Civilinė byla Nr. 2S-238-232/2017

                                                                                              Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39508-2016-3                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.3.; 3.3.2.5.

(S)

      VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 14 d.

   Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. Ž. ieškinį atsakovui Kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ dėl paskolos sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo neteisėtu,

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

          I.Ginčo esmė

1. I. M. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti Kredito unijos “Vilniaus taupomoji kasa” atliktą vienašališką 2010 m. balandžio 21 d. paskolos sutarties Nr.10-00102 LTL, sudarytos tarp M. Ž. ir Kredito unijos “Vilniaus taupomoji kasa” nutraukimą neteisėtu. Ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą, vykdomą antstolio D. K. vykdomoje byloje Nr.0174/16/02034 pagal notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos kreditoriaus prašymą Nr.6838. Nurodė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Ieškovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikius, galėtų susidaryti tokia situacija – pakolos sutarties nutraukimą teismui pripažinus neteisėtu, ieškovo prievolės pagal šią sutartį jau būtų pasibaigusios, priverstinai įvykdžius jas kitu būdu, nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą, kuris nuosavybės teise priklauso įkaito davėjams, dėl to teimo sprendimas, kuriuo būtų galimai patenkinti ieškinio reikalavimai, nebesukeltų siekiamų teisinių pasekmių šiuo ieškiniu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi ieškovo M. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
3. Teismas įvertinęs pateiktą ieškinį sprendė, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą.
4. Teismo vertinimu, ieškovo nurodoma naujai paaiškėjusi aplinkybė apie tai, kad notaro 2016-08-04 vykdomasis įrašas, registro Nr. 6838, yra pateiktas antstoliui ir pagal jį pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, yra teisiškai reikšminga, tačiau nagrinėjamu atveju neturinti lemiamos reikšmės vertinant galimybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas 2016-10-31 nutartimi jau konstatavo, jog tokio, kaip pareikštas ieškinio reikalavimas, teismo sprendimo įvykdymui apskritai nebus reikalingas priverstinis vykdymas. Teismų praktikoje pažymima, jog ieškiniai dėl pripažinimo paprastai turi prejudicinę galią ieškiniams dėl priteisimo ir nereikalauja priverstinio vykdymo. Todėl teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju nenustatytas teisinis ir faktinis pagrindas ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

                                          III. Atskirojo skundo argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovas M. Ž. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį panaikinti ir tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių priemonių taikymo – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomoje byloje Nr.0174/16/02034. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Teismas nutartyje nustatė, jog įvertinęs pateiktą ieškinį, teismas turi pagrindo manyti, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą. Taigi ši sąlyga nebėra įrodinėjama ir sprendžiama, ar yra antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – būsimo teismo sprendimo neįvykdymo ar vykdymo apsunkinimo grėsmė.

5.2. Ieškovas pažymėjo, kad nėra pagrindo remtis įvardintomis teismų nutartimis, kadangi nagrinėjamų bylų aplinkybės skiriasi. Pažymėjo ir tai, kad iš esmės skiriasi prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių apimtis, kadangi skiriasi faktinis ieškinio pagrindas.

5.3. Ieškinio patenkinimo atveju ginčo paskolos sutartis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos būtų laikoma galiojančia ir turėtų būti toliau vykdoma. Ieškovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių – priverstinio išieškojimo veiksmų sustabdymo – nepritaikius, galėtų susidaryti situacija – paskolos sutarties nutraukimą teismui pripažinus neteisėtu, ieškovo prievolės pagal šią sutartį jau būtų pasibaigusios, priverstinai įvykdžius jas kitu būdu, nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą. Taigi teismo sprendimas, kuriuo būtų galimai patenkinti ieškinio reikalavimai, nebesukeltų siekiamų teisinių pasekmių. Taigi šiuo atveju netaikant laikinųjų apsaugos priemonių ir nestabdant priverstinio skolos išieškojimo, ieškinio patenkini mo atveju būtų sunku ieškovą grąžinti į pradinę padėtį – sugrąžinti ieškovui priverstine tvarka realizuotą turtą.      

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
7. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė procesines teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
10. Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, negali civilinės bylos nagrinėti iš esmės, t.y. teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tačiau, kaip minėta, teismas vis tik turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, nes tokių priemonių taikymas, esant pagrįstų abejonių dėl asmeniui palankaus teismo sprendimo priėmimo, nėra galimas. Kita vertus, šioje proceso stadijoje atliktas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas neužkerta kelio teismui bylos nagrinėjimo iš esmės metu bylos aplinkybes ir tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius įvertinti kitaip nei tai padaryta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje.
11. Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovas ieškiniu prašė pripažinti Kredito unijos “Vilniaus taupomoji kasa” atliktą vienašališką 2010-04-21 paskolos sutarties Nr.10-00102 Lt, sudarytos tarp M. Ž. ir Kredito unijos “Vilniaus taupomoji kasa” nutraukimą neteisėtu. Atsakovė vienašališkai nutraukė paskolos sutartį dėl ieškovo vėlavimo sumokėti įmokas pagal paskolos sutartį. Nors nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priimdamas 2016-11-29 skundžiamą nutartį laikė, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą, teismas 2017-04-12 daliniu sprendimu ieškinio dalį dėl tarp ieškovo M. Ž. ir atsakovės Kredito unijos “Vilniaus taupomoji kasa” 2010-04-21 sudarytos paskolos sutarties Nr.10-00102 LtL vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu, atmetė. Minėtas sprendimas nėra įsiteisėjęs, tačiau ši aplinkybė taip pat prisideda prie nuomonės suformavimo, jog apeliantas tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų. Kaip matyti iš ieškinio turinio nagrinėjamoje byloje ieškovas iš esmės neginčija pačios skolos buvimo fakto, neginčija fakto, kad nėra sumokėjęs mokėjimų pagal paskolos sutartį, kurių mokėjimo terminai jau yra suėję, nekvestionuoja sutartyje numatyto šių prievolių įvykdymo užtikrinimo hipoteka teisėtumo, vykdymo išieškojimo pagrindo ir veiksmų. Teismas 2017-04-12 daliniame sprendime be kita ko konstatavo, kad ieškovas paskutinę įmoką pagal Paskolos sutartį su atsakove atliko 2013-12-30, šią aplinkybę pripažino tiek ieškovo, tiek atsakovo atstovas. Tad apeliacinės instancijos teismo vertinimu preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą kyla abejonių dėl apelianto pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir iš esmės jau vien tai reiškia vienos iš būtinų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nebuvimą. Preliminarus ieškinio reikalavimų įvertinimas negali būti suprantamas kaip teismo pareiga nuodugniai įvertinti kiekvieną ieškinio argumentą bei įrodymą ir pasisakyti dėl jų savo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-108-516/2015). Todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodyta sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad aplinkybė apie tai, kad notaro 2016-08-04 vykdomasis įrašas, registro Nr. 6838, yra pateiktas antstoliui ir pagal jį pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, nors ir teisiškai reikšminga, tačiau nagrinėjamu atveju neturinti lemiamos reikšmės vertinant galimybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Neegzistuojant bent vienai iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, nėra teisinio pagrindo taikyti teises ir interesus varžančius apribojimus.
12. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atsakovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.

                       Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismas

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo  2016 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

         Teisėja                                                                                             Liuda Uckienė