Civilinė byla Nr. e2-304-918/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21228-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1, 3.2.3.8

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 20 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė,

sekretoriaujant Alinai Stabinskaitei,

dalyvaujant ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovui V. P.,

atsakovei R. M.,

atsakovės atstovui advokato padėjėjui Beniui Brazaičiui,

trečiojo asmens MB „ES domus“ atstovui G. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu (naudojant ZOOM platformą) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį atsakovei R. M. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys MB „ES domus“, GIGABLD OU.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės R. M. 1 130,00 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 25,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

2.       Ieškovė procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, patikslintame ieškinyje, dublike) nurodė, kad 2016 m. liepos 13 d. vandeniu buvo aplietos patalpos (duomenys neskelbtini). Patalpos buvo aplietos iš aukščiau esančio buto (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas Verslo civilinės atsakomybės draudimu pas ieškovę, draudėjas 1Home Group AS. Ieškovė, kompensuodama dėl 2016 m. liepos 13 d. apliejimo nukentėjusiems padarytus nuostolius, Verso civilinės atsakomybės draudimo pagrindu išmokėjo 1 130,00 Eur dydžio draudimo išmoką, kuri buvo apskaičiuota pagal ieškovės sudarytą lokalinę sąmatą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu D1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtintą „Sistela“ programa sąmatoms sudaryti. Taikant regresinį reikalavimą nusidėvėjimas medžiagoms nebuvo skaičiuotas, kadangi remontas bute buvo atliktas 2016 m. birželio mėnesį, t. y. mėnesį iki įvykio. Pagal turimą bylos administravimo medžiagą, bute (duomenys neskelbtini), įvykio metu buvo atliekami remonto darbai. Patalpų savininkas 1Home Group AS remonto darbams atlikti nusamdė rangovą GIGABLD OU (buvęs pavadinimas Loov Ehitus OU), kuris perleido remonto darbus atlikti subrangovei R. M., kurios darbuotojai faktiškai atlikto remonto darbus (duomenys neskelbtini). 2016 m. liepos 13 d. buto (duomenys neskelbtini), savininko atstovas, atvykęs į remontuojamas patalpas pastebėjo, jog butas yra apgadintas tyčiniais veiksmais. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01-63667-16 nustatyta, jog įvykio metu bute (duomenys neskelbtini), remonto darbus atliko atsakovės R. M. pasamdyti darbuotojai, kurie piktybiškai suniokojo naujai suremontuotą butą. Ieškovė pažymi, jog dėl minėto įvykusio buto sugadinimo buvo aplietos žemiau esančios patalpos. Rangovas GIGABLD OU (buvęs pavadinimas Loov Ehitus OU) pats darbų neatliko, o 2016 m. kovo 7 d. sudarė buto (duomenys neskelbtini), remonto darbų sutartį su atsakove R. M., minėto buto raktai buvo perduoti atsakovei, kuri rangos darbų atlikimo metu, įskaitant 2016 m. liepos mėnesį, kai buvo padaryta žala, faktiškai valdė šį butą (vykdė rangos darbus, buvo atsakinga už jai patikėtą turtą). Iki žalos padarymo atsakovė nebuvo pridavusi darbų, ir nebuvo pasirašytas darbų priėmimo aktas, buto savininkui nebuvo grąžinti buto raktai, t. y. šis objektas buvo rangovės R. M. ir jos kontrahentų žinioje. Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01-63667-16 pateikti duomenys, jog remonto darbus atliko N. J., P. Ž.s, A. M., su kuriasi buvo sudaryta žodinė darbų atlikimo sutartis, kitus remonto darbus atliko atsakovės įmonės darbuotojai; rangos darbus vykdę asmenys buto raktus palikdavo po durų kilimėliu; atsakovės darbų vykdytojas R. M. nemokėjo atlyginimo darbus atlikusiems asmenims, bei dėl to buvo grasinama sugadinti patalpas; bute (duomenys neskelbtini) dažnai buvo girtaujama ir triukšmaujama. Rangovas neperdavė raktų konkrečiam asmeniui, o raktai buvo paliekami po durų kilimėliu, tokiu būdu buvo sudarytos sąlygos nekontroliuojamai patekti į patalpas ir nėra galimybės nustatyti, kuris asmuo buvo patalpose žalos padarymo metu, nes nėra įrodymų, kas paskutinis iki žalos padarymo turėjo raktus. Atsakovės ir GIGABLD OU (buvęs pavadinimas Loov Ehitus OU) 2016 m. kovo 7 d. sudarytoje remonto darbų atlikimo sutartyje numatyta, kad R. M. atsakinga už jos subrangovų veiksmus, t. y. ji turėjo teisę pavesti atlikti darbus tretiesiems asmenims, bet už šių asmenų kontrolę, jų veiksmų, darbų kokybę liko atsakinga R. M., šios rizikos ji negali perkelti darbų užsakovui ar pirmajam rangovui. R. M. pasirinkusi nemokų ir nepatikimą darbų vykdytoją prisiėmė su tuo susijusią riziką. Jei ieškovė arba 1Home Group AS turėtų reikalavimo teisę tik į GIGABLD OU, rangovė R. M. ir kiti subrangovai išvengtų atsakomybės, nes GIGABLD OU šiuo metu veiklos nevykdo, į siunčiamus laiškus neatsako. Ieškovė apie sugadintas ir vandeniu aplietas patalpas sužinojo 2016 m. liepos 13 d., ieškinys teismui pateiktas 2019 m. liepos 15 d. (pirmadienį), ieškinio senatis nėra suėjusi. Ieškinys teikiamas ne dėl draudėjo turto sugadinimo, o dėl trečiajam asmeniui – buto (duomenys neskelbtini) – savininkui sumokėtos žalos atlyginimo išreikalavimo iš atsakingo asmens. Ieškovė išmokėjo draudimo išmoką 1Home Group AS civilinės atsakomybės sutarties pagrindu, ieškovė perėmė draudėjo prievolę atlyginti nuostolius. Dėl draudėjo turto sugadinimo 3 metų senaties terminas prasidėjo 2016 m. liepos 13 d., o dėl trečiajam asmeniui padarytos žalos draudėjas ir ieškovė 2016 m. liepos 13 d. neturėjo reikalavimo teisės. Po to, kai trečiajam asmeniui buvo atlyginta žala, žalą atlyginęs asmuo įgijo teisę regreso tvarka išreikalauti išmokėtas sumas iš atsakingo asmens bei senaties terminas prasidėjo tada, kai buvo įvykdyta pagrindinė prievolė, t. y. 2016 m. spalio 26 d. (duomenys neskelbtini), buto savininkei V. R. nuostolius turėjo atlyginti (duomenys neskelbtini), buto savininkas, kurio civilinę atsakomybę buvo apdraudusi ieškovė. Ieškovės vertinimu, atsakovės pateikta paslaugų teikimo sutartis, pasirašyta su MB „ES domus“, yra apsimestinis sandoris. Tik inicijavus teisminę bylą, atsakovė nurodė apie subrangos sutartį su MB „ES Domus“, tačiau iki bylos iškėlimo atsakovė tvirtino, kad ji kaip subrangovė atliko remonto darbus. Be to, ieškovei kelia abejonių subrangos sutartyje nurodyta data ir tai, kad atsakovė 2016 m. nusprendė subrangos darbus pavesti atlikti MB „ES Domus“, kurioje nedirbo nei vienas darbuotojas ir kuri VĮ Registrų centre kelis metus neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų. MB „ES Domus“ vardu subrangos sutartį pasirašė G. M. Atsakovės ir GIGABLD OU 2016 m. kovo 7 d. subrangos sutartyje atsakovės atstovu nurodytas G. M., o atsakovės kontaktinis adresas (duomenys neskelbtini). Tokį patį kontaktinį adresą nurodo ir MB „ES Domus“, o tai, pasak ieškovės, reiškia, kad du skirtingi subjektai faktiškai veikia bendrai, turi tuos pačius kontaktinius duomenis, ir atsakovei adresuotus laiškus gauna MB „ES Domus“, ir atvirkščiai, MB „ES Domus“ adresuotus laiškus gauna atsakovė. Abejonių kelia ir tai, kad subrangovas su fiziniais asmenimis sudarė ne rašytines, o žodines rangos sutartis, bet atsakovė ir G. M. pasirašė rašytinę sutartį. Ieškovės vertinimu, atsakovės pateikta subrangos sutartis su MB „ES Domus“ sudaryta tuo tikslu, kad atsakovė išvengtų prievolių kreditoriams. MB „ES Domus“ yra ribotos turtinės atsakomybės įmonė, kuri neteikia deklaracijų apie gaunamas pajamas, ir, tikėtina, kad neturi jokio turto. Sprendžiant dėl priežastinio ryšio su padaryta žala klausimus, svarbios aplinkybės, jog darbus atlikęs asmuo davė parodymus, kad (duomenys neskelbtini), buto raktus palikdavo po durų kilimėliu, t. y. tokiu būdu buvo sudarytos sąlygos nekontroliuojamai patekti į patalpas, bei, kadangi subrangovas neperdavė buto raktų konkrečiam asmeniui, policija negalėjo nustatyti, kuris asmuo buvo patalpose žalos padarymo metu.

3.       Teismo posėdyje ieškovės atstovas V. P. ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti, paaiškino procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes. Papildomai pažymėjo, kad teisinį santykį kvalifikuoti ir parinkti taikytiną teisės normą turi teismas, netinkamas teisės normos nurodymas procesiniuose negali būti pagrindu ieškinį atmesti.

4.       Atsakovė procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį, atsiliepime į patikslintą ieškinį, triplike) su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad nors ieškinys nėra datuotas, tačiau iš ant ieškinio esančio įrašo galima matyti, kad ieškinys ieškovės atstovo buvo pasirašytas ir teismui pateiktas 2019 m. liepos 15 d., t. y. praėjus daugiau nei trejiems metams po patalpos (duomenys neskelbtini), užliejimo, t. y., praėjus ir daugiau nei trejiems metams nuo žalos padarymo momento. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė žalą patyrė 2016 m. liepos 13 d. įvykusio patalpų (duomenys neskelbtini), užpylimo, tačiau ieškovė ieškinį dėl žalos atlyginimo Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė 2019 m. liepos 15 d. Ieškovė praleido trijų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos priteisimo, todėl atsakovė prašo taikyti ieškinio senaties institutą ir ieškinį atmesti. Patalpų (duomenys neskelbtini), savininkas yra 1Home Group AS, todėl vadovaujantis CK 6.266 str. 1 d., jeigu būtų nustatytas, kad patalpų (duomenys neskelbtini), užliejimas įvyko tikrai iš patalpų (duomenys neskelbtini), būtent patalpų savininkas 1Home Group AS galėtų būti atsakovu šioje byloje ir tik jis galėtų būti traukiamas civilinėn atsakomybėn. Atsakovė nėra patalpų (duomenys neskelbtini) savininkė ar valdytoja, todėl už šių patalpų padarytą žalą svetimam turtui negali būti atsakinga. Be to, atsakovė faktiškai rangos darbų patalpose (duomenys neskelbtini), nevykdė, kadangi po to, kai sudarė rangos sutartį su patalpų savininko 1Home Group AS pasamdytu rangovu GIGABLD OU (buvęs pavadinimas Loov Ehitus OU), atsakovė dėl rangos darbų vykdymo patalpose (duomenys neskelbtini), sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. 16/03-24 su MB „ES Domus“, kurios darbuotojai faktiškai ir vykdė rangos darbus patalpose (duomenys neskelbtini). Atsakovės manymu, ieškinį dėl žalos atlyginimo ieškovė turėjo reikšti ne atsakovei, o MB „ES Domus“. Ieškinyje konkrečiai neįvardinta, kokius neteisėtus veiksmus atsakovė atliko ir koks priežastinis ryšys egzistuoja tarp jos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Atsakovės manymu, ieškinys yra deklaratyvaus pobūdžio, civilinės atsakomybės sąlygos neįrodytos. Ieškovės į bylą pateikta sąmata nepagrindžia, kad patalpos (duomenys neskelbtini), buvo aplietos iš patalpų (duomenys neskelbtini), dėl kokių priežasčių užliejimas įvyko ir kas buvo užliejimo šaltinis bei priežastis, koks asmuo atsakingas už užliejimą. Atsakovės manymu, ieškovės teiginiai dėl atsakovės ir MB „ES Domus“ sudarytos sutarties, t. y. neva sutarti yra sudaryta tik dėl akių, neįrodyti. Tai, kad sutartis buvo sudaryta būtent 2016 m. kovo 24 d., patvirtina ir pačios ieškovės į bylą pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje matyti, kad G. M., veikiantis MB „ES Domus“ vardu, kaip atsakovės subrangovas vykdė rangos darbus 1Home Group AS priklausančiame bute. Ieškovės keliamos abejonės dėl atsakovės ir MB „ES Domus“ sudarytos subrangos sutarties vykdymo šioje byloje yra nepagrįstos ir nesudarančios jokio pagrindo spręsti, kad tarp atsakovės ir MB „ES Domus“ sudaryta subrangos sutartis realiai nebuvo vykdoma. Į bylą pateikta atsakovės ir MB „ES Domus“ sudaryta subrangos sutartis nėra ginčijama ir teismo sprendimu nėra pripažinta negaliojančia, todėl ji laikytina pagrįstu ir patikimu rašytiniu įrodymu, patvirtinančiu, kad atsakovė rangos darbus subrangos sutarties pagrindu buvo pavedusi atlikti MB „ES Domus“. Atsakovė pažymi, kad jokių pareigų nepažeidė, nes atsakovės ir 1Home Group AS jokie sutartiniai santykiai nesiejo, todėl ieškovė negalėjo įgyti ir neįgijo jokios teisės į atsakovę dėl žalos atlyginimo, kadangi teisės reikšti pretenzijų atsakovei neturėjo 1Home Group AS. Be to, 1Home Group AS rangos sutartį buvo sudaręs su GIGABLD OU (buvęs pavadinimas Loov Ehitus OU), todėl ieškovei manant, kad žalą patyrė dėl rangovo neteisėtų veiksmų, pažeidžiant rangos sutarties ar civilinio kodekso ir Statybos įstatymo nuostatas, dėl tokių galimų pažeidimų pretenzijos iš ieškovės pusės gali būti reiškiamos tik GIGABLD OU (buvęs pavadinimas Loov Ehitus OU). Atsakovė nėra atsakinga už žalą, nes atsakovė buto raktus buvo perdavusi MB „ES Domus“. Atsakovės manymu, ieškovės į bylą pateiktos nuotraukos nepatvirtina ir neįrodo aplinkybių, kad atsakovė būtų užliejusi žemiau esantį butą, apskritai, iš pateiktų nuotraukų negalima suprasti, koks kiekis vandens ir dėl kokių priežasčių atsirado 1Home Group AS priklausančiame bute. Iš byloje esančių nuotraukų, o taip pat ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad žala 1Home Group AS priklausančiam butui, o galimai ir žemiau esančiam butui, buvo padaryta dėl nenustatytų asmenų nusikalstamų veiksmų už kurių padarymą atsakovė nėra atsakinga. Ieškovė šiuo metu reikšti netiesioginio ieškinio atsakovei GIGABLD OU (buvęs pavadinimas Loov Ehitus OU) vardu neturi jokio teisinio pagrindo, kadangi ieškovė neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į GIGABLD OU (buvęs pavadinimas Loov Ehitus OU).

5.       Teismo posėdyje atsakovė R. M. ir jos atstovas advokato padėjėjas Benius Brazaitis su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas, palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą argumentaciją, paaiškino nurodytas aplinkybes. Atsakovė ir jos atstovas teismo posėdyje akcentavo, kad remonto darbus bute organizavo ne atsakovė, o MB „ES domus“ ir jos vadovas G. M. G. M. yra atsakovės sutuoktinis. Įprasta praktika, kad atsakovė darbams atlikti pasitelkia MB „ES domus“. Pagal 2016 m. kovo 24 d. paslaugų teikimo sutartį atsiskaitymas neįvyko, nes remonto darbai nebuvo baigti, taip pat generalinis rangovas nemokėjo ir atsakovei.

6.       Trečiasis asmuo MB „ES Domus“  teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė.  

7.       Teismo posėdžio metu MB „ES Domus“ atstovas G. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad nuo 2016 metų MB „ES Domus“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma , už tai atsakinga buhalterė. Iš įmonės sąskaitos buvo vykdomi atsiskaitymai už medžiagas, komandiruotes. MB „ES Domus“ už bute (duomenys neskelbtini), darytus darbus nėra išrašiusi nei vienos sąskaitos faktūros, buvo mokami grynieji pinigai pagal pinigų pajamų orderį, nebuvo poreikio per banką mokėti atlyginimus, nes buhalteriškai tai yra leidžiama. Su darbuotojais buvo sudaryta rašytinė paslaugų sutartis. 2016 metais iš MB „ES Domus“ atsiskaitomosios sąskaitos jokie atsiskaitymai nebuvo vykdomi. Nurodė, kad darbus bute (duomenys neskelbtini), atliko MB „ES Domus“ pasitelkti asmenys. G. M. pažymėjo, kad estų įmonės darbuotojai turėjo buto raktus, galėjo bet kada įeiti į butą. Vanduo galėjo išsilieti dėl santechnikų klaidos, MB „ES domus“ santechnikos darbų neatliko, juos atliko Estijos įmonės pasitelkti asmenys. MB „ES domus“ vadovui neaišku, kaip buvo apskaičiuotas žalos dydis.

8.       Trečiasis asmuo GIGABLD OU (buvęs pavadinimas Loov Ehitus OU) per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, trečiojo asmens atstovai į teismo posėdį neatvyko.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

9.       2015 m. spalio 6 d. tarp ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ir 1Home Group AS buvo sudaryta Verslo civilinės atsakomybės draudimas (el. b. 1 t. 16 l.).

10.       Iš 2019 m. rugpjūčio 14 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso 1Home Group AS (el. b. 1 t. 58-59 l.).Iš 2006 m. lapkričio 14 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso V. R. (el. b. 1 t. 103 l.).

11.       2016 m. vasario 15 d. tarp 1Home Group AS ir GIGABLD OU (buvęs pavadinimas Loov Ehitus OU) sudaryta Buto projekto sutartis, iš kurios matyti, kad 1Home Group AS įsipareigojo atlikti renovacijos darbus bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t. 34-35 l.). 2016 m. kovo 7 d. tarp GIGABLD OU (buvęs pavadinimas Loov Ehitus OU) ir R. M., veikiančios pagal individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta sutartis Nr. 110316-2, pagal kurią GIGABLD OU užsakė, o R. M. įsipareigojo vykdyti, vadovaudamasi sutarties sąlygomis buto, esančio (duomenys neskelbtini), kosmetinį remontą pagal lokalinę sąmatą Nr. 1 (el. b. 1 t. 42-47 l.). Sutarties 5.1.8 punktu R. M. įsipareigojo už pasitelktų darbams atlikti subrangovų veiksmus atsakyti kaip už savo pačios. Pagal 2016 m. kovo 8 sąmatą Nr. 1, atsakovė įsipareigojo atlikti tokius remonto darbus: lubų paruošimas ir dažymas, santechnikos darbai, santechnikos prietaisų montavimas, gipso kartono pertvarų montavimas su paruošimu, durų montavimas, laminato, pertvarų klojimas, gipso kartono plokščių demontavimas, tinkavimas, plytelių klojimas su paruošimu, dažytų sienų paruošimas, tinkavimas, glaistymas dažymas, elektros darbai (1 t. 143 e. b. l.).

12.       2016 m. sausio 24 d. atsakovė R. M. ir trečiasis asmuo MB „ES Domus“ sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. 16/03-24, pagal kurią MB „ES Domus“ įsipareigojo atlikti paslaugas (duomenys neskelbtini), buto sienų ir lubų dažymo darbus, elektros instaliacijos bei durų montavimo darbus pagal iš anksto su R. M. suderintą grafiką (el. b. 1 t. 56-57 l.).

13.       2016 m. liepos 13 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio L. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016 m. liepos 13 d. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), dviejų savaičių bėgyje apgadintos minėto buto durys. Nuvykus minėtu adresu pareigūnus pasitiko A. K., kuri paaiškino, kad atėjusi į 1Home Group OU priklausantį butą pastebėjo, kad buvo išlaužtos buto kambarių durys, grindys supiltos dažais, butas vietomis yra užpiltas vandeniu (el. b. 1 t. 139 l.). Iš 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01-63667-16 matyti, kad atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), suniokojimo, kadangi nebuvo gautas nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, todėl baudžiamasis procesas negalimas (el. b. 1 t. 6-8 l.).

14.       2016 m. rugpjūčio 3 d. sudaryta Lokalinė sąmata, iš kurios matyti, kad buto remonto darbai ir pagalbiniai darbai sudaro 1 888,81 Eur sumą (el. b. 1 t. 20 l.). 2016 m. spalio 25 d. ieškovė priėmė sprendimą nukentėjusiam asmeniui išmokėti 1 130 Eur draudimo išmokai žalai atlyginti (el. b. 1 t. 21 l.).

15.       2017 m. sausio 13 d. AB „Lietuvos draudimas“ raštu Nr. R0001790728 kreipėsi į atsakovę R. M. reikalaudamas atlyginti 1 130 Eur žalą (el. b. 1 t. 5 l.).

16.       Iš 2019 m. gruodžio 11 d. Nuostolių priežasties nekilnojamajam turtui įvertinimo Nr. 1742941 matyti, kad AB „Lietuvos draudimas“ užsakė objekto (duomenys neskelbtini), vertinimą įvykio priežasčiai nustatyti. Įvertinimo išvadose konstatuota, kad techniniu požiūriu butas (duomenys neskelbtini), buvo aplietas iš aukščiau esančio buto (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 1 t. 182-189 l.).

17.       Iš 2016 m. kovo 24 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. 16/03-24, sudarytos tarp R. M. ir MB „ES Domus“, 1.1 punkto matyti, kad MB „ES Domus“ įsipareigojo atlikti paslaugas (duomenys neskelbtini), buto sienų ir lubų dažymo darbai, elektros instaliacijos bei durų montavimo darbus pagal iš anksto su R. M. suderintą grafiką (el. b. 2 t. 8.1-8.2 l.).

18.       Atsakovės vertinimu, šioje byloje yra suėjęs CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kurį atsakovė prašo taikyti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad reikia skirti ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymą, kai reiškiamas subrogacinis reikalavimas, ir draudiko subrogacijos teisės atsiradimo momentą: ieškinio senaties termino eigos pradžia nustatoma pagal tai, kada žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis); tuo tarpu draudimo išmokos sumokėjimo faktas reiškia subrogacijos teisės atsiradimą – draudikas subrogacijos teisę įgyja nuo to momento, kai jis sumoka savo draudėjui draudimo išmoką pagal jų sudarytą draudimo sutartį (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Tokia ieškinio senaties subrogacijos atveju skaičiavimo tvarka pateisinama ir CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostata. Šioje normoje įtvirtinta taisyklė, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, reiškia ir tai, jog draudikas, reiškiantis subrogacinį reikalavimą, negali turėti daugiau teisių, negu būtų turėjęs žalą patyręs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009).

19.       CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 1.27 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento.

20.       Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjęs asmuo apie buto (duomenys neskelbtini) apliejimą sužinojo 2016 m. liepos 13 d. Ieškovė nukentėjusiam asmeniui padarytai žalai atlyginti draudimo išmoką išmokėjo 2016 m. spalio 25 d., o ieškinį teismui per Elektroninių paslaugų portalą pateikė 2019 m. liepos 15 d. Ieškovės pateiktam reikalavimui taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuotinas ne nuo to momento, kai paaiškėjo aplinkybės apie padarytą žalą, bet nuo momento, kai ieškovė, atlygindama padarytą žalą, išmokėjo nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką. Apibendrinant, ieškovė, pareikšdama ieškinį 2019 m. liepos 15 d., trejų metų ieškinio senaties termino nepraleido, kadangi senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2016 m. spalio 26 d., t. y. dienos, kai ieškovė nukentėjusiam asmeniui išmokėjo draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti..

21.       Ieškovė nors ir nereiškė savarankiško reikalavimo dėl sandorio nuginčijimo, tačiau tvirtino, jog 2016 m. kovo 7 d. tarp atsakovės ir trečiojo asmens MB „ES domus“ sudaryta paslaugų teikimo sutartis yra niekinė, kadangi, ieškovės vertinimu, sudaryta tik atsakovei siekiant išvengti prievolės atsakyti už padarytą žalą.

22.       CK 1.86 straipsnio 1 dalis nustato, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Šio straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad tokiems sandoriams taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios nurodo, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), jeigu įstatymai nenustato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Kasacinio teismo jurisprudencijoje sandorio pripažinimą tariamuoju reglamentuojančių teisės normų aiškinimas grindžiamas sandorio, kaip teisinio veiksmo, kuriuo asmenys siekia sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas, aiškinimu; veiksmai, neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti šalims tam tikras teises ir pareigas, nepripažįstami sandoriais. Tariamojo sandorio institutas skirtas reguliuoti situacijoms, kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą – atlieka formaliai sandorio formą atitinkančius veiksmus, kuriais realiai nesiekiama sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2014). Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017 43 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad byloje dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017, 44 punktas).Paprastai tariamieji, priešingai negu, pvz., prieštaraujantys imperatyviosioms teisės normoms, sandoriai nėra akivaizdžiai niekiniai, nes tariamųjų sandorių šalys, sudarydamos tokį sandorį tik dėl akių (neketindamos sukurti teisinių padarinių), slepia tikrąją savo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017, 26 punktas). Aplinkybių, ar sandoris tariamasis ir ar jis buvo realiai vykdomas, nustatymas yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-916/2019, 22 punktas). 

23.        CPK 178 straipsnyje yra įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl tariamojo sandorio padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės: pareiga įrodyti sutarties tariamumą tenka ieškovui, t. y. šaliai, kuri tokia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o realų ginčijamo sandorio vykdymą – atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-686/2015). Iš nurodyto teisinio reguliavimo ir susiformavusios teismų praktikos akivaizdu, kad byloje nesant pareikšto reikalavimo dėl sandorio nuginčijimo CK 1.86 straipsnio pagrindu ir nesant akivaizdžių duomenų apie sandorio tariamumą, teismui savo iniciatyva nėra galimybės įvertinti, ar sudarytas sandoris yra tariamas, t. y. sudarytas tik dėl akių, ir atitinkamai taikyti CK 1.86 straipsnio 2 dalyje numatytas pasekmes.

24.       Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Teismas turi išsiaiškinti, kurias teisines aplinkybes kuri šalis turi įrodyti (CPK 178 straipsnis). Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Civilinės atsakomybės pagrindinė funkcija yra kompensuoti patirtą žalą, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra kaltė, civilinėje teisėje vadovaujamasi protingumo, rūpestingumo, atidumo kriterijais, pagal kuriuos vertinamas žalą padariusio asmens elgesys. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

25.       CK 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį pastatų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastiniam ryšiui, kaltei (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; kt.).

26.       Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), yra išaiškinta, kad yra būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko/valdytojo nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovė neprivalo įrodinėti. Ji privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014).

27.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gegužės 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008 išaiškinta, kad teismas, vertindamas įrodymus, remiasi laisvo įrodymų vertinimo principu, įtvirtintu CPK 185 straipsnyje. Pagal šį principą jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis; teismas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs proceso metu įrodinėjamas aplinkybes, vadovaudamasis įstatymais, įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visetą. Jeigu įvyko buto lubų užpylimas, tai tikėtina, kad tai įvyko iš viršuje esančių patalpų. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų.

28.       Byloje nėra gauta duomenų, jog užliejimo laikotarpiu būtų įvykusios bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų avarijos (el. b. 1 t. 179 l.). Teismo vertinimu, ieškovės pateiktų įrodymų (Turto sunaikinimo, sugadinimo akto (el. b. 1 t. 18-20 l.), nuotraukų, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato surinktos aplinkybes patikslinančios medžiagos (tarnybiniai pranešimai, patikslinimai ((el. b. 1 t. 139-151 l.), 2019 m. gruodžio 11 d. UAB „Smart Claims“ atlikto nuostolių priežasties nekilnojamajam turtui įvertinimo Nr. 1742941 (el. b. 1 t. 182-189 l.)) pakanka padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad butas (duomenys neskelbtini), buvo užlietas vandeniu iš buto (duomenys neskelbtini). Teismui taip pat nekyla abejonių, jog dėl įvykusio užliejimo buvo apgadintas (duomenys neskelbtini) butas (patalpose 14-1, 14-3, 14-7, 14-8 aplietos sienos, lubos, grindų danga, elektros instaliacija). Buto (duomenys neskelbtini), savininko civilinę atsakomybę apdraudė ieškovė, taigi ieškovė pagrįstai nukentėjusiam asmeniui (buto (duomenys neskelbtini), savininkui) išmokėjo draudimo išmoką žalai atlyginti. Aplinkybė, kad dėl padarytos žalos nukentėjusio buto savininkui turi atsakyti buto (duomenys neskelbtini) savininkas, nepaneigia draudiko teisės reikalauti žalos atlyginimo iš kaltų dėl žalos padarymo asmenų. 

29.        Byloje nėra ginčo, kad žalos padarymo – t. y. buto (duomenys neskelbtini), apliejimo metu, bute (duomenys neskelbtini) buvo vykdomi remonto darbai. Į bylą nėra pateikta duomenų, kad generalinis rangovas Gigabld OU sutarties su R. M. vykdymo metu būtų pats atlikęs ar pasitelkęs kitus asmenis kitiems darbams atlikti. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė subrangos sutarties pagrindu pagal 2016 m. kovo 8 sąmatą, įsipareigojo atlikti tokius remonto darbus: lubų paruošimas ir dažymas, santechnikos darbai, santechnikos prietaisų montavimas, gipso kartono pertvarų montavimas su paruošimu, durų montavimas, laminato, pertvarų klojimas, gipso kartono plokščių demontavimas, tinkavimas, plytelių klojimas su paruošimu, dažytų sienų paruošimas, tinkavimas, glaistymas dažymas, elektros darbai (1 t. 143 e. b. l.). Nors atsakovė įrodinėjo, jog subsubrangos santykių pagrindu darbus buvo perdavusi atlikti MB „ES domus“, tačiau į bylą nėra pateikta įrodymų, jog MB „ES domus“ buvo pavesta atlikti visus remonto darbus. Atvirkščiai, teismo posėdžio metu, MB „ES domus“ vadovas G. M., iškėlęs versiją, jog butas galėjo būti aplietas dėl nekokybiškai atliktų santechnikos darbų, tvirtino, kad jo įmonė (ar jo faktiškai darbams atlikti surasti asmenys) bute santechnikos darbų neatliko.

30.       Iš į bylą pateiktų duomenų galima daryti labiau tikėtiną išvadą, jog apliejimas dėl butą (duomenys neskelbtini), faktiškai valdžiusių (šiam butui dariusių ar galėjusių daryti fizinį poveikį asmenų) faktinių veiksmų. CK 6.657 straipsnyje numatyta, kad rangovas privalo imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir atsako už šio turto praradimą ar sužalojimą. CK 6.651 straipsnio 1 dalyje numatyta kelių rangos darbus vykdančių asmenų solidari atsakomybė. 

31.       Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė aplinkybės, kad nukentėjusio asmens butas buvo užlietas ne iš buto, kuriame atsakovė subrangos sutarties pagrindu turėjo atlikti remonto darbus (ar samdytis subrangovus šiems darbams atlikti). Atsakovės veiksmų neteisėtumas yra nustatytas: atsakovės veiksmų neteisėtumas pasireiškė kaip bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai, apdairiai ir rūpestingai ir užtikrinti, kad iš buto, kuris jai buvo patikėtas remonto darbams atlikti,  nebūtų padaryta žalos, nevykdymas (neužtikrinimas, kad buto remonto metu bute esanti įranga ar bute esantys asmenys nekeltų žalos kitiems asmenims) (CPK 187 str.). Pažymėtina, kad analogiškas pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, žalos padarymo metu turėjo ne tik atsakovė, bet ir generalinis rangovas Gigabld OU, taip pat ir R. M. pasitelkti subsubrangovai ar subsubrangovų pasitelkti asmenys, visų šių asmenų (išskyrus darbo teisiniais santykiais susijusius asmenis, kai darbdavys atsako už darbuotojo sukeltą žalą) atsakomybė už žalos padarymą ieškovės atžvilgiu yra solidari. Pažymėtina, kad kreditorius turi teisę pasirinkti, ar reikalavimą reikšti visiems solidariems bendraskoliams, ar vienam jų (CK 6.6 str. 4 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad nors ieškovės atstovas teismo posėdyje nesugebėjo teisiškai paaiškinti, kodėl reikalavimai reiškiami tik būtent atsakovei, tačiau, kaip jau minėta, solidariosios atsakomybės atveju asmenį, kuriam reiškiami reikalavimai, renkasi kreditorius.

32.       Žalą patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Šioje byloje atsakovė iš esmės nekvestionavo žalos dydžio, neteikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai ar medžiagos nesusiję su turto sugadinimų pašalinimu. Trečiojo asmens MB „ES domus“ vadovo G. M. teismo posėdyje nurodytos subjektyvaus pobūdžio aplinkybės, kad jam nesuprantamas žalos apskaičiavimo principas naudojat „SISTELA“ duomenų bazę, nereiškia, kad žalos dydis yra apskaičiuotas nepagrįstai.   

33.       Atsižvelgiant į visuotinai žinomą aplinkybę dėl vandens gadinančio poveikio turtui (CPK182 str. 1 p.), įvertinus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, nuotraukas, teismas laiko esant nustatyta, kad bute (duomenys neskelbtini), dėl užpylimo buvo apgadintos lubos, sienos, grindų danga, elektros instaliacija. Byloje yra pakankamų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog visa ieškovės patirta žala išmokant draudimo išmoką yra priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovės neteisėtais veiksmais (bendro pobūdžio pareigos apdairiai ir rūpestingai elgtis su patikėtu turtu nevykdymas). Pagal įrodymų pakankamumo taisyklę, kuri civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu (išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus), nagrinėjamoje situacijoje daroma išvada, jog ieškovė įrodė, jog visa nukentėjusiam asmeniui išmokėta 1130 Eur draudimo išmoka buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovės neteisėtais veiksmais. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės iš viso priteistina 1130 Eur žalos, atlyginimo (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad žalos priteisimas tik iš vienos solidarios bendraskolės nepaneigia atsakovės teisės, atlyginus žalą, nukreipti reikalavimą į kitus solidarius bendraskolius.

34.       Tenkinus ieškinio reikalavimus, CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 2 d. pagrindu iš atsakovės R. M. priteistinos 6 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1130 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2019 m. liepos 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

35.       Kiti šalių argumentai teisinės reikšmės neturi, todėl teismas išsamiau jų nenagrinėja (CPK 265 straipsnis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nuro2ęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

36.       Ieškovė pateikė duomenis apie 25 Eur žyminis mokestis, 100 Eur procesinių dokumentų įteikimo per antstolį išlaidų, 185,05 Eur dokumentų vertimo išlaidų. Nors prie bylinėjimosi išlaidų priskiria 145,20 Eur išlaidų, sumokėtų UAB „Smart claims“ „už žalos informacijos surinkimą ir pateikimą“. CPK 88 straipsnyje yra nurodytas įvairių šalių patirtų išlaidų rūšių, kurios gali būti priskiriamos bylinėjimosi išlaidoms sąrašas. Nei iš ieškovės pateiktų procesinių dokumentų, įskaitant 2021 m. liepos 7 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, nei iš ieškovės atstovo duotų paaiškinimų teismo posėdyje, neaišku, kokiu pagrindu šias neabejotinai ieškovės patirtas išlaidas ieškovė priskiria bylinėjimosi išlaidoms. Teismo vertinimu, šios ieškovės patirtos išlaidos savaime negali būti vertinamos kaip būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 10 p.), nes ieškovė nei šių išlaidų būtinumo, nei pagrįstumo neįrodinėjo. Apibendrinant, ieškovė patyrė iš viso  310,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios, tenkinus ieškinį, priteistinos iš atsakovės (CPK 93 str. 1 d., 80 str. 1 d. 1 p. ir 7 d., 88 str. 1 d. 1 ir 3 p.).

37.       Tenkinus ieškinį, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.).

38.       Teismas šioje byloje patyrė 34,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Tenkinus ieškinį, šio išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovės (CPK 92 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 264, 265, 268, 270 straipsniais,

 n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, naudai 1 130,00 Eur (tūkstantis šimtas trisdešimt eurų) žalos atlyginimo, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 1130 Eur sumos nuo bylos iškėlimo 2019 m. liepos 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 310,05 Eur (trys šimtai dešimt eurų penki centai) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 34,28 Eur (trisdešimt keturi eurai dvidešimt aštuoni centai) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, išaiškinant, kad nurodytos išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                               Aistė Petrevičienė