Baudžiamoji byla Nr. 1-80-1183/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12747-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3;

1.1.8.1.1; 1.2.4.6.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 3 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Donatas Dauginis,

sekretoriaujant Indrei Kučinskaitei,

dalyvaujant prokurorei Jolantai Steponavičiūtei,

kaltinamajai S. V., jos gynėjui advokatui V. K.,

nukentėjusiajai T. G.,

civiliniam ieškovui D. G.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, našlė, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, ir    

n u s t a t ė:

kaltinamoji S. V. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo T. G., o būtent: 2024 m. balandžio 1 d., apie 12:00 val., bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė kumščiu ne mažiau 5 kartus į galvos sritį, į kairę ranką, į dešinės rankos alkūnę, tokiais veiksmais nukentėjusiajai T. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - abiejų rankų poodines kraujosruvas, dešiniojo dilbio odos nubrozdinimą, tai yra S. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Įrodymai

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji S. V. kalta neprisipažino ir parodė, kad pirmą (duomenys neskelbtini) dieną kaimynė J. jai pasakė, kad pas J. į svečius atvažiuos T., prašė apie 21 val. ją įleisti, kadangi pas juos duryse yra mygtukai. Tuo metu N. jau buvo grįžęs, bet apie tai ji pastarajam nieko nesakė, N. nuėjo miegoti, ir apie 00.30 val. suskambo telefonas, nes skambino T., bet ji neatsiliepė. Apie 2.30 val. vėl pastaroji skambino, bet ji išjungė telefoną, o N. to skambučio apskritai negirdėjo ir taip viskas nutilo iki ryto. Kitą dieną pas ją atėjo V. ir pasakė, kad pastarasis jos bijo, bet šis su T. geria pas J. ir T. prašo pakviesti N., tai ji V. pasakė „jokių kvietimų“. Paskui jai būnant kambaryje, pamatė, jog nėra N., tai pagalvojo, kad nuėjo į balkoną parūkyti. Ji nuėjo į tualetą ir grįždama pamatė, kad T. lekia į balkoną, todėl ir ji ten nuėjo. Atidariusi balkono duris, pamatė, kad T. lenda prie N., tai sakė „kas čia dedasi“, liepė N. eiti namo, bet T. su ranka pastarajam užtvėrė kelią, tačiau ji patraukė T. ranką ir ją užstojo, kad N. praeitų, o T. už tai ją išvadino visokiais žodžiais, bet ji T. nieko nesakė, tik parėjusi uždarė kambario duris, jų neužrakindama. Be to, dar T. pasakė, kad jeigu ši nori su ja ir N. pasišnekėti, tai tegul ateina blaivi ir jie draugiškai atsigers kavos. Jie nespėjo iš balkono įeiti į kambarį, kaip T. su chalatu įpuolė į kambarį, puolė pas N. į lovą ir ropojo, sakė, kad N. bus jos ir ji negalvotų, jog N. grįš pas ją. Ji tuo metu stovėjo prie lango, T. sakė grąžinti 150 eurų skolą už du pakelius cigarečių ir gėrimus. Ji pasakė T. , kad pastaroji kartu su N. tuos gėrimus geria, paskui išeidama iš darbo, šį užrakina, po to nuperka butelį, kad N. pas šią pasiliktų ir vėl abu geria, todėl už gėrimus skolos nėra, o už cigaretes pinigus gali atiduoti. Tada T. „patriko“: norėjo išjungti televizorių, nes N. į pastarąją neragavo, bet ji pasakė, jog T. yra jos namuose, todėl prašė išeiti, tačiau T. pradėjo šaukti, jog namai yra ne jos, o N., nes seniau pastarasis tame kambaryje gyveno, bet paskui tą kambarį pragėrė ir ji kambarį išsinuomojo. Tuo metu T. buvo su trumpu chalatu, tai ji sučiupo T. už chalato rankovės, bet už rankos nesučiupo, ir liepė išeiti, bet T. jai drėskė, tai tada kilo N. ir taip pat liepė T. išeiti. T. viską numetė nuo šaldytuvo, tai N. T. paėmė už rankų ir norėjo T. apsukti prie durų, kad ši išeitų. T. apsisukdama prisispaudė prie N., tai ji N. pasakė, kad padės išmesti T. pro duris laukan, bet N. sakė jai nelįsti, nes N. su T. gyveno, tai pastarasis su T. ir „susirokuos“. Tuomet atbėgo V., sakė jai nekišti nagų, nes N. pats „susirokuos“ su T.. Tuomet T. nukrito skarytė ant žemės, o apie šios ligą ji žinojo iš N., T. tą skarytę greitai pakėlė ir atgal pasitaisiusi užsidėjo. Tada T. jau pro duris išstūmė laukan. Po to, kiek kartų T. ėjo į tualetą, tiek kartų daužė jų duris, nes tada jau jie buvo užsirakinę. Kai T. daužė duris, ji norėjo jas atidaryti, bet N. neleido ir pats atidarė, tai vos tik jas atidarius, T. N. trenkė iš kumščio ir praskėlė lūpą, ant jos V. uždėjo vatos, nes tuo metu V. buvo pas juos. Po 15-20 min. T. vėl ėjo į tualetą ir vėl daužė jų duris, N. atidarė duris ir tada T. šiam spyrė iš kojos į pilvą. Kai uždarė duris, ji paskambino vaikams V. ir I., nes ji yra ligota, turi „antrą grupę“, tai iš T. ji tikrai nesijuokė. Po skambučio atėjo vaikai, ji jiems sakė, kad T. jau nustojo duris daužyti, bet tuo momentu T. vėl į duris trenkė. Tada ji nuėjo pas J., pabeldė į šios duris, jai pasakė „prašom“, ji atidarė duris ir pamatė, jog J. guli lovoje, o T. sėdi nulenkusi galvą, nes buvo labai girta. Ji pasakė T. nebedaužyti jos durų, nes ji nekalta, kad N. pas ją sugrįžo, o pinigų už alkoholį neduos. Tada T. atsistojo, ištiesė savo ilgus nagus ir puolė ant jos į koridorių, norėjo griebti jai už plaukų, tačiau spėjo atsilaikyti. Tuomet atbėgo jos dukra V., sakė, kodėl puoli ant motinos. G. sudavė jai per veidą, spyrė iš kojos, bet ji į tai nekreipia dėmesio. V. atidarė duris, pastūmė T., o I. uždarė duris ir tuo viskas baigėsi. Be to, po to, kai T. buvo išstumta iš jų buto laukan, T. dar buvo atėjusi pasikviesti N., tai ji pasakė, kad atiduos pastarosios „triusikėlius“, nes T. norėdama sukelti jai pavydą, savo namuose N. apmovė savo „trusikus“, o šio apatinius pasiliko pas save. Tai tą kartą atidavė T. šios „triusikėlius“. Dėl šio įvykio ji pati norėjo kviesti policiją, bet N. prašė nekviesti, sakė, kad su T. susitvarkys pats. Spalio 13 d. ji rado pirmą T. žinutę N., pas N. ji atsikraustė vasario mėn. pabaigoje, tai kovo mėn. N. dar kokius tris kartus lankėsi pas T. ir dar balandžio mėn. po (duomenys neskelbtini) buvo nuvažiavęs girtas.

Ji buvo paėmusi už T. chalato rankovės, bet už rankos nepaėmė, nebent kai T. draskėsi ir N. pastarąją apsukdamas stūmė per duris, tai N. galėjo suimti už rankos ir dėl to galėjo likti mėlynės. Visą tai vyko jų bute, kur taip pat atėjo ir V., kai ji pradėjo rėkti T., kad pastaroji išeitų laukan. Kai stūmė T. iš buto, daugiau pas juos nieko nebuvo, o kai T. pradėjo daužyti duris, tai tada paskambino vaikams. T. G. iš buto išstūmė N.. Vaikai negali jos apkalbėti, V. tiesą sakė, nebent kažką buvo susimaišiusi. Kai jie ėjo iš balkono, ji T. pasakė, kad jeigu nori su ja ir N. pasikalbėti, tai gali ateiti. Sakė, jeigu N. norės pas T. grįžti, nes ji išleis, todėl tada T. pas juos ir užėjo, tuo metu bute buvo dviese su N.: pastarasis gulėjo lovoje, o ji stovėjo prie lango. Kai T. buvo varoma iš buto laukan, pastaroji nesakė, kad pastarajai kažką skauda. Ji negalvojo, kad T. galėtų kviesti policiją vien iš pavydo, jog meilužis parėjo pas ją, kai nuo jo ji turi du vaikus. Gegužės 11-12 d. buvo J. apklausa, tai grįžusi pasatroji sakė, kad nepasakė to, ko T. prašė, t. y. T. liepė, kiek įmanoma, „šikti ant galvos“ S., t. y. ją apkaltinti. J. sakė, jog negali jos kaltinti, nes pastarajai nieko blogo nepadarė. J. klausė T., kodėl pastaroji nori taip pasielgti su S., tai ši pareiškė, jog dėl to, kad prisiteistų pinigų, nes ji nenori grąžinti skolos. N. apklausos metu nurodė, kad bute moterys pradėjo stumdytis, bet iš tikrųjų tai T. stumdė N., kai pastarasis stūmė šią laukan, ir dar ji buvo T. paėmusi už chalato kairės rankovės, o T. ją pastūmė ir ji nugriuvo ant lovos. T. buvo įsimylėjusi N. ir kai ji išvažiuodavo į kaimą, pastaroji „prasidėdavo“ su juo.

Įvykio dieną iš ryto pas J. gėrė R., o kai ši išėjo, tai pasiliko J. ir V., o kai V. girtas išėjo, tai tada bute liko T. ir J., bet kai ji ėjo į virtuvę daryti valgyti, tai kaimynė, kuri gyvena skersiau nei ji, dar ėjo nupirkti du „bambalius“ alaus. Tie žmonės visi gėrė nuo ryto iki incidento pas ją. Prieš tai naktį apie 23.30 val.–24.30 val. dar T. skambino N. iš privataus numerio, o viskas prasidėjo kitą dieną. Įvykio metu T. buvo stipriai išgėrusi, kas matėsi iš laikysenos, o be to, V. sakė, kad pastarieji keturiese išgėrė tris litrus degtinės. Ji apskritai negeria, o N. tą dieną buvo blaivas. Ikiteisminio tyrimo metu neminėjo V., nes negalvojo, kad vyks teismas, todėl jie nei vieno nenorėjo „kišti“. Tyrėjai viską papasakojo tik iki durų daužymo, todėl ir nebuvo paminėti jos vaikai ir, jai atrodo, kad net nepasakė, jog buvo nuėjusi iki J. durų prašyti T., kad nedaužytų jos durų. T. daužė duris jau po to, kai pastaroji išėjo iš jų buto. T. išėjus iš jų, buvo atėję jos vaikai. Jeigu būtų žinojusi, kad vyks teismas, kad bus ieškiniai, tai tyrėjai būtų viską papasakojusi. Kai T. pas juos atėjo iš balkono, T. jų buto duris atsidarė pati net nesibeldusi, o paskui jau N. atidarė duris, kai ši jas daužė ir jau buvo atėję vaikai, bet tada durys jau buvo užrakintos. Kai atidarę duris, pamatė, kad T. eina pas J., tai tada ir ji iš paskos nuėjo pas J. ir tai buvo trečias kartas, nes po to, kai T. N. praskėlė lūpą ir spyrė į pilvą, jie užsirakino, tada ji paskambino vaikams, kurie atėjo ir tada T. vėl trenkė į duris, tai N. jas atidarė ir jie matė, kad T. eina pas J., tai tada ir ji nuėjo iš paskos. Tą kartą T. į jų butą neįėjo. Su J. ji susikalba, pastaroji supranta žodžius, o šiandien J. labai bijojo eiti į teismą, tai ji sakė J. nepergyventi, nes jeigu kažko nesupras, tai teismas užrašys klausimus. J. šiandien teisme ji daug ko galėjo klausti, pvz., kodėl pastaroji sako, kad negėrė, nes iš tikrųjų visi gėrė dvi dienas, o ryte T. su (duomenys neskelbtini) visa drebanti išvažiavo į darbą, sakė, jog kažkaip prastums tą dieną, ir T. tą pačią dieną per e.policija.lt parašė prašymą, o tą padaryti šiai padėjo draugė.

Nuo kovo 25 iki birželio mėn. ji dirbo, t. y. valė kiemus, o dabar dirba tą patį tik kitoje įmonėje. Jos nedarbingumas yra 40 procentų, turi dvi nepilnametes dukras. T. jai rašė žinutę, kaip N. šią „ragauja“ su pasimėgavimu, o ji yra nieko nesugebanti, jau po įvykio gegužės mėnesio pradžioje. Taip pat T. atsiuntė nuotrauką, kur nufotografuota T. su N. per Naujuosius metus, sutinkant 2024-uosius. Ji nesudavė smūgių T. G. į galvos sritį, taip pat nesudavė T. į rankas.

Liudytojas N. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad gyveno bendrabutyje ir susipažino su T., kuri į tą patį bendrabutį ateidavo pas draugę, ir jiedu turėjo romaną. Jis pažinojo tą kaimynę, pas kurią ateidavo T., jis užėjo pas pastarąją ir taip jie susipažino su T., jis pradėjo pas šią važinėti. Jis sakę T. (duomenys neskelbtini), jog tarp jų nieko nebus, jis su ja negyvens, kadangi turi kitą draugę. Paskui gavosi taip, kad į bendrabutį atvažiavo kartu su juo gyventi S. V.. Kažkada T., sužinojusi, kad jis grįžo iš darbo, atėjo pas jį ir S., pradėjo daužyti ir spardyti duris, įėjo į jų kambarį, bet jis pastarąją gražiuoju išprašė. Be to, T. jam spyrė, tačiau jis nieko nesakė, tik prašė išeiti, o ši vis sakė, kad jis vis tiek būsiu pastarosios.

Viskas vyko bendrabutyje, adresu (duomenys neskelbtini), kur seniau gyveno, bet dabar nebegyvena. Įvykio datos neprisimena, bet tuo metu buvo šilta ir vakaras, nes kaip tik buvo grįžęs iš darbo. Su draugu, kuris gyvena šalia jo, ėjo į balkoną parūkyti, jie rūkė ir atėjo T.. Pastaroji jo prašė ateiti pas šią, jis liepė T. eiti į šalį, jie parūkė ir jis parėjo į kambarį, kur įsiveržė T.. Jis šiai liepė išeiti, bet pastaroji to nesuprato, tačiau kažkaip išprašė. T. norėjo, kad jis eitų kartu su ja „baliavoti“, nes ji tuo metu „baliavojo“ pas savo draugę J., kuri gyvena tame pačiame bendrabutyje, tik gale. Grįžęs iš balkono, jis užsirakino duris, tačiau T. jas pradėjo spardyti ir daužyti, tai tada ją įsileido, ji įsibrovė į vidų, nors jis ir prašė T. išeiti. T. jis laikė, bet neužlaikė, nes ši yra už jį stambesnė, tačiau paskui kažkaip ją išstumdamas išprašė. Po to T. vėl beldėsi į duris, bet jau nebeįsileido. Kai parėjo iš balkono į kambarį, tai tuo metu kambaryje taip pat buvo ir S., kuri viską girdėjo. Kai T. įėjo į butą, ši iš karto puolė ant juo, o jis tuo metu sėdėjo ant lovos. S. taip pat varė T. laukan, moterys pradėjo stumdytis, jis to neleido, S. norėjo kviesti policiją, bet jis sakė, kad T. išsiblaivys ir viskas baigsis. Moterys tik pasistumdė, o jis T. pats išstūmė pro duris, tarp jų nebuvo jokių muštynių, niekas niekam nesudavė smūgių. Jis tuo metu buvo blaivas, todėl viską prisimena. T. jam prakirto nosį, spyrė į pilvą, bet S. ši netrenkė – moterys tiesiog „pešiojosi“, stumdėsi, T. nukrito perukas, dėl ko šiai pasidarė gėda, nors sakė, jog jis ir taip žino, kad ši yra be plaukų. T. su S. tik pasistumdė, nes S. prašė T. išeiti iš buto, o jis neleido pastarosioms stumdytis, sakė, kad pats išvarys T., ir pats ją išstūmė. Tas butas yra vieno kambario, tai jame viskas ir vyko. T. nukrito skarelė, o ne perukas, kai jis ją varė, nes tuo metu jie pasistumdė, o be to, T. dėl girtumo nepastovėjo ant kojų. Nukritusią skarelę T. pasiėmė ir išėjo, bet vėliau vėl beldė į duris, tada S. norėjo kviesti policiją, bet sakė nekviesti, nes T. ryte išsiblaivys. Antrą kartą į butą T. nebuvo įėjusi. Įvykį matė kaimynai, bet V. buvo prigėręs, tai pusę to, kas vyko, neprisimena. Bute jie buvo tik dviese su S. ir dar atėjo T., bet kaimynai galėjo matyti, kai jie ginčijosi koridoriuje ir jis T. išvarė, liepė šiai eiti miegoti. Tiek jis, tiek S. įvykio metu buvo blaivūs, o T. buvo girta. T. į butą veržėsi dėl jo, sakė, kad jis negyvens su S. ir bus jos, nors jis sakė T. , jog jis su ja negyvens. T. minėjo, kad yra jai skolingas 100 eurų, tai jis sakė, jog kai gaus pinigų, tai tą skolą atiduos. Jis buvo T. skolingas, nes ši jam pirkdavo „šnapsą“. T. skolą jam minėjo ne tik įvykio dieną, bet ir anksčiau. Bute T. nieko nereikalavo, tik S. sakė T. , kad ši jokių skolų negaus, S. jų neduos. Pas juos bute yra televizorius, neprisimena, ar šis įvykio metu buvo įjungtas ar išjungtas.

S. su T. yra pažįstamos iš matymo, nes T. ateidavo į tą patį bendrabutį pas draugę, bet iki įvykio pastarosios nebuvo pažįstamos. S. apie T. sužinojo tik tada, kai jis pradėjo bendrauti su T., nes dar prieš įvykį S. kažkas buvo pasakęs, kad kai šios nėra, jis bendrauja su T., tačiau susitikusios moterys nebuvo. Susistumdymo metu niekas nebuvo nuvirtęs ar nukritęs, jis tik lindo į vidurį tarp T. ir S., o kai šios stumdėsi, tai nukrito T. skarelė ir tada ši „pablūdo“. S. nestūmė T., tik gal buvo paėmusi už rankos, kad išeitų laukan, bet tiksliai to negaliu pasakyti. S. prie T. kūno buvo prisilietusi, iš buto ją varė ne tik žodžiais. T. G. į jo butą įėjo be jo leidimo. Kai jie stumdėsi, jis buvo suėmęs T. ir prašė išeiti laukan, stūmė ją rankomis ir tada T. pradėjo daužyti jį. Jis T. smūgių nesudavė, S. V. smūgių T. taip pat nesudavė. Nežino, kodėl T. apkalba S., nes T. niekas nemušė. Žino, kad S. V. yra kaltinama tuo, jog ji sumušė T., tik nežino, į kurias kūno vietas, ir šią pažemino, nuimdama jai peruką.

Nei jis, nei S. V. smūgių T. nesudavė. T. G. dėl girtumo nepastovėjo ant kojų, griuvinėjo, kambaryje griuvinėdama nustūmė šaldytuvą, tai jis T. gražiuoju stūmė laukan, nes kitaip nebuvo įmanoma pastarosios išvaryti. Jis negalėjo T. padaryti mėlynės žaste, nebent kai suėmė stumdamas, o T. jam prakirto nosį. Kaimynas V. dėl įvykio nieko neprisimena, nes buvo girtas, be to, pastarasis juos galėjo matyti tik balkone, o kas vyko kambaryje - nematė. Balkone T. griebė jį, sakydama, jog einam „baliavoti“. T. G. dėl girtumo vos pastovėjo ant kojų, dėl to ši griuvo į sieną, į šaldytuvą, puolė jį, spyrė. Neprisimena, už kurių vietų buvo suėmęs T. . Jis nesikreipė į medikus dėl prakirstos nosies.

Liudytoja R. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad žino, jog bendrabutyje (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur seniau gyveno T. G., (duomenys neskelbtini) laikotarpiu įvyko kažkokie susistumdymai. S. V. ji nepažįsta, o su nukentėjusiąja T. G. buvo bendradarbės, su ja jos kaip kolegės gerai sugyveno. G. pasakojo, jog buvo nuėjusi į bendrabutį pas draugę, nes kažkas ten buvo skolingi pastarajai pinigų, tai G. nuėjo paklausti dėl tos skolos ir įvyko ginčas, susistumdymai bei gavosi muštynės, kurių metu T. nuplėšė galvos apdangalą ir taip pastarąją pažemino morališkai, kadangi ši visą gyvenimą turėjo kažkokią problemą su galva, kas visiems buvo paslaptis, G. visą gyvenimą vaikščiojo su peruku. T. G. mušė, ši rodė mėlynes ant rankų, dėl to ėjo į ekspertizę. G. sakė, jog negalėjo gintis, nes laikė galvą, pasakojo, kad lyg bendrabučio koridoriuje buvo žmonių, todėl šiai tas įvykis ir buvo labai skaudus. Apie šį įvykį T. G. pasakojo jai ir kitai bendradarbei I. S., bet joms pastaroji pasakojo atskirai, nežino, kuriai pirmiau. Tą dieną ji pamatė, kad T. į darbą atėjo labai susikrimtusi, todėl paklausė, kas atsitiko, ir ši jai pradėjo viską pasakoti, nors ir nenorėjo viešumos. Apie savo vyrus ar sugyventinius G. nieko nepasakojo, tik žino, jog turėjo vyrą, tačiau išsiskyrė. Į tą bendrabutį T. G. kartais nueidavo padėti kažkokiai moteriai. Nukentėjusiąją ji pažinojo apie 7 m. laiko.

Kai T. G. pasakojo apie įvykį, pastaroji tai labai išgyveno morališkai. Sakė, kad to nepaliks, kreipsis į policiją ir tada, kai jos kalbėjo, G. ruošėsi eiti į ekspertizę, kartu ieškojo, kur ji randasi. Negali pasakyti, ar tuo metu T. jau buvo kreipusis į policiją. Paskui G. jai paskambinusi sakė, jog vyksta procesas, prašė paliudyti apie tai, ką ši jai pasakojo, tai ji sakė, kad galės paliudyti, jeigu to reikės. Buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, jos duotais parodymais galima remtis. T. G. neįvardino vardo ir pavardės to asmens, kuris šią sužalojo, tik sakė, kad tai buvo moteris iš bendrabučio. G. pasakojo, kad pastarąją daužė per visur: per nugarą, galvą, o ši tik laikė galvą, nes šiai nuplėšė galvos apdangalą. Kadangi nukentėjusioji buvo „ne pėsčia“, tai gal būtų apsigynusi, jeigu ne ta pastarosios galva. T. G. turėjo problemą su galva, apie kurią niekam nepasakojo ir nors kartą ji pastarosios klausė, kas šiai yra, nes tiek vasarą, tiek žiemą nešiojo kepurėlę, tai G. jai atsakė, kad tai yra pastarosios gyvenimo skausmas, todėl daugiau ji nieko nebeklausė. Ji matė mėlynes ant T. rankos ties alkūne, negali pasakyti mėlynių skaičiaus, jos buvo melsvos į gelsvumą spalvos. Apie įvykį G. jai pasakojo praėjus gal savaitei po (duomenys neskelbtini), nes jos ne kasdien kartu dirbdavo, o per (duomenys neskelbtini) jai buvo išeiginės ir nežino, ar T. tą dieną dirbo. Įvykiai vyko netrukus po (duomenys neskelbtini).

Liudytoja I. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad T. G. buvo jos kolegė ir jos po (duomenys neskelbtini), tik nežino, kurią tiksliai dieną, kartu dirbo. Į darbą G. atėjo labai liūdna, nekalbi, tai klausė, kas nutiko, ir ši pasakė, jog įvyko incidentas, įvykis. Pasakodama T. pradėjo labai verkti ir papasakojo, kad buvo bendrabutyje, kur nuėjo pasiimti skolos, G. pasibeldė į duris, jas atidarė, G. norėjo pasikviesti skolininką, bet ten apsižodžiavo, tada prasidėjo stumdymasis, pastarajai nuplėšė galvos apdangalą, kurio T. G. niekada nenusiima.

T. G.

Liudytojas V. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad žino, jog į teismą yra pakviestas dėl muštynių. Prieš (duomenys neskelbtini) arba po (duomenys neskelbtini) buvo pas kaimynę J., kurios pavardės nežino, kur buvo ir T. G., ir trise gėrė alkoholį. T. seniau gyveno tame bendrabutyje ir buvo jo kaimynė, o paskui ši tik atvykdavo į bendrabutį pas J.. Kai ji nuėjo pas J., tai ši su T. jau buvo išgėrusios pusę „bonkės“ degtinės, ir tada prie jų prisijungė jis. Jie visi išgėrė vieną „bonkę“, paskui kitą „bonkę“, pašnekėjo ir jis išėjo namo miegoti, todėl muštynių ar triukšmo nematė. Viskas vyko adresu (duomenys neskelbtini). Jis negali pasakyti, kaip vakaras toliau tęsėsi ir kas dalyvavo įvykyje, kadangi kai trise išgėrė alkoholio, jis išėjo miegoti. Jis niekieno neklausinėjo, kas įvyko. Tą vakarą jis buvo tik pas J., o paskui išėjo į namus, jie rūkė pas J. kambaryje, į bendras patalpas nėjo. S. V. apie įvykį jis nieko neklausinėjo. N. L. gyvena šalia jo, nežino, kaip šis susipažino su T. ir S.. N. taip pat nieko nepasakojo, kas įvyko tą vakarą. Kai atėjo pas J., buvo normaliai pagėręs, nes jau parą laiko „baliavojo“. Buvo apklaustas policijoje, pasakė viską taip, kaip buvo. Kai jis atėjo pas J., ši su T. jau buvo išgėrusios, nes butelis buvo pradėtas gerti. Bendro naudojimo balkone buvo gal tik vakare, bet neprisimena, kad ten ėjo, kai trise išgėrė butelį degtinės, ir kad balkone sutiko N.. Kadangi įvykio dieną buvo girtas ir nuo įvykio praėjo jau nemažai laiko, tai gal to ir neprisimena. Apie incidentą sužinojo iš aplinkinių, t. y. iš „pletkų“ sužinojo, kad kažkas apsistumdė, bet niekas nesakė apie to pasekmes ar kad kažkas buvo sužalotas. Po įvykio nei su T., nei su S., nei su N. nekalbėjo – jis į įvykį nesigilino ir nieko neklausinėjo. T. pavardė yra B., o J. pavardės nežino. J. V. yra pensininkė, pastaroji neprigirdi ausimis, todėl su ja reikia kalbėti labai garsiai ir ji tik iš lūpų supranta, kas yra kalbama. Kai pas J. buvo įvykio dieną, tai visi trys bendravo garsiai - jie yra pripratę prie to, kad pastaroji negirdi. Problemų dėl vaikščiojimo J. neturi. Pas J. T. atvažiuodavo į svečius, T. kartais užregistruodavo J. pas gydytojus, nes telefonu J. nesusišneka, o į parduotuvę ši pati nueina. J. turi telefoną, susirašinėja sms žinutėmis.

Liudytoja V. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad žino, jog į teismą yra pakviesta dėl T. ir mamos konflikto. Kada viskas įvyko, negali pasakyti, nes tai buvo seniai, bet tą dieną kalbėjo su mama telefonu, kuri tuo metu gyveno bendrabutyje, ir pasakė, kad T. yra girta ir daužo duris. Tada ji su savo dviem mergytėmis ir vyru nuėjo pas mamą ir ten būdama girdėjo, kaip T. daužo mamos duris. Tuomet jie atidarė duris ir T. iš kojos spyrė jos tėčiui, puolė ant mamos, o ji su mergytėmis pasitraukė į kambarį, nes jos pradėjo verkti.

Viskas vyko adresu (duomenys neskelbtini). Bute pas jos mamą buvo pati mama S. V., tėtis N. L., ji, E. P. ir jos vaikai, o paskui dar atėjo brolis I., kai jie jam paskambino. Ji matė, kas įvyko: atėjusi T. iš kojos spyrė tėčiui į pilvą, į galvą ir susikivirčijo su mama. T. į butą įėjo, kai tėtis atidarė duris, nes ši jas pradėjo daužyti. Seniau T. su jos tėčiu buvo meilužiai ir jau ne pirmą kartą T. bandė išskirti jos mamą su tėčiu, nes tėtis važiuodavo pas šią, T. jam skambinėdavo, rašinėdavo žinutes, o kodėl ši tą vakarą daužė duris – ji nežino, bet turbūt dėl to paties, nes pati T. nesakė, kodėl atėjo, nors paskui ji išėjo namo. Nors T. ir spyrė tėčiui, bet šis yra toks žmogus, kad atgal moteriai neduos, todėl jis išėjo į kambarį, o tada su T. susikivirčijo mama. Tame bute buvo vienas kambarys ir virtuvėlė, t. y. atidarius buto duris, patenki į koridoriuką su virtuvėle ir dar yra kambarys, bet T. neįėjo į kambarį. Įėjusi į butą, T. pradėjo „koliotis“, tada mama liepė šiai išeiti, sakė, kad jeigu dar daužys duris, tai iškvies policiją. Tuomet T. rėkaudama nuėjo pas kaimynę J., kuri gyvena pačiame gale. T. iš kambario išstūmė mama, o ji tuo metu stovėjo prie durų. T. stovėjo įsikibusi į durų rankeną, šią jie pastūmė liepdami išeiti, o T. pasakė, kad jie jos nedaužys, nors niekas pastarosios ir nedaužė. T. pastūmė už pečių juostos, o už rankų neėmė. T. pastūmė labiau mama, nes jos buvo arčiau viena kitos, bet niekieno nei daiktai, nei drabužiai nebuvo nukritę. Nežino, ar mama tuo metu buvo blaivi, bet nesimatė, kad ši būtų buvusi girta, o T. buvo „gatava“, nes kai ji įėjo, tai pastaroji net koridoriuje griuvo. T. duris daužė gal ne iš rankų, o iš kojų, nes girdėjosi smarkus bildesys: T. eidama į tualetą spirdavo į duris, paskui spirdavo eidama iš tualeto – taip ši elgėsi specialiai. Mama jai paskambinusi pasakė, kad T. puola, daužo duris, o tuo metu jie buvo parke, tai pasakė, jog gali ateiti, ir jie atėjo. Kai jau buvo pas mamą, T. vėl daužė duris, tai tada jas atidarė. Duris atidaryti nebijo, nes reikėjo ginti mamą. Po įvykio sakė, kad po kelių savaičių T. kreipėsi į policiją dėl to, jog buvo sumušta, kad buvo nuplėštas nuo galvos perukas, nors taip nebuvo. Taip pat jai pasakojo, kad mama su T. dar buvo susikibusios, bet ji to jau nematė, nes buvo išėjusi. Tėtis sakė, jog šios buvo susikibusios koridoriuje, kur buvo dviese, bet pastarosios tik apsižodžiavo, o fizinių veiksmų nebuvo. Negali pasakyti, kaip T. buvo apsirengusi, kai atėjo į butą, neatkreipė dėmesio, ar tuo metu ši buvo sveika. Įvykį matė ji, N. L., pati S. V. ir jos vyras E., bet šis gal nelabai matė, nes jie buvo kambariuke, kadangi nenorėjo, jog visą tai matytų jos vaikai.

Jos su mama buvo nuėjusios prie J. durų. Kai T. paskutinį kartą daužė duris, tai jos jas buvo atidariusios, bet kai dar kartą atėjo ir daužė duris ir jie jas atidarė, tai matė, į kurią pusę T. nuėjo. Tuomet jie ten nuėjo, pabeldė ir klausė, ko dar T. iš jų reikia, tai tada T. puolė ant jos ir mamos, mamai pataikė į veidą, tada buvo atėjęs ir brolis I., tai jie smarkiai uždarė duris T. palei nosį. Į vidų pas T. jie nebuvo įėję – buvome tik prie durų. Anksčiau mama nenurodė, kad ji buvo įvykio metu, nes ji prašė jos „nekišti“, kadangi nenorėjo važinėti į teismus, nes jau yra tekę važinėti, kai gyveno su buvusiu vyru. Anksčiau buvo atsisakiusi duoti parodymus, bet jie šnekėjo su mama ir ji sakė, kad T. nurodė, jog mama šią sumušė, tai tada pasakė, jog ši gali pasakyti, kad ir ji įvykyje buvo ir gali paliudyti. Nežino, kodėl nukentėjusioji neįvardino, kad ir ji buvo įvykio metu. Tėčiui taip pat sakė jos „nekišti“. Kai atėjo pas mamą, tai ten sėdėjo, kalbėjo, muzikos nesiklausė, televizoriaus nežiūrėjo, matė tėtį gulintį lovoje. Į butą pas mamą atėjo su vyru ir vaikais, o kai T. pradėjo daužyti duris, tai tada tėtis duris atidarė, nes ji į butą neatėjo kartu su T. – ši duris pradėjo daužyti tada, kai ji su šeima buvo bute. Įvykio metu brolis buvo kambaryje, pastarasis atėjo kelių minučių bėgyje po to, kai atėjo ji su šeima. Negali pasakyti, ar brolis matė, kaip tėtis atidarė duris, atrodo, kad šis atėjo po T. išvarymo, kai ji, mama ir brolis nuėjo prie jos durų. Prie J. durų ėjo paklausti T., kodėl pastaroji daužo jų duris, tai tada atidariusi duris, ši puolė ant jų. Policijos jie nekvietė, nes mama sakė policijos nekviesti, sakė, jog nereikia policijos. Kai T. atidarė duris, jie jas uždarė T. palei nosį, kai pasakė, kad pas juos daugiau nebeitų. Po to ji dar pabuvo pas mamą kelias minutes, tai per tą laiką T. nebuvo atėjusi. T. negrasino, nesakė, kad rašys pareiškimą. Mama sakė, jeigu būtų žinojusi, kad vyks tokie dalykai, tai būtų kvietusi policiją. Viskas vyko apie pietus arba po pietų, tuo metu nebuvo tamsu. Nebuvo taip, kad kas nors T. būtų kumščiu sudavę į galvą – prie jos akių T. niekas nepalietė. Nieko nežino apie incidentą balkone.

Liudytoja A. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio ji nematė, bet su seserimi T. G. ji buvo susitikusi praėjus dienai ar dviem po šio įvykio. Pirmiausia jos susiskambino, sesuo pradėjo verkti, sakė, jog joms reikia susitikti, nes telefonu nenori kalbėti. Susitikus, T. pradėjo pasakoti, kad ten, kur sesuo seniau gyveno – bendrabutyje, yra kaimynas, kuris šiai skolingas pinigų, tai T. užėjo pas kaimyną paklausti, kada grąžins pinigus, nes kaip suprato, pinigų jau labai ilgai negrąžina. Nuėjusi pas tą kaimyną, sesuo T. sutiko pastarojo žmoną ar sugyventinę, kurios nei vardo, nei pavardės nežino, o tas vyras gulėjo lovoje. Prie sesers priėjo moteris, pradėjo šiai rodyti visokius gestus pirštais ir viskas gavosi taip, kaip gavosi. Ji matė, kad jos seseriai T. buvo subraižyta galva, kadangi ši neturėjo plaukų, taip pat ant rankos ar kojos šono buvo mėlynės. Tuo metu buvo pavasaris - gal balandžio mėnuo, bet dienos neprisimena, nes jos su seserimi kasdien po kelis kartus susiskambindavo, tai nesuteikė tam reikšmės. Taip pat neprisimena, ar sesuo apie įvykį pasakojo prieš (duomenys neskelbtini) ar po (duomenys neskelbtini), tačiau jos susitiko arba tą pačią dieną, kai susiskambino ir ši verkė, arba kitą dieną. Tą dieną, kai ji skambino T. , tai pastaroji dirbo, todėl ji arba pas T. į darbą nuėjo, arba ši atėjo pas ją. Ji žino, kad sesuo labai gerai sutarė su keliomis bendradarbėmis, tai joms apie įvykį taip pat papasakojo. T. jai viską išsamiai papasakojo, kuri nurodė, kad užėjo į butą pas tą vyrą, kuris buvo skolingas pinigų, norėjo eiti prie jo, nes šis gulėjo lovoje, tačiau prieiti neleido moteris, kuri sustabdė jos seserį. Nekreipiant į tos moters negražius gestus, sesuo vis tiek ėjo prie to vyro, bet ta moteris čiupo už T. kepurės ar skarelės, žinodama, kad T. yra be plaukų, pradėjo šią mušti, spardyti. Jai sakė, kad įvykyje dalyvavo tik moteris ir moters vyro namuose. Tame bute buvo moteris ir vyras: moteris jos seserį sutiko, o vyras gulėjo lovoje, o apie kitus asmenis T. nieko nesakė, bet kiek žino, daugiau nieko nebuvo, tik paskui atsirado kažkoks kaimynas. Jos sesuo labai daug metų gyveno tame bendrabutyje ir tik paskui įsigijo butą ir iš ten išėjo, bet bendrabutyje iki šiol gyvena T. pažįstamos ir kaimynės, todėl T. pas pastarąsias užeidavo. T. yra pasakojusi apie bendrabutyje gyvenančią „senučiukę“ moterį, kuri blogai girdi, tai sesuo šiai padėdavo, užregistruodavo pas gydytojus. Nežino, ar įvykio dieną T. ėjo pas tą seną moterį, kadangi apie tai jos nekalbėjo, o kalbėjome apie įvykį. Kaip suprato, sesuo į bendrabutį ėjo dėl savo pinigų, nes žmogus turbūt jų nenorėjo atiduoti, o 100 eurų ar 150 eurų skola susidarė per kelis kartus.

Kai T. jai papasakojo apie įvykį, ji T. sakė kreiptis į policiją, bet tada T. apie policiją nieko nesakė, todėl nežino, ar jau buvo ten kreipusis, ar dar ne, taip pat neminėjo, kad iš karto po įvykio būtų kvietusi pareigūnus. Argi T. galėjo būti linkusi vartoti alkoholį, kai dirbo tokį darbą, be to, visos šventės vykdavo pas ją, o ji yra daugiavaikė mama, pas ją yra mažamečių vaikų, tai su ja ir šalia jos T. taip pat nevartojo alkoholio. Žino, kad sesuo yra pareiškusi civilinį ieškinį, nes pastaroji lankėsi pas psichologę, mokėjo jai pinigus, kadangi įvykis ją – kaip moterį – labai paveikė. Jai yra viskas žinoma, o taip pat ir pas kokį psichologą lankėsi sesuo, kadangi jos buvo labai artimos. T. pas psichologę ėjo privačiai, mokėjo pinigus, į bylą apie tai ši turėjo pateikti dokumentus. Psichologą kažkas rekomendavo, pas jį sesuo lankėsi gal pusę metų vieną kartą per savaitę. T. turi vieną sūnų D. G., kuris gyvena ne Lietuvoje, tik dar nėra sesers turto paveldėtojas, nes jos mirtis dar yra šviežia. T. sūnus buvo grįžęs į mamos laidotuves. D. G. nežino apie šį įvykį, su juo apie tai nekalbėjo. T. sūnus nežino apie šią situaciją, palikimą pastarasis priims, nes sausio 15 d. atskrenda į Lietuvą tvarkytis paveldėjimo dokumentų.

Matė T. G. subraižytą galvą, kaip supranta, nagais, buvo daugiau nei vienas įbrėžimo dryžis, bet mažiau nei penki įbrėžimo dryžiai. Taip pat buvo sužalota arba koja, arba ranka. Iki įvykio su seserimi bendravo, tada pastaroji nebuvo sužalota, be to, jos buvo artimos ir ši nepasakojo, kad būtų kažkur užsigavusi ar pargriuvusi.

Liudytoja A. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad S. V. buvo įtariamoji dėl kaimynės sumušimo, byloje atliko apklausas, darė apžiūras. Nukentėjusioji buvo T. G., kuri pasakojo, kad kaltinamoji kambaryje sudavė smūgius pastarajai į galvą, taip pat buvo nuplėšusi peruką ir nubraižė galvos sritį. Tikslių sužalojimų neprisimena, bet buvo padaryti subraižymai galvos srityje. Viskas vyko kaltinamosios bute, kur dar buvo šios vyras ar sugyventinis, nors prieš tai konfliktas buvo prasidėjęs balkone. Įvykio metu daugiau asmenų nebuvo. Kiek prisimena, apklausų metu apklausiamiems asmenims leido pasakoti laisvai, o jeigu kas nors buvo neaišku, tai uždavė klausimus. Kartais apklausos protokolus asmenims duoda paskaityti, atsukusi ekraną į apklausiamą asmenį, o kartais protokolą atspausdinusi, tačiau negali pasakyti, kaip buvo šiuo atveju. Jai atrodo, šioje byloje nukentėjusioji pati skaitė apklausos protokolą kompiuterio ekrane, nes dažniausiai protokolus leidžia skaityti, atsukus kompiuterio ekraną, ir klausia, ar viskas aišku ir ar viskas teisingai surašyta. Neprisimena, ar nukentėjusioji T. G. turėjo pastabų apklausos protokolui. Neprisimena, ar nukentėjusioji nurodė daugiau asmenų, kurie matė įvykį, tačiau dar apklausinėjo kaimynus, tačiau jie įvykyje nedalyvavo. Bute buvo tik kaltinamosios vyras. Nukentėjusiosios T. G. asmens apžiūrą atlikau ne ji. Kitų sužalojimų, išskyrus galvos srityje, neprisimena. Atrodo, byloje buvo specialisto išvada. Neprisimena, kas byloje atliko kitus procesinius veiksmus. Galimus liudytojus nustatė iš nukentėjusiosios ir įtariamosios pasakojimų, o kadangi nukentėjusioji minėjo bendradarbes, tai ji šias apklausė. Byloje buvo asmenų, kurie atsisakė duoti parodymus - tai galbūt kaltinamosios dukra arba sūnus, o gal ir abu. Neprisimena, iš kur kilo poreikis apklausti kaltinamosios vaikus – gal su prokurore apie tai kalbėjo, o gal byloje jie buvo paminėti.

Liudytoja G. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad žino, jog į posėdį yra pakviesta dėl fizinio skausmo sukėlimo, dėl ko buvo pradėta baudžiamoji byla, kurioje kaltinamoji buvo S. V., o nukentėjusioji - T. G.. Nukentėjusioji apklausos metu nurodė, kad prieš ją V. smurtavo bei jai sukėlė fizinį skausmą. T. G. pasakojo, jog jai nuo 5 iki 10 kartų smūgiavo į galvą rankos kumščiais, nuo galvos nuplėšė peruką, o šiai bandant nuo žemės pasiimti peruką, kaltinamoji dar rankomis smūgiavo į kitas kūno vietas. Nukentėjusioji rodė ant galvos keletą įbrėžimų, ant rankos alkūnės buvo nubrozdinimų, įdrėskimų, tik neprisimena, ant kurios rankos, bei ant kažkurios rankos dar buvo mėlynė. Apklausos metu T. G. nurodė, jog įvykis įvyko 2024 m. balandžio 1 d. pas S. V. bute, įvykyje dalyvavo V. sugyventinis, taip pat įvykį galėjo matyti kaimynas, kurio vardo neprisimena. Nukentėjusioji minėjo, kad pirmas konfliktas vyko kaltinamosios bute, kur daugiau asmenų be nukentėjusiosios, kaltinamosios ir jos vyro nebuvo, o vėliau tą pačią dieną buvo dar vienas konfliktas pas T. G. buvusią kaimyną bute, kur kaltinamoji atėjo su savo sūnumi ir dukra. Nukentėjusiajai T. G. buvo smūgiuota į galvą ir kitas kūno vietas pirmo konflikto metu pas S. V. bute, o antro konflikto metu nukentėjusioji gavo per skruostą. Nukentėjusiosios asmens apžiūrą atliko ji, prisimena mėlynę ant nukentėjusiosios kažkurios rankos, nubrozdinimą ant alkūnės, bet taip pat negali pasakyti, ant kurios rankos alkūnės, ir įdrėskimą ant galvos. Sužalojimų ant T. G. veido nesimatė, o jeigu apžiūros protokole nurodyta, jog ir ant galvos sužalojimų neužfiksuota, tai galbūt jie nebuvo užfiksuoti dėl kabineto apšvietimo. Asmens apžiūra buvo atlikta ne įvykio dieną, bet po kiek laiko ji buvo atlikta - ji negali pasakyti. Apžiūra buvo atlikta ne įvykio vietoje, o kabinete. Įvykio vietos ji neapžiūrėjo, nukentėjusiosios pareiškimas buvo pateiktas per epolicija.lt ir taip iš vyriausiojo gavo užduotį patikslinti aplinkybes bei pradėti ikiteisminį tyrimą. Visą tai buvo ne įvykio dieną, o po kelių dienų, nes ir pareiškimą nukentėjusioji parašė ne įvykio dieną. Sužalojimai yra arba matomi, arba nematomi. Nematomi sužalojimai yra tokie, kurių apžiūroje parašyti negali, t. y. jeigu sužalojimas yra nematomas, tai vadinasi, jog jo nėra. Protokole teisingai parašyta, kad ant nukentėjusiosios galvos ir veido sužalojimų nematyti.

Specialistas L. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad turiu byloje teiktą išvadą, ją tvirtina. Jo darbo stažas yra 13 m. Specialisto išvadoje (1-as tomas 78-as bylos lapas) nurodyta, jog padaryti sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai, ką nustatė pagal sužalojimų lokalizaciją, kadangi jie išsidėstę skirtingose kūno plokštumose, tai negalėjo būti padaryti vieno griuvimo metu. Dėl kelių griuvimų sužalojimai gali būti padaryti nebent žasto priekiniame paviršiuje, nes esanti kraujosruva pagal lokalizaciją nėra būdinga, kad būtų padaryta nugriuvus. Dešinio žasto priekiniame paviršiuje, nugariniame paviršiuje ir alkūnės srityje yra apie 1 cm skersmens trys kraujosruvos, kurios gali būti padarytos suėmus rankos pirštais vienu metu. Tiek visumoje, tiek kiekvienas sužalojimas atskirai kvalifikuotinas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Jis apžiūrėjo nukentėjusiąją, o medicininiai dokumentai nebuvo pateikti – buvo atlikta asmens kūno apžiūra. Nors nukentėjusiosios buvo nurodyta viršugalvio ir pakaušio sritis, bet apžiūrėjus šias vietas aiškių sužalojimų žymių nesimatė. Jeigu į šias vietas ir būtų suduoti smūgiai kumščiu, tai pagal anatomiją galvos plaukuotoje dalyje dažnai po smūgių nesusidaro žymės. Neprisimena, ar nukentėjusioji buvo be plaukų ir su galvos apdangalu. Nukentėjusioji veide sužalojimų nenurodė. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais, tai tas tris kraujosruvas skaičiavo atskirai, tačiau neatmeta, jog jas buvo galima padaryti vienu metu suspaudus. Kadangi nubrozdinimai ir kraujosruva yra lokalizuoti nugarinėse rankos paviršiuose, tai gali būti padaryti griūnant ant nugaros. Jeigu smūgiai būtų suduoti į galvos plaukuotąją dalį, tai tiek esant plaukams, tiek nesant plaukams, bet esant galvos apdangalui, anatomiškai toje srityje dažnai nesusiformuoja kraujosruvos. Nukentėjusioji pas jį buvo atėjusi po užduotyje nurodyto įvykio balandžio 9 d., t. y. po 8 dienų nuo nurodyto įvykio. Pas jį atvykus, nukentėjusiosios kraujosruvos buvo gelsvos spalvos, kas galėjo būti nuo penktos sužalojimo dienos, nes nuo 5-6 dienos keičiasi poodinių kraujosruvų spalva, o nubrozdinimas atitiko virš 3 dienų iki 14 dienų senumą. Neprisimena, kokius nusiskundimus nurodė nukentėjusioji, jų neparašė, bet pastaroji parodė, kur yra kūno sužalojimai.

Nukentėjusiajai buvo padaryta dešinio žasto priekinio paviršiaus poodinė kraujosruva, tai priekinėje žasto dalyje sužalojimas nebūdingas griūnant ir atsitrenkiant į daiktus, o sužalojimas galinėje žasto dalyje, asmeniui griūnant ant nugaros ir atsitrenkiant, yra būdingas, nes buvo sužalota alkūnė, dilbio nugarinis paviršius. Tiek priekinėje, tiek galinėje žasto dalyje sužalojimai gali būti padaryti vienu trauminiu poveikiu, jeigu buvo suimama rankomis, bet tiek priekyje, tiek nugarinėje dalyje sužalojimus galima padaryti ir atskirai, bet neatmeta, kad galėjo būti padaryti ir vienu metu, kadangi atitinka aukščiai, tik yra skirtingi paviršiai. Visi sužalojimai yra vienodos spalvos, jie atitinka virš 5 dienų senumą, t. y. atitinka nuo 5 iki 14 dienų senumą.

Liudytoja J. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad T. B. buvo atvažiavusi pas ją per šventes apie 20-21 val., jos išgėrėme kavos, T. išėjo iš kambario, tai ji pagalvojo, kad nuėjo į bendrą bendrabučio tualetą. T. parėjo maždaug už 10 min., tai ji pastarosios klausė, kur buvo, gal susitiko su kaimynais, nes seniau T. gyveno tame pačiame name ir tame pačiame aukšte, adresu (duomenys neskelbtini), bet T. į jos klausimą tik numojo ranka. Jos dar kurį laiką pakalbėjo, pažiūrėjo televizorių ir nuėjo miegoti. Ryte T. išsikvietė taksi ir išvažiavo. Po kiek laiko ji gavo kvietimą pas tyrėją, tai ji parašė T. žinutę, kuri pasakė, jog turi ekspertizės išvadą, nes S. šią daužė kumščiais per galvą. T. sakė, kad S. daužė tik per galvą. Ji nematė sužalojimų ar mėlynių. T. sirgo reta liga ir šiai neaugo plaukai, todėl pastaroji nešiojo skarelę, tai T. pasakojo, kad įvykio metu pastarajai nutempė tą skarelę. T. pasakojo, kad įvykio metu dar buvo S. sugyventinis ar draugas N., kurio pavardės nežino, ir dar kažkas. Seniau N. gyveno tame kambaryje ir pas pastarąjį atvažiuodavo T., o paskui su N. pradėjo gyventi S.. T. nesakė, kad būtų buvę S. vaikai, tik kai jau buvo atsigulus, kažkas pabeldė į duris, kurias atidarė T., tai tada sakė, jog buvo atėję S. vaikai, bet nesakė, ko pastarieji buvo atėję - T. jai iš viso nieko nepasakojo, nors galėjo iš karto papasakoti, kas įvyko, bet apie viską parašė žinutėje tik tada, kai reikėjo eiti pas tyrėją. S. vaikai buvo atėję tą patį vakarą, bet ji jų nematė, nes buvo jau atsigulusi, tačiau jai viską surašė T.. Kaip suprato, viskas vyko kambaryje. Jai T. nesakė, kad ši norėjo pavilioti S. sugyventinį ar draugą. Nežino, ko T. ėjo į tą kambarį – jai to nesakė, bet gal iš tikrųjų pastarajai patiko tas S. N.. Nieko nežino apie skolas, tik kartą T. kažką minėjo, kad pas šią buvo atėjęs N. ir prašęs pinigų. Atvažiuodama pas ją, T. atsivežė brendžio, tai jos abi prie kavos išgėrė po kelis stikliukus, bet T. nebuvo prigėrusi. Kitų asmenų pas ją nebuvo – jos buvo tik dviese su T., nebent S. buvo atėjusi kartu su vaikais prie jos durų, bet ji to nežino.

Kai kalbėdavosi su T., tai ši jai rašydavo ant popieriaus arba sakydavo garsiai ir aiškiai – jeigu nesuprasdavo, ką sako, tai parašydavo ant popieriaus. T. neminėjo, kad S. ją būtų už kur nors suėmusi ar stumdžiusi. Jos su T. negirtavo, o tik išgėrėme po kelis stikliukus jos namuose. Pas ją namuose be T. daugiau nieko nebuvo, kaimyno V. taip pat nebuvo. T. nebuvo girta ir ši ant jos pyko, kad tyrėjai pasakė, jog jos truputį išgėrė. Grįžusi T. į kambarį neverkė, bet buvo nuliūdusi. Ji T. klausė, kur ši buvo, ar su kaimynais kalbėjo, bet T. tik numojo ranka. V. buvo atėjęs visai kitą kartą, o ne tą kartą – gal policijoje ji ne taip suprato klausimą, nes įvykio dieną jos buvo tik dviese su T..

Liudytojas D. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad liudytoja J. V., kalbėdama apie jo mamą T., mini pavardę B., nes maždaug prieš 5 m. ši buvo susipažinusi su vyru, pastarieji „susirašė“, o paskui tas vyras išvyko į užsienį, pradėjo girtauti, įžeidinėti jo mamą, tai mama su vyru išsiskyrė ir pasikeitė pavardę į M. T.. B. yra buvusi jo mamos pavardė ankstesnėje santuokoje. Jam niekas nežinoma apie mamos patirtą turtinę žalą, nes jam niekas nieko nesakė, bandė šį įvykį nuslėpti, nes žino, kaip jis į tokius dalykus reaguoja. Mama žino, kad jis tokių dalykų netoleruoja, nes tai, kas vyko dėl skarelės, yra baisiausia, ką mama galėjo išgyventi – tai silpniausia šios vieta. Informacija apie įvykį nuo jo buvo nuslėpta, kol maždaug prieš savaitę laiko jo teta A. Š. nepasakė, jog dėl to, kad jo mamos nebėra, dabar jis yra civilinis ieškovas ir privalo dalyvauti šiame procese. Pati mama apie įvykį jam nepasakojo. Dabar jau žino, kad jo mama lankėsi pas psichologus, ką jam papasakojo teta, kai prieš savaitę laiko buvo grįžęs į Lietuvą. Paskutinius metus po Covid pandemijos į Lietuvą grįždavo maždaug tris kartus per metus, tai tada nuvažiuodavo pas mamą į (duomenys neskelbtini), jie papietaudavo, porai dienų pas ją pasilikdavo, aplankydavo tetą A. Š.. Jam būnant užsienyje, mama pykdavo, kad ji pastarajai dažnai nepaskambina, bet žinutėmis jie susirašydavo kas tris dienas ar kas savaitę, o vaizdo skambučiais susisiekdavo įvairiai, tačiau tikrai palaikydavo ryšius. Pas jį buvo traumų, tai mama pasidomėdavo, kaip jis laikosi, o jis pasidomėdavo, kaip mama laikosi po operacijos. Švenčių proga mama iš Lietuvos pašto jam atsiųsdavo „(duomenys neskelbtini)“ saldainių, su šventėmis pasveikindavo vienas kitą. Mamai po operacijos buvo prasidėjusios komplikacijos, bet pastaroji apie tai jam taip pat nieko nesakė, kad nesinervintų, nors jis pykdavo, jog nuo jo slepiami tokie dalykai, todėl ir apie šį įvykį mama jam  nieko nepasakojo, o per žinutes ne visada pamatysi emociją, todėl jiems bendraujant po įvykio, viskas atrodė įprastai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti nukentėjusiosios T. G. parodymai duoti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kur T. G. parodė, kad įtariamąją ji žino. Ji telefonu yra bendravusi su šia. Per įvykį buvo pirmas asmeniškas susitikimas. Ankščiau ji gyveno tame bendrabutyje, kur ji turi pažįstamų, iš kurių ji žino, kad tame bute, adresu: (duomenys neskelbtini), apsigyveno ši moteris. Ši gyvena su N. L.. Ji jį pažįsta 2-3 mėnesius, kai gyveno (duomenys neskelbtini). N. dar ten negyveno. Jie susipažino per vieną bendrą pažįstamą, kuriai ji tarpininkauja ir padeda. Buvo (duomenys neskelbtini) antra diena, 2024 m. balandžio 1 d., kai ji atėjo pas J. V. pasveikinti (duomenys neskelbtini) proga. Ši gyvena tame pačiame name, kaip ir N.. 2024 m. kovo 31 d. ji atvyko pas šią dienos metu ir pas šią liko nakvoti. Kitą dieną, ji išėjo į balkoną parūkyti. Ten stovėjo N. L.. Ji šiek tiek bendravo su juo. Jis klausė, kodėl ji jam skambina. Ji jam skambino 2024-03-31 apie 23-24 val., bet jis nekėlė ragelio. Ji norėjo pakalbėti su juo dėl skolos. Ji jį balkone sutiko apie 12 val. Kai jį sutiko, jis jai priekaištavo dėl skambinėjimo vėlai vakare. Ji jam atsakė, kad nori ir skambina. Ji jam sakė, kad skambino dėl skolos. Jis jai sakė, kad atiduos skolą. Jis visada sako, kad atiduos skolą. Paskui į balkoną atėjo S.. Iki šiai ateinant, jie balkone buvo trise, nes buvo dar kaimynas V.. Balkone iš viso buvo keturiese. S. pradėjo jai sakyti, kad ji neskambinėtų, kad atstotų. Ši gyvena su N., tai žinojo, kad ji jam skambino. S. liepė neskambinėti naktimis. Ji nepamena, ką atsakė. Ši paskui pasikvietė N., kad eitų iš balkono atgal į butą. Ji N. pasakė, ko jis šios klauso. Ji pasakė jam klausyti jos, o ne S.. Ji norėjo, kad jis tęstų su ja pokalbį. Ji jo nenorėjo praleisti, gal šiek tiek sulaikė N., jam einant. S. pradėjo jį tempti į savo pusę. Paskui ji gražiai atėjo prie jų buto, pasibeldė, durys buvo atidarytos. Ji paklausė, ar gali įeiti. S. atsakė, kad galima įeiti. N. gulėjo ant lovos, o S. stovėjo prie lango. Ten vieno kambario butas. N. žiūrėjo televizorių. Ji su N. pradėjo kalbėti apie skolą. Jis jai sakė, kad atiduos. Ji klausė, kada N. atiduos skolą. Tada į pokalbį įsiterpė S. ir pasakė, kad jie su N. jokios skolos jai neatiduos. Toliau ji pradėjo kreiptis į N.. Ji matė, kad jis nekreipia į ją dėmesio ir nenori palaikyti pokalbio. S. pradėjo kažką pasakoti apie gėrimus. Ji nežinojo, ką ši turėjo omenyje. Sakė: „nusipirkai už tuos pinigus vyrą“. Tada ji priėjo prie N., paėmė pultą, kad išjungtų televizorių, nes jis nekreipė dėmesio į ją. Tada priėjo S. ir ją rankomis stūmė link išėjimo durų. Ji priešinosi būti pastumiama, bet su rankomis ji nieko nedarė. Ši paėmė jos galvos apdangalą ir nuplėšė jį bei subraižė jai galvą. Ekspertizė to neparodė. Jai nuplėšė ne šį galvos apdangalą, o kitą, nes ji daugiau jų turi. Jos liga pasireiškia visišku nuplikimu. Įtariamoji žinojo apie jos ligą. Po kepuraite buvo prikabinti plaukai. Taip ši nuplėšė galvos apdangalą ir subraižė nagais galvą. Tada pradėjo trankyti jai per galvą. Galvos apdangalas liko jos rankose. Po to ši pradėjo mušti ranka. Prieš šiai nuplėšiant apdangalą, jai trenkė delnu į veido dešiniąją pusę. Skausmą ji vertino nuo 5-7. Kai ši pradėjo plėšti galvos apdangalą, ji buvo pasilenkusi. Į galvos sritį jai buvo suduota nuo 5 iki 10 smūgių. Ji nepasakys, ar delnu, ar kumščiu buvo smogta. Po smūgių ji tuos plaukus laikė rankoje. Ji užsidėjo tą galvos apdangalą ir pradėjo aiškinti su S.. Tarp jų atsistojo N.. S. sakė N., kad jis ją varytų lauk. Tai N. ją išstūmė pro duris lauk. Ji galvos apdangalą užsidėjo prieš tai, kai N. tarp jų atsistojo. Nuo atėjimo į šių butą ir išėjimo užtruko gal apie 15 min. Tada ji nuėjo pas J., į 4 butą, kur ji verkė, ir J. atsibudo. J. buvo viena, kuri jos nematė, nes ši miegojo. Tame bute yra vienas kambarys. J. klausė, kas nutiko, bet ji šiai nepasakojo. Ji sėdėjo verkdama, ir atėjo S. su savo sūnumi ir dukra. Dukros vardas V., o sūnaus,- I.. Ji žino apie šios vaikus, nes ji gyveno tame name ankščiau. Šie pasibeldė ir atidarė duris. S. pradėjo šaukti. Ši jai liepė nebebaladoti į šios duris. J. nematė ir negirdėjo, nes ši nelabai prigirdi. S. į butą neįėjo, stovėjo koridoriuje. Paskui ji išbėgo į koridorių ir pradėjo bėgti prie S. ir norėjo šiai suduoti, bet ji nespėjo užsimoti, ir tarp jų atsistojo S. dukra, kuri neleido jai prieiti prie S.. Ji užsimojusi nebuvo. S. smogė jai delnu į dešinį skruostą. Kažkaip pasiekė ją. Skausmą ji vertina 7 balais. Šios dukra pradėjo sakyti, kad ji pati puola šios mamą. Paskui ji išėjo atgal į butą. Toliau ji liko pas J.. J. nieko apie įvykį ji nepasakojo. Ji išvažiavo iš šios kitą rytą. S. jai smogė į viršugalvį, į pakaušį. Skausmą ji vertina apie 7 balais. jai buvo suduota į viršugalvį, pakaušį, ir į dešinįjį skruostą. Jai buvo subraižyta dešinė alkūnė ir kairė ranka. Iki įvykio jai mėlynių nebuvo. Jos galėjo atsirasti nuo stūmimo. S. buvo ją sugriebusi ir stūmė. Ji, pernakvojusi pas J., išvažiavo namo. Kitą dieną ji kreipėsi į policiją. Į gydymo įstaigą ji nesikreipė. Iš karto po įvykio ji nesikreipė į policiją, nes buvo skaudu. Ji pati nusprendė kreiptis į policiją, niekas jai nepatarė. Ji gėrė vaistus nuo skausmo ir raminamuosius. Jai skaudėjo galvą 3-4 dienas. Skruosto skausmas labai greitai praėjo. Ji vyko pas teismo medicinos ekspertą. Tyrėja davė pranešimą, kad nuvyktų. Ji fotografavo sužeistas vietas. 2024 m. balandžio 9 d., kai vyko apklausa, ji tyrėjai minėjo, kad jie buvo balkone. Ji nežinojo, kodėl parodymuose to nėra. Nuo pirmo iki antro konflikto buvo praėję gal 10-15 min. Antras konfliktas truko minutėmis. Ji nespėlioja, ji nelabai pamena to momento, kai N. ją stūmė iš buto. Ji to nepasakė, kad N. buvo atsistojęs tarp jos ir S., apklausos metu pas tyrėją, nes ji gal įvardijo kitaip. Jai atrodo, kad ji viską pasakojo, ką ir dabar pasakoja. N. tikrai neatitraukė S. nuo jos. Įvykį dar matė V. P.. Jis matė ir balkone, ir viduje įvykius. Jis bute stovėjo prie lango. Ji pirmoje apklausoje pas tyrėją sakė, kad galvos apdangalas buvo ant žemės, ir ji bandė jį pasiimti, bet ji iš tikrųjų neprisimena, ar ji rankoje turėjo galvos apdangalą, ar jis buvo nukritęs, ir ji jo ieškojo. Be smūgio į galvą nebuvo daugiau smūgių į kitas kūno vietas. Gal ji ir spėliojo, iš kur pas ją atsirado sužalojimai ant rankų. S. ją tikrai tąsė. Su S. ji kalbėjosi telefonu, nes ji bendravo su N., o ši ją keikdavo visaip. Tikrai ne ji S. skambino. Daug tokių skambučių buvo iki susitinkant pirmą kartą su S.. Ji apklausos metu tyrėjai sakė, kad ji su S. kalbėjo telefonu, o ši jai grasino. Ji nežino, kodėl nėra to užfiksuota pirmajame protokole, kad ji kalbėjo telefonu su S.. Ji tada per apklausą sakė, kad jos kalbėjo telefonu. S. vaikai yra pilnamečiai. Kai S. atėjo pas J., jos kalbėjo apie 150 eurų skolą. N. žadėjo grąžinti, kai užsidirbs. Jis ne per vieną kartą pasiskolino šią sumą. Grąžinimo termino nebuvo. Jis pasiskolino maždaug prieš 2 mėnesius iki įvykio. S. atėjo su vaikais, kad ją nukenksminti, kad ši pati apsisaugotų nuo jos. Įvykio metu ji buvo blaivi V. buvo neblaivus. S. su N., ar buvo blaivūs, ji nežino. Kam ji gali parodyti savo pliką galvą, ji pati sužalojimus nusifotografavo. Apie įvykį ji pasakojo savo seseriai A. Š., bendradarbėms R. J., I. S., dar kelioms draugėms iš (duomenys neskelbtini). Ji joms pasakojo apie įvykį netrukus po įvykio. Daugiau jai neteko bendrauti su N. ir S.. Nors dar vienas susitikimas su N. buvo po įvykio. Jis buvo atvykęs girtas pas ją į namus. Ją išvadino durne, kad ji parašė pareiškimą. Įtariamojo jai rodė špygas ir fakus savo bute ir koridoriuje. Dar buvo atėjusi kaimynė pas J., bet tai buvo po įvykio. Kaimynė yra V. iš to paties namo, 13 buto, kuri girdėjo, kaip S. visiems sakė, kad jai nurovė peruką. Ji jokio keršto S. neturi. S. fizinis ir psichologinis smurtas buvo padarytas prieš ją tyčia (1 t., b. l. 71-73).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji T. G. parodė, kad kad 2024-04-01 apie 12:00 val. ji atėjo adresu: (duomenys neskelbtini), pas senyvo amžiaus moterį J. V., kadangi anksčiau gyveno adresu: (duomenys neskelbtini), nes jos ankščiau buvo kaimynės. Nors ji išsikraustė gyventi kitur, tačiau su J. V. palaiko draugiškus santykius, dažnai ateina šios aplankyti. 2024-04-01 ji atėjo šios pasveikinti su (duomenys neskelbtini). Po apsilankymo pas J. V. ji užėjo adresu: (duomenys neskelbtini), aplankyti pažįstamo N. L.. Ji mandagiai pasibeldė į atidarytas buto duris ir paklausė, ar gali užeiti. N. gulėjo ant lovos, o jo sugyventinė S. V. stovėjo kambaryje. S. tą dieną gyvai ji matė pirmą kartą, tačiau pažino ją iš ankstesnių N. pasakojimų apie savo dabartinę sugyventinę bei iš jo rodytų nuotraukų socialiniame tinklapyje "(duomenys neskelbtini)". Ji, užėjusi pas juos į namus, kreipėsi į N., klausdama, kada jis jai grąžins skolą, kadangi prieš keletą mėnesių ji iš jos kelis kartus skolinosi pinigų. N. nenorėjo jos klausytis, o tik žiūrėjo televizorių. Tada ji paėmė televizoriaus pultelį, kad išjungti televizorių, ir toliau kreipėsi į N., sakydama: "N., ar tu manęs klausaisi, kada atiduosi skolą?" Jai taip pasakius, S. priėjo prie jos, iš rankų išplėšė pultelį, sakydama: "neliesk mano daiktų, N. skolos neatiduoda todėl, nes aš neleidžiu". Po to S. pradėjo stumti ją lauk. Ji matė, kad ši jai norėjo trenkti į veidą, todėl ji atsitraukė, sakydama: "nebandai trenkti į veidą, nes man rytoj į darbą" Tačiau ši jos nesiklausė ir tyčia jėga nuplėšė nuo jos galvos galvos apdangalą bei kumščiais nuo 5 iki 10 kartų trankė į galvos sritį. Kuomet ši ją mušė, ji stengėsi surasti ant žemės numestą galvos apdangalą. Taip gavo kumščiais į kairę ranką, prie pažasties, į dešinės rankos alkūnę, ko pasėkoje atsirado įdrėskimas. Kadangi ji serga liga, vadinama alopecija, kitaip galvos plaukų nuplikimu, todėl ji nešioja galvos apdangalą su plaukais. Ši liga yra jai yra labai skaudi, todėl ji vengia rodytis žmonėms be galvos apdangalo bei vengia apie tai kalbėti. Ji mano, kad S., žinodama apie jos ligą, tyčia stengėsi ją pažeminti. Kaip jai pavyko pabėgti nuo S., ji tiksliai nepamena dėl didelio šoko ir streso, bet, ji mano, kad tai N. nuo jos atitraukė S.. Dėl tokių S. veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, kurį vertina 7 balais. Po įvykio ji nuėjo atgal pas J. V. ir, praėjus maždaug 30 min., S., žinodama, kad ji yra pas J., atėjo su dukra V. ir sūnumi I., pasakyti, kad pas šią į namus ji nebeitų. Ji šiai pasakė, kad N. atiduotų pinigus, kuriuos iš jos yra pasiskolinęs, o ši, priėjusi prie jos, delnu trenkė į dešinės pusės skruostą. Tą kartą ji taip pat patyrė fizinį skausmą, kurį ji vertina 6 balais. Kai S. ją mušė, viską galėjo matyti V. P.. Po tos dienos įvykių ji patyrė labai didelį stresą, verkė, po smūgių į galvą ją skaudėjo, todėl teko gerti vaistus nuo skausmo. Į gydymo įstaigą po įvykio ji nesikreipė. 2024-04-09 ji buvo nuvykusi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyrių, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Moterį, kuri jai sukėlė fizinį skausmą, ji galėtų atpažinti iš nuotraukų ar gyvai. Apklausiama papildomai nukentėjusioji T. G. parodė, kad liudytoja J. tikrai nematė jokio konflikto tarp jos ir S., tačiau N. ir V. tikrai matė įvykį. N. su V. yra draugai, dėl to jie yra susitarę neliudyti. Kai vyko konfliktas, N. buvo blaivus, o V. buvo išgėręs. S. jai tyčia kumščiais sudavė ne mažiau 10 kartų į galvos sritį. Kuomet ši ją mušė, ji dar stengėsi surasti ant žemės numestą galvos apdangalą, ir taip gavo kumščiais į kairę ranką, prie pažasties, į dešinės rankos alkūnę, ko pasėkoje atsirado įdrėskimas (1 t., b. l. 60-64).

Akistatos protokole užfiksuota akistata tarp nukentėjusiosios T. G. ir įtariamosios S. V., kurios metu T. G. parodė, kad ar tarp jos ir S. V. įvyko konfliktas 2024 m. balandžio 1 d., adresu: (duomenys neskelbtini). S. V. nurovė jai galvos apdangalą, ją stūmė, sudavė kumščiais smūgiais į galvos sritį, apie 5 kartus. Savo sužalojimų ji niekam nerodė. Ji jokių veiksmų S. V. atžvilgiu neatliko.

Tuo tarpu S. V. nesutiko su T. G. parodymais ir nurodė, kad šurmulys įvyko dėl šios kaltės. Taip, ji sutinka, kad apklausoje ji suklydo dėl datos, nes tai buvo 2024-04-01. Ji smurto visiškai nenaudojo. T. G. jai įbrėžė į ranką, kai išlipo iš lovos, bei spyrė į koją. Kaip S. V. sudavė jai smūgius matė N. L. ir V. P.. Iš pradžių jie buvo trise, kai ji prašė išeiti iš jų namų T.. Tuo metu į jų namus atėjo V. (1 t., b. l. 83-86).

2024 m. balandžio 2 d. pareiškėjo, teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokole užfiksuota, jog pareiškėja T. G. nurodė, kad 2024 m. balandžio 1 d., 12:00 val. adresu: (duomenys neskelbtini), S. V. pamatė tą dieną pirmą kartą Ji atėjo tvarkingai pasibeldusi į duris pas šios sugyventinį N., kuris su šia gyvena kartu. Jis jai yra iš ankščiau skolingas nemažą pinigų sumą. Jie iš ankščiau su N. yra pažįstami. Šis jau ilgą laiką jai negrąžina skolos, tai ji užėjo priminti apie skolą, bet į pokalbį įsiterpė S., kuri pradėjo koliotis, rėkti ir rodyti gestus, kad N. negrąžins pinigų, nes ši jam neleidžia to padaryti. S. pradėjo ją varyti lauk. Kadangi ji norėjo užbaigti pokalbį su N., ji neišėjo. S. prilėkusi prie jos, pradėjo ją stumdyti, o po smogė stipriai į galvą ir jėga pradėjo nuo galvos tempti plaukus su galvos apdangalu. Kadangi ji turi visišką nuplikimą, ši stengėsi savo veiksmais ją pažeminti žmonių akivaizdoje. Nutempusi peruką nuo galvos, ši pradėjo jai smūgiuoti kumščiais į galvą. Tais veiksmais ji patyrė fizinį skausmą, turėjo vartoti vaistus nuo skausmo. Taip pat ji patyrė stiprų psichologinį smurtą, nes ji buvo pažeminta, įskaudinta, ko pasėkoje ji patyrė didelį nerimą ir negalėjo užmigti. Ji buvo priversta gerti vaistus. Jai padaryti sužalojimai: keletą kartų smogta stipriai delnu į veidą, smogta į galvą kumščiu 6-10 kartų, buvo nubrozdinta ranka. Kokiu būdu buvo nubrėžtas kaklas, ji neatsimena iš streso. Civilinį ieškinį ji reikš vėliau. Gali suteikti informacijos apie šį įvykį V. P. ir N. L., kurie matė visą įvykį. Asmuo, kuris smurtavo prieš ją yra S. V.. Prie pareiškimo ji prideda fotonuotraukas (1 t., b. l. 5-9).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog T. G. buvo pateiktos atpažinimui 4 moterų fotonuotraukos, iš kurių Nr. 2 yra S. V. fotonuotrauka. T. G., atpažino S. V., kuri jai sukėlė fizinį skausmą. Ji šią atpažino iš veido bruožų, veido formos, žvilgsnio ir kūno sudėjimo Atpažinimo metu fotografuota (1 t., b. l. 25-32).

2024 m. balandžio 9 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, gavus T. G. sutikimą, jos asmens apžiūra, kurios metu ant kairios rankos, prie pažasties, matoma mėlynė, ant dešinės rankos matoma mėlynė bei prie alkūnės įdrėskimas. Ant galvos bei veido sužalojimų nematyti. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 33-40).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota S. V. atsiųsto elektroniniu paštu garso įrašo apžiūra, kurios metu girdima, kaip vyras sako: „kurva, žinai, bet aš nieko pusiau neatsimenu“. Moteris sako: „nu tai taip ir pasakysi, sakyk tiesą ir viskas, aš sakiau, kad tu viską matei“. Vyras sako: „supranti, pyze, nachui, galvoju kominis, su ta smegenine man, kurva, nachui, žinai, blet, biški atsimenu, biški neatsimenu“. Moteris sako: „kaip tu nori, V., nori būti neutralioj situacijoj, kalbėk kaip tu nori, aš sakiau, kad tu buvai, tu matei, nėra ko iš to S., čia faktais eina, nesąmonę jau, kurva, kalba, čia nėra ko kalbėti, o tu gali pasakyti, kad nieko neprisimeni, bet tu puikiai atsimeni, kad ji puolė ant manęs pirma, ar neprisimeni?“ Vyras sako: sakau, blet, nelabai atsimenu, pize, man“. Moteris sako: „nu ir gerai, kalbėk kaip nori, nes praeitą kartą, kaip kalbėjom, tu visai kitaip sakei“. Vyras sako: „nu gerai, davai tada“. Moteris sako: „davai“ (1 t., b. l. 45-47).

Specialisto išvadoje konstatuota, kad T. G. nustatyti sužalojimai: abiejų rankų poodinės kraujosruvos, dešiniojo dilbio odos nubrozdinimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti galimai užduotyje nurodyto įvykio laiku. Visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Dešinio žasto priekinio paviršiaus poodinė kraujosruva (galimai su nugarinio paviršiaus poodine kraujosruva) nebūdinga griuviminei traumai, tikėtina padaryta tiesioginiu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu, galimai rankos pirštais. Kiti nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais, tiek griuvinėjant. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau 5 trauminiais poveikiais. T. G. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 78).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikos juridinė kvalifikacija

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Veika šiuo atveju objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

Tiesiogine tyčia aptartas nusikaltimas padaromas tada, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų nori. Netiesiogine tyčia šis nusikaltimas padaromas, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai, ir nors jų ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Sąmoningo leidimo sąvoka baudžiamosios teisės moksle ir teismų praktikoje siejama su kaltininko abejingumu dėl to, kad jo veika gali sukelti nusikalstamus padarinius. Tokiu atveju kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami, ir nors jų nesiekia ir nenori, tačiau neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas nesitiki išvengti savo veikos padarinių arba realios jų atsiradimo grėsmės, o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan. Tai vertintina kaip abejingumas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-498-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-410-489/2016).

Šioje byloje S. V. kaltinama tyčia sukėlusį fizinį skausmą bei nežymiai sužalojusi T. G. sveikatą, tai yra tyčia sudavusi kumščiu T. G. ne mažiau 5 kartų kumščiu į galvos sritį, į kairę ranką, į dešinės rankos alkūnę, taip padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus T. G. sveikatai - abiejų rankų poodines kraujosruvas, dešiniojo dilbio odos nubrozdinimą (BK 140 straipsnio 1 dalis).

Nors kaltinamoji visiškai neigia jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą, teigdama, jog prie nukentėjusiosios kūno net nebuvo prisilietusi ir tik pastarajai buvo suėmusi už chalato rankovės, o net rankos nelietusi, teismo vertinimu kaltinamosios S. V. kaltę padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, visiškai patvirtina byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.

Teismas pažymi, kad šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp nukentėjusiosios T. G. ir kaltinamosios S. V. įvyko konfliktas, tą patvirtino ir liudytoju apklaustas N. L., todėl teismas papildomai dėl šių aplinkybių nepasisakys. Šioje byloje kaltinamoji neigia, kad būtų atlikusi kokius nors smurtinius veiksmus T. G. atžvilgiu jų įvykusio konflikto metu, todėl teismas plačiau analizuos būtent šią aplinkybę.

Pažymėtina, kad šioje byloje nukentėjusioji T. G. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją vienareikšmiškai nurodė, kad buvusio konflikto metu su S. V., pastaroji nukentėjusiajai nuo galvos nuplėšė galvos apdangalą, subraižė galvą, tada pradėjo nukentėjusiajai trankyti galvą, į galvos sritį jai buvo suduota nuo 5 iki 10 smūgių, nukentėjusioji akcentavo, kad jai buvo subraižyta dešinė alkūnė, kairė ranka, iki įvykio mėlynių jai nebuvo, S. V. ją buvo sugriebusi ir stūmė, S. V. ją tikrai tąsė (1 t., b. l. 71-73). Pastebėtina, kad nukentėjusioji T. G. į policiją kreipėsi jau kitą dieną po įvykio, kur pastaroji savo pareiškime nurodė, jog konflikto metu S. V. pradėjo ją stumdyti, smogė į veidą, jėga nuo galvos pradėjo tempti plaukus su galvos apdangalu, nutempus peruką pradėjo smūgiuoti kumščiais į galvą, tokiais veiksmais patyrė fizinį skausmą, smūgių į galvą buvo 6-10, taip pat nubrozdinta ranka, tačiau nepamena kokiu būdu iš streso, prie pareiškimo pridėtos ir foto nuotraukos, kuriose matyti dešinės rankos sužalojimas (1 t., b. l. 5-11). Nukentėjusioji apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2024-04-09 ir 2024-05-21 be kita ko paaiškino, kad S. V. jai rankų kumščiais trenkė nuo 5 iki 10 kartų į galvos sritį, ir kuomet nukentėjusioji stengėsi surasti ant žemės numestą galvos apdangalą, gavo iš rankų kumščių į kairę ranką prie pažasties, į dešinės rankos alkūnę, ko pasekoje atsirado įdrėskimas (1 t., b. l. 60-62; 63-64). Akistatos metu su S. V., nukentėjusioji vėlgi pakartojo, kad S. V. buvo mušama kumščiais į galvos sritį, buvo stumdoma (1 t., b. l. 83-86). Šias nukentėjusios nurodytas aplinkybes dėl smurtinių veiksmų jos atžvilgiu atlikimo patvirtina byloje esantis nukentėjusiosios apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti ant nukentėjusiosios kairės rankos, prie pažasties, matoma mėlynė, ant dešinės rankos matoma mėlynė bei prie alkūnės įdrėskimas, kitų sužalojimų nefiksuota (1 t., b. l. 25-32). Pastebėtina, kad specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad kaltinime nurodyti sužalojai nukentėjusiajai yra vertintini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimai visumoje nebūdingi griuviminei traumai (1 t., b. l. 78). Be kita ko, teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas L. J. patvirtino savo išvados teisingumą ir nurodė, kad sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Teismo vertinimu nukentėjusiosios parodymų patikimumą ir teisingumą patvirtina ir teisme apklaustų liudytojų R. J., I. S., A. Š., J. V., kurioms nukentėjusioji pasakojusi apie buvusį konfliktą su S. V., parodymai, kur pastarosios nurodė, kad nukentėjusioji pasakojusi, jog prieš ją smurtavo moteris, akcentavo, kad buvo atliekami smūgiai į nukentėjusiosios galvos sritį, jog buvo nuo nukentėjusiosios galvos nuimtas, nuplėštas galvos apdangalas, o liudytojai R. J. rodė ir mėlynes ant rankų bei pasakojo, kad negalėjo gintis, nes laikė galvą, liudytoja A. Š. taipogi nurodė mačiusi mėlynes ant nukentėjusiosios kūno. Policijos pareigūnės A. Š. ir G. Š. apklaustos šioje byloje taipogi nurodė, kad nukentėjusioji skundėsi, jog jai S. V. trenkė į galvos sritį, buvo nuimtas nukentėjusiosios galvos apdangalas, o G. Š. papildomai nurodė prisimenanti ant nukentėjusiosios kažkurios rankos mėlynę, nubrozdinimą ant alkūnės. Taigi, teismo įsitikinimu šie įrodymai yra nuoseklūs, patikimi, teismas neturi pagrindo jais nesivadovauti, kadangi jie vienas kitą papildo ir patvirtina, esminių prieštaravimų šiuose įrodymuose nėra, todėl darytina neabejotina išvada, kad kaltinamoji S. V. smurtavo T. G. atžvilgiu, rankos kumščiais jai trenkė į galvos sritį, kas sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai, bei trenkdama rankos kumščiais sužalojo nukentėjusiosios rankas, padarydama kaltinime nurodytus sužalojimus nukentėjusiajai.

Šioje byloje buvo itin akcentuojama, kad ant nukentėjusiosios galvos nebuvo nustatyta jokių sužalojimų, subraižymų. Teismas pažymi, kad kaltinamoji byloje ir nebuvo kaltinama sužalojusi nukentėjusiosios galvą, jai buvo pareikšti kaltinimai ir dėl fizinio skausmo sukėlimo, kurį sukėlė ir kaltinamosios smurtiniai veiksmai, smūgiuojant nukentėjusiajai į galvos sritį. Pažymėtina, kad byloje apklaustas specialistas L. J. paaiškino, kad pagal anatomiją galvos plaukuotoje dalyje, net ir nesant plaukų toje srityje, dažnai po smūgių nesusidaro žymės. Teismo vertinimu minėti specialisto paaiškinimai paaiškina aplinkybę, kodėl nei ekspertas, nei nukentėjusiąją apžiūrėjusi policijos pareigūnė neužfiksavo ir nenustatė jokių sužalojimų ant nukentėjusiosios galvos ir kartu patvirtina nukentėjusiosios dėstomas aplinkybes, kad jai S. V. smūgiavo į galvos sritį kumščiais.

Byloje taipogi buvo apklausti N. L., V. P., V. P., tačiau teismas šių asmenų parodymais arba jų tam tikra dalimi nesivadovauja dėl toliau nurodomų aplinkybių. Teismas nesivadovauja liudytojo V. P. parodymais nei kaip patvirtinančiais, nei kaip paneigiančiais S. V. kaltę, kadangi liudytojas teisme nurodė, kad įvykio metu buvo neblaivus ir nieko nepamena. Teismas taip pat nesivadovauja ir liudytojos V. P. parodymais, kadangi pastaroji teisme nurodžiusi, jog visą konfliktą matė, buvo pas mamą bute tuo metu, kai į jį įsiveržė T. G., tačiau pastarosios parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys. Pastebėtina, nukentėjusioji nė vienos apklausos metu nenurodė, kad įvykį stebėjo ar tuo labiau dalyvavo ir dar vienas asmuo V. P., netgi kaltinamoj ir liudytojas N. L. parodė, kad V. P. įvykio metu nebuvo, ji atėjo pas S. V. vėliau, kai T. G. jau buvo išėjusi/išvaryta iš buto, kuriame gyveno S. V.. Esant šioms aplinkybės V. P. parodymai laikytini nepatikimais, todėl teismas jais nesivadovauja. 

Teismas pažymi, kad S. V. kaltę dėl jai pareikštų kaltinimų iš dalies patvirtina ir N. L. parodymai duoti teisme, kur pastarasis pripažino, jog priešingai nei teigia S. V., pastaroji konflikto metu su T. G. turėjo fizinį kontaktą, kadangi liudytojas nurodęs, jog „moterys tiesiog pešiojosi, stumdėsi“, taip pat nurodė, jog konflikto metu T. G. iš tiesų buvo nukritęs galvos apdangalas, kas iš dalies patvirtina nukentėjusiosios nurodytą įvykių seką konflikto metu. Kitais liudytojo N. L. parodymais teismas nesivadovauja, kadangi jie yra prieštaringi, jų nepatvirtina kiti byloje esantys duomenys, nutylint svarbias įvykio aplinkybes ir taip stengiantis sušvelninti kaltinamosios teisinę padėtį. Akcentuotina, kad kaltinamoji nurodžiusi, jog grįžę iš balkono buto durų nerakino, netgi kvietusi T. G. ateiti ir išsiaiškinti santykius, o liudytojas N. L. nurodęs priešingai – durys neva buvo iškarto užrakintos ir tai jis į butą įleidęs nukentėjusiąją. Taip pat S. V. nurodė, kad T. G. praskėlusi lūpą, o N. L. teigęs, neva T. G. jam praskėlė nosį, S. V. nurodė, kad po konflikto su T. G. ji dar buvo išėjusi iš buto ir ėjo pas T. G. buvusią pas J. V., o N. L. teigęs, kad S. V. po konflikto niekur nebuvo išėjusi. Taip pat skiriasi ir paties N. L. parodymai dėl įvykio aplinkybių, tai yra, apklausos pradžioje nurodęs, kad moterys stumdėsi, pešiojosi, vėliau jau teigia, kad S. V. T. G. nestūmė, tik gal buvo suėmusi už rankos. Taigi, dėl nurodytų prieštaravimų N. L. parodymuose, kurių nepatvirtina kiti bylos duomenys, teismas nesivadovauja šia liudytojo parodymų dalimi, kur pastarasis teigia, kad T. G. S. V. nesudavusi smūgių, kadangi šią versiją paneigia kiti anksčiau teismo nurodyti patikimi duomenys.

Nagrinėjamoje byloje taipogi buvo itin akcentuojama, kad nukentėjusioji T. G. įvykio metu buvusi itin neblaivi, dėl buvusio girtumo nepastovėjo ant kojų, netgi griuvinėjo. Teismo vertinimu ši pateikta kaltinamosios ir jai palankių liudytojų dėstoma versija yra neįtikėtina dėl pačių liudytojų nurodytų neva buvusių nukentėjusiosios veiksmų. Pažymėtina, kad tiek N. L., tiek S. V. teigė, kad T. G. įėjusi į butą sugebėjo ne tik praskelti lūpą ar nosį N. L. (minėta, kad šią aplinkybę asmenys nurodė skirtingai), bet ir spirti N. L. į pilvą, nors tiek S. V., tiek N. L. teigė, kad nukentėjusioji dėl girtumo nepastovėjo ant kojų, netgi ją reikėjo laikyti, kad nenuvirstų. Taigi, teismo neįtikina kaltinamosios ir liudytojo N. L. teiginiai apie buvusį stiprų nukentėjusiosios neblaivumą. Pastebėtina, kad byloje yra duomenų, kad įvykio metu nukentėjusioji galėjo būti išgėrusi, tačiau mažą alkoholio kiekį, šią aplinkybę nurodė J. V., tačiau kitų duomenų, jog nukentėjusioji galėjo būti itin neblaivi nėra. Pastebėtina ir tai, kad nors liudytojas V. P. teisme teigė, kad nukentėjusioji buvo pavartojusi didelį kiekį alkoholio, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nurodęs daug mažesnį nukentėjusiosios galimai išgertą alkoholio kiekį (1 t., b. l. 99-101), kas vėlgi rodo šio liudytojo parodymų nepatikimumą. Taigi, teismo vertinimu byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog nukentėjusioji buvo itin neblaivi įvykio metu ir dėl to netgi griuvinėjo. Kartu tai paneigia abejones ir dėl nukentėjusiajai padarytų sužalojimų aplinkybių. Teismo posėdžio metu specialistas teigė, kad neatmestina, jog dalis sužalojimų nukentėjusiajai galėjo susidaryti tiek jai nugriuvus, tiek ir į jos kūno vietas atliekant smūgius, tačiau byloje nėra jokių patikimų duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusioji tiek įvykio metu, tiek ir po jo būtų kur nors griuvusi, todėl teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai atsirado ne dėl pačios nukentėjusiosios kaltės, o būtent dėl tyčinių kaltinamosios smurtinių veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu.   

Teismo įsitikinimu, kuris paremtas byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visumą, byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamoji S. V. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje smurtaudama sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo T. G., tai yra nukentėjusiajai tyčia sudavė kumščiu ne mažiau 5 kartus į galvos sritį, į kairę ranką, į dešinės rankos alkūnę, tokiais veiksmais padarydama nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: abiejų rankų poodines kraujosruvas, dešiniojo dilbio odos nubrozdinimą.

Remiantis byloje surinktų įrodymų visuma nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės elementai atskleidžia ir šios nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, tai yra, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamoji veikė netiesiogine tyčia – suvokė savo daromos nusikalstamos veikos pavojingą pobūdį, numatė, kad kumščiu kelis kartus trenkiant T. G. į galvos sritį, rankas gali atsirasti baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai, ir nors jų ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti. Kaltinamosios S. V. veiksmai, įvertinus visas bylos aplinkybes, kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytų nusikalstamų veikų motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamosios S. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę kaltinamajai S. V. atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes ir į tai, kad ji neteista (1 t., b. l. 136-141), administracine tvarka bausta (1 t., b. l. 145-148), yra dirbanti (1 t., b. l. 142-144). S. V. įvykdė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, nusikaltimas baigtas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Jos padaryta nusikalstama veika buvo sukelta fizinė žala nukentėjusiojo sveikatai – padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlę sužalojimai. 

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai S. V. už nusikalstamą veiką skiriant laisvės apribojimo bausmę, jos dydį parenkant didesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės minimalus dydis (BK 48 straipsnio 2 dalis) ir įvertinus tai, kad kaltinamoji įvykdė smurtinę nusikalstamą veiką, yra dirbanti, kartu kaltinamajai paskiriant BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktuose numatytus įpareigojimus - bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą, o jį praradus būti registruotai Užimtumo tarnyboje.  

Dėl civilinio ieškinio

Šioje byloje nukentėjusioji T. G. pareiškė kaltinamajai S. V. civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos: turtinės žalos atlyginimo 280 Eur sumai, kuri susidariusi apmokant už psichologo paslaugas, bei dėl neturtinės žalos atlyginimo 2000 Eur sumai (2 t., b. l. 25, 26-32).

Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusioji 2024 m. lapkričio 25 d. mirė (2 t., b. l. 51-52). Iš 2025 m. sausio 15 d. Liudijimo matyti, kad D. G. priėmė palikimą po T. G. mirties (2 t., b. l. 92), todėl jis kaip nukentėjusiosios teisių perėmėjas teismo nutartimi buvo įtrauktas į procesą dėl civilinio ieškinio, jį pripažįstant civiliniu ieškovu (2 t., b. l. 93).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

Nagrinėjamu atveju yra neabejotinai įrodyta, kad kaltinamoji S. V. įvykdė smurtinę nusikalstamą veiką nukentėjusiosios T. G. atžvilgiu, dėl kurios T. G. buvo sukeltas fizinis skausmas, nežymiai sutrikdyta sveikata. Nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje nurodyta, kad pastaroji dėl jos atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos lankėsi pas psichologę, kuriai nukentėjusioji už paslaugas sumokėjo 280 Eur, ką patvirtina prie civilinio ieškinio pridėti mokėjimą patvirtinantys dokumentai (2 t., b. l. 26-32). Aplinkybę, kad nukentėjusioji lankėsi pas psichologą patvirtino ir teisme apklausta liudytoja A. Š.. Akcentuotina, kad byloje apklausti liudytojai A. Š., J. V., R. J., I. S. bei pati nukentėjusioji apklausta ikiteisminio tyrimo metu vieningai nurodė, kad nukentėjusioji itin jautriai reagavo ir jaudinosi dėl savo esamos sveikatos būklės sukeliamų nepatogumų – dėl to, kad nukentėjusioji neturėjo plaukų ir turėjo dėvėti galvos apdangalą/peruką. Šiuo gi atveju byloje nustatyta, kad dėl smurtinių S. V. veiksmų, konflikto metu buvo nuplėštas/nuimtas T. G. galvos apdangalas, dėl ko T. G., kaip galima matyti iš minėtų liudytojų parodymų, reagavo itin jautriai, be to, įvykio metu pastarajai buvo sukeltas fizinis skausmas, padaryti sveikatos sužalojimai nurodyti kaltinime. Taigi teismas neabejoja, kad T. G. lankymasis pas psichologę yra tiesiogiai su jos atžvilgiu įvykdyta S. V. nusikalstama veika. Esant šioms aplinkybėms teismas pripažįsta, kad nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos (280 Eur) yra pagrįstas, nes nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti S. V. veiksmai, patirta žala – 280 Eur, priežastinis ryšys tarp neteisėtų (nusikalstamų) S. V. veiksmų ir patirtos žalos, bei S. V. tyčinė kaltė, todėl civilinio ieškovo D. G. naudai iš kaltinamosios S. V. priteistina 280 Eur dydžio suma sukeltai turtinei žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.1 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę, į atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamybę), teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji civiliniame ieškinyje buvo pareiškusi reikalavimą priteisti jos patirtą neturtinę žalą, tačiau proceso metu mirė ir paveldėtoju pripažintas jos sūnus D. G.. Teismas pažymi, kad asmens patirta neturtinė žala yra pripažįstama asmenine neturtine teise, kuri neatskiriamai susijusi su palikėjo asmeniu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, procesas dėl T. G. pareikšto reikalavimo atlyginti jos patirtą neturtinę žalą yra nutrauktinas, kadangi, kaip minėta teisė į neturtinę žalą nėra paveldima.

Kiti klausimai

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD su garso įrašu, laikomas voke prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, - paliktinas saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 straipsniais, 

n u s p r e n d ž i a :

S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir ją nuteisti laisvės apribojimu 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti dirbą, o jį praradus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. V. palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Civilinio ieškovo D. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jam iš kaltinamosios S. V. priteisti 280 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti, o procesą dėl neturtinės žalos atlyginimo – nutraukti. 

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus: CD su garso įrašu, - palikti saugoti byloje.

S. V. išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas                                                                                Donatas Dauginis