Civilinė byla Nr. e2-42-918/2022

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 6 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė,

sekretoriaujant Alinai Stabinskaitei,

dalyvaujant ieškovų Z. K., J. K., R. D. atstovui advokatui Gžegožui Saksonui (Gžegož Sakson),

atsakovų S. Ž., D. G., M. M., L. Š., G. Z., R. G., A. P. atstovei advokatei Jolitai Vilutytei,

atsakovo I. M. (I. M.) atstovėms B. M. ir advokatei Natalijai Soroko,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Z. K., J. K. (J. K.), R. D. ieškinį atsakovams D. G., L. Š., I. M. (I. M.), S. Ž., M. M., G. Z., R. G. (R. G.), A. P., dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo J. S..

Teismas

n u s t a t ė:

1.       ieškovai ieškiniu prašo: 1) nustatyti, kad pagal matininko S. Z. 2017 m. vasario 14 d. parengtą 8562 kv. m. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą M 1:1000, gali būti vykdomas žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas; 2) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, atidalinti žemės sklypą natūra bei nustatant, kad Z. K. asmeninės nuosavybės teise atitenka 8562 kv. m. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 421 kv. m. ploto žemės sklypo dalis, Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėta Nr. 1 ir taškais 1, 2, 3, 32, 30 ,1; 3) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, atidalinant žemės sklypą natūra bei nustatant, kad J. K. asmeninės nuosavybės teise atitinka 8562 kv. m žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 421 kv. m. ploto žemės sklypo dalis,, Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėta Nr. 2 ir taškais 30, 32, 31, 28, 29, 30; 4) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, atidalinant žemės sklypą natūra bei nustatant, kad R. D. asmeninės nuosavybės teise atitenka 1928 kv. m. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 1928 kv. m. ploto žemės sklypo dalis, Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėta Nr. 3 ir taškais 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 15; 5) priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodo, kad ieškovai, atsakovai ir trečiasis asmuo valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise 0,8562 ha ploto žemės sklypą prie Molėtų pl., Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. k. v., registro Nr. (duomenys neskelbtini). Z. K. priklauso 421/8562 dalis žemės sklypo, J. K. – 421/8562 dalis žemės sklypo, R. D. – 964/4281 dalis žemės sklypo, J. S. – 571-8562 dalis žemės sklypo, D. G. – 701/17124 dalis žemės sklypo, L. Š. – 701/17124 dalis žemės sklypo, K. M. – 549/8562 dalis žemės sklypo, L. M. – 2391/8562 dalis žemės sklypo, J. Z. – 701/8562 dalis žemės sklypo, A. D. – 16/8562 dalis žemės sklypo, V. G. – 863/8562 dalis žemės sklypo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2016 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. 49SFN-1528-(14.49.104) ir 2016 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 49SJN-2666-(14.49.105) informavo, kad K. M. paveldėtoju yra I. M., L. M. – S. Ž., J. Z. – M. M. ir G. Z., A. D. – J. D. ir A. D., V. G. – A. P.. Ieškovai pageidauja savo turimą dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje atidalinti. Ieškovai 2016 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės direktorių prašydami organizuoti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas padalinti žemės sklypą į 4 žemės sklypus bei atidalinamiems žemės sklypams nustatyt būdą – gyvenamųjų namų statybai, pobūdį – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. A30-3893 nustatė, kad pradedamas rengti 8562 kv. m. ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini). formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslai – padalyti žemės sklypą į atskirus žemės sklypus ir nustatyti naudojimo būdus pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519, sprendinius. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja pavedė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui parengti projekto rengimo reikalavimus. Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja 2017 m. sausio 30 d. patvirtino Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. A648-63/17(2.14.2.12-MP8). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyrius 2017 m. sausio 20 d. raštu Nr. A51-2654/17(2.14.21.12-MP8) informavo visus žemės savininkus, kad pateiktas prašymas rengti žemės sklypo Molėtų pl. formavimo ir pertvarkymo projektą yra įkeltas Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ŽPDRIS) ir visi su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai bus atliekami automatizuotai per ŽPDRIS. Ieškovai 2017 m. vasario 9 d. pasirašė su matininku S. Z. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto M 1:1000 sprendinių brėžinį. ŽPDRIS sistemoje 2017 m. liepos 10 d. buvo įkeltas skelbimas apie parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei pateikta informacija, kad susipažinti su parengtu žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu ir pateikti pasiūlymus dėl projekto sprendinių galima nuo 2017 m. liepos 10 d. iki 2017 m. liepos 24 d. ŽPDRIS sistemoje. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyrius Žemės sklypų projektavimo poskyrio vyr. specialistė 2017 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. (38-18)-VR-1.7-5991 suderino Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Kontrolės organizavimo skyrius. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos 2017 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. (6.6)2-3599 informavo, kad žemės sklypas nesiriboja su valstybinės reikšmės keliais ir nepatenka į šių kelių apsaugos zonų ribas, todėl Kelių direkcijos derinimas nereikalingas. 2017 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. 1TP-13024 buvo pateiktas prašymas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos patikrinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. rugsėjo 1 d. Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. FPA-3189-(8.30) apibendrino, kad matininko S. Z. parengtas 8562 kv. m. ploto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai neprieštarauja kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, jų reikalavimams darantiems įtaką Projekto sprendiniams ir pritariama teikimui tvirtinti. Parengtam žemės sklypo (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projektui nėra raštiškai pritarę visi pertvarkomo žemės sklypo bendraturčiai. Papildomai Miesto plėtros departamentas informavo, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visų pertvarkomo žemės sklypo bendraturčių raštiški pritarimai arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas. Atsižvelgiant į tai, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 66 p. numato sąlygą, kad projektas gali būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi žemės sklypo bendrasavininkų raštiški pritarimai, matininkas 2017 m. spalio 2 d. raštu Nr. S-1158-1165 pakvietė sklypo bendraturčius 2017 m. spalio 12 d. atvykti į matininko biurą ir susipažinti su parengto plano žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniais bei pasirašyti ant parengto plano. Atsakovai neatvyko nustatytu laiku, taip pat neinformavo sutinka ar ne su parengtu planu, todėl vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 66 p. ieškovai yra priversti teismo sprendimu nustatyti, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ir/ar pertvarkymas. Atsakovai 2017 m. sausio 20 d. informaciniu pranešimu ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyriaus 2017 m. sausio 20 d. raštu Nr. A51-2564/17(2.14.2.12-MP8) buvo informuoti apie pradedamą rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą, bei buvo informuoti, kad Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje gali sekti projekto rengimo eigą. Atsakovai turėjo galimybę visas projekto rengimo, viešinimo, derinimo procedūras sekti elektroninėmis ryšio priemonėmis. Pažymi, kad atsakovai neteikė jokių pasiūlymų, pastabų, prieštaravimų dėl rengiamo projekto. Matininko parengtas ir suderintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas M 1:1000 numato 8562 kv. m. žemės sklypo padalinimą į 4 dalis: 1) atidalinimą ieškovei Z. K. jos turimą dalį – 421 kv. m. plane pažymėtą Nr. 1; 2) atidalinimą ieškovui J. K. jo turimą dalį – 421 kv. m. plane pažymėtą Nr. 2; 3) atidalinimą ieškovei R. D. jos turimą dalį – 1928 kv. m. plane pažymėtą Nr. 3; 4) atidalinimą atsakovams I. M., A. D., J. D., D. G., L. Š., M. M., G Z., A. P. ir S. Ž. jų bendrai turimą žemės plotą – 5792 kv. m. plane pažymėta Nr. 4. Ieškovai pažymi, kad jų turimos dalys leidžia suformuoti atskirus turtinius vienetus, kurie yra teisingų konfigūracijų bei gali egzistuoti kaip atskiri turtiniai vienetai. Sklypas dalinamas į keturias dalis nekeičiant žemės sklypo paskirties. Visiems naujai suformuotiems žemės sklypams nustatomas naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Į atidalinamus sklypus patenka ir 4 m. pločio vietiniu keliu (duomenys neskelbtini). Atidalinamam sklypui Nr. 3 nustatomas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas) – plotas – 208 kv. m. Atkreipia dėmesį, kad šis servitutas nustatomas ieškovės R. D. atidalinamam žemės sklypui, už kurį atsakovų neprašoma jokios kompensacijos. Tam, kad būtų galima žemės sklypą padalinti bei naujai suformuotus objektus ir nuosavybės teises į juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, reikia, kad šį projektą patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, taip pat reikia, kad šalys atvyktų pas notarą ir pasirašytų naujai suformuotų sklypų padalijimo sutartį. Atsakovai neatvyko susipažinti su parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniais ir nepasirašė ant parengto projekto. Šokiu būdu atsakovai apsunkina ieškovų galimybes valdyti, naudotis ir disponuoti savo turtu. Tarp ieškovų ir atsakovų nėra ginčo dėl žemės sklypo padalinimo. Atsakovai tik savo neveikimu sudaro kliūtis ieškovams tinkamai įgyvendinti savo teises, t. y. padalinti žemės sklypą tarp bendrasavinkų ir atidalinamiems sklypams nustatyti naudojimo būdą ir pobūdį pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintą Vilniaus miesto bendrąjį planą. Po žemės sklypo padalijimo atsiras nauji atskiri turtiniai vienetai ir visiškai pasibaigs ieškovų su atsakovais bendroji dalinė nuosavybė. Transformacija iš bendrosios nuosavybės teisės į asmeninės nuosavybės teisę ir atskiriems žemės sklypams būdo, pobūdžio bei kitų reglamentų nustatymas tiesiogiai įtakos, kad nauji objektai bus mažiau varžomi ir lems šių objektų rinkos vertės padidėjimą. Ieškovų nuomone, atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės leis pasiekti bendraturčių pageidaujamus rezultatus, t. y. nesudarys ateityje atsirasti naujoms konfliktinėms situacijoms bei leis ateityje operatyviai ir pigiai valdyti, naudotis ir disponuoti konkrečiais atskirais objektais. CK 4.80 str. 1 d. nustato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl ieškovai prašo 8562 kv. m. žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), padalinti į 4 dalis, pagal matininko S. Z. sudarytą ir suderintą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

3.       Teismo posėdžiuose ieškovų atstovas palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti, atlyginti 2630 Eur bylinėjimosi išlaidas (R. D. priteisiant 1750 Eur, Z. K. – 730 Eur, J. K. – 150 Eur), paaiškino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad šalys valdo bendrą sklypą. Dar 2016 metais ieškovai nusprendė pradėti atsidalinimo procedūrą. Ieškovai rinko duomenis apie savininkų paveldėtojus, tačiau dalis jų nuosavybės teisės nebuvo išviešinę. Ieškovai parengė projektą, apie jį paskelbta ŽPDRIS. Projektas parengtas 2017 m. pagal savivaldybės išduotus reikalavimus. Projektas atitiko visas sąlygas, viskas buvo suderinta, išviešinta. Visi savininkai turėjo teisę susipažinti su projektu per ŽPDRIS, jokių pasiūlymų ir pastabų nebuvo gauta. Ieškovai baigė rengti projektą, jis suderintas su atsakingomis institucijomis. NŽT nurodė, kad projektas parengtas tinkamai pagal išduotas sąlygas, buvo tik viena pastaba, kad turi pritarti visi savininkai. Projektui pritarė tik J. S., o kiti bendraturčiai nesutiko. Projektas buvo tinkamai parengtas, išviešintas. Atsidalinti yra neginčijama bendraturčio teisė. Sklypai suplanuoti racionaliai, bendraturčiai po atidalijimo galės lengviau valdyti, disponuoti. Atsakovai neteikė alternatyvių projektų, nebandė pradėti alternatyvaus projekto parengimo. Ieškovai neturi ketinimų parduoti jų sklypo dalį, todėl atsakovų siūlymai dėl bendro pardavimo nepriimtini. I. M. neparengė alternatyvaus plano projekto. Ieškovai mokėjo pinigus už projektą, neturi pareigos pildyti kitų bendraturčių norų. Patys atsakovai turėjo rūpintis projekto parengimu. LVAT nutartis ir savivaldybės sprendimas nebuvo kliūtis I. M. rengti savo projektus – galėjo pirmiausia atsidalinti, o paskui sujungti sklypus. Atsakovai tik vilkino procesą. Pagal išduotas sąlygas reikėjo numatyti įvažiavimą I. M. iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusę. Ieškovai geranoriškai siūlo servitutą, nereikalauja atlyginimo. Ieškovai iš pradžių tikėjosi geranoriškai pasidalinti, negalvojo, kad reikės atsidalinimo teismo tvarka. Tiek pasidalijimo, tiek atsidalijimo atveju yra tokie patys reikalavimai. Po teismo eksperto išvadų ieškovai tikėjosi, kad atsakovai teiks kažkokius pasiūlymus. Atsakovai neteikė jokio priešieškinio, pavyzdžiui, dėl kompensacijos priteisimo. Visas sklypas patenka į vieną funkcinę zoną, visam sklypui vienodi reikalavimai (užstatymo ir pan.). Kiekviena sklypo dalis gali būti panaudojama ir komercijai, o kaip bus naudojama – čia jau kiekvieno reikalas. Neaišku, kodėl ekspertas nustatė, kad po atidalijimo sklypų vertė sumažės dvigubai. Jei vertė sumažėja, atsakovai turi teisę reikalauti kompensacijos, o ne prieštarauti atidalijimui. Planas parengtas tvarkingai, viskas suderinta. Net jei šalys viename kaime gyvena, nereiškia, kad turi žinoti, kas ką paveldi. Registruose nebuvo duomenų apie palikimą priėmusius asmenis. Į nei vieną sklypo dalį nėra ir nebus patekimo iš (duomenys neskelbtini). Nesant pareikšto reikalavimo, kompensacijų jokių neturi būti, o jei būtų pateikę atsakovai tokį reikalavimai, ieškovai būtų pateikę duomenis apie galimybes mokėti kompensaciją.

4.       Trečiasis asmuo J. S. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad sutinka su ieškiniu. Teigia, kad savo sutikimą išreiškė 2017 m. vasario 21 d. pasirašydama ant matininko S. Z. parengto Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto. Sutinka būti atidalinto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)savininkė po atidalinimo pažymėtu plane Nr. 4.

5.       Trečiasis asmuo J. S. teismo posėdžiuose nedalyvavo, informuota tinkamai. Byla išnagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

6.       Atsakovai L. Š., G. Z. ir M. M. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką ar rengiant žemės sklypų atidalijimo projektus, turi būti vadovaujamasi racionalumu, patogumu ir faktiniu naudojimu. Jie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų, yra pripažinti teismų praktikoje. Ieškovų projektas pateiktas neatsižvelgus į atsakovų teises naudotis racionalios konfigūracijos, patogiai pasiekiamu sklypu, t. y. neatsižvelgiama, jog bendrąjį 8562 kv. m. žemės sklypą faktiškai dalija į dvi nelygiareikšmes dalis namų valda, kurios savininkų interesai ignoruojami; vienas iš atsakovams siūlomo atidalinti sklypo (pažymėtu Nr. 4) dalių – nepravažiuojama, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės į ją patekti neįmanoma, nes plane neatsižvelgta į egzistuojantį nuolydį; suformuotas sklypas Nr. 4 yra netaisyklingos konfigūracijos, dėl ko nebus įmanoma jo padalinti tarp atsakovų arba racionaliai naudoti; dalis atsakovams numatyto sklypo (tarp kraštinės tšk. 11-13 ir 31-32) yra paverčiama faktiškai nebetinkama naudojimui dalimi. Teismui teikiamas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi būti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovai manydami, kad ieškovų pateiktas planas neatitinka visų bendraturčių lūkesčių, turi suderinti su kitais atsakovais parengti alternatyvų planą. Atsakovai prašo įvertinti aplinkybę, kad ieškovų siūlomas matininko S. Z. parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas pažeis bendraturčių teises ir teisėtus interesus jiems tenkančios naudotis žemės sklypo dalies vertingumo požiūriu, įskaitant tai, kad ieškovams tenkančios dalys nebus lygiavertės pagal funkcinę paskirtį. Atsakovai mano, kad jiems, kaip bendraturčiams, siūloma paskirti naudotis nelygiavertę bendro sklypo dalį, siekiama sudaryti neproporcingas naudojimosi ja sąlygas ir galimybes, bet tokia naudojimosi tvarka yra neracionali, nepatogi, ja sudaromos sąlygos kitiems bendraturčių ginčams dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo kilti.

7.       Atsakovų S. Ž., M. M., L. Š., G. Z., D. G., R. G., A. P. atstovė advokatė Jolita Vilutytė teismo posėdyje palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė ieškinį atmesti, priteisti atsakovų išlaidas, patirtas mokant už teismo ekspertizę. Atsakovų atstovė papildomai paaiškino, kad nors ieškovai prašo atsidalinti, tačiau pačiame sprendinių brėžinyje nurodoma, kad Z. K. ir J. K. (jiems abiem kaip bendraturčiams) tektų sklypai Nr. 1 ir Nr. 2, tačiau Z. K. ir J. K. nėra sutuoktiniai. 2016 metais ieškovai nesikreipė nei į vieną iš bendraturčių dėl atsidalijimo. Ieškovai pradėjo rengti projektą nesiteiraudami, kokia buvo atsakovų valia. Ieškovai nepagrįstai ieškinyje teigia, kad tarp šalių nėra ginčo. Ieškovai ieškinyje nurodo, kad nauji objektai lems objektų vertės didėjimą. Teismas turėtų įvertinti, kieno interesus labiau atitinka projektas – ieškovų ar visų bendraturčių. Žemės sklypas gali būti atidalijamas, tačiau klausimas, ar ieškovų siūlomas atsidalijimo variantas nedaro žalos daiktui ir bendraturčiams. Atsakovai mano, kad bendras pardavimas būtų ekonomiškiau, bet sutinka, kad būtų galima atsidalinti natūra. Atsakovai gerbia ieškovų teisę atsidalinti, tokios pačios pagarbos tikisi ir iš ieškovų. Atsakovai nuo pat įstojimo į bylą bandė bendradarbiauti su ieškovų atstovais. Ieškovams sklypo savininkai buvo žinomi ir be išviešinimo, visos šalys, išskyrus R. D. yra susijusios giminystės ryšiais, o R. D. gyvena artimoje kaimynystėje prie I. M.. Ieškovams atsakovai bylos nagrinėjimo eigoje teikė pasiūlymus dėl galimų pasidalijimo variantų, bet neužsakinėjo projektų rengimo pas matininką dėl taupumo, tačiau ieškovai neatsakė, ar priimtinas kuris nors iš atsakovų siūlomų galimų variantų. Ieškovai tik akcentuoja, kad projektas yra jau parengtas ir išviešintas. Projektą ieškovai turėjo pirmiausia apsvarstyti ir jam pritarti būtent bendraturčiai. Tvirtinančių institucijų derinimo žymos šiuo atveju nėra aktualios. Bendradarbiauti ieškovai turėjo dar 2016 metais, kai pradėjo projektą rengti. Pas matininką bendraturčiai turėjo būti kviečiami ne dėl to, kad tik pritartų ieškovų norams, bet kad būtų projektas su jais derinamas ir kuriamas dar rengimo stadijoje. LVAT nutartyje yra pasisakyta, kad visi bendraturčiai turi inicijuoti, o ne baigti projektą. Žemės sklypo forma jau dabar yra netaisyklinga ir komplikuota, o atsakovams projektuojama dalis yra visiškai netaisyklingos formos, o tai apsunkina efektyvų panaudojimą. Tai, kad projektuojama sklypo dalis Nr. 3 yra vertingiausia, matyti iš bendro žinojimo  (yra taisyklingos formos, šalia Molėtų plento). Sklypo dalis 1 ir 2 yra vertingos, nes jos taisyklingos formos, prie jų galima nesudėtingai privažiuoti. Atsakovams projektuojama dalis, esanti tarp taškų 11, 12, 31, negalėtų būti naudojama racionaliai.  Sklypo dalis tarp taškų 6-7-8-9 yra beveik nenaudojamas, ten elektros linija, telkiasi lietaus vanduo. Nors teisine prasme sklypas gali būti naudojamas komercijai, bet pasak eksperto, teisinis leistinumas nereiškia, kad tas būtų įmanoma. Yra dar fizinio įmanomumo klausimas – ar fiziškai tinka naudoti komercijai, pavyzdžiui, projektuojamuose sklypuose Nr. 1 ir Nr. 2 fiziškai komercinė veiklai sunkiai įsivaizduojama. Nors elektros linijos buvimas sklype parduodant vertei įtakos nelabai turi, bet naudojimo prasme pritaikant tą dalį atsakovai patirtų nuostolių. Kompensacijos neprašo tiek dėl to, kad atsakovams iš esmės žinoma, kad R. D. turtinė padėtis to neleistų, be to, ir pats projektas prieštarauja įstatymams. Pati R. D. turėjo deklaruoti , kad galėtų išmokėti kompensaciją. Atsakovai neprieštarauja, kad I. M. gautų juostą prie taškų 13-17, bet vis tiek turim svarstyti tokį pateiktą su ieškiniu parengtą projektą. Bendraturčiai turi bendradarbiauti, o savo interesų iškėlimas virš kitų vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesine teise. Nors teismo pareiga išspręsti ginčą, bet šiuo atveju ginčo išsprendimas tenkinant ieškinį reikštų kitų bendraturčių teisių pažeidimą. Atmetus ieškinį šalys galėtų bendradarbiaudamos tarpusavyje parinkti visų bendraturčių interesus atitinkantį variantą.

8.       Atsakovas I. M. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas yra K. M. testamentinis įpėdinis. Žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė ieškovams ir K. M., o jai mirus, žemės sklypo bendraturčiu kartu su ieškovais tapo ir atsakovas. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, atsakovui nuosavybės teise priklauso 549/8562 žemės sklypo dalis. 2016 m. ieškovai inicijavo žemės sklypo pertvarkymą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikdami 2016 m. lapkričio 14 d. prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Šiame prašyme ieškovai nurodė, kad prašo žemės sklypą padalinti į 4 žemės sklypus bei atidalinamiems žemės sklypams nustatyti naudojimo būdą – gyvenamųjų namų statyba, pobūdį – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai. Iki minėto 2016 m. lapkričio 14 d. prašymo organizuoti projekto rengimą pateikimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, ieškovai Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. rugsėjo 16 d. buvo informuoti apie mirusiųjų žemės sklypo bendraturčių įpėdinius, o iki minėto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. A30-3893, kuriuo buvo nuspręsta pradėti rengti projektą, ieškovų atstovui buvo pranešta apie mirusiųjų žemės sklypo bendraturčių įpėdinių gyvenamųjų namų adresus. Atsakovo nuomone, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. A30-3893 buvo nuspręsta pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriuo žemės sklypas turėjo būti padalintas, bet neatidalintas. Ieškovai pažeidė minėtą įsakymą, nes parengė jiems neleistą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą – vietoj žemės sklypo padalijimo projekto parengė žemės sklypo atidalijimo projektą, nes visuose keturiuose naujai suprojektuotose žemės sklypuose nelieka visų žemės sklypų bendraturčių nuosavybės teisės. Be to iš ieškinio matyti, kad ieškovai pripažįsta tą faktą, jog vietoj žemės sklypo padalijimo projekto yra parengtas žemės sklypo atidalijimo projektas, nes ieškinio reikalavimus grindžia CK 4.80 str. 1 d. nuostata. Dėl nurodytų argumentų, kad projektas parengtas pažeidžiant jam iškeltą tikslą, atsakovo nuomone yra absoliutus pagrindas ieškinį atmesti. Projekto organizatorius apie pradedamą rengti projektą registruotais laiškais privalėjo informuoti visus kitus žemės sklypo savininkus ir naudotojus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais. Pažymi, kad 2017 m. gruodžio 20 d. raštas Nr. A51-2564/17(2.14.2.12-MP8) nėra pranešimas, be to, šis raštas buvo adresuotas tik ieškovams, trečiajam asmeniui ir atsakovėms D. G. ir L. Š.. Atsakovas I. M. tokio pranešimo negavo, atitinkamai jam nebuvo žinomas prisijungimo prie ŽPDRIS kodas. Ieškovai be I. M. žinios ir valios, nusprendę dėl žemės sklypo pertvarkymo ir šį pertvarkymą įvykdę, pažeidė CK 4.75 str. 1 d. nuostatas ir šias nuostatas įgyvendinantį taisyklių 66 p. – jokio ieškovo bendradarbiavimo su I. M. iki projekto rengimo pradžios ir rengiant projektą nebuvo, be to, kaip minėta, atsakovui nebuvo žinoma apie projektą. Matininko S. Z. 2017 m. spalio 2 d. raštu atsakovui buvo pranešta jau apie įvykusį faktą – apie parengtą projektą, jis buvo kviečiamas tik pasirašyti ant parengto plano. Iš projekto sprendinių brėžinio bei iš projekto aiškinamojo rašto matyti, kad visiems naujiems projekte suprojektuotiems žemės sklypams siūloma nustatyti naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Pagal bendrojo plano sprendinius žemės sklypas patenka į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamosios teritorijos ribas. Ieškovai, parengę projektą, ne tik savo nuožiūra I. M. nustatė priklausančios žemės sklypo dalies vietą po padalijimo, bet su juo nesuderinę nusprendė kokiai leidžiamai pagal bendrąjį planą veiklai būtų naudojama jam priklausanti žemės sklypo dalis, nors pagal bendrojo plano sprendinius žemės sklypo teritorijoje, o tai reiškia ir padalintuose žemės sklypuose, yra leidžiamos ir kitos veiklos (būdai). Toks ieškovų veiksmas patvirtina, kad yra pažeistos CK 4.75 str. 1 d. nuostatos ir teisėtų lūkesčių principas. Atsakovo nuomone, projektas pažeidžia jo interesus, jam atitenkantis su kitais bendraturčiais žemės sklypas yra netaisyklingos formos, suprojektuotas neracionaliai – patekimas į žemės sklypą Nr. 4 galimas iš (duomenys neskelbtini)gatvės ir iš pravažiavimo, projekte pažymėto skaičiais 25-30-1. Nuo (duomenys neskelbtini)patekimas į žemės sklypą Nr. 4 negalimas; dėl žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 su projektavimu ties pravažiavimu šiaurine žemės sklypo Nr. 4 dalis tapo izoliuota dalimi, turinčia netaisyklingo siauro stačiakampio formą; dėl žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 suprojektavimo ties pravažiavimu žemės sklypo Nr. 4 dalis, esanti tarp žemės sklypo Nr. 2 rytinės kraštinės ir žemės sklypo Nr. 4 kraštinės, tapo labai siaura; aprašytas žemės sklypo Nr. 4 suprojektavimas jau šiuo metu apsunkina šio žemės sklypo naudojimą ir patekimą į jį, o vertinant tai, kad pagal projektą numatoma žemės sklypą Nr. 4 palikti didelei bendraturčių grupei bendrojoje dalinėje nuosavybėje, ateityje šį žemės sklypą racionaliai ir protingai atidalinti bus pakankamai sunku; žemės sklypas Nr. 4 yra nevertingiausia žemės sklypo teritorija, nes būtent šioje teritorijoje yra nutiestos elektros oro linijos, o nuo (duomenys neskelbtini)pusės yra įrengta pralaida, iš kurios lietaus vanduo bei tirpstančio sniego vanduo nuteka į šią teritoriją, dėl ko ji nuolat būna užtvindyta. Atsakovo nuomone, ieškovai savanaudiškai, neproporcingai ir neracionaliai pertvarkė žemės sklypą, padarydami neproporcingą žalą žemės sklypui Nr. 4, nes praktiškai neliko galimybės šį žemės sklypą naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį ir ateityje atidalinti iš jo bendraturčių dalis.

9.       Teismo posėdžiuose atsakovo I. M. atstovė advokatė Natalija Soroko ir įgaliotas asmuo B. M. su ieškiniu nesutiko, prašo jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, paaiškino procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes.

10.       Atsakovo I. M. atstovė advokatė Natalija Soroko atstovė teismo posėdžiuose papildomai paaiškino, kad ieškinys negali būti patenkintas, nes pažeidžiamos kitų bendraturčių teises ir interesus. Ieškovai neįrodė, kad siūlomas atidalijimas yra tinkamiausias visiems. Ieškinyje nurodytos aplinkybės prieštarauja pateiktiems įrodymams. NŽT kompetencijai priskirta tik techninio pobūdžio dalykai, bet nepriskirta vertinti bendraturčių interesų. NŽT vertina tik tai, ar projektuojami sklypai gali būti kaip sklypai: ar sklypai racionalios formos, ar tokie formuojami sklypai galimi pagal bendrąjį planą, ar ribos atitinka, kitų niuansų NŽT nesprendžia. Net jei NŽT pritaria, tai reiškia, kad pritaria grafiniam dokumentui (jo techniniams sprendiniams). NŽT vertina pagal savivaldybės išduotas sąlygas ir tikslą. Projektas buvo parengtas ne atidalijimui, o padalijimui. Tai, kad sklypas gali būti padalijamas tokiu būdu, nereiškia, kad atidalijimas pagal tokį projektą irgi galimas. Ieškovai neskiria pertvarkymo būdų – atidalijimo ir padalijimo. Padalijant sklypą bendroji nuosavybė neišnyksta. Pagal projektą  planą tik sklypo dalis Nr. 3, kurios siekia R. D.,  atsidalijama. Tiek pačiame projekte, tiek sąlygose, tiek aiškinamajame rašte yra kalbama tik apie sklypo padalijimą, ne atidalijimą. Ieškinio reikalavimai neatitinka projekto sprendinių. Ieškovai neprašo atidalinti sklypo dalies Nr. 4 kaip atskiro sklypo, todėl tos likusios dalies klausimas lieka neaiškus. Jei teismas dėl tos 4 dalies pasisakytų savo iniciatyva, išeitų už ieškinio ribų. Su bendraturčiais ieškovai nebendradarbiavo, nesikreipė į bendraturčius. Ieškovai pažeidė CK 4.71 str. numatytą pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis. Ieškovai elgėsi nesąžiningai, nes net ir būdami susieti giminystės ryšiais ir žinodami apie faktinius paveldėjimus, kreipėsi prašydami, kad palikimas (žemės sklypas) pereitų valstybei. Ieškovas J. K. yra atsakovo I. M. sūnėnas, galėjo bendradarbiauti ir spręsti klausimus. Vien tai, kad ŽPDRIS yra vieša sistema, nereiškia, kad M. turėjo pareigą nuolat sistemą stebėti. Be to, 2017 metų savivaldybės raštas apie informavimą apie rengiamą projektą, nukreiptas į ieškovus ir atsakovę L. Š.. A. M., net ir Konstancija, nebuvo paminėti. ŽPDRIS veikia taip, kad sklypo bendraturčiai gauna tam tikrus identifikacinius duomenis, kad galėtų prisijungti ir susipažinti detaliau, o visi kiti asmenys mato tik bendro pobūdžio informaciją. ŽPDRIS sistemoje nėra skelbiama, kada, pavyzdžiui, reikia pas matininką ateiti. Atsakovai apie tai nebuvo informuoti. I. M. negalėjo teikti priešieškinio, nes dėl šios iškeltos bylos negalėjo rengti projekto. Pagal Žemės įstatymą negalima pertvarkyti sklypų, kurie yra ginčo objektai .Ieškovai ir jų atstovas į atsakovų siūlymus tartis taikiai iš esmės nelabai reagavo. Dėl atidalijimo negalimumo sutinka su kitų atsakovų argumentais. Žemės sklypo forma ir taip netaisyklinga, o po pertvarkymo atsakovams liekanti forma dar sudėtingesnis. Elektros linijos slėpimas po žeme reiškia papildomas išlaidas. Ekspertas vertę nustatė ne mechaniškai, o kiekvieną dalį vertino atskirai pagal galimą panaudojimą. Ieškovai už atsakovus nusprendė panaudojimo po pertvarkymo būdą „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“. Prašo atmesti ieškinį, priteisti visas atstovavimo išlaidas. Procesas buvo ilgas ir užtruko dėl procesinio ieškovų elgesio: tarsi sukūrė prielaidas taikos sutarčiai, tačiau derybos nevyko, kontakto nebuvo.

11.       Atsakovo I. M. atstovė įgaliotas asmuo B. M. teismo posėdžiuose su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Papildomai paaiškino, kad ieškovus J. K. ir Z. K. bei atsakovą I. M. sieja artimas giminystės ryšys, jie tarpusavyje pakankamai bendravo. (duomenys neskelbtini) metais mirė Z. K. motina J. K., kuri buvo I. M. sesuo. Per laidotuves Z. K. buvo klausiama apie tai, ką planuojama daryti su sklypu, tačiau buvo pasakyta, kad tam ne laikas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

12.       Bylos medžiaga nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra 0,8562 ha ploto. Šio žemės klypo nuosavybės teisė priklauso:

a)       421/8562 dalys ieškovui J. K., nuosavybės teisė išviešinta 2016 m. sausio 21 d.,

b)       421/8562 dalys ieškovei Z. K., nuosavybės teisė išviešinta 2016 m. sausio 21 d.,

c)       964/4281 dalys ieškovei R. D., nuosavybės teisė išviešinta nuo 2015 m. liepos 17 d.) 

d)       701/17124 dalys atsakovei D. G., nuosavybės teisė išviešinta nuo 2012 m. gruodžio 20 d.;

e)       701/17124 dalys atsakovei L. Š., nuosavybės teisė išviešinta nuo 2012 m. gruodžio 20 d.;

f)       549/8562dalys atsakovui I. M. (I. M.), nuosavybės teisė išviešinta nuo _2018 m. balandžio 24 d. (nuo 2011 m. lapkričio 16 d. nuosavybės teisė buvo įregistruota K. M., mirusios (duomenys neskelbtini), vardu, paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas išduotas 2018 m. balandžio 11 d.)

g)       571/8562 dalys trečiajam asmeniui J. S., nuosavybės teisė išviešinta nuo 2011 m. spalio 4 d.;

h)       2391/8562 dalys atsakovei S. Ž., nuosavybės teisė išviešinta nuo 2019 m. liepos 12 d., paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 2019 m. liepos 12 d. (nuo 2011 m. birželio 8 d. viešame registre savininke buvo nurodoma   L. M., mirusi (duomenys neskelbtini))

i)        701/17124 dalys atsakovei M. M., nuosavybės teisė išviešinta nuo 2019 m. kovo 13 d., paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 2019 m. kovo 13 d.,  nuosavybės teisė nuo 2011 m. birželio 8 d. buvo įregistruota J. Z., mirusios (duomenys neskelbtini), vardu

j)       701/17124 dalys atsakovui G. Z., nuosavybės teisė išviešinta nuo 2019 m. kovo 13 d., paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 2019 m. kovo 13 d., nuosavybės teisė nuo 2011 m. birželio 8 d. buvo įregistruota J. Z., mirusios (duomenys neskelbtini), vardu

k)       8/4281 dalys nuosavybės teise priklauso R. G. ir D. G., nurodytą sklypo dalį 2018 m. rugsėjo 17 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu įsigijusiems iš A. D., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdinių J. D. ir A. D.;

l)       863/8562 dalys priklauso atsakovei A. P., nuosavybės teisė išviešinta nuo 2018 m. lapkričio 5 d. (ankstesne savininke, neįregistravus daiktinių teisių, nurodoma V. G., mirusi (duomenys neskelbtini)). 

13.       Žemės

14.       2016 m. balandžio18 d. - 2016 m. gegužės 11 d. laikotarpiu ieškovė Z. K. gavo Gyventojų registro tarnybos pažymas apie K. M., L. M., J. Z., A. D. ir V. G. mirties datą.

15.       2016 m. liepos 8 d. ieškovų atstovas iš Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro gavo informaciją, kad V. G. testamentinė įpėdinė, priėmusi palikimą, yra A. P.. 2017 m. balandžio 26 d. ieškovų atstovas Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro gavo informaciją, kad po L. M. mirties palikimą priėmė S. Ž.

16.       2016 m. rugpjūčio 8 d. ieškovai kreipėsi Nacionalinę žemės tarnybą nurodydami, kad nesant duomenų apie K. M., L. M., J. Z., A. D. ir V. G. palikimą priėmusius asmenis, turi būti sprendžiama dėl palikimo perėjimo valstybei.

17.       2016 m. rugsėjo 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus raštu Nr. 49SFN-1528(14.49.10.4) ieškovai informuoti, kad turimais duomenimis, K. M. turto paveldėtoju yra I. M., L. M. – S. Ž., J. Z. – M. M. ir G. Z., A. D. J. D. ir A. D., V. G. – A. P.. 2016 m. lapkričio 29 d. raštu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius ieškovų atstovą informavo apie I. M., S. Ž., M. M., G. Z., J. D., A. D., A. P. gyvenamosios vietos adresus. 

18.       2016 m. lapkričio 15 d. ieškovai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui pateikė 2016 m. lapkričio 14 d. prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kuriuo prašė žemės sklypą padalinti į 4 žemės sklypus bei atidalinamiems žemės sklypams nustatyti būdą – gyvenamųjų namų statybai, pobūdį – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai.

19.       2016 m. gruodžio 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymu „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ Nr. A30-3893 nustatyta, kad pradedamas rengti 8562 kv. m ploto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslai – padalyti žemės sklypą į atskirus žemės sklypus ir nustatyti naudojimo būdus pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519, sprendinius.

20.       2017 m. sausio 20  d. raštu Nr. A51-2654/17(2.14.2.12-MP8), adresuotu Z. K., J. K., R. D., D. G., L. Š. ir J. S. pranešta, kad  pateiktas prašymas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą yra įkeltas į Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (ŽPDRIS).

21.       2017 m. sausio 30 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento  direktoriaus pavaduotojo įsakymu Nr. A648-63/17(2.14.212-MP8) patvirtinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai, kurių 2 punkte nurodyta, kad projekto tikslas – padalyti žemės sklypą į atskirus žemės sklypus ir nustatyti naudojimo būdus pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519, sprendinius.

22.       2017 m. vasario 9 d. ieškovai Z. K., J. K. ir R. D. su matininku S. Z. sudarė sutartį dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto  bei kadastro matavimų bylų parengimo Nr. 23017/02-S01.

23.        Ieškovų iniciatyva matininkas S. Z. 2017 m. vasario 14 d. parengė Žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projektą – sprendinių brėžinį. Brėžinyje tarp taškų 1-3-32-31-1 projektuojamas 421 kv. m. ploto sklypas Nr. 1, nurodant žemės sklypo naudojimo būdą „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“, sklypo bendraturčiais nurodant J. K. ir Z. K., tarp taškų 30-32-31-28-30 projektuojamas 421 kv. m. ploto sklypas Nr. 2, nurodant žemės sklypo naudojimo būdą „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“, sklypo bendraturčiais nurodant J. K. ir Z. K., tarp taškų 15-17-20-21-23-15-17 projektuojamas 1928 kv. m. ploto sklypas Nr. 2, nurodant žemės sklypo naudojimo būdą „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“, sklypo savininke nurodant R. D., tarp taškų 3-7-8-11-13-15-23-25-28-31-3 projektuojamas 5792 kv. m. ploto sklypas Nr. 2, nurodant žemės sklypo naudojimo būdą „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“, sklypo bendraturčiais nurodant L. Š., J. S., K. M., A. D., D. G., L. M., J. Z. ir V. G.. Žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto Aiškinamojo rašto įvade nurodoma, kad projekto sklypas – padalyti žemės sklypą ir nustatyti naudojimo būdus pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą.

24.       Matininko sudarytą planą 2017 m. vasario 15 d. pasirašė ieškovai, 2017 m. balandžio 21 d. - trečiasis asmuo J. S..

25.       Apie parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą paskelbta 2017 m. liepos 10 d.

26.        2017 m. rugpjūčio 7 d. pateiktas prašymas derinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. 2017 m. rugpjūčio d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Kontrolės organizavimo skyrius priėmė sprendimą projektą derinti.

27.       2017 m. rugpjūčio 16 d. Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pateiktas prašymas patikrinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. 2017 m. rugsėjo 1 d. Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. FPA-3189-(8.30) pritarta teikimui tvirtinti, nurodyta, kad „žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai neprieštarauja kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, jų reikalavimams darantiems įtaką projekto sprendiniams“.

28.       2017 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamentas rašte Nr. A51-63954/17(2.14.2.12-MP8) nurodė, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visų pertvarkomo žemės sklypo bendraturčių raštiški pritarimai arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas. 

29.       Kaip matyti iš bylos medžiagos matininkas S. Z. 2017 m. spalio 2 d. išsiuntė pranešimus, adresuotus J. M., A. D., J. D., D. G., L. Š., M. M., G. Z., A. P., S. Ž. (adresatų vardai ir pavardės nurodyti taip, kaip matininko parengtuose ir išsiųstuose pranešimuose), kuriuose informavo, kad yra parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas ir pakvietė 2017 m. spalio 12 d. 10.00-12.00 atvykti susipažinti su parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniais bei pasirašyti ant parengto plano. Atsakovai ant matininko parengto plano nepasirašė, todėl ieškovai kreipėsi į teismą, reikšdami reikalavimus dėl atsidalinimo ir bendrosios dalinės nuosavybės

30.       CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.

31.       Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių į bendrą daiktą įgyvendinimą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Visiško atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasibaigia bendraturčio su kitais bendraturčiais turėta bendrosios dalinės nuosavybės teisė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

32.       CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

33.       Pagal kasacinio teismo praktiką atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės siekiantis bendraturtis turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtiniausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai turi teisę įstatymo nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005). Atsižvelgdamas į bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo apribojimus, susijusius su kitų bendraturčių teisėmis, bei į iš to galinčias kilti problemas ir bendraturčių nesutarimus, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad, sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009; kt.). Taip pat teismų praktikoje ne kartą pabrėžta bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005; kt.). Šią pareigą derindamas su visiško bendraturčių atidalijimo prioritetu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kito bendraturčio nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, savaime nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

34.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad asmeniui, siekiančiam įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019 25 punktą). Tai reiškia, kad atsidalijimo teisė, priešingai nei atidalijimo būdo pasirinkimo teisė, yra absoliuti. Tuo tarpu atidalijimo būdas, įgyvendinant atidalijimo teisę, turi būti parinktas toks, kuris atitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytus ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022 27 punktą).

35.       Teismas, spręsdamas dėl daikto padalijimo natūra, turi įvertinti, ar nėra objektyvių kliūčių parinkti tokį atidalijimo būdą. Fizinės padalijimo kliūtys yra tokios, dėl kurių įgyvendinus padalijimą žemės sklypų ar bent vieno iš jų naudoti pagal jam priskirtiną pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą tampa neįmanoma arba tai galima padaryti patiriant neproporcingų nepatogumų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-701/2021 38, 39 punktus). Galimybės šalims padalyti daiktą natūra ir suformuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus gali nebūti ir dėl teisės aktų nuostatomis taikomų apribojimų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014). Atskiri daiktai, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai, kitaip tariant, tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, gali būti asmeninės nuosavybės objektas, kaip atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019, 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-916/2022).

36.       Daikto dalijimas natūra kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (išimtiniu). Visų pirma turi būti sprendžiamas daikto atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais. Tokia kompensacija reikš bendraturčio atidalijimą su sąlyga, kad piniginė kompensacija atitiks tikrąją atidalijamos dalies vertę. Paprastai ji yra teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos kainą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-916/2022)

37.       Nagrinėjamu atveju ieškovai rėmėsi tuo, kad jie turi teisę atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, pertvarkius bendrosios nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, naujai suformuoti žemės sklypai yra lygiaverčiai, atitinka patvirtintus specialiuosius reikalavimus, o atsakovai neteikė priešieškinio.

38.       Žemės

39.       Žemės

40.       Įvertinus ieškiniu siekiamus tikslus ir ieškinio priedus darytina išvada, kad nepaisant to, kad ieškovai nuo pat pradžių turėjo tikslą atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau, teikdami prašymą dėl sklypo pertvarkymo projekto rengimo, jie tikėtinai dėl teisinio neišprusimo nurodė kitą žemės sklypo pertvarkymo būdą - padalijimą. Kaip matyti iš duomenų, specialieji reikalavimai buvo išduoti būtent žemės sklypo padalijimo projekto rengimui, atitinkamai, būtent apie organizuojamą žemės sklypo padalijimo projektą buvo skelbiama ŽPDRIS, būtent padalijimas yra minimas tiek brėžinyje, tiek brėžinio tekstinėje dalyje - aiškinamajame rašte. Pažymėtina ir tai, kad Nacionalinė žemės tarnybą, teikdama išvadą dėl tvirtinimo, pateiktą projektą vertino kaip projektą dėl padalijimo, o ne dėl atidalijimo. Pažymėtina ir tai, Nacionalinė žemės tarnybą nevertina aplinkybių, ar žemės sklypo pertvarkymo projekto sprendiniai nepažeidžia kitų žemės sklypo bendraturčių teisių – tokie įgaliojimai Nacionalinei žemės tarnybai nėra suteikti. Byloje nėra ginčo, kad suprojektuoti žemės sklypai Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 yra suprojektuoti racionaliai, yra taisyklingos formos ir susisiekimo prasme patogiose vietose. Vis dėl to, suprojektuota sklypo dalis Nr. 4 yra suprojektuota neracionaliai – yra itin netaisyklingos daugiakampio („zigzago“) formos, apsunkinto susisiekimo, abejotinos ir jos racionalaus panaudojimo galimybės.

41.       Žemės

42.       Pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą suformuoti žemės sklypai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai ir įstatymų nustatyti juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka registruojami Nekilnojamojo turto registre. Suformuotų žemės sklypų kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą (Žemės įstatymo 40 straipsnio 10 dalis). Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šio kadastro objektais laikomi žemės sklypas, statinys bei patalpa, suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Nurodyto įstatymo 7 straipsnyje nustatyti nekilnojamųjų daiktų formavimo būdai, tarp kurių yra ir atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 dalies 3 punktas) ir kt. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai.

43.       2019 m. gegužės 30 d. įstatymu Nr. XIII-2149 nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, dėl kurių iki įstatymo Nr. XIII-2149 įsigaliojimo priimti sprendimai pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, baigiami rengti, apie juos informuojama visuomenė, derinami, tikrinami ir tvirtinami iki įstatymo Nr. XIII-2149 įsigaliojimo galiojusia tvarka. Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalies redakcijoje, galiojusioje projekto rengimo metu, buvo numatyta, kad žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projektas svarstomas ir tvirtinamas šia tvarka: 1) parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto rengimą inicijavę asmenys, žemės sklypo savininkai; 2) apie projekto rengimą visuomenė informuojama Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka; 3) projektas turi būti suderintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka; 4) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose, tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, o žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus miestų ir miestelių teritorijose, tvirtina savivaldybės administracijos direktorius Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka.

44.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, tenka atidalijimo siekiančiam bendraturčiui. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016 26 punktą). Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009).

45.       Žemės

46.       K. P. rengiamas Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.7 punktuose nurodytais atvejais ir, vadovaujantis Taisyklių 29 punktu, prašymą pertvarkyti sklypus pateikė ne visi bendraturčiai, organizatorius apie pradedamą rengti Projektą registruotais laiškais informuoja kitus žemės sklypų valdytojus ir naudotojus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais, nurodydamas apie elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimų sekimo ir pasiūlymų teikimo galimybes (Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 57 p.).

47.       Žemės

48.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bylose laikomasi nuostatų, kad remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintu protingumo principu, spręsdamas ginčą teismas turi siekti, jog bendraturčiai išnaudotų visas galimybes derindami savo valią dėl atidalijimo. Vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais. Bendraturtis turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtiniausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai turi teisę įstatymo nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2014).

49.       Byloje nėra ginčo, kad ieškovai, nusprendę pradėti atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės procedūrą, į žemės sklypo bendraturčius (net ir tuos, kurie nuosavybės teises viešame registre buvo išviešinę) nesikreipė. Pažymėtina, kad ieškovams ir jų atstovui duomenys apie K. M., L. M., J. Z., A. D. ir V. G. palikimą priėmusius asmenis buvo žinoma dar iki prašymo inicijuoti žemės sklypo formavimo ir  pertvarkymo projektą pateikimo dienos. Ieškovai neginčijo atsakovų nurodytos aplinkybės, kad šalis sieja pakankamai artimos giminystės ar kaimynystės ryšiai, šalys viena kitą pažįsta. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovai su bendraturčiais atsidalijimo variantų nederino: atsakovai kaip sklypo bendraturčiai apie parengto projekto sprendinius buvo informuoti tik Vilniaus miesto savivaldybės administracijai atsisakius projektą tvirtinti kaip nesuderintą su bendraturčiais. Pažymėtina, kad atsakovai pas matininką buvo kviečiami ne derinti bendraturčių interesus dėl atsidalijimo, teikti siūlymus dėl galimo atsidalijimo variantų, bet tiesiog pritarti ieškovų nuožiūra parengtam projektui.

50.       Nagrinėjamoje byloje teismo posėdžiai buvo ne kartą atidedami šalims ir jų atstovams deklaruojant galimybes spręsti ginčą taikiai, bendru sutarimu suderinus galimus atsidalijimo būdus. Į bylą pateikti duomenys, kad atsakovai (jų atstovės) siūlė savo pačių parengtus galimus skirtingus atsidalijimo variantus, tačiau ieškovai šiuos variantus atmetė, argumentų apie tai, kodėl siūlomi variantai negalimi, nepateikė, tik nurodė, kad siūlomų variantų neparengė matininkas. Vien tai, kad atsakovai nesutikimo su ieškiniu neišreiškė teikdami priešieškinio savaime nereiškia, kad atsakovai procesinėmis teisėms naudojasi netinkamai. Atvirkščiai dispozityvumo principas civiliniame procese užtikrinai šaliai teisę pačiai spręsti, kokius teisinės gynybos būdus jai pasirinkti, kartu prisiimant ir riziką dėl netinkamo ar nepakankamo teisinės gynybos būdo pasirinkimo. 

51.       Ieškovų argumentai, jog atsakovai neteikė teismui reikalavimo dėl kito atidalijimo būdo, savaime nereiškia, jog tai riboja atsakovų teises išdėstyti nesutikimo su ieškovų prašomu atidalinimo variantu motyvus, o teismui juos vertinti ir, nustačius tam pagrindą, pripažinti pakankamais ieškinio atmetimui. 

52.       Žemės

53.       Šioje byloje buvo paskirta ir atlikta teismo ekspertizė. Teismo ekspertas S. R. davė išvadą, kad 8562 kv.m. žemės sklypo, esančio Molėtų pl., Vilniaus mieste, rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, 2021 m. gruodžio 17 d. sudarė 1 417 000 eurų, o žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)mieste, 1 aro rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, 2021 m. gruodžio 17 d. sudarė 16553,66 eurus. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte – 2017 m. vasario 14 d. matininko S. Z. sprendinių brėžinyje projektuojami 421 kv. m. ploto žemės sklypai, pažymėti Nr. 1 ir Nr. 2, rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu 2021 m. gruodžio 17 d., būtų po 31 500 eurų, projektuojamo 1928 kv. m ploto žemės sklypo, Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte – 2017  m. vasario 14 d. matininko S. Z. sprendinių brėžinyje pažymėtas Nr. 3, rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu 2021 m. gruodžio 17 d., būtų 290 000 Eur. Projektuojamo 5792 kv. m ploto žemės sklypo, Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte 2017 m. vasario 14 d. matininko S. Z. sprendinių brėžinyje pažymėto Nr. 4, rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu 2021 m. gruodžio 17 d., būtų 390 000 eurų.

54.       Teismo ekspertas taip pat nurodė, kad pagal 2017 m. vasario 14 d. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, parengto matininko S. Z. sprendinių brėžinyje pažymėtose žemės sklypo dalyse Nr. 1, 2, 3, 4 nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: ((kodas-65)- V-aerodromo apsaugos zonos, sklypo dalyje Nr. 3 (215)-S1-kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), plotas - 208 kv. m., o žemės sklypo dalyje Nr. 4 yra nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: elektros linijų apsaugos zonos (VI sk.), plotas - 0,0105 ha. Teismo ekspertas padarė išvadą, kad atidalinant kiekvienos iš žemės sklypo dalių Nr. 1, 2, 3, 4 rinkos vertei neturi reikšmės specialioji žemės naudojimo sąlyga - V-aerodromo apsaugos zonos, kadangi nustatant jų rinkos vertę, buvo parinkti lyginamieji objektai, netoli nutolę nuo vertinamųjų. Nustatant žemės sklypo dalies Nr. 3 rinkos vertę dėl kelio servituto, ji vidutiniškai sumažėja apie 19,56%. Eksperto atlikta žemės sklypų kainų matematinė statistinė analizė parodė, kad yra pastebima koreliacija tarp kainos ir žemės sklype esamų servitutų ploto. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies Nr. 4 rinkos vertei neturi įtakos elektros linijų apsaugos zona. Regresinė-koreliacinė analizė parodė, kad nėra koreliacijos tarp kainos ir žemės sklype esamų elektros linijų apsaugos zonų ploto. 0,4 kV elektros oro perdavimo linija praeina nuo žemės sklypo dalies Nr. 4 ribos apie 6,88 m, t.y. netoli sklypo ribos, todėl jos neigiamas poveikis rinkos vertei nežymus, reikalui esant ją galima būtų ir perkelti; elektros tinklų apsaugos zonos plotas yra labai mažas, t. y. 1,05 aro, palyginus su vertinamos dalies 57,92 arų plotu. Vertinamas žemės sklypas yra nelygaus reljefo su nuolydžiais, pačiame sklype nėra skardžių, dėl kurių reikėtų įrenginėti atramines sienutes. Skardžio įspūdis susidaro dėl to, kad (duomenys neskelbtini). gatvė praeina pylimu gerokai aukščiau nei yra sklypo dalis Nr. 4, tačiau pylimas nepatenka į vertinamą žemės sklypą. Sklypo dalis Nr. 3 praeina tame pačiame lygyje kaip (duomenys neskelbtini). gatvė. Buvo nustatyti žemės sklypo profilio pokyčiai per įvairias kraštines, tačiau per visą apie 100 m sklypo kraštinę jie yra nedideli ir tik nežymiai padidintų žemės planiravimo išlaidas, užstatant sklypą. Nustatant vertinamojo žemės sklypo dalies Nr. 4, rinkos vertę į reljefo nelygumus nebuvo pagrindo atsižvelgti. Nuo (duomenys neskelbtini)pusės įrengta lietaus vandens pralaida. Apžiūros metu ekspertas nustatė, kad ji yra už vertinamojo žemės sklypo ribų, o žemės sklypo teritorija nebuvo užtvindyta ir pralaidoje nebuvo vandens. Apžiūros dalyvės teigimu, tai kartais atsitinka pavasarį, tirpstant sniegui. Vertinant žemės sklypą į šį faktorių neatsižvelgiama, nes žemės planiravimo būdu šią problemą galima būtų išspręsti ir tas praktiškai neįtakoja rinkos vertės.

55.       Teismo eksperto vertinimu, svarbiausias faktorius, apsprendžiantis žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalių rinkos vertę yra jų padėtis (duomenys neskelbtini)atžvilgiu ir numatytas naudojimo būdas. Geriausias panaudojimas žemės sklypo dalies Nr. 3, besiribojančios su (duomenys neskelbtini) gatve, yra komercinės paskirties objektų teritorijoms, o 2017 m. vasario 14 d. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte yra numatytas naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Taip pat ši dalis yra dviejų gatvių – (duomenys neskelbtini) - sankryžoje, o tai dar pagerina jos komercinį panaudojimą ir padidina rinkos vertę. Žemės sklypo dalies Nr. 4 panaudojimas komercinės paskirties objektų teritorijoms yra negalimas dėl to, kad nesiriboja su (duomenys neskelbtini) (antra linija, ribojimas tik kraštine 7-8 apie 23,33 m. netenka prasmės, be to įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini)yra neįmanomas) ir dėl nepalankios užstatymo požiūriu sklypo formos, kuri įvertinta buvo kaip bloga. Po tokio žemės sklypo padalinimo dalies Nr. 4 galimas panaudojimas tik kaip namų valda: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Dalims Nr. 1 ir 2 numatytas tas pats panaudojimas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, nors netoli vertinamojo sklypo parengtas pertvarkymo projektas, kurio panaudojimas - komercinės paskirties objektų teritorijos. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas su sprendinių brėžinyje pažymėtomis dalimis Nr. 1, 2, 3 ir 4 rinkos vertės požiūriu neatsižvelgia į geriausią panaudojimą, leistiną Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo plano sprendinių pagrindinio brėžinio „Verkių seniūnija“ nuostatas (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžos teritorija bei vertinamojo žemės sklypo teritorija apibrėžta kaip funkcinė zona Nr. VAN-1-2 ir galimas naudojimo būdas - K – komercinės paskirties objektų teritorijos. Ekspertas padarė išvadą, kad projekto sprendiniai yra neracionalūs ir nelygiaverčiai savininkams. Didžiausią naudą gautų 3-osios dalies savininkas, mažiausią – 4 -osios.

56.       Pagal Tarptautinių turto vertinimo standartų (TVS 2020) pateikiamą rinkos vertės apibrėžimą, nustatant nekilnojamojo turto rinkos vertę į savininko konkrečius interesus ir jų skaičių, neatsižvelgiama, kadangi parduoti norintis pardavėjas yra hipotetinis savininkas. Atidalinamos žemės dalies Nr. 4 bendraturčių skaičius neturėjo įtakos rinkos vertei, tačiau bendraturčių skaičius gali turėti įtakos žemės sklypo pardavimo kainai (kainos ir vertės sąvokos privalo būti atskirtos). 

57.       Eksperto vertinimu, prie kitų faktorių, turinčių įtakos kiekvienos iš sklypo dalių vertei, yra jos leistinas Vilniaus m. Bendrojo plano sprendiniais geriausias panaudojimas, dėl kurio  nustatyta žemės sklypo dalies Nr. 3 (komercinės paskirties objektų teritorijos) 1 aro rinkos vertė yra didesnė 2,23 karto nei dalies Nr. 4 (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos).

58.       Ekspertas nurodė, kad svarbus veiksnys, lemiantis žemės sklypo rinkos vertę yra jo forma.

59.       Teismas neturi pagrindo nesutikti su teismo ekspertizės išvadomis, kurios pagrįstos teismo eksperto žiniomis ir skaičiavimais. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad žemės sklypo forma turi reikšmės jo panaudojimo faktinėms galimybėms ir atitinkamai jo vertei. Teismo įsitikinimu, atskiro įrodinėjimo neturėtų reikalauti tai, kad teisinė galimybė žemės sklypą panaudoti tam tikrai paskirčiai ar būdui savaime nereiškia, kad būtent tokiam tikslui yra tikslinga turtą naudoti ekonomine prasme.

60.       Apibendrinant, ieškovų reikalavimų patenkinimo atveju ir atidalijus pagal siūlomą pertvarkymo projektą, atsakovams tenkanti sklypo dalis liktų  netaisyklingo daugiakampio formos, todėl jo geriausio panaudojimo galimybės yra abejotinos. Atvirkščiai, žemės sklypo dalis Nr. 3 , kurios po atidalijimo siekia ieškovė R. D., lyginant su kitomis sklypo dalimis, yra vertingiausia, šios dalies vertingumo reikšmingai nesumažina ir projektuojamas servitutas. Vien tai, kad atsakovė galimai neketintų naudoti šios sklypo dalies geriausia panaudojimo būdu savaime nemažino sklypo dalies vertingumo.

61.        Teismo vertinimu, išvadą apie tai, kad ieškovams projektuojamos žemės sklypo dalys yra ženkliai vertingesnės nei atsakovams siekiama palikti sklypo dalis patvirtina ir pačių ieškovų elgesys tiek rengiant projektą, tiek ir šios bylos nagrinėjimo metu. Kaip minėta, ieškovai, inicijavę žemės sklypo pertvarkymo projekto rengimą, su kitais bendraturčiais visiškai nebendradarbiavo, sprendinių visiškai nederino, matininkas su kitais bendraturčiais susisiekė ne siekdamas išklausyti visų bendraturčių pasiūlymus dėl sprendinių, bet nurodydamas, kad projektą bendraturčiai turi pasirašyti.

62.       Ekspertas S. R. taip pat papildomai nurodė, kad atsižvelgus į tai, kad iš bendraturčių yra namų valdos adresu (duomenys neskelbtini)savininkas, tai naudingiausia visiems bendraturčiams būtų sutarti dėl bendro pardavimo kartu žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir minėtos namų valdos. Tuomet parduodamas žemės sklypo plotas sudarytų 1,033 ha ir dabartiniu metu tikėtina pardavimo kaina būtų apie 3 mln. Eur. Šio 1,033 ha žemės sklypo pardavimo kainos nustatymui reikalingas įvertinimas investiciniu požiūriu ir labai tikėtina, kad investicinė vertė bus dar didesnė. Teismas nepasisako dėl teismo eksperto siūlymo ginčo žemės sklypą parduoti kartu su šios bylos nagrinėjimo objektu nesančiu I. M. priklausančiu žemės sklypu, kadangi nei viena iš šalių tokio reikalavimo nekėlė. 

63.        Teismas taip pat nepasisako dėl kompensacijos išmokėjimo galimybių, nes toks reikalavimas nebuvo pareikštas, taip pat nepateikta ir jokių įrodymų, iš kurių būtų galima objektyviai nustatyti tiek kompensacijos dydį, tiek galimybes tokią kompensaciją išmokėti. Šalys civiliniame procese laisvai disponuoja savo procesinėmis teisėmis, įskaitant teisę pasirinkti reiškiamo reikalavimo dalyką, todėl šalims procesiniuose dokumentuose ar teisminio nagrinėjimo metu nereiškiant reikalavimų dėl kompensacijos mokėjimo, šis klausimas šioje byloje negali būti sprendžiamas.

64.       Teismo vertinimu, ieškovai neįrodė, kad jų siūlomas žemės sklypo atsidalijimo būdas yra priimtiniausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Teismas nekvestionuoja  nei vieno iš žemės sklypo bendraturčių teisės atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau šiuo konkrečiu atveju ieškovų siūlomas atidalijimo variantas pažeidžia atsakovų kaip bendraturčių interesus, iškelia ieškovų interesus aukščiau atsakovų. Ieškovai ne tik nebendradarbiavo su sklypo bendraturčiais rengiant atsidalijimo projektą, bet teisminio nagrinėjimo metu iš esmės nevykdė procesinės pareigos įrodyti, kad siūlomas atidalijimo variantas nepažeidžia kitų bendraturčių teisų ir interesų. Jau minėta, kad į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kad ieškovai iki projekto parengimo su bendraturčiais (bent tais, kurių nuosavybės teisės buvo išviešintos) būtų ieškoję geriausiai visų bendraturčių interesus atitinkančių atsidalijimo variantų ir būtų atsižvelgę bent į kokį nors bendraturčių pasiūlymą.

65.       Įvertinus į išdėstytas aplinkybes, ieškinio reikalavimai dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės netenkintini (CPK 178 str., CK 4.82 str.).

66.       Kirti šalių argumentai bylos išsprendimui reikšmės neturi, todėl teismas dėl jų nepasisako.

67.        Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

68.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė R. D. patyrė 1 750,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 75,00 Eur žyminis mokestis ir 1 675,00 Eur atstovavimo išlaidos (2018 m. vasario 12 d. mokėjimo nurodymas 75,00 Eur sumai;2019 m. rugsėjo 16 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 117 – 200,00 Eur sumai; 2018 m. vasario 15 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 77 – 500,00 Eur sumai; 2021 m. spalio 11 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 256 – 80,00 Eur sumai; 2021 m. gruodžio 20 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 270 – 200,00 Eur sumai; 2022 m. kovo 17 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 280 – 90,00 Eur sumai; 2018 m. vasario 20 d. mokėjimo nurodymas – 500,00 Eur sumai; 2021 m. spalio 22 d. mokėjimas banko viduje – 200,00 Eur sumai; 2021 m. spalio 18 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą – 80,00 Eur sumai; 2021 m. gruodžio 25 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą – 200,00 Eur sumai; 2022 m. kovo 29 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą – 90,00 Eur sumai; 2022 m. balandžio 11 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 287 – 605,00 Eur sumai; 2022 m. balandžio 15 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą – 605,00 Eur sumai).

69.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė Z. K. patyrė 730,00 Eur atstovavimo išlaidų (2019 m. rugsėjo 16 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 116 – 200,00 Eur sumai; 2018 m. birželio 26 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 82 – 500,00 Eur sumai; 2021 m. spalio 22 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 258 – 120,00 Eur sumai; 2022 m. sausio 6 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 273 – 60,00 Eur sumai; 2019 m. rugsėjo 23 d. lėšų įskaitymas – 200,00 Eur sumai; 2018 m. birželio 27 d. mokėjimo nurodymas – 350,00 Eur sumai; 2021 m. spalio 22 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą – 120,00 Eur sumai; 2022 m. sausio 6 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą – 60,00 Eur sumai).

70.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas J. K. patyrė 150,00 Eur atstovavimo išlaidų (2018 m. birželio 29 d. mokėjimo nurodymas – 150,00 Eur sumai).

71.       Ieškinį atmetus, ieškovams jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.).

72.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas I. M. patyrė 3 635,00 atstovavimo išlaidų (2018 m. balandžio 5 d. pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 0996620 – 100,00 Eur sumai; 2018 m. balandžio 30 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 026 – 650,00 Eur sumai; 2018 m. gegužės 1 d. mokėjimo nurodymas Nr. 286 – 650,00 Eur sumai; 2018 m. birželio 20 d. mokėjimo nurodymas Nr. 292 – 150,00 Eur sumai; 2018 m. birželio 20 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 036 – 150,00 Eur sumai; 2018 m. rugpjūčio 29 d. pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 0996659 – 150,00 Eur sumai; 2018 m. rugpjūčio 29 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 047 – 150,00 Eur sumai; 2019 m. kovo 4 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 008 – 200,00 Eur sumai; 2019 m. kovo 4 d. mokėjimo nurodymas Nr. 314 – 200,00 Eur sumai;2019 m. birželio 4 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 018 – 350,00 Eur sumai; 2019 m. birželio 4 d. mokėjimo nurodymas Nr. 334 – 350,00 Eur sumai; 2019 m. rugsėjo 4 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 026 – 175,00 Eur sumai; 2019 m. rugsėjo 5 d. mokėjimo nurodymas Nr. 354 – 175,00 Eur sumai; 2019 m. spalio 15 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 035 – 360,00 Eur sumai; 2019 m. spalio 15 d. mokėjimo nurodymas Nr. 6 – 360,00 Eur sumai; 2021 m. lapkričio 22 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 042 – 190,00 Eur sumai; 2022 m. kovo 7 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 008 – 400,00 Eur sumai; 2021 m. lapkričio 23 d. mokėjimo nurodymas Nr. 6 – 190,00 Eur sumai; 2022 m. kovo 7 d. mokėjimo nurodymas Nr. 9 – 400,00 Eur sumai; 2022 m. balandžio 21 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 013 – 510,00 Eur sumai; 2022 m. balandžio 23 d. mokėjimo nurodymas Nr. 13 – 510,00 Eur sumai; 2022 m. gegužės 14 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 017 – 400,00 Eur sumai; 2022 m. gegužės 15 d. mokėjimo nurodymas Nr. 14 – 400,00 Eur sumai).

73.       Atsakovo I. M. patirtos išlaidos advokatės pagalbai apmokėti neviršija maksimalaus rekomenduotino dydžio ir teismo vertinimu, yra pagrįstos ir būtinos. Atmetus ieškinį, atsakovui I. M. iš ieškovų lygiomis dalimis priteitinos 3635 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. po 1 211,66 Eur iš ieškovų Z. K. ir J. K., 1 211,67 Eur iš ieškovės R. D. (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

74.       Remiantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos išmokėtos ekspertams. Šioje byloje atsakovų prašymu 2021 m. lapkričio 16 d. paskirta teismo ekspertizė. Atsakovai S. Ž., L. Š. ir M. M. į teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo bendrą 2300 Eur sumą ekspertizės išlaidoms apmokėti. Teismas faktiškai ekspertui išmokėjo 2200 Eur sumą, todėl ieškovei S. Ž. iš teismo depozitinės grąžintina nepanaudota 100 Eur suma. Ieškinį atmetus, atsakovei S. Ž. iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina 1030 Eur suma (t. y. po 343,33 Eur iš ieškovų Z. K. ir J. K., 343,34 Eur iš atsakovės R. D.), atsakovei L. Š. 300 Eur suma (t. y. po 100 Eur iš kiekvieno ieškovo), atsakovei M. M. 870 Eur suma (t. y. po 290 Eur iš kiekvieno ieškovo) (CPK 88 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d. 1 p.).  

75.       Teismas šioje byloje patyrė 110,76 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.  Ieškinį atmetus, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 36,92 Eur iš kiekvieno (CPK 92 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo I. M. (I. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 211,66 Eur (tūkstantis du šimtai vienuolika eurų šešiasdešimt šeši centai) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo J. K. (J. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo I. M. (I. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 211,66 Eur (tūkstantis du šimtai vienuolika eurų šešiasdešimt šeši centai) bylinėjimosi išlaidų. 

Priteisti iš ieškovės R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo I. M. (I. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 211,67 Eur (tūkstantis du šimtai vienuolika eurų šešiasdešimt septyni centai) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 343,33 Eur (trys šimtai keturiasdešimt trys eurai trisdešimt trys centai) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo J. K. (J. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 343,33 Eur (trys šimtai keturiasdešimt trys eurai trisdešimt trys centai) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 343,34 Eur (trys šimtai keturiasdešimt trys eurai trisdešimt keturi centai) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 100 Eur (šimtas eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo J. K. (J. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 100 Eur (šimtas eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 100 Eur (šimtas eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės M. M. naudai 290 Eur (du šimtai devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo J. K. (J. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės M. M. naudai 290 Eur (du šimtai devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės M. M. naudai 290 Eur (du šimtai devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 36,92 Eur (trisdešimt šeši eurai devyniasdešimt du centai) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš ieškovo J. K.(J. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 36,92 Eur (trisdešimt šeši eurai devyniasdešimt du centai) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš ieškovės R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 36,92 Eur (trisdešimt šeši eurai devyniasdešimt du centai) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Grąžinti atsakovei S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinės sąskaitos nepanaudotą 100 Eur užstatą, sumokėtą už ekspertizės atlikimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja