Civilinė byla Nr. e2-259-407/2026
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00188-2025-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.4.5.1; 3.4.5.9 (s)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 24 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių karjerai“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“ atskiruosius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2026 m. sausio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių karjerai“.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Šiaulių karjerai“ kreipėsi į teismą prašydama iškelti UAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo bylą. Nurodė, jog yra UAB „Šiaulių plentas“ kreditorė, kuriai įsipareigojimai kilo iš pirkimo–pardavimo sutarčių: 2025 m. lapkričio 12 d. duomenimis, skola sudarė 299 323,35 Eur, iš kurios 291 119,44 Eur skola buvo pradelsta. UAB „Šiaulių plentas“ su pareiškimu sutiko. Nurodė, kad šiuo metu turi finansinių sunkumų, tačiau yra gyvybinga.
2. Tretieji asmenys UAB „Zalba“, UAB „Ajera“, UAB „Skolų administravimas ir valdymas“, UAB „Pasvalio melioracija“ ir UAB „Factris LT1“ atsiliepimais į pareiškimą prašė prašymą iškelti restruktūrizavimo bylą atmesti. Atsiliepimai buvo grindžiami tuo, kad UAB „Šiaulių plentas“ yra nemoki, negyvybinga ir nesąžiningai siekia antrą kartą pasinaudoti restruktūrizavimo procesu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apygardos teismas 2026 m. sausio 15 d. nutartimi netenkino pareiškėjos UAB „Šiaulių karjerai“ pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei UAB „Šiaulių plentas“, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas, įvertinęs byloje esančius dokumentus, atmetė argumentus, kad nebuvo laikytasi ikiteisminės restruktūrizavimo bylos iškėlimo tvarkos, atitinkamai, prašymo nutraukti bylos nagrinėjimą netenkino.
5. Teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos teismas 2019 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-633-883/2019 buvo iškėlęs restruktūrizavimo bylą atsakovei UAB „Šiaulių plentas“. Ši byla buvo užbaigta Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-10-883/2025, teismui patvirtintus galutinę restruktūrizavimo ataskaitą ir restruktūrizavimo bylą pabaigus. Byloje su kai kuriais kreditoriais buvo atsiskaityta restruktūrizavimo plane numatytais terminais, o su dalimi kreditorių susitarta dėl skolų mokėjimo terminų atidėjimo, dalies skolų nurašymo. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) nėra numatyto draudimo juridiniam asmeniui iškelti restruktūrizavimo bylą daugiau nei vieną kartą.
6. Teismas nustatė, kad UAB „Šiaulių plentas“ – atestuota kelių statybos įmonė, veikianti nuo 1966 m. Bendrovė atlieka darbus valstybinės reikšmės keliuose (magistraliniuose, krašto ir rajoniniuose), vietinės reikšmės keliuose, miestų gatvėse ir sankryžose, aerodromų nusileidimo-pakilimo takuose, geležinkeliuose, dirba pagal individualius užsakymus; taip pat vykdo kitą veiklą – projektuoja kelius, ruošia sąmatas.
7. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad atsakovės įsipareigojimai kreditoriams sudaro ne mažesnę nei 21 142 765 Eur sumą, o atsakovės turtą sudaro ne daugiau kaip 36 070 184 Eur. Teismas, įvertinęs aplinkybes, jog atsakovei jau buvo iškelta restruktūrizavimo byla, o sprendimas dėl restruktūrizavimo bylos užbaigimo įsiteisėjo tik 2025 m. lapkričio 11 d., sprendė, kad nėra pagrindo vertinti, jog atsakovės finansinė padėtis yra tik laikinai sunki. Po restruktūrizavimo bylos pabaigos atsakovės mokumas turėjo būti visiškai atkurtas, o realiai finansinė padėtis nė kiek nepagerėjo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja ir atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad įmonės finansinė padėtis pagerėjo arba atsirado realios galimybės atkurti mokumą, atsirado nauji finansavimo šaltiniai, veiklos rezultatai ar sąlygos iš esmės pasikeitė taip, kad naujas restruktūrizavimo procesas turėtų realių perspektyvų.
8. Teismas pažymėjo, atsakovė netinkamai vykdo mokestines prievoles ir yra skolinga VMI.
9. Teismas nurodė, kad, atsakovės teigimu, ji turi ilgalaikių užsakymų, užsakymai sudaro apie 20 mln. Eur vykdytinų darbų po 2025 m., tačiau nėra pateikta jokių konkrečių duomenų, leidžiančių objektyviai vertinti šių užsakymų realumą ir įgyvendinimo perspektyvas, nėra pateiktos jokios sutartys. Teismas pažymėjo, jog atsakovė nepateikė realaus plano, kaip savo veiklą pertvarkyti taip, kad ateityje galėtų įvykdyti įsipareigojimus savarankiškai.
10. Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, kad pirmasis restruktūrizavimo procesas buvo sėkmingas ir atsakovės veikla stabilizuota. Pati atsakovė nurodo, jog didelė suma likusių įsipareigojimų kelia grėsmę atsakovės veiklos stabilumui, kadangi pavieniams kreditoriams inicijuojant priverstinio išieškojimo procesus, kyla grėsmė atsakovės apyvartinių lėšų srauto stabilumui bei galimybėms laiku vykdyti einamuosius mokėjimus. Sėkmingai baigtas restruktūrizavimo procesas reiškia, kad mokumas yra atstatytas ir su visais ar dauguma kreditorių atsiskaityta, įmonė turi gebėti veikti savarankiškai. Nagrinėjamu atveju liko didelė suma įsipareigojimų, atsakovė negeba savarankiškai jų padengti, todėl nori vėl naudotis lengvatomis, kurios numatytos restruktūrizuojant juridinį asmenį.
11. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog nėra pagrindo kelti restruktūrizavimo bylos, savaime nereiškia, kad egzistuoja pagrindas kelti bankroto bylą. Nagrinėjamu atveju atsakovei restruktūrizavimo byla nekeliama ne dėl to, kad ji yra nemoki (įsiskolinimai kreditoriams neviršija atsakovės turto, su kreditoriais iš dalies atsiskaito, vykdo ūkinę veiklą), tačiau dėl to, kad neįvykdytos restruktūrizavimo sąlygos: atsakovei 5 metus jau buvo vykdomas restruktūrizavimo procesas, tačiau, nors restruktūrizavimo byla buvo pabaigta, visgi be restruktūrizavimo proceso metu suteikiamų lengvatų atsakovė funkcionuoti savarankiškai nepajėgė, o pagal restruktūrizavimo planą, numatytus veiksmus, restruktūrizavimo tikslas negali būti pasiektas.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
12. Pareiškėja (kreditorė) UAB „Šiaulių karjerai“ atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2026 m. sausio 15 d. nutartį ir grąžinti bylą teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
12.1. UAB „Šiaulių plentas“ turi finansinių problemų, dėl to ginčo nėra. Tačiau byloje pateikta pakankamai įrodymų, kad UAB „Šiaulių plentas“ vykdo pelningą veiklą – į bylą pateikti duomenys apie UAB „Šiaulių plentas“ gautą 2,5 mln. Eur pelną ir daugiau nei 15 mln. Eur veiklos apyvartą. Pirmojo restruktūrizavimo metu padengta daugiau nei 10 mln. Eur skolų. UAB „Šiaulių plentas“ turi kreditorių palaikymą restruktūrizavimo procesui (2025 m. spalio mėnesį apie 80 proc. finansinių reikalavimų turintys kreditoriai pritarė restruktūrizavimo planui), yra gautas ir mokesčių administratoriaus (VMI) palaikymas, todėl yra visos sąlygos UAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizuotis.
12.2. Nepagrįstos teismo išvados nei dėl atsakovės mokumo, nei dėl nemokumo, o tai turi tiesioginės reikšmės visų atsakovės kreditorių interesams ir tiesiogiai pažeidžia apeliantės interesus. Apeliantė su kitais kreditoriais buvo atidėjusi skolų mokėjimą pirmojo restruktūrizavimo laikotarpiu, priverstiniai skolų išieškojimai buvo sustabdyti. Šiuo metu dalis kreditorių atnaujino priverstinius išieškojimus ir pretenduoja į savo lėšų atgavimą anksčiau nei kiti kreditoriai, nors yra pripažįstama, kad atsakovės finansinės problemos egzistuoja. Taip susiklosto situacija, kad vieni kreditoriai įgyja nepagrįstą pranašumą prieš kitus: apeliantė lieka nepagrįstai prastesnėje padėtyje – atsakovė dėl savo finansinių problemų turėtų dengti skolas proporcingai visiems savo kreditoriams, tačiau teismas to neleidžia, sudarydamas sąlygas vykti „kreditorių lenktynėms“ ir daliai kreditorių apeiti sąžiningą atsiskaitymo tvarką.
12.3. Atsakovės kreditoriai nesiekia bankroto, teismas teisingai nekėlė tokios bylos, kadangi ji būtų nenaudinga atsakovės kreditoriams, kadangi daugiau nei 80 proc. kreditorių palaiko atsakovės siekį restruktūrizuotis. Atsakovės turtas yra įkeistas, jo realizavimas tenkintų tik įkaito turėtojų interesus, o visi kiti kreditoriai galimai liktų neatgavę finansinių reikalavimų. Atsakovei pertvarkius veiklą per pirmąjį restruktūrizavimą, šiuo metu dirbant pelningai, restruktūrizavimo metu yra didesni šansai gauti savo reikalavimų patenkinimą iš veiklos pelno, tuo pačiu visi kreditoriai gautų proporcingai savo finansinio reikalavimo dalies ir niekas neturėtų nepagrįsto pranašumo. Pirmosios instancijos teismas to niekaip nevertino ir netyrė.
12.4. Pirmasis atsakovės restruktūrizavimas ir jo rezultatai niekaip nesusiję su naujai inicijuotu procesu – praeities rezultatai niekaip neatspindėjo sąlygų restruktūrizavimo bylos iškėlimui šiuo metu. Atsakovės restruktūrizavimo byla buvo užbaigta teismo sprendimu, kuriuo patvirtinta, jog atsakovė tinkamai įgyvendino teismo patvirtintą restruktūrizavimo planą. Byla nebuvo nutraukta. Naujai inicijuotas restruktūrizavimo procesas nesudaro prielaidų vertinti jau įgyvendinto restruktūrizavimo plano sėkmės, tai apskritai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
12.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, jog atsakovė pirmo restruktūrizavimo metu padengė daugiau nei 10 mln. Eur kreditorių finansinių reikalavimų. Liko nevertinti ir pateikti duomenys, jog iš likusių nepadengtų reikalavimų iki šios dienos sutikimus dėl skolų atidėjimo, nurašymo, perleidimo ir refinansavimo yra pateikę kreditoriai, kurių bendra reikalavimų suma sudaro net 14,459 mln. Eur. Liko neįvertinta ir tai, kad atsakovė 2025 m. gavo net 2,5 mln. Eur pelno, o tai patvirtina jos galimybes ir toliau reikšmingai mažinti įsiskolinimus, tuo pačiu rodo atsakovės gyvybingumą.
12.6. Atsakovė teismui pateikė duomenis apie dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose ir laimėtų pirkimų pagrindu sudarytas sutartis, užtikrinančias veiklos pajamas ateityje tiek atskiros lentelės forma, tiek pateikdamas nuorodą į viešą tinklapį, kuriuo teismas turėjo galimybę pasinaudoti ir patikrinti atsakovės teikiamą informaciją.
12.7. Pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme klausimą.
13. UAB „Šiaulių plentas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2026 m. sausio 15 d. nutartį ir grąžinti bylą teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
13.1. UAB „Šiaulių plentas“ pateikė dokumentus, kad ji turi finansinių sunkumų, t. y. yra nemoki arba yra reali tikimybė, kad nemoki taps per artimiausius tris mėnesius, taigi pagrindė JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos sąlygos restruktūrizavimo bylos iškėlimui egzistavimą. Taip pat atsakovė įrodė, kad yra gyvybinga: atsakovės turimi įsipareigojimai (20 404 568 Eur) neviršija turimo turto (41 109 824 Eur), todėl ji nėra nemoki, finansinė būklė nėra kritinė; atsakovė vykdo ūkinę komercinę veiklą, gauna realias pajamas, o pertvarkyta veikla vėl yra tapusi pelninga; atsakovė turi užsitikrinusi darbų už 19 938 650,49 Eur sumą ir jos vykdoma veikla leis įvykdyti savo prievoles kreditoriams ateityje; atsakovė turi pakankamai priemonių, reikalingą turtą ir darbuotojus sėkmingam tolesniam veiklos vykdymui; atsakovės restruktūrizavimo plano projektas leidžia pašalinti finansinius sunkumus ir yra realus bei įgyvendinamas; atsakovė tinkamai vykdo mokestines prievoles valstybės ir savivaldybių biudžetui bei neturi pradelstų skolų; atsakovė šiuo metu neturi visiškai jokių pradelstų prievolių darbuotojams ir yra su jais atsiskaičiusi; laikotarpiu nuo 2025 m. iki 2029 m. atsakovė planuoja gauti net 69 842 800 Eur pardavimo pajamų ir 5 726 624 Eur grynojo pelno. Atsakovė nėra likviduojama dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi atsakovė atitinka visas JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytas sąlygas, kurioms esant jos atžvilgiu gali būti keliama restruktūrizavimo byla.
13.2. Faktą, jog atsakovės finansinė padėtis pagerėjo, savaime patvirtina, jog atsakovei pirmojo restruktūrizavimo proceso metu pavyko atkurti vykdomos veiklos pelningumą. Remiantis aktualiais finansinės atskaitomybės rodikliais, 2025 metais buvo sugeneruota 2 498 632 Eur pelno. Pirmosios instancijos teismas ignoravo šiuos duomenis ir padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovės finansinė padėtis nuo pirmojo restruktūrizavimo proceso nė kiek nėra pagerėjusi.
13.3. Finansinius sunkumus įveikti restruktūrizavimo proceso metu atsakovei padėtų ne tik gautinas pelnas, bet ir sudaryti susitarimai su kreditoriais dėl nuolaidų ir pagalbos restruktūrizavimo procese, nekilnojamojo turto atpirkimas ir jo panaudojimo optimizavimas, investuotojo pritraukimas. Teismas visiškai ignoravo faktą, kad dėl didžiosios dalies atsakovės turimų skolų nurašymo bei kapitalizavimo yra pasiekti susitarimai su kreditoriais. Iki šios dienos sutikimus dėl skolų atidėjimo, nurašymo, perleidimo ir refinansavimo yra pateikę kreditoriai, kurių bendra reikalavimų suma sudaro 14 459 459,58 Eur.
13.4. Atsakovė pateikė teismui Klaipėdos apskrities VMI 2026 m. sausio 8 d. pažymą dėl atsiskaitymo su valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetais, pinigų fondais, pagrindžiančią, kad atsakovė yra neskolinga valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetams, pinigų fondams. Atsakovas taip pat pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SODRA) informacinės sistemos duomenis, patvirtinančius, kad atsakovė nėra skolinga SODRAI. Taigi atsakovė pateikė į bylą įrodymus, jog tinkamai vykdo mokestines prievoles valstybės ir savivaldybių biudžetui bei neturi pradelstų skolų.
13.5. Atsakovė procesiniuose dokumentuose aiškiai nurodė, kad, teismui pageidaujant ir prieš tai šiuos duomenis pripažinus nevieša, atsakovė užsakymų sutartis teismui nedelsiant pateiks. Tačiau teismas į šiuos atsakovės pareiškimus nereagavo, priešingai, konstatavo, kad teiginiai dėl 20 mln. vertės užsakymų nėra įrodyti.
13.6. Teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo galimybės, lygino atsakovės pirmąjį restruktūrizavimo procesą ir naujai inicijuojamą, padarydamas išvadą, neva naujas restruktūrizavimo procesas niekuo nesiskiria nuo pirmojo restruktūrizavimo. Tokia teismo išvada yra visiškai nepagrįsta, neatitinkanti faktinės situacijos ir patvirtinanti teismo atliktą paviršutinišką atsakovės restruktūrizavimo plano projekto vertinimą. Pateiktas atsakovės restruktūrizavimo plano projektas patvirtina, jog inicijuotame naujame atsakovės restruktūrizavimo procese, lyginant su pirmuoju restruktūrizavimo procesu, pakeitimai yra ženklūs, t. y. pasikeitė tiek kreditorių struktūra, tiek sutarimas su jais, tiek skolų atidėjimai, tiek veiklos apimtys, atsirado pelnas, susitarta su VMI dėl skolos išdėstymo. Šiuo metu pasiekti susitarimai su kreditoriais leistų stabilizuoti atsakovės veiklą ir per numatomą 4 metų laikotarpį išspręsti likusias neišspręstas skolų problemas. Restruktūrizavimo plano projekte numatyta, kad iki naujo restruktūrizavimo proceso pabaigos bus nurašyta 3,291 mln. Eur skolų, kapitalizuota 10,376 mln. Eur skolų (atsiskaitoma atsakovės naujos akcijų emisijos metu išleidžiamomis akcijomis) bei atidedama 2,592 mln. Eur skolų po restruktūrizavimo proceso pabaigos. Šis planuojamas rezultatas yra dabartinių atsakovės pasiektų susitarimų su kreditoriais pasekmė. Teismas šių aplinkybių nevertino.
13.7. Teismas neatsižvelgė, kad atsisakymas iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą, lemia žalos padarymą ne tik atsakovui ir jo kreditoriams, bet ir viešajam interesui. Žiniasklaidoje atsakovė yra įvardijama kaip viena didžiausių šalies kelių ir tiltų statybos bendrovių. Remiantis VMI viešai skelbiama informacija, 2025 metais atsakovė sumokėjo 1 904 000 Eur mokesčių ir buvo 26-oje vietoje statybos sektoriuje. Be to, tai yra vienas iš didžiausių darbdavių Šiaulių regione, kadangi UAB „Šiaulių plentas“ šiuo metu dirba 203 darbuotojai. Atsakovė šiuo metu yra sudariusi 20 mln. Eur vertės viešųjų pirkimų sutarčių dėl darbų atlikimo. Užtikrinant įsipareigojimų pagal šias sutartis vykdymą, atsakovė užsakovams yra sumokėjusi 1 239 141,17 Eur dydžio depozitus, o šių įsipareigojimų papildomam užtikrinimui yra suteikti banko ir draudimo įmonių 1 979 970 Eur dydžio laidavimai ir garantai. Atsisakius iškelti restruktūrizavimo bylą, tai lemtų sudarytų sutarčių nutraukimą ir daugiau nei 3,8 mln. Eur žalą dėl prarastų depozitų ir bankų bei draudimo įmonių atgręžtinių reikalavimų.
14. Trečiasis asmuo UAB „Pasvalio melioracija“ atsiliepime į atskiruosius skundus prašo juos atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2026 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
14.1. UAB „Pasvalio melioracija“ yra UAB „Šiaulių plentas“ kreditorė; išieškojimas UAB „Pasvalio melioracija“ naudai yra tęsiamas ir, priešingai nei nurodo atsakovė, vykdomoji civilinė byla nėra nutraukta. UAB „Šiaulių plentas“ skola kreditorei siekia 194 988,71 Eur ir yra susidariusi iki pirmosios restruktūrizavimo bylos. Tačiau UAB „Šiaulių plentas“ su kreditore bylinėjasi, neigia jos skolą, tai rodo, kad iš tiesų UAB „Šiaulių plentas“ nėra suinteresuota atsiskaityti su savo kreditoriais. Susitarimai yra sudaromi tik su UAB „Šiaulių plentas“ susijusiais arba UAB „Šiaulių plentas“ kontroliuojančiais asmenimis, tik UAB „Šiaulių plentas“ naudingomis sąlygomis.
14.2. Pareiškėjos UAB „Šiaulių karjerai“ bandymas padėti atsakovei pristatyti pirmąjį restruktūrizavimą kaip sėkmę aiškiai parodo, kaip procesais manipuliuoja ir kaip procesinėmis teisėmis piktnaudžiauja UAB „Šiaulių karjerai“, nes būtent ji buvo tas vienintelis kreditorius, kuris reiškė pasipiktinimą dėl jo pabaigos ir sprendimą apskundė apeliacine tvarka teigdamas, kad skolų naštos nepanaikinusi įmonė pristatoma kaip sėkmingai atlikusi restruktūrizavimo procesą, nors tokios išvados pažeidžia įstatymus.
14.3. Nors atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš viso neturėjo vertinti aplinkybių, susijusių su pirmuoju restruktūrizavimu, o tik izoliuotai nagrinėti klausimą dėl visiškai naujo restruktūrizavimo proceso, ji pati pripažįsta, kad iš tikrųjų tai yra visai ne naujas procesas, o jo tęsimas – antrasis etapas. Skolininkas siekia restruktūrizuoti tik tas pačias senąsias skolas, kurios jau buvo restruktūrizuotos; byloje nėra duomenų, su kokiais konkrečiais kreditoriais yra susitarta dėl nuolaidų restruktūrizavimo procese.
14.4. Skolininkas siekia restruktūrizuoti tik tas pačias senąsias skolas, kurios jau buvo restruktūrizuotos.
14.5. Skolininko tikslas yra ne atkurti mokumą, bet, išsikėlus antrąją restruktūrizavimo bylą, priversti likusius kreditorius sutikti su reikalavimų perleidimu veltui ir (arba) tokiu būdu bent 4 metams iki galo pabaigti susireguliuoti jau restruktūrizuotų skolų mokėjimo terminus juos tiesiog „įšaldant“, nemokant už tai kreditoriams palūkanų arba paprastai tariant – iš jų pasiskolinant neatlygintinai.
15. Trečiasis asmuo UAB „Skolų administravimas ir valdymas“ atsiliepime į UAB „Šiaulių plentas“ atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
15.1. Restruktūrizavimo procesas pagal savo teisinę prigimtį yra laikina priemonė, skirta įmonei atkurti mokumą ir toliau tęsti veiklą. Restruktūrizavimo tikslas yra padėti finansinių sunkumų patiriančiai, bet gyvybingai įmonei atkurti mokumą ir išvengti bankroto, o ne atidėlioti atsiskaitymus su kreditoriais neribotą laiką. Todėl jau po pirmojo restruktūrizavimo proceso įgyvendinimo įmonės mokumas turi būti realistiškai atkurtas, o finansiniai sunkumai – įveikti. Jei po net penkerius metus trukusio restruktūrizavimo proceso įmonė ir vėl kreipiasi dėl naujos restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tai akivaizdžiai rodo, kad pirmasis procesas buvo nesėkmingas, o įmonės finansinė būklė nepagerėjo.
15.2. Kai įmonė, užbaigusi vieną restruktūrizavimo procesą, nedelsdama inicijuoja naują, toks elgesys iš esmės reiškia pirmojo proceso tęsimą. Tokiu būdu pakartotinis restruktūrizavimo inicijavimas pažeistų restruktūrizavimo prasmę ir tikslą, nes leistų įmonei dirbtinai pratęsti restruktūrizavimo apsaugą neribotam laikui, nepasiekus realių finansinių rezultatų. Antrasis restruktūrizavimo procesas faktiškai reikštų, jog tie patys kreditoriai, kurie laukė atsiskaitymo penkerius metus vykdant pirmąjį restruktūrizavimą, būtų priversti laukti tų pačių skolų sumokėjimo dar ketverius metus, su galimybe procesą pratęsti dar vieniems metams. Tokiu būdu kreditorių teisių suvaržymas galėtų trukti net iki dešimties metų.
15.3. Vienos restruktūrizavimo bylos užbaigimas reiškia tik formalų plano įgyvendinimą procedūrine prasme, tačiau savaime nepatvirtina, kad buvo pašalintos nemokumo priežastys ar pasiektas ilgalaikis finansinis stabilumas, t. y. atkurtas mokumas. Pirmojo restruktūrizavimo proceso metu buvo patenkinta vos 34 proc. visų kreditorių finansinių reikalavimų. Tai patvirtina, kad pirmasis restruktūrizavimas neišsprendė esminių atsakovės mokumo problemų, o tik jas atidėjo.
15.4. Pareiškimas dėl naujos restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo pateiktas praėjus vos 17 dienų po pirmojo proceso pabaigos. Toks laiko tarpas objektyviai neleidžia konstatuoti jokių esminių finansinės padėties pokyčių ar naujų aplinkybių atsiradimo.
15.5. Atsakovė yra aiškiai nemoki: iš atsakovės nurodomo 41 109 824 Eur vertės turto net 30 876 033,62 Eur sudaro paskolos dukterinėms ir asocijuotoms įmonėms, 1 384 834,97 Eur iš įmonių grupės įmonių gautinos sumos, 101 274,09 Eur po vienerių metų gautinos skolos ir dar papildomai išskirta 5 039 640 Eur suma kaip gautinos sumos. Atsakovas nepateikė absoliučiai jokių įrodymų dėl realios galimybės atgauti debitorių skolas ir finansinį turtą. Realus turtas sudaro ne daugiau nei 3 408 042 Eur, tuo tarpu įsipareigojimai sudaro ne mažiau kaip 21 423 755,70 Eur. Finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio, jie yra nuolatiniai, susiformavę dar iki 2019 m. inicijuoto pirmojo restruktūrizavimo proceso, ir nepaisant beveik penkerius metus trukusių išimtinių procesinių apsaugų, taikytų restruktūrizuojamai įmonei, šie sunkumai nebuvo pašalinti. Tokiomis aplinkybėmis bankroto bylos iškėlimas yra tikslingesnė ir teisės aktų tikslus atitinkanti priemonė, nes sudaro sąlygas pašalinti iš rinkos nemokų ir negyvybingą ūkio subjektą.
15.6. Atsakovė nėra gyvybinga. Net ir hipotetiškai pripažinus, kad atsakovė 2025 m. baigė pelningai, šis rodiklis buvo pasiektas tik paskutiniais restruktūrizavimo proceso metais, kai atsakovei, kaip restruktūrizuojamai įmonei, vis dar buvo taikomos išskirtinės sąlygos ir lengvatos. Toks pelningumas neatspindi gebėjimo veikti įprastomis rinkos sąlygomis ir negali būti laikomas mokumo atkūrimo įrodymu. Tikėtina, jog be procesinių apsaugų jo veikla vėl taptų nuostolinga. Atsakovė nepateikė duomenų apie sutarčių, kurias planuoja vykdyti, pelningumą, atsiskaitymo terminus, vykdymo sąnaudas ir realius pinigų srautus. Iš sutarčių matyti, kad daugelis lėšų atsakovės nepasieks, kadangi bus atsiskaitoma tiesiogiai su subrangovais, taigi gautos lėšos nebus naudojamos atsiskaitymui su kreditoriais.
15.7. Materialiųjų ir žmogiškųjų išteklių buvimas pats savaime nepatvirtina gebėjimo vykdyti ekonomiškai perspektyvią veiklą, generuoti tvarius pinigų srautus ir laiku bei pilnai atsiskaityti su kreditoriais. Įmonės gyvybingumas vertinamas ne formaliai pagal turimų resursų kiekį, o pagal tai, ar vykdoma veikla yra pelninga, tvari ir leidžianti atkurti mokumą be išskirtinių teisinių lengvatų.
15.8. Restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės nepadės atsakovei įveikti finansinių sunkumų; restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės yra deklaratyvios ir nepagrįstos jokiais skaičiavimais ir įrodymais.
16. Tretieji asmenys UAB „Zalba“ ir UAB „Ajera“ atsiliepime į UAB „Šiaulių plentas“ atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad byloje nėra duomenų, jog yra susitarta su kreditoriais, kurių finansinių reikalavimų suma sudaro daugiau nei 14 mln. Eur dėl pagalbos restruktūrizavimo procese. Kreditoriai įsitikinę, kad pirmasis restruktūrizavimo planas nebuvo tinkamai įvykdytas. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai ir išsamiai, padarė teisingas išvadas, o atskirojo skundo argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.
17. Tretieji asmenys UAB „Zalba“ ir UAB „Ajera“ atsiliepime į UAB „Šiaulių karjerai“ atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas jau anksčiau atskiruosiuose skunduose išdėstytais argumentais.
18. Trečiasis asmuo UAB „Skolų administravimas ir valdymas“ atsiliepime į UAB „Šiaulių karjerai“ atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad į visus atskirojo skundo argumentus iš esmės atsakyta kituose UAB „Skolų administravimas ir valdymas“ procesiniuose dokumentuose, o atskirajame skunde nenurodomi jokie argumentai, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Atsiliepime taip pat pažymima, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
Teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinių priėmimo
19. UAB „Šiaulių plentas“ Lietuvos apeliaciniam teismui 2025 m. kovo 16 d. pateikė pranešimą dėl papildomos informacijos pateikimo. Pranešime nurodoma, kad 2026 m. kovo 16 d. įvyko apeliantės kreditorių susirinkimas, kuriame abejose kreditorių grupėse nutarta pritarti apeliantės restruktūrizavimo plano projektui. Be to, apeliantės darbuotojai subūrė iniciatyvinę grupę bei parengė kreipimąsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydami iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą. Prašo šiuos naujai teikiamus įrodymus priimti. Nurodo, kad apeliantė turi įstatyme numatytos kreditorių daugumos paramą, todėl restruktūrizavimo procesas vertintinas kaip perspektyvus. Be to, apeliantė turi virš 200 darbuotojų, yra stambus darbdavys Šiaulių regione, todėl jos veiklos vykdymas, sukurtos darbo vietos ir darbo užmokesčio mokėjimas reikšmingai veikia didelį kiekį žmonių. Darbuotojai suinteresuoti apeliantės ir jos veiklos išsaugojimu, jie patvirtina apie bendrovės atsakingą požiūrį į darbo santykius ir tinkamą pareigų vykdymą.
20. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teikiamų rašytinių paaiškinimų turinį, sprendžia, kad atsakovės naujai teikiami įrodymai tik papildo atskirojo skundo argumentus dėl aplinkybių, jog bendrovei turėtų būti iškelta restruktūrizavimo byla. Atsižvelgdama į tai, kad šalys turi teisę teikti rašytinius paaiškinimus (CPK 42 straipsnio 1 dalis), o naujai teikiami įrodymai yra susiję su ginčo dalyku, teismas atsakovės rašytinius paaiškinimus ir su jais teikiamus papildomus įrodymus priima.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
21. Apeliacijos dalykas yra Šiaulių apygardos teismo 2026 m. sausio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Šiaulių plentas“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
23. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nenustatytas pagrindas peržengti atskirųjų skundų ribas.
24. Atskiruosiuose skunduose teigiama, kad JANĮ nenumato draudimo kelti ne vieną restruktūrizavimo bylą. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, pirmasis restruktūrizavimas baigėsi sėkmingai įvykdžius restruktūrizavimo planą. Šiuo metu UAB „Šiaulių plentas“ moka mokesčius, neturi įsiskolinimų darbuotojams ir turi galiojančių bei vykdytinų sutarčių už daugiau nei 20 mln. Eur – teismas šių aplinkybių nevertino, todėl nepagrįstai nurodė, kad įmonei nėra pagrindo kelti restruktūrizavimo bylos. Atsiliepimuose į atskiruosius skundus atsikertama, kad UAB „Šiaulių plentas“ yra nemoki ir negyvybinga, o naujai keliama restruktūrizavimo byla siekiama tik piktnaudžiauti ir restruktūrizavimo metu teikiamomis priemonėmis naudotis nesąžiningai, dar keturiems metams atidedant prievolių vykdymą kreditoriams. Apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl šių šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų.
Dėl galimybės kelti pakartotinę restruktūrizavimo bylą
25. Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2019 m. spalio 4 d. nutartimi iškėlė restruktūrizavimo bylą atsakovei UAB „Šiaulių plentas“. Ši byla buvo užbaigta Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu, kuriame nurodyta, kad restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiu bendrovė įgyvendino visas plane numatytas priemones: tęsė ir šiuo metu tęsia esamą veiklą – kelių tiesimą ir statybą; bendrovė išlaiko 16-18 mln. Eur gaunamų pajamų dydį, vidutiniškai yra įdarbinusi 240 darbuotojų, laiku moka mokesčius biudžetui ir einamuosius mokėjimus tiekėjams; pardavė gamybines bazes, butus ir gautomis lėšomis atsiskaitė su turto įkaito turėtojais; atsiskaitė su kreditoriais restruktūrizavimo plane numatytais terminais, o su dalimi kreditorių susitarė dėl skolų mokėjimo terminų atidėjimo, dalies skolų nurašymo; bendrovė savo veiklą šiuo metu vykdo įprastai, yra konkurencinga, dalyvauja viešuose konkursuose dėl kelių tiesimo ir priežiūros darbų bei juos laimi tokia apimtimi, kad galėtų toliau išlaikyti savo veiklą stabilią. Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas įsiteisėjo 2025 m. lapkričio 11 d. apeliantei UAB „Šiaulių karjerai“ atsisakius nuo apeliacinio skundo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). UAB „Šiaulių karjerai“ iš karto po restruktūrizavimo bylos pabaigos 2025 m. lapkričio 28 d. kreipėsi į teismą prašydama iškelti UAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo bylą.
26. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad JANĮ nenustato draudimo, sąlygų ar ribojimų kelti ne vieną restruktūrizavimo bylą, išskyrus JANĮ 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą atvejį. Teisės doktrinoje taip pat pažymima, kad daugelis restruktūrizavimų nėra galutiniai, dėl rinkos sąlygų pokyčių ar verslo plano prognozių neatitikimų gali prireikti antro ar trečio restruktūrizavimo. Viena vertus, restruktūrizavimo sistemomis gali būti piktnaudžiaujama siekiant atidėti neefektyvių įmonių likvidavimą; pirmojo plano nesėkmė gali rodyti įmonės negyvybingumą. Be to, jei įmonės nuolat naudojasi šia sistema, tai gali iškraipyti rinkos veikimą. Kita vertus, gali būti pagrįstų priežasčių atlikti daugiau nei vieną restruktūrizavimą per santykinai trumpą laikotarpį. Restruktūrizavimo planai rengiami remiantis ateities prognozėmis, kurios ne visada pasitvirtina. Iš pradžių kreditoriai gali būti linkę daryti optimistiškas prielaidas, tačiau vėliau gali būti pasirengę prisiimti didesnius nuostolius. Svarbu nepamiršti, kad šios sistemos skirtos ne tik skolininko, bet ir kreditorių, darbuotojų bei visos ekonomikos interesams (Paulus, Ch. G., ir Dammann, R. European Preventive Restructuring: An Article-by-Article Commentary. Munchen: Beck / Hart / Nomos, 2021, p. 93-94).
27. Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, priešingai nei teigiama atskiruosiuose skunduose, prieš tai vykęs restruktūrizavimo procesas ir jo rezultatai yra reikšmingi sprendžiant dėl naujos restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kadangi, keliant naują restruktūrizavimo bylą, visų pirma, turi būti patikrinama, ar restruktūrizavimo procesu nėra piktnaudžiaujama. Piktnaudžiavimas tokio pobūdžio bylose yra vertinamasis kriterijus. Vienas iš piktnaudžiavimo aspektų, kaip teisingai pažymima atsiliepimuose į atskiruosius skundus, gali būti tai, kad nauju restruktūrizavimo planu siekiama dar kartą atidėti ar nurašyti kreditorių finansinius reikalavimus, kurie susidarė iki pirmojo restruktūrizavimo. Šie požymiai gali rodyti ne tik piktnaudžiavimą restruktūrizavimo procesu, bet ir indikuoti apie įmonės veiklos neefektyvumą, negyvybingumą.
28. Pavyzdžiui, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad kreditorės UAB „FactrisLT1“ atžvilgiu išieškojimas dėl daugiau nei 300 000 Eur skolos išieškojimo pradėtas 2019 m. rugpjūčio mėnesį (3 t., b. l. 122-123), iki pirmosios restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Pagal šiuo metu pateiktą restruktūrizavimo plano projektą planuojama UAB „FactrisLT1“ 292 683,15 Eur finansinį reikalavimą, kuris pradelstas daugiau nei 360 dienų, dar kartą atidėti; atidėjimo terminas nėra apibrėžtas ir įsipareigojimų vykdymo tvarka nėra žinoma, o pati UAB „Šiaulių plentas“ pripažįsta, kad daugiau nei 300 000 Eur skola UAB „FactrisLT1“ jau buvo restruktūrizuota pirmojo restruktūrizavimo metu (4 t., b. l. 52).
29. Be to, pirmojo restruktūrizavimo metu taip pat buvo restruktūrizuotos skolos kreditorėms UAB „Pasvalio melioracija“ (194 988,72 Eur skola), UAB „Zalba“ (100 971,04 Eur skola), UAB „Ajera“ (12 854,81 Eur skola) ir UAB „Bocas“ (14 827,86 Eur skola). Šiuo metu esančią 190 888,53 Eur skolą UAB „Pasvalio melioracija“, 23 019,23 Eur skolą UAB „Ajera“, 116 465,28 Eur skolą UAB „Zalba“ ir 16 910,19 Eur skolą UAB „Bocas“ šiame restruktūrizavimo procese ketinama atidėti. Nustatyta, kad, pavyzdžiui, šiuo metu esanti skola kreditorei UAB „Zalba“ susidarė dar 2019 metais iki pirmojo restruktūrizavimo (4 t., b. l. 51, civilinės bylos Nr. e2-44475-454/2025 duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis), skola kreditorei UAB „Ajera“ taip pat susidarė pagal 2019 m. išrašytas sąskaitas faktūras (4 t., b. l. 51, civilinės bylos Nr. e2-29845-637/2025, CPK 179 straipsnio 3 dalis).
30. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pritaria atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentams, kad ši restruktūrizavimo byla iš esmės nėra naujas restruktūrizavimo procesas, o senojo restruktūrizavimo proceso tąsa, kadangi siekiama dar kartą restruktūrizuoti skolas kreditoriams, kurių finansiniai reikalavimai susidarė 2019 metais. Kartu toks procesinis elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas restruktūrizavimo procesu.
31. Šiuo atveju reikšminga yra tai, kad restruktūrizavimo procesu yra siekiama stabilizuoti įmonės finansinę padėtį tokiu būdu, jog paskutiniuosius restruktūrizavimo proceso metus bendrovė generuotų pakankamą pinigų srautą, užtikrinantį einamųjų įmokų mokėjimą laiku (įskaitant pradelstų įsipareigojimų vykdymą pagal restruktūrizavimo planą). Restruktūrizavimas gali nepasiekti savo tikslo, jeigu restruktūrizavimo pabaigoje bus kreditorių, kuriems finansiniai reikalavimai yra pradelsti, o mokėjimo terminas sueis pasibaigus restruktūrizavimo bylai. Tokia finansinė padėtis gali lemti dar vieną finansinę krizę.
32. Į bylą pateikta 2025 m. gruodžio 10 d. pažyma apie UAB „Šiaulių plentas“ kreditorius (2 t., b. l. 47). Iš šios pažymos neįmanoma nustatyti, kada tiksliai susidarė įsipareigojimai kreditoriams, tačiau matyti, jog kreditoriams, kurių finansiniai reikalavimai sudaro daugiau nei 19 mln. Eur (iš 21 mln. Eur), įsipareigojimai pradelsti daugiau nei 360 dienų, nors pirmasis restruktūrizavimo procesas baigėsi tik 2025 m. rugpjūtį. Nors pirmojo restruktūrizavimo proceso metu ir buvo padengta dalis finansinių įsipareigojimų, tačiau, kaip matyti iš finansinių duomenų, tai buvo daroma naujai prisiimamų įsipareigojimų ir dalies senųjų kreditorių sąskaita. Taigi pagrįsta teigti, jog toks restruktūrizavimo procesas nesprendė įmonės finansinių problemų iš esmės.
33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sėkmingo restruktūrizavimo sąvokos JANĮ neteikia; sėkmingas restruktūrizavimo procesas nėra apibrėžtas ir teismų praktikoje. Visgi teismų praktikoje pažymima, kad sėkmingą restruktūrizavimo procesą lemia kreditorių pritarimas ir palaikymas (žr., pavyzdžiui Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1723-241/2020), mokesčių mokėjimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-208-467/2025, 43 punktas) ir kt. Sėkmingas restruktūrizavimo procesas turi užtikrinti, jog, pasibaigus procedūroms, juridinis asmuo išliks veikiantis subjektas (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-337-881/2025, 48 punktas). Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – AVNT), analizuodama ir apibendrindama nemokumo teisės rezultatus, nurodo, kad sėkmingas restruktūrizavimo procesas yra baigtas nemokumo procesas, kai yra įgyvendinamas restruktūrizavimo planas (žr., pavyzdžiui, AVNT 2025 m. gruodžio 22 d. Nemokumo procesų 2025 m. I–III ketv. apžvalgą), tokio požiūrio iš esmės laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-145-407/2026 18 punktą). Tačiau, net ir tinkamai įvykdžius restruktūrizavimo planą, patvirtinus restruktūrizavimo ataskaitą ir baigus bylą JANĮ 117 straipsnyje įtvirtintais pagrindais, savaime nereiškia, kad bus (yra) pasiektas vienas iš restruktūrizavimo tikslų – gyvybingo verslo išsaugojimas; ar restruktūrizavimo tikslas yra pasiektas, galima įvertinti tik pasibaigus restruktūrizavimo bylai, kai ūkio subjektas toliau dalyvauja rinkoje. Tai yra tik restruktūrizavimo proceso siekiamybė.
34. Antra, kaip jau buvo minėta, restruktūrizavimo procesas pradedamas darant prielaidas dėl ateities, tačiau tiek ekonominė, tiek rinkos situacija gali keistis, todėl antrojo resrtuktūrizavimo proceso poreikis gali atsirasti ir per sąlyginai trumpą laikotarpį. Todėl būtina patikrinti ir įvertinti, kokios priežastys nulėmė antrojo restruktūrizavimo proceso poreikį. Šiuo aspektu svarbu pažymėti ir tai, kad restruktūrizavimo procese galimas restruktūrizavimo plano keitimas, reaguojant į įvairius rinkos, finansinius ir ekonominius pokyčius, į šiuos pokyčius turi būti reaguojama nedelsiant. Todėl naujo restruktūrizavimo proceso poreikio negali lemti problemos, egzistavusios iki pirmojo restruktūrizavimo proceso. Panašios praktikos iš esmės buvo laikomasi ir anksčiau nurodant, kad pakartotinio kreipimosi dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga yra faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas reikalavimas iškelti restruktūrizavimo bylą, pasikeitimas; šis pasikeitimas turi būti esminis, t. y. turi nebelikti priežasčių, kurios nulėmė ankstesnį teismo atsisakymą iškelti restruktūrizavimo bylą ar ją nutraukti, arba atsirasti naujos aplinkybės, sudarančios pagrindą restruktūrizavimo bylai iškelti. Nurodyti esmines pasikeitusias aplinkybes itin svarbu tais atvejais, kai pakartotinis pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikiamas praėjus labai trumpam laikui nuo teismo nutarties atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, arba ją nutraukti, įsiteisėjimo dienos (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1323-450/2019 29 punktas ir jame nurodyta praktika). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kuo trumpesnis laikas tarp pirmojo ir antrojo restruktūrizavimo proceso, tuo didesnė tikimybė, jog įmonė yra negyvybinga ir, atitinkamai, nerestruktūrizuotina.
35. Restruktūrizavimo plano projekte nurodyta, kad „[p]agrindinė Bendrovės siekio vykdyti teisminį restruktūrizavimo procesą priežastis yra sukaupti dideli ilgalaikiai įsipareigojimai kreditoriams, kylantys iš 2019 m. laikotarpio“ (4 t., b. l. 24). Kaip jau buvo minėta anksčiau, 2019 m. kilusi finansinė krizė turėjo būti sprendžiama pirmojo restruktūriavimo metu; antrasis restruktūrizavimo procesas negali būti naudojamas kaip tęstinė pirmojo restruktūrizavimo priemonė.
36. Tiek šiuo metu galiojančiame JANĮ, tiek anksčiau galiojusiame Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatyme buvo numatyta, kad restruktūrizavimo plano įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė kaip 4 metai. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad restruktūrizavimo proceso tikslai negali būti pasiekti neprotingai, neracionaliai naudojant restruktūrizavimo procedūras, nepaisant operatyvumo reikalavimų. Nuostata, jog restruktūrizavimas negali tęstis ilgiau kaip ketverius metus, yra viena iš restruktūrizavimo proceso racionalumo principo įgyvendinimo bei kreditorių interesų apsaugos garantijų, sukuriančių teisėtus lūkesčius, kad per tokį laikotarpį bus atkurtas įmonės mokumas, sudarantis sąlygas padengti įmonės įsiskolinimus, todėl restruktūrizavimo laikotarpis restruktūrizavimo plane turėtų atitikti šias įstatymo nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2011).
37. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, kad tiek pirmojo, tiek antrojo restruktūrizavimo metu yra siekiama spręsti finansines problemas, susidariusias 2019 metais, taigi faktiškai siekiama pratęsti restruktūrizavimo procesą dar 4 metams, o tai neatitinka kreditorių teisių ir interesų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad UAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo plano projekte nenurodytos priežastys, dėl ko kilo poreikis pradėti antrą restruktūrizavimo procesą nepraėjus nė mėnesiui po pirmojo restruktūrizavimo proceso pabaigos, t. y. kokios aplinkybės pirmojo restruktūrizavimo proceso metu lėmė dar vieno restruktūrizavimo proceso poreikį. Priešingai, matyti, kad bendrovės veikla buvo stabilizuota tik dėl taikytų lengvatų restruktūrizavimo procese, tačiau atidėjus mokėjimus kreditoriams (o ne, pavyzdžiui, išdėsčius įsipareigojimus per protingą terminą) po restruktūrizavimo bylos pasibaigimo, bendrovės veikla vėl buvo destabilizuota (4 t., b. l. 24).
38. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pateiktas restruktūrizavimo plano projektas taip pat kelia abejonių dėl jo vykdymo realumo: pavyzdžiui, pirmaisiais restruktūrizavimo metais planuojama padengti 8,5 mln. antros eilės restruktūrizavimo plano paveikiamų kreditorių finansinių reikalavimų (4 t., b. l. 53), tačiau 2026 m. planuojama gauti apie 17 mln. Eur pardavimo pajamų, patirti 14 mln. pardavimo išlaidų (savikaina), padengti 1,3 mln. Eur administracinių sąnaudų (4 t., b. l. 31), taigi realiai lieka tik apie 1,7 mln. Eur laisvų lėšų 2026 metais; optimistiniu atveju iš debitorių gautina suma sudarytų apie 3 mln. Eur per visą restruktūrizavimo laikotarpį (2025 m. lapkričio mėnesio duomenimis).
39. Atskiruosiuose skunduose teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog UAB „Šiaulių plentas“ turi galiojančių ir vykdytinų sutarčių; su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus, kad yra gyvybinga, vykdo veiklą. Su atskiruoju skundu yra pateikta sutartis dėl valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 212 Radviliškis–Pakruojis ruožo 1,500-5,470 km kapitalinio remonto, įrengiant takus; apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši sutartis baigė galioti 2025 m. spalio 27 d. (4 t., b. l. 130); pateikta sutartis dėl magistralinio kelio A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas 33,752 km tilto per Voverkį rekonstravimo (ši sutartis baigė galioti 2025 m. liepos 14 d., 4 t., b. l. 130) ir kt. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atskirojo skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog nepateikti duomenys apie sudarytas ir vykdytinas sutartis, kadangi ir restruktūrizavimo plano projekte nurodyta, jog nėra viešinama informacija apie konkursus, kuriuose dalyvauja ar ketina dalyvauti UAB „Šiaulių plentas“, kadangi ši informacija yra komercinė paslaptis ir, esant poreikiui, gali būti pateikta teismui, bylos medžiagą pripažinus nevieša bei neleidžiant su ja susipažinti kitiems bylos dalyviams. Į bylą buvo pateikta nuasmeninta informacija apie vykdomas sutartis. Jeigu teismui nepakako duomenų situacijai įvertinti, teismas privalėjo jų papildomai pareikalauti, kadangi nemokumo bylose teismas turi pareigą būti aktyvus. Teismas taip pat galėjo laikyti, kad šie duomenys yra pakankami, tačiau neturėjo pagrindo konstatuoti, jog UAB „Šiaulių plentas“ neįrodė, kad turi galiojančių ir vykdytinų sutarčių.
40. Visgi apeliacinės instancijos teismas sutinka su UAB „Skolų administravimas ir valdymas“ atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad nepateikiama jokių duomenų apie šių darbų pelningumą, vykdymo sąnaudas ir realius pinigų srautus. Šiais argumentais buvo grindžiamas ir atsiliepimas į pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau papildomų duomenų nei pareiškėja, nei atsakovė nepateikė. Iš viešai prieinamų duomenų apie atsakovės sudarytas ir vykdomas viešųjų pirkimų sutartis matyti (https://eviesiejipirkimai.lt/index.php?option=com_vptpublic&task=sutartys&Itemid=109&filter_show=1&filter_limit=10&vpt_unite=%C5%A1iauli%C5%B3+plentas&limitstart=0), kad buvo sudaryti viešųjų sutarčių pakeitimai, kuriais susitarta, jog užsakovas vykdys atsiskaitymus tiesiogiai su atsakovės subrangovais; šie duomenys buvo ir byloje (6 t., b. l. 120–145). Viena vertus, tai reiškia, kad restruktūrizavimo plano projekte nurodytos grynosios sutarties vertės (kurios iš esmės įvardijamos kaip grynosios įplaukos) yra netikslios, kadangi jos realiai nebus gautos; kita vertus, tai rodo, kad UAB „Šiaulių plentas“ komercinės veiklos metu tam tikriems kreditoriams bus suteikiamas prioritetas kitų kreditorių atžvilgiu, įskaitant ir tuos kreditorius, kurie teisę į savo reikalavimo patenkinimą įgijo dar 2019 metais ir su kuriais atsiskaityta nebuvo.
41. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad bendrovėje dirba apie 200 darbuotojų ir UAB „Šiaulių plentas“ yra svarbus darbdavys regione. Visigi tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktinoje laikomasi pozicijos, kad, jei įmonė nėra gyvybinga, verslo išsaugojimas vien siekiant išlaikyti darbo vietas yra tik trumpalaikis sprendimas, galintis neigiamai paveikti darbo santykius ilguoju periodu (Sarah Paterson, „Rethinking Corporate Bankruptcy Theory in the Twenty-First Century“, Oxford Journal of Legal Studies 36, 4 (2016): 697–723), Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-951-407/2023).
42. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, pasibaigus pirmajam restruktūrizavimo procesui, nebuvo pasiektas restruktūrizavimo proceso tikslas – gyvybingo, savarankiškai veikiančio verslo išsaugojimas, o naujuoju restruktūrizavimo procesu iš esmės siekiama tik pratęsti atsiskaitymą su kreditoriais, kuriems įsipareigojimai kilo dar 2019 metais, taip pat atsiskaityti su tais kreditoriais, kuriems įsipareigojimai nebuvo vykdomi pirmojo restruktūrizavimo metu, taigi pirmojo restruktūrizavimo metu finansiniai sunkumai iš esmės nebuvo išspręsti. Restruktūrizavimo plano projekte nėra nurodytos priežastys, kurios nulėmė poreikį kelti naują restruktūrizavimo bylą ir kurios neegzistavo pirmosios restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir vykdymo metu. UAB „Šiaulių plentas“ neužtikrino veiklai vykdyti reikalingos pinigų srautų apyvartos ir nėra duomenų, kad šie rodikliai esmingai galėtų pasikeisti inicijavus naują restruktūrizavimo bylą. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad civilinėje byloje nėra įrodyta, jog naujas UAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo procesas turėtų realių perspektyvų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme
43. Pirmosios instancijos teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad atsakovė prašė priteisti jos naudai iš trečiųjų asmenų UAB „Pasvalio melioracija“, UAB Skolų administravimas ir valdymas, UAB „Zalba“, UAB „Ajera“, UAB Factris LT1 proporcingomis dalimis 4 325,75 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Teismas pažymėjo, kad, netenkinus pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, atsakovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos taip pat neatlyginamos ir nepriteisiamos. Teismas taip pat priteisė 2 729,33 Eur bylinėjimosi išlaidas UAB „Pasvalio melioracija“ iš pareiškėjos UAB „Šiaulių karjerai“ ir 4 077,68 Eur bylinėjimosi išlaidas UAB „Skolų administravimas ir valdymas“ iš pareiškėjos UAB „Šiaulių karjerai“.
44. UAB „Šiaulių karjerai“ atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Nurodo, kad UAB „Pasvalio melioracija“ nepateikė jokio atsiliepimo į pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, o pateikti prašymai buvo atmesti (dėl prieigos prie bylos suteikimo, prašymas dėl teisėjo nušalinimo). UAB „Pasvalio melioracija“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų buvo pateiktas už vieno 2025 m. gruodžio 17 d. pateikto procesinio dokumento parengimą, kuris yra atsiliepimas į pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
45. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad UAB „Pasvalio melioracija“ pateikė į bylą 2025 m. gruodžio 17 d. prašymus (DOK-11329, 5 t., b. l. 1); šiame dokumente, be kita ko, pasisakė dėl to, kad, kreditorės teigimu, UAB „Šiaulių plentas“ negali būti keliama restruktūrizavimo byla, kad pareiškimas priimtas nepagrįstai, todėl civilinė byla turi būti nutraukta. UAB „Pasvalio melioracija“ pateikė prašymą dėl 2 729,33 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (7 t., b. l. 29). Taigi atmestini atskirojo skundo argumentai, kad UAB „Šiaulių plentas“ nepateikė dokumento, už kurį turi teisę pareikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
46. UAB „Šiaulių karjerai“ atskirajame skunde taip pat nurodo, kad UAB „Skolų administravimas ir valdymas“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų nėra detalizuotas, o bylinėjimosi išlaidos už susipažinimą su teismo nutartimi, bylos medžiaga atskirai negali būti priteisiamos; nėra detalizuota, kiek sąnaudų patirta būtent atsiliepimo rengimui, todėl nėra galimybės nustatyti tikslios patirtų išlaidų sumos. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais sutinka. Visgi atsiliepimo parengimas neįmanomas be susipažinimo su bylos medžiaga ir jos analizės, todėl šios išlaidos neturi būti eliminuotos iš bylinėjimosi išlaidų sumos, o turi būti vertinama, ar bendra patirta bylinėjimosi išlaidų suma už atsiliepimo parengimą yra protinga ir pagrįsta.
47. Visgi teisėjų kolegija pažymi, kad nemokumo procesas yra specifinė civilinė byla, todėl bendrosios CPK bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reguliuojančios teisės normos turi būti taikomos atsižvelgiant į nemokumo proceso tikslus ir ypatumus.
48. Kreditoriai nemokumo byloje dalyvauja trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėmis (JANĮ 19 straipsnio 4 dalis), taigi, remiantis bendrosiomis CPK teisės normomis, turi ir teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 47 straipsnio 2 dalis). Tačiau, priešingai nei ginčo teisenos bylose, kreditorių, kaip trečiųjų asmenų dalyvavimas nemokumo byloje, yra grįstas savanoriškumo principu, t. y. kreditoriai nemokumo procese dalyvauti turi teisę, o ne pareigą. Sprendžiant klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nėra išsprendžiamas joks kreditoriaus materialinis reikalavimas, o išklausoma tik nuomonė dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo skolininkui. Teismas nemokumo bylose yra aktyvus, todėl privalo savo iniciatyva aiškintis ir spręsti dėl bylai reikšmingų aplinkybių nepriklausomai nuo kreditorių valios ir inciatyvos.
49. Nemokumo bylos iškėlimo stadijoje gali dalyvauti neribotas skaičius kreditorių trečiųjų asmenų teisėmis, todėl teisingumo ir protingumo principo neatitiktų toks teisinis reguliavimas ir tokia teismų praktika, jeigu kiekvienam be išimties procesinį dokumentą teikiančiam kreditoriui būtų priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, netgi atsižvelgiant į tai, kurį procesinį rezultatą kreditorius palaiko. Tokiu būdu būtų sudaroma ne tik terpė piktnaudžiauti nemokumo procesu per bylinėjimosi išlaidų atlyginimo institutą, tačiau, priteisus visas bylinėjimosi išlaidas iš priešingą poziciją palaikančio asmens, jam tai gali tapti ypač sudėtinga finansine našta. Atitinkamai, potencialiai priteistinos didelės bylinėjimosi išlaidos gali tapti nesikreipimo į teismą priežastimi, tuomet teisė į teismą bus tik teorinė ir iliuzinė.
50. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylinėjimosi išlaidos nemokumo procese negali būti priteisiamos tik remiantis pažodiniu CPK teisės normų taikymu ir aiškinimu, o turi būti atsižvelgiama į nemokumo proceso ypatumus, esmę ir tikslus. Apeliacinės instancijos teismas nutaria, kad viena iš reikšmingų aplinkybių, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nemokumo procese yra akivaizdus priešingas teisinis suinteresuotumas, egzistuojantys priešpriešiniai reikalavimai, šių išlaidų pagrįstumas ir būtinumas, kitos reikšmingos aplinkybės. Dėl bylinėjimosi išlaidų turi būti sprendžiama tokiu būdu, kad nebūtų pažeista teisinga proceso dalyvių interesų pusiausvyra.
51. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kreditoriai prieštaravo restruktūrizavimo bylos iškėlimui, be kita ko, tuo pagrindu, jog UAB „Šiaulių plentas“ yra nemoki ir negyvybinga, piktnaudžiauja procesu siekdama dar kartą restruktūrizuoti kreditorių finansinius reikalavimus, taip pat įvertinęs, kad bylinėjimosi išlaidos yra priteisiamos iš pareiškėjo – kito kreditoriaus, kuris su restruktūrizavimo procesu iš esmės sutiko, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, nutaria, kad bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, turėjo būti sumažintos; teismas nutaria sumažinti iš pareiškėjos UAB „Šiaulių karjerai“ priteistas bylinėjimosi išlaidas, priteisiant UAB „Pasvalio melioracija“ ir UAB „Skolų administravimas ir valdymas“ naudai po 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
52. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs iškelti restruktūrizavimo bylą, visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo civilinę bylą, todėl pagrindo keisti šios nutarties dalies, remiantis atskirųjų skundų argumentais, nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, neįvertino nemokumo bylos specifiškumo, todėl nepagrįstai nesprendė bylinėjimosi išlaidų mažinimo klausimo. Todėl ši nutarties dalis keičiama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
53. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsisakymas kelti restruktūrizavimo bylą neužkerta kelio, parengus teisės aktus ir teismų praktiką atitinkantį naują restruktūrizavimo planą, dar kartą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Kita vertus, mokumo problemos gali būti sprendžiamos ir restruktūrizavimo, ir bankroto proceso tvarka, todėl kreditoriai, be kita ko, turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Šiaulių plentas“ iškėlimo.
54. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad delsimas pradėti bankroto ar restruktūrizavimo veiksmus gali mažinti juridinio asmens mokumą, didinti jo įsipareigojimus, sukuria teisinį neaiškumą jo kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-110-553/2021), todėl greitas ir operatyvus mokumo problemų sprendimo būdo parinkimas yra svarbus tiek pačiai įmonei, tiek jos kontrahentams, darbuotojams ir visai ekonominei sistemai.
55. UAB „Pasvalio melioracija“ pateikė prašymą priteisti iš UAB „Šiaulių karjerai“ ir UAB „Šiaulių plentas“ 968 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylinėjimosi išlaidų dydį ir nemokumo bylos specifiką, atsižvelgdamas į jau anksčiau išdėstytus argumentus, UAB „Pasvalio melioracija“ prašymą tenkina ir priteisia 968 Eur lygiomis dalimis iš UAB „Šiaulių karjerai“ ir UAB „Šiaulių plentas“.
56. UAB „Skolų administravimas ir valdymas“ pateikė prašymą priteisti iš UAB „Šiaulių karjerai“ ir UAB „Šiaulių plentas“ 3 367,16 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylinėjimosi išlaidų dydį ir nemokumo bylos specifiką, atsižvelgdamas į jau anksčiau išdėstytus argumentus, sprendžia, kad yra pagrindas mažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas iki 950 Eur sumos, priteisiant ją lygiomis dalimis iš UAB „Šiaulių karjerai“ ir UAB „Šiaulių plentas“.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2026 m. sausio 15 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių plentas“ (juridinio asmens kodas 244693070), palikti nepakeistą.
Šiaulių apygardos teismo 2026 m. sausio 15 d. nutarties dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, pakeisti ir šią nutarties dalį išdėstyti taip:
„Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių karjerai“ (juridinio asmens kodas 144892445) trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Pasvalio melioracija“ (juridinio asmens kodas 269100250) 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių karjerai“ (juridinio asmens kodas 144892445) trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Skolų administravimas ir valdymas“ (juridinio asmens kodas 305438475) 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.“
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Skolų administravimas ir valdymas“ (juridinio asmens kodas 305438475) po 475 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) iš uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių karjerai“ (juridinio asmens kodas 144892445) ir uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“ (juridinio asmens kodas 244693070).
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Pasvalio melioracija“ (juridinio asmens kodas 269100250) po 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) iš uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių karjerai“ (juridinio asmens kodas 144892445) ir uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“ (juridinio asmens kodas 244693070).
Teisėjas Vigintas Višinskis