Civilinė byla Nr. 2VP-555-435/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02462-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2.7.1; 3.5.1; 3.5.12; 3.5.24.

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. balandžio 26 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė,

sekretoriaujant Kristinai Šabrinskienei,

dalyvaujant suinteresuoto asmens A. P. atstovui advokato padėjėjui V. B.,

suinteresuoto asmens I. L. atstovui advokatui A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio R. B. pareiškimą dėl vykdomajame rašte nurodytų pasekmių taikymo – baudos paskyrimo už teismo sprendimo nevykdymą – vykdomojoje byloje Nr. 0085/18/00509, suinteresuoti asmenys – A. P., I. L..

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėjas antstolis R. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo taikyti vykdomajame rašte Nr. e2-699-615/2017 nurodytas pasekmes – I. L. skirti 50,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2017 m. rugsėjo 1 d.) išieškotojo A. P. naudai (t. 1, b. l. 3-4).

Pareiškėjas nurodė, jog vykdo Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-699-615/2017, išduotą 2018 m. kovo 13 d., kuriame nurodyta įpareigoti I. L. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2017 m. rugsėjo 1 d.) įvykdyti 2014 m. rugsėjo 10 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu prisiimtą sutartinę prievolę natūra – įvesti vandens, lietaus ir fekalinių nuotekų komunikacijas iki žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ribos. Neįvykdžius šio įpareigojimo, I. L. skirti 50,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos A. P. naudai. 2019 m. sausio 11 d. I. L. antstoliui pateikė pranešimą nurodydama, jog 2014 m. rugsėjo 10 d. pirkimo – pardavimo sutarties 6.16 punkte numatytus įsipareigojimus yra pilnai įvykdžiusi, t. y. iki sklypo ribos įvedusi elektros, vandens, lietaus ir fekalines nuotekų komunikacijas. Tai I. L. grindė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu apie žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo žemės sklypo vertinimo ataskaita Nr. M-15-307/2015. I. L. taip pat nurodė, jog adresais (duomenys neskelbtini) yra trys gyvenamieji namai, kuriuose nuo 2015 m. gyvena gyventojai. Paaiškino, kad 2019 m. sausio 22 d. antstoliui buvo pateiktas A. P. advokato pareiškimas, kuriame nurodoma, jog I. L. nėra įvykdžiusi teismo sprendimo bei pateikiami tai pagrindžiantys įrodymai. Prie pareiškimo pridėti dokumentai, įskaitant 2017 m. rugsėjo 1 d. Kauno apygardos teismo nutartį bei 2017 m. kovo 17 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą. 2019 m. sausio 23 d. pranešimu, pateiktu antstoliui 2020 m. kovo 6 d., I. L. nurodo, jog A. P. prie jos lėšomis įrengtų komunikacijų yra prisijungęs ir eksploatuoja savo gyvenamąjį namą, realiai nepatirdamas jokių nuostolių ir su šeima gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Antstolis susipažinęs su 2017 m. kovo 17 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-699-615/2017 bei Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1549-638/2017, padarė išvadą, jog I. L. ir tuo metu neginčijo aplinkybių, kad 2014 m. rugsėjo 10 d. sudarytos sutarties 6.16 punkte aptarta prievolė nėra įvykdyta. 2017 m. kovo 17 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo 8-oje dalyje teismas pasisakė, kad „šiuo atveju vykdydama savo prievolę atsakovė turi ne tik organizuoti komunikacijų statybos darbus, tačiau dar ir gauti šiems statybos darbams leidimus iš atitinkamų institucijų, taip pat šiuos statybos darbus teisės aktų nustatyta tvarka priduoti“, „kad didelė dalis komunikacijų statybos darbų šiai dienai jau atlikta“, „teismas sprendžia, kad šiuo atveju protingas ir teisingas terminas, sudarantis sąlygas skolininkui tinkamai įvykdyti prievolę yra 6 mėnesiai“. Antstolis neturi jokių įrodymų iš I. L., jog darbai pilnai ir tinkamai atlikti bei priduoti, kaip nurodo teismas. I. L. pateikė antstoliui 2015 m. ir 2017 m. sausio 19 d. dokumentus, kurie buvo sudaryti dar prieš 2017 m. kovo 17 d. teismo sprendimą. Kaip matyti iš teismų sprendimo ir nutarties – tai nelaikytina įrodymais, jog teismo sprendimas yra įvykdytas. 2017 m. kovo 17 d. sprendimo 2.10 dalyje teismas nurodo, jog I. L., minėdama 2015 m. gegužės 8 d. valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo atliktą žemės sklypo įvertinimo ataskaitą Nr. M-15-307, nurodo, jog ji negali būti vertinama kaip įrodymas byloje dėl sklypo vertės su komunikacijomis. A. P. advokatas G. Č. 2020 m. birželio 30 d. pareiškimu nurodė, jog I. L. iki šiol nėra įvykdžiusi savo prievolės pagal vykdomąjį raštą įvesti iki A. P. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vandentiekio: komunalinio vandentiekio, nuotekų šalinimo: komunalinio nuotekų šalinimo, tinklų. Advokatas nurodo, jog I. L. turi tiek faktiškai, tiek teisiškai užbaigti komunikacijų statybos darbus ir gauti statybos užbaigimą patvirtinančius įrodymus – statybos užbaigimo aktus, tačiau šiai dienai to nepadarė ir A. P. žiniomis nėra pradėjusi daryti. Antstoliui nereikia nustatinėti faktinių aplinkybių vykstant į vietą, nes antstoliui nėra pateikti įrodymai, jog statybos darbai teisės aktų nustatyta tvarka yra priduoti. Iš 2020 m. birželio 30 d. valstybės įmonės Registrų centro išrašo apie žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), matyti, kad minėtame žemės sklype nėra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. Nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pagrindu įregistruotų vandentiekio tinklų ir įrenginių apsaugos zonos (XLIX), lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų apsaugos zonos (XLIX). Iki pareiškimo teismui pateikimo dienos antstoliui nebuvo pateikti jokie kiti įrodymai, jog vykdomasis raštas yra įvykdytas.

Suinteresuotas asmuo A. P. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su antstolio pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti (t. 1, b. l. 10–16). Nurodė, kad sutartį su I. L. dėl gyvenamosios paskirties žemės sklypo pirkimo savo šeimos interesų, t. y. gyvenamojo namo statybai, tenkinimo sudarė dar 2014 m. rugsėjo 10 d., o apie savo reikalavimą vykdyti įsipareigojimą įvesti sutartyje aptartas inžinerines komunikacijas informavo I. L. dar 2015 m. lapkričio 10 d. pretenzija. Nuo minėtos pretenzijos beveik penkis metus I. L. neatliko jokių aktyvesnių veiksmų sutartinei prievolei įvykdyti. Paaiškino, kad I. L. yra nekilnojamojo turto vystytoja – verslininkė, kadangi ji savo sklypą padalino į 25 atskirus sklypus, kuriuos pardavinėja ir gauna dideles pajamas. Suinteresuotas asmuo A. P. už savo sklypą sumokėjo 31 858,20 Eur. Teisminių nagrinėjimų metu I. L. teigė, kad ji inžinerinių komunikacijų neįveda, nes jos rangovai H. S. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Perkūno plaktukas“ neužbaigia rangos darbų, neatlieka bandymų ir nesiima veiksmų pripažinti šių inžinerinių tinklų statybą baigta ir tinkama naudoti. Teisminiuose procesuose dalyvavęs trečiasis asmuo rangovas H. S. patvirtino, jog tam, kad komunikacijos tinklai būtų įvesti, pakaktų dviejų mėnesių termino tuo atveju, jei I. L. su juo atsiskaitytų už atliktus rangos darbus. Trečiojo asmens UAB „Perkūno plaktukas“ atstovas advokatas G. D. taip pat patvirtino, kad jiems užtektų vieno mėnesio termino, kad darbai būtų atlikti, tačiau taip pat su sąlyga, kad I. L. atsiskaitys už darbus. Akivaizdu, kad visos šios situacijos problema – I. L. nenoras atsiskaityti su jos pasamdytais rangovais. Tą pripažino ir Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-11-221/2019, kuriuo rangovui H. S. priteisė iš I. L. 26 456,85 Eur skolą už atliktus darbus, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. sausio 22 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Situacija su kitu rangovu UAB „Perkūno plaktukas“ A. P. nėra žinoma. Minėto Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo 2.8 punkte buvo konstatuota, kad atsakovė I. L. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodo, jog aplinkybę, kad ieškovo atliktų darbų rezultatu negalima naudotis, patvirtina UAB „Perkūno plaktukas“ 2016 m. balandžio 26 d. pretenzija atsakovei, kurioje nurodoma, kad UAB „Perkūno plaktukas“ negali įvykdyti 2014 m. rugpjūčio 5 d. sudarytos sutarties Nr. 5, kuria įsipareigojo atlikti vandentiekio, ūkio, buities ir lietaus tinklų tiesimo darbus pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. balandžio 4 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), nes ieškovas nebaigė vykdyti savo rangos darbų dalies. Taigi I. L. 2019 m. rugsėjo 26 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje laikėsi pozicijos ir įrodinėjo, kad rangovo H. S. įrengtomis inžinerinėmis komunikacijomis – vandentiekio, ūkio, buities ir lietaus tinklais naudotis negalima, tuo tarpu antstoliui teiktuose pareiškimuose jau teigia priešingai. Akivaizdu, kad I. L. nesąžiningai ir siekdama vien sau palankių rezultatų skirtinguose procesuose dėsto skirtingas aplinkybes ir bando suklaidinti teismą ir antstolį. Tikrovės neatitinkančias aplinkybes, t. y., kad I. L. jau yra įgyvendinusi savo prievolę natūra ir įvedusi inžinerines komunikacijas, reiškė ir nagrinėjamose civilinėse bylose, tačiau tiek 2017 m. kovo 17 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-699-615-2017, tiek 2017 m. rugsėjo 1 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1549-638/2017, tiek ir 2018 m. birželio 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6553-950/2018 šie argumentai buvo atmesti ir konstatuota, kad sutartinės prievolės I. L. nėra įvykdžiusi. I. L. buvo pradėjusi įgyvendinti savo sutartinę prievolę natūra – įvesti komunikacijas iki A. P. žemės sklypo ribos, t. y. 2013 m. birželio 19 d. ir 2014 m. balandžio 4 d. Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių administracijų jai buvo išduoti leidimai statyti naujus statinius (Nuotekų šalinimo ir surinkimo tinklus; Vandentiekio tinklus; Skirstomuosius tinklus ir kt.) Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), komunikacijų įrengimo darbams atlikti ji pasamdė rangovus (UAB „Perkūno plaktukas“, E. P. ir H. S.), tačiau į nagrinėjamas civilines bylas ir į vykdomąją bylą nebuvo pateikta jokių faktinių duomenų, kad komunikacijų įrengimo darbai yra užbaigti, t. y. tokios komunikacijos faktiškai yra įrengtos iki A. P. žemės sklypo ribos, kad komunikacijų statyba teisiškai yra baigta ir jos pripažintos tinkamomis naudoti bei kad A. P. bet kuriuo metu gali prie jų teisėtai prisijungti, jomis naudotis bei gauti per jas paslaugas iš jų teikėjų.

Suinteresuoto asmens A. P. atstovas teismo posėdžio metu atsakinėdamas į klausimus nurodė, kad jo atstovaujamasis yra išsivedžiojęs tinklus savo sklype, kad juos būtų galima prijungti prie bendros sistemos. Iš kur gauna geriamąjį vandenį ir kaip nukanalizuoja fekalijas ir lietaus vandenį advokato padėjėjas atsakyti negalėjo, apie atstovaujamojo gyvenamąją vietą nurodė, jog atstovavimo sutartyje jo gyvenamoji vieta nurodyta ne ginčo objekte, o bute, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje.

Suinteresuotas asmuo I. L. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Suinteresuoto asmens I. L. atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog teismo sprendimas I. L. yra įvykdytas, I. L. komunikacijas iki A. P. sklypo ribos yra atvedusi. Sprendimu I. L. nebuvo įpareigota komunikacijų tinklus įregistruoti viešajame registre, atvestais tinklais A. P. nuo 2016 m. iki šiol faktiškai naudojasi, todėl turi būti laikoma, kad teismo sprendimas yra įvykdytas, atitinkamai antstolio pareiškimas turėtų būti atmestas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

prašymas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad antstolis R. B. 2018 m. kovo 23 d. patvarkymu Nr. S-18-85-2344 priėmė vykdyti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-699-615/2017, kuriuo I. L. įpareigota per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2017 m. rugsėjo 1 d.) įvykdyti 2014 m. rugsėjo 10 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu prisiimtą sutartinę prievolę natūra – įvesti vandens, lietaus ir fekalinių nuotekų komunikacijas iki žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribos, I. L. neįvykdžius nurodyto įpareigojimo, skirti I. L. 50,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti teismo sprendimą, A. P. naudai. Antstolis I. L. 2018 m. kovo 23 d. išsiuntė pranešimą, kuriame nurodė, kad pradedami priverstinio vykdymo veiksmai, išieškant vykdymo išlaidas. 2019 m. sausio 11 d. I. L. antstoliui pateikė pranešimą, kuriuo ji teigė, jog pagal 2014 m. rugsėjo 10 d. pirkimo – pardavimo sutarties 6.16 punkte numatytus įsipareigojimus yra pilnai įvykdžiusi, t. y. iki sklypo ribos įvedusi elektros, vandens, lietaus ir fekalines nuotekų komunikacijas. Antstolis 2020 m. birželio 30 d. patvarkymu dėl vykdymo veiksmų Nr. S-295 nustatė, jog Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. vykdomasis raštas Nr. e2-699-615/2017 nėra įvykdytas. 2020 m. kovo 6 d. I. L. antstoliui pateikė raštą, nurodydama, kad A. P. prie jos lėšomis įrengtų komunikacijų yra prisijungęs ir eksploatuoja savo gyvenamąjį namą, todėl jis realiai nepatiria jokių nuostolių. Prašė antstolio konstatuoti šias aplinkybes. Antstolis 2020 m. liepos 13 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-307, kuriuo nustatė, kad įpareigojimas yra neįvykdytas ir kreipėsi į teismą dėl baudos skolininkei skyrimo.

I. L. teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, tačiau jos prašymas nebuvo teismo tenkintas. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. eA2-433-1087/2021, nurodoma, kad pareiškėja nėra pateikusi jokio įrodymo, kad ji teismo sprendimą įvykdė, t. y., kad inžineriniai tinklai yra nutiesti, įteisinti, ieškovas prie jų yra prisijungęs ir jam komunalinių paslaugų teikėjas realiai teikia atitinkamas paslaugas. Civilinėje byloje esanti uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ pažyma patvirtina, kad ši įstaiga neturi duomenų apie I. L. statomų tinklų užbaigimą ir jų perdavimą, taip pat nurodoma, kad ši įstaiga vandens tiekimo paslaugų (duomenys neskelbtini), neteikia (t. 2, b. l. 3). Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. eA2-650-259/2021, nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad po 2014 m. rugsėjo 10 d. pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ar po Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimo priėmimo ir iki šiol, I. L. būtų įvykdžiusi sutartinę ir teismo sprendimu įtvirtintą prievolę įversti vandens, lietaus ir fekalinių nuotekų komunikacijas iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos. Kauno apygardos teismas atkreipė dėmesį, jog išnagrinėtoje byloje Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 17 d. sprendimu I. L. įpareigojo inžinerinius tinklus iki A. P. sklypo ribos įrengti (nutiesti, įteisinti) tam, kad ieškovas teisėtai prie jų prisijungtų, o prisijungęs, iš komunalinių paslaugų teikėjų realiai gautų sudarytų sutarčių pagrindu atitinkamas paslaugas (Nutarties 24 punktas). Prie bylos prijungtame iš uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ gautame el. laiške nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) inžineriniai tinklai nuosavybės teise priklauso I. L., ji ne kartą buvo informuota apie tai, kad (duomenys neskelbtini) kvartale vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai pakloti nesilaikant reikalavimų, kurie privalomi naujai pastatytų tinklų pridavimui ir paruošimui eksploatacijai, todėl iki šiol nėra prijungti prie veikiančių UAB „Kauno vandenys“ tinklų. Ji buvo informuota ir apie tai, kad pašalinus trūkumus būtų galimybė kvartalo gyventojus prijungti prie esamų komunikacijų ir su jais sudaryti sutartis (t. 2, b. l. 7).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 273 straipsnio 3 dalį, jeigu atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tik jis pats, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Taigi už tokio sprendimo nevykdymą skolininkui gali būti skiriama bauda, kurią teismas pagal CPK 273 straipsnio 3 dalį turi nurodyti sprendime dėl ginčo esmės.

Nagrinėjamu atveju būtent šios normos pagrindu Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-699-615/2017 nusprendė įpareigoti atsakovę I. L. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti 2014 m. rugsėjo 10 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu prisiimtą sutartinę prievolę natūra – įvesti vandens, lietaus ir fekalinių nuotekų komunikacijas iki žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribos; I. L. neįvykdžius nurodyto įpareigojimo, skirti I. L. 50,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti teismo sprendimą, A. P. naudai. Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl sprendime nurodytų įpareigojimų pagrįstumo klausimas iš naujo nebegali būti vertinamas, nes pagal CPK 18 straipsnio ir 279 straipsnio 4 dalies nuostatas įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas ir jame nustatytos aplinkybės bei patenkinti reikalavimai nebegali būti iš naujo ginčijami. Toks teismo procesinis sprendimas, kuriuo bylos šalis (šiuo atveju – I. L.) įpareigota įvykdyti 2014 m. rugsėjo 10 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu prisiimtą sutartinę prievolę natūra, laikytinas sprendimu, įpareigojančiu skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti tiktai jis pats.

Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Tais atvejais, kai skolininkas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės. Priverstinis tokių sprendimų vykdymas pasireiškia tuo, kad antstolis tikrina sprendimo įvykdymą ir konstatuoja, ar skolininkas įvykdė teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytą įpareigojimą. Jei skolininkas per protingą laiką antstoliui nepateikia įvykdymą patvirtinančių įrodymų, antstoliui atsiranda teisinis pagrindas pripažinti, kad skolininkas įpareigojimo atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, neįvykdė, ir atlikti procesinius veiksmus, nustatytus CPK 771 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m,. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019).

Vykdomojoje byloje Nr. 0085/18/00509 esančiame 2020 m. sausio 23 d. I. L. prašyme (antstolio kontoroje gautas 2020 m. kovo 6 d.) nurodoma, kad A. P. prie jos lėšomis įrengtų komunikacijų yra prisijungęs ir nepatiria jokių nuostolių ji, tačiau skolininkė prie tokio prašymo nepridėjo jokių tokius faktinius duomenis patvirtinančių įrodymų, kad statybos darbai teisės aktų nustatyta tvarka buvo pilnai ir tinkamai atlikti bei priduoti. Nesant minėtų įrodymų, antstolis neprivalėjo vykti į vietą ir nustatinėti tokias faktines aplinkybes. Teismui patikrinus duomenis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje, nenustatyta, kad I. L. savo įsipareigojimus pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimą būtų įvykdžiusi. Be kita ko, aplinkybes, kad I. L. 2017 m. kovo 17 d. teismo sprendimo nėra įvykdžiusi patvirtina ir informacija, gauta iš UAB „Kauno vandenys“, taip pat ir Kauno apylinkės teismo (civilinė byla Nr. eA2-433-1087/2021) ir Kauno apygardos teismo (civilinė byla Nr. eA2-650-259/2021) civilinėje byloje nustatytos aplinkybės

2020 m. birželio 30 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-295, kuriuo nustatė, kad Kauno apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. e2-699-615/2017, išduotas 2018 m. kovo 13 d., dėl įpareigojimo I. L. per 6 mėnesių terminą atlikti veiksmus, nėra įvykdytas. Patvarkymas jame nurodyta tvarka nebuvo apskųstas. Byloje duomenų apie tai, kad skolininkė, vadovaujantis CPK 284 straipsniu, būtų kreipusis į teismą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimo įvykdymo atidėjimo ar jo vykdymo tvarkos pakeitimo, nėra. Šiuo atveju, esant antstolio nustatytai aplinkybei, jog skolininkė neatliko jai teismo sprendimu nurodytų veiksmų (t. y. esant nenuginčytam ir galiojančiam antstolio R. B. 2020 m. birželio 30 d. patvarkymui Nr. S-295), teismas sprendžia, jog yra teisinis pagrindas taikyti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-699-615/2017 nurodytas sprendimo neįvykdymo pasekmes.

Nagrinėjamu atveju antstolis, vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 2 dalimi, prašė taikyti sprendimo numatytas jo neįvykdymo pasekmes – paskirti skolininkei 50,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimo dieną nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2017 m. rugsėjo 1 d.). Teismų praktikoje yra nurodyta, kad CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka sprendžiant klausimą dėl teismo sprendime nurodytų pasekmių taikymo, šis baudos dydis negali būti iš naujo peržiūrėtas (žr. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1560-555/2019; kt.). Vadinasi, šiuo atveju skolininkei skiriamos baudos dydis už teismo sprendimu numatytų įpareigojimų neįvykdymą jau yra nustatytas įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimu.

Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Teismas pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju nustatant laikotarpį, už kurį skolininkei skirtina bauda, turi būti atsižvelgta į proporcingumo principą, bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), taip pat siekiama teisingos išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyros. Antstolis prašo skirti skolininkei baudą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2017 m. rugsėjo 1 d.). Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad nurodytos baudos skaičiavimas už laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nes pagal minėtą sprendimą, teismo sprendimo dalis dėl neturtinių įsipareigojimų įvykdymo turėjo būti įvykdyta iki 2018 m. kovo 1 d. (t. y. „per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo“). Esant minėtoms aplinkybėms, antstolio pareiškimas tenkinamas iš dalies – skolininkei I. L. skirtina 50,00 Eur bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimo dieną, skaičiuojant nuo 2018 m. kovo 1 d., išieškotojo A. P. naudai (CPK 771 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal bendrąją taisyklę dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos tokiose bylose neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Šiuo atveju suinteresuotų asmenų A. P. ir I. L. suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas, A. P. palaikė antstolio pareiškimą, todėl suinteresuotam asmeniui A. P. iš suinteresuoto asmens I. L. priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

Suinteresuotas asmuo A. P. pateikė teismui prašymą priteisti iš I. L. jo turėtas bylinėjimosi išlaidas (1 464,10 Eur), pateikė jo išlaidų dydį patvirtinančius rašytinius įrodymus (t. 1, b. l. 164–167; t. 2, b. l. 9–17): 290,40 Eur už atsiliepimo į antstolio pareiškimą parengimą, 399,30 Eur už atskirojo skundo dėl nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla, parengimą, 145,20 Eur už prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo ir dėl prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas parengimą, 145,20 Eur už pasirengimą 2021 m. balandžio 19 d. teismo posėdžiui, 217,80 Eur už atstovavimą 2021 m. balandžio 19 d. teismo posėdyje, 266,40 Eur už suinteresuoto asmens konsultacijas ir bendravimą su antstoliu (2 val. 45 min. trukmės).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintas rekomendacijas (toliau – Rekomendacijos) maksimalus dydis už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą yra 152,42 Eur suma (1 524,20 Eur × 0,1), o Rekomendacijų 9 punkte numatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma, skaičiuojama valandomis – minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda, Rekomendacijų 5 punkte numatyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Rekomendacijų nurodyto maksimalaus dydžio, įvertinęs aplinkybę, kad bylos nagrinėjimas teismo posėdyje truko 43 min. (suapvalinus – 1 val.), suinteresuoto asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina iš dalies. Be kita ko, prašymas dėl 399,30 Eur bylinėjimosi išlaidų už atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 7 d. nutarties dėl bylos sustabdymo atmestinas, kadangi 2021 m. vasario 4 d. Kauno apygardos tesimo nutartimi pirmos instancijos teismo nutartis palikta nepakeista.

Atitinkamai suinteresuotam asmeniui A. P. iš suinteresuoto asmens I. L. priteistinos šios bylinėjimosi išlaidos: 290,40 Eur už atsiliepimo į antstolio pareiškimą parengimą, 145,20 Eur už prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo ir dėl prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas parengimą, 145,20 Eur už pasirengimą 2021 m. balandžio 19 d. teismo posėdžiui, 266,40 Eur (96,80 Eur + 96,80 Eur + 48,40 Eur +24,40 Eur) už suinteresuoto asmens konsultacijas ir bendravimą su antstoliu, 121,94 Eur už suinteresuoto asmens atstovavimą 2021 m. balandžio 19 d. posėdyje (152,42 Eur × 0,8), iš viso – 847,20 Eur. Likusi prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalis atmestina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 771 straipsnio 6 dalimi, 8 dalimi,

n u t a r i a :

antstolio R. B. pareiškimą tenkinti iš dalies.

Taikyti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-699-615/2017 nurodytas sprendimo neįvykdymo pasekmes – skirti I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50,00 Eur (penkiasdešimties eurų 00 ct) baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimo dieną, skaičiuojant nuo 2018 m. kovo 1 d., išieškotojo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Kitą pareiškimo dalį atmesti.

Priteisti suinteresuotam asmeniui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 847,20 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimt septynių eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Nutarties patvirtintą kopiją siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui R. B. vykdomąją bylą Nr. 0085/18/00509.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja         Rūta Jankauskaitė-Jocė