Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2-1091-2014].docx
Bylos nr.: 2-1091/2014
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"MOLESTA" 167553831 atsakovas
"Semeta" 302613962 Ieškovas
"INŽINERA" 300579237 trečiasis asmuo
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl pirkimo-pardavimo

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-1091/2014

                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija: 110.3

(S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. birželio 26 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo G. V. ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Inžinera“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Semeta“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-1149-302/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Semeta“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Molesta“ bei G. V. , trečiasis asmuo UAB ,,Inžinera“, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, atsiskaitymo už turtą,

 

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

 

Ieškovas UAB ,,Semeta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB ,,Molesta“ bei G. V. ir prašė pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2012 m. rugpjūčio 20 d. tarp šių atsakovų sudarytą UAB ,,Inžinera“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį; taikyti restituciją natūra ir ieškovo naudai priteisti 22 800 vienetų 10 Lt nominalios vertės trečiojo asmens UAB ,,Inžinera“ akcijų; iš atsakovo UAB ,,Molesta“ atsakovo G. V. naudai priteisti už UAB ,,Inžinera“ akcijas sumokėtą 180 000 Lt sumą; pripažinti, jog atsakovas UAB ,,Molesta“ atsiskaitė su ieškovu turtu – UAB ,,Inžinera“ akcijomis. Ieškovas šių reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti UAB ,,Inžinera“ 22 800 vienetų akcijų, uždraudžiant jas perleisti, įkeisti ar kitokiu būdu apriboti nuosavybės, valdymo ir disponavimo jomis teises.

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi šį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies, areštavo trečiojo asmens UAB ,,Inžinera“ 22 800 vienetų akcijų ir uždraudė šį turtą bet kokiu būdu perleisti ar įkeisti tretiesiems asmenims.

Ieškovas 2014 m. kovo 17 d. kreipėsi į teismą su prašymu taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui G. V. , kaip UAB ,,Semeta“ akcininkui, įgyvendinti akcininko teises, susijusias su UAB ,,Inžinera“ akcijų vertės sumažinimu, tai yra: 1) naudotis visomis Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 15 straipsnyje nurodytomis teisėmis, t. y. gauti bendrovės pelno dalį (dividendą); gauti bendrovės lėšų, kai bendrovės įstatinis kapitalas mažinamas siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų; nemokamai gauti akcijų, kai įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšų, pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų; skolinti bendrovei; gauti likviduojamos bendrovės turto dalį; 2) naudotis ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta teise, t. y. balsuoti UAB ,,Inžinera“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose priimant sprendimus, numatytus ABĮ 20 straipsnio 13, 16, 17, 19, 20, 22 punktuose tokiais klausimais: dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo; dėl įstatinio kapitalo padidinimo ar sumažinimo; dėl bendrovės reorganizavimo ar atskyrimo sąlygų patvirtinimo; dėl bendrovės pertvarkymo ar likvidavimo; 3) perleisti ar kitu būdu perduoti tretiesiems asmenims UAB ,,Inžinera“ akcijų suteikiamas balsavimo teises, o jei šios perleistos – uždrausti jų įgijėjams naudotis balsavimo teisėmis; 4) priimti sprendimus, numatytus ABĮ 34 straipsnio 4 dalyje tokiais klausimais: dėl juridinių asmenų steigimo; dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai); dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma); dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo; dėl ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įsigijimo.

Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi pritaikytos priemonės neužtikrina ieškinio reikalavimų, nes atsakovas gali imtis veiksmų, kad minėtos įmonės akcijų vertė būtų sumažinta.

Atsakovas UAB ,,Molesta“ ieškovo prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo neprieštaravo.

Atsakovas G. V. ir trečiasis asmuo ,,Inžinera“ su ieškovo prašymu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigė, jog ieškovo reikalavimas areštuoti 22 800 vienetus UAB ,,Inžinera“ akcijų, uždraudžiant šias akcijas bet kokiu būdu perleisti ar įkeisti tretiesiems asmenims, jau yra patenkintas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi, o kitas nurodytas priemones atsisakyta taikyti, konstatavus, kad prašymas dėl kitų akcijų savininko teisių apribojimo išeina už ieškinio reikalavimo ribų. Tvirtino, kad nekeičiant ieškinio ir nenurodant kokios faktinės aplinkybės pasikeitė po 2013 m. rugpjūčio 21 d., ieškovo prašymas dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas kaip nepagrįstas. Nurodė, kad pritaikius ieškovo prašomas priemones, būtų sutrikdyta UAB ,,Inžinera“ ūkinė veikla, o tai sąlygotų neišvengiamą pajamų ir įmonės akcijų vertės mažėjimą.

 

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

 

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 31 d. nutartimi iš dalies patenkino ieškovo UAB ,,Semeta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, papildė Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė atsakovui G. V. kaip trečiojo asmens UAB ,,Inžinera“ akcininkui ir direktoriui bei jo įgaliotiems asmenims: 1) gauti bendrovės lėšų, kai bendrovės įstatinis kapitalas mažinamas siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų; nemokamai gauti akcijų, kai įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšų, pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų; skolinti bendrovei; gauti likviduojamos bendrovės turto dalį; 2) priimti sprendimą padidinti įstatinį kapitalą; priimti sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą; priimti sprendimus dėl UAB ,,Inžinera“ ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai); priimti sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma); priimti sprendimus dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo; priimti sprendimus įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo. 

Teismas nustatė, kad 2013 m. rugpjūčio 21 d. įsiteisėjusia nutartimi iš dalies buvo patenkintas ieškovo prašymas ir areštuota 22 800 vienetų atsakovui G. V. nuosavybės teise priklausančių trečiojo asmens UAB ,,Inžinera“ akcijų, uždraudžiant jas bet kokiu būdu perleisti ar įkeisti tretiesiems asmenims, todėl teismo nuomone, pakartotinai tenkinti ieškovo prašymą toje dalyje nėra pagrindo. Tačiau įvertinęs tai, kad nagrinėjamu atveju yra itin svarbi minimų akcijų vertė ir jos išlaikymas ginčo laikotarpiu, teismas sprendė, jog yra tikslinga papildyti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nurodė, kad nepakeitus šių priemonių masto bei priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą, jo įvykdymas, tikėtina, būtų sudėtingas, kadangi atsakovui G. V. pasinaudojus jam, kaip vieninteliam įmonės akcininkui ir direktoriui, priklausančiomis teisėmis įmonės nenaudai, ieškovas taptų akcininku įmonės, kurios finansinė padėtis būtų pasikeitusi, o akcijų vertė – kritusi. Tačiau kartu teismas sutiko ir su atsakovo bei trečiojo asmens argumentais, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ieškovo prašyme nurodytu mastu, būtų esmingai sutrikdyta trečiojo asmens UAB ,,Inžinera“ ūkinė veikla, o tai sąlygotų neišvengiamą pajamų, o kartu ir akcijų vertės mažėjimą. Todėl teismas sprendė, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti ne tik proporcingos siekiamiems tikslams, tačiau taip pat negali suteikti nei vienai iš šalių perdėto pranašumo, suvaržyti vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.

 

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

 

Atskirajame skunde atsakovas G. V. ir trečiasis asmuo UAB ,,Inžinera“ prašo panaikinti paminėtą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartį ir atmest ieškovo prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismo nutartis yra be motyvų, nepagrįsta, neteisėta, todėl naikintina dėl absoliučių jos negaliojimo pagrindų, nes ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones padidėjo grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nenurodė, kokios faktinės aplinkybės pasikeitė po teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutarties priėmimo; papildomos priemonės nėra pagrįstos jokia teisės norma, nemotyvuota, kodėl pasirinkta 1/20 dalis bendrovės įstatinio kapitalo;
  2. Teismo nutartis prieštarauja ekonomiškumo bei šalių pusiausvyros principams, nes byloje nėra objektyvių faktinių duomenų, kad trečiojo asmens UAB ,,Inžinera“ turtui reikalinga ypatinga apsauga ar kad jam kilo realus pavojus, taip pat nėra pagrindo spręsti dėl galimo ginčo akcijų nuvertėjimo ir būsimo teismo sprendimo nevykdymo grėsmės, be to, dalis šių priemonių nesusijusios su nagrinėjamu ginču ir yra perteklinės; 
  3. Teismas be pagrindo vertino tas pačias aplinkybes, dėl kurių teismas jau buvo pasisakęs 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje, nes ieškovas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo iš esmės pareiškė tą patį, tik išskaidytą ir detalizuotą reikalavimą apriboti ginčo akcijų savininko G. V. teises. Ieškinys nebuvo keičiamas, todėl laikytina, kad prašymas dėl taikytų priemonių masto didinimo iš esmės jau yra išspręstas, nes teismas neturėjo teisinio pagrindo tą pačią faktinę situaciją (tiek priimant 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartį, tiek skundžiamą 2014 m. kovo 31 d. nutartį) vertinti skirtingai.
  4. Teismo nutartimi pritaikytos papildomos priemonės yra neproporcingos siekiamiems tikslams, nes neužtikrina šalių teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyros: patenkinus prašymą, būtų iš esmės sutrikdyta trečiojo asmens UAB ,,Inžinera“ ūkinė veikla, o tai sąlygotų neišvengiamą bendrovės pajamų bei akcijų vertės mažėjimą, o tuo pačiu būtų pažeisti ir ieškovo interesai.

 

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Semeta“ prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą teismo nutartį. Nurodo, kad teismas pagrįstai taikė papildomas laikinąsias apsaugos priemones siekiant išlaikyti ginčo akcijų vertę, nes priešingu atveju esant ieškovui palankiam teismo sprendimui, jo pareikštas reikalavimas negalėtų būti įvykdytas. Ieškovo teigimu, teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas, kaip vienintelis akcininkas ir vadovas, gali vienasmeniškai priiminėti bet kokius sprendimus, kurie lemtų akcijų vertės mažėjimą. Ieškovo vertinimu, papildomos laikinosios apsaugos priemonės nėra tapačios toms, kurių ieškovas prašė ieškiniu; jų paprašyta įvertinus atsakovo pateiktus procesinius dokumentus bei grėsmę, kad akcijų vertė gali sumažėti. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų ankstesnės teismo nutarties pagrindu, pakeitimo klausimą, neturėjo iš naujo spręsti ieškovo reikalavimo preliminaraus pagrįstumo ar realios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui klausimo, taigi ir ieškovas neturėjo teikti duomenų apie pasikeitusias faktines aplinkybes. Ieškovo teigimu, pritaikytos papildomos laikinosios apsaugos priemonės ir 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo dydžio kriterijus yra paremti ABĮ 15, 16, 20 straipsnių, 34 straipsnio 4 dalies, 37 straipsnio 10 dalies nuostatomis. Nurodo, kad pritaikytos papildomos laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su pareikštu actio Pauliana ieškiniu, nes pagrindinis jų tikslas – ginčo akcijų vertės išlaikymas visą ginčo laikotarpį; ieškovas, nebūdamas trečiojo asmens akcininku ar valdymo organo nariu, neturi duomenų apie bendrovės vadovo ir akcininko priimamus sprendimus, juolab, kad bendrovė, esant vieninteliam akcininkui, neprivalo viešai skelbti pranešimų, sprendimai dėl turto perleidimo, įkeitimo, kitokio apribojimo, įsigijimo, skolinimo bendrovei ir pan. neprivalo būti teikiami viešiesiems registrams, o grėsmė, kad atsakovas gali priimti tokius sprendimus, yra itin didelė, nes atsakovas kategoriškai nesutinka su ieškovo pozicija. Ieškovo teigimu, atsakovas ir trečiasis asmuo niekuo nepagrindė atskirojo skundo teiginių dėl UAB ,,Inžinera“ veiklos trikdymo pritaikytomis papildomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, be to, prieštaringai nurodo, kad bendrovė ir neketina imtis teismo uždraustų veiksmų.  

 

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas RUAB „Molesta“ prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą teismo nutartį, iš esmės pakartodamas ieškovo atsiliepime nurodytus argumentus.

 

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

 

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie tikėtinai pagrindžia savo reikalavimus ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Toks preliminarus įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau pats ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011, 2011 m. rugsėjo mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2010/2011 ir kt.).

Kaip minėta, apeliantai, nesutikdami su skundžiama teismo nutartimi, kuria taikytos papildomos laikinosios apsaugos priemonės, teigia, jog ji yra be motyvų, todėl naikintina dėl absoliučių jos negaliojimo pagrindų, be to ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad padidėjo grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nenurodė, kokios faktinės aplinkybės pasikeitė po teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutarties priėmimo.

Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, jog civilinio proceso normų pažeidimas gali būti pagrindu panaikinti teismo sprendimą tik tuo atveju, jeigu dėl tokio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.). Taigi, sprendimui panaikinti nepakanka konstatuoti CPK normų pažeidimą, bet būtina nustatyti ir tokio pažeidimo pasekmę, t. y. neteisingą bylos išnagrinėjimą.

Antra, kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste; jog teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją; jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Taigi vertinant, ar teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas, svarbu, ar teismas atsakė į esminius bylos faktinius ir teisnius argumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis, priima civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2012; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priima civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priima civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.).

Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties turinio, nagrinėjamos bylos atveju, priešingai nei teigia apeliantai, nėra pagrindo sutikti su jų pozicija, kad spręsdamas dėl ieškovo prašymo pagrįstumo teismas nenurodė motyvų (CPK 270 str.).

Kaip minėta, ieškiniu šioje byloje yra prašoma pripažinti atsakovų UAB ,,Molesta“ ir G. V. 2012 m. rugpjūčio 20 d. sudarytą UAB ,,Inžinera“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia bei taikyti restituciją (actio Pauliana). Taigi ieškovas siekia atkurti skolininko atsakovo UAB ,,Molesta“ mokumą, kuris, jo teigimu, buvo pažeistas sudarytu ginčijamu sandoriu, tam, kad šis galėtų su ieškovu atsiskaityti. Todėl teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išvadai, kad šiuo atveju ginčo nagrinėjimo metu yra svarbu išlaikyti UAB ,,Inžinera“ akcijų vertę, nes patenkinus ieškovo 219 790,42 Lt dydžio ieškininius reikalavimus ir taikant restituciją, teismo sprendimas būtų realiai įgyvendintas tik tokiu atveju, jei tokių akcijų vertė nebūtų sumažėjusi (CPK 185 str.).

Pažymėtina tai, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantas atsakovas G. V. yra vienintelis UAB ,,Inžinera“ akcininkas, taip pat bendrovės direktorius, kuris vienasmeniškai priima visus sprendimus dėl įmonės veiklos. Vien tai, kad jo dispozicijoje yra ginčo objektas – akcijos, kuris palankaus ieškovui sprendimo atveju galėtų būti grąžintas UAB ,,Molesta“ nuosavybėn, teismų praktikoje pripažįstama kaip aplinkybė, patvirtinanti teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1205/2011 ir kt.). Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliantų teiginiai dėl netinkamo teismo nutarties motyvavimo yra atmestini kaip nepagrįsti, nes priešingai nei nurodo apeliantai, teismas pagrindė savo procesinį sprendimą, o vien tai, kad jis apeliantams nepalankus, nėra pagrindo pripažinti motyvų nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2012 ir kt.).

Taip pat atmestini kaip nepagrįsti apeliantų teiginiai, jog ieškovas nepateikė objektyvių duomenų, kad UAB ,,Inžinera“ turtui kilo realus pavojus, be to, teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl minėto ieškovo prašymo taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones, kuris iš esmės, jų nuomone, yra tapatus pirmajam ieškovo prašymui, kurį teismas jau buvo patenkinęs 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi. Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, apeliantai nepasinaudojo savo teise skųsti teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartį (CPK 151 str.). Antra, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad taikant tokias priemones, teismas nebūtinai turi turėti įrodymų, jog teismo sprendimas bus neįvykdytas, užtenka vien įsitikinti, kad įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįvykdomas. Taigi atsižvelgiant į prieš tai nurodytus argumentus, darytina išvada, kad ieškovas atsiliepime teisingai nurodo, jog teismas pagrįstai taikė papildomas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 145, 185 str.).

Teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės visada sukelia pasekmes asmeniui, kurio atžvilgiu jos yra taikomos, tačiau vien dėl to teigti, kad tokiu būdu yra pažeidžiami ekonomiškumo bei šalių pusiausvyros principai, nėra pagrindo (CPK 185 str.). Tuo tarpu apeliantai teigdami, jog pritaikius minėtas papildomas priemones iš esmės yra sutrikdyta trečiojo asmens UAB ,,Inžinera“ ūkinė veikla, nepateikė įrodymų šiems deklaratyviems teiginiams pagrįsti, nors pagal CPK 178 straipsnio reikalavimus šalys privalo įrodyti nurodomas aplinkybes, o apeliacinės instancijos teismas yra faktus nagrinėjanti teismo instancija (CPK 185 str., 314 str.).

Atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad pagal CPK 146 straipsnio 1 dalį jie turi teisę reikalauti, kad ieškovas užtikrintų atlyginimą nuostolių, kurie gali atsirasti dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, o pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį, –  tuo atveju, jeigu ieškinys būtų atmestas, reikalauti atlyginti nuostolius, patirtus dėl taikytų priemonių.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog apeliantai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl atskirasis skundas atmetamas, nenagrinėjant kitų jame nurodytų argumentų kaip neturinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

 

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėja                                                                      Virginija Čekanauskaitė

 

 

 


Paminėta tekste:
  • 2-419-852/2015
  • CPK 144 str. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms
  • 2-2383/2011
  • 2-2010/2011
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • CPK
  • 3K-3-369/2012
  • 3K-3-344/2011
  • 3K-7-38/2008
  • CPK 270 str. Sprendimo turinys
  • CPK 185 str. Įrodymų įvertinimas
  • 2-1205/2011
  • 3K-3-249/2012
  • CPK 151 str. Nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių apskundimas
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • CPK 146 str. Vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas kita
  • 3K-3-252/2010
  • 3K-3-382/2010