Baudžiamoji byla Nr. 1-913-834/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11593-2025-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.1.9.13; 1.2.25.5; 2.3.6.4.2

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė,

sekretoriaujant Vilmai Žebrauskienei, Justinai Kazakevičienei,

dalyvaujant prokurorei Jūratei Žvironienei,

kaltinamajam V. V.,

laiduotojui R. V.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

        V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, aukštojo išsilavinimo, pensininkas, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, 

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, ir

n u s t a t ė:

I.                      Teismo nustatytos aplinkybės

V. V. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas: o būtent jis, 2025 m. balandžio 2 d. apie 20:55 val. adresu Vilniaus r., Užubalių k., Senasis Ukmergės kelias 8A, vairavo automobilį ,,Opel Zafira", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu  jo iškvėptame ore nustatė 2,40 promilių etilo alkoholio koncentraciją.

II.        Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis V. V. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad padarė neapgalvotą veiką – dirbdamas Avižieniuose pavartojo alkoholio, po to sėdo prie automobilio vairo ir nuvažiavo iki degalinės. Kaltinamasis nurodė, kad vairavo neblaivus. Jis teigė, kad už jį galėtų laiduoti sūnus. Kaltinamasis nurodė, jog alkoholį vartojo prieš važiuodamas į įvykio vietą, kaltę visiškai pripažįsta. Kaltinamasis pabrėžė nuoširdžiai besigailintis, suprantantis savo padarytą klaidą ir nurodė, kad žmogus, visą gyvenimą mokosi. Apibūdindamas savo veiką, jis pabrėžė, jog padarė „didelę kvailystę“. Paaiškino, kad su sūnumi nuolat palaiko glaudų ryšį, šis gyvena netoliese, yra vyriausias, todėl pirmiausia jam paskambino. Sūnus jam išaiškinęs, kad laidavimas reikštų ir jo atsakomybę bei reputacijos riziką, todėl kaltinamasis supranta situacijos rimtumą ir įsiklauso į sūnaus pastabas. Kaltinamasis teigia, kad sūnus galėtų užtikrinti laidavimą. Kaltinamasis pažymėjo, kad ši byla jam yra skaudi pamoka. Jis dirba apsaugos darbuotoju, o teistumas jam sukeltų grėsmę netekti darbo, nes apsaugos darbuotojai privalo būti neteisti. Jis prisiminė, kad administracinį nusižengimą dėl neblaivumo buvo padaręs maždaug prieš dešimtmetį. Teisę vairuoti turi apie keturiasdešimt metų; jos buvo anksčiau atimtos ir teko perlaikyti egzaminus. Dirbo „Depo“ parduotuvėje, darbdavys informavo, kad atsisako jo paslaugų. Kaltinamasis nurodė, kad turi statybos inžinieriaus kvalifikaciją, o dabartinį poelgį sieja su patirtu darbo netekimu. Šiuo metu jis dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kur, pasak jo, yra „lengvesnis srautas“, ir teigia ten pritapęs.

Galimas laiduotojas R. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad palaiko kaltinamojo prašymą dėl laidavimo ir patvirtino suprantantis laiduotojo pareigas, kurias sieja su reguliariu bendravimu ir atsakomybe stebėti, ar asmuo laikosi įsipareigojimų. Jis paaiškino, kad su tėvu anksčiau palaikė draugiškus, tačiau ne itin artimus santykius – bendraudavo kelis kartus per metus, tačiau šiuo metu yra pasiryžęs bendrauti dažniau ir atsakingiau. Nurodė, kad šioje situacijoje jam nėra malonu dalyvauti, apie tai rimtai kalbėjosi su tėvu, tačiau mano, jog tėvas turi galimybę pasitaisyti, todėl ir ryžtasi laiduoti. Jei nemanytų, kad tėvas gali keisti elgesį, laiduoti nesutiktų. Atsakydamas į teisėjos klausimus galimas laiduotojas paaiškino, kad iki šiol daugiausia bendravo telefonu, tačiau dabar planuoja dažniau susitikti fiziškai ir prisiima pareigą vertinti tėvo elgesį bei tai, ar laikomasi susitarimų. Jis nurodė, kad apie įvykį sužinojo seniau – aplinkybės jam iš pradžių atrodė dviprasmiškos, tačiau tėvas vėliau pats pripažino netinkamai pasielgęs. Laiduotojas pažymėjo, kad tėvas į jo nuomonę anksčiau įsiklausydavo, o jei šį kartą nebeįsiklausytų, santykiai galėtų nutrūkti, nes jam dalyvauti tokioje situacijoje nėra prestižo reikalas. Vis dėlto iš dabartinio tėvo elgesio jis mato rimtą požiūrį ir tiki, kad panašių atvejų ateityje nebebus. Atsakydamas į prokurorės klausimus laiduotojas patikslino, kad tėvas iš pradžių pasakojo, jog aplinkybės atrodė kitokios nei konstatuota teisėsaugos pareigūnų, tačiau galiausiai pripažino visus faktus. Laiduotojo pozicija, jei teisėsaugos pareigūnai surenka įrodymus, reikia įsiklausyti, jei papuolei į situaciją , tai kvaila kažką neigti. Laiduotojas nurodė, kad jų bendravime jo argumentai dažnai turi įtakos tėvo sprendimams, o įsiklausymas į jo nuomonę tęsiasi dar nuo mokyklos laikų ir yra sustiprėjęs dėl laiduotojo vadovaujančių pareigų. Jis taip pat išreiškė požiūrį, kad jei teisėsaugos institucijos nustato faktus ir surenka įrodymus, tai turi būti pripažįstama, o siekiant išvengti panašių situacijų ateityje svarbu laikytis atsakomybės. Laiduotojas pridūrė, kad jo paties hobis – automobilių lenktynės – kartais lemia greitesnį vairavimą, tačiau jis nepadaręs nusižengimų dėl vairavimo chuliganiškai ar esant neblaiviam. Kalbėdamas apie savo administracinius nusižengimus laiduotojas nurodė, kad jie seni ir nepiktybiški – kartą nepastebėjęs ženklo paliko automobilį ant šaligatvio, yra buvę atvejų, kai viršijo greitį, tačiau tai traktuoja kaip atsitiktinumą. Jis pabrėžė, kad tėvas suprato savo veiksmų pasekmes. Atsakydamas į teisėjos klausimą dėl galimybės sumokėti užstatą laiduotojas paaiškino, jog tai priklausytų nuo nustatytos sumos dydžio.

Teisiamojo posėdžio metu V. V., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad jis prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai:

2025 m. balandžio 4 d. įtariamuoju apklaustas V. V. parodė, kad dėl jam pareikšto įtarimo visiškai neprisipažįsta. Aiškinant įvykio aplinkybes jis teigė, kad 2025 m. balandžio 2 d. dienos metu buvo adresu Kelmiškių g. 3A pas pažįstamą moterį ir tvarkė jos šiltnamį, o darbus baigęs dar apie valandą su ja bendravo bei gėrė kavą. Vėliau, vairuodamas savo automobilį „Opel Zafira“, išvyko į netoliese esančią degalinę „Baltic Petroleum“ užsipilti degalų, nes planavo vykti į Širvintas, ir iškart po to nuvažiavo į greito maisto restoraną „Hesburger“, kur įsigijo maisto. Jo teigimu, striukės kišenėje turėjo 0,2 l degtinės buteliuką, kurį išgėrė „Hesburger“ tualete, nes tuo metu sužinojo, kad yra atleistas iš „Depo“ parduotuvės, kur dirbo apsaugos darbuotoju stažuotoju. Vėliau grįžo į automobilį pasiimti mobiliojo telefono, atsisėdo už vairo ir pradėjo valgyti. Tuo metu prie jo priėjo policijos pareigūnai, atliko procesinius veiksmus, patikrino blaivumą ir įteikė šaukimą. Pasak įtariamojo, pareigūnams išvykus jis liko degalinėje, automobilio neblaivus nevairavo ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos neturi (1 b. t., b. l. 97 – 99).

2025 m. balandžio 17 d. papildomai apklaustas V. V. parodė, kad dėl jam pareikšto įtarimo visiškai prisipažįsta. Kaltinamasis patikslino, kad 2025 m. balandžio 4 d. apklausoje kaltės nepripažino dėl baimės būti nubaustam, nes nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą ir buvo lengvame šoke. Apibūdindamas įvykio aplinkybes jis nurodė, kad 2025 m. balandžio 2 d. dienos metu lankėsi Kelmiškių g. 3A pas pažįstamą moterį, kur tvarkė jos šiltnamį, o pabaigęs darbus dar apie valandą su ja bendravo ir gėrė kavą. Vėliau savo automobiliu „Opel Zafira“ nuvažiavo į degalinę „Baltic Petroleum“ užsipilti degalų, nes ketino vykti į Širvintas, o po to – į greito maisto restoraną „Hesburger“, kuriame nusipirko maisto. Striukės kišenėje turėjo 0,2 l talpos degtinės buteliuką, kurį išgėrė „Hesburger“ tualete, nes ką tik sužinojo, jog atleistas iš „Depo“ parduotuvės, kur dirbo apsaugos darbuotoju stažuotoju. Kaltinamasis paaiškino, kad grįžęs į automobilį, kuriame buvo palikęs mobiliojo telefono, atsisėdo prie vairo, užvedė variklį ir pradėjo valgyti įsigytą maistą. Tuo metu prie jo priėjo policijos pareigūnai, kurie atliko procesinius veiksmus, patikrino blaivumą ir įteikė šaukimą. Jis patikslino, kad sėdėjo užvedęs variklį, tačiau automobilis nejudėjo (1 b. t., b. l. 104 – 106).

2025 m. balandžio 29 d. papildomai apklaustas V. V. parodė, kad dėl jam pareikšto įtarimo visiškai prisipažįsta. Jis nurodė, kad lieka prie 2025 m. balandžio 4 d. duotų parodymų (1 b. t., b. l. 107 – 109).

2025 m. birželio 10 d. papildomai apklaustas V. V. parodė, kad dėl jam pareikšto įtarimo visiškai prisipažįsta ir labai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Jis nurodė, kad 2025 m. balandžio 4 d. jam buvo pranešta apie įtarimą, jog 2025 m. balandžio 2 d. apie 20.55 val. Vilniaus r., Užubalių k., Senojo Ukmergės kelio 8A teritorijoje vairavo jam priklausantį automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeiris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai nustatė 2,40 promilės girtumą. Šiais veiksmais jis įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje. Įtariamasis patvirtino, kad prieš tai klaidingai neigė vairavęs neblaivus, nors iš tikrųjų automobilį vairavo būdamas apsvaigęs. Jis paaiškino, kad 2025 m. balandžio 2 d. nuo maždaug 12 val. buvo pas pažįstamą moterį Kelmiškių g. 3A, Vilniuje, kur tvarkė šiltnamį. Darbus baigęs apie 18 val., dar apie valandą ar pusantros su ja bendravo, gėrė kavą ir brendį. Nors žinojo, kad turės vairuoti, suvartojo ne mažiau kaip 300 g brendžio, maisto nevalgė, jautėsi lengvai apsvaigęs. Iš ten, sėdęs prie savo automobilio „Opel Zafira“ vairo, apie 20 val. išvyko į degalinę „Baltic Petroleum“, esančią maždaug 7–8 minučių atstumu. Ten užsipylė degalų, nuėjęs į vidų pastebėjo, kad neturi piniginės, todėl iš degalinėje buvusių asmenų pasiskolino nuolaidų kortelę ir atsiskaitė telefonu, naudodamas programą „Wallet“. Vėliau automobiliu nuvyko į netoliese esantį restoraną „Hesburger“, prieš sustodamas apsuko nedidelį ratą, pastatė automobilį atsilaisvinusioje vietoje, nuėjo į vidų, užsisakė maisto ir jį atsiėmė. Jis nurodė, kad į tualetą neužsuko ir alkoholio restorano patalpose nevartojo. Sugrįžęs į automobilį, dėl šalčio užvedė variklį ir pradėjo valgyti. Tuo metu prie automobilio priėjo policijos pareigūnai, kurie, jo teigimu, bendravo su juo stresinėje situacijoje, patikrino jo blaivumą ir nustatė neblaivumą. Įtariamasis patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi, jis labai gailisi vairavęs neblaivus, teigė, kad tai buvo pirmas toks atvejis, daugiau automobilio neblaivus nevairuos, nedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis įstatymų (1 b. t., b. l. 112 – 115).

2025 m. balandžio 8 d. liudytoju apklaustas G. P. parodė, kad 2025 m. balandžio 2 d. apie 20.30 val. kartu su sūnumi Nojumi automobiliu atvyko į degalinę „Baltic Petroleum“, esančią Senojo Ukmergės kelio 4 adresu Užubalių kaime, Vilniaus rajone. Įsipylęs kuro ir susimokėjęs kasoje, jis pastebėjo į degalinę įeinantį vidutinio amžiaus vyrą, kuris svirduliavo. Vyras priėjo prie liudytojo ir paprašė nuolaidų kortelės kurui, o bendraujant liudytojas pajuto stiprų alkoholio kvapą iš jo burnos, todėl kilo įtarimas dėl neblaivumo. Vyras įsėdo į automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriame kitų asmenų nebuvo matyti, ir nuvažiavo į netoliese esantį restoraną „Hesburger“. Liudytojas iš karto paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie įtartiną situaciją. Skambindamas jis matė, kaip minėtas automobilis apvažiavo ratą aplink pastatą link „Drive In“, apsisuko ir nuvažiavo priešpriešine eismo juosta, po to pasuko į kairę ir pastatė automobilį stovėjimo aikštelėje priešais „Hesburger“. Vyras nuėjo į restoraną, po kurio laiko išėjo su maistu, grįžo į automobilį, užvedė variklį ir valgė sėdėdamas viduje. Liudytojas nurodė, kad vyrą matė pirmą kartą ir jo nepažįsta. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nepateikė (1 b. t., b. l. 36 – 38).

2025 m. balandžio 3 d. Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjos I. V. tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo nurodoma, kad dirbant pagal IT 01-1-11593-25, atvykus į įvykio vietą – automobilių stovėjimo aikštelę prie greitojo maisto restorano „Hesburger“, esančio Senojo Ukmergės kelio atkarpoje Užubalių kaime, Vilniaus rajone – pareigūnus pasitiko pranešėjas G. P. su sūnumi. Pranešėjas paaiškino, kad anksčiau tą patį vakarą buvo atvykę į degalinę „Baltic Petroleum“, esančią Senojo Ukmergės kelio 4 adresu, kur į kolonėlės vidų užėjęs vidutinio amžiaus vyras svirduliavo ir paprašė jo nuolaidų kortelės kurui. Padavus kortelę, liudytojas pajuto iš vyro burnos sklindantį alkoholio kvapą ir įtarė, kad šis yra neblaivus. Vyras įsėdo į automobilį, kuriame buvo vienas, ir nuvažiavo link „Hesburger“ restorano. Apie tai pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Pasak pranešėjo, automobilio „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas apvažiavo ratą aplink pastatą link „Drive In“, apsisuko, nuvažiavo priešpriešine eismo juosta, pasuko į kairę ir priparkavo automobilį priešais restoraną, nuėjo į vidų, o po kurio laiko išėjo su maistu, užvedė automobilį ir valgė sėdėdamas jame. Atvykus policijos pareigūnams, vairuotojo vietoje sėdėjo vyras, prisistatęs V. V. (gim. (duomenys neskelbtini)), kuris paaiškino alkoholį vartojęs maždaug prieš dvi valandas. Alkotesteriu pirmuoju pūtimu jam buvo nustatytas 2,92 promilės girtumo laipsnis, o 21.44 val. atlikus antrą patikrinimą – 2,40 promilės (1 b. t., b. l. 87).

2025 m. balandžio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokole nustatyta, kad apžiūros objektas yra adresu Senasis Ukmergės kelias 8A, Užubalių kaime, Vilniaus rajone, automobilių stovėjimo aikštelėje tarp kelio A2 ir greitojo maisto restorano „Hesburger“. Aikštelėje matytas priparkuotas mėlynos spalvos automobilis „Opel Zafira“, kurio priekis nukreiptas į „Hesburger“ pastatą, priešais „Drive in“ aptarnavimo langelį. Apžiūrint automobilio kėbulą iš visų pusių fiksuoti natūralūs nusidėvėjimo požymiai – įlenkimai, dažų nubrozdinimai, korozijos pėdsakai, taip pat galinio bamperio dešinės pusės nubrozdinimas. Automobilio viduje, priekinėje dešinėje sėdynėje, rasti įvairūs popieriai, čekiai ir „Hesburger“ maisto produktai, ant grindų – maisto likučiai, popierinis „Hesburger“ maišelis bei kiti tyrimui nereikšmingi daiktai. Prie rankinio stabdžio aptiktas tuščias 0,2 l talpos stiklinis butelis su etikete „Leader vodka“ (40 proc.). Ties pavarų perjungimo svirtimi rastas vienkartinis „Hesburger“ puodelis su gelsvos spalvos skysčiu viduje. Automobilio salono gale, dešinėje pusėje, ant grindų rasta stiklinio alkoholio butelio tara ir šalia jos gulinčia alaus skardine su užrašu „1410“. Ant galinės sėdynės buvo padėta kuprinė, kepuraitė ir skėtis. Apžiūrint bagažinę rastas elektrinis įrankis „Metabo“ ir kiti tyrimui reikšmės neturintys daiktai. Daugiau tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų automobilio viduje nenustatyta. Teritorijos prieigose prie „Hesburger“ pastebėta vaizdo stebėjimo kamera, nukreipta į tarnybinių patalpų įėjimą ir į kelią link „Drive in“ langelio. Automobilis „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš įvykio vietos buvo paimtas ir priverstinai išvežtas į saugomą aikštelę. Daugiau tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų neaptikta (1 b. t., b. l. 13 – 33).

2025 m. kovo 27 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimi penki greitojo maisto restorano „Hesburger“ pateikti vaizdo įrašai.

Apžiūrint vaizdo įrašą „Kamera #4 – 020425_2050–020425_2120“ (trukmė 1 min. 14 sek.), nustatyta, kad įrašas spalvotas, be garso, su matoma data ir laiku. Jame 2025 m. balandžio 2 d. 20.59.35 val. matomas į patalpą įeinantis vyras, dėvintis tamsią kepurę su snapeliu, rudą striukę, juodą džemperį, pilkas kelnes su juodais elementais ant kelių ir juodus batus. Vyras yra žilų plaukų ir dešinėje rankoje laiko raktus. 21.03.03 val. tas pats vyras eina link išėjimo, kairėje rankoje laikydamas popierinį maišelį, dešinėje – kartoninį puodelį be dangtelio. Puodelio turinys vaizdo įraše nematomas. Vyras išeina iš patalpos.

Apžiūrint vaizdo įrašą „Kamera #5 – 020425_2050–020425_2120“ (trukmė 1 min. 10 sek.) matomi restorano stalai, kėdės ir pavieniai lankytojai. Reikšmingos tyrimui informacijos jame nenustatyta.

Apžiūrint vaizdo įrašą „Kamera #11 – 020425_2050–020425_2120“ (trukmė 27 sek.) matoma gatvė. 2025 m. balandžio 2 d. 20.56.46 val. pravažiuoja tamsiai mėlynas automobilis „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris tuomet dingsta iš filmavimo zonos.

Apžiūrint vaizdo įrašą „Kamera #2 – 020425_2050–020425_2120“ (trukmė 23 sek.) matomi stalai, kėdės ir restauracijos lankytojai, tačiau reikšmingos informacijos nėra.

Apžiūrint vaizdo įrašą „Kamera #3 – 020425_2050–020425_2120“ (trukmė 31 sek.) fiksuojama patalpa ir durys, užstatytos vaikiškomis kėdėmis, taip pat koridorius, vedantis galimai į tualeto patalpas. Reikšmingų duomenų neužfiksuota (1 b. t., b. l. 52 – 57).

2025 m. balandžio 3 d. apžiūros protokole nustatyta, kad buvo apžiūrėtas vieno skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašas, pavadintas ID 92377569953. Atidarius įrašą matoma žyma ekrano apatiniame kairiajame kampe – 2025/04/02 20:55:16. Įraše girdėti, kaip paskambinęs asmuo praneša, jog Ukmergės kelyje, degalinėje „Baltic Petroleum“, yra automobilis „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai yra išgėręs, kadangi sklido alkoholio kvapas, ir šis sėdo prie vairo bei išvažiavo. Pranešėjas nurodo, kad važiuoja paskui minėtą automobilį, šis vyksta autostrados kryptimi, o vėliau – į „Hesburger“ restoraną galimai nusipirkti maisto. Reikšmingesnės papildomos informacijos garso įraše neužfiksuota (1 b. t., b. l. 58 – 60).

2025 m. balandžio 3 d. apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašai.

Vaizdo įraše PSS-20250402-211616UTC+0300 (trukmė 12 min. 32 sek.) matyti, kaip pareigūnai prieina prie stovinčio automobilio su užvestu varikliu, kurio vairuotojo vietoje sėdi įtariamasis. Paklaustas, ar vartojo alkoholio, įtariamasis tai patvirtina. Pareigūnai patikrina jo blaivumą – pirmuoju matavimu nustatoma 2,92 promilės. Įtariamasis teigia, kad neblaivus nevairavo, tačiau su pareigūnais nesiginčija. Kitos tyrimui reikšmingos informacijos įraše nėra.

Vaizdo įraše PSS-20250402-213654UTC+0300 (trukmė 9 min. 07 sek.) fiksuojamas antrasis blaivumo patikrinimas, kurio metu nustatyta 2,40 promilės. Daugiau reikšmingos informacijos nepateikiama.

Vaizdo įraše PSS-20250402-220342UTC+0300 (trukmė 5 min. 37 sek.) tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta.

Vaizdo įraše PSS-20250403-001900UTC+0300 (trukmė 7 min. 52 sek.) taip pat nėra tyrimui reikšmingos informacijos (1 b. t., b. l. 61 – 63).

2025 m. balandžio 2 d. Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad nustačius V. V. neblaivumo požymius – iš burnos sklindantį alkoholio kvapą ir nekoordinuotus judesius – buvo atliktas alkoholio kiekio tikrinimas prietaisu „Alcotest 7510“, Nr. ARJK-0111, turinčiu patikros sertifikatą Nr. 2200406. Pirmojo tikrinimo metu, atlikto 2025 m. balandžio 2 d. 21.25 val., nustatytas 2,92 promilės neblaivumas, o antrojo tikrinimo metu, 21.44 val., – 2,40 promilės. Prie akto pridėti matavimo rezultatų kvitai ir prietaiso patikros sertifikatas (1 b. t., b. l. 61 – 63).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad 2004 metų automobilio „Opel Zafira“ kaina Lietuvoje su PVM yra 1270,00 Eur. VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas yra V. V. (1 b. t., b. l. 84, 85).

2025 m. balandžio 2 d. Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjos I. V. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad apie 20.55 val. buvo gautas pranešimas ROIK 0125000181906 dėl galimai neblaivaus automobilio „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo, kuris sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje prie „Hesburger“ restorano, esančio adresu Vilniaus r., Užubalių k., Senasis Ukmergės kelias 8A. Atvykus į vietą patikrinimo metu nustatyta, kad automobilį vairavo V. V.. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo vangi. 2025 m. balandžio 2 d. apie 21.25 val. atlikus pirmąjį patikrinimą alkotesteriu nustatytas 2,92 promilės girtumo laipsnis, o 21.44 val. antruoju matavimu – 2,40 promilės. Tokiais veiksmais V. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims (1 b. t., b. l. 6 – 11).

III.        Veikos kvalifikavimo motyvai

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Pagal BK 2811 straipsnį 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 2811 straipsnis yra blanketinė norma, todėl nusikalstamos veikos sudėčiai nustatyti yra svarbios kelių eismo taisyklės, patvirtintos LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950.

Remiantis byloje esančia medžiaga, įskaitant liudytojo parodymus, vaizdo ir garso įrašų apžiūros protokolus, policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus, neblaivumo nustatymo aktą bei kitus surinktus duomenis, konstatuotina, kad V. V. kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje – transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau kaip 1,5 promilės neblaivumas – yra visiškai įrodyta. Be paties kaltinamojo prisipažinimo teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu, jo kaltę patvirtina liudytojo G. P. parodymai ir BPC skambučio garso įrašas, iš kurių matyti, kad degalinėje „Baltic Petroleum“ liudytojas pastebėjo svirduliuojantį vyrą, iš kurio sklido alkoholio kvapas, šis pasiskolino nuolaidų kortelę, įsėdo į automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir nuvažiavo link „Hesburger“, o liudytojas apie tai nedelsdamas pranešė pirmosios pagalbos telefonu. Šias aplinkybes patvirtina vaizdo įrašų apžiūra, kurioje fiksuotas automobilis (duomenys neskelbtini) atvykstantis restorano kryptimi ir vyras, įeinantis į restoraną bei išeinantis su maistu, taip pat policijos „body“ kamerų vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad pareigūnams atvykus kaltinamasis sėdėjo vairuotojo vietoje prie užvesto automobilio, pats patvirtino vartojęs alkoholį, o jo blaivumas buvo patikrintas vietoje. Neblaivumo nustatymo akte ir alkotesterio kvituose užfiksuota, kad kaltinamajam 2025 m. balandžio 2 d., 21.44 val. nustatytas 2,40 promilės neblaivumas, todėl jo girtumas akivaizdžiai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą ribą.

Taigi, teismas įvertinęs byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamojo V. V. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

IV.        Atsakomybės individualizavimo pagrindai ir motyvai

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo V. V. sūnus R. V. pateikė prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą. Prašymas atitinka įstatymo reikalavimus. Jį patvirtino teisiamojo posėdžio metu duoti galimo laiduotojo paaiškinimai.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad siekiant nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės būtina šių sąlygų visuma, tačiau, net ir esant visoms nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-116-1073/2018, Nr. 2K-153-976/2018).

V. V. padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis neteistas  (1 b. t. b. l. 133 – 135), administracine tvarka baustas  (1 b. t. b. l. 136 – 138), pensininkas, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“.

R. V. neteistas, administracine tvarka baustas, pažymėtina, kad dėl administracinių nuobaudų jis paaiškino, kad vairuodamas nepastebėjo kelio ženklo su greičio ribojimu, tad viršijo greitį ir dėl to buvo nubaustas administracine tvarka. R. V. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje nuo 2018 m. bei darbdavio charakterizuojamas kaip darbštus, pareigingas sąžiningas darbuotojas, gebantis dirbti komandoje bei nuosekliai siekti rezultatų (1 b. t. b. l. 118).

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 3 dalimi, laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Įstatyme plačiau nedetalizuojami laiduotojui keliami reikalavimai, tad, sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui palikta diskrecija spręsti, ar pasirinktas laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir ar turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018).

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teisiamojo posėdžio metu, konstatuoja, jog yra visos BK 40 straipsnyje 2 dalyje numatytos sąlygos ir pagrindai kaltinamąjį V. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad V. V. yra neteistas. Dėl antrosios būtinosios sąlygos – kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykio. V. V. teisiamojo posėdžio nuosekliai paaiškino įvykio aplinkybes ir neieškojo būdų kaip išvengti baudžiamosios atsakomybės, motyvuotai paaiškino, kodėl pačios pirminės apklauso metu neigė vairavęs,  jis savikritiškai įvertino savo poelgį, apgailestauja dėl padarytos nusikalstamos veikos. Trečia atleidimo sąlyga yra susijusi su žalos atlyginimu. Civilinio ieškinio dėl nusikalstama veika sukeltos žalos šioje byloje nėra. Ketvirta sąlyga, tai pagrindas manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant teisme nustatyta, jog R. V. daro teigiamą įtaką V. V., teisiamojo posėdžio metu galimas laiduotojas nurodė, kad su tėvu ankščiau nebuvo artimi, tačiau dėl šio įvykio, pradėjo bendrauti daugiau, iš jų abiejų asmenų parodymų matyti, kad galimas laiduotojas, kaip kaltinamojo sūnus, kritiškai vertino V. V. nusikalstamą poelgį. Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad V. V. anksčiau yra baustas administracine tvarka už vairavimą neblaiviam, tačiau pažymėtina, kad nuo šio įvykio praėjo daugiau nei devyneri metai, kaltinamasis ankščiau prarastą teisę vairuoti susigrąžino, be kita ko, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patikino, kad pasimokė iš šio įvykio, nurodė, kad tai buvo daugiau nepasikartosiantis jo elgesio reiškinys. Kaltinamojo sūnus R. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis alkoholiu nepiktnaudžiauja, toks elgesys jam nebūdingas, be kita ko, nurodė, kad jeigu nemanytų, kad jo tėvas gali keisti elgesį, laiduoti nesutiktų.

Vertinant laiduotojo padarytus administracinius nusižengimus, matyti kad administraciniai nusižengimai nėra įtin šiurkštūs, paskirtos nuobaudos sumokėtos, be kita ko pažymėtina, jog dėl visų administracinių nusižengimai yra protokolai su administraciniu nurodymu, kaip minėta nuobaudos sumokėtos, kas rodo ir patvirtina paties laiduotojo išsakytą poziciją, jog pasitiki teisėsaugos institucijų surinktais įrodymais. Nėra baustas už itin šiurkščius nusižengimus. Todėl įvertinus R. V. charakterizuojančią medžiagą, jo ir kaltinamojo V. V. tarpusavio santykius, R. V. laikytinas teismo pasitikėjimo vertu asmeniu.

 Visa bylos medžiaga, kaltinamojo elgesys proceso metu, jo paaiškinimai, tik patvirtina laiduotojo žodžius, taip pat įvertinus laiduotojo asmenines savybes, gebėjimą daryti poveikį kaltinamajam sprendimų priėmime, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis V. V. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnis numato, jog laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.

Minėto straipsnio 6 dalis numato, kad prašydamas perduoti asmenį pagal laidavimą su užstatu, laiduotojas įsipareigoja įmokėti teismo nustatyto dydžio užstatą. Atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, teismas nustato užstato dydį arba sprendžia dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos (BK 40 straipsnio 6 dalis).

Nagrinėjamu atveju R. V. prašo perduoti atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Tačiau įvertinus tai, kad kaltinamasis anksčiau yra padaręs administracinį nusižengimą, t. y. vairavo būdamas neblaivus, todėl siekiant užtikrinti, kad kaltinamasis laikysis laidavimo sąlygų, neblaivus nevairuos ir tinkamai vykdys teismo nustatytas pareigas, teismas sprendžia ,jog užstatas būtinas. Nustatant užstato dydį, atsižvelgiama į tai, kad padaryta veika yra pavojinga, susijusi su dideliu neblaivumu vairuojant transporto priemonę, dėl ko kyla rizika viešajam saugumui, todėl teismas laiko būtina paskirti 500 eurų užstatą bei maksimalų 3 (trejų) metų laidavimo laikotarpį. Toks užstato dydis bei laidavimo trukmė, įvertinus kaltinamojo charakterizuojančius duomenis, laiduotojo galimybes sumokėti užstatą bei padarytos veikos pobūdį, laikytini proporcingais, adekvačiais ir pakankamais užtikrinti kaltinamojo elgesį ateityje.

Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamasis V. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą ir perduotinas R. V. atsakomybėn su 500 eurų užstatu.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 2811 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamojoje byloje V. V. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę neblaivus. Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise kaltinamajam yra būtinas, kadangi, kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šios priemonės paskirtis – <...> užkirsti kelią naujų analogiškų nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363-222/2018). Todėl vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviejų) metų terminui, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos nagrinėjamoje byloje, tai yra nuo 2025 m. balandžio 4 d.

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis ,,Opel Zafira", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – buvo panaudota nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. Bylos duomenimis transporto priemonės ,,Opel Zafira", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas yra V. V.. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turto laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnyje padarymo priemonė ir atitinka pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136-699/2018, 2K-81 676/2019). Be kita ko, teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas, ar daiktas (turtas) laikytinas nusikalstamos veikos priemone, be kita ko, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymiams realizuoti (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023). Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo V. V.vairuotas automobilis ,,Opel Zafira", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos padarymo priemonės požymius, pripažintinas konfiskuotinu turtu ir iš kaltinamojo konfiskuotinas.

Pagal BK 725 straipsnį, teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

        Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos aiškinamajame rašte dėl įstatymų projektų Nr. XIVP-3066, XIVP-3067 nurodyta, kad programos (dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose bei kursuose) nėra susijusios su priverstiniu gydymu nuo konkrečių priklausomybės ligų, o su edukacinių programų, nukreiptų į alkoholio, narkomanijos ir kt. priklausomybių lygių daromą žalą asmenims, išklausymą, paskatinimą asmenis įvertinti galimybę pradėti ir atitinkamą savanorišką gydymą nuo aptariamų priklausomybės ligų. Kaip matyti iš aiškinamojo rašto turinio, tokio pobūdžio baudžiamąja poveikio priemonė siekiama paskatinti kaltininkus įvertinti priklausomybės ligų daromą neigiamą įtaką jų elgesiui, ilgojoje perspektyvoje padėtų sumažinti nusikalstamų veikų, padarytų dėl atitinkamų medžiagų vartojimo įtakos, skaičių. Taigi, įvertinus aiškinamojo rašto turinį, matyti, kad baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 725 iš esmės yra edukacinio pobūdžiu, kuria siekiama padėti asmenims įvertinti galimybę savanoriškai pradėti gydytis nuo priklausomybės ligų, kaip antai alkoholio vartojimo (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2025 m. spalio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-575-988/2025).

        Šiuo atveju teismas konstatuoja, kad kaltinamojo V. V. padaryta nusikalstama veika – motorinės transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, kai jo iškvėptame ore nustatyta 2,40 promilės etilo alkoholio koncentracija, kuri viršija šešis kartus leistiną minimalią ribą, važiavo keliu , bei atvyko į degalinę, planavo vykti Širvintas, toks elgesys naudojant motorinę transporto priemonę, kur vykta intensyvus eismas – yra tiesiogiai susijusi su alkoholio vartojimu ir jo daromu poveikiu kaltinamojo gebėjimui priimti adekvačius sprendimus bei laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės – didelis neblaivumo laipsnis, be to , jog praeityje, nors daugiau nei prieš devynerius metus yra vairavęs transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio– leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamajam būtina gauti struktūruotą informaciją ir edukaciją apie alkoholio vartojimo rizikas, jo poveikį reakcijai, kritiniam mąstymui ir eismo saugumui, taip pat apie tokio elgesio pasekmes. Tokia priemonė yra reikalinga siekiant formuoti atsakingesnį kaltinamojo požiūrį į alkoholio vartojimą ir vairavimą, didinti jo asmeninę atsakomybę bei motyvuoti jį keisti elgesį taip, kad ateityje būtų išvengta panašių situacijų.

        Atsižvelgdamas į tai, kad padaryta veika yra tiesiogiai susijusi su alkoholio vartojimu ir eismo saugumo pažeidimu, teismas konstatuoja, kad V. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programoje, įpareigojant ją įvykdyti per 1 (vienerius) metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VI. Procesiniai klausimai

               Iš bylos medžiagos matyti, kad prokuroro nutarimu buvo paskirtas laikinas nuosavybės apribojimas V. V. į automobilį ,,Opel Zafira", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Laikinas nuosavybės apribojimas buvo taikytas siekiant užtikrinti galimą automobilio konfiskavimą. Atsižvelgiant į tai, kad kalinamajam yra skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas, skirtas V. V. į automobilį ,,Opel Zafira", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paliktinas nepakeistas iki nuosprendžio turto konfiskavimo dalyje įvykdymo dienos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su jame esančiais pareigūnų kūno kameromis darytais vaizdo įrašais bei BPC skambučio garsu įrašu – paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, teismas,

n u s p r e n d ž i a:

V. V., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant kaltinamąjį V. V. pagal laidavimą R. V., atsakomybei su 500 (penkių šimtų) eurų užstatu, nustatant 3 (trejų) metų laidavimo terminą.

Laidavimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įpareigoti laiduotoją R. V.. per 14 (keturiolika) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos sumokėti 500 (penkių šimtų) eurų užstatą į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų depozitinę banko sąskaitą LT39 7300 0101 9649 2448 ,,Swedbank“ AB (gavėjas: Vilniaus regiono apylinkės teismas, įmonės kodas: 191449618, nurodant mokėjimo paskirtį („užstatas“ bei bylos numerį). Jeigu pavedimas atliekamas už kitą asmenį, tuomet būtina nurodyti to asmens procesinę padėtį byloje, vardą, pavardę. Sumokėjus užstatą mokėjimo kvito originalą būtina pateikti teismui. Jeigu laiduotojas nustatytu terminu užstato nesumoka, laikoma, kad jis atsisako laidavimo ir teismas gali spręsti dėl laidavimo panaikinimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviejų) metų terminui, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos nagrinėjamoje byloje, tai yra nuo 2025 m. balandžio 4 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 3 dalimi, V. V. skirti baudžiamąją poveikio priemonę – turto konfiskavimą – konfiskuoti transporto priemonę ,,Opel Zafira", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BK 725 straipsniu, V. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 1 ( vienerius ) metus laiko nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, skirtą V. V. į automobilį ,,Opel Zafira", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą iki nuosprendžio turto konfiskavimo dalyje įvykdymo dienos.

Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. 

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su jame esančiais pareigūnų kūno kameromis darytais vaizdo įrašais bei BPC garso įrašu – palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. V. ir laiduotojui R. V., kad:

1)       laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

2)       jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

3)       jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja                                         Vaida Sinkevičienė