Pirmosios instancijos teismo                                         Civilinė byla Nr. 2S-221-278/2014

Teisėja Ineta Baliukaitytė                                           Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00361-2014-0

                                                                  Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                                                         110.1; 122.1; 122.2; 122.3; 122.4

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

N  U  T  A  R  T  I  S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 24 d.

    Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Neosta“, Z. J., A. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1102-488/2014 pagal ieškovų UAB „Neosta“, Z. J., A. G. ieškinį atsakovui T. G. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo,

n u s t a t ė:

ieškovai UAB „Neosta“, Z. J., A. G. prašė teismą ieškinio užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui T. G. priklausantį turtą 53 333 Lt sumai.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 21 d. nutartimi prašymą atmetė. Teismas darė išvadą, jog ieškovai visiškai nepagrindė prašymo ir nepateikė jokių įrodymų, kad netaikius laikinų apsaugos priemonių bus padaryta reali žala ir kad vienintelis būdas tokiai žalai išvengti yra laikinųjų apsaugos priemonių taikymas.

Atskiruoju skundu ieškovai UAB „Neosta“, Z. J., A. G. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – piniginių lėšų, esančių asmeninėse atsakovo banko sąskaitose, nekilnojamųjų arba kilnojamųjų daiktų, priklausančių atsakovui T. G., ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštą 53 333 Lt sumai. Teigia, kad atsakovas neatsakė į jų pretenziją, iš trečiųjų asmenų sužinojo apie atsakovo atsisakymą geranoriškai atlyginti jiems padarytą žalą, o apie turimą T. G. turtą ir galimybes atsiskaityti, neturi žinių. Nurodo, kad teismas neįvertino ieškinio pobūdžio, neatsižvelgė  į atsakovo nesąžiningą elgesį, pateikus nepagrįstą ieškinį. Teigia, jog teismui neprivaloma turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai kils grėsmė teismo sprendimo įvykdymui bei, esant ginčui dėl didelės pinigų sumos, tai objektyviai padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Mano, kad skundžiama nutartis gali būti suprantama kaip išankstinio sprendimo šioje byloje numatymas net nepradėjus bylos nagrinėti.

Atskirasis skundas atmestinas.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis įpareigoja teismą priimant procesinį sprendimą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. Tačiau spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, netiria ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik sprendžia ar tuo atveju jeigu teismas patenkintų pareikštą reikalavimą, nebūtų kliūčių įvykdyti teismo sprendimą. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, ar yra tokios grėsmės tikimybė (CPK 144 str. 1 d.). Be to, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą. Dėl paminėto, apeliantų teiginiai dėl atsakovo nesąžiningo elgesio pareiškus nepagrįstą ieškinį, bus nagrinėjami tik sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą, nagrinėjant bylą iš esmės. Nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovų prašymas nemotyvuotas ir nepagrįstas jokiais įrodymais. Kaip minėta, viena būtinų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui - grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas. Iš ieškinio matyti, kad ieškovai prašė teismą priteisti iš atsakovo T. G. 38 333 Lt turtinės žalos ir 15 000 Lt neturtinės žalos bei taikyti turto areštą reikalavimų apimtyje, tačiau pagrįstų motyvų bei įrodymų dėl kokių priežasčių gali pasunkėti galimai teigiamo sprendimo įvykdymas, nenurodė (b. l. 2-5). Duomenų apie atsakovo skolinius įsipareigojimus, taikytą turto areštą nuosavybės teise priklausantiems objektams, prastą T. G. finansinę padėtį, pirmosios instancijos teismui nepateikta, todėl darytina išvada, kad savo abejonių dėl gebėjimo atsakovui atsiskaityti ateityje, ieškovai niekuo nepagrindė. Ieškinyje nurodyta aplinkybė, jog ieškovai negavo atsakymo į  2013-10-02 pretenziją, nesudaro pakankamo pagrindo taikyti ieškinio užtikrinimo priemones. Iš VĮ Registrų centras bei VĮ Regitra duomenų matyti, kad  T. G. vardu yra registruotas automobilis Harley Davidson VRSCA, 2003 m. gamybos, dalis pastatų (duomenys neskelbtini), 0,1800 ha žemės sklypas  bei gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l.  32-40). Minėtas nuosavybės teise valdomas turtas yra vertingas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir galimai patenkinus reikalavimus, teismo sprendimo įvykdymo pasunkės ar taps visai neįvykdomu (CPK 178 str.). Prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką nėra absoliuti, ją taikant, būtina įvertinti ne tik atsakovo turtinę padėtį, bet ir tai, ar ieškovo prašyme išdėstyti argumentai ir juos pagrindžiantys įrodymai prima facie patvirtina ieškinio galimą pagrįstumą. Kadangi apeliantai teismui nepateikė duomenų, sukeliančių pagrįstų abejonių, jog T. G. negalės įvykdyti sprendimo ar įvykdys sprendimą netinkamai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovų prašymą ir naikinti pagrįstą nutartį nėra pagrindo. Kadangi nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teismas nevertina ieškinio pagrįstumo iš esmės, todėl apeliantų teiginys dėl galimo išankstinio sprendimo numatymo, atsisakius tenkinti jų prašymą, atmestinas.

Pasikeitus aplinkybėms, ieškovai su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi teisę kreiptis į teismą pakartotinai, bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 str. 3 d.).

Dėl paminėtų motyvų, naikinti pagrįstą nutartį nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                 Birutė Valiulienė