Civilinė byla Nr. 2YT-9816-1115/2019

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02771-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.1; 3.2.3.2; 3.2.4.9.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2.

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Indrė Savkinienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo I. V. (I. V.), suinteresuoti asmenys: V. V. (V. V.), valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

n u s t a t ė :

1.       Pareiškėjas I. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina S. V., mirusi 2018 m. gruodžio 20 d., po sutuoktinio A. V. (A. V.), mirties 2006 m. lapkričio 24 d., priėmė sutuoktinio palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Nurodė, kad juridinio fakto nustatymas reikalingas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę po S. V. mirties.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad 2006 m. lapkričio 24 d. mirė pareiškėjo tėvas ir S. V. sutuoktinis A. V., po kurio mirties liko nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko tualetas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nors minėtas turtas buvo įgytas tik palikėjo A. V. vardu, tačiau S. V. ir A. V. esant santuokoje. Pažymėjo, kad po A. V. mirties per tris mėnesius niekas dėl palikimo į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Likusiu turtu rūpinosi ir jį prižiūrėjo pareiškėjo motina S. V., kuri, kaip ir iki sutuoktinio mirties, liko gyventi bendruose namuose, mokėjo mokesčius, tvarkė aplinką, šildė namą, rūpinosi malkomis, atliko einamojo remonto darbus, taip pat rūpindamasi sutuoktinio turtu S. V. išpirko iš valstybės žemės sklypą, tokiu būdu priimdama sutuoktinio palikimą faktiškai jį valdydama. S. V. po sutuoktinio mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, šią aplinkybę pareiškėjas sužinojo tik pats kreipęsis į notarą po S. V. mirties. Pažymėjo, kad pareiškėjo brolis V. V. palaiko pareikšimą ir jokių pretenzijų neturi.

3.       Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas neprieštaravo pareiškimo patenkinimui tuo atveju, jei teismas, išnagrinėjęs visapusiškai bylos medžiagą, įsitikins prašymo pagrįstumu. Prašė bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

4.       Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą prašė sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra, jeigu pareiškėjas pateiks tai patvirtinančius įrodymus, prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

5.       Suinteresuotas asmuo V. V. ir suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė. Pareiškimo kopijos šiems asmenims įteikti tinkamai.

Teismas

konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas

6.       Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Vienas iš palikimo priėmimo būdų yra faktinis pradėjimas paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

7.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2006 m. lapkričio 24 d. mirė A. V., kuris buvo S. I., mirusios 2018 m. gruodžio 20 d., sutuoktinis. Palikėjas turėjo du sūnus: pareiškėją A. V. ir V. V.. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad po A. V. mirties liko nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko tualetas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas palikėjo A. V. ir S. V. jiems esant santuokoje, todėl pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Daugiau nekilnojamojo turto palikėjas nuosavybės teise neturėjo. S. V. kartu su sutuoktiniu iki jo mirties gyveno gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), jame liko gyventi ir po vyro mirties. 

8.       Teismas pažymi, kad palikimo atsiradimo diena yra A. V. mirties diena, t. y. 2006 m. lapkričio 24 d. (CK 5.3 straipsnis). Taigi palikimas turėjo būti priimtas per 3 mėnesius nuo šios datos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

9.       Testamentų registro duomenimis, palikėjas A. V. testamentų sudaręs nebuvo, po jo mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta ir dėl palikėjo palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Tuo tarpu S. V. 2007 m. kovo 6  d. bei 2014 m. rugpjūčio 21 d. sudarė testamentus, pagal kuriuos po jos mirties visą jai priklausiusį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko pareiškėjui I. V..

10.       Pažymėtina, kad remiantis pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei suinteresuotų asmenų atsiliepimuose išdėstytomis aplinkybėmis, nustatyta, kad po A. V. mirties S. V. velionio palikimą priėmė faktiškai jį valdydama, kadangi po palikėjo mirties valdė visą minėtą nekilnojamąjį turtą, toliau gyveno gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjo už turtą komunalinius mokesčius: už elektrą, vandenį, kitas rinkliavas. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, juo labiau, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po A. V. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis, kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto.

11.       Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant pagrindo netikėti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis bei nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad po savo sutuoktinio A. V. mirties S. V. priėmė palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti palikėjo turtą, tai yra savo konkliudentiniais veiksmais ir faktiniu turto valdymu, kaip savo, išreiškė valią priimti palikėjo turtą bei su tuo susijusias teises ir pareigas, todėl teismas pareiškimą tenkina (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177 straipsnio 2 dalis, 185 straipsnis, 186 straipsnio 1 dalis).

12.       Juridinis faktas šioje byloje nustatytinas pareiškėjo I. V. paveldėjimo teisei pagal testamentą po S. V. mirties įgyvendinti.

       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444–448 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinio A. V. (A. V.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2006 m. lapkričio 24 d.) palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja                                                                             Indrė Savkinienė