Civilinė byla Nr. e2A-1567-730/2019
Teisminio proceso Nr. 2-63-3-00105-2016-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6;
3.3.1.14; 3.3.1.18.2
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 11 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės ir Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės uždarosios akcinės bendrovės sveikatos centro „Energetikas“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės sveikatos centro „Energetikas“ ieškinį atsakovėms Palangos miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Armedika“ ir Ko, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Batrima“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Palangos vandenys“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie kultūros ministerijos, išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. RPP-33-160119-00009 panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo panaikinti atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 19 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-33-160119-00009 ir įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Armedika“ ir Ko pašalinti pagal 2016 m. sausio 19 d. rašytinį pritarimą pastatytą nuotekų rezervuarą, esantį žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės vertinimu, minėtas rašytinis pritarimas neatitinka uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ 2015 m. lapkričio 24 d. prisijungimo techninių sąlygų Nr. 280/15 su 2015 m. gruodžio 30 d. pakeitimu, pažeidžia Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalį. Nurodo, kad neteisėtu skundžiamu rašytiniu pritarimu bei nuotekų rezervuaru pažeidžiamos ieškovės, kaip žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame pastatytas nuotekų rezervuaras, nuomininko teisės ir teisėti interesai. Ieškovės manymu, kadangi rašytinis pritarimas yra neteisėtas, jo pagrindu atsiradę statybos padariniai – nuotekų rezervuaras – taip pat laikytini neteisėtais, todėl atsakovė turi būti įpareigota pašalinti nuotekų rezervuarą. Ieškovė taip pat pažymėjo, jog trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Batrima“ sklype, adresu (duomenys neskelbtini), jau anksčiau buvo savavališkai ir neteisėtai įrengusi nuotekų surinkimo rezervuarą, dėl to Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija kreipėsi su ieškiniu dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo į Palangos miesto apylinkės teismą, ir trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Batrima“ buvo priverstas pašalinti nuotekų rezervuarą. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės sveikatingumo komplekse besilankantys asmenys, kuriems teikiamos gydymo paslaugos, jautė nuo ankstesnio pastatyto rezervuaro sklidusius nemalonius kvapus,tai blogino ieškovės teikiamų paslaugų kokybę. Ieškovės teigimu, neabejotina, jog ir iš uždarosios akcinės bendrovės „Batrima“ naujo prisijungimo sąlygų neatitinkančio nuotekų rezervuaro sklis nemalonus kvapas, plis tarša. Ieškovė taip pat nurodo, jog nuotekų rezervuaras stovi greta ieškovės giluminio geriamojo vandens gręžinio ir pažeidžia teisės aktais nustatytą 50 metrų spinduliu nuo gręžinio esančią griežtojo režimo sanitarinės apsaugos juostą. Ieškovė taip pat teigia, kad pastatas-klubas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio aptarnavimui pastatytas nuotekų rezervuaras, nuo 2015 m. spalio 28 d. nuosavybės teise priklauso nebe uždarajai akcinei bendrovei „Batrima“, o uždarajai akcinei bendrovei „Armedika“ ir Ko, todėl kyla abejonių, kad uždaroji akcinė bendrovė „Batrima“ apskritai neturėjo teisės derinti leidimų išdavimo ir gauti pritarimą.
2. Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija su ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti. Nurodo, jog išduodant statybą leidžiantį dokumentą buvo padaryta teisinė klaida. Skunde išsamiai nurodyti argumentai, kurie yra pagrindas panaikinti neteisėtai išduotą statybas leidžiantį dokumentą. Nurodė, kad statybos leidimo išdavimo metu ginčo pastatas nebepriklausė bendrovei „Batrima“, tuo statybos darbus buvo leista atlikti subjektui, kuris neturi nieko bendra su pastatu. Pakoreguotas statinio projektas į sistemą „Infostatyba“ buvo įkeltas 2015 m. gruodžio 21 d., kai jau buvo pasikeitę pastato savininkai. Pažymėjo, kad pagal 2015 m. lapkričio 24 d. technines sąlygas Nr. 280/15 nuotekų išleidimui buvo numatyti 2 variantai:?pirma, suprojektuoti ir pakloti reikiamo skersmens buitinių nuotekų tinklus, prijungiant prie patogiausių nuotekų tinklų, gavus savininko sutikimą; antra, suprojektuoti ir pastatyti buitinių nuotekų siurblinę, kurios slėginę liniją jungti į esamus buitinių nuotekų tinklus (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ginčo teritorijoje įrengti vietinę nuotekų surinkimo sistemą nebuvo numatyta.
3. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Armedika“ ir Ko su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsakovė teigia, kad ieškovė neturi subjektinės teisės ginčyti rašytinį pritarimą statinio projektui, nes rašytinis pritarimas nėra išduotas ieškovei, jam išduoti nebuvo reikalinga gauti ieškovės sutikimo, rašytinis pritarimas išduotas inžineriniams tinklams statyti ne ieškovės nuosavybės ribose, nuotekų rezervuarą numatyta prijungti ir jis prijungtas ne prie ieškovui priklausančių inžinerinių tinklų, todėl klausimai dėl prisijungimo sąlygų ir nuotekų šalinimo rezervuaro statytojo niekaip nesusiję su ieškovo teisėmis ar pareigomis. Taip pat pažymi, jog atsakovės – Palangos miesto savivaldybės administracijos – sutikimas su ieškiniu nėra pagrindas patenkinti ieškovės ieškinį, nes atsakovės atsiliepime į ieškinį išreikštas sutikimas su ieškiniu pažeidžia atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Armedika“ ir Ko teises bei teisėtus interesus. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Armedika“ ir Ko nurodo, jog atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos rašytiniame pritarime statinio projektui pritarta dviem klausimais, tai yra pagal 1 punktą naujų statinių statybai: pagal 1.1 punktą – nuotekų šalinimo ir surinkimo tinklų statybai; pagal 1.2 punktą – įvadinių vandentiekio tinklų statybai. Atsakovės manymu, tokiu būdu ieškovė siekia sąmoningai pakenkti atsakovės verslui. Dėl statybos projekto atitikties prisijungimo sąlygoms atsakovė paaiškino, kad uždaroji akcinė bendrovė „Palangos vandenys“ išdavė prisijungimo sąlygas, parengė vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų statybos projektą, kuriam buvo pritarta ginčijamu atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos rašytiniu pritarimu. Prisijungimo sąlygose nuotekų išleidimui buvo numatyta suprojektuoti ir pastatyti buitinių nuotekų siurblinę, kurios slėginė linija būtų prijungta prie esamų buitinių nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini) gatvėje, tačiau rengiant projektą ir įvertinus realiai esamą situaciją, kad nuotekų pasijungimas pagal išduotas technines sąlygas į (duomenys neskelbtini) esančius tinklus, esančius kitoje (duomenys neskelbtini) upės pusėje, yra techniškai sudėtingas ir brangus, vadovaujantis Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi, Palangos miesto savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano 2.5.1 punkto 7 dalimi, vietoje pasijungimo prie centralizuoto nuotekų tinklo pagal išduotas prisijungimo sąlygas buvo nuspręsta įrengti vietinį nuotekų kaupimo rezervuarą. Tam pritarė viešasis vandens tiekėjas uždaroji akcinė bendrovė „Palangos vandenys“, kuris kartu rengė vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų statybos projektą, kuriame suprojektavo tokius nuotekų tinklų įrengimo sprendinius. Pažymėjo, kad naujam nuotekų rezervuaro įrengimui nebuvo reikalinga gauti iš centralizuoto nuotekų tinklų savininko uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ prisijungimo sąlygas, nes vietinio nuotekų tinklo nebuvo numatyta prijungti prie centralizuoto nuotekų tinklo.
4. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad nesutinka su atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Armedika“ ir Ko atsiliepime į ieškinį nurodytais argumentais. Teigia, jog uždarosios akcinės bendrovės „Armedika“ ir Ko atsiliepime pateikti argumentai niekaip nepaneigia, kad rašytinis pritarimas ir statinio projektas neatitinka prisijungimo sąlygų. Ieškovė nesutinka su atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Armedika“ ir Ko argumentu, kad ieškovė neturi subjektinės teisės ginčyti rašytinį pritarimą, nes į bylą pateikti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad rašytinis pritarimas ir jo pagrindu pastatytas nuotekų rezervuaras turi įtakos ieškovės teisėms ir teisėtiems interesams, kenkia ieškovės veiklai.
5. Palangos miesto savivaldybės administracija tripliku sutinka su ieškovės dublike nurodytais argumentais ir motyvais.
6. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Armedika“ ir Ko pateikė tripliką. Nurodė, kad vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų statybos projektą rengė uždaroji akcinė bendrovė „Palangos vandenys“. Tiek 2015 m. birželio 2 d. prisijungimo sąlygose, esančiose pridedamame statybos projekte, tiek 2015 m. lapkričio 24 d. prisijungimo sąlygose, kurias abi išdavė centralizuotų geriamojo vandens tinklų savininkas uždaroji akcinė bendrovė „Palangos vandenys“, numatyti techniniai reikalavimai dėl prisijungimo prie centralizuoto geriamojo vandens tiekimo tinklo, yra prisijungimo sąlygos Statybos įstatymo 20 straipsnio 8 dalies prasme, nes numatytas geriamojo vandens tinklų prijungimas prie uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ priklausančio centralizuoto geriamojo vandens tinklo. 2015 m. birželio 2 d. prisijungimo sąlygose nurodyti nuotekų išleidimo sprendiniai – pakloti nuotekų tinklus, juos prijungiant prie kitam asmeniui priklausančių nuotekų tinklų, gavus jo sutikimą, arba įsirengti vietinę nuotekų surinkimo sistemą; taip pat 2015 m. lapkričio 24 d. prisijungimo sąlygose numatytas vienas iš nuotekų išleidimo sprendinių – pakloti nuotekų tinklus, juos prijungiant prie kitam asmeniui priklausančių nuotekų tinklų, gavus jo sutikimą, nėra prisijungimo sąlygos Statybos įstatymo 20 straipsnio 8 dalies prasme, nes šie nuotekų išleidimo sprendiniai niekaip nesusiję su nuotekų tinklų prijungimu prie uždarajai akcinei bendrovei „Palangos vandenys“ priklausančio centralizuoto nuotekų šalinimo tinklo.
7. Atsiliepimu į ieškinį Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė bylą nagrinėti ir sprendimą priimti teismo nuožiūra, nurodė, kad pagal 2015 m. kovo 19 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 16SŽN-34-(14.16.55) (su vėlesniais susitarimais) sąlygas, žemės sklype galima statyti naujus statinius ar įrengti ir rekonstruoti esamus, jeigu tai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų nustatytam teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimui.
8. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad dėl ieškinyje pateiktų vertinimų, susijusių su statybos valstybinės priežiūros tvarka bei statomų statinių esminiais reikalavimais, statybos techniniu normavimu ir kitų susijusių klausimų, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas ir kiti teisės aktai, nepasisako, nes tai nėra departamento kompetencija. Departamentas 2015 m. rugsėjo 25 d. pritarė statinio projektui Nr. 15/05/27-TP-VN, kaip nepažeidžiančiam nustatytų paveldosaugos reikalavimų.
9. Tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Batrima“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Palangos vandenys“ atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
10. Plungės apylinkės teismas 2019 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Armedika“ ir Ko 8050 EUR bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai sprendimo motyvai:
10.1. Pirmosios instancijos teismas dėl rašytinio pritarimo statinio projektui panaikinimo nurodė, kad pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalį, galiojusią ginčo metu, rengiant statybos projektą, statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti, ar jis naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar ties vietinius, jeigu pasirinkti galima pagal teritorijų planavimo dokumentus arba jeigu teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, kuriuose numatomas komunalinių tinklų tiesimas, dar nėra įgyvendinti. Įstatymas suteikia teisę, esant kitoms sąlygoms, statytojui pasirinkti, ar jis naudosis jau esamais komunaliniais inžineriniais tinklais, ar įsirengs individualius, vietinius. Nagrinėjamu atveju atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Armedika“ ir Ko pripažįsta, kad prisijungimo sąlygomis nesivadovavo, nes sprendė, kad prisijungimas prie bendrų tinklų yra techniškai sudėtingas, todėl įsirengė vietinį nuotekų kaupimo rezervuarą. Teismo vertinimu, atsakovė neturėjo jokios kitos adekvačios galimybės, kaip tik įsirengti vietinę nuotekų surinkimo sistemą, todėl 2016 m. sausio 19 d. rašytinį pritarimą statinio projektui įsirengiant nuotekų sistemą nėra pagrindo panaikinti.
10.2. Pirmosios instancijos teismas dėl techninio sudėtingumo prisijungti prie bendros nuotekų tinklų sistemos nurodė, kad atsakovė pagrįstai nusprendė, jog prisijungimas prie bendros sistemos yra sudėtingas. Teigia, kad pagal realią esančią situaciją matyti, kad prisijungimas yra kitoje upės pusėje, techniškai sudėtingas ir brangus, todėl vietoje pasijungimo prie centralizuoto nuotekų tinklo buvo pagrįstai nuspręsta įrengti vietinį nuotekų kaupimo rezervuarą. Kad nuotekų tinklo prijungimas pagal išduotas technines sąlygas į (duomenys neskelbtini) esančius tinklus yra brangus ir sudėtingas, patvirtino ir kaip liudytojas apklaustas technines sąlygas išdavusios uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ direktorius ir kaip liudytoja apklausta projektą rengusi projektuotoja, kuri patvirtino, kad užsakovas pageidavo jungti į bendruosius nuotekų tinklus, tačiau, įvertinus tai, kad prijungimas į bendrus tinklus turėjo būti vykdomas klojant vamzdyną per pajūrio zoną ir per upę, įrengiant siurblinę, todėl yra techniškai sudėtingas.
10.3. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atsakydama į šalių byloje suformuotus klausimus, pateikė išvadą, ir nurodė, kad uždarosios akcinės bendrovės „Armedika“ ir Ko pastatyti nauji buitinių nuotekų tinklai ir buitinių nuotekų šulinys pagal uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ 2015 metais parengtą Projektą į kitų inžinerinių tinklų savininkų ar naudotojų tinklus nebuvo numatyti prijungti, todėl gauti prisijungimo sąlygas šių tinklų statybai nereikėjo. Pažymėjo, kad projektuotoja vertino prieš rengdama projektą technines ir finansines sąlygas prisijungti prie kitoje (duomenys neskelbtini) upės pusėje esančių nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
11. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) uždaroji akcinė bendrovė sveikatos centras „Energetikas“ prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkini, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
11.1. Dėl faktinių aplinkybių vertinimo apeliantė nurodo, kad 2015 m. rugsėjo 17 d. uždaroji akcinė bendrovė „Palangos vandenys“ raštu Nr. (12.41) IS1344 sutikimą įsirengti vietinę nuotekų surinkimo sistemą atšaukė ir liko galioti tik vienintelis nuotekų išleidimo sprendinys –pakloti tinklus ir juos prijungti prie kitam asmeniui priklausančių nuotekų tinklų. Teigia, kad teismas, priimdamas sprendimą, neatkreipė dėmesio į tai, kam pavesta Palangoje nustatyti gyventojams ir ūkio subjektams, kokį nuotekų šalinimo būdą parinkti ir taikyti. Iš bylos aplinkybių matyti, kad tas funkcijas vykdo ir derina uždaroji akcinė bendrovė „Palangos vandenys“, o savavališkai kiekvienas statytojas nepasirenka. Nurodo, kad teismas nenustatė, kad uždaroji akcinė bendrovė „Palangos vandenys“ davė leidimą statyti rezervuarą, todėl teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovei buvo suteikta teisė pasirinkti nuotekų šalinimo būdą.
11.2. Dėl techninio sudėtingumo prisijungti prie bendros nuotekų tinklų sistemos sudėtingumo apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog prisijungimas į vietinius tinklus yra brangus. Apeliantės teigimu, šis teismo sprendimo argumentas yra nemotyvuotas, kadangi teismas nesprendė, kokie požymiai nagrinėtinu atveju įrodo, kad atsakovės prisijungimas prie nuotekų tinklų yra techniškai sudėtingas ar brangus.
11.3. Dėl byloje nustatytų aplinkybių apeliantė nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. liepos 5 d. nutartimi išaiškino, kad kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog atsakovė, įrengdama vietinę nuotekų surinkimo sistemą, galėjo nesivadovauti prisijungimo sąlygomis pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalį ir Palangos miesto savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infostruktūros plėtros specialiojo plano 2.5.1 punkto 7 dalį, leidžiančią projektuoti individualius nuotekų valymo įrenginius arba nuotekų kaupimo rezervuarus, jei prisijungti prie esamų vandentvarkos tinklų techniškai sudėtinga. Specialiojo plano 2.5.1 punkto 7 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai naujai statomam ar esamam objektui prisijungti prie esamų vandens tinklų techniškai sudėtinga, gali būti projektuojamas individualus vandens tiekimas ir individualūs nuotekų valymo įrenginiai arba nuotekų kaupimo rezervuarai, laikantis Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytų reikalavimų, suderinus su viešuoju vandens tiekėju. Apeliantė nurodo, kad tokio suderinimo byloje nėra, o suderinimas dėl vandens tiekimo sistemos prijungimo sąlygų negali būti laikoma, kad buvo suderinta ir dėl nuotekų šalinimo būdo.
12. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Armedika“ ir kKo pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, Plungės apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės atsakovei 1500 EUR bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
12.1. Dėl faktinių aplinkybių atsakovė nurodo, kad apeliantės argumentas, jog atsakovės nuotekų šalinimo sistema turėjo būti projektuojama ir įrenginėjama tik tokiu būdu, koks numatytas uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ išduotose 2015 m. lapkričio 24 d. techninėse (prisijungimo) sąlygose, yra klaidingas. Teigia, kad pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalį (dabartinės redakcijos 24 straipsnio 3 dalis) numato ne kad statybą leidžiantis dokumentas, kuriuo yra ginčijamas Palangos miesto savivaldybės administracijos išduotas rašytinis pritarimas, turi atitikti prisijungimo sąlygas, kaip teigia apeliantė, o kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis įstatyme numatytais dokumentais, tarp kurių yra ir prisijungimo sąlygos. Todėl statinio (inžinerinių tinklų) projektas turi atitikti prisijungimo sąlygas, tai yra turi būti parengtas pagal jose nurodytus sprendinius, jei statomi inžineriniai tinklai jungiami prie prisijungimo sąlygas išdavusio savininko inžinerinių tinklų. Nagrinėjamu atveju rezervuaras nebuvo jungiamas prie apeliantės tinklų.
12.2. Dėl techninio sudėtingumo prisijungti prie bendros nuotekų tinklų sistemos atsakovė nurodo, kad pakloti vamzdžius žemėje ir juos prijungti, kaip tą nurodo apeliantė, nepakanka, nes, kaip matyti iš uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ 2015 m. lapkričio 24 d. išduotų techninių (prisijungimo) sąlygų , be vamzdžių paklojimo, reikalinga pastatyti nuotekų siurblinę. Be to, kaip matyti iš byloje esančios kadastro žemėlapio ištraukos (duomenys neskelbtini) yra už atsakovo naudojamo žemės sklypo ribos kitoje (duomenys neskelbtini) upės pusėje, atstumas nuo atsakovui priklausančio pastato, iš kurio šalinamos nuotekos, iki (duomenys neskelbtini) yra apie 195 metrai. Analogiškas aplinkybes patvirtina uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ pateikta ištrauka iš tinklų žemėlapio. Todėl akivaizdu, kad vamzdžius reikalinga kloti ne tik įprastai žemėje, bet ir po upe, be to, vamzdyną prireiktų kloti per kitus žemės sklypus, kurie atsakovui nepriklauso ir kurių dalis yra pajūrio juostoje. Visi šie įrodymai aiškiai patvirtina, kad prijungti atsakovės nuotekų sistemą prie centralizuoto nuotekų tinklo (duomenys neskelbtini) gatvėje yra techniškai sudėtinga.
12.3. Dėl atsakovės atsakomybės nurodo, kad tuo atveju, jei būtų sprendžiama dėl rašytinio pritarimo dalies, kuria leista įrengti vietinius nuotekų tinklus, neteisėtumo, turėtų būti įvertinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartyje nurodyti pastebėjimai, kad statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniai šalinami kaltų asmenų lėšomis, Palangos miesto savivaldybės administracija pripažino savo klaidą išduodant rašytinį sutikimą rezervuarui įrengti, todėl svarbu nustatyti savivaldybės kaltę, taip pat uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ kaltės laipsnį. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju taip pat turėtų būti sprendžiama ir ginčo rezervuaro statybų įteisinimo galimybės dėl techninio sudėtingumo prisijungti prie nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini), galimybės prisijungti prie apeliantės nuotekų tinklo nebuvimo nesant apeliantės sutikimo.
13. Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą tenkinti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
13.1. Dėl faktinių aplinkybių atsakovė nurodo, kad pagal 2015 m. lapkričio 24 d. išduotas galiojančias nenuginčytas technines sąlygas Nr. 280/15 nuotekų išleidimui buvo numatyti 2 variantai – Suprojektuoti ir pakloti reikiamo skersmens buitinių nuotekų tinklus, prijungiant prie patogiausių nuotekų tinklų, gavus savininko sutikimą, arba suprojektuoti ir pastatyti buitinių nuotekų siurblinę, kurios slėginę liniją jungti į esamus buitinių nuotekų tinklus (duomenys neskelbtini) gatvėje.?Minėto individualaus teisės akto administraciniame teisme uždaroji akcinė bendrovė „Armedika“ ir Ko nenuginčijo, todėl šiam individualiam teisės aktui – teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčytoms 2015 m. lapkričio 24 d. techninėms sąlygoms Nr. 280/15 – yra taikoma teisėtumo ir teisingumo prezumpcija.
13.2. Dėl rezervuaro įrengimo atsakovė nurodo, kad ginčo teritorijoje pagal teritorijų planavimo dokumentus nenumatyta galimybė įrengti vietinius nuotekų surinkimo rezervuarus. Su tokia teritorijų planavimo dokumentuose įtvirtinta teisine padėtimi yra susipažinę ir kiti sklypo nuomininkai – uždaroji akcinė bendrovė sveikatos centras „Energetikas“. Atsižvelgiant į gamtos apsaugą, visuomenės teises turėti švarų pajūrį, siekiant teisių pusiausvyros, nėra pagrindo teigti, kad suprojektuoti ir pastatyti buitinių nuotekų siurblinę bei slėginę liniją prijungti prie esamų buitinių nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini) gatvėje yra techniškai sudėtinga, nes teritorijoje panašių statinių yra dešimtys, todėl ir kiti asmenys tikėsis, kad pajūrio juostoje valstybinėje žemėje galima įsirenginėti dešimtis nuotekų surinkimo rezervuarų.
14. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo klausimą dėl apeliantės apeliacinio skundo argumentų spręsti teismo nuožiūra. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
14.1. Dėl faktinių aplinkybių nurodo, kad atsakovei leista žemės sklype statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima, jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentu nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktą, teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų. Pareiga užtikrinti, kad statinių statyba būtų vykdoma teisėtai, o administracinės paslaugos teritorijų planavimo ir statybos srityse būtų telkiamos skaidriai, yra priskirta Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kuri pagal Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo suteiktą kompetenciją atlieka teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl prisijungimo sąlygų privalomumo statytojui įsirengiant vietinę nuotekų surinkimo sistemą.
16. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas prisijungimo sąlygas, neįvertino kam pavesta (duomenys neskelbtini) nustatyti gyventojams ir ūkio subjektams, kokį nuotekų šalinimo būdą parinkti. Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija su nurodytu argumentu sutinka, teigia, kad uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ individualaus teisės akto – prisijungimo sąlygų – uždaroji akcinė bendrovė „Armedika“ ir Ko nenuginčijo, todėl turėjo juo vadovautis. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Armedika“ ir Ko su nurodytais argumentais nesutinka, nurodo, kad statant nuotekų rezervuarą nebuvo būtinos prisijungimo sąlygos, nes pagal statybos metu galiojusio Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalį statytojas turi teisę pasirinkti, ar jungsis prie centralizuotų tinklų, ar statys vietinę nuotekų šalinimo sistemą. Nagrinėjamu atveju rezervuaras nebuvo jungiamas prie apeliantės tinklų, todėl nebuvo būtina vadovautis prisijungimo sąlygomis.
17. Atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus (nutarties 16 punktas), darytina išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Armedika“ ir Ko įrengiant vietinę nuotekų šalinimo sistemą, buvo būtina vadovautis uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ prisijungimo sąlygomis bei ar prisijungimo sąlygos neprieštarauja Statybos įstatyme numatytai galimybei, statytojui nuspręsti, kokį nuotekų šalinimo būdą pasirinkti. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla buvo nagrinėta kasacine tvarka, taip pat sprendžia ir dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-403/20018 nustatytų aplinkybių vertinimo, pakartotinai nagrinėjant bylą iš esmės.
18. Byloje nustatyta, kad 2015 m. birželio 2 d. uždaroji akcinė bendrovė „Palangos vandenys“ buvo išdavusi prisijungimo sąlygas, kuriose buvo nurodyti nuotekų išleidimo sprendiniai: pirma, pakloti nuotekų tinklus, juos prijungiant prie kitam asmeniui priklausančių nuotekų tinklų, gavus jo sutikimą; arba, antra, įsirengti vietinę nuotekų surinkimo sistemą, tačiau šios prisijungimo sąlygos uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ 2015 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. (12.41)IS 1344 buvo panaikintos, vadovaujantis Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T2-22 „Dėl Palangos miesto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtinto plano 2.5.1 punkto 6 dalimi. Uždaroji akcinė bendrovė „Palangos vandenys“ 2015 m. lapkričio 24 d. išdavė naujas prisijungimo sąlygas Nr. 280/15, pagal kurias nuotekų išleidimui buvo numatyti 2 variantai: pirma, suprojektuoti ir pakloti reikiamo skersmens buitinių nuotekų tinklus, prijungiant prie patogiausių nuotekų tinklų (šiuo atveju artimiausi nuotekų tinklai būtų apeliantės), gavus savininko sutikimą; arba antra, suprojektuoti ir pastatyti buitinių nuotekų siurblinę, kurios slėginę liniją jungti į esamus buitinių nuotekų tinklus (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tačiau uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ 2015 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. (12.4)IS-1808 nurodė, kad panaikina 2015 m. birželio 2 d. išduotas prisijungimo sąlygas Nr. 107/15 ir 2015 m. lapkričio 24 d. sąlygų 280/15 dalį „suprojektuoti ir pakloti reikiamo skersmens buitinių nuotekų tinklus, pajungiant į patogiausius nuotekų tinklus, gavus savininko sutikimą.“
19. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-403/2019 40 punkte nurodė, kad teismai nesiaiškino, nors turėjo nustatyti, dėl kokių priežasčių buvo keičiamos prisijungimo sąlygos tokiu būdu, kad neliko pradinių sąlygų įsirengti ginčo rezervuarą. Kaip matyti iš ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, šios aplinkybės teismo nebuvo vertintos. Atsižvelgdamas į tai, kad šios aplinkybės nebuvo vertintos, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į prisijungimo sąlygų išdavimo ir jų keitimo tvarkos faktines aplinkybes.
20. Prisijungimo sąlygos buvo išduotos 2015 m. birželio 2 d. suteikiant galimybę nuotekų įrengimo klausimą išspręsti dviem būdais, tai yra, pirma, pakloti nuotekų tinklus, juos prijungiant prie kitam asmeniui priklausančių nuotekų tinklų, gavus jo sutikimą; arba, antra, įsirengti vietinę nuotekų surinkimo sistemą. Kaip matyti, šios sąlygos buvo keičiamos uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ 2015 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. (12.41)IS 1344, tai yra buvo panaikinta sąlyga, kuria leista įsirengti vietinius nuotekų tinklus. Iš byloje esančių šalių parodymų ir rašytinių įrodymų nustatyta, kad sąlygos buvo keičiamos nustačius, kad jos prieštarauja specialiajam teritorijų planavimo dokumentui, tai yra Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. T-22 „Dėl Palangos miesto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano tvirtinimo“ 2.5.1. punkto 6 daliai, kuri numato, kad gyventojai ar ūkio subjektai, kurie iki šiol nebuvo šių paslaugų naudotojai, yra skatinami prisijungti prie viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos. Kaip matyti prisijungimo sąlygų davėja atšaukė savo sutikimą leisti įsirengti vietinį nuotekų rezervuarą nustačius, kad toks sutikimas prieštarauja specialiajam teritorijų planavimo dokumentui, siekiant paskatinti uždarąją akcinę bendrovę „Armedika“ ir Ko prisijungti prie centralizuotos tinklų sistemos arba gauti uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ sutikimą.
21. Pažymėtina, kad vertinant chronologinę įvykių seką matyti, kad 2015 m. rugsėjo 17 d. raštu panaikinus sutikimą įsirengti vietinius nuotekų tinklus, uždaroji akcinė bendrovė „Armedika“ ir Ko ginčijamą nuotekų rezervuarą įsirengė 2016 m. sausio 19 d. gavusi Palangos miesto savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą. Šiuo aspektu svarbu pažymėti, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2012 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T2-22 „Dėl Palangos miesto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano patvirtinimo“ nusprendė, kad rezervuaro įrengimas yra galimas tik tuo atveju, jei yra viešojo vandens tiekėjo uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ sutikimas. Nagrinėjamu atveju viešojo vandens tiekėjo sutikimo ginčytinose prisijungimo sąlygose, tvirtinant rašytinį pritarimą, nebuvo.
22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutarties 16–21 punktuose, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju viešojo vandens tiekėja uždaroji akcinė bendrovė „Palangos vandenys“ statyti rezervuarą galimybės prisijungimo sąlygose nenumatė ir sutikimo statyti rezervuarą nedavė atšaukus sąlygą 2015 m. rugsėjo 17 d. Dėl rezervuaro įrengimo aplinkybių atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Armedika“ ir Ko iš esmės nurodo, kad galėjo nesivadovauti prisijungimo sąlygomis ir jai nebuvo būtina gauti viešojo vandens tiekėjo sutikimo, kadangi įrengė vietinį nuotekų tinklą. Su šiais argumentais nesutinkama.
23. Pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-403/2019 38 punkte nurodyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „Armedika“ ir Ko nepagrįstai teigia, kad įrengdama vietinę nuotekų surinkimo sistemą galėjo nesivadovauti prisijungimo sąlygomis pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalį ir Palangos miesto savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano 2.5.1. punkto 7 dalį, leidžiančią projektuoti individualius valymo įrenginius arba nuotekų kaupimo rezervuarus, jei prisijungti prie esamų vandentakos tinklų yra techniškai sudėtinga, tačiau suderinus su viešojo vandens tiekėju ir laikantis Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytų reikalavimų.
24. Antra, atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Armedika“ ir Ko nurodo, kad ginčo laikotarpiu galiojusio Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalis numatė, kad ne statybą leidžiantis dokumentas, kuriuo yra ginčijamas Palangos miesto savivaldybės administracijos išduotas rašytinis pritarimas, turi atitikti prisijungimo sąlygoms, kaip tai teigia apeliantė, o kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis įstatyme numatytais dokumentais, tarp kurių yra ir prisijungimo sąlygos. Todėl statinio (inžinerinių tinklų) projektas turi atitikti prisijungimo sąlygas, tai yra turi būti parengtas pagal jose nurodytus sprendinius, jei statomi inžineriniai tinklai jungiami prie prisijungimo sąlygas išdavusio savininko inžinerinių tinklų. Nagrinėjamu atveju, rezervuaras nebuvo jungiamas prie apeliantės tinklų.
25. Nors ginčo laikotarpiu galiojusio Statybų įstatymo 20 straipsnio 5 dalis numatė, kad statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti, ar jis naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar ties vietinius, tačiau būtina pažymėti, kad statytojo pasirinkimas galimas tik tuo atveju, jei toks pasirinkimas yra galimas pagal teritorijų planavimo dokumentus arba teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.
26. Teismas remdamasis viešai skelbiamais duomenimis, tai yra Palangos miesto savivaldybės administracijos viešai skelbiamais sprendimais dėl specialiųjų planų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatė, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2012 m. sausio 26 d. sprendimu „Dėl Palangos miesto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastuktūros plėtros specialiojo plano tvirtinimo“ patvirtinto plano 2.5.1. punkto 6 dalyje nustatė, kad gyventojai ir ūkio subjektai, kurie iki šiol nebuvo šių paslaugų naudotojai, yra skatinami prisijungti prie viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos, o sprendžiant vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo klausimus naujiems ar rekonstruojamiems objektams, pirmiausia svarstoma viešojo vandens tiekimo galimybė. To paties punkto 7 dalis nustato, kad tais atvejais, kai naujai statomam ar esamam objektui prisijungti prie esamų vandentvarkos tinklų techniškai sudėtinga, gali būti projektuojamas individualus vandens tiekimas ir individualūs nuotekų valymo įrenginiai arba nuotekų kaupimo rezervuarai, laikantis Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytų reikalavimų, suderinus su viešuoju vandens tiekėju. Būtina pažymėti ir tai, kad ginčo teritorija ribojasi su griežtąja apsaugos zona, patvirtinta Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. T2-229 „Dėl Palangos I, II, III, (duomenys neskelbtini) miesto valymo įrenginių vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų specialiojo plano“.
27. Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalis numato, kad savivaldybės tarybos patvirtinti savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentai (išskyrus specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentus) sprendiniai konkretizuoja savivaldybės bendrojo plano sprendinius ir savivaldybės tarybos sprendimu specialiojo teritorijų planavimo dokumentai pripažįstami savivaldybės bendrojo plano sudedamąja dalimi. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimas „Dėl Palangos miesto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastuktūros plėtros specialiojo plano tvirtinimo“ yra Palangos miesto detaliojo plano dalis – specialusis planas. Pagal specialųjį planą tuo atveju, kai naujai statomam ar rekonstruojamam objektui prie tinklų prisijungti yra techniškai sudėtinga, gali būti projektuojami vietiniai tinklai, tačiau remiantis šiomis sąlygomis – laikantis Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytų reikalavimų ir suderinus su viešuoju vandens tiekėju.
28. Iš byloje susiklosčiusios faktinės situacijos matyti, kad viešasis vandens tiekėjas, šiuo atveju uždaroji akcinė bendrovė „Palangos vandenys“, 2015 m. birželio 2 d. sutiko su vietinio rezervuaro įrengimu, tačiau šį sutikimą atšaukė 2015 m. rugsėjo 17 d. Pažymėtina, kad Valstybinė teritorijų planavimo inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2015 m. gruodžio 14 d. rašte nurodė, kad reikš privalomąjį nurodymą panaikinti prisijungimo sąlygas dalyje, nurodančioje sąlygas projektuoti nuotekų tinklus. Atsižvelgdama į tai uždaroji akcinė bendrovė „Palangos vandenys“ 2015 m. gruodžio 30 d. raštu panaikino 2015 m. lapkričio 24 d. išduotuose prisijungimo sąlygose Nr. 280/15 sąlygą – suprojektuoti ir pakloti reikiamo skersmens buitinių nuotekų tinklus, prijungiant į patogiausius nuotekų tinklus, gavus savininko sutikimą, todėl uždarajai akcinei bendrovei „Armedika“ ir Ko liko vienintelė galimybė – prisijungti prie centrinių tinklų. Iš chronologinės įvykių sekos matyti, kad 2015 m. lapkričio 24 d. viešojo vandens tiekėja, su kuria pagal specialųjį teritorijos planavimo dokumentą (nutarties 26 punktas) turėjo būti suderinta vietinio nuotekų surinkimo rezervuaro statyba, ši sąlyga nebuvo įgyvendinta.
29. Dėl savavališkos statybos aplinkybių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-403/2019 39 punkte nurodė, kad būtina įvertinti byloje pateiktus Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento patikrinimo aktus sprendžiant klausimą dėl rezervuaro statybos teisėtumo.
30. Iš byloje pateikto Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. spalio 16 d. rašto matyti, kad atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Armedika“ ir Ko patalpose buvo įrengti nuotekų surinkimo vamzdynai, kurie nėra prijungti prie nuotekų tvarkymo sistemos, nuotekos nesusidaro ir nėra išleidžiamos į nuotekų tvarkymo sistemą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė žinodama apie 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartimi panaikintą sąlygą įsirengti vietinę nuotekų surinkimo sistemą, 2015 m. spalio 16 d. duomenimis vietinės surinkimo sistemos dar nebuvo įsirengusi, tačiau iš 2016 m. kovo 7 d. patikros akto matyti, kad lauko vandentiekio ir nuotekų inžineriniai tinklai jau buvo įrengti pagal parengtą projektą bei turint statybą leidžiantį dokumentą, departamento duomenimis nepažeidžiant aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutarties 23–30 punktuose, konstatuojama, kad atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Armedika“ ir Ko žinodama 2015 m. lapkričio 24 d. galiojančias sąlygas, praėjus apie dviem mėnesiams nuo uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ 2015 m. gruodžio 30 d. rašto, žinodama, kad nėra viešojo vandens tiekėjos sutikimo statyti rezervuarą, ignoruodama specialųjį teritorijų planavimo dokumentą – Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. T-22 su uždarąja akcine bendrove „Pajūrio šaltinis“ 2016 m. vasario 10 d. sudarė rangos sutartį, kuria uždaroji akcinė bendrovė „Armedika“ ir Ko užsakė pastatyti rezervuarą. 2016 m. vasario 25 d. ginčo rezervuaras buvo pastatytas prieštaraujant tiek specialiajam teritorijų planavimo dokumentui – tarybos sprendimui, tiek ginčo metų galiojusio Statybų įstatymo 20 straipsnio 5 daliai (nutarties 17 punktas), todėl sutinkama su apeliantės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, nevertino specialiojo teritorijų planavimo dokumente nurodytų reikalavimų dėl rezervuaro statybos aplinkybių.
Dėl ginčo rezervuaro statybos teisėtumo aplinkybių
32. Apeliantė dėl techninio sudėtingumo prisijungti prie bendros nuotekų tinklų sistemos nurodė, kad pirmosios instancijos teismo argumentas, jog atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Armedika“ ir Ko yra brangu prisijungti prie centralizuotų tinklų, yra nemotyvuotas. Teigia, kad teismas nesprendė, kokie požymiai nagrinėtinu atveju įrodo, kad atsakovės prisijungimas prie nuotekų tinklų yra techniškai sudėtingas ar brangus. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Armedika“ ir Ko teigia, kad nuotekų įrengimas prisijungiant prie bendros nuotekų tinklų sistemos yra brangus, kadangi vamzdžius reikia tiesti apie 195 metrų ir dalį iš jų po upe, be to – įrengti siurblinę. Palangos miesto savivaldybės administracija nurodo, kad atsižvelgiant į gamtos apsaugą, visuomenės teises turėti švarų pajūrį, nėra pagrindo teigti, kad suprojektuoti ir pastatyti buitinių nuotekų siurblinę bei slėginę liniją prijungti prie esamų buitinių nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini) gatvėje yra techniškai sudėtinga, nes teritorijoje panašių statinių yra dešimtys, todėl ir kiti asmenys tikėsis, kad pajūrio juostoje valstybinėje žemėje galima įsirenginėti dešimtis nuotekų surinkimo rezervuarų.
33. Dėl rezervuaro statybos teisėtumo aplinkybių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-403/2019 37 punkte nurodė, kad turi būti įvertintas techninis sudėtingumas prisijungti prie esamų vandentvarkos tinklų, nes būtent nuo šios aplinkybės priklauso, ar nagrinėjamu atveju turi būti taikoma specialiojo plano 2.5.1.punkto 7 dalyje numatytas kriterijus, leidžiantis statytojui įsirengti vietinę nuotekų sistemą.
34. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Armedika“ ir Ko iš esmės įrodinėja, kad pasirinko įsirengti vietinę nuotekų sistemą, nes prisijungimas prie centralizuotų nuotekų tinklų yra brangus ir sudėtingas. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu.
35. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, tai yra teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).
36. Pirmiausia iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Armedika“ ir Ko siekiant prisijungti prie centralizuotų tinklų yra būtina nutiesti apie 200 metrų vamzdžio kertant (duomenys neskelbtini) upę ir pastatant nuotekų siurblinę. Dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant iš naujo atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Armedika“ ir Ko, turėdama įrodinėjimo pareigą, nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog vamzdžių nutiesimas prijungiant prie centralizuotos nuotekų sistemos yra techniškai sudėtingas, reikalaujantis didelių finansinių išteklių, todėl sutinkama su apeliantės argumentais, kad nagrinėjamu atveju teismas projekto sudėtingumą nustatė iš esmės remdamasis liudytojų paaiškinimais ir byloje pateiktu Vandentiekio ir nuotekų tinklo techniniu projektu (CPK 178 straipsnis). Vertinant byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad Vandentiekio ir nuotekų tinklų techniniame projekte projektuotoja nurodė, jog prisijungimas prie vietinių tinklų yra techniškai sudėtingas ir brangus, tačiau teismas šį įrodymą vertina kritiškai, nes, kaip matyti, pirmiausia projekto užsakovė buvo uždaroji akcinė bendrovė „Batrima“, be to, nurodytas argumentas dėl prisijungimo prie centralizuotų tinklų projekte yra iš esmės visiškai nemotyvuotas. Atsižvelgiant į tai sutiktina su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiais objektyviais duomenimis nustatė techninį projekto sudėtingumą.
37. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą pakartotinai atsakovė, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-403/2019, nurodytas aplinkybes, neteikė įrodymų, pagrindžiančių tokio projekto sudėtingumą, taip pat ir neteikė duomenų, ar toks projektas reikalauja didelių finansinių išteklių (nutarties 32–36 punktai). Kolegijos vertinimu, įrodinėjimo procesas, siekiant civilinio proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo tikslų (CPK 7 straipsnis), negali būti begalinis. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju taip pat būtina įvertinti ir atsakovės finansines galimybes įsirengti centralizuotą nuotekų tinklą siekiant įgyvendinti specialiajame teritorijų planavime nustatytus tikslus – skatinti vartotojus prisijungti prie centralizuotų tinklų. Pirmosios instancijos teisme liudytojas uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ direktorius V. B. nurodė, kad šiuo atveju tokio projekto įgyvendinimo kaina siekiant prisijungti prie centralizuotos nuotekų tinklų sistemos yra apie 10 tūkst. EUR – 20 tūkst. EUR. Remiantis viešai skelbiamais duomenimis nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „Armedika“ ir KO komercinę veiklą vykdo 17 metų, jos pardavimo pajamos, 2018 metų duomenimis, sudarė 500 000 EUR – 1 000 000 EUR. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Armedika“ ir Ko turtinė padėtis yra pakankamai gera siekiant įsirengti centralizuotus nuotekų tinklus ir nesudaro pagrindo manyti, kad nagrinėjamu atveju nuotekų rezervuaras pakrantės zonoje, visuomenės poreikiams svarbioje teritorijoje, tai yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) senovės gyvenvietėje, kuri yra saugomos kultūrinės vertybės teritorijoje yra pateisinamas techninio sudėtingumo atžvilgiu, kurio atsakovė bylą nagrinėjant iš naujo iš esmės neįrodinėjo jokiais objektyviais rašytiniais įrodymais.
38. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Armedika“ ir Ko 2015 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi į ieškovę prašydama leisti tiesti nuotekų vamzdyną, todėl darytina išvada, kad atsakovė tuo metu siekdama gauti ieškovės leidimą įvertino vamzdžio tiekimo techninį sudėtingumą (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutarties 30–37 punktuose, sutinkama su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas techninio sudėtingumo aplinkybes dėl nuotekų įrengimo sistemos byloje esančius rašytinius įrodymus vertino netinkamai, išvadą dėl techninio sudėtingumo padarė iš esmės remdamasis tik liudytojų parodymais ir Vandentiekio nuotekų tinklų techniniu projektu. Esant 16-38 punktuose nurodytoms aplinkybėms, sprendžiama, kad 2016 m. sausio 19 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. RPP-33-160119-00009 dalis dėl leidimo statyti nuotekų šalinimo, surinkimo tinklus naikintina.
Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir kaltės nustatymo
39. Nustačius, kad uždaroji akcinė bendrovė „Armedika“ ir Ko įsirengė nuotekų rezervuarą neturėdama viešojo vandens tiekėjo uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ sutikimo, kuris yra būtinas pagal specialųjį teritorijų planavimo dokumentą – Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. T-22, o 2016 m. sausio 19 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. RPP-33-160119-00009 dalis dėl leidimo statyti nuotekų šalinimo panaikinta – darytina išvada, kad turi būti sprendžiama dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Byloje toks reikalavimas yra reiškiamas, atsakovė atsiliepime nurodo, jog turėtų būti sprendžiama dėl rezervuaro įteisinimo galimybės. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nenagrinėjo.
40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, nustatęs pagrindą taikyti Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–2 punktuose įtvirtintas statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemones, turėtų išsiaiškinti ir atitinkamai argumentuoti, kas yra atsakingas (atsakingi) už statybą leidžiančio dokumento išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir todėl privalo dengti išlaidas už statybos padarinių šalinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018). Valdžios institucijos klaidas, net ir padarytas dėl savo pačių nerūpestingumo, turi taisyti neužkraudamos neproporcingos naštos asmenims. Statytojo įpareigojimas dėl lėšų, panaudotų neteisėtoms statyboms nugriauti, išsiieškojimo kreiptis į teismą ir pradėti kitą teismo procesą, patiriant dar daugiau laiko ir kitokių išlaidų, neatitinka proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, be to, valstybės institucijoms tenkanti dėl padarytos klaidos našta perkeliama būtent galbūt nesusijusiems su neteisėtu statybos leidimo išdavimu asmenims. Taikant teisinius padarinius dėl savavališkos statybos turi būti nustatomi dėl neteisėto statybos išdavimo kalti asmenys, kurių neteisėti veiksmai lėmė ir statybos neteisėtumą bei sudarė pagrindą nugriauti tokius statinius. Tuo atveju, jei būtų nustatyti kelių asmenų (statytojų, valstybės institucijų) neteisėti veiksmai, teismas turėtų analizuoti asmenų atsakomybės laipsnį ir nuspręsti dėl proporcingos statybos padarinių šalinimo naštos paskirstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-915/2018; 2018 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-403/2018).
41. Taigi atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką (nutarties 40 punktas) matyti, kad spręsdamas išlaidų už neteisėtos statybos padarinių pašalinimą paskirstymo klausimą teismas turi nustatyti kaltus asmenis, kurių sąskaita turės būti šalinami padariniai. Asmuo laikomas kaltu, kai jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek buvo būtina, atsižvelgiant į tam asmeniui tenkančias pareigas, nepriklausomai nuo to, ar tam tikrus veiksmus jis padarė tyčia, ar dėl neatsargumo.
42. Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte expressis verbis įtvirtinta, kad statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniai taikant kraštutinę priemonę šalinami kaltų asmenų lėšomis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nustatęs pagrindą taikyti Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–2 punktuose įtvirtintas statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemones, turėtų išsiaiškinti ir atitinkamai argumentuoti, kas yra atsakingas (atsakingi) už statybą leidžiančio dokumento išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir todėl privalo dengti išlaidas už statybos padarinių šalinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018). Tuo atveju, jeigu būtų nustatyti kelių asmenų (statytojos, valstybės institucijų ir pan.) neteisėti veiksmai, teismas turėtų analizuoti asmenų atsakomybės laipsnį ir spręsti dėl proporcingos statybos padarinių šalinimo naštos paskirstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-915/2018; 2018 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-403/2018). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad privatus asmuo neturi būti laikomas kaltu dėl neteisėtų valstybės institucijų aktų priėmimo, nebent konkrečiu atveju būtų nustatyta, kad jis žinojo arba turėjo žinoti, jog valstybės institucija ar pareigūnas veikia neteisėtai, tokiu atveju privataus asmens kaltės įrodymu galėtų būti, pvz., aiškus teisės aktuose įtvirtintas reguliavimas, kuris asmeniui buvo (turėjo būti) žinomas, privataus asmens veiksmai ginčijamo valdžios institucijų akto priėmimo metu, neteisėti susitarimai su valdžios atstovais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101-469/2015; 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019).
43. Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo aplinkybių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-403/2019 41 punkte nurodė, kad teismai nesprendė dėl asmenų, kurie kalti dėl neteisėtų statybų vykdymo.
44. Iš byloje susiklosčiusios faktinės situacijos matyti, kad uždaroji akcinė bendrovė „Armedika“ ir Ko ginčijamą nuotekų rezervuarą įsirengė 2016 m. sausio 19 d. gavusi Palangos miesto savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą, kuris buvo išduotas nesant viešojo vandens tiekėjo – uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ sutikimo, kita vertus atkreiptinas dėmesys ir tai, kad atsakovė ginčo rezervuarą įrenginėjo disponuodama prieštaringais administraciniais aktais. Šiuo aspektu būtina įvertinti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-403/2019 41 punkte nurodytas aplinkybes, dėl šalių kaltės tiek uždarajai akcinei bendrovei „Palangos vandenys“ išduodant prisijungimo sąlygas, tiek Palangos miesto savivaldybės administracijai išduodant rašytinį pritarimą, tiek pačios atsakovės veiksmus įrengiant ginčo rezervuarą, kadangi tik išsprendus šias nurodytas aplinkybes, gali būti sprendžiamas klausimas dėl tinkamo savavališkos statybos padarinių pašalinimo galimybių ir rezervuaro įteisinimo galimybės.
45. Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau išdėstytą teismų praktiką, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėsiantis ieškinio reikalavimą dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo, turėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kas Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo prasme yra atsakingas (atsakingi) už statybą leidžiančio dokumento išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir kas turėtų dengti išlaidas už statybos padarinių šalinimą.
Dėl procesinės bylos baigties
46. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
47. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir iš dalies priimti naują sprendimą – panaikinti atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 19 d. rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. RPP-33-160119-00009 dalį dėl leidimo statyti nuotekų šalinimo, surinkimo tinklus ir klausimą dėl savavališkos statybos padarinių klausimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas)
48. Plungės apylinkės teismas 2016 m. birželio 27 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Armedika“ ir Ko perleisti kitiems asmenims nuosavybės teisę į pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 19 d. rašytinį pritarimą pastatytą nuotekų rezervuarą (skirtą aptarnauti pastatą – klubą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Teismui tenkinus ieškinį iš dalies, laikinosios apsaugos priemonės, paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
49. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi, dalį sprendimo panaikinus ir bylos dalį grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Plungės apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą dalyje - panaikinti atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 19 d. rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. RPP-33-160119-00009 dalį dėl leidimo statyti nuotekų šalinimo, surinkimo tinklus ir bylos dalį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Plungės apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartimi, paliekamos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Teisėjos Erinija Kazlauskienė
Giedrė Seselskytė
Danutė Žvinklytė