Civilinė byla Nr. e2-108-555/2024

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00569-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.5.2.16; 2.6.20.2; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 

3.2.3.8; 3.2.6.1; 3.2.6.13

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

sekretoriaujant Editai Vazgienei, Reginai Mockevičienei,

dalyvaujant ieškovui K. A. ir jo atstovui advokatui A. S.,

atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, atstovei D. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. A. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini).

Teismas

n u s t a t ė:

I.       Šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

1.       Ieškovas K. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jo naudai iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, 30 000 Eur neturininės žalos atlyginimą, penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodo, kad jis (duomenys neskelbtini) įvykusio autoįvykio metu buvo sužalotas ir po autoįvykio gydytas (duomenys neskelbtini). Stabilizavus būklę 2020 m. sausio 7 d. buvo perkeltas gydytis pagal gyvenamąją vietą į VšĮ (duomenys neskelbtini) traumatologijos skyrių. Po autoįvykio buvo nustatyta (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 9 d. gydytojas ortopedas traumatologas G. A. operavo (duomenys neskelbtini), o 2020 m. sausio 14 d. buvo operuotas dėl (duomenys neskelbtini). Remiantis gydančio gydytojo G. A. 2020 m. vasario 4 d. epikrizėje nurodytomis rekomendacijomis, 2020 m. vasario 27 d. (duomenys neskelbtini) gijimas apie 10 savaičių, iki 2020 m. kovo 24 d., tada (duomenys neskelbtini). Tiek po atliktų (duomenys neskelbtini), negalėjimo savarankiškai judėti ieškovas kreipėsi vėl į gydymo įstaigą, kurioje 2020 m. rugpjūčio 4 d. kompiuteriniu tomografu buvo atliktas (duomenys neskelbtini), o šio tyrimo metu pateikta išvada – (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugsėjo 21 d. (duomenys neskelbtini) po gydytojo konsultacijos ir atlikto tyrimo nustatyta, kad vėl būtinos tiek (duomenys neskelbtini) operacijos. Ieškovo teigia, kad 2020 m. sausio 9 d. ir 2020 m. sausio 14 d. sveikatos priežiūros paslaugos VšĮ (duomenys neskelbtini) buvo suteiktos netinkamai, ligoninė pažeidė jo teisę į kokybiškas medicinos paslaugas, kadangi po jos darbuotojo gydytojo G. A. netinkamai atliktų operacijų iki šiol yra ir liks visą gyvenimą neįgalus, iš dalies darbingas. 2020 m. spalio 21 d. (duomenys neskelbtini) ligoninėje buvo atlikta (duomenys neskelbtini) operacija, siekiant kiek įmanoma ištaisyti gydytojo G. A. operacijos metu padarytas klaidas. Be to, dėl netinkamai gydyto (duomenys neskelbtini) dar laukia viena operacija. Ieškovas nurodo, kad jaučia neatitaisomus padarinius, pasireiškiančius ne tik sveikatos sutrikimais, bet ir patiriama emocine depresija, nuolatiniu nerimu dėl ateities, taip pat jaučia fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Netinkamai suteikus medicinines paslaugas tapo neįgalus, praktiškai prarado galimybę dirbti, nes 2021 m. vasario 25 d. buvo atleistas iš darbo, nutraukta darbo sutartis, nes negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijų dėl neįgalumo.

3.       Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovė nurodo, kad ieškovas nukentėjo autoįvykio metu, kurio metu trauminis poveikis yra didelės kinetinės energijos ir apimties, kas sąlygojo (duomenys neskelbtini). Byloje pateikta medžiaga patvirtina, kad operacinis gydymas buvo atliktas laiku, pasirinkta operacinio gydymo taktika teisinga – 2020 m. sausio 7 d. (duomenys neskelbtini) aparatu ir 2020 m. sausio 14 d. (duomenys neskelbtini). Kontrolinėse rentgenogramose verifikuota patenkinama (duomenys neskelbtini) padėtis. Abiejų operacijų metu naudotos gydomosios ir profilaktinės medikamentinės priemonės. Pacientas 28 lovadienius gydytas VšĮ (duomenys neskelbtini) – pooperacinių komplikacijų, netinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo nestebėta. Atsakovė nurodo, kad (duomenys neskelbtini) visoje medicinos praktikoje vėliau ar anksčiau komplikuojasi (duomenys neskelbtini) pakitimais, potrauminėmis (duomenys neskelbtini). Simptomų išryškėjimą apsprendžia, genetika, gyvenimo būdas, fizinis aktyvumas, žalingi įpročiai, mityba ir visa eilė kitų priežasčių. (duomenys neskelbtini) pakitimai, skausmas neturi nieko bendro su atlikta (duomenys neskelbtini) operacija, kadangi tai yra ligos ar sveikatos sutrikimas, kuriuo pacientas galimai sirgo iki žalos atsiradimo. Galimai tai yra patirtos traumos pasekmė, nesusijusi su taikytu gydymu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

II.       Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys atmetamas

4.       Nagrinėjamu atveju ieškovas K. A. žalą kildina iš neteisėtų trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, VšĮ (duomenys neskelbtini) veiksmų, t. y. tinkamo gydymo nesuteikimo, argumentuodamas tuo, kad jam nebuvo suteiktos kokybiškos, tinkamos bei kompetentingos gydymo paslaugos. Ieškovas nurodo, kad 2020 m. sausio 9 d. ir 2020 m. sausio 14 d. sveikatos priežiūros paslaugos VšĮ (duomenys neskelbtini) jam buvo suteiktos netinkamai, ligoninė pažeidė jo teisę į kokybiškas medicinos paslaugas, kadangi po jos darbuotojo gydytojo G. A. netinkamai atliktų operacijų iki šiol yra ir liks visą gyvenimą neįgalus, iš dalies darbingu.

5.       Paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas ir žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą įtvirtinta Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme (toliau – PTŽSAĮ). Ginčui aktualios redakcijos PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad žala atlyginama, jeigu komisija nustato, jog teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir tai nėra neišvengiama žala. Komisija sprendimą atlyginti žalą priima nevertindama asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės.

6.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo leidėjo tikslai įtvirtinant naują žalos atlyginimo modelį suponuoja, jog pagal PTŽSAĮ normas, įsigaliojusias 2020 m. sausio 1 d., teisei į paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimą atsirasti būtinos šios sąlygos: 1) paciento sveikatai yra padaryta žala, kuri PTŽSAĮ 2 straipsnio 14 dalyje apibrėžiama kaip pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis; 2) ši žala nėra neišvengiama. Galiojantis paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo teisinis reglamentavimas neįtvirtina kaltės kaip vienos iš būtinųjų sąlygų teisei į tokios žalos atlyginimą atsirasti – jame įtvirtintas atsakomybės be kaltės modelis, todėl šios sąlygos buvimas ar nebuvimas bei jos nustatymas nėra aktualus. PTŽSAĮ taip pat nėra įtvirtinta, kad teisei į žalos atlyginimą atsirasti turi būti nustatyti neteisėti sveikatos priežiūros paslaugas teikusios įstaigos veiksmai. Teisė į žalos atlyginimą, atsižvelgiant į žalos neišvengiamumo kriterijų, iš esmės yra siejama ne su sveikatos priežiūros įstaigos neteisėtais veiksmais, atliktais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, bet su tuo, ar teiktos sveikatos priežiūros paslaugos atitiko jų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023 32-33 punktai).

7.       Nors PTŽSAĮ tiesiogiai nėra įtvirtinta, kad teisei į žalos atlyginimą atsirasti turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir padarytos žalos, šis elementas išlieka svarbus ir turi būti nustatytas kaip viena iš būtinųjų tokios žalos atlyginimo sąlygų. Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja, kad, siekiant nustatyti šią sąlygą, būtina spręsti, ar žala buvo padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023 34 punktas).

8.       Nustačius, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo padaryta žala paciento sveikatai, turi būti įvertinama, ar ši žala nebuvo neišvengiama; vertinant žalos paciento sveikatai išvengiamumą, jei žala kilo kaip paciento turėtų ligų arba sveikatos sutrikimų pasekmė ar komplikacija, taip pat turi būti įvertinama, ar šios žalos sveikatos priežiūros įstaiga turėjo galimybę išvengti, atsižvelgiant į paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį, gerąją medicinos praktikos patirtį. Tuo atveju, jei žala kilo dėl to, kad paslaugos suteiktos ne taip, kaip to reikalavo paslaugų teikimo metu buvęs medicinos ir slaugos mokslo lygis ir geroji medicinos praktikos patirtis, žala paciento sveikatai vertintina kaip išvengiama ir atlygintina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑24‑421/2023 38 punktas).

9.       Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad ieškovas 2020 m. sausio 4 d. (duomenys neskelbtini) įvykusio autoįvykio metu buvo sužalotas ir po autoįvykio gydytas (duomenys neskelbtini). Stabilizavus būklę 2020 m. sausio 7 d. buvo perkeltas gydytis į VŠĮ (duomenys neskelbtini) traumatologinį skyrių. Gydymo įstaigoje buvo nustatytas (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 9 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) ieškovas buvo operuotas. Gydytojai G. A. ir A. R. operavo (duomenys neskelbtini), 2020 m. sausio 14 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) ieškovas pakartotinai operuotas dėl (duomenys neskelbtini). Ieškovo 2020 m. rugpjūčio 4 d. kreipimosi į kitą gydymo įstaigą metu, atlikus (duomenys neskelbtini) tomografiją pateiktos išvados, jog (duomenys neskelbtini). 2020 m. spalio 21 d. (duomenys neskelbtini) ligoninėje ieškovui buvo atlikta (duomenys neskelbtini) operacija.

10.       Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, išnagrinėjusi ieškovo (paciento) pareiškimą, 2021m. spalio 15 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė, kad žala neatitinka PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalyje nurodytų žalos atlyginimo sąlygų, t. y. teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai žala nepadaryta ir pareiškėjo prašymas atlyginti 30 000 Eur neturtinę žalą, netenkintas. Komisija įvertinusi pateiktus ieškovo medicininius dokumentus, VšĮ (duomenys neskelbtini) gydytojų ortopedų-traumatologų bei gydytojo eksperto ortopedo-traumatologo paaiškinimus konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) visoje medicinos praktikoje vėliau ar anksčiau komplikuojasi (duomenys neskelbtini). Komisija vertino, kad simptomų išryškėjimą apsprendžia, genetika, gyvenimo būdas, fizinis aktyvumas, žalingi įpročiai, mityba ir visa eilė kitų priežasčių. Komisija pateikė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) pakitimai, skausmas neturi nieko bendro su ieškovui atlikta (duomenys neskelbtini) operacija, kadangi tai yra ligos ar sveikatos sutrikimas, kuriuo pacientas galimai sirgo iki žalos atsiradimo bei galimai tai yra patirtos traumos pasekmė, nesusijusi su taikytu gydymu.

11.       Teismų praktikoje Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 197 straipsnio 2 dalimi, laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią, nei kiti įrodymai (išskyrus komisijos išvadas dėl žalos dydžio) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2012). Pagal įstatymą aplinkybės, nustatytos oficialiuosiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

12.       Nagrinėjamos bylos atveju su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu nesutiko ieškovas (pacientas). Iš byloje pateiktų įrodymų teismas nustatė, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, priimdama 2021m. spalio 15 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), rėmėsi medicinos srities specialisto išvadomis. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija nusprendė dėl išvadų, reikalaujančių specialiųjų žinių dėl pareiškėjo (ieškovo) skundžiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą – nepriklausomą ekspertą gydytoją ortopedą-traumatologą E. J. (įtrauktas į ekspertų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl ekspertų sąrašo patvirtinimo“) ir suformulavo klausimus. Šis specialistas komisijai pateikė savo išvadas ir, atsakydamas į komisijos klausimus, ar pareiškėjui (ieškovui) buvo tinkamai suteiktos paslaugos.

13.       Komisijos pasitelktas asmuo (ekspertas) pateikė atsakymą, jog pacientui nustatyti 2020 m. sausio 4 d. autotraumos metu patirti (duomenys neskelbtini) - tokie traumos padariniai gydomi tik operaciniu būdu. Specialisto vertinimu, paciento nurodomi simptomai negali būti susiję su VšĮ (duomenys neskelbtini) atliktomis operacijomis, operacinis gydymas atliktas laiku, pasirinkta operacinio gydymo taktika teisinga – 2021 m. sausio 7 d. (duomenys neskelbtini) aparatu ir 2021 m. sausio 4 d. atslūgus (duomenys neskelbtini). Komisijos pasitelktas specialistas akcentavo, jog pacientas nukentėjo autoįvykio metu, kurio metu trauminis poveikis yra didelės kinetinės energijos ir apimties, kas sąlygoja (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) visoje medicinos praktikoje vėliau ar anksčiau komplikuojasi (duomenys neskelbtini). Simptomų išryškėjimą apsprendžia, genetika, gyvenimo būdas, fizinis aktyvumas, žalingi įpročiai, mityba ir visa eilė kitų priežasčių. (duomenys neskelbtini) pakitimai, skausmas, neturi nieko bendro su atlikta (duomenys neskelbtini) operacija, kadangi tai yra ligos ar sveikatos sutrikimo, kuriuo pacientas galimai sirgo iki žalos atsiradimo. Galimai tai yra patirtos traumos pasekmė, nesusijusi su taikytu gydymu.

14.       Ieškovo prašymu paskirtos teismo deontologinės teismo medicinos ekspertizės akto išvadose nurodama, jog ieškovui VšĮ (duomenys neskelbtini) laiku ir tinkami atlikti reikalingi tyrimai, (duomenys neskelbtini) pasirinkta gydymo taktika galima kaip gydymo būdas, tačiau ne pagal gerąją medicinos praktiką – tokiam (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gydymo taktika pasirinkta kaip vienas iš galimų variantų ((duomenys neskelbtini) gydyme „auksinio standarto“) nėra priimta. (duomenys neskelbtini) atlikta techniškai korektiškai, (duomenys neskelbtini) – dalinai. Po K. A. atliktos (duomenys neskelbtini) operacijos, (duomenys neskelbtini) atitikmuo atstatytas dalinai, po (duomenys neskelbtini) operacijos – atstatytas nepatenkinamai (nesutinka, kad „(duomenys neskelbtini)“), tačiau pažymi, kad (duomenys neskelbtini) – itin sudėtingas. Ekspertai negali VšĮ (duomenys neskelbtini) gydytojų atliktus veiksmus (taikyto gydymo aspektu) vertinti kaip klaidą, taip pat neįžvelgė neveikimo ir neatidumo. Ekspertai taip pat nurodė, kad po tokių (duomenys neskelbtini), kokie nustatyti K. A., nėra įmanomas 100 procentų idealus sugijimas be jokių komplikacijų, po tokios traumos, kurią patyrė K. A., tačiau pateikta ir išvada, kad atlikus operacijas, asmuo gali likti 100 procentų darbingas. Dažniausiai pasitaikančios komplikacijos po tokių traumų – (duomenys neskelbtini), patirta tokio sunkumo trauma gali būti aukštos rizikos faktorius, kuris lemia gijimo procesus ir patiriamą diskomfortą.

15.       Ekspertas Š. V. teismo posėdžio metu patvirtino ekspertizės akto išvadas ir papildomai paaiškino, kad po (duomenys neskelbtini) operacijos (duomenys neskelbtini) atstatytas nepatenkinamai, tačiau eksperto vertinimu, tai galėjo sąlygoti ieškovo avarijos metu patirtos traumos sunkumai. Eksperto teigimu, po tokios traumos dažnai pasitaiko komplikacijos – (duomenys neskelbtini), o tarp (duomenys neskelbtini) 2022 m. birželio 13 d. pacientui atliktos (duomenys neskelbtini) operacijos ir operacijų, atliktų VšĮ (duomenys neskelbtini), tiesioginio priežastinio ryšio nėra.

16.       Byloje liudytoju apklaustas E. J., Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai pateikęs atsakymus, taip pat akcentavo ieškovo patirtos traumos sunkumą, nurodė, kad tik ieškovą operavę gydytojai teisingiausiai galėjo įvertinti paciento būklę, parinkti gydymo taktiką, kadangi ieškovas traumos metu patyrė ne tik (duomenys neskelbtini), bet buvo pažeisti ir (duomenys neskelbtini), kas galėjo riboti vidinės (duomenys neskelbtini) taikymą.

17.       Teismo vertinimu byloje surinktos įrodinėjimo priemonės, paneigia ieškinyje nurodomas aplinkybes, jog gydymo įstaiga suteikė pacientui netinkamas, nekokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016 21 punktas; 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 48 punktas).

18.       Pateikti byloje raštiniai įrodymai, teismo vertinimu, yra pakankami išvadai, kad ieškovui gydymo paslaugos gydymo įstaigoje buvo suteiktos tinkamai, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieškovui suteikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo padaryta žala (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1,2 dalys, 6.264 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad vertinant, ar egzistuoja gydytojų neteisėti veiksmai, turi būti atsakyta į klausimą, ar individualiu atveju pacientui buvo suteiktos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos. Gydytojų veiksmus teismas turi vertinti proceso, bet ne rezultato aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020 32, 33 punktai; 2023 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑43-313/2023, 24 punktas).

19.       Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad medicinos paslaugos ieškovui buvo suteiktos nesivadovaujant teisės aktais, reglamentuojančiais medicinos paslaugų teikimą, ar, kad gydymo įstaigos gydytojai teikė medicinos pagalbą ieškovui, nedėdami maksimalių pastangų. Byloje nustatytos aplinkybės įgalina išvadą, kad, suteikiant ieškovui gydymo paslaugas, buvo imtasi visų galimų ir reikalingų priemonių. Ieškovo nurodoma aplinkybė, kad 2020 m. rugpjūčio 4 d. kreipimosi į kitą gydymo įstaigą metu, atlikus (duomenys neskelbtini) kompiuterinę tomografiją pateiktos išvados, jog (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo spręsti, dėl gydytojų veiksmų, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, neteisėtumo. Pažymėtina, kad tiek komisijos pasitelktas specialistas, tiek ekspertai akcentavo ieškovo patirtos traumos sunkumą, nurodė, kad tik operaciją atlikę gydytojai geriausiai galėjo įvertinti ieškovo būklę ir tiksliausiai parinkti gydymo taktiką. Be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad gydytojų veiksmai turi būti vertinami ne jų rezultato, o proceso aspektu, nes priežiūros įstaigas ir pacientus sieja prievolė užtikrinti atitinkamą atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį, bet ne prievolė pasiekti ir garantuoti rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2008; 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑337/2013 ir kt.).

20.       Kaip jau minėta, tiek Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, tiek ekspertai pateikė išvadas, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikusioje gydymo įstaigoje žala ieškovui sveikatai nebuvo padaryta, nenustatyta gydytojų, teikusių ieškovui paslaugas, klaidų, susijusių su ieškovo sveikata. Ieškovo įvardijamos aplinkybės, jog po VšĮ (duomenys neskelbtini) atliktų operacijų kilo poreikis VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje atlikti tiek (duomenys neskelbtini) operacijas, teismo vertinimu, savaime nepatvirtina gydymo paslaugas ieškovui teikusių gydytojų neteisėtų veiksmų, pakenkusių jo sveikatai, galėjusių nulemti žalos jam sveikatai atsiradimą. Teismo vertinimu, byloje pateikti duomenys įgalina išvadą, kad (duomenys neskelbtini) gijimo procesą gali įtakoti labai daug faktorių – pradedant nuo traumos mechanizmo / jėgos iki individualių paciento organizmo ypatumų, rekomendacijų laikymosi gydymo metu ir kt.. Be to, gijimo procesui turi įtakos avarijos pasekmės, individualios paciento organizmo savybės, paciento amžius. Ieškovo patirtos avarijos pasekmės – sužalojimai (t. y. (duomenys neskelbtini)) blogina gydymo rezultato/-ų prognozę, individualios savybės taip pat galėjo sukelti komplikacijos – (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, pateikus į bylą įrodymus, kurie įgalina išvadą, kad gydymas ieškovui buvo skirtas tikslingai ir tinkamai, nėra pagrindo teigti, jog ieškovą gydę gydytojų veiksmai neatitiko maksimalių gydytojo pastangų kriterijaus gydymo proceso aspektu.

21.       Išdėstyti argumentai leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog, gydymo įstaigoje teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, jam buvo padaryta žala, kurios buvo galima išvengti, t. y. neįrodė būtinosios sąlygos pripažinti teisę į žalos atlyginimą, todėl nėra pagrindo tenkinti jo prašymą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

22.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys atmestas, todėl jo naudai, kaip pralaimėjusiai bylą šaliai, pagrindo priteisti jos bylos nagrinėjimo metu turėtas bylinėjimosi išlaidas nėra, tuo tarpu atsakovė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų nėra pateikusi, todėl dėl jų atlyginimo teismas nesprendžia ir plačiau nepasisako.

23.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 13,24 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, ieškovo ieškinį atmetus, šios išlaidos priteisiamos iš ieškovo valstybės naudai.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,24 Eur (trylika eurų 24 ct) procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidas, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas        Egidijus Tamašauskas