Civilinė byla Nr. 2S-1014-653/2014

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03867-2014-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 34.5.; 122.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 06 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio A. B. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys byloje Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir H. B.,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas antstolis A. B. (toliau - Pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu vykdymo procese pakeisti skolininkę I. B., mirusią 2007 m. liepos 22 d., išieškant suinteresuoto asmens H. B. naudai pagal Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 5201 dėl 80 400 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės I. B. 3 eilės išieškotojui H. B.. Prašyme nurodė, kad Testamentų registro duomenimis palikimą priėmė Lietuvos Respublika 2011 m. birželio 30 d., palikimo priėmimo faktas įregistruotas 2013 m. lapkričio 3 d. Pažymėjo, kad kreditoriaus informavimo pareiga buvo įvykdyta tinkamai ir paveldėtojas buvo informuotas apie palikėjos skolas, kadangi palikėjai priklausiusio (paveldėtojos paveldėto) turto arešto aktas yra įregistruotas turto arešto registre nuo 2006-08-08, be to, keletą kartų (2007-07-25, 2009-01-20, 2011-07-05) apie antstolio vykdomą bylą ir esamą reikalavimą buvo informuotas notaras, kuriam buvo pateiktas pareiškimas dėl palikimo, taip pat informuotas raštu paveldėtojas (2009-02-20, 2009-03-10).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 6 d. nutartimi Pareiškėjo prašymą tenkino ir pakeitė skolininkę I. B., mirusią 2007 m. liepos 22 d., vykdymo procese, nauju skolininku Lietuvos Valstybę, vykdant išieškojimą pagal Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro 2006-06-29 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 521. Nurodė, kad mirus I. B., jos palikimą perėmė Lietuvos valstybė. Nurodė, kad  kreditoriaus informavimo pareiga buvo įvykdyta tinkamai ir paveldėtojas buvo informuotas apie palikėjos skolas, kadangi palikėjai priklausiusio turto arešto aktas yra įregistruotas turto arešto registre, apie antstolio vykdomą bylą ir esamą reikalavimą buvo informuotas notaras, kuriam buvo pateiktas pareiškimas dėl palikimo, taip pat informuotas raštu paveldėtojas. Teismas nurodė, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo (CK 5.62 str. 1 d. 3 p.). Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 str. 3d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Suinteresuotas asmuo VMI prie FM atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – Pareiškėjo prašymą atmesti. Nurodo, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, privalo priimti palikimą pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį. Pažymėjo, kad tik tuomet, kai VMI prie FM bus išduotas palikimo paveldėjimo teisės liudijimas, kuriuo ji patikėjimo teise perims palikėjos turtą, valstybė taps I. B. turto savininke, tik tuomet ji, neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės, atsakytų už palikėjos skolas (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Suinteresuotas asmuo nurodė, kad siekiant išsiaiškinti, ar palikėjos trečios eilės įpėdiniai L. M. ir S. T. nėra realizavę savo teisės į palikėjos palikimą, priimdami jį faktiniu valdymu, prašo teismo įtraukti juos suinteresuotais asmenimis šioje civilinėje byloje. Suinteresuotas asmuo VMI prie FM nurodo, kad Vilniaus m. apylinkės teismo nebuvo informuota apie gautą pareiškėjo prašymą pakeisti šalį vykdymo procese bei apie įvyksiantį teismo posėdį rašytine tvarka, todėl negalėjo išreikšti savo pozicijos šiuo klausimu ir neturėjo galimybės apginti savo teisių. Todėl remiantis CPK 329 str. 2 d. 2 p. teismo sprendimas turėtų būti pripažintas negaliojančiu.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino antstolio (Pareiškėjo) prašymą vykdymo procese pakeisti mirusią skolininkę jos teisių ir pareigų perėmėja VMI prie FM, kuri atstovauja Lietuvos Respubliką.

Procesinio teisių perėmimo instituto esmė – vienai šaliai atstovaujančio asmens pakeitimas kitu civiliniame procese. Tais atvejais, kai iš teisinio santykio vykdymo procese dėl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iš vykdymo proceso šalių – skolininkas, materialiuosius santykius dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – materialųjį turtą, turtines teises ir prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti. Tik priėmęs palikimą įpėdinis gali būti pakeistas išieškotoju ar skolininku vykdymo procese pagal CPK 596 straipsnio taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Snoro lizingas“ v antstolis T. U., Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-91/2013).

CPK 596 straipsnis numato, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, (1) fizinio asmens mirties, (2) juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat (3) reikalavimo perleidimo ar (4) skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui.

Byloje nustatyta, kad Pareiškėjas vykdo Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro 2006-06-29 išduotą vykdomąjį įrašą Nr.5201 dėl 80 400 Lt skolos išieškojimo iš I. B. išieškotojo H. B. naudai. Vykdomosios bylos duomenimis skolininkė I. B. mirė 2007 m. liepos 22 d., jos  palikimą 2011 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublika. 2011 m. spalio 28 d. Vilniaus miesto 28-ojo notarų biuro rašte nurodyta, kad po palikėjos mirties likęs nekilnojamasis turtas nėra registruotas kaip palikėjos asmeninė nuosavybė, o palikėja mirė santuokoje su M. B., todėl nėra aišku į kokį turtą ir kokia apimtimi turi būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniui. Nurodė, kad VMI turėtų kreiptis į teismą dėl mirusios turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Notarė nurodė, kad egzistuoja palikėjos 3-ios eilės įpėdinė pagal įstatymą L. M., kuri palikėjos mirties dieną ir po jos mirties gyvena viename iš palikėjai priklausančio nekilnojamojo turto objektų. Notarė nurodė, kad nėra duomenų, galinčių paneigti faktą, kad L. M. po palikėjos mirties nepriėmė jos palikimo faktiniu valdymu.   Byloje duomenų, kad VMI prie FM kreiptųsi į teismą dėl mirusiosios turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, nėra. Taip pat nėra duomenų, kad L. M. įstatymo nustatyta būtų įregistravusi – faktiniu valdymu – priimto palikimo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš įstatymo nustatytų juridinių faktų ir kitokių aplinkybių pagrindu, kurios pagal įstatymo prasmę sukuria teises ir pareigas.

Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas. Paveldėjimo objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. CK 4.47 str. 2 p. nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Taigi paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Taigi, paveldėjimo teisės paskirtis – užtikrinti mirusiojo valios įgyvendinimą, paveldėtojų ir visų trečiųjų asmenų interesus. Paveldėjimo teisė turi užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir perimamumą. Teismas pažymi, jog palikimo priėmimas yra asmens teisė, bet ne pareiga.

Suinteresuoto asmens VMI prie FM pozicija nagrinėjamoje byloje grindžiama argumentu, kad tik tuomet, kai VMI prie FM bus išduotas palikimo paveldėjimo teisės liudijimas, kuriuo ji patikėjimo teise perims palikėjos turtą, valstybė taps I. B. turto savininke ir galės atsakyti už jo skolas neviršydama jai parėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.

CK 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Taigi, iš šios teisės normos matyti, kad net jeigu paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniui dar nėra išduotas, tačiau jis jau yra kreipęsis į notarą dėl palikimo priėmimo, šis asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Iš anksčiau minėto Vilniaus miesto 28-ojo notarų biuro 2011 m. spalio 28 d. rašto matyti, kad mirusios I. B. palikimas parėjo Lietuvos Respublikai.  Byloje esantis Testamentų registro išrašas taip pat patvirtina, jog palikėjos I. B. palikimą 2011 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublika. Taigi, iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad suinteresuotas asmuo VMI prie FM yra laikomas priėmusiu palikėjos palikimą, todėl jam perėjo I. B. turtinės teisės bei pareigos. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises į paveldėtą turtą įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Analizuojant CK 5.66 straipsnio normą matyti, kad įpėdiniai gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, bet gali ir neprašyti, tai yra jų teisė, o ne pareiga. Tai priklauso nuo įpėdinių valios ir nuožiūros, kaip jie tvarkys paveldėtą turtą. Valstybei, paveldėjus turtą ir norint įforminti teises į šį turtą, reikalingas paveldėjimo teisės liudijimas (CK 5. 66 straipsnio 2 dalis). Tačiau jo neturėjimas nereiškia, kad valstybė nėra perėmusi palikėjos turto. Tokiu būdu suinteresuotas asmuo VMI prie FM manydamas, kad tik gavęs palikimo paveldėjimo teisės liudijimą valstybė taps I. B. turto savininke ir galės atsakyti už jo skolas, netinkamai aiškina teisės normas, nustatančias, nuo kada įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, į tai, kad Testamentų registre iki šiol nėra įregistruotas kitų galimų įpėdinių palikimo priėmimo faktas, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo palikėjos galimus trečios eilės įpėdinius įtraukti suinteresuotais asmenimis šioje civilinėje byloje.

Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis. Šio straipsnis numato, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Pateiktas prašymas nagrinėjamas pagal CPK 593 straipsnio 3 dalyje nustatytas taisykles, todėl konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas neprivalėjo informuoti suinteresuotus asmenis apie tokio pareiškimo nagrinėjimą. CPK 596 straipsnyje nurodyta, kad nutartis pakeisti išieškotoją ar skolininką gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Taigi suinteresuotas asmuo išdėstyti savo poziciją gali pasinaudodamas apeliacijos teise.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde minimos aplinkybės bei argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu bei pagrįstumu, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario  6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                               Jelena Šiškina