Nr. 1S-211-768/2018

Teisminio proceso Nr. 1-08-3-00068-2018-7

   Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19.

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. lapkričio 21 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Donatas Jatužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo G. V. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 11 d. nutarties, kuria tenkintas Estijos Respublikos teisingumo ministerijos prašymas dėl piniginės sankcijos, paskirtos nuteistajam Tartu apylinkės teismo Tartu teismo rūmų 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžiu, pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, panaikinimo

nustatė :

1.       Tartu Apylinkės teismo Tartu teismo rūmų 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžiu Nr. (duomenys neskelbtini) G. V. buvo paskirta 7 260,85 Eur piniginė sankcija (baudžiamojo proceso išlaidos).

2.       Panevėžio apylinkės teismas Panevėžio rūmai skundžiama nutartimi tenkino Estijos Respublikos teisingumo ministerijos prašymą dėl minėto teismo sprendimo skirtos piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje bei kartu nustatė šios piniginės sankcijos mokėjimo tvarką.

3.       Skundu aukštesniajam teismui nuteistojo gynėjas advokatas prašo skundžiamą nutartį panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą bei bylą perduoti apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, kadangi padaryti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) pažeidimai.

3.1.       Nurodo, kad apylinkės teismas, pažeisdamas BPK 3651 straipsnio 2 dalies normas, bylą išnagrinėjo nedalyvaujant nuteistajam - nesudarius jam galimybės apginti savo teises bei interesus. Be to, atkreipia dėmesį, jog nuteistajam net nebuvo įteiktas teismo šaukimas.

3.2.       Pažymi, jog į teismo posėdį nebuvo šaukiamas ir gynėjas, tokiu būdu buvo pažeisti šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principai, neužtikrinta nuteistojo teisė į gynybą.

3.3.       Tvirtina, kad apylinkės teismas, į bylos medžiagą įtraukęs dokumentus, kurie nėra išversti į valstybinę kalbą, taip pat pažeidė nuteistajam garantuotą teisę susipažinti ir žinoti bylos duomenis jo gimtąja kalba.

3.4.       Akcentuoja, jog svarbu išsiaiškinti ir tai, už kokias nusikalstamas veikas nuteistasis yra pripažintas kaltu ir nuteistas, kadangi tai gali turėti reikšmės sprendžiant dėl proceso išlaidų (ekspertizės mokesčiai – 5 525,85 Eur, kitos proceso išlaidos – 468 Eur, valstybės rinkliava – 1 075 Eur) pripažinimo išieškotinomis Lietuvos Respublikoje, klausimą.

4.       Atsiliepimu į nuteistojo advokato skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė D. S. prašo skundžiamą teismo nutartį, kuri yra pagrįsta ir teisėta, palikti galioti nepakeistą.

4.1.       Remdamasi BPK 3651 straipsnio 2 dalimi nurodo, kad apie posėdį G. V. buvo informuotas tinkamai, todėl jo neatvykimas nebuvo kliūtis teismui nagrinėti bylą ir priimti sprendimą. Atsižvelgdama į BPK 3651 straipsnio 3 dalį, teigia, jog teismas negali atsisakyti pripažinti piniginę sankciją dėl to, kad neįteikiamas teismo šaukimas nubaustam asmeniui. Mano, kad apylinkės teismas sprendimą pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtą piniginę sankciją Lietuvos Respublikoje gali ir tuo atveju, kai nežinoma nubausto asmens gyvenamoji vieta, todėl negalimumas įteikti nubaustam asmeniui šaukimą negali būti pagrindu nepripažinti paskirtos piniginės sankcijos.

4.2.       Remdamasi to paties BPK 3651 straipsnio 2 dalimi teigia, jog gynėjo dalyvavimas nėra būtinas posėdyje dėl piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo, kadangi nubausto asmens, jo gynėjo ir prokuroro neatvykimas klausimo nagrinėjimo nesustabdo. Kartu atkreipia dėmesį, jog susidariusioje situacijoje nėra ir BPK 51 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų, todėl nebuvo pagrindo pripažinti gynėjo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Be to, G. V. byloje nėra nei įtariamasis, nei kaltinamasis, jo laisvė neapribota, todėl jis pats turėjo galimybę pasikviesti sau tinkamą gynėją, o tam neturėdamas lėšų – kreiptis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisės pagalbos įstatyme numatyta tvarka ir pateikęs dokumentus įrodyti, kad patenka į VGTPĮ 11 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų ratą.?

        Skundas tenkinamas.

5.       Aukštesnysis teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis bei skundžiamą nutartį, neturi pagrindo nepritarti gynėjo advokato skundo argumentams, jog šiuo atveju apylinkės teismas iš tiesų esmingai pažeidė BPK normas ir tokiu būdu nepagrįstai suvaržė nuteistojo teises, todėl skundžiama nutartis naikintina.

5.1.       BPK 3651 straipsnio nuostatos reglamentuoja Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtos piniginės sankcijos pripažinimo Lietuvos Respublikoje tvarką. Šio straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, kad apylinkės teismas <...> į posėdį šaukia nubaustą asmenį, jo gynėją ir prokurorą, nepaisant to, jog jų nedalyvavimas proceso nesustabdo. Aptariamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog nuteistajam buvo siunčiamas teismo šaukimas jo gyvenamosios vietos adresu, tačiau kartu bylos duomenys nepaneigia, jog informacija, susijusi su rengiamu teismo posėdžiu dėl piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje nuteistajam nebuvo žinoma, kadangi teismo siųsti procesiniai dokumentai jam neįteikti (b. l. 47-48). Šiuo atveju svarbu tai, kad teismas, tam, jog būtų užtikrinta nuteistojo ar jo gynėjo teisė dalyvauti procese, privalėjo įsitikinti, ar nuteistajam apie rengiamą posėdį, jo laiką ir vietą buvo tinkamai pranešta, tačiau tokių veiksmų nesiėmė.

5.2.       Aukštesniojo teismo įsitikinimu, žemesnysis teismas, atsižvelgęs į tai, jog nuteistojo gyvenamosios vietos adresu buvo išsiųstas teismo šaukimas ir, kad nuteistasis realiai atlikto dalį Tartu apylinkės teismo Tartu teismo rūmų 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžiu skirtos bausmės, nepagrįstai sprendė, jog jam buvo žinoma apie teismo posėdį. Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK 3651 nuostata įpareigoja teismą įsitikinti, ar šaukiamas į posėdį asmuo žino apie posėdžio vietą, datą ir laiką. Jei duomenų išvadai apie šaukimo įteikimą nepakanka, teismas privalo imtis visų įmanomų priemonių nustatyti šaukimo neįteikimo priežastis ir tik gavęs papildomus duomenis daryti atitinkamas išvadas dėl galimumo nagrinėti teikimą nuteistajam ir jo gynėjui nedalyvaujant. Šiuo nagrinėjamu atveju matyti, kad G. V. siųstame šaukime nebuvo nurodytas jo gyvenamosios vietos tikslus adresas, t. y., nenurodytas namo (duomenys neskelbtini)  g. numeris, todėl tai galėjo būti viena iš priežasčių, kodėl teismo šaukimas neįteiktas. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad G. V. galimai mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, o tai taip pat leidžia daryti atitinkamą išvadą dėl nepranešimo apie teismo posėdį priežastis. Taigi, aukštesnysis teismas įvertinęs šiuos aptartus duomenis, daro išvadą, kad žemesnysis teismas nesiėmė pakankamų ir visų įmanomų priemonių tam, kad nuteistajam būtų tinkamai pranešta apie teismo posėdį ir padarė nepagrįstą išvadą dėl galimybės nagrinėti teikimą nuteistajam ar jo gynėjui nedalyvaujant, tokiu būdu buvo suvaržyta nuteistojo teisė žinoti ir dalyvauti procese bei pasirinkti gynėją.

5.3.       Aukštesnysis teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog pagal BPK 3651 straipsnio 3 dalies 12 punktą dokumentai dėl piniginės sankcijos pripažinimo turi būti išversti į lietuvių arba anglų kalbas. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad apylinkės teismui pateiktas teismo sprendimas buvo išverstas į lietuvių kalbą (b. l. 29-45), o liudijimas (sertifikatas), nurodytas Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 4 straipsnyje, išverstas į anglų kalbą (b. l. 4-7). Reiškia, minėto straipsnio normos šiuo aspektu pažeistos nebuvo, tačiau kompleksiškai vertinant ir BPK 8 straipsnio 1 dalį, kuriame numatytas imperatyvus nurodymas baudžiamąjį procesą Lietuvos Respublikoje vykdyti valstybine kalba, spręstina, jog minėtas liudijimas taip pat privalo būti išverstas į valstybinę kalbą. 

5.4.        Aukštesnysis teismas, atsižvelgęs į kitus gynėjo advokato skundo argumentus, susijusius su nuteistojo kaltės įvertinimu bei piniginės sankcijos (proceso išlaidų) pagrįstumu bei teisėtumu pažymi, jog minėto Tarybos pamatinio sprendimo 6 straipsnyje numatyta, kad „Sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos, nereikalaudamos jokių papildomų formalumų, pripažįsta joms pagal 4 straipsnį perduotus sprendimus ir nedelsdamos imasi būtinų priemonių, kad jie būtų vykdomi, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija nusprendžia taikyti 7 straipsnyje numatytą pagrindą nepripažinti ar nevykdyti sprendimo.“ Reiškia, teismas, pripažįstantis užsienio valstybės teismo galutiniu sprendimu paskirtą piniginę sankciją, nevertina sprendimo, kuriuo ji paskirta turinio, nesprendžia ir neperžiūri nuteistojo kaltės klausimo, paskirtos bausmės teisingumo ir kt., todėl minėti gynėjo advokato skundo argumentai šiuo atveju paliekami nenagrinėti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 3651 straipsnio 2 dalį,

n u t a r i a:

Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 11 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                         Donatas Jatužis