Civilinė byla Nr. e2-35733-863/2017
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29011-2017-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.2.2; 2.6.3; 2.6.29.1; 2.6.29.3; 3.1.7.6; 3.2.3.2; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. rugsėjo 4 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovams I. V. ir S. S. (S. S.) dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 910,83 Eur skolą, 907,93 Eur palūkanas, 181,17 Eur delspinigius, 14 Eur palūkanų delspinigius, 21,9 procentų dydžio metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo priimtas 2017 m. liepos 26 d. teisėjos rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).
Atsakovei I. V. ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo išsiųsti teismui žinomais adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau buvo neįteikti ir grąžinti į teismą. Atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta nurodyta Vilniaus m. sav. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovė nedirba. Atsakovui S. S. procesiniai dokumentai buvo išsiųsti teismui žinomais adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau buvo neįteikti ir grąžinti į teismą. Gyventojų registre atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta nurodyta adresu (duomenys neskelbtini). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas nedirba. Kadangi atsakovams nepavyko įteikti dokumentų aukščiau nurodytu būdu, procesinius dokumentus nutarta atsakovams įteikti viešo paskelbimo būdu. 2017 m. rugpjūčio 9 d. procesiniai dokumentai atsakovams įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto puslapyje www.teismai.lt, todėl laikytina, kad atsakovams procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (el. b. l. 41-42). Kadangi atsakovai nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2010 m. gruodžio 3 d. „Swedbank“, AB, su atsakove I. V. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 10-089205-VA, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 1 265,36 Eur (4 369,04 Lt) dydžio kreditas; bendra kredito suma – 2 132,17 Eur (7 361,97 Lt), metinė palūkanų norma – 21,90 procento; metinė kredito grąžinimo norma – 25,33 procento, delspinigių norma – 0,1 procento, o atsakovė įsipareigojo kreditą grąžinti iki 2015 m. lapkričio 17 d., sumokėti palūkanas, delspinigius ir vykdyti kitas sutartyje nustatytas prievoles (el. b. l. 10-13). Tarp „Swedbank“, AB, ir atsakovo S. S. 2010 m. gruodžio 3 d. buvo sudaryta Laidavimo sutartis Nr. 10-003830-LA, pagal kurią atsakovas laidavo už kredito gavėją (atsakovę) ir įsipareigojo atsakyti „Swedbank“, AB, visu savo turtu, jeigu atsakovė tinkamai neįvykdys bankui visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį Nr. 10-089205-VA su visais jos papildymais, pakeitimais (el. b. l. 15-16). Pagal Laidavimo sutarties 3.1 punktą, atsakovei tinkamai neįvykdžius visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį, atsakovė, kaip kredito gavėja, ir atsakovas, kaip laiduotojas, įsipareigojo kredito davėjui („Swedbank“, AB,) atsakyti kaip solidarūs skolininkai; laiduotojo atsakomybė numatyta tokia pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjos (Laidavimo sutarties 3.2 punktas). Tarp atsakovės I. V. ir „Swedbank“, AB, 2011 m. birželio 7 d. buvo sudaryta Susitarimas dėl vartojimo kredito sutarties sąlygų pakeitimo Nr. 10-089205-VA/20110607, kuriame numatyta, kad paimta ir negrąžinta kredito suma – 1 224,82 Eur (4 229,07 Lt), bendra kredito suma – 1 926,51 Eur (6 651,85 Lt), metinė palūkanų norma – 21,90 procento; metinė kredito grąžinimo norma – 26,87 procento, galutinis kredito grąžinimo terminas – 2015 m. lapkričio 27 d. (el. b. l. 14). Kadangi atsakovė nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, „Swedbank“, AB, Kredito sutartį su atsakove vienašališkai nutraukė (el. b. l. 9). „Swedbank“, AB, ir ieškovė UAB „Gelvora“ 2012 m. gruodžio 6 d. sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 12-20-79 pagal kurią bankas perleido ieškovei visus reikalavimus atsakovų atžvilgiu (2013 m. rugsėjo 25 d. išrašas iš Bylų priėmimo-perdavimo akto Nr. 9 prie 2012 m. gruodžio 6 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. ST-12-6162/12-20-79) (el. b. l. 7, 18-29).
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Ieškovė 2013 m. spalio 16 d. raštu pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą bei pareikalavo sumokėti naujajai kreditorei susidariusį įsiskolinimą (el. b. l. 8), tačiau byloje duomenų apie tai, kad atsakovė I. V., kaip kredito gavėja, ar atsakovas S. S., kaip laiduotojas, su ieškove atsiskaitė nėra (CPK 178 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. CK 6.76 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų ginčiję sutarčių sąlygas ar būtų atsiskaitę su ieškove dėl prašomos priteisti sumos (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovės reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų (kredito gavėjos ir laiduotojo) 910,83 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas.
CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pagal atsakovės su „Swedbank“, AB, sudarytą sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti 21,90 procento metines palūkanas. Iš teismui pateikto Palūkanų paskaičiavimo akto matyti, kad bankas ieškovei perleido reikalavimą į 133,31 Eur dydžio palūkanas, o ieškovė už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 25 d. iki 2017 m. liepos 24 d. paskaičiavo 774,62 Eur palūkanas (el. b. l. 5). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai naudojosi kaip paskola suteiktais pinigais, ieškovės reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 907,73 Eur palūkanas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl taip pat tenkintinas.
CK 6.71 straipsnis numato, jog skolininkas privalo sumokėti kreditoriui delspinigius, kurių dydį nustato sutartis, įstatymas arba teismas, jei prievolė yra neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Ieškovė iš „Swedbank“, AB, įgijo reikalavimo teisę į 17,22 Eur delspinigius, paskaičiuotus nuo paskolos sumos, ir 14 Eur palūkanų delspinigius (el. b. l. 4, 6). Iš teismui pateikto Delspinigių paskaičiavimo akto, ieškovė už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 23 d. iki 2017 m. liepos 24 d. (180 d.) nuo pagrindinės skolos sumos (910,83 Eur), taikydama 0,1 procento delspinigių normą, atsakovams paskaičiavo 163,95 Eur dydžio delspinigius (el. b. l. 4). Bendra ieškovės prašoma priteisti delspinigių suma sudaro 195,17 Eur (181,17 Eur delspinigiai ir 14 Eur palūkanų delspinigiai). Tiek iš atsakovės kredito sutarties su banku, tiek delspinigių paskaičiavimo akto matyti, kad delspinigiai paskaičiuoti taikant 0,1 procento dydžio delspinigių normą. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp atsakovės ir banko buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Kadangi reikalavimas kildinamas iš vartojimo kredito sutarties, teismas ex officio imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Pažymėtina, jog, nors bankas su atsakove vartojimo kredito sutartį sudarė dar prieš minėto įstatymo įsigaliojimą, tačiau Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatytas maksimalus delspinigių už pradelstus mokėjimus dydis – 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną, vertintinas kaip orientacinis, bylojantis apie įstatymų leidėjo valią riboti kompensuojamųjų palūkanų ir delspinigių dydį sandorių sudarytų su vartotojais atvejais (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-351-302/2014). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 195,17 Eur dydžio delspinigius yra pažeidžiantis atsakovų kaip vartotojų teises, todėl delspinigiai mažintini iki 97,59 Eur (paskaičiuota taikant proporcijų formulę 195,17 Eur x 0,05 / 0,1). Taigi ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo solidariai iš atsakovų tenkintinas iš dalies.
CK 6.872 straipsnio 1 dalis nustato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pagal Vartojimo kredito sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti 21,90 procento dydžio metines palūkanas. Minėtos palūkanos atlieka mokėjimo (atlyginimo už naudojimąsi suteiktu kreditu) funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo prašymas priteisti solidariai iš atsakovų 21,90 procento dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (910,83 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. liepos 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovės reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 916,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. liepos 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovams – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 95,16 procentai reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovei priteistinas 42,82 Eur žyminis mokestis (paskaičiavimas: 45 Eur x 95,16 / 100), t. y. po 21,41 Eur iš kiekvieno atsakovo.
Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų valstybės naudai nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Kadangi ieškovė už ieškinį sumokėjo 46 Eur dydžio žyminį mokestį, nors turėjo sumokėti 45 Eur, ieškovei grąžintina permokėta žyminio mokesčio dalis – 1 Eur, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).
Teismas, vadovaudamasis CPK 285-286 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti solidariai iš atsakovų I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. S. (S. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, naudai 910,83 Eur (devynių šimtų dešimties eurų ir 83 euro centų) skolą, 907,93 Eur (devynių šimtų septynių eurų ir 93 euro centų) palūkanas, 97,59 Eur (devyniasdešimt septynių eurų ir 59 euro centų) delspinigius, 21,90 procentų metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (910,83 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. liepos 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 916,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. liepos 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. S. (S. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, naudai 42,82 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų ir 82 euro centų) bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 21,41 Eur (dvidešimt vieną eurą ir 41 euro centą) iš kiekvieno atsakovo.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Grąžinti ieškovei UAB „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, 1 Eur (vieno euro) žyminį mokestį, sumokėtą 2017 m. birželio 26 d., mokėjimo užduoties kodas (ID) ZF40529, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Atsakovai negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą sprendimą už akių priėmusiam teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Kristina Lysionok