnybines funkcijas, teikė siūlymus dėl jų reglamentavimo tobulinimo, efektyvino NVSC veiklos procesus, įgyvendino iškeltus uždavinius, jam nepagrįstai paskirtos tarnybinės nuobaudos, todėl nebuvo jokio pagrindo jį atleisti iš NVSC direktoriaus pareigų. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra nemotyvuota.

144.        Teisėjų kolegija, nagrinėdama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria Vertinimo komisijos išvada ir jos pagrindu priimtas Įsakymas, pripažinti pagrįstais ir teisėtais, sutinka su pareiškėjo pozicija, kad ši sprendimo dalis iš viso nėra motyvuota. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su Vertinimo komisijos išvados nepagrįstumu, bei neįvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutarties nurodymų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje nutartyje nurodė, kad Įsakymo pagrindą sudaranti Vertinimo komisijos išvada grindžiama argumentuotu pareiškėjo, kaip NVSC direktoriaus, gebėjimų ir kvalifikacijos traktavimu, todėl pirmosios instancijos teismas turi individualizuotai įvertinti atsakovo vertintų pareiškėjo gebėjimų ir kvalifikacijų objektyviuosius požymius ir padaryti išvadas, ar pareiškėjo veiklos vertinimas yra pagrįstas ir teisėtas. Taip pat nurodyta, kad Ministerija pagal jai priskirtą valdymo sritį ir atsakomybę gali ir turi kelti ypatingus reikalavimus NVSC direktoriaus veiklumui (veiklos veiksmingumui) būtent ekstremaliosiomis Covid-19 pandemijos sąlygomis, tačiau tokių reikalavimų kėlimas turi būti pagrįstas aiškiomis teisės aktų nuostatomis, kurių pažeidimas pareiškėjo veiksmais ar neveikimu būtų įrodytas byloje esančiais duomenimis.

145.        Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas yra šio tarnautojo tiesioginio vadovo bei vertinimo komisijos kompetencija, tačiau ji nėra išimtinė kompetencija; tai reiškia, kad atitinkama valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvada turi būti pagrįsta faktinėmis vertinamo asmens tarnybinę veiklą charakterizuojančiomis aplinkybėmis (žr., pvz., 2014 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2466/2013; kt.). Teismų praktikoje, taikant VTĮ ir Aprašo nuostatas, reguliuojančias vertinimo komisijos funkcijas, suformuotas aiškinimas, kad vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi vertinimo taisyklėse pateiktų rekomendacijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2600-438/2021; kt.).

146.        Iš tiesų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismui nėra suteikta teisė vertinti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatų, kaip ir jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją (žr., pvz., 2014 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-799/2014; kt.), tačiau taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog teismas turi nustatyti, ar vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią surašė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją (žr., pvz., 2011 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1018/2011; kt.). Vertinimo komisijai, kuri tikrina valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-646/2009; kt.).

147.        Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino ir nevertino, ar Vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią surašė pareiškėjo (valstybės tarnautojo) tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo atsakovo argumentų ir nenurodė, kokie įrodymai leidžia daryti įtikinamą išvadą, kad atsakovas įrodė, jog faktinė pareiškėjo atleidimo iš tarnybos priežastis buvo jo gebėjimų ir kvalifikacijos trūkumai, t. y. kad buvo pakankamas pagrindas konstatuoti pareiškėjo nepakankamus gebėjimus ir kvalifikaciją NVSC vadovo pareigoms užimti. 

148.        Pažymėtina ir tai, kad atsakovas šioje byloje teikė prašymą dėl bylos sustabdymo iki bus išnagrinėta byla pagal pareiškėjo skundą dėl Ministro 2020 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. K-1007 panaikinimo, nurodydamas, jog vertinant pareiškėjo gebėjimus ir kvalifikaciją, be kitų aplinkybių buvo vertinti ir pareiškėjo veiksmai ir neveikimas, susijęs su ULSVIS perėmimo neužtikrinimu, aktyvių veiksmų perimti ULSVIS nesiėmimu ir kt. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. birželio 2 d. nutartimi tenkino šį prašymą ir sustabdė šią administracinę bylą, nustatęs, kad nagrinėjama byla pagal pareiškėjo skundą dėl Ministro 2020 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. K-1007, kuriuo pareiškėjui skirtas papeikimas už ULSVIS neperėmimą, informacijos registrui nepateikimą, funkcijų nevykdymą, galiojančių teisės aktų nevykdymą, ULAC veiksmų neapskundimą teismui nustatytais terminais, BDAR 5 straipsnio nuostatų nevykdymą, ULSVIS nuostatų tinkamo įgyvendinimo neužtikrinimą, o šios aplinkybės buvo vertinamos atliekant pareiškėjo kasmetinį vertinimą ir priimant nagrinėjamoje byloje skundžiamą Įsakymą. Bylos nagrinėjimas atnaujintas pirmosios instancijos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimi.

149.        Taip pat tam, kad būtų tinkamai išnagrinėtos ir nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės dėl Vertinimo komisijos išvados pagrįstumo ir teisėtumo, yra aktualus tinkamas klausimo dėl Įsakymo dėl tarnybinio nusižengimo pagrįstumo ir teisėtumo išnagrinėjimas.

150.        Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria netenkinti pareiškėjo skundo reikalavimai panaikinti Vertinimo komisijos išvadą ir jos pagrindu priimtą Įsakymą, negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta, todėl panaikinama.

Dėl bylos procesinės baigties

151.        Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo pareiškėjo skundo esminių aplinkybių, kurios sudaro skundo pagrindą, nenurodė motyvų, dėl kurių pareiškėjo skundo argumentai bei byloje teikiami įrodymai (iš jų ir rašytiniai paaiškinimai) nėra pagrįsti, nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių tam, kad būtų tinkamai išnagrinėti skundo pagrindiniai reikalavimai, ir dėl to daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra faktinis ir teisinis pagrindai pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, t. y. panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

152.        Atsižvelgiant į šioje byloje būtinas išnagrinėti ir nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurių nenagrinėjo ir nevertino pirmosios instancijos teismas, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017; kt.).

153.        Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; kt.).

154.        Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai, nagrinėjant pagrindinius skundo reikalavimus dėl Įsakymo dėl tarnybinio nusižengimo ir Vertinimo komisijos išvados bei jos pagrindu priimto Įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo, t. y. ginčo neišsprendimas iš esmės, negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindai bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d., 147 str.). 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 9 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Regionų administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Artūras Drigotas

                                                Dalia Višinskienė

                                                Virginija Volskienė