Administracinė byla Nr. eAS-830-442/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01528-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 49 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kristroma“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kristroma“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, atstovaujamai Kauno miesto savivaldybės tarybos ir Kauno miesto savivaldybės administracijos, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kristroma“ skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2017 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. T-418 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Kristroma“ priklausančioje kavinėje (duomenys neskelbtini), Kaune“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. T-418 galiojimą. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas. Ginčijamu sprendimu prekybos alkoholiniais gėrimais laikas sutrumpintas net šešis kartus ir leista jais prekiauti tik dienos metu ir tik keturias valandas, todėl pareiškėjas negalės konkuruoti su kitomis kavinėmis ir barais, pareiškėjo pajamos sumažės 95 procentais, nedengs darbuotojų atlyginimų, kitų būtinų išlaidų, veikla bus nuostolinga, neįmanoma, galimas bankrotas. Nesustabdžius ginčijamo sprendimo galiojimo pareiškėjo grąžinimas į pirminę padėtį bus neįmanomas arba labai apsunkintas, nukentės įmonės darbuotojai, į biudžetą bus surenkama mažiau mokesčių.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmetė.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsniu, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatė, kad Taryba ginčijamu Sprendimu apribojo mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką UAB „Kristroma“ priklausančioje kavinėje (duomenys neskelbtini), Kaune, uždraudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 14 val. iki 10 val. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog minėtu adresu jam priklausančioje kavinėje vykdo viešojo maitinimo veiklą. Tai patvirtina ir prie skundo pridedamos kasos aparato ataskaitos, iš kurių matyti, kad dalį pareiškėjo pajamų sudaro prekyba maisto prekėmis ir tabako gaminiais. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjui išlieka kitos verslo alternatyvos nurodytu adresu esančioje kavinėje (prekyba maisto patiekalais, tabako gaminiais).

Teismas vertino, kad mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimas nuo 14 val. iki 10 val. (leidžiant prekiauti nuo 10 val. iki 14 val.), nesudarys sąlygų visiškai nutraukti viešojo maitinimo veiklą ar atleisti darbuotojus. Teismas pažymėjo, kad, įrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumą, pareiškėjas turėtų galimybę išsireikalauti galimus materialius nuostolius jo patirtai žalai atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys negali turėti lemiamos reikšmės sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą, nes kiekvienu atveju vertinamos tuo metu ir toje konkrečioje situacijoje susiklosčiusios aplinkybės.

Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo individualūs verslo interesai negali būti vertinami kaip svaresni už Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (53 str. 1 d., 3 d.) bei kituose teisės aktuose įtvirtintą valstybės siekį apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, t. y. visos visuomenės (jos dalies) viešąjį interesą. Be to, pareiškėjas, kaip juridinis asmuo, turi galimybes bei sąlygas imtis priemonių, kurios sušvelnintų priimtų sprendimų pasekmes įmonei, nes išlieka kitos verslo alternatyvos kavinėje. Teismas darė išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro pakankamo pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Įvertinęs pareiškėjo pateiktus duomenis apie įmonės pajamas ir išlaidas, finansinius įsipareigojimus, kitus dokumentus, atsižvelgęs į tai, jog įmonės mokamų mokesčių sumažėjimas nėra laikomas prioritetiniu palyginus su atsakovo siekiu užtikrinti viešąją tvarką, žmonių sveikatą, teismas vertino, kad pareiškėjo prašymo motyvai ir juos pagrindžiantys įrodymai nėra pakankami prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui, kuris nagrinėjamu atveju nėra tikslingas, proporcingas, atitinkantis šalių ir viešojo intereso pusiausvyrą.

III.

Pareiškėjas UAB „Kristroma“ atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. T-418 galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas ignoravo faktą, jog Sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, o skundas pagrįstas prima facie įrodymais. Pareiškėjo teigimu, teismas tinkamai neįvertino, kad dėl Sprendimo galiojimo pareiškėjas neturi jokių galimybių vykdyti pelningą veiklą ir dėl to pareiškėjas yra (bus) priverstas nutraukti veiklą arba bankrutuoti. Esant tokiai situacijai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas bus neįmanomas ir pareiškėjo pažeistos teisės nebus atkurtos. Pareiškėjas nurodo, kad prekybos alkoholiniais gėrimais laikas buvo sutrumpintas šešis kartus, todėl pareiškėjo mėnesinės pajamos sumažėjo daugiau kaip 95 proc. ir sudaro ne daugiau nei 1 506,30 Eur. Po Sprendimo priėmimo pareiškėjo gaunamos pajamos nedengė net darbuotojų atlyginimų. Pareiškėjas daro išvadą, kad jo pajamų sumažėjimas yra esminis ir turi lemiamą reikšmę sprendžiant klausimą dėl veiklos tęstinumo bei galimo bankroto. Pareiškėjas nurodo, kad buvo priverstas atleisti net 10 darbuotojų iš 14 dirbusių, taip pat išaugo jo skolos, įskaitant socialinio draudimo skolą. Pareiškėjas nurodo, kad, nesustabdžius Sprendimo galiojimo, vėlesnis pareiškėjo grąžinimas į pirminę padėtį bus neįmanomas arba labai apsunkintas. Pareiškėjas pažymi, kad praras dalį pastovių lankytojų ir bus nepajėgus konkuruoti net su šalimais esančiomis parduotuvėmis. Pareiškėjo teigimu, dėl neteisėto Sprendimo galiojimo į biudžetą negrįžtamai bus surinkta mažiau mokesčių. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. AS525-208/2014, AS525-182/2014, AS556-111/2014, AS556-121/2014.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016).

Taigi procesiniame įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra, būtina sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizika.

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde (prašyme) suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų (prima facie) reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (tarkim pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, nėra akivaizdžių pareiškėjo skunde suformuluoto reikalavimo nepagrįstumo požymių. Kaip matyti iš bylos duomenų, skundo forma ir turinys atitinka Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytus reikalavimus, pareiškėjo reikalavimas yra grindžiamas skunde išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jis pripažintinas preliminariai pagrįstu.

Tačiau vienos iš dviejų būtinų sąlygų konstatavimas nėra pakankamas pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo laikinai sustabdyti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. T-418 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Kristroma“ priklausančioje kavinėje (duomenys neskelbtini), Kaune“, kuriuo pareiškėjui priklausančioje kavinėje buvo apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas, uždraudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 14 val. iki 10 val., galiojimą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas vykdo viešojo maitinimo veiklą, taip pat, kad dalį pareiškėjo pajamų sudaro prekyba maisto prekėmis ir tabako gaminiais bei teisingai nurodė, kad pareiškėjui išlieka kitos verslo alternatyvos paminėtoje kavinėje (prekyba maisto patiekalais, tabako gaminiais). Be to, ginčijamu sprendimu mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nebuvo apribotas nuo 10 val. iki 14 val. Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad vien tik prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimas nuo 14 val. iki 10 val. sudarys sąlygas nutraukti pareiškėjo vykdomą viešojo maitinimo veiklą ir pareiškėjui, kaip juridiniam asmeniui, bankrutuoti.

Pareiškėjo pateikti duomenys apie sumažėjusią įmonės apyvartą, nurodant, kad ji sumažėjo vien dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo, nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi pareiškėjo individualūs verslo interesai negali būti vertinami kaip svaresni už Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (53 straipsnio 1 dalyje, 3 dalyje) bei kituose teisės aktuose įtvirtintą valstybės siekį apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, t. y. visos visuomenės (jos dalies) viešąjį interesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje AS-810-146/2016; 2017 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-570-525/2017).

Nagrinėjamu atveju galimi pareiškėjo finansiniai sunkumai, atsižvelgiant į interesų pusiausvyros principą, negali būti vertinami kaip svaresni už viešuosius interesus – visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ir kt. Taigi aplinkybė, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių galiojant ginčijamam administraciniam aktui, nėra ypatinga (išskirtinė) aplinkybė, patvirtinanti tai, jog gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl paminėta aplinkybė savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Be to, pareiškėjas turi galimybes bei sąlygas imtis priemonių, kurios sušvelnintų priimto sprendimo pasekmes įmonei.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikydamas ABTĮ normas, pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kristroma“ atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.