Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė
byla Nr. 2A-1073-115/2008
Teisėjas Stanislovas Juocevičius Procesinio
sprendimo kategorijos 11.9.10.8; 11.10; 14.4; 15.3.2; 121.21.

(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. gruodžio
22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos
pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus,
teisėjų Virginijos Volskienės, Tatjanos
Žukauskienės,
sekretoriaujant Ritai
Kurganovaitei,
dalyvaujant atsakovo UAB „Žvėryno
klinika“ atstovei Inesai Banevičienei, advokatui Kęstučiui Virbickui,
viešame teismo
posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo
UAB „Žvėryno klinika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo
2008 m. liepos 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6750-110/2008 pagal
ieškovo L. V. ieškinį atsakovui UAB „Žvėryno klinika“ dėl
atleidimo iš darbo pripažinimo negaliojančiu ir darbo užmokesčio už priverstinį
pravaikštos laiką priteisimo.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė
:
ieškovas L. V. kreipėsi į teismą su
ieškiniu, kurį patikslinęs prašė pripažinti jo
atleidimą iš darbo UAB „Žvėryno klinika“ negaliojančiu, bet negrąžinti į darbą
direktoriaus pavaduotojo komercijai pareigose, nes jam bus sudarytos
nepalankios sąlygos dirbti, taip pat priteisti darbo užmokestį už priverstinės
pravaikštos laikotarpį nuo 2008-02-21 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei
visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad yra UAB „Žvėryno klinika“
akcininkas (50 proc.) ir nuo 2005-09-01 dienos dirbo šios bendrovės
direktoriaus pavaduotoju komercijai. UAB „Žvėryno klinika“ direktore ir kitų 50
procentų dalies akcijų savininke yra buvusi jo sutuoktinė M. V. . Abu nuo seno buvo
pasidalinę darbus tokiu būdu, kad ieškovas ieško ir pritraukia klinikai naujus
klientus, o M. V. rūpinasi
gydymo paslaugų teikimu bei kontrole. Tokias darbines funkcijas apsprendė ir jų
pareigybės. Pagal ieškovo darbo pobūdį, jo darbo laikas buvo nenormuotas, todėl
siekiant naujų klientų pritraukimo teko dirbti ir vakare. Toks jo darbo pobūdis
buvo nuo pat pradžių, o darbdavį patenkino jo darbo rezultatai. Kadangi
ieškovas klinikai pritraukė tiek klientų, kad klinika negalėtų jau didesnio jų
skaičiaus aptarnauti, todėl jo buvusi sutuoktinė M. V.
2008-02-21 nutraukė su juo darbo sutartį,
remiantis LR DK 136 str. 3 d. 2 p. M. V. 2008-02-11 raštu pranešė, kad š. m. vasario mėn. 6, 7, 8 ir
11 dienomis jis neatvyko į darbą ir pareikalavo iš ieškovo raštiško
pasiaiškinimo. Ieškovas jai nurodė, kad 2008-02-15 išsiuntė atsakovei savo
raštišką pasiaiškinimą, kuriame nurodė, kad vykdė savo darbines funkcijas,
todėl nėra pagrindo jo atleisti iš darbo. 2008-02-06 su pagalbininku M. Š. platino UAB „Žvėryno klinika“
reklaminius bukletus, reklamines iškabas bei vizitines korteles Vilniaus
pedagoginio universiteto studentų bendrabučiuose bei šio universiteto
patalpose, reklaminiuose stenduose. 2008-02-07 jis su tuo pačiu pagalbininku
reklamines iškabas klijavo Vilniaus kolegijos elektronikos fakulteto patalpose.
2008-02-08 buvo Vilniaus ekonomikos ir teisės kolegijoje. 2008-02-11 ryte,
sugedus jo vairuojamam ir klinikai priklausančiam automobiliui, rūpinosi jo remontu.
Jį atsiėmė 2008-02-12.
Atsakovas UAB „Žvėryno klinika“ atsiliepimu
į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti ir priteisti iš
ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad ieškovo argumentai
apie atliktą darbą klinikoje, sprendžiant jo
atleidimo iš darbo teisėtumą, teisiškai yra nereikšmingi. Pagal 2005-08-31 su
ieškovu pasirašytos darbo sutarties 5 punktą jam buvo nustatyta 8 val. darbo
dienos trukmė 5 darbo dienas savaitėje. Todėl akivaizdu, jog ieškovo darbo
laiko trukmė buvo aiškiai apibrėžta. UAB „Žvėryno klinika“ direktorės M. V. 2005-06-14 patvirtintose
direktoriaus pavaduotojo komercijai pareiginėse instrukcijose, nurodytos šios
ieškovo darbo funkcijos: organizuoti bendrovės komercinę veiklą; dalyvauti
klinikos valdyme; aprūpinti darbuotojus reikiama informacija; analizuoti darbo
organizavimo problemas ir numatyti priemones jį gerinti; informuoti bendrovės
direktorių apie komercinės veiklos trūkumus, siūlyti priemones jiems pašalinti;
pagal savo kompetenciją spręsti organizacinius klausimus klinikoje ir kitose
įstaigose, teikti pasiūlymus šiais klausimais bendrovės direktoriui; reikalauti
iš pavaldžių darbuotojų, kad jie laiku ir kokybiškai atliktų užduotis.
Atsakovas pažymi, kad ieškovo darbo veikla buvo tiesiogiai susieta su darbu
klinikoje, t.y. iškilusių problemų sprendimu, pasiūlymų teikimu, darbuotojų
informavimu ir priežiūra. Ieškovas iš darbo buvo atleistas esant teisėtam
pagrindui, laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, vadovaujantis LR DK 136 str.
3 d. 2 p. ir LR DK 235 str. 2 d. 9 p. Atsakovas pažymi, kad bukletų
platinimas neįeina į ieškovo darbines funkcijas.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-07-18 sprendimu
ieškinį tenkino ir pripažino ieškovo L. V. atleidimą iš darbo neteisėtu
ir nurodė laikyti jį atleistu iš darbo pagal LR DK 297 str. 4 dalį. Nurodė, kad
darbo sutartis tarp ieškovo L. V. ir atsakovo UAB „Žvėryno klinika“ nutraukta teismo
sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Teismas priteisė ieškovui L. V. iš atsakovo UAB „Žvėryno klinika“ dviejų vidutinių
mėnesinių darbo užmokesčių - 11.999,88 Lt kompensaciją ir 500 Lt bylinėjimosi
išlaidų. Priteisė ieškovui L. V. iš atsakovo UAB „Žvėryno klinika“ 35.225,46 Lt už
priverstinės pravaikštos laiką, viso ieškovui L. V. iš atsakovo UAB „Žvėryno klinika“ priteisė 47.725,34 Lt. Priteisė
iš atsakovo UAB „Žvėryno klinika“ į valstybės
biudžetą 1.416,75 Lt (nuo 11.999,88 + 35.225,46 = 47.225,34 Lt x 3 %). Pirmos
instancijos teismas nustatė, kad 2005-08-31 tarp ieškovo ir atsakovo
buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią ieškovas buvo priimtas direktoriaus
pavaduotoju komercijos reikalams. 2008-02-11 Darbo
drausmės komisijos aktu Nr.1 nustatyta, kad direktoriaus pavaduotojas
komercijos reikalams L. V. 2008 m. vasario 6,7,8 ir 11 dienomis neatvyko į darbą visą darbo dieną
(pamainą). 2008-02-11 raštu atsakovas pareikalavo iš ieškovo
pasiaiškinimo dėl neatvykimo į darbą visą darbo dieną 2008 m vasario 6,7,8 ir
11 dienomis. 2008-02-20 atsakovo UAB „Žvėryno klinika“ direktorės sprendimu ir
2008-02-21 įsakymu darbo sutartis su ieškovu L. V. nutraukta pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p., t.y. kai
darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. 2008-02-21
atsakovo UAB „Žvėryno klinika“ direktorės įsakymu Nr. 14 darbo sutartis su
ieškovu L. V. nutraukta pagal
LR DK 235 str. 2 d. 9 p., neatvykus į darbą be svarbių priežasčių visą darbo
dieną (pamainą). Apie darbo sutarties nutraukimą ieškovui pranešta 2008-02-21 raštu Nr. 37. Pagal byloje esančius duomenis ir
liudytojų aprodymus teismas nustatė, kad ieškovo pagrindinė darbinė veikla buvo
vykdoma ne bendrovės patalpose. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad atsakovas,
pareikalavęs ieškovo pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą, tai padarė tik
dėl formalių sumetimų ir atleido ieškovą, neatsižvelgdamas į faktines
neatvykimo į darbą aplinkybes. Remiantis tuo, teismas padarė išvadą, jog
atsakovas nepagrįstai atleido ieškovą iš darbo už pravaikštas. Teismas tenkino ieškovo prašymą negrąžinti jo į darbą direktoriaus
pavaduotojo komercijai pareigose, nes jam bus sudarytos nepalankios sąlygos
dirbti bei priteisė išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės
pravaikštos laiką nuo 2008-02-21 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (LR DK
297 str. 4 dalis). Vadovaudamasis LR DK 297 str. 4 d. ir 140 str. l d. teismas
priteisė ieškovui 2 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija –
11.999,88 Lt (5.999,94 x 2) neatskaičius mokesčių, o už priverstinės
pravaikštos laiką nuo 2008-02-21 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos
(2008-08-18) ieškovui iš atsakovo priteisė 35.225,46 Lt (5 mėn. x 5999,94 Lt + 18
darbo dienų x 290,32).
Atsakovas UAB „Žvėryno klinika“ pateikė
teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės
teismo 2008-07-18 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo L. V. ieškinį atmesti visiškai bei
priteisti iš ieškovo atsakovo UAB „Žvėryno klinika“ naudai turėtas bylinėjimosi
išlaidas. Atsakovas nurodo, kad pirmos instancijos teismas pažeidė įrodymų
vertinimą reglamentuojančias teisės normas (LR CPK 185 str. 1 d.). Teismas
nevertino liudytojų parodymų, kurie nurodė, jog ieškovas turėjo pastovią darbo
vietą UAB „Žvėryno klinika“ patalpose. Atsakovas pažymi, kad ieškovo darbinė
veikla buvo tiesiogiai susijusi su darbu klinikose, o ne reklaminių bukletų
dalinimu gatvėse ar įstaigose. Tam tikrais atvejais ieškovas vykdavo darbo
reikalais į kitas įstaigas, tačiau kiekvieną dieną bent trumpam turėjo
atvykti į darbą adresu Elnių g. 27/28 – 94, Vilniuje. Atsakovas nurodo, kad
ieškovas savo 2008-02-14 paaiškinime nenurodė nei vienos svarbios priežasties,
kodėl jis neatvyko į darbą. Be to, jis paaiškinimą pateikė tik už 2008 m.
vasario 6,7 ir 11 dienas, tačiau visiškai nieko nepaaiškino dėl 2008 m. vasario
8 d. padarytos pravaikštos. Atsakovas mano, kad pirmos instancijos teismas yra
nemotyvuotas ir nepagrįstas byloje esančių įrodymų vertinimu. Neaišku, kokiu
pagrindu remiantis teismas nusprendė, jog atsakovas iš ieškovo pasiaiškinimo
pareikalavo tik dėl formalių sumetimų ir atleido ieškovą neatsižvelgęs į
faktines bylos aplinkybes. Atsakovas pažymi, jog jis laikėsi visų įstatymo reikalavimų
ir pareikalavo pasiaiškinimo, kaip tai numatyta LR DK 240 str.
Ieškovas L. V. atsiliepimu į
apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės
teismo 2008-07-18 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą
atmesti, priteisti iš atsakovo papildomai darbo užmokestį už priverstinės
pravaikštos laiką nuo 2008-02-21 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir
priteisti neišmokėtą pilnai kompensaciją nuo 2008-02-06 iki 2008-02-21, nes
šios dienos nelaikytinos pravaikštomis. Ieškovas nurodo, kad jis visą laiką
dirbo laisvu grafiku, todėl atsakovas norėdamas jas pakeisti turėjo visas
galimybes pasiūlyti ieškovui darbo sąlygų pakeitimą. Kad ieškovas dirbo laisvu
grafiku patvirtino ir kiti klinikų darbuotojai, liudiję byloje. Pažymi, kad nors
2008 m. vasario 6, 7, 8 ir 11 dienomis jis nebuvo darbe UAB „Žvėryno klinika“
patalpose, tačiau jis tvarkė darbo reikalus, daug kalbėjo telefonu, tai
patvirtina telefono išklotinės. Be to, tai patvirtinti galėjo ir M. Š. , tačiau pats atsakovas nesutiko, jog jis būtų iškviestas
liudyti į teismo posėdį.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir
teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas
(LR CPK 320 str.1 d.).
Apeliacinės
instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde
nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str.
2 d.).
Kolegija
absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas UAB“Žvėryno
klinika“ nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu, kuriuo ieškovo L. V. atleidimas iš darbo už pravaikštas pripažintas neteisėtu,
laikant jį atleistu iš darbo teismo sprendimu pagal LR DK 297 str. 4 dalį,
priteisiant L. V. iš
atsakovo UAB „Žvėryno klinika“ dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių
piniginę kompensaciją-11.999,88 Lt, o taip pat 35.225,46 Lt už priverstinės
pravaikštos laiką, viso - 47.725,34 Lt ir bylinėjimosi išlaidas
Kolegija sprendžia, kad apeliacinis
skundas yra nepagrįstas, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.
Atsakovas
teigia, kad ieškovas iš darbo už pravaikštas yra atleistas pagrįstai, o tenkindamas
ieškinį pirmos instancijos teismas pažeidė CPK 185str. Teismas nevertino
liudytojų parodymų, kurie nurodė, jog ieškovas turėjo pastovią darbo vietą UAB
„Žvėryno klinika“ patalpose, kur jis iki pravaikštos nors trumpam ir užeidavo
kiekvieną dieną. Be to, ieškovas savo 2008-02-14 paaiškinime nenurodė
nei vienos svarbios priežasties, kodėl jis neatvyko į darbą 2008 m. vasario 6,7
ir 11 dienas ir visiškai nieko nepaaiškino dėl 2008 m. vasario 8 d. padarytos
pravaikštos.
Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su
pirmos instancijos teismo argumentais, kad ieškovas iš darbo yra atleistas
neteisėtai ir atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kuriais
prašoma panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują, kuriuo ieškinį
atmesti.
Kolegija pažymi,
kad įstatymais faktiškai neįmanoma sureguliuoti visų darbo teisinių santykių
subjektų veiksmų tiek dėl ekonominių ir socialinių santykių dinamikos, tiek dėl
siektino darbo teisės sistemos stabilumo. Dėl to praktiškai tampa neįmanoma
įstatymais ar kitais teisės aktais reglamentuoti besikeičiančius darbo santykius. Taikant darbo teisės normas, faktiškai dažnai yra būtina
atsižvelgti į egzistuojančius darbdavio ir darbuotojo teisinius santykius ir
įstatymu nustatytus pagrindinius šių santykių reglamentavimo principus. Darbo
santykių reglamentavimo pagrindiniai principai ir yra nurodyti DK 35 straipsnio
1 dalyje. Šie principai nenustato konkrečių elgesio taisyklių, bet įtvirtina
bendruosius Darbo kodekso pradmenis ir idėjas, t. y. kad darbdaviai,
darbuotojai ir jų atstovai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas,
turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai,
laikytis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Be to, draudžiama
piktnaudžiauti savo teise. Tai rodo, kad nagrinėjant ieškovo ir UAB“Žvėryno
klinika“ ginčą, pirmiausia ir reikia vadovautis nurodytais principais.
Darbo sutartis –
tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti
tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras
pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys
įsipareigoja suteikti darbo sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui
sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo
įstatymuose, kituose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių
susitarime (DK 93 str.).
Bylos medžiaga faktiškai
nustatyta, kad UAB “Žvėryno klinika“ yra privati įmonė, kurios akcijos
lygiomis dalimis priklauso ieškovui ir jo buvusiai sutuoktinei, kuri yra
klinikos vadovė(direktorė). Ieškovas pagal 2005-08-31 sudarytą darbo sutartį
dirba UAB“Žvėryno klinika“ direktoriaus pavaduotoju komercijos reikalams,
nustatant 8 valandų darbo dienos trukmę, dirbant 5 darbo dienas per savaitę (b.l.
7). UAB“Žvėryno klinika“ darbo tvarkos taisyklių 6p. yra numatyta darbo
pradžią ir pabaigą, o 22.4p. nustatyta darbuotojų pareigą laiku ateiti į
darbą ir išeiti, o taip pat pranešti savo tiesioginiam vadovui apie negalėjimo
ateiti į darbą priežastis (b.l.29-31). Iš direktoriaus pavaduotojo komercijai
pareiginės instrukcijos matyti, kad ja ieškovui yra priskirta funkcijos,
kurios yra susijusios tiek su bendrovės komercinės veiklos organizavimu, tiek
su dalyvavimu klinikos valdyme(b.l. 8). Iš klinikos valdymo schemos matyti, kad
klinikos direktorius yra pavaldus savininkui, t.y. faktiškai ieškovui ir jo
buvusiai sutuoktinei, kuriai ieškovas pavaldus kaip direktoriaus pavaduotojas
(b.l. 66). Pagal UAB“Žvėryno klinika“ įstatus, visuotinis akcininkų
susirinkimas yra aukščiausias Bendrovės valdymo organas (b.l. 6). Tai rodo,
kad tarp ieškovo ir UAB “Žvėryno klinika“ susiklostę darbo santykiai iš esmės
skiriasi nuo tų įmonių, kuriose vadovaujantį darbą dirba pašalinai asmenys, o
ne savininkai, kurie šioje byloje turi vienodą akcijų ir balsų skaičių.
Atsakovas
teigia, kad ieškovas jam priskirtas darbo funkcijas turėjo atlikti klinikos
patalpose, kur turėjo savo darbo vietą. Tačiau pati klinikos vadovė ir apklausti
liudytojai patvirtino, kad ieškovas klinikos patalpose pasirodydavo retai, būdavo
trumpai (b.l. 129-131). Be to, šie asmenys nevienodai nurodo ir ieškovo turėtą
darbo vietą. Taip pat pažymėtina, kad klinikos direktorė M.
V. pati pripažino, jog ieškovas faktiškai rūpinosi tik naujų pacientų
paieška ir kitų funkcijų beveik nevykdė. Tai rodo, kad ieškovas dirbo savo
nuožiūra ir ateiti kiekvieną dieną į kliniką neprivalėjo ir tokia padėtis
tenkino kitą akcininką(klinikos vadovą), kuris nereikalavo elgtis kitaip. Padėtis
nepasikeitė ir ieškovui įsteigus analogiško profilio UAB “Saulėtekio klinika“,
nes byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų susitaręs su ieškovu ar
pareikalavęs elgtis kitaip. Todėl kolegija mano, kad atsakovo nurodyti
šiurkštūs darbo sutarties pažeidimai, susiję su ieškovo neatvykimu į darbą,
vertintini kaip formalūs, o atleidimas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p.
laikytinas neteisėtu. Be to, pažymėtina, kad ieškovas tiek
pasiaiškinime, tiek teismui rašytuose procesiniuose dokumentuose nurodė ką jis
veikė 2007 metu vasario 6, 7, 8 ir 11 dienomis UAB “Žvėryno klinika“ labui(lankėsi
įvairiose įstaigose ir reklamavo kliniką, darbo reikalais kalbėjo telefonu, rūpinosi
sugedusio automobilio remontu), tačiau nurodytų aplinkybių atsakovas nepaneigė,
kadangi nepateikė tam įrodymų(CPK 178str.). Todėl kolegija sprendžia, kad nėra
pagrindo pripažinti, jog ieškovas nurodytomis dienomis visiškai nedirbo ir
padarė pravaikštas, o tuo pačiu darbo drausmės pažeidimą, numatytą DK 235str.
Atsižvelgiant į
nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo
padaryta išvada, kad atleisdamas ieškovą iš darbo, atsakovas neatsižvelgė į
faktiškai buvusius su ieškovu darbo santykius, L. V. nurodytas
neatvykimo į darbą aplinkybes ir tuo pažeidė DK 238str., o taip pat protingumo,
teisingumo ir sąžiningumo principus. Dėl ko ieškovo atleidimas iš darbo
pagrįstai yra pripažintas neteisėtu.
Pirmos
instancijos teismas DK 297str. pagrindu ieškovui priteisė 35225,46Lt vidutinio
darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2008-02-21 iki
2008-08-18. Tačiau faktiškai šis teismo sprendimas įsiteisėja tik priėmus
nutartį apeliacinėje teismo instancijoje. Todėl už laikotarpį nuo 2008-08-19
iki 2008-12-23 papildomai ieškovui priteistina 24870,72Lt (5999,94Lt x 4 mėn. +
290,32Lt x 3 d.d.), o taip pat priteistina 2903,20Lt už 10 darbo dienų
(290,32Lt. x 10 d.d.), dirbtas nuo 2008-02-06 iki 2008-02-21, kadangi visos
šios dienos pažymėtos kaip nedirbtos (b.l.94), o tuo pačiu už jas nesumokėtas
ir darbo užmokestis (CPK 417str.).
Kiti apeliacinio
skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl
kolegija dėl jų nepasisako.
Atsižvelgiant į
nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos
teismas teisingai aiškino, taikė materialinės ir procesinės teisės normas, ir
priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis iš esmės paliktinas
nepakeistas, patikslinant jo rezoliucinę dalį dėl priteistinų papildomų sumų
(CPK 326str.1d.2p.).
Vadovaujantis
CKK 93, 98 str. perskaičiuotinas ir priteistinas iš atsakovo žyminis mokestis
valstybei(CPK 83str.1d.1p., 96str.1d.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1
dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r
ė :
Patikslinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. liepos 18 d.
sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-6750-110/2008 ir jo rezoliucinę dalį
išdėstyti taip:
„Pripažinti neteisėtu ieškovo L. V. atleidimą iš darbo pagal LR
DK 136str.3d.2p. 2008-02-21 UAB “Žvėryno klinika“ direktorės įsakymą Nr.14 ir
laikyti jį atleistu iš darbo pagal LR DK 297 str. 4 dalį.
Laikyti, kad darbo sutartis tarp ieškovo L. V. ir atsakovo UAB „Žvėryno
klinika“ nutraukta 2003-12-23 teismo sprendimu.
Priteisti ieškovui L. V. iš atsakovės UAB “Žvėryno
klinika“ dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją- 11999,88Lt; 59225,22Lt
už priverstinės pravaikštos laiką ( nuo 2008-02-21 iki 2008-12-23 imtinai); 2903,20Lt.
atlyginimo (už laikotarpį nuo 2008-02-06 iki 2008-02- 21), viso-74128,30, o
taip pat 500,0Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso -74628,30Lt.
Priteisti iš atsakovės UAB “Žvėryno klinika“ 2223,85Lt į valstybės
biudžetą žyminio mokesčio“.
Kolegijos
pirmininkas Algirdas
Auruškevičius
Kolegijos teisėjos Virginija
Volskienė
Tatjana
Žukauskienė