Civilinė byla Nr. 2-3168-714/2020
Teisminio proceso numeris 2-19-3-00346-2020-2
Procesinio dokumento kategorijos:
(S)
3.2.6.1; 2.6.4.4.2; 2.6.4.4.3; 2.6.4.7;
2.6.5.2.1; 3.1.7.10; 3.2.6.6.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 1 d.
Jurbarkas
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėja Jūratė Lukšienė,
sekretoriaujant Eglei Macijauskienei,
dalyvaujant ieškovei L. B.,
jos atstovui advokatui Osvaldui Radimonui,
atsakovui T. K.,
institucijos išvadai teikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei E. T.,
viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui T. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, institucija išvadai teikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė:
teisme 2020 m. balandžio 22 d. buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui T. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, institucija išvadai teikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Ieškovė prašė nustatyti dukters J. B., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 200 eurų kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo 2019 m. sausio 1 d. iki jai sueis pilnametystė, piniginių lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę, nustatyti, kad atsakovas turi teisę bendrauti su dukra pagal šalių susitarimą, jeigu tai neprieštaraus dukters interesams.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Teismo posėdyje ieškovė L. B. palaikė ieškinį, patikslino, kad prašo priteisti išlaikymą nuo 2020 m. sausio 1 d., taip pat paaiškino, kad netrukdys atsakovui bendrauti su dukra pagal susitarimą.
Atsakovas T. K. teismo posėdyje pareiškė, kad sutinka su ieškiniu visiškai, paaiškino, kad su dukra nebendravo dėl susiklosčiųsių aplinkybių dėl jo ligos, dabar sveikata atsistato, vėl pradėjo dirbti.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė E. T. palaikė ieškinį.
Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad J. K., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai yra L. B. it T. K., L. B. yra mokama 68,40 Eur išmoka vaikui iš valstybinio socialinio draudimo fondo ir 144,30 Eur socialinė išmoka vaikui, T. K. dirba (duomenys neskelbtini), jam priskaičiuojamas darbo užmokestis apie 1 200 eurų, ieškovei šioje byloje paskirta valstybės garantuojama 100 procentų apmokama teisinė pagalba, ieškovės šeima iki ieškinio pateikimo teismui nebuvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, atvejo vadyba šeimai nėra taikoma, šeima gyvena nuosavame name, kartu gyvena ieškovės vyresnioji dukra ir brolis, vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, ieškovė rodo iniciatyvą, kad dukra galėtų bendrauti su tėvu.
Ieškinys tenkintinas.
Dėl gyvenamosios vietos nustatymo
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nepilnametė J. K., kuri šiuo metu dar yra labai mažo amžiaus, nuo gimimo nuolat gyvena su mama, ieškove L. B.. Duomenų, kad L. B. šeimoje būtų pažeidžiamos vaiko teisės, netinkamai tenkinami jo interesai, nėra. Atsakovas neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Šalių dukra gyvena su motina, kuri žino ir supranta vaiko poreikius. Ieškovė tinkamai vaiką prižiūri ir auklėja, rūpinasi poreikiais, sveikata, tinkamai vykdo savo pareigas savo vaikams, sudaro reikiamas vaikams gyvenamąsias sąlygas. Vaikas nėra išreiškęs savo nuomonės dėl amžiaus. Valstybės vaiko teises ginančios institucijos atstovė palaiko ieškovės reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad šiuo metu nepilnametės J. K. interesus labiausiai atitiktų jos gyvenamosios vietos nustatymas su motina L. B. (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.168 straipsnis, 3.174 straipsnis).
Dėl išlaikymo
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas, tai ir yra kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama, nustatant nepilnamečiams vaikams priteisiamo išlaikymo dydį. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo priteisimo iš vieno iš tėvų ar išlaikymo pakeitimo, taip pat atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis 3 dalis). Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaikų kasdienius poreikius.
Prašoma priteisti išlaikymo forma, piniginės išmokos, atsižvelgiant į vaiko interesus, šalių turtinę padėtį, labiausiai atitinka konkretaus vaiko poreikius ir šalių turtinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, kad šalių dukters J. K. amžių, poreikius, išlaikymo priteisimas periodinėmis išmokomis šiuo atveju labiausiai atitinka jos interesus. Atsižvelgiant į J. K. amžių, poreikius, pagal vaiko ir jo tėvų gyvenimo lygį, taip pat atsižvelgiant į bendrą pragyvenimo lygį šalyje, ekonominę situaciją, nuolat didėjantį vartotojų kainų indeksą, 200,00 Eur vieno iš tėvų mokama suma vienam vaikui per mėnesį išlaikyti būtų pakankama optimaliems tokio amžiaus vaiko poreikiams patenkinti. Būtiniausius vaiko poreikius sudaro būsto išlaikymas, maistas, sveikatos priežiūra, rūbai, avalynė, kuriuos dėl vaiko vystymosi, augimo tenka keisti bent kartą per metus, higienos priemonės, vaikų lavinimas, žaidimas ir kiti poreikiai.
Ieškovė šiuo metu niekur nedirba, nes augina kitą mažametį vaiką, gauna pašalpą. Ji rūpinasi ir užtikrina, kad vaikai turėtų būstą, kurį reikia išlaikyti. Be to ieškovė, bylos duomenimis, augina dar vieną nepilnametį vaiką. Atsakovas yra darbingo amžiaus, nurodo, kad turi sveikatos problemų, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų nepateikė, tačiau patvirtino, kad dirba, su ieškinio reikalavimu sutinka, nurodė, kad daugiau išlaikytinių (nepilnamečių vaikų) neturi. Pareiga išlaikyti vaiką yra absoliuti, jokia sunki turtinė padėtis neatleidžia tėvų nuo pareigos išlaikyti vaiką, šios pareigos negalima perleisti kitiems asmenims, o teikiamas išlaikymas neturi žeminti nepilnamečio vaiko ir jį auginančio tėvo ar motinos orumo (CK 3.155 straipsnis, 3.159 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, į nepilnamečio vaiko amžių, poreikius, jo tėvų turtinę padėtį, iš atsakovo priteistinas išlaikymas J. K. periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur per mėnesį nuo 2020 m. sausio 1 d. (CK 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnis, 3.201 straipsnis 1 dalis). Pripažintina, kad 200,00 Eur suma nėra pernelyg didelė vaiko išlaikymui, o tas tėvas, ar motina, kuris vienas augina vaiką, faktiškai patiria dar didesnes išlaidas, kurios susijusios su vaiko išlaikymu, gali būti ne visada numatytos, neskaičiuojant kasdienio rūpinimosi vaiku ir jo priežiūros kaštų.
Ieškovė skirtina nepilnamečiui vaikui išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja (CK 3.185 straipsnis, 3.186 straipsnis, 3.190 straipsnis). Jai išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesais (CK 3.203 straipsnis 1dalis).
Dėl bendravimo tvarkos
Tiek kiekvieno iš tėvų teisė bendrauti su nepilnamečiais vaikais, tiek ir atitinkama vaikų teisė įtvirtintos CK 3.170 straipsnyje, tačiau tokios teisės įgyvendinimu negali būti prisidengiama atliekant veiksmus, kurie pažeistų nepilnamečių vaikų interesus. Tėvų, negyvenančių kartu su vaikais, teisė bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaikais bei dalyvauti jį auklėjant, įvykdymą. Tačiau ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais. Lietuvos Respublikos CK 3.175 straipsnyje, reglamentuojančiame ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, nustatyta, jog gyvenančiam skyrium tėvui (motinai) turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daroma apribojimų bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti.
Ieškovė neprieštarauja ir imasi veiksmų, kad atsakovas bendrautų su dukra. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko bendravimas su tėvu kenktų vaiko interesams, tačiau yra duomenų, kad atsakovas su dukra bendrauja minimaliai, mergaitė beveik jo nepažįsta, o pakeisti tokią situaciją galima tik geranoriško abiejų tėvų bendradarbiavimo pastangomis. Abi šalys nurodo, kad ginčo dėl atsakovo bendravimo su dukra nėra, ateityje jie susitars dėl bendravimo kiekvienu konkrečiu atveju, pagaliau, ir vaikui, kurio tėvai gyvena atskirai, yra daug paprasčiau, kai tėvai susitaria dėl bendravimo su juo. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad iš ieškovės L. B. nebuvo išreikštas prieštaravimas dėl atsakovo T. K. bendravimo su dukra J. K., nustatytina tokia bendravimo tvarka, kurią T. K. galėtų bendrauti su dukra J. K. pagal šalių susitarimą, atsižvelgiant į jos interesus ir poreikius, tėvų galimybes. Pažymėtina, kad bendravimas su vaikais, dalyvavimas jų auklėjime, yra tėvų pareiga, priešingai nei vaikams, kurie turi teisę bendrauti su abiem savo tėvais. Be to T. K., augant vaikui, galėtų bendrauti su dukra ne tik betarpiškai, bet ir telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis, gauti iš L. B. informaciją apie sūnų.
Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad teismo sprendimas, pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, jo poreikiams, ar iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ir kt., galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo ( CK 3.201 str.). Taip pat gali būti keičiama vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.169str. 3d.), bendravimo su vaiku tvarka (CK 3.175str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė šioje byloje buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalis 2 punktas, 14 punktas), jai buvo suteikta valstybės garantuojama 100 procentų apmokama teisinė pagalba. Atsižvelgiant į tai, taip pat į šalių turtinę padėtį, nepilnamečio vaiko interesus, atsakovo procesinį elgesį byloje, bylinėjimosi išlaidos valstybei iš šalių nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).
Dėl sprendimo vykdymo
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nepilnamečiui vaikui vykdytina skubiai (CPK 282str. 2d. 1p.).
Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nepilnamečio vaiko J. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jos motina L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui J. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų) nuo 2020 m. sausio 1 d. iki jai sueis pilnametystė.
Nepilnametei J. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistų piniginių lėšų tvarkytoja paskirti L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Nustatyti nepilnametės J. K. bendravimo tvarką su jos tėvu T. K., pagal kurią T. K. galėtų bendrauti su dukra J. K. pagal šalių susitarimą, bendrauti su dukra telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus ir poreikius, gauti iš L. B. informaciją apie dukrą.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.
Teisėja Jūratė Lukšienė