Administracinė byla Nr. AS-1228-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01507-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8.; 63.1

(S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui O. D. T. dėl administracinio akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas V. D. 2015 m. rugpjūčio 6 d. kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Lazdijų skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 10 d. įsakymą Nr. 4SK-294.

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi netenkino pareiškėjo V. D. prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Grąžino pareiškėjui V. D. 41 Eur žyminį mokestį.

Teismas, vertindamas pareiškėjo skunde nurodytą aplinkybę, jog apie skundžiamą NŽT Lazdijų skyriaus 2015 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. 4SK-294 jis sužinojo 2015 m. liepos 15 d., gavęs NŽT Lazdijų skyriaus 2015 m. liepos 10 d. raštą Nr. 4SD-2966-(14.4.104.) ir prie jo pridėtas dokumentų kopijas, nustatė, kad apie ginčijamą sprendimą pareiškėjas buvo informuotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gegužės 7 d. raštu Nr. 1SS-1051-(8.5.), kuris nebuvo pareiškėjui siunčiamas registruota pašto siunta, todėl apie minėto rašto įteikimą teritorinis skyrius neturi duomenų. 2015 m. rugpjūčio 28 d. teisme gautas NŽT Lazdijų skyriaus 2015 m. rugpjūčio 28 d. raštas Nr. 4SD-3605-(14.4.9.) „Dėl informacijos pateikimo“ bei pridėti dokumentų nuorašai: V. D. 2015 m. kovo 12 d. skundas, 2015 m. birželio 16 d. advokatės R. Gradauskienės prašymas, NŽT Lazdijų skyriaus 2015 m. liepos 10 d. raštas Nr. 4SD-2966-(14.4.104.) ir 2015 m. liepos 13 d. Lietuvos pašto sąrašas Nr. 21-2-22. 2015 m. birželio 16 d. pareiškėjo V. D. atstovės advokatės Rasos Gradauskienės pasirašytame prašyme, adresuotame NŽT Lazdijų skyriui, nurodoma, jog „Šalia V. D. valdomo žemės sklypo, skl. Nr. 374-3, esančio (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas ir VĮ Registrų centre įregistruotas Lietuvos Respublikos vardu žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio ribos nesutampa su faktiškai naudojamomis V. D. žemės sklypo ribomis.“ Atsižvelgiant į tai, daryta išvada, kad pareiškėjo atstovė advokatė Rasa Gradauskienė, rašydama minėtą raštą NŽT Lazdijų skyriui, jau žinojo apie ginčo žemės sklypo įregistravimo pagrindą, t. y. ginčijamą 2015 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. 4SK-294. Iš pareiškėjo atstovės 2015 m. birželio 16 d. kreipimosi į NZT Lazdijų skyrių nustatyta, kad pareiškėjui apie priimtą ginčijamą sprendimą jau tada buvo žinoma, todėl teismas pareiškėjo sužinojimo apie galimą jo teisių pažeidimą momentu laikė 2015 m. birželio 16 d. Nustatęs, kad skundas teismui pateiktas 2015 m. rugpjūčio 5 d. (teisme gautas 2015 m. rugpjūčio 6 d.), teismas vertino, kad jis paduotas praleidus terminą.

Teismas pažymėjo, kad netgi į Lazdijų rajono apylinkės teismą pareiškėjas jau kreipėsi pavėluotai. Teismas akcentavo, kad pareiškėją atstovauja atstovė advokatė Rasa Gradauskienė (2015 m. birželio 3 d. atstovavimo sutartis). Kadangi pareiškėjas naudojasi kvalifikuoto teisės specialisto pagalba, todėl elgiantis pakankamai apdairiai ir rūpestingai, turėjo galimybę išsiaiškinti ir tinkamai realizuoti savo teisę kreiptis į teismą. Pripažinta, kad pareiškėjas neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią skundo ginčo išsprendimą, uždelsė paduoti skundą teismui ir tokiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes. Toks pareiškėjo elgesys, juo labiau, jog veikė atstovaujamas profesionalaus teisininko - advokato, sudaro pagrindą pripažinti, jog skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl subjektyvių priežasčių, dėl kurių jis negali būti atnaujintas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnis).

III.

Pareiškėjas V. D. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir administracinę bylą perduoti nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjas prašo prijungti prie bylos Kadastro žemėlapio ištrauką, nekilnojamojo turto registro  išrašus.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas klaidingai nustatė ginčijamo akto apskundimo teismui termino pradžios datą. Paaiškina, kad 2015 m. vasario 3 d. kreipėsi į Lazdijų savivaldybės merą, prašydamas išsiaiškinti dėl geodezinių matavimų, atliekamų šalia pareiškėjo sklypo. Panašią užklausą pateikė NŽT Lazdijų skyriui, kuris 2015 m. vasario 27 d. raštu informavo pareiškėją, kad kadastriniai matavimai atliekami nepažeidžiant sklypų ribų, apie tai, kad yra rengiamasi priimti administracinį aktą dėl žemės sklypo ribų patvirtinimo rašte nebuvo nurodoma. Apie ginčijamą sprendimą pareiškėjas teigia sužinojęs iš matininko, į kurį kreipėsi dėl matavimų atlikimo. Sutartis su advokate buvo sudaryta 2015 m. birželio 3 d. Gavusi iš pareiškėjo jo turimus dokumentus, advokatė patikrino viešųjų registrų duomenis, tačiau jie nebuvo pakankamai informatyvūs, kad galima būtų spręsti apie tai, kada, kokiam naudotojui, kokių ribų žemės sklypas buvo suformuotas ir kokio administracinio akto pagrindu. Nurodo, kad užklausos turinys patvirtina, jog pareiškėjui ir jo atstovei nebuvo žinoma apie priimtą administracinį aktą. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju net pats administracinis aktas yra neinformatyvus, kadangi tik iš žemės sklypo plano galima spręsti apie pareiškėjo teisių pažeidimą. Teismo išvada apie pareiškėjo sužinojimo apie ginčijamą aktą momentą grindžiama prielaidomis ir spėjimais, o ne objektyviais bylos duomenimis. Remiasi teismo praktika, suformuota administracinėje byloje Nr. eAS-627-556/2015. Mano, kad teismas formaliai sprendė termino atnaujinimo klausimą, nesivadovavo sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, netinkamai įvertino faktines aplinkybes, todėl teismo nutartis naikintina.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas atskirąjį skundą atmesti. Atsakovas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu. Mano, kad netinkamas suvokimas ir nemokėjimas pasinaudoti viešajame registre esančiais duomenimis negali būti vertinama kaip objektyvios aplinkybės, lėmusios netinkamą suvokimą dėl ginčijamo žemės sklypo ir jo registracijos viešajame registre. Vertina, kad nagrinėjamu atveju suvokti savo teisės pažeidimą pakanka sužinoti apie patį aktą, t. y. esminius šio akto turinį sudarančius elementus – aktą priėmusią instituciją, priėmimo datą, aktu nustatomas teises ir pareigas. Pažymi, kad akto neturėjimas nekliudo kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynybos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo V. D. skundą, kadangi praleistas apskundimo terminas, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Aiškindamas pastarąją nuostatą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (pvz., 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčijamas aktas nebuvo priimtas pareiškėjo atžvilgiu, todėl neturėjo būti jam įteiktas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčijamas administracinis aktas pareiškėjui buvo įteiktas 2015 m. liepos 15 d., tačiau pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjui (jo atstovei advokatei R. Gradauskienei) jau 2015 m. birželio 16 d. buvo žinoma, kad toks sprendimas, t. y. Lazdijų skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 10 d. įsakymas Nr. 4SK-294 yra priimtas, todėl teismas vertino, kad skundas dėl šio įsakymo teismui pateiktas praleidus įstatyme nustatytą vieno mėnesio terminą. Tokią išvadą teismas darė atsižvelgdamas į tai, kad 2015 m. birželio 16 d. pareiškėjo V. D. atstovės advokatės Rasos Gradauskienės pasirašytame prašyme, adresuotame NŽT Lazdijų skyriui, nurodoma, jog „Šalia V. D. valdomo žemės sklypo, skl. Nr. 374-3, esančio (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas ir VĮ Registrų centre įregistruotas Lietuvos Respublikos vardu žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio ribos nesutampa su faktiškai naudojamomis V. D. žemės sklypo ribomis.“

Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka ir mano, kad pirmosios instancijos teismas formaliai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo teisės kreiptis į teismą eigos pradžia negali būti siejama su informacijos apie įregistruotą žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) gavimu iš Registrų centro, kadangi Registrų centro išraše nėra nurodyti esminiai ginčijamo individualaus administracinio akto elementai, t. y. tai yra šio akto esmė, juo nustatytos teisės ir pareigos, teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Iš Registrų centro išrašo turinio pareiškėjas (jo atstovė) negalėjo spręsti apie konkretų savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, taigi negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisės į gynybą. Pareiškėjas negalėjo žinoti, kokia apimtimi turi gintis, dėl kokių faktų jam reiktų teikti įrodymus siekiant užginčyti Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą.

Bylos duomenys patvirtina, kad atstovavimo sutartis tarp pareiškėjo ir advokatės Rasos Gradauskienės buvo sudaryta 2015 m. birželio 3 d. Atstovė, siekdama išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su greta pareiškėjo naudojamo žemės sklypo formuojamu nauju sklypu, kreipėsi į Registrų centrą, o susipažinusi su Registrų centro duomenimis, nedelsdama kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, prašydama pateikti gretimo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą. Atsakymas į prašymą kartu su ginčijamu aktu advokatei buvo pateiktas 2015 m. liepos 10 d. Tarnybos Lazdijų skyriaus raštu. Jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas ar jo atstovė anksčiau sužinojo apie ginčijamo akto turinį, tame tarpe ir duomenų apie NŽT 2015 m. gegužės 7 d. rašto Nr. 1SS-1051-(8.5.) išsiuntimą ir įteikimą pareiškėjui, byloje nėra, todėl teismas vertina, kad pareiškėjas nepraleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto skundo padavimo termino.  

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė skundo priėmimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas, teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis naikintina perduodant skundo priėmimo klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo V. D. atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartį panaikinti ir perduoti šiam teismui iš naujo spręsti pareiškėjo V. D. skundo priėmimo klausimą.

Nutartis neskundžiama.