Civilinė byla Nr. e2-3319-883/2015

   Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02151-2015-9

   Procesinio sprendimo kategorija 116.1.;128.2.

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 25 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Irena Stasiūnienė,

sekretoriaujant O. B.,

dalyvaujant pareiškėjos V. K. atstovei advokatei D. M.,

suinteresuotam asmeniui G. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byloje suinteresuoti asmenys A. B., A. S., R. S., G. P., V. S..

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

Pareiškėja V. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po motinos G. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą. Pareiškėja nurodė, kad po mamos mirties ji priėmė palikimų, pradėdama faktiškai valdyti. Tiek iki mamos mirties, tiek ir dabar, ji gyvena, naudojasi ir prižiūri mamai priklausiusį turtą: dalį gyvenamojo namo, kitų pastatų bei žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), moka mokesčius (tai patvirtina pridedamų mokesčių kvitų kopijos). Mama savo valią buvo išreiškusi testamentu ir jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą palikusi jai. Kiti įpėdiniai į notaro biurą po palikėjos mirties nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Pareiškėja po motinos mirties palikimą priėmė faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą: gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), gyvena, mokėjo ir moka visus mokesčius, naudojasi ten esančiais daiktais. Taip pat priėmė baldus, namų apyvokos reikmenis, todėl teigia, kad palikimą faktiškai priėmė ir toliau valdo ir disponuoja turtu. Teigia, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas, kad galėtų paveldėti mirusios motinos turtą ir būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.

Suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepime į pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nurodė, kad atsisako savo mirusios motinos G. S. paveldimo turto savo dalies sesers V. K. naudai.

Suinteresuoti asmenys V. S., G. P., A. B. atsiliepimuose į pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nurodė, kad neprieštarauja tam, kad sesuo V. K. priimtų ir įsiteisintų mamos paliktą namo dalį, esančią (duomenys neskelbtini).

Suinteresuotam asmeniui R. S. procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai, atsiliepimo į pareikštą pareiškimą nepateikė.

Pareiškėjos atstovė advokatė D. M. teismo posėdyje prašė pareiškimą tenkinti ir nurodė, kad pareiškėja iki ir po motinos mirties gyvena motinai priklausančioje namo, esančio (duomenys neskelbtini) dalyje. Laiku paveldėjimo dokumentų nesusitvarkė, nes po laidotuvių neturėjo pinigų.

Suinteresuotas asmuo G. P. teismo posėdyje prašė pareiškimą tenkinti ir nurodė, kad sesuo gyveno kartu su mama ir ja rūpinosi. Motina buvo testamentu seseriai palikusi turimą turtą, tačiau pareiškėja laiku nesusitvarkė dokumentų, nes neturėjo lėšų.

Pareiškimas tenkintinas.

LR CPK 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėja negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Iš pareiškėjos paaiškinimų ir byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja V. K. yra mirusiosios G. S. dukra. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 274/548 dalis žemės sklypo, 498/1000 pastato - gyvenamojo namo, pastato - garažo, ½ dalis pastato - ūkinio pastato, 53/100 inžinerinių statinių-įrenginių-kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) priklausė mirusiajai G. S.. G. S. mirė (duomenys neskelbtini), ji buvo palikusi testamentą, kuriuo visą nuosavybės teise priklausančią dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) paliko dukrai V. K..

Po mirusiosios G. S. mirties 2010-04-28 niekas į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė (21 b. l.).

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Pagal 2000 m. CK 5.50 straipsnį (2001-07-01 redakcija, galiojusi iki 2011-11-01) įpėdinis savo valią priimti palikimą turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti trimis būdais: faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą, kreiptis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų.

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

2010-04-28 mirusios G. S. palikimą jos dukra V. K. priėmė iš karto po palikėjos mirties, nes liko gyventi motinai priklausančioje namo dalyje. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja mokėjo ir moka už namui tiekiamas dujas,  suvartotą elektros energiją, t. y. pareiškėja rūpinasi turtu kaip savo – valdo, naudoja ir prižiūri.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad gyvenimas paveldėtose gyvenamosiose patalpose po palikėjo mirties, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jos priežiūra yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikimą. Tai reiškia, kad pareiškėja palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėnesius nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiosios turtą negavo.

LR CPK 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėja po motinos G. S. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Vadovaudamasis LR CPK 93 str. 1 d., 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 448 str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jos palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                  Irena Stasiūnienė