LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2023 m. vasario 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2023 m. vasario 1 d. paduotu ieškovo AERODYNE TECHNOLOGIES (FZE) kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 8 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovas padavė kasacinį skundą, prašydamas kasacine tvarka peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 8 d. nutartį, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimas atmesti ieškinį dėl sandorio negaliojimo ir restitucijos taikymo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.
Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tuo atveju, kai jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus dėl pažeistos (pažeistų) materialiosios ar proceso teisės normą (normų), ir tai, kad šis (šie) teisės pažeidimas (pažeidimai) turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Ypatingas dėmesys kasaciniame skunde turi būti teikiamas argumentams, kad šis teisės pažeidimas (pažeidimai) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios kasacinio teismo suformuotos praktikos.
Ieškovo kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.9301 straipsnio normą, nukrypo nuo teismų praktikos ją aiškindamas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė UAB „Andrikus“ turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais. Atsakovės UAB „Andrikus“ atsiskaitymo su atsakove Vilniaus m savivaldybe metu nebuvo pakankamai turto atsiskaityti su visais kreditoriais, todėl jos atsiskaitymas (122 999,79 Eur mokėjimas) su savivaldybe negali būti vertinamas kaip teisėtas, nes lėšos turėjo būti proporcingai padalintos visiems kreditoriams. Teismas nepagrįstai rėmėsi praktika dėl CK 6.9301 straipsnio taikymo, suformuota byloje dėl bankroto administratoriaus teisės ginčyti bankrutuojančios įmonės atliktus mokėjimus. Byloje nėra duomenų, kad savivaldybė būtų turėjusi vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu galėtų atlikti priverstinį skolos išieškojimą.
Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad procesiniuose dokumentuose, bylos nagrinėjimo teisme metu buvo keliama BPK ir CPK santykio problema išieškojimo procese, nes dėl prokuroro intervencijos į vykdomąją bylą buvo pažeisti vykdymo proceso principai. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas panašus į laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, bet ne į vykdomojo dokumento priverstinį vykdymą. Tokie ieškovo nurodyti argumentai buvo tirti ir vertinti, bet procesiniuose sprendimuose nenurodyti. Nors pirmosios instancijos teismas ištyrė, kokia buvo ginčo atsiskaitymo priežastis, tačiau nevertino tokio šalių elgesio teisėtumo kontekste. Teismų praktikoje yra išgryninta BPK ir CPK reglamentavimo kolizija vykdymo procese, todėl analogiškai turėtų būti išaiškinta ir dėl ginčų CK 6.930¹ straipsnio kontekste.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, advokatų profesinei bendrijai Baltic Lex grąžintinas už ieškovo kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti advokatų profesinei bendrijai Baltic Lex (j. a. k. 304174962) 1898 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus devyniasdešimt aštuonis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. vasario 1 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 133.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Andžej Maciejevski
Antanas Simniškis
Algirdas Taminskas