Civilinė
byla Nr. 2SA-123-302/2010
Procesinio sprendimo
kategorija 128.11;122.4;
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. birželio 16 d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos
pirmininkė ir pranešėja Romualda Janovičienė,
kolegijos
teisėjai Andžej Maciejevski ir Virginija Volskienė,
kolegijos
posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. K. atskirąjį
skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 11 d.
nutarties, kuria atmestas pareiškėjo D. K. skundas dėl
antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolis V. Č. .
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas skolininkas D.
K. kreipėsi į teismą skundu dėl antstolio veiksmų, prašydamas antstolio
V. Č. veiksmą – 2009-10-22 atsisakymą nutraukti turto
ekspertizę – pripažinti neteisėtu ir įpareigoti antstolį V. Č.
nutraukti turto ekspertizės procedūrą. Pareiškėjas nurodė, kad 2009 m.
spalio mėn. gavo antstolio V. Č. 2009-10-07 patvarkymą,
kuriuo antstolis skyrė ekspertizę areštuoto turto, t.y. nebaigto statyti
gyvenamojo namo, esančio Paukščių tako g. 45, Vilniuje, vertei nustatyti.
2009-10-16 pareiškėjas kreipėsi į antstolį su prašymu neskirti ekspertizės ir
nutraukti turto vertinimo procedūrą, tačiau 2009-10-22 antstolis konstatavo,
kad nei viena iš pareiškėjo nurodytų priežasčių nesudaro įstatyminio pagrindo
nutraukti pradėtus veiksmus. Toks antstolio atsisakymas nutraukti turto
vertinimą yra neteisėtas. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2008-11-04 turto
arešto aktą jis gavo tik 2009-11-06, nors šio akto pagrindu buvo atliekami
procesiniai veiksmai, t.y. antstolio patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo, taip
pat atsisakymas nutraukti turto vertinimą. Be to, antstolis, skirdamas
ekspertizę pažeidė CPK 681 str. 1 d. nuostatą, nurodančią, kad ekspertizė
skiriama tuo atveju, jeigu prieštaraujama antstolio įkainojimui, atliktam
rinkos kainos, o prieštaravimo šiuo atveju nebuvo. Taip pat pareiškėjas nurodė,
kad antstolis neatsižvelgė į aplinkybę, kad areštuotame name gyvena pareiškėjo
dvi mažametės dukterys, jų motina bei pareiškėjas, t.y. jų vienintelis būstas.
Antstolis
V. Č. su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti
kaip nepagrįstą ir nemotyvuotą. Antstolis nurodė, kad pagal Vilniaus miesto 1
apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. N2-4932-20/2004, išduotą 2008-09-10, vykdė
išlaikymo nepilnametei pareiškėjo dukrai išieškojimą iš skolininko D. K. išieškotojos D. B. naudai. Kadangi
išieškomas minėtas vykdomasis dokumentas yra skubaus vykdymo ir tokio pobūdžio
vykdomosiose bylose raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas, antstolis atliko
pirminius vykdymo veiksmus, t.y. patikrino skolininko turtą ir areštavo
skolininkui priklausantį turtą bei pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose.
Patvarkymo priimti vykdymui vykdomąjį dokumentą, patvarkymų dėl piniginių lėšų
arešto, turto arešto akto nuorašai bei reikalavimas atvykti pas antstolį buvo
išsiųsti skolininko vykdomajame dokumente nurodytu adresu. Skolininkas daug
kartų buvo atvykęs pas antstolį į kontorą susipažinti su vykdymu susijusiomis
aplinkybėmis, todėl pareiškėjo argumentas, kad turto arešto aktą jis gavo tik
po metų nuo jo surašymo yra neteisingas ir klaidinantis. Teisingas turto
įvertinimas yra antstolio pareiga, kuriam kilus abejonių dėl turto vertės,
antstolis gali skirti ekspertizę. Antstolis nurodė, kad išieškojimas nukreiptas
į skolininko nebaigtą statyti namą buvo priimtas atlikus eilę vykdymo veiksmų
ir nustačius, kad kito būdo išieškoti įsiskolinimo nėra.
Vilniaus
miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. sausio 11 d. nutartimi skundą atmetė.
Teismas nutartį motyvavo tuo, kad atsižvelgiant į tai, kad antstoliui pateiktas
vykdomasis dokumentas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, šis vykdomasis
dokumentas yra skubiai vykdomas, nedelsiant imantis pirminių vykdymo veiksmų
siekiant apginti nepilnamečio vaiko interesus, nėra pagrindo abejoti antstolio
veiksmais ir konstatuoti jo neveikimą.
Teismas
pareiškėjo motyvus dėl netinkamo turto arešto akto įteikimo jam atmetė kaip
nepagrįstus nustatęs, kad antstolio priimti patvarkymai buvo siunčiami
skolininko vykdomuosiuose dokumentuose nurodytu adresu, šiuo adresu pareiškėjas
gyvena, kitą siųstą korespondenciją priima, be to, yra deklaravęs ten savo
gyvenamąją vietą. Teismas padarė išvadą, kad antstolio 2009-10-07 patvarkymas
dėl turto ekspertizės skyrimo ir 2009-10-22 antstolio atsisakymas yra pagrįsti
ir teisėti. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, kad Nekilnojamojo turto
registro išraše pateikiama 1996-12-03 nustatyta vidutinė turto rinkos vertė,
siekiant nustatyti tikslią areštuoto turto vertę, negalima vadovautis vien
Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kur masiniu būdu įvertinta turto vertė
gali skirtis nuo individualios turto rinkos vertės, tokį skirtumą gali lemti
rinkos pokyčiai, vertinimo laikas ar pan. (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-604/2008), todėl antstoliui
pagrįstai kilo abejonių dėl areštuoto turto vertės, todėl vadovaudamasis CPK
681 str. 1 d. jis privalėjo skirti ekspertizę dėl turto vertės nustatymo.
Pareiškėjas
skolininkas D. K. atskiruoju skundu prašo skundžiamą
teismo nutartį panaikinti ir patenkinti jo skundą. Atskirasis skundas
grindžiamas tuo, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl
antstolio veiksmų, visapusiškai ir nešališkai vertino visus argumentus bei
įrodymus.
Teismas,
atmesdamas skundą, visiškai neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad antstolis pažeidė Civilinio proceso kodekso 681 str. 1
d., nurodančią, kad ekspertizė skiriama tuo atveju,
jeigu prieštaraujama antstolio įkainojimui, atliktam rinkos kainomis, tuo tarpu
jokio antstolio atlikto įkainojimo, kuriam skolininkas galėtų prieštarauti,
nebuvo.
Byloje nėra jokių įrodymų, kad antstolis imtųsi priemonių
savo tiesioginei pareigai įvykdyti - pirmiausia įkainoti turtą rinkos kainomis,
tokiu būdu akivaizdžiai yra pažeista įstatymų nustatyta turto įkainojimo tvarka
ir tai yra pagrindas antstolio atsisakymą nutraukti turto ekspertizę pripažinti
neteisėtu.
Teismas taip pat neatkreipė dėmesio į tai, kad realiai
jokio būtinumo skirti turto ekspertizę nebuvo, nes net ir pagal 1996 metų
įvertinimą aišku, kad namo vertė keliasdešimt kartų viršija įsiskolinimo dydį.
Tuo tarpu Civilinio
proceso kodekso 675 str. 2 d. draudžia
areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau negu jo reikia išieškotinai sumai
ir vykdymo išlaidoms padengti. Kadangi namo vertė keliasdešimt kartų didesnė už
įsiskolinimo dydį, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo areštuoti namą, tuo
labiau parduoti jį iš varžytynių.
Apeliantas be to, nurodo, kad žemės sklypas, ant kurio
stovi namas, yra įkeistas, taigi namo pardavimas iš varžytinių būtų apsunkintas
ir neteisėtas, o ekspertizės skyrimas netikslingas.
Turto ekspertizės išlaidos tik pablogins skolininko turtinę
padėtį, kuri šiuo metu ir taip yra labai sunki – apeliantas yra bedarbis, turi
pareigą išlaikyti dar du mažamečius vaikus - Justę bei A.
K. , gimusiais 2008-07-12. Teismas neatsižvelgė į
tai, kad antstolis, nusprendęs parduoti namą, neva siekdamas užtikrinti vieno
nepilnamečio vaiko interesus, tuo pačiu grubiai pažeisdamas kitų dviejų
mažamečių vaikų, gyvenančių areštuotame name, teises. Nurodytas namas yra
vienintelė ir paskutinė ne tik vaikų, bet ir skolininko gyvenamoji vieta.
Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad mokėti išlaikymo skolininkas nevengia,
tačiau šiuo metu neturi finansinių galimybių tam.
Pasak apelianto, teismas turėjo labai mažai laiko tinkamai
išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų.
Antstolis V. Č. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo
nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir
nemotyvuotą. Antstolis nurodo, kad jam, kaip išieškojimą vykdančiam antstoliui
kilo pagrįstos abejonės dėl areštuoto turto vertės, todėl jis teisėtai ir
pagrįstai skyrė šio turto ekspertizę.
Atskirasis skundas atmestinas.
Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo, atsiliepimo į
atskirąjį skundą argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas
pagrįstai atmetė pareiškėjo skolininko D. K. skundą dėl antstolio veiksmų, procesinės teisės normų, reglamentuojančių
antstolio veiksmus įkainojant skolininko areštuotą turtą (Civilinio proceso kodekso 681
straipsnio 1 dalis), civilinio proceso principų nepažeidė, todėl tokios
nutarties keisti ar nakinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio
pagrindo.
Vykdomosios
bylos Nr. 0116/09/001563 medžiaga nustatyta, kad antstolis V.
Č. 2009-08-17 priėmė vykdyti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo
2008-10-02 vykdomąjį raštą Nr. N2-4932-20/2004 dėl I. K. išlaikymo
D. B. naudai po 400 Lt kiekvieną mėnesį (vykd. b.l. 1, 2). Iš
vykdomosios bylos Nr. 0116/08/001051 medžiagos nustatyta, kad 2008-11-04
antstolis areštavo skolininkui priklausantį turtą (nebaigtą statyti gyvenamąjį
namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,1000 ha žemės sklypą, esantį Bajorų
k., Vilniaus m.) bei pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose (vykd. b.l.
21-30); nekilnojamojo turto registro 2008-11-04 gautais duomenimis gyvenamojo
namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 48 171 Lt, kurios
nustatymo data – 1996-12-03 (vykd. b.l. 10-11). Vykdomojoje byloje Nr.
0116/09/001563 2009-10-07 patvarkymu antstolis skyrė turto - areštuoto
nekilnojamojo turto – nebaigto statyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys
neskelbtini), ekspertizę (vykd. b.l. 28, 48), šis patvarkymas skolininkui
įteiktas asmeniškai 2009-10-11 (vykd.b.l. 28, 33). 2009-10-16 antstolių
kontoroje buvo gautas pareiškėjo pareiškimas, kuriuo prašoma nutraukti
pareiškėjui priklausančio turto vertinimą ir neskirti ekspertizės (vykd. b.l.
37). Pareiškime nurodė, kad areštuoto turto vertė aiškiai viršija išieškomos
sumos dydį, areštuotame name gyvena du mažamečiai vaikai, skolininkas yra
bedarbis. 2009-10-22 antstolis informavo D. K. , kad nei
viena iš nurodytų aplinkybių nesudaro įstatyminio pagrindo nutraukti pradėtus
veiksmus ir atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą (vykd. b.l. 41). Šį atsisakymą
pareiškėjas apskundė teismui.
Pažymėtina,
kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo –
asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas
yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo
principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus,
antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai
apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų
(Antstolių įstatymo (2002 m. gegužės 9 d. Nr. IX-876) 3 straipsnio 1 dalis)
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008).
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos
teismo padaryta išvada, kad antstoliui pagrįstai kilo abejonių dėl areštuoto
turto vertės ir todėl jis privalėjo skirti ekspertizę turto vertei nustatyti,
tuo pačiu, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad
teismas neatsižvelgė į tai, kad antstolis, skirdamas ekspertizę areštuoto turto
(minėto nebaigto statyti gyvenamojo namo) rinkos vertei nustatyti pažeidė Civilinio proceso kodekso 681
straipsnio 1 d. nuostatą, reglamentuojančią areštuojamo turto įkainojimą.
Civilinio proceso kodekso 681
straipsnio 1 d. nurodyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį
įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu
dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar
išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui
kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria
ekspertizę.
Kaip matyti iš
vykdomųjų bylų medžiagos, skolininkui priklausantis turtas, kurį areštavo
antstolis, o būtent – nebaigtas statyti gyvenamasis namas, esantis Paukščių
Tako g. 45, Vilniuje, buvo įkainotas 1996 m. rinkos kainomis, tokiu būdu
antstolis, spręsdamas dėl tokio turto vertės 2009 m., kai nekilnojamojo turto
rinkos kainos galėjo iš esmės pasikeisti dėl objektyvių priežasčių (ekonominės
situacijos šalyje, nekilnojamojo turto rinkos pokyčių, kitų faktorių), neturėdamas
kitokių šio turto įvertinimą pagrindžiančių duomenų, ir atsižvelgdamas į tai,
kad vykdymo procese jis privalo veikti teisėtai, siekti, kad nei vienos iš
vykdymo proceso šalių interesai, o šiuo atveju ir nepilnamečio vaiko
prioritetiniai interesai nebūtų pažeisti (Civilinio
proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalis), pagrįstai suabejojo areštuoto
turto verte ir tuo pagrindu priėmė patvarkymą skirti ekspertizę turto vertei
nustatyti bei atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą tokią ekspertizę nutraukti,
nes priešingu atveju šio turto įkainojimas pagal 1996 m. buvusias turto kainas,
neatitiktų vykdymo procese galiojančio teisėtumo principo, pažeistų vykdymo
proceso šalių teises ir teisėtus interesus. Kolegija atkreipia dėmesį į tai,
kad teismų praktikoje yra pažymima, kad vykdymo procese areštuotas turtas turi
būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto
rinkos kaina. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų
įstatymą rinkos kaina – tai
reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos
vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas
vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą
parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į
rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos
kitų sandorių bei interesų, todėl svarbu, sprendžiant klausimą dėl areštuoto
turto vertės, jį tinkamai įvertinti, kad ir tolimesni antstolio atlikti vykdymo
veiksmai tokie kaip areštuoto turto pardavimas iš varžytynių ir pan. būtų
atlikti teisėtai. Be to, kolegija pažymi, kad teisingai, pagal įstatymų reikalavimus
įkainoti skolininko turtą yra antstolio pareiga ir šią pareigą jis privalo
vykdyti nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis
teisėmis.
Taigi kolegija
sprendžia, kad antstolis, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą nutraukti
paskirtą turto ekspertizę, procesinės teisės normų, reglamentuojančių vykdymo
veiksmus, susijusius su areštuoto turto vertinimu, nepažeidė, todėl pripažinti
antstolio atliktus veiksmus, o tiksliau jo neveikimą neteisėtais, nėra teisinio
pagrindo.
Apeliantas, be to, nurodo, kad apskritai
nebuvo pagrindo areštuoti jo namo, nes jo vertė keliasdešimt kartų viršija
įsiskolinimo dydį, o tai neatitinka Civilinio proceso kodekso 675 straipsnio 2
dalies, draudžiančios areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau negu jo
reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, tačiau kolegija
nesutinka su tokiu argumentu, nes antstolis, areštuodamas nurodytą turtą, turto
arešto akte nurodė, koks yra turto arešto mastas, tokiu būdu Civilinio proceso
kodekso 675 straipsnio 2 dalis nėra pažeidžiama, be to, pažymėtina, kad
skolininkas, nors turėjo ir galėjo žinoti apie priimtą turto arešto aktą, jo
įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neskundė, todėl nėra pagrindo svarstyti
šio turto arešto pagrįstumo nagrinėjamoje byloje.
Kolegija
pažymi, kad atskirojo skundo argumentai dėl to, kad antstolis nepagrįstai
nutarė parduoti areštuotą turtą, jog tokiu būdu pažeidžiami dviejų mažamečių
vaikų, gyvenančių areštuotame name, interesai, kad tai yra vienintelis
pareiškėjo būstas, jog žemės sklypas, ant kurio stovi namas, yra įkeistas, neįtakoja
skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo sprendžiant klausimą ar
antstolis pagrįstai atsisakė tenkinti prašymą dėl turto ekspertizės nutraukimo,
tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl dėl jų nepasisakoma.
Atskirojo
skundo argumentas dėl teismo sugaišto laiko nagrinėjant pareiškėjo skundą ir
priimant nutartį taip pat neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties
teisėtumui ir pagrįstumui, todėl kolegija dėl jo plačiau nepasisako.
Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis paliktina
nepakeista, atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337
straipsnio 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,70 Lt išlaidų, susijusių su
procesinių dokumentų siuntimu šalims, todėl atmetus apelianto atskirąjį skundą,
iš jo priteistinos šios 5,70 Lt bylinėjimosi išlaidos valstybei į Surenkamąją
sąskaitą (Civilinio
proceso kodekso 88 straipsnio 1
dalies 3 p., 96 straipsnio 2 dalis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 321,
325, 336, 329, 331, 337, 339 straipsniais, kolegija
n u t a r ė:
Vilniaus
miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš D. K. , a.k. (duomenys neskelbtini) 5,70
Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybei (įmokos kodas
5660).
Kolegijos
pirmininkė Romualda
Janovičienė
Kolegijos
teisėjai Andžej
Maciejevski
Virginija Volskienė