Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-08-20][nuasmenintas sprendimas byloje][e2YT-16469-347-2019].docx
Bylos nr.: e2YT-16469-347/2019
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kėdainių rajono savivaldybės socialinės paramos skyrius 188768545 suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo
Bendrosios nuostatos.
Įteikimas registruotąja pašto siunta
Procesas pirmosios instancijos teisme
CIVILINIS PROCESAS
Ieškinio priėmimas
Rezoliucijos
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Procesinių dokumentų įteikimas
Teismo pranešimai ir šaukimai, jų turinys
Ieškinys

?

Civilinė byla Nr. e2YT-16469-347/2019

Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01075-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.3; 3.2.6.1; 3.4.5.2

 

img1 

 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m.

rugpjūčio 5 d.

Kėdainiai

 

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Aurelija Ozolinia,

sekretoriaujant Rasai Burbienei,

dalyvaujant pareiškėjai J. B.,

pareiškėjos atstovei advokato padėjėjai D. S.,

suinteresuoto asmens interesus atstovaujančiam Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovui D. S.,

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos atstovui V. A.,

nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui D. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo. 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

pareiškėja J. B. kreipėsi į teismą, prašydama paveldėjimo liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. B. po savo sutuoktinio R. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatytinas paveldėjimo liudijimo išdavimo tikslu. Pareiškėja prašyme ir jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis R. B.. Po jo mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Mirusiojo šeimos sudėtis – sutuoktinė J. B. ir dukra D. B.. Mirusysis daugiau vaikų neturėjo, kitų įpėdinių nebuvo. Po sutuoktinio mirties pareiškėja į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, turtą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti. Palikėjo turtą sudaro ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas – (duomenys neskelbtini)) bei bute buvę kilnojamieji daiktai – baldai, nuotraukos, dokumentai. Palikimą pareiškėja priėmė pradėdama valdyti turtą: mokėjo mokesčius, valdė daiktus.

Suinteresuotas asmuo – palikėjo dukra D. B., gimusi (duomenys neskelbtini), Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 9 d. sprendimu (civilinė byla Nr.2-33-188/2006) pripažinta neveiksnia ir jai nustatyta globa, ji visiškai negali savimi pasirūpinti, negali išreikšti savo valios, o jos įstatyminė globėja yra mama – pareiškėja J. B.. 

Socialinės paramos skyriaus atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog  pareiškėjos J. B. pareiškimas tenkintinas, visiškai atitinka jos globojamos dukters D. B. interesus, nepažeidžia globojamosios teisių. 

Savivaldybės administracijos atstovas pareiškė, jog visiškai pritaria pareiškėjos prašymo tenkinimui.

Pareiškimas tenkinamas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Nagrinėjant civilinę bylą nustatyta, kad pareiškėja J. B. buvo R. B., mirusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinė. Jie gyveno santuokoje nuo 1985 m. rugsėjo 7d. e.b.l.5) iki pat sutuoktinio mirties. Santuokoje J. ir R. B. pagal 1992 m. birželio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį (e.b.l.17-19) bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas – (duomenys neskelbtini)). Taigi, po sutuoktinio mirties palikėjo turto dalis – ½. 

 Gyventojų registro duomenimis, R. B. turėjo vieną dukterį – D. B. (e. b. l. 7).  Notarė G. S. pažymėjo, jog po R. B. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (e. b. l. 24).

Liudytojai I. L. ir A. Š. patvirtino, jog pareiškėja J. B. ir R. B. gyveno santuokoje, augino nuo gimimo visišką negalią turinčią dukrą ir po palikėjo mirties J. B. priėmė jo palikimą, faktiškai jį ir toliau valdydama.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir sudaryti palikimo apyrašą arba kai įpėdinis kreipiasi į teismą, kad šis paskirtų palikimo administratorių. Asmuo turi įrodyti, kad įpėdinis pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

Pareiškėjos pareiškimas yra nuoseklus – pareiškėja po savo sutuoktinio mirties į notarą dėl paveldėjimo procedūrų nesikreipė, tačiau po jo mirties palikimą priėmė, paveldėtą turtą faktiškai valdė kaip savo. Kitų įpėdinių, pretenduojančių į palikėjo turtą, išskyrus pareiškėjos J. B. globojamą dukrą D. B., nėra. Teismas, vadovaudamasis pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, sprendžia, jog po sutuoktinio mirties pareiškėja visu nekilnojamu turtu naudojosi ir juo rūpinosi kaip savo turtu, šį turtą valdė visa apimtimi.

Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, pareiškėjos prašomas nustatyti palikimo priėmimo faktas paveldėjimui nustatytinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 442 straipsnio 13 punktu, 576-578, 582 straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jo palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas turto paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliaciniu skundu per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

 

 

 

Teisėja Aurelija Ozolinia

 

 


Paminėta tekste:
  • CPK 445 str. Sąlygos, reikalingos juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti
  • CK
  • CK5 5.51 str. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti
  • CPK 444 str. Teismo nagrinėjamos bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo