Baudžiamoji byla Nr. 1-1187-1015/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04102-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.2.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 8 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,

sekretoriaujant Rasai Pladaitei,

dalyvaujant prokurorei Lilijai Ambrulevičienei, 

kaltinamajam J. M., jo gynėjui advokatui Antonui Kviatkovskiui,

kaltinamajam A. P., jo gynėjui advokatui Eugenijui Algirdui Burokui, 

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Panevėžyje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta Vilniaus m. sav., šiuo metu – suimtas, teistas 10 kartų: 1) 2004-05-05 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 4 d. – 625 Lt (5 MGL) bauda; 2) 2004-05-12 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d., 180 str. 1 d. – 90 parų arešto; 3) 2005-02-18 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. – terminuotu laisvės atėmimu 1 metams. Panevėžio apygardos teismo 2005-04-28 nuosprendžiu bausmė sumažinta iki 9 mėn. laisvės atėmimo; 4) 2005-03-23 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d., 206 str. – terminuotu laisvės atėmimu 4 mėn. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005-06-20 nutartimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Biržų rajono apylinkės teismo 2005-02-18 nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2005-04-28 nuosprendžiu, skirta bausme ir paskirta subendrinta 11 mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausmė; 5) 2006-02-23 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d. (2 veikos), 178 str. 2 d. (3 veikos), 180 str. 2 d.– terminuotu laisvės atėmimu 3 m. 11 mėn.; vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005-06-20 nutartimi subendrinta bausme ir nustatyta galutinė 4 metų terminuota laisvės atėmimo bausmė. Panevėžio apygardos teismo 2006-05-04 nuosprendžiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006-02-23 nuosprendis pakeistas, nustatant galutinę subendrintą 3 m. 11 mėn. terminuotą laisvės atėmimo bausmę; 6) 2008-06-30 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., – terminuotas laisvės atėmimas 4 m. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 2 d., bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo 2006-02-23 nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2006-05-04 nuosprendžiu, skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 5 m. 8 mėn. 4 d.; 2013-01-22 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 157 str., lygtinai paleistas iš pataisos namų, neatlikus 10 mėn. 17 d. laisves atėmimo bausmės. 2013-12-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi lygtinis paleidimas panaikintas; 7) 2014-03-26 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. – terminuotas laisvės atėmimas 9 mėn. Vadovaujantis BK 641 str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo 2008-06-30 nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 m.; 8) 2014-04-15 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2014-06-13 nuosprendžiu, pagal BK 178 str. 2 d. – terminuotas laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn. Vadovaujantis BK 641 str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei paskirta 1 m. terminuota laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Biržų rajono apylinkės teismo 2014-03-26 nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 m. 5 mėn. Iš įkalinimo vietos paleistas 2015-08-26, atlikus bausmę; 9) 2017-01-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., 138 str. 1 d. – terminuotas laisvės atėmimas 2 m. Vadovaujantis BK 641 str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 m. 4 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausmė; 10) 2017-02-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 178 str. 1 d. – terminuotas laisvės atėmimas 9 mėn. Vadovaujantis BK 641 str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei paskirta 6 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Vilniaus apylinkės teismo 2017-01-26 nuosprendžiu skirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta 1 m. 7 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausmė. Iš įkalinimo vietos paleistas 2018-08-14, atlikus bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Pasvalyje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Panevėžio r. sav., neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

J. M. ir A. P., veikdami kartu, atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2019 m. sausio 29 d., apie 16.40 val., Maironio g. 14, Vilniuje, J. M., veikdamas kartu su A. P., kuris stovėjo šalia ir stebėjo aplinką, prisistatęs policijos pareigūnu, atvirai, matant mažamečiui N. B., iš pastarojo pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P9“ - 100 eurų vertės ir 9 eurus, tokiu būdu J. M. ir A. P. atvirai pagrobė svetimą, R. B. priklausantį 109 eurų vertės turtą.

Nurodytais veiksmais J. M. ir A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

Byloje surinkti duomenys

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. M. kaltu prisipažino visiškai bei paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis stotyje vartojo alkoholinius gėrimus ir ten sutiko iš matymo pažįstamą A. P. bei dar vieną asmenį. Visi jie patraukė link namų į Užupį, pakeliui nusipirko dar alaus bei jį gerdami ėjo. Tas asmuo nuėjo namo, o jis su A. liko netoli Onos bažnyčios. Namo jie ėjo palei upę per Užupį, perėjus tiltą stovėjo pastatas, lyg vieša pirtis, iš kurios girdėjosi sklindantis triukšmas. Jam pasidarė smalsu, todėl jis užėjo į vidų, pamatė ten sėdinčius vaikus bei paklausė jų, ar jie rūko. Jie atsakė, kad ne ir vienas iš vaikų paklausė J. M., kas jis yra. Jis atsakė, kad yra policijos pareigūnas, pasiūlė vaikams išeiti į lauką ir pasikalbėti. Prisistatydamas policijos pareigūnu jis norėjo pamokyti vaikus, kaip jie turėtų elgtis, pagrasino pranešti tėvams, kad jie rūko ir liepė susimesti po porą eurų. Vaikai pinigų neturėjo, tik nukentėjusysis pasakė, kad turi 8 eurus. Merginoms jis liepė eiti ir toliau bendravo tik su nukentėjusiuoju bei kitu vaikinu. Pokalbis vyko apie nereikšmingus dalykus ir jo metu jis paklausė vaikų, ar jie turi mobiliuosius telefonus, jie ištraukė telefonus, jis juo apžiūrėjo ir atidavė jiems atgal. Jis su vaikinais sutarė, kad jie jam atiduos 8 eurus, tačiau jis dar paprašė jų telefono, abu pasakė, kad nieko neduos. Tada jis vienam vaikinui liepė eiti, o pats liko su nukentėjusiuoju, dar kalbėjo su juo ir jis paklausė, ar šis duos jam 8 eurus. Nukentėjusysis ištraukė pinigus ir davė jam 8 ar 9 eurus. J. M. dabar neatsimena, ar nukentėjusysis pinigus davė jam ar A.. Pokalbio metu jis paprašė nukentėjusiojo duoti jam telefoną paskambinti. Nukentėjusysis nenorom padavė telefoną, tačiau telefonas buvo užrakintas, todėl jis jam atidavė telefoną, kad jį atrakintų. Nukentėjusysis atrakino telefoną, jis paskambino žmonai ir visi kartu ėjo toliau. Baigęs pokalbį jis įsidėjo telefoną į savo kišenę. Nukentėjusysis dar prašė grąžinti jam telefoną, tačiau jis į tai nereagavo. Tada jis su A. nuėjo į parduotuvę ir už gautus 8 eurus nusipirko alkoholio, o nukentėjusysis tuo metu kažkur dingo. Užsukus už parduotuvės jų jau laukė policijos pareigūnai. Kaltinamasis nurodė, kad pirtelėje buvo 5-6 vaikai ir tai jam kilo mintis prisistatyti policijos pareigūnu bei reikalauti iš jų pinigų, nes buvo neblaivus. Jam bendraujant su vaikais, A. P. visą laiką buvo šalia, stovėjo poros metrų atstumu nuo jo. Nukentėjusysis pats jam ar A. iš pradžių atidavė pinigus, o po to atidavė telefoną, nes šis paprašė jo paskambinti. Kišenių jis nekratė. Liudytojo telefonas jam atrodė prastesnis, todėl jis leido jam eiti. Viso šio įvykio metu A. P. nieko nesakė, tik stovėjo šalia. Jie nebuvo iš anksto susitarę dėl tokios bendros veikos, viskas išėjo eigoje. Kaltinamajam gėda dėl savo tokio poelgio, jis atsiprašo nukentėjusiojo ir labai gailisi padaręs nusikalstamą veiką.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. P. savo kaltę pripažino iš dalies bei paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną J. M., jis ir jų bendras pažįstamas ėjo lik to pažįstamo namų, išgėrinėdami alų. J. norėjo iš to pažįstamo pasiskolinti pinigų, tačiau jis jų neturėjo. Einant pro pirtelę girdėjo vaikų balsus. J. užėjo į pirtelės vidų bei pasikvietė užeiti ir jį. J. paprašė visų vaikų išeiti į lauką ir pradėjo jiems sakyti, kad taip elgtis yra negražu, paklausė, ar jie turi pinigų po porą eurų. Merginoms jie leido eiti, paskui dar keli vaikinai išėjo, liko tik N. su draugu. J. tam draugui taip pat liepė išeiti ir su jais liko tik N.. Jis negirdėjo, apie ką J. kalbėjosi su N. ir nematė, kaip nukentėjusysis davė jam telefoną. Matė, kaip N. padavė J. pinigus. Buvo popierinė 5 eurų nominalo kupiūra ir dvi geležinės monetos po 2 eurus. Šiuos pinigus J. padavė jam. Jie ėjo link parduotuvės, nes norėjo nusipirkti alaus. N. visą laiką ėjo šalia jų, nes norėjo atgauti telefoną. Jis matė verkiantį N., jam jo pasidarė gaila, bet jis nieko pakeisti negalėjo, nes telefonas buvo ne pas jį. Perėjus tiltą ir einant link parduotuvės, privažiavo policijos pareigūnai. Kaltinamasis nurodė, kad visas pokalbis, pinigų ir telefono paėmimas vyko prie pirties. Perėjus tiltą N. jau buvo dingęs. Tuo metu pinigai jau buvo pas jį (A. P.), o telefonas pas J. M.. Jis negirdėjo pokalbio tarp J. M. ir nukentėjusiojo dėl telefono, nes visą laiką stovėjo 3-4 metrų atstumu nuo jų. Kartu su J. jis buvo tik pirtyje, kai šis jį pakvietė. Pokalbį apie pinigus jis šiek tiek girdėjo, J. sakė, kad būtų gerai, jei vaikai susimestų po eurą. Jam atrodo, kad pinigus nukentėjusysis atidavė geranoriškai. Jis pripažįsta, kad pasielgė negražiai, kad buvo kartu su J. ir tuo metu jam neatrodė, kad čia vyksta kažkas neteisėto. Dėl savo elgesio gailisi.

Nukentėjusysis R. B. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis yra N. B. tėvas. Jam paskambino moteris, paklausė, ar ji gali sūnų vežti į policijos komisariatą ir trumpai nupasakojo įvykio aplinkybes. Jis taip pat nuvažiavo į policijos komisariatą, kur pamatė savo išsigandusį ir apsiverkusį sūnų. Jis dalyvavo savo sūnaus apklausoje ir suprato, kad jis su draugais vaikščiojo po Užupį ir einant namo link stotelės prie jų priėjo du vyrukai, prisistatė esantys policijos pareigūnais, sūnų pasivedė toliau, atskirdami jį nuo draugų, iškraustė sūnaus kišenes bei nuėjo link Užupio. Pinigai gulėjo striukės kišenėje, juos iš striukės kišenės išraukė mėlyna striuke vilkintis vyras. Sūnus turėjo 9 eurus. Per antrą apklausą jam buvo grąžinti ir pinigai, ir telefonas.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis N. B., gim. 9duomenys neskelbtini) m., paaiškino, kad jis su draugais buvo Bernardinų parke, t.y. su E., D., E., U.. Išeidinėjo, ėjo link stotelės, kur netoli „Užupio“ stotelės norėjo išsiskirstyti, bet pamatė du vyrus, vienas buvo su mėlyna striuke, apie 30-35 metų amžiaus, kitas buvo su bordine striuke, panašaus amžiaus, jis buvo aukštesnis. Jie prisistatė policininkais, vienas iš jų su mėlyna striuke patikrino visas jo kišenes, pasakė, kad vieno iš jų visų draugų telefonas turi sprogti. Jo telefonas buvo jo striukės dešinėje šoninėje kišenėje. Vyras su mėlyna striuke paėmė jo telefoną ir 9 eurus, kurie buvo toje pačioje kišenėje. Kitas vyras stovėjo šalia ir dairėsi, jis nematė, kad jam kitas vyras su mėlyna striuke būtų kažką perdavęs. Kitiems vaikams abu vyrai pasakė, kad gali eiti ir tie vaikai nuėjo, o jį abu vyrai nusivedė prie bažnyčios ir pasakė, kad jeigu nori atgauti telefoną, tai turi kitą dieną ateiti prie bažnyčios. Policiją iškvietė draugas D., jis vėliau apie tai jam pasakė. Kai tas vyras jį apieškojo ir paėmė daiktus, draugas D. buvo šalia, gal per kelis žingsnius. Jis suprato, kad tie vyrai ne policijos pareigūnai, kadangi jie buvo be uniformos ir neparodė pažymėjimo, todėl jis išsigando, kad jie gali jam kažką negero padaryti, todėl visą laiką tylėjo. Tie vyrai drauge nuėjo per Užupio tiltą link angelo ir tada jis pamatė, kad atvažiavo policija, matė, kad sustabdė tuos vyrus, kurie iš jo atėmė daiktus- telefoną ir pinigus. Jis priėjo arčiau, nes nebijojo, kadangi buvo atvažiavusi policija, matė, kad policininkai tuos vyrus apieškojo. Atsimena, kad pas vyrą mėlyna striuke rado jo mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P9“. Ką rado pas kitą vyrą, nematė. Paskui policininkai jį įsisodino į automobilį, paskambino jo tėčiui ir nuvežė į antrą policijos komisariatą. Tų vyrų jis labai išsigando, viską papasakojo tėčiui, kai atvažiavo į policijos komisariatą apklausos metu (b.1.24, 25) (teisiamojo posėdžio metu ikiteisminio tyrimo metu duoti mažamečio nukentėjusiojo parodymai buvo pagarsinti).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. U., gim. (duomenys neskelbtini) m., paaiškino, kad N., jo pavardės nežino, yra jo draugas, mokosi toje pačioje mokykloje. Maždaug prieš dvi savaites, dienos metu kartu su draugais – N., A., U., E. ir N. sėdėjo viešoje pirtyje, esančioje prie Menų gimnazijos, kadangi buvo šalta. Netrukus išgirdo, kad kažkas į patalpą beldžiasi. Pamatė du nepažįstamus vyrus - vienas buvo stambokas su mėlyna striuke ir tamsiais džinsais, kitas buvo nestambus ir aukštesnis, jis dėvėjo bordinę striukę ir turėjo didelę kuprinę, jam pasirodė, kad jie buvo panašaus amžiaus - apie 30-35 metus. Jie visi išėjo į lauką ir viskas vyko prie pirties. Vyras su mėlyna striuke pradėjo jį tampyti, kad jie duotų arba telefonus arba pinigų, kadangi jie yra policijos pareigūnai ir jeigu nieko neduos, tai išveš į policijos komisariatą arba namo. Reikalavo duoti 10 eurų. N. pats pasisakė, kad turi 8 ar 9 eurus. Jie buvo nepatenkinti, vyras su mėlyna striuke pasakė, kad susitariam „ant 8 eurų“, bet vienas iš jų telefonų turi sprogti. Jie visi atsisakė duoti telefonus, tada tas vyras su mėlyna striuke pasakė, kad mergaitės gali eiti, o juos tris pasiliko. Vėliau tas pats vyras vėl pradėjo kartoti, kad kažkuris telefonas turi sprogti. Abu vyrai pareikalavo, kad jie parodytų savo telefonus, jie visi parodė. Abu vyrai čiupinėjo jų visų telefonus. Jo telefoną grąžino, kaip supranta, kad buvo prastesnis. E. telefono iš viso neturėjo, todėl jiems abiem leido eiti, o N. pasiliko, jam atrodo, dėl to, kad jo telefonas buvo geresnis. Jie nuėjo kiek toliau, gal kokių 50 metrų, pakilo laiptais prie Dailės akademijos. Matė, kad N. abu minėti vyrai nusivedė link Užupio tilto, jie jo netempė, tiesiog jis ėjo šalia jų. Per tokį atstumą jis negirdėjo apie ką N. kalbėjo su tais vyrais, bet pamatė kaip N. pats paduoda kažkuriam vyrui (negali tiksliai pasakyti kuriam) į rankas daiktą, panašų į telefoną. Ar jis pats padavė pinigus, jis nematė. Po to tie vyrai nuėjo per tiltą, o N. priėjo prie jų. Į policiją jis paskambino tuo metu, kai pamatė, kad tie du vyrai N. nusivedė. Kai N. jau ėjo link jų, pamatė, kad atvažiuoja policijos pareigūnai ir tuos vyrus sulaikė už tilto. Tai buvo tie patys vyrai, kurie prie jų prisikabino, juos atpažintų. Matė kaip pareigūnai apieškojo tuos vyrus, tačiau iki galo nebuvo ir nematė ką pas juos rado, su draugu nuėjo, o N. pasiliko, nes turėjo laukti tėvo (b.1.34; 35) (nepilnamečio liudytojo parodymai buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. M. paaiškino, kad 2019 m. sausio 29 d. dirbo su kolege – Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 2-ojo būrio vyriausiąja patrule S. O.. Apie 16.49 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Jono Meko skverelyje du įtartini asmenys, prisistatę policijos pareigūnais, reikalauja iš vaikų pinigų, jog pranešėjas mato, kad vienas iš vaikų už rankos buvo kažkur tempiamas. Nuvykus nurodytu adresu Užupyje už tilto pastebėjo du vyrus, kurie pagal apibūdinimą atitiko požymius, be to vaikų kompanija mojo rankomis į tuos vyrus. Jie tiems vyrams automobiliu užkirto kelią ir juos sulaikė, vyrai bėgti nebandė. Pagal apibūdinimą vienas iš vyrų buvo mėlyna striuke, o kitas turėjo kuprinę. Pareigūnai jiems liepė išsiimti visus daiktus ir dėti ant kapoto. Vyresnis vyras su mėlyna striuke ant kapoto padėjo mobiliojo ryšio telefoną, šalia buvęs vaikas, kaip suprato nukentėjusysis, iš pažiūros buvo išsigandęs ir susijaudinęs, pasakė, kad čia jo telefonas. Kitas jaunesnis vyras, kuris turėjo kuprinę, ant kapoto padėjo 9 eurus, buvo 5 eurai popierine kupiūra ir 2 po 2 metalinius eurus. Vaikas buvo nurodęs, kad ir 9 eurus iš jo paėmė. Tas vyresnis vyras, kuris buvo sulaikytas, bandė aiškinti, kad tas vaikas jam pats atidavė telefoną. Jo kolegė S. O. daugiau bendravo su nukentėjusiuoju ir kitais liudytojais, todėl visų įvykio aplinkybių jis nežino, tuo tarpu jis saugojo sulaikytuosius. Kaip vėliau paaiškėjo, vyresnis vyras mėlyna striuke, kuris ant kapoto padėjo telefoną, buvo J. M., gim. (duomenys neskelbtini), kitas jaunesnis vyras, kuris ant kapoto padėjo 9 eurus, buvo A. P., gim. (duomenys neskelbtini). Sulaikytieji buvo pristatyti į Vilniaus m. 2PK, telefonas „Huawei‘ ir 9 eurai, paimti iš įtariamųjų su tarnybiniu pranešimu perduoti budėtojui (b.1.38-40).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. O. paaiškino, kad 2019 m. sausio 29 d. dirbo su kolega – Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiuoju patruliu R. M.. Apie 16.49 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Jono Meko skverelyje du įtartini asmenys, prisistatę policijos pareigūnais, reikalauja iš vaikų pinigų, jog pranešėjas mato, kad vienas iš vaikų už rankos buvo kažkur tempiamas. Nuvykus nurodytu adresu Užupyje už tilto pastebėjo du vyrus, kurie pagal apibūdinimą atitiko požymius, be to vaikų kompanija mojo rankomis į tuos vyrus. Jie tiems vyrams automobiliu užkirto kelią ir juos sulaikė, vyrai bėgti nebandė. Pagal apibūdinimą vienas iš vyrų buvo mėlyna striuke, o kitas turėjo kuprinę. Pareigūnai jiems liepė išsiimti visus daiktus ir dėti ant kapoto. Vyresnis vyras su mėlyna striuke ant kapoto padėjo mobiliojo ryšio telefoną. Šalia buvęs vaikas, kaip suprato nukentėjusysis, iš pažiūros buvo išsigandęs ir susijaudinęs, pasakė, kad čia jo telefonas. Kitas jaunesnis vyras, kuris turėjo kuprinę, ant kapoto padėjo 9 eurus, buvo 5 eurai popierine kupiūra ir 2 po 2 metalinius eurus. Vaikas buvo nurodęs, kad ir 9 eurus iš jo paėmė. Tas vyresnis vyras, kuris buvo sulaikytas, bandė aiškinti, kad tas vaikas jam pats atidavė telefoną. Nukentėjusįjį pasodino į savo tarnybinį automobilį, kad jis nesušaltų, apie įvykį jis bendravo mažai, kadangi matėsi, kad jis buvo labai išsigandęs. Informavo paskambinę vaiko tėvui, kad vaiką veš į 2 policijos komisariatą. Ji pabendravo su kitais liudytojais, buvo gal kokios kelios mergaitės ir keli berniukai, daugiau kalbėjo pagrindinis liudytojas, kuris pasakė, kad pats pranešė policijai apie įvykį. Ji tarnybiniame pranešime užrašė to berniuko duomenis ir tai buvo D. U.. Jis liudytojai pasakė, kad sulaikytieji vyrai kažkur nusitempė nukentėjusįjį, t.y. jų draugą, todėl jis išsigando ir paskambino policijai. Konkrečiau ką tie vyrai jo atžvilgiu padarė, nepasakojo, tik papasakojo, kad sulaikytieji vyrai prie jų prisikabino ir reikalavo pinigų. Kaip vėliau paaiškėjo, vyresnis vyras mėlyna striuke, kuris ant kapoto padėjo telefoną, buvo J. M., gim. (duomenys neskelbtini), kitas jaunesnis vyras, kuris ant kapoto padėjo 9 eurus, buvo A. P., gim. (duomenys neskelbtini). Sulaikytieji buvo pristatyti į Vilniaus m. 2PK, telefonas „Huawei“ ir 9 eurai, paimti iš įtariamųjų su tarnybiniu pranešimu perduoti NVRS pareigūnams (b.1.42-43).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2019 m. sausio 29 d., 16.45 val. bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie tai, kad Maironio g. 14, Vilniuje prie pranešėjos priėjo du įtartini asmenys, prisistatė policijos pareigūnais ir reketavo pinigus. Paėmė 12 metų vaiką (b.l. 4).

2019 m. sausio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta nusikalstamos veikos padarymo vieta, esanti Maironio ir Rusų gatvės sankryžoje, šalia Dievo motinos ėmimo į dangų katedros kampo. Protokole nurodyta, kad įvykio vietoje vaizdo kameros neįrengtos. Ant pastato, esančio Rusų g. 13, pastebėta vaizdo stebėjimo kamera, kuri yra nukreipta į priešingą nuo įvykio vietos pusę (b.l. 11-14).

2019 m. vasario 6 d. pakvitavimu R. B. buvo grąžintas mobiliojo ryšio telefonas „Huawei P9“ bei 9 eurai (b.l. 22).

Apžiūrėjus mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P9“, 5 eurų popierinę kupiūrą ir dvi 2 eurų metalines monetas, surašytas 2019 m. sausio 31 d. apžiūros protokolas (b.l. 44-47).

Byloje esančiame Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės S. O. 2019 m. sausio 29 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad mobilus telefonas sulaikymo metu buvo paimtas iš J. M., pinigai – iš A. P. (b.l. 48).

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas, be kita ko, atvirai pagrobė svetimą turtą. Pagal nurodytą dalį svetimo turto pagrobimas kvalifikuojamas kaip atvira vagystė tais atvejais, kai kaltininkas veikia viešai, esant (matant) turto savininkui, kitiems asmenims, nesantiems bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą, be to, taip pat ir kaltininkui suvokiant, kad kiti asmenys mato jo tokį neteisėtą atvirą veikimą.

Iš aukščiau nurodytų teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų teismas sprendžia, kad nustatytos tokios faktinės aplinkybės: 2019 m. sausio 29 d., apie 16.40 val., Maironio g. 14, Vilniuje, J. M., šalia būnant A. P. ir stebint aplinką, vaikams – tarp jų nukentėjusiajam mažamečiui N. B. ir nepilnamečiam liudytojui D. U., prisistatatė policijos pareigūnais bei pareikalavo iš jų pinigų, o po to – telefono, vėliau, likus prie jų tik nukentėjusiajam N. B., pastarajam padavus turėtus pinigus (9 eurus) ir savo mobiliojo ryšio telefoną, jo nukentėjusiajam nebegrąžino, ir tokiu būdu pasisavino svetimą, nukentėjusiojo N. B. tėvui R. B. priklausantį turtą.

Šios aplinkybės nustatytos pirmiausia iš kaltinamojo J. M. parodymų teisiamojo posėdžio metu (kurie, pažymėtina, iš esmės atitinka ir parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, taigi pripažintini nuosekliais), jog pamatę pastate nepilnamečius vaikus, prisistatė policijos pareigūnais, bendravo su jais, pareikalavo (kaip nurodė kaltinamasis – paprašė) pinigų, į ką nukentėjusysis atsakė, kad jis turi ar tai 8, ar tai 9 eurus, leidus kitiems vaikams nueiti, liko su vienu nukentėjusiuoju bei pastarajam atidavus pinigus (pinigus padavus arba jam (t. y. J. M., o po to jis padavė A. P.), arba iš karto padavus A. P.), o vėliau paprašius duoti telefoną paskambinti ir nukentėjusiajam davus – šio telefono nebegrąžino bei su A. P. nuėjo; vėliau juos sulaikė policijos pareigūnai bei rado minėtus daiktus pas juos. Tam tikras aplinkybes teisiamojo posėdžio metu parodė ir kaltinamasis A. P., paaiškinęs, kad jis buvo su J. M., kai pastarasis kalbėjo su vaikais, paprašė pinigų, bei kad pinigus nukentėjusysis padavė J. M., o pastarasis vėliau – davė jam; parodė, kad kai nukentėjusysis buvo likęs vienas ir bendravo su J. M., jis negirdėjo, apie ką buvo bendraujama, taip pat nematė, kaip N. B. atidavė telefoną J. M., bet matė, kad dar kurį laiką nukentėjusysis ėjo paskui juos ir prašė atiduoti telefoną. Atitinkamas aplinkybes dėl pinigų ir telefono pasisavinimo patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklausti mažametis nukentėjusysis N. B. ir nepilnametis liudytojas D. U., paaiškinę, kad prie jų kompanijos atėję vyrai prisistatė policijos pareigūnais, pradėjo reikalauti pinigų, vėliau, kai liko N. B. ir D. U. – reikalavo telefono; vėliau su minėtais vyrais liko vienas N. B. bei iš jo buvo pasisavintas minėtas mobiliojo ryšio telefonas. Aplinkybę, kad iš karto po įvykio, reaguojant į D. U. pranešimą apie įvykį, atvykę policijos pareigūnai R. M. ir S. O. sulaikė J. M. ir A. P., patvirtina jau minėtų policijos pareigūnų parodymai bei tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija – atitinkamai šie įrodymai patvirtina ir tai, kad nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefonas buvo rastas pas J. M., o pinigai – 9 eurai (1 popierinė 5 eurų kupiūra ir 2 monetos po 2 eurus) – pas A. P..

Vertindamas kaltinamųjų veiksmus, teismas pažymi, jog A. P. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, iš esmės nurodydamas, kad jis nepritarė J. M. veiksmams, pastarajam siekiant iš vaikų paimti pinigus/telefoną, kad pokalbio dėl telefono bei pačio telefono paėmimo (ar kad jį nukentėjusysis davė J. M.) nematė, nes buvo toliau ir pan., teismas visgi vertina, kad byloje yra pakankamai duomenų daryti išvadą, jog J. M. veikė bendrai su A. P.. Pažymėtina, kad nors A. P. aktyvių veiksmų neatliko (ką parodė tiek kaltinamasis J. M., tiek ir nukentėjusysis N. B. bei liudytojas D. U.), visgi vertintina, kad jis savo buvimu, savo elgesiu, būdamas šalia J. M., veikusio aktyviai nepilnamečių vaikų atžvilgiu, be to, pažymėtina – J. M. esant žymiai neblaiviam, bei pačiam A. P. – taip pat neblaiviam (nors ir ne tiek reikšmingai) – t. y. iš esmės pritarimu sudarė grėsmingesnę situaciją nukentėjusiajam, taigi pripažintina, kad jo indelis į padarytus veiksmus irgi yra reikšmingas ir prisidėjo  prie to (sudarė sąlygas). Juolab atkreiptinas dėmesys ir į nukentėjusiojo N. B. bei liudytojo D. U. parodymus, jog atlikti veiksmai buvo vertinti vis dėlto kaip dviejų priėjusių asmenų (t. y. J. M. ir A. P.), be kita ko – jog, kaip jie parodė, A. P. visą laiką buvo šalia, be to, parodė, kad priėję vyrai abu prisistatė policijos pareigūnais (pastebėtina, kad atitinkami minėto mažamečio nukentėjusiojo ir nepilnamečio liudytojo parodymai detaliau atsispindi byloje esančiuose jų apklausų vaizdo įrašuose, kompaktinė laikmena prie bylos viršelio). Taigi įvertinęs šiuos argumentus, be kita ko, ir aplinkybę, kad iš N. B. paimti 9 eurai buvo rasti būtent pas A. P., kas vertintina kaip aplinkybė, neigianti jo paaiškinimus apie nepritarimą J. M. veiksmams ir pan., teismas sprendžia, kad A. P. veiksmai, būnant šalia, stebint aplinką tuo metu, kai atitinkamus aktyvius veiksmus atliko J. M., leidžia konstatuoti, jog jis veikė bendrai su J. M..

Pažymėtina, kad suformuluotame kaltinime inkriminuota, kad J. M. (veikdamas bendrai su A. P.), pinigus – 9 eurus bei 100 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P9“ ištraukė iš N. B. kišenės bei pasišalino su minėtu turtu. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, minėta aplinkybė – dėl pinigų bei telefono ištraukimo iš nukentėjusiojo kišenės – yra grindžiama iš esmės vien tik nukentėjusiojo N. B. parodymais (taip pat išvestiniais liudytojo R. B. parodymais). Kaltinamasis J. M. parodė, kad jam pareikalavus (kaip pats nurodė – paprašius), pinigus padavė pats N. B., o vėliau jis (kaltinamasis) paprašė N. B. duoti telefoną paskambinti, po ko telefono nebegrąžino. Pažymėtina, kad aplinkybę, jog pinigus padavė pats nukentėjusysis, parodė taip pat ir kitas kaltinamasis - A. P., taip pat ir liudytojas D. U. parodė, kad jis matė, kaip pats N. B. padavė kaltinamajam mobiliojo ryšio telefoną, o prieš tai pats N. B. pasakė, kad turi pinigų (8 ar 9 eurus). Todėl įvertinęs nurodytų duomenų visumą, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamųjų parodymus minėtu aspektu patvirtina ir liudytojo D. U. parodymai, be to, kaip matyti tiek iš kaltinamųjų, liudytojų parodymų, mažametis nukentėjusysis po įvykio buvo neabejotinai išsigandęs ir sutrikęs, teismas, vadovaudamasis principu, jog visos abejonės traktuotinos kaltinamojo naudai, tikslina kaltinime nurodytą aplinkybę – t. y. byloje nesant pakankamų duomenų, neabejotinai patvirtinančių, jog J. M. pinigus bei mobiliojo ryšio telefoną iš N. B. kišenės ištraukė, priešingai – esant duomenų, patvirtinančių tam tikras būtent kaltinamojo parodytas aplinkybes (kad jam pareikalavus, nukentėjusysis pats padavė jam minėtą turtą), pastaroji aplinkybė tikslintina.

Pažymėtina, jog pastarasis aplinkybės tikslinimas šiuo atveju veikos kvalifikavimo nekeičia, kadangi, kaip matyti iš byloje esančių duomenų (taip pat ir iš kaltinamųjų parodymų), pinigai ir mobiliojo ryšio telefonas nukentėjusiojo buvo perduoti kaltinamajam (kaltinamiesiems), akivaizdu, pastarųjų reikalavimu, ir net, kaip matyti, kaltinamasis J. M. parodė, jog paprašydamas telefono, kad galėtų paskambinti – jis jo neketino grąžinti bei negrąžino nukentėjusiajam. Taigi pripažintina, kad minėti pinigai ir telefonas buvo iš nukentėjusiojo pasisavinti neteisėtai bei pastarajam (bei bent liudytojui D. U.) aiškiai suvokiant tai – t. y. kaltinamiesiems veikiant atvirai.

Todėl įvertinęs nustatytų aplinkybių ir jau minėtų argumentų visumą, teismas sprendžia, kad kaltinamųjų, veikusių bendrai, kaltė (tiesioginė tyčia, kadangi akivaizdu, jog jie suvokė, kad iš nukentėjusiojo pasisavina svetimą turtą bei būtent to siekė) padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, t. y. atvirai pagrobus svetimą turtą, yra įrodyta, todėl jie pripažintini kaltais.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Už nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, numatyta sankcija - bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo kaltinamiesiems, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, teismas pirmiausiai pažymi, kad padaryta nusikalstama veika – apysunkis nusikaltimas nuosavybei, veika padaryta prieš mažametį nukentėjusįjį, civilinis ieškinys nepareikštas (turtas, sulaikius kaltinamuosius, grąžintas).

Vertindamas kaltinamųjų parodymus, teismas visgi sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindo pripažinti, kad nustatyta kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė – dėl nusikalstamos veikos jie prisipažino ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), kadangi, kaip matyti, dėl pripažintų įrodytomis aplinkybių kaltinamasis J. M. prisipažino, savo ruožtu A. P., nors nurodė, kad pripažįsta kaltę iš dalies, nes atitinkamus veiksmus atliko būtent kaltinamasis J. M. – visgi atitinkamų jo veiksmų vertinimas kaip bendrininkavimas darant atvirąją vagystę, iš esmės yra teisės, o ne fakto klausimas. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę J. M., teismas atsižvelgia į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis: anksčiau teistas (b. l. 61-66), baustas administracine tvarka (b. l. 77-78), nedirbantis. Todėl įvertinęs tiek konkrečios nusikalstamos veikos aplinkybes, tiek kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, kad J. M. skirtina griežčiausios rūšies bausmė – laisvės atėmimas, kadangi, kaip rodo jo ankstesni teistumai, kitokios rūšies bausmė neleistų pasiekti bausmės tikslų, juolab kad šiuo atveju nusikalstama veika padaryta 2019 m. sausio 29 d., kai iš pataisos namų, atlikęs ankstesnę bausmę, jis buvo paleistas 2018 m. rugpjūčio 14 d., t. y. praėjus palyginus neilgam laiko tarpui. Nustatant konkretų bausmės dydį, teismas atsižvelgia į visas nurodytas aplinkybes, be kita ko – kad kaltinamasis prisipažino, todėl sprendžia, kad jam skirtina 1 (vienerių) metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Skirdamas bausmę A. P., teismas atsižvelgia į tai, kad jis neteistas (b. l. 99), baustas administracine tvarka (b. l.102-109), nedirba, tačiau, kaip paaiškino, ieško darbo ir planuoja įsidarbinti, be to, ir į jo jauną amžių. Todėl atsižvelgiant į visas jau nurodytas aplinkybes tiek dėl konkrečios nusikalstamos veikos – o būtent, kad kaltinamojo A. P. vaidmuo nebuvo pagrindinis, tiek akcentuojant, jog jis neteistas (dėl ko būtina vadovautis ir BK 55 straipsniu), teismas sprendžia, kad kaltinamajam A. P. skirtina laisvės apribojimo bausmė, siekiant, kad paskyrus jam atitinkamas, kurie, teismo vertinimu, atitiktų baudžiamosios atsakomybės paskirtį, būtų kontroliuojamas kaltinamojo elgesys ir kreipiamas teigiama linkme. Taigi A. P. skirtina 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, skiriant jam BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytas pareigas.

J. M. buvo laikinai sulaikytas 2019 m. sausio 29 d., 17.00 val. (b. l. 49), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartimi jam skirtas suėmimas 2 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2019 m. sausio 29 d. (b. l. 87-88), teismo 2019 m. kovo 25 d. nutartimi suėmimas pratęstas 15 dienų, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 29 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, suėmimo terminas įskaitytinas į bausmės laiką.

J. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. nutartimi suėmimas pratęstas 15 dienų, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 29 d.). Atsižvelgdamas į tai, kad minėtoje nutartyje (taip pat teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartyje, kuria jam buvo paskirta ši kardomoji priemonė) nurodytas pagrindas, lėmęs suėmimo paskyrimą, vis dar egzistuoja (t. y. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas), bei kad ir šiuo metu manytina, kad švelnesnėmis priemonėmis nebus galima pasiekti kardomosioms priemonėms keliamų tikslų, teismas sprendžia, kad kardomoji priemonė – suėmimas paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. P. buvo laikinai sulaikytas 2019 m. sausio 29 d., 17.00 val. (b. l. 89). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartimi A. P. paskirtas suėmimas 10 (dešimčiai) dienų, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. sausio 29 d. (b. l. 118-119). A. P. paleistas 2019 m. vasario 7 d. (b. l. 120-121). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, suėmimo terminas įskaitytinas į bausmės laiką.

A. P. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

J. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į atliktos bausmės laiką įskaityti J. M. suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. sausio 29 d. iki šio nuosprendžio priėmimo, t. y. 2019 m. balandžio 8 d., vieną suėmime išbūtą parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2019 m. balandžio 8 d.

J. M. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, skiriant jam pareigas visu bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, nebent tai susiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose (BK 48 str. 6 d. 1 p.); 2) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 48 str. 6 d. 3 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į atliktos bausmės laiką įskaityti A. P. suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. sausio 29 d. iki 2019 m. vasario 7 d., vieną suėmime išbūtą parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. P. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja        Ingrida Mikužytė