Baudžiamoji byla Nr. 1A-307-935/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04978-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 2.1.14.1; 2.1.14.2; 2.1.15.1.2

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Dariaus Prankos ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),

sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei,

dalyvaujant prokurorei Elinai Safi,

nuteistojo gynėjui advokatui Kęstučiui Ragaišiui,

nuteistajam V. B. (V. B.),

nukentėjusiajam bei civiliniam ieškovui T. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo T. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį: 1) per penkis mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios atlyginti nukentėjusiajam T. V. padarytą 150 Eur turtinę žalą, 2) visą bausmės laiką registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), dirbti arba tęsti darbą, 3) visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis.

Nukentėjusiojo T. V. civilinis ieškinys buvo tenkintas iš dalies ir iš V. B. nukentėjusiajam priteista 150 Eur nusikaltimu padarytai turtinei bei 200 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiajam T. V. iš nuteistojo priteista 120 Eur patirtoms proceso išlaidoms atlyginti.

Nukentėjusiojo T. V. prašymas dėl 500 Eur išlaidų, patirtų teisinėms paslaugoms apmokėti, atlyginimo buvo netenkintas.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

I.                      Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       V. B. nuteistas už tai, kad jis 2024 m. sausio 31 d., apie 13.30 val., viešoje vietoje, vairuodamas automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Liepkalnio gatvėje, Vilniuje, išvažiavęs į pagrindinio eismo juostą, ėmė chuliganiškai vairuoti, staigiai stabdyti, daryti staigius manevrus į kairę bei dešinę kelio puses, kėlė žodinį konfliktą su šalimais važiuojančiu T. V., kuriam sustojus prie važiuojamosios dalies kelkraščio Gardino g. 2A, Vilniuje, išlipo iš automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu priėjo prie T. V. ir be jokios rimtos priežasties rankomis pastūmė nukentėjusįjį į krūtinės sritį, nukentėjusiajam atsitraukus atgal, ėjo link jo ir 3 kartus užsimojo kumščiu, mėgindamas suduoti smūgius į veidą, tačiau nukentėjusysis smūgių išvengė, tuomet ketvirtą kartą užsimojęs ranka suduoti į veidą kita ranka sugriebė nukentėjusiajam T. V. už striukės, kurią įplėšė, nukentėjusysis, bandydamas išsilaisvinti, griuvo ant žemės, griūdamas susižalojo kairės kojos kelį ir kairės rankos plaštaką, tuomet V. B. gulinčiam nukentėjusiajam vėl sugriebė už striukės ir spyrė vieną kartą į T. V. nugarą bei pasišalino iš įvykio vietos, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam T. V. fizinį skausmą, elgėsi įžūliai, demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį. Tokiais savo veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

II.                      Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.       Apeliaciniame skunde nuteistasis V. B. nurodo, kad jis sutinka nukentėjusiajam atlyginti tik 150 Eur žalos, taip pat nurodo, kad nesutinka su jam paskirta bausme.

3.       Apeliaciniame skunde nukentėjusysis ir civilinis ieškovas T. V. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. nuosprendį ir iš V. B. priteisti 300 Eur patirtoms išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.

4.       Nukentėjusysis nurodo, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jam nebuvo paaiškinta, jog jis turi pateikti dokumentus, kurie patvirtintų tai, kiek sumokėjo advokatui už suteiktas teisines paslaugas. Jis išsaugojo dokumentus, kurie patvirtina, kad už teisines pasaugas advokatui sumokėjo 300 Eur, todėl ši pinigų suma turėtų būti priteista iš nuteistojo.

5.       Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė šį skundą atmesti. Nuteistasis nurodė, kad jis nesutinka su iš jo nukentėjusiajam priteista neturtine žala, o nuteistojo gynėjas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas iš nuteistojo nukentėjusiajam nepagrįstai priteisė 120 Eur patirtų proceso išlaidų. Nukentėjusysis ir prokurorė prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo gynėjas prašė šį apeliacinį skundą atmesti.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo V. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. V. apeliacinis skundas tenkintinas.

6.       Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Taigi apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju pasisakys tik dėl nuteistajam paskirtos bausmės, iš nuteistojo nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos bei proceso išlaidų atlyginimo, taip pat pirmosios instancijos nuosprendžio dalies, kuria nebuvo tenkintas nukentėjusiojo prašymas dėl jo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo iš nuteistojo.

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados dėl pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirtos bausmės.

7.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam V. B. bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, BK 41 ir 54 straipsnių reikalavimų nepažeidė. Nuteistajam paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nevertintina kaip aiškiai per griežta.

8.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė V. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. V. B. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Įvertintina ir tai, kad nusikalstamais nuteistojo veiksmais, padarytais dienos metu dėl menkavertės priežasties, žala buvo padaryta ne mažiau nei trims saugomoms vertybėms, t. y. viešajai tvarkai, žmogaus sveikatai bei nuosavybei. V. B. anksčiau nebuvo teistas (t. 1, b. l. 111), jis buvo ne kartą baustas administracine tvarka (visais atvejais už Kelių eismo taisyklių pažeidimus) (t. 1, b. l. 107-110). Nuteistasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba.

9.       Šio procesinio sprendimo 8 pastraipoje aptartų aplinkybių visuma leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad V. B. už jo padarytą nusikaltimą nėra pagrindo skirti griežčiausių BK 284 straipsnio sankcijoje numatytų bausmių, t. y. laisvės atėmimo ar arešto, taip pat nėra pagrindo skirti ir švelniausių bausmių, t. y. baudos ar viešųjų darbų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iš tikrųjų efektyviausio BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo galima tikėtis V. B. atliekant laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis šiek tiek mažesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis, bei nustačius jam įpareigojimus, kurie atitiktų jo paties, nukentėjusiojo, visuomenės ir valstybės interesus.

10.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nagrinėjamu atveju V. B. yra būtina įpareigoti per penkis mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios atlyginti nukentėjusiajam T. V. nusikaltimu padarytą 150 Eur turtinę žalą. Manytina, kad šis įpareigojimas užtikrins realų nukentėjusiojo interesų įgyvendinimą, taip pat sudarys sąlygas nuteistajam apmąstyti bei suprasti savo veiksmų ir dėl jų galinčių kilti bei kylančių pasekmių ryšį. Nustatytas įpareigojimo vykdymo terminas, atsižvelgus į padarytos turtinės žalos dydį bei tai, kad nuteistasis yra jauno darbingo amžiaus, dirba, yra pakankamai racionalus. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įpareigojo nuteistąjį visą bausmės laiką registruotis Užimtumo tarnyboje, dirbti arba tęsti darbą. Akivaizdu, kad šis įpareigojimas užtikrins realų anksčiau aptarto įpareigojimo vykdymą, taip pat drausmins nuteistąjį. Aptartų įpareigojimų vykdymas užtikrins tiek paties nuteistojo, tiek nukentėjusiojo, tiek visuomenės bei valstybės interesų pakankamai darnų įgyvendinimą. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistąjį V. B. įpareigojo būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. Tokio savo sprendimo pirmosios instancijos teismas niekaip nemotyvavo, be to, šio įpareigojimo paskyrimo būtinybės bei tikslingumo nepatvirtina nei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, nei jokie nuteistąjį charakterizuojantys duomenys. Dėl šios priežasties skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam buvo paskirtas įpareigojimas būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis, yra keistina.

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados dėl nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos ir proceso išlaidų atlyginimo.

11.       Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Nustatant neturtinės žalos dydį privalu atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

12.       Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta ir dėl to nekyla jokių ginčų, kad nuteistasis dėl menkavertės priežasties sukėlė žodinį konfliktą su nukentėjusiuoju, prieš jį naudojo fizinį smurtą, t. y. tyčia pastūmė į krūtinės sritį, kelis kartus bandė suduoti kumščiu į veidą, smurtinio pobūdžio veiksmų darymo metu įplėšė nukentėjusiojo striukę, dėl nuteistojo veiksmų nukentėjusysis buvo nugriuvęs ant žemės ir užsigavo kelį bei plaštaką, jam buvo vieną kartą spirta į nugarą. Apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, kad nukentėjusysis T. V. dėl nusikalstamų nuteistojo veiksmų patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir neigiamas emocijas, stresą, pažeminimą, t. y. neturtinę žalą, kurią privalo atlyginti nuteistasis. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos piniginę išraišką. Argumentų, kurie leistų teigti, kad nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis skundžiamu nuosprendžiu buvo nustatytas netinkamai, nei apeliaciniame skunde, nei apeliacinės instancijos teismo posėdyje nenurodė nei nuteistasis, nei jo gynėjas. Dėl šių priežasčių skundžiamo nuosprendžio dalis dėl neturinės žalos nukentėjusiajam priteisimo nėra keistina.

13.       BPK 103 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad proceso išlaidas sudaro ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti. BPK 104 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad proceso išlaidos nukentėjusiajam atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Šių išlaidų atlyginimo tvarką ir jų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio nukentėjusiojo asmens išlaidų atlyginimą reglamentuoja Liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokėtinų sumų dydžio nustatymo ir apmokėjimo baudžiamajame procese ir administracinių nusižengimų teisenoje tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.

14.       Iš baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad T. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas tris kartus (t. 1, b. l. 35-37, 47, 55), vieną kartą dalyvavo akistatoje su nuteistuoju (t. 1, b. l. 125-127), be to, jis dalyvavo dviejuose teisiamuosiuose posėdžiuose, baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (t. 1, b. l. 154-158, b. l. 168-171). Nukentėjusysis nesikreipė nei į ikiteisminio tyrimo įstaigą, nei prokuratūrą, nei į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl išlaidų, kurias jis galimai patyrė vykdamas į apklausas bei akistatą ikiteisminio tyrimo metu, taip pat į du teisiamuosius posėdžius, atlyginimo BPK 104 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

15.       T. V. patikslintame civiliniame ieškinyje pirmosios instancijos teismo prašė iš nuteistojo priteisti jo patirtas kelionės išlaidas („važinėjimo išlaidas“), t. y. 120 Eur, nenurodydamas nei kiek kartų, nei kaip (viešuoju transportu, nuosavu automobiliu ar pan.), nei iš kur ir į kur vyko. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas nukentėjusiojo prašymą atlyginti jo „važinėjimo išlaidas“, konstatavo tik tai, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti suma yra protinga, be to, nukentėjusysis gyvena Kaune. Vis tik apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nukentėjusiojo reikalavimas atlyginti jo galimai patirtas kelionės išlaidas iš tikrųjų buvo visiškai nepagrįstas jokiais duomenimis, t. y. nukentėjusysis nepateikė nei kuro įsigijimo kvitų, jeigu į procesinių veiksmų atlikimą ir (ar) pirmosios instancijos teismo posėdžius jis vyko automobiliu, nei duomenų apie automobilį, kuriuo galimai naudojosi vykdamas į apklausas, akistatą bei tiesiamuosius posėdžius, nei duomenų, kurie leistų įvertinti jo galimai nuvažiuotus atstumus (nukentėjusysis tik pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jis persikėlė gyventi į Kauną, tačiau nenurodė, kada išvyko gyventi į šį miestą). Čia pastebėtina ir tai, kad į pirmąją apklausą, kuri vyko 2024 m. sausio 31 d., t. y. įvykio dieną, nukentėjusiajam tikrai nereikėjo vykti iš kito miesto ir į jį grįžti. Esant aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo buvo tenkintas nepagrįstai, dėl šios priežasties ši nuosprendžio dalis yra keistina ją panaikinant, o nukentėjusiojo prašymą dėl kelionės išlaidų priteisimo paliekant nenagrinėtą.

16.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad BPK 361 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. BPK 361 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad teismas turi teisę priimti sprendimą ir dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo bei jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje. Taigi šiuo atveju nukentėjusiojo galimai patirtų proceso išlaidų klausimas gali būti sprendžiamas nuosprendžio vykdymo metu, nukentėjusiajam kreipiantis į skundžiamą nuosprendį priėmusį pirmosios instancijos teismą.

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados dėl nukentėjusiojo patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti.

17.       BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo patikslintame civiliniame ieškinyje suformuluotas prašymas priteisti jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti nebuvo tenkintas, nes pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti duomenys, patvirtinantys, kad nukentėjusysis naudojosi advokato paslaugomis ir už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo.

18.       Nukentėjusysis apeliacinės instancijos teismui pateikė avansinę sąskaitą už teisines paslaugas, iš kurios matyti, kad ši sąskaita buvo išrašyta nukentėjusiajam už advokatės paslaugas, t. y. susipažinimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei konsultacijas. Už šias advokatės paslaugas nukentėjusysis pagal sąskaitą turėjo sumokėti 300 Eur (t. 2, b. l. 5). Iš mokėjimo nurodymo kopijos matyti, kad 2024 m. lapkričio 18 d. advokatei buvo sumokėti 300 Eur už jos teisines paslaugas (t. 2, b. l. 4). Taigi akivaizdu, kad nukentėjusysis baudžiamojo proceso metu naudojosi advokato paslaugomis ir patyrė išlaidų. Šios išlaidos yra pagrįstos, nevertintinos kaip neprotingos, todėl jos nukentėjusiajam priteistinos iš nuteistojo. Dėl šios priežasties skundžiamas nuosprendis keistinas ir iš V. B. nukentėjusiajam priteistini 300 Eur jo patirtoms išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.

Apeliacinės instancijos teismo argumentai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

19.       Vilniaus apygardos teisme 2025 m. gegužės 23 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2025 m. gegužės 23 d., Nr. APD-2025-06236). Šioje pažymoje nurodyta, kad iš nuteistojo valstybės naudai priteistina 131,25 Eur suma už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Nagrinėjamu atveju gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo valios. Procesas apeliacinės instancijos teisme vyko nuteistojo ir nukentėjusiojo iniciatyva, nukentėjusiojo apeliaciniame skunde buvo prašoma sunkinti nuteistojo teisinę padėtį, kas lėmė tai, jog byla turėjo būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nebuvo atliktas įrodymų tyrimas ir baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta per vieną posėdį, kurio metu nuteistojo gynėju paskirtas advokatas prašė iš nuteistojo šių išlaidų nepriteisti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visumą aptartų aplinkybių, taip pat tai, kad nuteistojo apeliacinis skundas yra tenkintinas iš dalies, sprendžia, jog išieškoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymoje nurodytos sumos iš nuteistojo nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2, 4 punktais,

n u s p r e n d ž i a :

nuteistojo V. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. V. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. nuosprendį pakeisti:

- panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. B. buvo įpareigotas visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 23.00 iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis;

- panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiajam T. V. iš nuteistojo V. B. buvo priteista 120 Eur patirtoms proceso išlaidoms atlyginti, ir nukentėjusiojo prašymą dėl proceso išlaidų išieškojimo iš nuteistojo palikti nenagrinėtą;

- iš nuteistojo V. B. nukentėjusiajam T. V. priteisti 300 Eur jo patirtų išlaidų atstovo advokato paslaugoms apmokėti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymoje nurodytos 131,25 Eur sumos už V. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš šio nuteistojo neišieškoti.

Teisėjai              Marijus Kursevičius

                    Darius Pranka 

                                                                                                                                Ugnius Trumpulis