Civilinė byla Nr. 2YT-4122-527/2023

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00107-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.7.8; 3.2.6.1;3.2.6.5; 3.4.5.2

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 13 d.

Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė

rašytino proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjo V. N. (toliau – ir pareiškėjas) patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo (suinteresuoti asmenys: R. N., S. N., Č. N., J. N., valstybės įmonė Turto bankas).

Teismas

n u s t a t ė:

Pareiškėjas pateikė teismui patikslintą pareiškimą, kuriuo prašo rašytinio proceso tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo tėvo Č. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Patikslintame pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas Č. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) Po tėvo mirties pareiškėjas ir jo broliai J. ir Č. N. bei tėvo sutuoktinė su dukra S. N. kaip pirmos eilės įpėdiniai įstatymo nustatyta tvarka nesikreipė į Jonavos notaro biurą dėl palikimo priėmimo, kadangi Č. N. jokio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto savo mirties dieną neturėjo. 2023 m. sausio mėnesį adresu (duomenys neskelbtini) iš AB Šiaulių banko buvo gautas (duomenys neskelbtini) pranešimas, adresuotas Č. N., kad jo vardu yra 78 UAB „Jonavos grūdai“ vardinės akcijos, kurių bendra vertė yra 5 284,50 Eur. Dėl šių vardinių akcijų pareiškėjui kreipusis į AB Šiaulių banką, paaiškėjo, kad reikalingas paveldėjimo liudijimas po Č. N. mirties. Pareiškėjas po tėvų – V. N. ir Č. N. – santuokos nutraukimo liko gyventi kartu su tėvu name adresu (duomenys neskelbtini) (paskutinė Č. N. deklaruota gyvenamoji vieta), o šį būstą Č. N. perleidus savo tėvui J. N., pareiškėjas kartu su tėvu persikėlė gyventi į senelio J. N. namus (duomenys neskelbtini), kuriuose faktiškai gyveno kartu iki tėvo mirties (duomenys neskelbtini). Po tėvo Č. N. mirties, būdamas nepilnametis, pareiškėjas persikėlė gyventi į mamos V. N. namus, kartu perėmė ir tėvui priklausiusius asmeninius daiktus – laikrodį, fotoalbumą, drabužius, patalynę, baldus, televizorių ir buitinę techniką, todėl mano, kad tėvo palikimą priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti. Po Č. N. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Kiti įpėdiniai – broliai ir sesuo bei Č. N. sutuoktinė R. N. – pretenzijų į Č. N. priklausantį turtą nereiškia.

Suinteresuoti asmenys – R. N., S. N., Č. N., J. N. – atsiliepimuose į patikslintą pareiškimą nurodė, kad su pareikštu reikalavimu sutinka ir prašo jį tenkinti.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas (toliau – ir Turto bankas) atsiliepime nurodo, jog neprieštaraus patikslinto pareiškimo patenkinimui, jei teismas, visapusiškai ir pilnai išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXV skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai CPK V dalyje nurodyta kitaip (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Suinteresuotiems asmenims pateikus atsiliepimus į patikslintą pareiškimą, kuriuose aiškiai išdėstyta pozicija dėl pareiškimo reikalavimo, nėra kliūčių bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Patikslintas pareiškimas tenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalimi teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas yra Č. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus (Gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), Mirties liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banko išrašas iš vertybinių popierių sąskaitos patvirtina, kad  Č. N. vardu yra 78 (septyniasdešimt aštuonios) UAB „Jonavos grūdai“ vardinės akcijos, kurių bendra vertė yra 5 284,50 Eur, nekilnojamojo turto Č. N. vardu nėra registruota (išrašai iš Nekilnojamojo turto registro). Po Č. N. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro (duomenys neskelbtini) liudijimas apie palikimo nepriėmimą; Testamentų registro išrašas). Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad iki mirties su tėvu Č. N. gyveno kartu seneliui priklausančiame būste (duomenys neskelbtini), o buvo deklaruoti adresu (duomenys neskelbtini) (Gyventojų registro išrašas; namų (duomenys neskelbtini), knygos kopija), po Č. N. mirties būdamas nepilnametis pareiškėjas persikėlė gyventi į mamos V. N. namus, o velionio turėtus asmeninius daiktus – laikrodį, fotoalbumą, drabužius, patalynę, baldus, televizorių ir buitinę techniką – priėmė kaip palikimą, pradėjęs juos valdyti, tokiu būdu konkliudentiniais veiksmais palikimą priėmė faktiškai.

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises (CK 1.63 straipsnio 1 dalis)). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Pareiškėjo pateiktų duomenų visuma ir suinteresuotų asmenų atsiliepimuose pateikti paaiškinimai, teismo nuomone, yra pakankami daryti išvadą, kad pareiškėjas po tėvo Č. N. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti turtą, nes po Č. N., su kuriuo iki jo mirties kartu gyveno, mirties perėmė jam priklausiusius asmeninius daiktus – laikrodį, fotoalbumą, drabužius, patalynę, baldus, televizorių, buitinę techniką ir kt. Teismo vertinimu, nurodyti pareiškėjo faktiniai veiksmai sukėlė teisines pasekmes, t. y. jų pagrindu galima teigti, kad pareiškėjas priėmė savo tėvo Č. N. palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti.

Kiti įpėdiniai (suinteresuoti asmenys) – R. N., S. N., Č. N., J. N. – pretenzijų į Č. N. priklausantį turtą nereiškia. Suinteresuotas asmuo Turto bankas prašo bylą spręsti teismo nuožiūra ir taip pat neprieštarauja dėl juridinio fakto nustatymo.

Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas pripažįsta remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškime nurodytas aplinkybes, daroma išvada, jog savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą pareiškėjas išreiškė aktyviais veiksmais – perėmė mirusiajai priklausiusius asmeninius daiktus ir relikvijas. Byloje nesant kitokių įrodymų, suinteresuotiems asmenims nepareiškus prieštaravimų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo, todėl patikslintas pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po jo tėvo Č. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Priteisti iš V. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidas – 53,12 Eur (penkiasdešimt tris eurus 12 ct). Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimą patvirtinantis dokumentas turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų raštinei (Vasario 16-osios g. 3, Jonava, 55169, el.p. jonavos.rumai@teismas.lt).

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja        Jolita Cirulienė