Civilinė byla Nr. 2S-1324-527/2015;
proceso Nr. 2-69-3-19845-2014-4;
procesinio sprendimo kategorijos: 128.11, 129.19.2, 122.2.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. birželio 10 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-582-375/2015 pagal pareiškėjo D. Z. skundą antstoliui V. Z., suinteresuotiems asmenims V. Z., R. Z. dėl antstolio veiksmų,
n u s t a t ė:
- Ginčo esmė
Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriameprašė panaikinti antstolio V. Z. 2014-09-12 patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo vykdomojoje byloje Nr. 2-0137/10/08637 ir tęsti šioje byloje vykdymo veiksmus. Skunde nurodyta, kad 2014-09-15 antstolis V. Z. Kauno apylinkės teismui, nagrinėjančiam civilinę bylą Nr. 2-4976-924/2014 pagal pareiškėjo ieškinį V. Z., T. Ž., M. Z. ir A. O., pateikė 2014-09-12 patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. Patvarkyme buvo nurodyta, kad vykdomasis raštas Nr. 2-1327-540/2008 yra visiškai įvykdytas, todėl vykdomoji byla yra užbaigiama, o vykdomasis dokumentas grąžinamas jį išdavusiai institucijai. Patvarkymas naikintinas, kadangi V. Z. nėra tinkamai įvykdęs 2008-06-10 teismo sprendime Nr. 2-1327-540/2008 nustatytos vaiko išlaikymo prievolės. Iš banko sąskaitos matyti, kad nuo 2014-04-01 kiekvieną kartą, kai tik į pareiškėjo banko sąskaitą iš skolininko banko sąskaitos patekdavo piniginės lėšos, jos arba tą pačią dieną, arba kitą dieną nuo įskaitymo beveik tokia pačia apimti „grįždavo“ atgal į skolininko sąskaitą. Iš viso buvo pervesta 36 000 Lt, į sąskaitas „grįžo“ 35 900 Lt. Tuos mokėjimus, naudodamasis elektronine bankininkyste, atlikinėjo pats skolininkas. Jis turėjo galimybę internetu valdyti banko sąskaitą, kadangi pastaroji buvo atidaryta ir elektroninės bankininkystė sutartis buvo sudaryta pareiškėjui esant nepilnamečiu ir būtent skolininkas buvo pasiėmęs banko identifikavimo kodų kortelę. Mokėjimai buvo atliekami be pareiškėjo žinios ir sutikimo. Pareiškėjas tų mokėjimų neatliko ir negalėjo atlikti, kadangi tuo metu buvo Airijoje, o mokėjimai atlikti iš kompiuterio, kurio IP adresas yra Lietuvoje. Jei pareiškėjas būtų norėjęs, kad į jo sąskaitą pravesti pinigai vėl taptų skolininko nuosavybe, tai būtų arba tiesiog ta apimtimi atsisakęs išieškojimo, arba sudaręs taikos sutartį vykdymo procese. Tokio amoralaus skolininko elgesio motyvas yra nesunkiai nuspėjamas – jis siekia, kad pareiškėjo teisė reikalauti iš jo pinigų pasibaigtų bent jau materialinio vaiko išlaikymo prievolės pagrindu, kadangi tokiu atveju Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje Nr. 2-4976-924/2014 pareiškėjui išnyktų pagrindas reikalauti iš laiduotojų atsakyti dėl skolininko, už kurį jie laidavo, vaikų išlaikymo prievolės nevykdymo ir skolininku (tačiau kitu reikalavimo pagrindu) liktų vien V. Z., jokio turto oficialiai neturintis ir pajamų negaunantis asmuo, iš kurio antstoliui beveik per 4 metus priverstine tvarka nepavyko išieškoti nei lito. Išlaikymo prievolę V. Z. vykdė tiek, kiek pats norėjo.
A. V. Z. atsisakė tenkinti skundą ir 2014-10-21 patvarkymu skundą perdavė Kauno apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad skundas neatitinka procesinių dokumentų turiniui keliamų reikalavimų, nes skundas nepasirašytas jį pateikiančio asmens. Skundo argumentai, kad skolininkas V. Z. turėjo galimybę prisijungti prie pareiškėjo internetinės bankininkystės ir atlikęs mokėjimus pinigines lėšas tuoj pat pervesdavo atgal į savo sąskaitą, todėl realiai išlaikymo įsiskolinimas nebuvo padengtas, neįrodyti. Prie skundo pridedamos banko sąskaitų išrašų kopijos yra nepatvirtintos, todėl negali būti vertinamos kaip pareiškėjo argumentų įrodymai. Antstolis vadovavosi jam pateikta ir prieinama informacija – skolininko pateiktais mokėjimo nurodymais, iš kurių matyti, kad į išieškotojo D. Z. sąskaitą laikotarpiu nuo 2014-04-01iki 2014-06-05 skolininkas V. Z. pervedė 36 000 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad mokamas išlaikymas (išlaikymo skola), o šios sumos pilnai pakanka vykdomojoje byloje Nr. 0137/1008637 apskaičiuotam įsiskolinimui padengti, todėl vykdomasis dokumentas Nr. 2-1327-540/2008 yra visiškai įvykdytas. Patikrinti, ar V. Z. neatliko pareiškėjo skunde nurodytų veiksmų, t. y. neteisėtai prisijungė prie D. Z. internetinės bankininkystės paskyros ir ar neatliko mokėjimo pavedimų iš šios sąskaitos, tokiu būdu padarydamas D. Z. turtinę žalą, yra ne antstolio kompetencijoje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 25 d. nutartimi (b.l.60–63) pareiškėjo skundą tenkino – panaikino 2014-09-12 antstolio V. Z. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0137/10/08637 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo ir įpareigojo antstolį tęsti vykdomuosius veiksmus šioje vykdomojoje byloje.
Teismas nustatė, kad 2010-09-12 buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0137/10/08637, kurioje išieškotoja buvo D. Z. mama R. Z., o skolininkas – jo tėvas V. Z.. 2014-02-21 Kauno apylinkės teismo nutartimi Nr. 2-6458-429/2014 teismas tenkino antstolio prašymą ir pakeitė išieškotoją – juo tapo pilnamečiu tapęs pareiškėjas D. Z.. S. V. Z. antstoliui pateikė banko mokėjimo dokumentus, kuriuos priėmęs antstolis 2014-09-12 patvarkymu nutarė baigti vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą, kuris yra visiškai įvykdytas, grąžinti jį išdavusiai institucijai. AB „Swedbank“ išrašų duomenimis, V. Z., įnešęs pinigus į D. Z. sąskaitą ir įvardindamas juos kaip išlaikymo arba išlaikymo įsiskolinimą, tą pačią arba kitą dieną juos susigrąžindavo prisijungęs prie D. Z. sąskaitos elektroninės bankininkystės būdu. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad 2012-02-03 D. Z., tada dar būdamas nepilnamečiu, atsidarė savo vardu sąskaitą ir, kaip teigė jo tėvas V. Z., paėmė visą banko siūlomų paslaugų paketą, tame tarpe sudarė ir elektroninės bankininkystės sutartį. V. Z. pripažino, jog jis savo žinioje turėjo sūnaus D. Z. identifikavimo kodų kortelę, kuria naudodamasis jis iš savo sugyventinės kompiuterio atlikdavo pinigų susigrąžinimo operacijas. Teismas nurodė, kad vienas iš skundžiamo patvarkymo argumentų, dėl ko buvo atsisakyta jį tenkinti, yra tai, kad, antstolio nuomone, skundas nepasirašytas jį teikiančio asmens. Suinteresuotas asmuo V. Z. taip pat teigė, kad jo sūnaus D. Z. skundas turėtų būti atmestas visų pirma dėl to, kad skundas, nors ir pateiktas jo vardu, tačiau yra nepasirašytas. Teismas konstatavo, kad iš tiesų ant skundo nėra pareiškėjo parašo, tačiau nurodė, kad yra ranka parašytas pareiškėjo vardas ir pavardė. Analogiškai yra pasirašyta ir atstovavimo sutartis su jį byloje atstovaujančiu advokatu. Paties suinteresuoto asmens V. Z. paaiškinimai yra prieštaringi: vienu atveju jis teigia, kad sūnus nieko nežino apie nagrinėjamą bylą, kitu atveju – kad pasirašyti sūnų privertė jo mama (V. Z. buvusi sutuoktinė) R. Z., o sūnui apie bylą žinoma, nes apie tai su juo kalbėta telefonu. Teismas laikė, kad ranka, o ne kompiuteriu įrašytas pareiškėjo vardas ir pavardė leidžia identifikuoti skundą pasirašiusį asmenį ir nebuvo kliūtimi antstoliui išnagrinėti skundą bei jame pateiktus argumentus, o teismui – pradėti procesą civilinėje byloje. Nuostata, kad taip pasirašius procesinį dokumentą turi būti laikoma, kad skundas iš viso yra nepasirašytas, reikštų pernelyg formalizuotą požiūrį, kuris užkirstų kelią asmeniui įgyvendinti jo procesines teises. Teismas nurodė, kad kiti patvarkymo argumentai, įvertinus tuos duomenis, kuriuos turėjo antstolis priimdamas skundžiamą patvarkymą, pripažintini pagrįstais. Antstolis vadovavosi V. Z. jam pateiktais bankinio mokėjimo nurodymais, pagal kuriuos V. Z. pervedė sūnui 36 000 Lt. Bankiniuose dokumentuose buvo nurodoma mokamų pinigų paskirtis – išlaikymas arba išlaikymo įsiskolinimas, o sumokėtos sumos atitiko antstolio paskaičiuoto įsiskolinimo dydį. Su skundu antstolis gavo tik pareiškėjo banko sąskaitos išrašo nepatvirtintą kopiją. Sutiktina su antstolio patvarkymo argumentu, kad ne antstolio kompetencijoje yra tikrinti prisijungimo prie internetinės bankininkystės paskyros ir atliktų mokėjimų teisėtumą. Vykdomosios bylos duomenys leidžia daryti išvadą ir apie itin konfliktišką situaciją, susiklosčiusią tarp šalių ir besitęsiantį ilgalaikį bylinėjimąsi, todėl, turėdamas tik nepatvirtintą banko sąskaitos išrašo kopiją, antstolis pagrįstai vadovavosi V. Z. jam pateiktais ir banko patvirtintais mokėjimo pavedimais. Tik skundo teisminio nagrinėjimo metu V. Z. iškėlė versiją, kad pervestus pinigus jis susigrąžindavo atgal į savo sąskaitą su pareiškėjo žinia ir sutikimu, nes neva, sūnus tokiu būdu norėjo panaikinti V. Z. konfliktą su buvusia sutuoktine ir vaiko motina R. Z., esą, manipuliuojančia sūnumi. Teismas nustatė, jog pateikdamas mokėjimo dokumentus šios labai svarbios aplinkybės apie pinigų grąžinimą į savo sąskaitą jis antstoliui nurodęs nebuvo. Antstolis posėdžio metu patvirtino, kad, jei skolininkas V. Z. jam būtų atskleidęs aplinkybę apie susigrąžintas pinigines lėšas, jis tokio patvarkymo nebūtų priėmęs ir vykdomosios bylos neužbaigęs, o būtų tęsęs išieškojimą. Teismas nurodė, kad V. Z. savo teiginių apie egzistavusį žodinį susitarimą, kad oficialiai užfiksavus išlaikymo įsiskolinimo padengimą pinigai bus grąžinti pareiškėjui atgal, jokiais įrodymais nepagrindė. Posėdžio metu išsakyti jo teiginiai vertintini kaip prieštaringi ir nenuoseklūs. V. Z. teigė, kad taip sūnus norėjo užbaigti konfliktus tarp tėvų, tačiau pripažino, kad išlaikymo įsiskolinimas egzistuoja ir jis iki šiol jį tebemoka – posėdžio dienai yra pervedęs apie 5 000 Eurų (tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nebuvo pateikta). Pareiškėjas jau yra pilnametis, todėl jam nėra jokių kliūčių pasinaudoti teisėtomis įstatyminėmis priemonėmis tokiems susitarimams įtvirtinti: atsisakyti nuo išieškojimo, sudaryti taikos sutartį vykdymo procese ir pan.
III. Atskirojo skundo argumentai
Suinteresuotas asmuo V. Z. atskirajame skunde (b. l. 72) prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo D. Z. skundą dėl antstolio V. Z. veiksmų atmesti. Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad „...Iš tiesų ant skundo nėra pareiškėjo parašo, tačiau yra ranka parašytas pareiškėjo vardas ir pavardė. Analogiškai yra pasirašyta ir atstovavimo sutartis su jį byloje atstovaujančiu advokatu. Pagal CPK 111 str. 2 d. 7 p. nuostatas parašo nebuvimas procesiniame dokumente laikomas esminiu trūkumu, nes be parašo gali būti sudėtinga identifikuoti į teismą besikreipiantį asmenį (...). Nuostata, kad taip pasirašius dokumentą turi būti laikoma, kad skundas iš viso yra nepasirašytas reikštų pernelyg formalizuotą požiūrį, kuris užkirstų kelią asmeniui įgyvendinti jo procesines teises“. Šią išvadą teismas padarė pažeisdamas CPK 111 straipsnio imperatyvias nuostatas. Teismas, įsitikinęs, kad antstolio V. Z. ir suinteresuoto asmens V. Z. argumentai dėl to, kad skundas pareiškėjo D. Z. nepasirašytas, turėjo šį skundo trūkumą pašalinti, remiantis kitomis CPK reglamentuotomis priemonėmis. Suinteresuotas asmuo V. Z. prašė teismo pripažinti pareiškėjo D. Z. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, nes tik pats pareiškėjas gali patvirtinti ar paneigti savo suinteresuotumą byla, duoti paaiškinimus dėl ginčo esmės. Ranka įrašytas vardas ir pavardė nepatvirtina, kad šiuos įrašus padarė D. Z. asmeniškai. Dalyvaujantiems asmenims dėl to kyla abejonių, nes jis gyvena Airijoje, o į Lietuvą nebuvo sugrįžęs ir su advokatu nesusitiko tiesiogiai. Taigi, net jo atstovas advokatas A. N. neturėjo galimybės įsitikinti, kad dokumentus pasirašo būtent jo atstovaujamasis D. Z., jam procesiniai dokumentai buvo atsiųsti paštu. Netgi po to, kai antstolis V. Z. aiškiai išdėstė, kodėl pareiškėjo skundą atsisako tenkinti, pareiškėjas jokiomis priemonėmis (įrodymais) nepatvirtino aplinkybės, kad skundą pasirašė būtent jis asmeniškai. Nagrinėjant bylą teisme pareiškėjas taip pat nereagavo į argumentus dėl nepasirašyto skundo, neteikė jokių įrodymų, nepatvirtino, kad būtent jis yra pateikęs skundą (CPK 7 str. 2 d.). Esant tokiai situacijai, nesutiktina su teismo vertinimu, kad nepasirašytas skundas tai yra tik formalumas. Taip pat suinteresuotas asmuo nesutinka su teismo išvada, kad tai „užkirstų kelią asmeniui įgyvendinti jo procesines teises“. Pareiškėjas bet kada turi galimybę patvirtinti žodžiu teismo posėdyje, asmeniškai raštu, kad pasirašė skundą būtent jis, pagaliau gali atsiųsti savo paso kopiją ir asmens tapatybės kortelės kopiją, kuriuose parašas yra privalomas rekvizitas. Teismas neturėjo galimybės pašalinti abejones, nes nebuvo pateikti jokie įrodymai, kas (koks asmuo) ranka įrašė skunde pareiškėjo vardą ir pavardę. Nei teismas, nei dalyvaujantys byloje asmenys neturi specialių mokslo žinių nustatyti rašysenos autentiškumą. Tačiau bent vizualiai teismas galėjo įsitikinti, kaip D. Z. pasirašo dokumentus, lygindamas parašą, kuomet jis pasirašė 2014-02-11 prašymą toje pačioje vykdomojoje byloje Nr. 0137/10/08637 prašydamas pakeisti išieškotoją R. Z.. Taip pat suinteresuotas asmuo pateikė teismui sutartį, kurią pareiškėjas D. Z. yra sudaręs su banku, kurioje yra jo parašas. Teismas atmetė suinteresuoto asmens prašymą pripažinti pareiškėjo D. Z. dalyvavimą būtinu iš esmės dėl to, kad patenkinus prašymą, bylos nagrinėjimas užtruktų. Suinteresuoto asmens nuomone, atmetus prašymą, byla buvo išnagrinėta netinkamai.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Sprendimų vykdymo instrukcijos 29 punkte nurodyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų arba atsisakymo juos atlikti per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą pateikiamas raštu antstoliui, kurio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti skundžiami. Kai skundžiami pavaduojančio antstolio ar antstolio atstovo veiksmai arba atsisakymas juos atlikti, skundas pateikiamas pavaduojamo ar atstovaujamo antstolio kontorai. Skunde nurodomas pareiškėjo vardas, pavardė ir kontaktinė informacija, skundo surašymo data, vykdomosios bylos numeris (jei žinomas) ir jos šalys, skundžiamo antstolio vardas ir pavardė, skundžiamas antstolio veiksmas, pareiškėjo reikalavimas, skundo motyvai ir aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia reikalavimą, pareiškėjo ar įgalioto atstovo parašas. Jei antstolis atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su patvarkymu, kuriame nurodomi atsisakymo patenkinti skundą motyvai ir aplinkybės, ir vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.
Bylos medžiaga nustatyta, kad antstolio V. Z. kontoroje buvo vykdoma vykdomoji byla Nr. 0137/10/08637 pagal Kauno rajono apylinkės teismo 2010-11-10 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1327-540/2008 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko V. Z. išieškotojos R. Z. naudai nepilnamečių vaikų D. Z. ir K. Z. išlaikymui (vykdomosios bylos lapas 87). Kauno apylinkės teismo 2014-02-21 nutartimi Nr. 2-458-429/2014 dalyje dėl išlaikymo išieškojimo išieškotoja R. Z. pakeista nauju išieškotoju D. Z. (vykdomosios bylos lapas 177). S. V. Z. antstoliui pateikė banko mokėjimo pavedimus, kuriuos priėmęs antstolis 2014-09-12 patvarkymu nutarė baigti vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą grąžinti jį išdavusiai institucijai, kadangi vykdomasis dokumentas yra visiškai įvykdytas (vykdomosios bylos lapai 203–220). 2014-10-14 antstolio kontoroje buvo gautas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti 2014-09-12 patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo vykdomojoje byloje Nr. 0137/10/08637 ir tęsti vykdymo veiksmus (vykdomosios bylos lapai 228–229). Antstolis atsisakė tenkinti skundą ir 2014-10-21 patvarkymu skundą perdavė Kauno apylinkės teismui (b. l. 3–5), konstatavęs, kad pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų yra nepasirašytas jį pateikiančio asmens, o vykdomasis dokumentas yra pilnai įvykdytas, t. y. išlaikymo įsiskolinimas pareiškėjui yra visiškai padengtas.
Kauno apylinkės teismas skundžiama 2015-03-25 nutartimi (b. l. 60–63) pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino 2014-09-12 antstolio patvarkymą vykdomojoje byloje Nr.0137/10/08637 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo ir įpareigojo antstolį tęsti vykdomuosius veiksmus šioje vykdomojoje byloje. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš tiesų ant skundo dėl antstolio veiksmų nėra pareiškėjo parašo, tačiau yra ranka parašytas pareiškėjo vardas ir pavardė ir kad analogiškai yra pasirašyta ir atstovavimo sutartis su pareiškėją byloje atstovaujančiu advokatu. Teismas laikė, kad ranka, o ne kompiuteriu įrašytas pareiškėjo vardas ir pavardė leidžia identifikuoti skundą pasirašiusį asmenį ir nebuvo kliūtimi antstoliui išnagrinėti skundą bei jame pateiktus argumentus, o teismui – pradėti procesą civilinėje byloje.
Atskirajame skunde skolininkas nurodo, kad teismas, nustatęs, kad skundas pareiškėjo D. Z. nepasirašytas, turėjo šį skundo trūkumą pašalinti, remiantis kitomis CPK reglamentuotomis priemonėmis. Apelianto teigimu, skunde dėl antstolio veiksmų neaišku kieno ranka įrašytas vardas ir pavardė nepatvirtina, kad šiuos įrašus pareiškėjas D. Z. asmeniškai. Suinteresuotas asmuo nesutinka su teismo vertinimu, kad skundo nepasirašymas yra tik formalumas.
Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atskirojo skundo argumentais nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad po 2014-10-03 skundu dėl antstolio veiksmų žmogaus ranka (o ne tik kompiuteriu) buvo įrašytas pareiškėjo vardas ir pavardė ,,D. Z.“, taip pat į tai, jog analogišku būdu yra pasirašyta ir 2014-10-06 atstovavimo sutartis su pareiškėją byloje atstovaujančiu advokatu A. N. (b. l. 31), bei į tai, jog labai panašiu raštu neabejotinai D. Z. ranka yra nurodyta jo vardas ir pavardė paties apelianto teismo posėdžio metu į bylą pateiktoje 2012-02-03 Swedbank Patvirtinimo dėl identifikavimo kodų nustatymo priemonės išdavimo kopijoje (b. l. 51), o svarbiausia – atsižvelgiant į tai, jog per visą bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme pareiškėjas D. Z., kurio interesus atstovavo advokatas A. N., pareiškėjo skundą prašęs tenkinti, jokia forma nepatvirtino apelianto abejonių, kad skundas tokiu būdu (nurodant tik pavardę ir vardą, bet ne kelių raidžių derinį) yra pasirašytas ne pareiškėjo ir kad, svarbiausia – jis šio skundo nepalaiko, tuo labiau, kad pats apeliantas savo paaiškinimais pirmosios instancijos teisme pripažino, jog pasirašyti sūnų privertė jo mama (V. Z. buvusi sutuoktinė) R. Z., o sūnui apie bylą žinoma, nes apie tai su juo kalbėta telefonu. Vien tai, kad pareiškėjas 2014-02-11 prašymą toje pačioje vykdomojoje byloje Nr. 0137/10/08637 pakeisti išieškotoją R. Z. pasirašė ne vardu ir pavarde, o raidžių trumpiniu, o 2012-02-03 Swedbank Patvirtinime (b. l. 51) – šalia vardo ir pavardės, parašytų ranka, papildomai pasirašė ir parašu (keleto raidžių trumpiniu), apeliacinės instancijos teismo nuomone, aptartų nustatytų aplinkybių visumoje, nėra pagrindas išvadai, jog pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų nėra pasirašytas. Nei teismas, nei dalyvaujantys byloje asmenys neturi specialių mokslo žinių nustatyti rašysenos autentiškumą ar parašo suklastojimo faktą, tuo labiau, kad iš bylos net nematyti, jog apeliantas byloje būtų pareiškęs, jog pareiškėjo parašas yra suklastota, o tuo labiau pateikęs į bylą parašo suklastojimo įrodymus.
Be to, pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama 2015-03-25 nutartimi (b. l. 60–63) konstatavo, kad antstolis, suklaidintas skolininko V. Z., 2014-09-12 priėmė neteisėtą patvarkymą užbaigti vykdomąją bylą, kadangi pats skolininkas teismo posėdžio metu pripažino, kad išlaikymo įsiskolinimas egzistuoja ir jis iki šiol jį tebemoka. Antstolis posėdžio metu patvirtino, kad jei skolininkas V. Z. jam būtų atskleidęs aplinkybę apie susigrąžintas pinigines lėšas, kurias jis pervesdavo kaip išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą, jis tokio patvarkymo nebūtų priėmęs ir vykdomosios bylos neužbaigęs, o būtų tęsęs išieškojimą. Pažymėtina, jog apeliantas šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių neginčija.
Visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą, vykdomoji byla laikoma baigta (CPK 632 str. 1 d. 1 p.). Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš antstolio skundžiamo 2014-09-12 patvarkymo, antstolis nurodė, kad jis vadovavosi tik jam skolininko pateiktais mokėjimo nurodymais, t. y., kad į išieškotojo D. Z. sąskaitą laikotarpiu nuo 2014-04-01 iki 2014-06-05 skolininkas pervedė 36 000 Lt sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad mokamas išlaikymas (išlaikymo skola) ir kad šios sumos visiškai pakako vykdomojoje byloje apskaičiuotam išlaikymo įsiskolinimui padengti, todėl vykdomąjį dokumentą antstolis laikė visiškai įvykdytu. Tačiau, kaip bylos nagrinėjimo metu paaiškino pats skolininkas, jis, turėdamas galimybę prisijungti prie pareiškėjo internetinės bankininkystės, jo pagal mokėjimo pavedimus sumokėtas pinigines lėšas su pareiškėjo žinia ir sutikimu tuoj pat pervesdavo atgal į savo sąskaitą, taip pat paaiškino, kad išlaikymo įsiskolinimą jis iki šiol tebemoka – posėdžio dienai yra pervedęs apie 5 000 Eur. Pačiam skolininkui bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pripažinus, kad išlaikymo įsiskolinimas realiai nebuvo padengtas, šių aplinkybių neginčijant ir atskirajame skunde, visiškai pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog vykdomoji byla buvo užbaigta nepagrįstai, nes nagrinėjamoje byloje antstolio vykdomas vykdomasis raštas Nr. 2-1327-540/2008 dėl išlaikymo išieškojimo susidarius išlaikymo skolai nesant padengtai negali būti laikomas visiškai įvykdytas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Jolita Cirulienė