Civilinė byla Nr. e2A-954-1092/2025

Teisminio proceso Nr. 2-54-3-01082-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2; 3.2.4.11

        (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

       N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

       2025 m. liepos 25 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Gailevičienės ir Larisos Šimanskienės, veikianti Panevėžio apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 623 straipsnis), 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro ieškinį atsakovui A. C. dėl nepagrįsto praturtėjimo, palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Zarasų rajono savivaldybės administracija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti Zarasų rajono savivaldybės administracijai iš atsakovo A. C. 10 660,28 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas valstybei.

2.       Ieškinyje nurodė, kad Panevėžio apygardos prokuratūroje atliekamas tyrimas dėl išmokų Zarasų rajono savivaldybės 2019–2023 m. tarybos (toliau – ir Taryba) nariams pagrįstumo ir teisėtumo. Zarasų rajono savivaldybės administracija kadencijos metu tarybos nariui A. C. apmokėjo 12 102,99 Eur išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla. 2019–2023 metų kadencijos laikotarpiu atsakovas Savivaldybės administracijai teikė išimtinai kuro įsigijimo išlaidas patvirtinančius dokumentus prašydamas kompensuoti 7 776,06 litro dyzelino ir 1 560,94 litro benzino įsigijimo išlaidas. Audito metu nustatyta, kad atsakovo apyskaitose pateikti kuro kvitai, pagal kuriuos buvo atsiskaityta 42 mokėjimo kortelėmis, kurių atsakovas negalėjo pagrįsti, bendra tokių dokumentų suma – 3 006,76 Eur. Atsakovas tik po audito pateikė informaciją, kad turėjo kitokių išlaidų. Karantino metu nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. birželio 30 d. buvo nustatyti griežti judėjimo ribojimai, todėl 12 tarybos ir komiteto posėdžių vyko nuotoliniu būdu, tačiau atsakovas per šį laikotarpį pateikė avanso apyskaitas ir pridėjo degalų įsigijimo čekių, kurių suma 2 937,3 Eur. Atsakovas kadencijos laikotarpiu naudojosi dviem automobiliais: 1) „Suzuki Grand Vitara“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) benzinas / suskystintosios naftos dujos; 2) „Volkswagen Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dyzelinas. Abiem automobiliais 2019–2023 metų kadencijos metu nuvažiuota 94 720,14 km (84 498,24 + 10 221,9), vidutiniškai per mėnesį apie 1 973 km ir po 65,77 km per dieną. Kiekvieną dieną tarybos nariui abiem automobiliais nuvažiuoti po 65,77 km, jam vykdant tik tarybos nario funkcijas, nėra realu, pagrįstomis išlaidomis laikytina tik kompensacija už degalus automobiliui „Volkswagen Tiguan“. Atsakovui kompensuotos 2 639,88 Eur išlaidos benzinui pripažintinos nepagrįstomis ir išieškotinos iš atsakovo. Įvertinęs atsakovui kompensuotą pinigų sumą už dyzeliną (9 619,97 Eur) ir degalų kiekį (7 776,06 l), ieškovas, atsižvelgdama į tai, kad kadencijos laikotarpiu vidutinė degalų kaina buvo 1,23 Eur (9 619,97 : 7 776,06 = 1,23 Eur), apskaičiavo, kad už 2 959,66 l degalų įsigijimą nepagrįstai kompensuota 3 640,38 Eur (2 959,66 x 1,23). Vertina, kad automobilis „Volkswagen Tiguan“ buvo naudojamas kaip asmeninis ir tarybos nario funkcijoms atlikti, todėl 1/2 dalis sumos degalams galėjo būti panaudota tarybos nario funkcijoms vykdyti. Iš pagal automobilio ridą ir vidutines degalų kainas už kurą, sunaudotą 2019–2023 kadencijos metu, sumokėtos 12 102,99 Eur sumos reikia atimti karantino metu panaudotą 2 937,3 Eur sumą, 2 639,88 Eur išlaidas benzinui ir 3 640,38 Eur už nepravažiuotus kilometrus (pagal ridą) ir likusią 2 885 Eur sumą padalyti iš 2, tai bus 1 442,71 Eur, kurie realiai galėjo būti panaudoti savivaldybės tarybos nario funkcijoms vykdymui kadencijos metu.

3.       Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog atsakovas savo kadencijos Zarasų rajono savivaldybės taryboje metu turėjo teisę gauti išmokas, todėl byloje ieškovas neįrodo esminės nepagrįsto praturtėjimo sąlygos – teisinio pagrindo gauti lėšas nebuvimo. Atsakovo pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai bei jam išmokėtų kompensacijų dydžiai neviršija Reglamente nustatytos 0,4 MMA Eur išmokos maksimalios sumos. Ieškovo reikalaujama priteisti 10 660,28 Eur suma trečiojo asmens naudai galėtų būti priteisiama tik įrodžius byloje atsakovo neteisėtus veiksmus ir visas kitas jo civilinės atsakomybės sąlygas. Prašo taikyti CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio suma apskaičiuojama darant prielaidas, atsakovas praėjus laikui detaliai pagrįsti, kada ir kokiu tikslu važiavo per ketverių metų kadencijos laikotarpį, objektyvios galimybės neturi, nes jam nebuvo numatyta pareiga vesti kelionės apskaitos ar pildyti kelionės lapus. Nėra jokių objektyvių duomenų išvadai, kad atsakovas automobilį pusę laiko naudojo savo asmeninėms reikmėms. Karantino laikotarpiu Zarasų rajono savivaldybė dirbo, institucijų veikla nebuvo nutraukta, o spręstinų klausimų kiekis buvo net didesnis nei įprastai. Nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų praturtėjęs trečiojo asmens sąskaita, atsakovas, vykdydamas tarybos nario veiklą, turėjo daug daugiau išlaidų (kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto draudimo ir remonto bei kt.), tačiau jos nebuvo kompensuotos, nes jų kompensavimą ribojo Reglamento 146 punktas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Utenos apylinkės teismas 2025 m. kovo 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė  Zarasų rajono savivaldybės administracijai iš atsakovo A. C. 3 327,65 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3 327,65 Eur sumos už laikotarpį nuo 2024 m. rugpjūčio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atsakovui A. C. 1 444,38 Eur už advokato teisines paslaugas. Priteisė iš atsakovo A. C. valstybei 75 Eur žyminio mokesčio. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

4.1.                      Audito metu dėl atsakovui kompensuotų išlaidų nustatyta, kad kadencijos laikotarpiu nuo 2019 iki 2023 metų iš viso išmokėta 12 102,92 Eur, o 3 327,65 Eur suma išmokėta nepagrįstai.

4.2.                      Tokio pobūdžio bylos nagrinėjamos taikant nepagrįsto praturtėjimo institutą.

4.3.                      Atsakovas turėjo teisinį pagrindą gauti iki 0,4 MMA dydžio išmoką kompensuojant išlaidas, patirtas dėl tarybos nario veiklos. Atsižvelgiant į MMA dydį, 2019 m. kas mėnesį galėjo gauti iki 222 Eur, už 2020 m. 12 mėn. – 2 913,60 Eur, už 2021 m. 12 mėn. – 3 081,60 Eur, už 2022 m. 12 mėn. – 3 504 Eur, nuo 2023 m. kas mėnesį galėjo gauti po 336 Eur.

4.4.                      Atsakovas kadencijos laikotarpiu teikė išmokų apyskaitas, deklaravo turėjęs tik išlaidų kurui, atitinkamai atsakovui išmokėta: 2019 m. – 1 923,94 Eur, 2020 m. – 2 710,77 Eur, 2021 m. – 2 928,48 Eur, 2022 m. – 3 504,00 Eur, 2023 m. – 1 035,73 Eur. Atsakovui išmokėtų kompensacijų dydžiai neviršijo nustatytos 0,4 MMA dydžio išmokos vienam mėnesiui.

4.5.                      Tarybos narys sprendė ir buvo atsakingas už pateiktus dokumentus ir išlaidas, kurios buvo susijusios su jo, kaip tarybos nario, veikla. Jokiuose teisės aktuose nebuvo reglamentuota, kad tarybos narys privalo įrodyti, jog visos tarybos nario patirtos išlaidos ar kokia jų dalis buvo panaudota tik su tarybos nario veikla susijusioje veikloje.

4.6.                      Galiojant griežtoms karantino režimo sąlygoms bei viešojo ir privataus sektoriaus veiklos ribojimams, savivaldybės tarybos veikla buvo vykdoma, byloje nėra duomenų, jog svarstomų klausimų kiekis ar jų apimtis būtų sumažėję.

4.7.                      Nenustatyta pareiga tvarkyti nuvažiuotų kilometrų kiekio apskaitą ir kaupti duomenis apie maršrutus, nebuvo nustatyta tarybos nariui jokių normų, kiek jis gali minimaliai ir maksimaliai nuvažiuoti kilometrų vykdydamas tarybos nario veiklą, buvo tik nustatyta, kad maksimali tokių išlaidų (kartu su kitomis išlaidomis) suma, kuri kompensuojama, yra 0,4 MMA dydžio suma kiekvieną mėnesį.

4.8.                      Ieškovo pateikti skaičiavimai faktinės būklės neatspindi, kadangi išvadas, kad vykdant tarybos nario veiklą karantino laikotarpiu iš viso nebuvo būtinumo naudoti transporto priemonę, ieškovas padarė remdamasi bendraisiais teisingumo, protingumo, sąžiningumo, draudimo piktnaudžiauti savo teise principais, logika ir prielaidomis, kadangi teisės aktai tarybos nariams nebuvo nustatę konkrečių ribojimų, normų, pareigos tvarkyti nuvažiuotų kilometrų apskaitą, nurodyti konkretų automobilį ir tik juo naudotis ar kt.

4.9.                      Zarasų rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos išvada turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir nėra paneigta, kad atsakovui nepagrįstai išmokėta 3 327,65 Eur suma.

4.10.                      Aplinkybė, kad Zarasų rajono savivaldybės administracijos darbuotojai neturėjo pastabų atsakovui, nereiškia, kad jam 3 327,65 Eur suma buvo išmokėta pagrįstai, ir neatleidžia atsakovo nuo pareigos šias nepagrįstai gautas sumas grąžinti. 

4.11.                      Ieškovas įrodė nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtinų sąlygų viseto dalį dėl 3 327,65 Eur sumos, o atsakovas neįrodė, jog Zarasų rajono savivaldybės administracijos jam išmokėtą 3 327,65 Eur piniginę sumą gavo esant teisiniam pagrindui. 

4.12.                      Ieškinį patenkinus iš dalies (31 proc.), atsakovui iš ieškovo priteistina 1 444,38 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Iš atsakovo valstybei priteistina 75 Eur žyminio mokesčio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Apeliaciniu skundu ieškovas Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesta ieškinio dalis dėl 7 332,63 Eur sumos, ir ieškinį tenkinti visiškai, panaikinti sprendimo dalį, kuria iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atsakovui A. C. buvo priteista 1 444,38 Eur už advokato teisines paslaugas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

5.1.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pateiktuose skaičiavimuose neatsispindi faktinė būklė ir priimtame teismo sprendime liko neįvertinti ieškinyje nurodyti prokuroro atlikti skaičiavimai, remtasi tik Zarasų rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos išvada (toliau – Audito ataskaita). Atsakovas nepaneigė prokuroro atliktų skaičiavimų, nepateikė savo skaičiavimų, paneigiančių ieškinyje nurodytuosius, niekuo nepagrindė savo pateikiamų argumentų.

5.2.                      Atsakovo kompensuoti pateikta suma laikytina neprotinga, nesąžininga, degalų pirkimo dažnumas, atsiskaitymai 43 nepatvirtintos tapatybės kortelėmis akivaizdžiai neatitiko protingo žmogaus elgesio standarto, o ieškinyje nurodytos aplinkybės ir pateikti skaičiavimai ne tik patvirtina netinkamą atsakovo elgesį konkrečioje situacijoje, bet ir neginčijamai įrodo atsakovo nesąžiningą elgesį gaunant išlaidų kompensaciją.

5.3.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino pateiktų skaičiavimų apie kilometrus, kuriuos atsakovas galėjo nuvažiuoti panaudodamas deklaruotą kuro kiekį (transporto priemonių ridas, kuro sunaudojimo normas), ir rėmėsi Audito ataskaita, išvadas sprendime padarydamas nesiremdamas įrodymų visumos pagrindu, o atsakovas argumentų, teiktų bylos nagrinėjimo metu, nepagrindė jokiais įrodymais.

5.4.                      Atsižvelgiant į tai, kad kaltė (atsakomybė) dėl proceso tenka atsakovui, ir į tai, kad atsakovas dėl pareikšto didesnio reikalavimo papildomų išlaidų nepatyrė, teismas turėjo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į šių išlaidų susidarymo priežastis.

6.       Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo Utenos apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

6.1.                      Teismas vertino skaičiavimus apie kilometrus, kuriuos atsakovas galėjo nuvažiuoti panaudodamas konkretų kuro kiekį, tačiau sprendime išvadas padarė iš byloje surinktų duomenų visumos.

6.2.                      Nenurodyta motyvų, kad teismas padarydamas konkrečias išvadas būtų pažeidęs konkrečias materialinės bei proceso teisės normas, kad šios teismo išvados neatitiktų kokių nors konkrečių byloje surinktų duomenų (įrodymų).

6.3.                      Teismas sprendime pasisakė visais esminiais kilusio ginčo klausimais, sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakė į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus.

6.4.                      Atsakovo pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai ir jam išmokėtų kompensacijų dydžiai niekada neviršijo Reglamente nustatytos 0,4 MMA Eur išmokos.

6.5.                      Prokuratūra neįrodinėjo, kad atsakovas būtų kažkaip netinkamai ar ne visai tinkamai vykdęs Zarasų rajono savivaldybės tarybos nario funkcijas, veikęs ne taip aktyviai, todėl tuo pagrindu negalėjęs patirti tiek kuro išlaidų.

6.6.                      Prokuratūros pozicija, jog jokia apimtimi paskelbto karantino laikotarpiais atsakovas negalėjo patirti kuro išlaidų, visiškai niekuo nepagrįsta bei prieštarauja faktiniams duomenims.

6.7.                      Atsakovui nebuvo nustatyta pareiga teikti ataskaitas, tvarkyti automobiliu pravažiuoto atstumo apskaitą. Atsakovas negali būti laikomas pažeidusiu nustatytą tvarką, jeigu tokia tvarka nebuvo numatyta teisės norminiuose aktuose.

6.8.                      Kauno miesto savivaldybės tarybos nariams leista nerinkti kvitų, patvirtinančių išlaidas tarybos nario veiklai, pakako nurodyti išlaidų rūšis ir jų dydį.

6.9.                      Ginčui aktualiu laikotarpiu iš esmės visiems Zarasų rajono savivaldybės tarybos nariams buvo išmokėta labai panaši kuro išlaidų suma.

6.10.                      Apeliaciniame skunde nepateikta jokių konkrečių argumentų, jog Kontrolės ir audito tarnybos išvada nėra pagrįsta bei teisinga.

6.11.                      Pateikti skaičiavimai dėl to, kiek galima nuvažiuoti per dieną vykdant tarybos nario veiklą, yra subjektyvūs, atlikti neturinčio specialiųjų žinių subjekto, yra tik prielaidos ir neatitinka realybės. 

6.12.                      Atsakovas, vykdydamas tarybos nario veiklą, turėjo daug daugiau išlaidų (kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto draudimo ir kt.) ir pateikė išlaidas patvirtinančius duomenis, tačiau jos atsakovui nebuvo kompensuotos.

6.13.                      Atsakovas sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, todėl teismui nebuvo jokio pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta. 

8.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis). 

9.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovo ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčo esmės 

10.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Teismas konstatavo, jog atsakovas nepagrįstai praturtėjo 3 327,65 Eur savivaldybės sąskaita. Ieškovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino prokuroro atliktų skaičiavimų ir rėmėsi išimtinai tik Zarasų rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos išvada. Atsakovas prokuroro atliktų skaičiavimų nepaneigė, nepagrindė teikiamų argumentų. Akcentuoja ir tai, kad teismas turėjo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į šių išlaidų susidarymo priežastis. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais.

11.       Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta taikant nepagrįstumo praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo institutą. Ieškovas apeliaciniame skunde ir atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto teisinio santykių kvalifikavimo pagal nepagrįsto praturtėjimo taisykles.  Iš apygardų teismų praktikos taip pat matyti, kad analogiški ginčai sprendžiami būtent pagal nepagrįsto praturtėjimo taisykles (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-529-1042/2025, Panevėžio apygardos teismo 2025 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-359-425/2025, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-813-863/2025, Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-426-730/2025 ir t. t.). Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako ir bylą apeliacine tvarka nagrinėja taikydama nepagrįsto praturtėjimo instituto nuostatas.

12.       Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo institutus reglamentuoja CK 6.237–6.242 straipsniai. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad minėtuose straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019). CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. CK 6.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.

13.       Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-1075/2023). Nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtina nustatyti visų išvardytų sąlygų buvimą. 

14.       Kasacinis teismas dėl CK 6.237 straipsnio taikymo taip pat yra išaiškinęs, kad nepagrįstu praturtėjimu be teisinio pagrindo laikoma ne tik atvejis, kai absoliučiai nėra teisinio pagrindo ir, nepaisant to, asmuo nepagrįstai, nesąžiningai gauna tiesioginės turtinės naudos, bet ir toks atvejis, kai asmuo turi teisinį pagrindą reikalauti ir gauti atitinkamą materialųjį turtą ar lėšas, tačiau jų gauna daugiau, nei turėtų pagal teisinį pagrindą. Tokiu atveju suma, gauta didesnė, negu priklauso pagal teisinį pagrindą, laikoma gauta be teisinio pagrindo, t. y. nepagrįstu, nesąžiningu praturtėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019 41 p.).

15.       Nagrinėjamo ginčo kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į įrodinėjimo proceso reikšmę tokio pobūdžio bylose. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje, be kita ko, nurodoma, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

16.       Pagal formuojamą praktiką bylose dėl nepagrįsto praturtėjimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021). Pastaroji pareiga grindžiama ne tik minėta bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Kaip nurodė kasacinis teismas, reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018).

17.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad civiliniame procese galiojančios bendrosios taisyklės įpareigoja teismą, vertinantį įrodymus, patikrinti kiekvieno jų sąsajumą, leistinumą, ryšį su kitais įrodymais, taip pat tai, ar nėra tarp jų prieštaravimų; teismas privalo įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstyta įrodinėjimo našta, ar įrodymai patikimi. Teismai turi vertinti įrodymus, vadovaudamiesi nurodytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022, 52 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismas turi įvertinti ne tik konkretaus įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013).

18.       Ginčo laikotarpiui aktualaus Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta, kad tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį gali būti skiriama išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius; šios išmokos dydis, atsiskaitymo tvarka ir tinkamomis pripažintinų išlaidų baigtinis sąrašas nustatomi reglamente. Zarasų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – Reglamentas), patvirtinto Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2019 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. T-40 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“, 146 punkte ginčui aktualiu laikotarpiu buvo nustatyta, kad tarybos nariams su jų veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, biuro patalpų nuomos, transporto išlaidoms apmokėti kas mėnesį mokama iki 0,4 MMA įskaitytinai dydžio išmoka. Tarybos narys už išmokų panaudojimą atsiskaito Savivaldybės administracijos padaliniui pagal kompetenciją ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius, pateikdamas išmokų avanso apyskaitą iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 5 dienos. Kartu su išmokų avanso apyskaita Savivaldybės administracijai pateikiami išlaidas patvirtinantys dokumentai, atitinkantys Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus, taikomus apskaitos dokumentams (Reglamento 147 punktas).

19.       Anksčiau paminėta išmoka savivaldybės tarybos nariams buvo tikslinė – skirta kompensuoti išlaidas, kurias tarybos nariai patyrė vykdydami tarybos nario veiklą, t. y. galėjo būti kompensuojamos tik tokios išlaidos, kurias tarybos narys patyrė vykdydamas tarybos nario veiklą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog tam, kad būtų galima spręsti, ar išmokos, susijusios su tarybos nario veikla, tarybos nariams buvo išmokėtos pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti reikšmingus faktus. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką išmokos, susijusios su kanceliarijos, pašto, telefono, interneto, transporto išlaidomis, yra tikslinės, kuriomis siekiama atlyginti tas išlaidas, kurių patiria tarybos nariai dėl jų funkcijų ypatybių, pvz., efektyvaus bendravimo su rinkėjais ir pan., ir kurių nepadengia savivaldybės administracija, t. y. padengti papildomas sąnaudas, kurių nepadengia tarybos nario gaunamas atlyginimas už faktiškai dirbtą laiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-560/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2012). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad nagrinėjama išmoka gali būti gaunama tik tada, kai tarybos narys įvykdo šias sąlygas: išlaidos turi būti susijusios su asmens, kaip tarybos nario veikla; lėšos buvo išleistos įstatyme nustatytoms paslaugoms apmokėti; jų tiesiogiai nepadengia savivaldybės administracija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-63-1728/2010).

20.       Atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat atsiliepime į apeliacinį skundą laikosi pozicijos, kad praėjus ilgesniam laiko tarpui jis objektyviai negali pagrįsti patirtų kuro išlaidų ryšio su tarybos nario veikla, kadangi jis nebuvo įpareigotas teikti ataskaitas ar vesti automobiliu pravažiuoto atstumo apskaitą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad, pirma, kaip minėta, pagal Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalį išmoka savivaldybės tarybos nariams buvo tikslinė – skirta kompensuoti išlaidas, kurias tarybos nariai patyrė vykdydami būtent tarybos nario veiklą. Antra, Zarasų rajono savivaldybės tarybos reglamento 147 punkte buvo aiškia nustatyta, kad tarybos narys už išmokų panaudojimą turėjo atsiskaityti savivaldybės administracijos padaliniui pagal kompetenciją ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius, pateikdamas išmokų avanso apyskaitą iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 5 dienos. Minėtame Zarasų rajono savivaldybės tarybos reglamento 147 punkte taip pat buvo įtvirtinta aiški ir konkreti pareiga kartu su išmokų avanso apyskaita savivaldybės administracijai pateikti išlaidas patvirtinančius dokumentus. Taigi, nepaisant atsakovo nurodomo reguliavimo nepakankamumo ar neaiškumo, matyti, kad būtent atsakovui teko pareiga turėti ir pateikti dokumentus, pagrindžiančius išlaidas. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad kilus ginčui, įrodymus, pagrindžiančius, kad išlaidos buvo patirtos būtent tarybos nario veiklai vykdyti, tenka atsakovui. Savo ruožtu vien tik formalus kuro įsigijimo dokumentų (degalų įsigijimo sąskaitų ar kvitų) turėjimas ir jų pateikimas neįrodo, kad visas įsigytų degalų kiekis buvo panaudotas būtent tarybos nario veiklai vykdyti. Atsižvelgiant į anksčiau paminėtą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, atsakovui, kuris buvo išrinktas savivaldybės tarybos nariu, kuriam taikomi aukštesni atidumo, rūpestingumo, skaidrumo, sąžiningumo, pavyzdingumo, nesavanaudiškumo, pagarbos žmogui ir valstybei reikalavimai, aplinkybė, jog vien tik degalų įsigijimo kvito ar sąskaitos turėjimo gali nepakakti, kad pagrįsti, jog visa dokumente nurodyta išlaidų suma yra susijusi su tarybos nario veikla, turėjo būti pakankamai aiškiai suprantama. Juolab kad atsakovas visada turėjo pasirinkimą neteikti apmokėjimui išlaidų, kurių ryšio su tarybos nario veikla neturėjo galimybių pagrįsti.

21.       Teisėjų kolegija aptariamu aspektu taip pat atkreipia dėmesį, kad ir kitų apygardos teismų praktikoje yra pateiktos iš esmės analogiškos teisės aiškinimo taisyklės, pavyzdžiui:

21.1.                      tai, kad atsakovė tinkamai pateikė apskaitos dokumentus, ar kad neviršijo pagal teisės aktus per mėnesį nustatytos galimos kompensuoti sumos, <...>  dar nereiškia, kad galėjo būti kompensuotos visos išlaidos pagal pateiktus prekių įsigijimo čekius, kvitus, kadangi, kaip minėta, aptariama savivaldybės tarybos nariui priklausanti išmoka yra tikslinė (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-813-863/2025 24 p.);

21.2.                      aplinkybė, kad dėl teisinio reglamentavimo stokos atsakovo kadencijos metu pagal esamą teisinį reglamentavimą pakako pateikti tik kvitus su rekvizitais, savaime nesudaro pagrindo laikyti, kad, kilus ginčui dėl nepagrįsto praturtėjimo, atsakovas yra atleistas nuo pareigos atitinkamais įrodymais pagrįsti, ar visos jo pateiktų kvitų pagrindu iš Prienų rajono savivaldybės administracijos gautos lėšos buvo panaudotos tikslingai (Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-426-730/2025 23 p.);

21.3.                      net jei ir nustatytas teisinio reglamentavimo nepakankamumas, tai nesudaro pagrindo laikyti, jog atsakovė neturėtų jai skirtų lėšų naudoti išimtinai tarybos nario veiklai vykdyti, ir tokias išlaidas pagrįsti atitinkamais įrodymais. Pareigos naudoti skirtas lėšas išimtinai tarybos nario veiklai vykdyti nepaneigia nei atsakovės nurodomas nedetalizuotas konkrečių išlaidų baigtinis sąrašas, nei argumentas, jog nei viename teisės akte nenustatyta tvarka, kaip pagrįsti konkrečiai panaudotas išlaidas tarybos nario veikloje (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-2301-603/2024 39 p., Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-529-1042/2025 48 p.).

22.       Aplinkybę, jog atsakovo pateikti kvitai neįrodo, jog visas įsigytų degalų kiekis buvo panaudotas būtent tarybos narios veiklai vykdyti, iš esmės patvirtina ir Zarasų rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos nurodytos išvados. Pirma, audito vykdymo metu nustatyta, kad atsakovas pateikė kuro įsigijimo kvitus, už kuriuos buvo atsiskaityta 42 skirtingomis mokėjimo kortelėmis, kurių atsakovas negalėjo pagrįsti, bendrai 3 006,76 Eur sumai. Antra, nustatyta ir tokių atvejų, kai atsakovas kurą pylė du kartus per trumpą laiko tarpą. Pavyzdžiui, 2019 m. birželio 18 d. degalai buvo įsigyti du kartus per 28 minutes, atsiskaitant grynaisiais, tačiau naudojantis skirtingomis nuolaidų kortelėmis. 2019 m. liepos 2 d. kuras taip pat buvo įsigytas du kartus 1 valandos ir 23 minučių laikotarpyje įsigyjant 106,40 litrus dyzelino. 2020 m. birželio 10 d. kuras piltas du kartus 12 minučių laikotarpyje, atsiskaitant skirtingomis kortelėmis, įgyta 113,25 litrų dyzelino. 2020 m. balandžio 2 d. už kurą atsiskaityta ir grynaisiais, ir skirtingomis kortelėmis 13 kartų, įgyta 304,83 litrai dyzelino 442,92 Eur sumai. Paminėtinų aplinkybių visumoje, svarbu ir tai, kad atsakovas kadencijos metu naudojosi dviem automobiliais, tačiau kai kuriais atvejais atsakovo įgytas degalų kiekis viršijo maksimalią transporto priemonių kuro bako talpą (2020 m. rugsėjo 25 d – 95,33 litrų dyzelino, 2021 m. spalio 21 d. – 82,66 litrų dyzelino, 2021 m. lapkričio 6 d. – 84,78 litrus dyzelino, o 2023 m. balandžio 7 d. – 82,40 litrų benzino), nors automobilio „Volkswagen Tiguan“ kuro bako talpa – 64 litrai, „Suzuki Grand Vitara“ – 66 litrai.

23.       Pirmosios instancijos teismas spręsdamas ginčą iš esmės apsiribojo Zarasų rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos išvada. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Audito ataskaitoje buhalterinių pažeidimų ar žalos savivaldybei nenustatymas, kai tarybos nariui yra išmokamos lėšos, savaime nesuponuoja išvados, jog teismas Audito išvados neturėtų vertinti kartu su kitais įrodymais ir spręsti, ar atsakovui kaip tarybos nariui skirtos išlaidos panaudotos teisėtai (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2301-603/2024). Juolab kad atliekant auditą nebuvo vertinami ieškovo ieškinyje nurodyti argumentai ir paskaičiavimai. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ieškovo paskaičiavimų, kurių, be kita ko, iš esmės neginčijo ir pats atsakovas, jog dviem naudotais automobiliais per savo kaip tarybos nario kadenciją jis pravažiavo 94 720,14 km, t. y. per dieną vidutiniškai pravažiuodavo po 65,77 km, taip pat nevertino ieškovo argumento, jog yra nerealu, kad kiekvieną dieną atsakovui abiem automobiliais reikėjo nuvažiuoti po 65,77 km vykdant tarybos nario funkcijas. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog atsakovas jokių įrodymų, išskyrus deklaratyvius teiginius, apie naudotas kitas, t. y. jo šeimai priklausančias transporto priemones tarybos nario veiklai vykdyti, nepateikė. Vadinasi, atsakovo teiginiai apie naudotas kitų asmenų transporto priemones, jo, kaip savivaldybės tarybos nario veiklai vykdyti, atmestini kaip nepagrįsti.

24.       Ieškovas ieškinyje vertino, jog ne daugiau kaip 1/2 sumos degalams „Volkswagen Tiguan“ buvo panaudota tarybos nario veiklai vykdyti. Kita vertus, ieškovas taip pat įrodinėjo, kad reikia atmesti patirtas kuro sąnaudas per karantino laikotarpį, visas „Suzuki Grand Vitara“ kuro sąnaudas, taip pat degalų kiekį, kurio objektyviai nebuvo galima sunaudoti 94 720,14 km atstumui nuvažiuoti. Vadinasi, faktiškai ieškovas įrodinėjo, jog atsakovas tarybos nario veiklai pravažiavo ne 1/2, bet kur kas mažesnį atstumą nei nurodytus 94 720,14 km.

25.       Atsakovas šioje byloje nepateikė konkrečių įrodymų, kur, kada ir kokį atstumą vyko vykdyti tarybos nario funkcijas, nepateikė skaičiavimų, kiek objektyviai galėjo šiuo tikslu nuvažiuoti, ir iš esmės apsiribojo abstrakčia ieškovo pateiktų skaičiavimų kritika. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad atsakovo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) nuo Zarasų rajono savivaldybės ((duomenys neskelbtini)) yra nutolusi tik kiek daugiau kaip vieno kilometro atstumu. Be to, atsakovas vienu metu objektyviai galėjo naudotis tik vienu automobiliu tarybos nario funkcijoms vykdyti. Nors tarybos nario funkcijoms vykdyti atsakovui galėjo būti reikalinga naudotis automobiliu ir karantino metu, tačiau pastebėtina, kad tuo metu savivaldybės veikla daugiausiai vyko nuotoliniu būdu ir buvo skatinama mažiau tiesiogiai bendrauti, judėti, vadinasi, poreikis naudoti automobilį tarybos nario reikmėms tuo metu turėjo būti ženkliai sumažėjęs. Teismui taip pat nekyla abejonių, kad atsakovas automobilius naudojo ne vien tik tarybos nario funkcijoms vykdyti, bet ir savo asmeninėms reikmėms. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bei logikos dėsniais, teisėjų kolegijai susiformavo vidinis įsitikinimas, jog tarybos nario funkcijoms vykdyti atsakovas automobilius galėjo panaudoti ne daugiau kaip 30 procentų ieškovo nurodyto abiem automobiliais per atsakovo kaip tarybos nario kadencijos laikotarpį nuvažiuoto 94 720,14 km atstumo.

26.       Apeliacinės instancijos teismas atlikęs ieškovo pateiktos 2022 metų degalų suvestinės (elektroninės bylos 1 t., b. l. 161) skaičiavimus, nustatė, kad pagal pateiktus duomenis, buvo neteisingai apskaičiuoti degalų kiekiai. Perskaičiavus pateiktus duomenis, matyti, kad 2022 metais pateiktas išmokoms gauti benzino kiekis sudaro – 821,833 litrus, o 2022 metais pateiktas išmokoms gauti dyzelino kiekis sudaro 1 370,309 litrų. Taigi, iš viso 2019 – 2023 metais atsakovo pateiktas išmokoms gauti dyzelino kiekis sudaro 8 151,999 litrų, benzino kiekis – 1 731,643 litrų (elektroninės bylos 1 t., b. l. 161–162). Iš viso 2019 – 2023 metų kadencijos metu dyzelinui išleista ir pateikta kompensuoti – 10 283,97 Eur, benzinui – 2 640,07 Eur suma (elektroninės bylos 1 t., b. l. 161–162). Įvertinus atsakovo pateiktą kompensuoti pinigų sumą už dyzeliną 10 283,97 Eur, ir jo kiekį 8 151,999 litrai, vertintina, jog kadencijos laikotarpiu vidutinė dyzelino kaina buvo 1,26 Eur/l (10 283,97 Eur / 8 151,999 l). Įvertinus atsakovo pateiktą kompensuoti pinigų sumą už benziną – 2 640,07 Eur, ir jo kiekį 1 731,643 litrai, darytina išvada, jog kadencijos laikotarpiu vidutinė benzino kaina buvo 1,52 Eur/l (2 640,07 Eur /1 731,643 l). 

27.       Atsakovas kadencijos laikotarpiu automobiliu „Volkswagen Tiguan“, tikėtina, nuvažiavo 84 498,24 km atstumą, todėl pagrįstomis tarybos nario veiklai vykdyti šio automobilio kuro išlaidomis, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytina 2 002,66 Eur suma (84 498,24 km (visas šiuo automobiliu nuvažiuotas atstumas) x 0,057 l/km (vidutinės kuro sąnaudos 1 km) x 1,1 (10 proc. tikėtinos didesnės kuro sąnaudos nei vidutinės) x 0,30 (30 proc. – tikėtinai tarybos nario funkcijoms vykdyti nuvažiuotas atstumas) x 1,26 Eur/l (vidutinė dyzelino kaina). Atsakovas kadencijos laikotarpiu automobiliu „Suzuki Grand Vitara“, tikėtina, nuvažiavo 10 221,90 km atstumą, todėl pagrįstomis tarybos nario funkcijoms vykdyti šio automobilio kuro išlaidomis laikytina 466,58 Eur suma (10 221,90 km (visas šiuo automobiliu nuvažiuotas atstumas) x 0,091 l/km (vidutinės kuro sąnaudos 1 km) x 1,1 (10 proc. tikėtinos didesnės kuro sąnaudos nei vidutinės) x 0,30 (30 proc. – tikėtinai tarybos nario funkcijoms vykdyti nuvažiuotas atstumas) x 1,52 Eur/l (vidutinė benzino kaina). Pastebėtina, kad patirtos išlaidos apskaičiuotos atsižvelgiant į tai, jog patirtos kuro sąnaudos, tikėtina, galėjo būti 10 proc. didesnės nei ieškovo nurodomos vidutinės, nes vidutinės kuro sąnaudos įprastai yra mažesnės nei realios, turint omenyje, kad kuro sąnaudos priklauso nuo važiavimo režimo, stiliaus, vidutinio greičio, aplinkos ir eismo sąlygų, automobilio būklės, apkrovos ir naudojimo ypatumų, o vidutinės kuro sąnaudos nustatomos standartinėmis (idealiomis) sąlygomis. 

28.       Atsižvelgdama į tai, kas paminėta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bendra pateisinamų atsakovo išlaidų kurui suma sudaro 2 469,24 Eur (2 002,66 Eur + 466,58 Eur). Atsakovui iš viso gavus 12 102,92 Eur išmokų už kurą (ieškovas ieškinyje padarė rašymo apsirikimą nurodydamas 12 102,99 Eur, nes 3 504 Eur (2022 m. kompensuota suma) + 8 598,92 Eur (2019–2021, 2023 m. kompensuota suma) = 12 102,92 Eur), teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas nepagrįstai praturtėjo (be teisinio pagrindo gavo) 9 633,68 Eur (12 102,92 Eur – 2 469,24 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad minėta proporcija (30 proc., kuriuos atsakovas galėjo pravažiuoti tarybos nario funkcijoms vykdyti) nustatyta atsižvelgiant ir į karantino laikotarpį, ir į tai, kad atsakovas negalėjo naudotis vienu metu abiem automobiliais, nėra pagrindo papildomai vertinti ir iš apskaičiuotos sumos atimti prokuroro nurodomas išlaidas degalams per karantiną bei išlaidas degalams automobiliui „Suzuki Grand Vitara“.

29.       Nors atsakovas nurodė, kad vykdydamas tarybos nario veiklą, turėjo ženkliai daugiau išlaidų, tačiau paminėtina, kad tam, jog šios išlaidos būtų patvirtintos ir apmokėtos, jos turėjo būti pateiktos Reglamento nustatyta tvarka ir terminais savivaldybės administracijai. Atsakovui to nepadarius, apeliacinės instancijos teismas šių galimų išlaidų nevertina ir plačiau dėl jų nepasisako. 

30.       Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad šioje byloje sprendžiama dėl atsakovo kaip konkretaus asmens nepagrįsto praturtėjimo (turto gavimo be pagrindo). Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, argumentai, susiję su kitais tarybos nariais ar kitų savivaldybių tarybų nariais, neturi esminės reikšmės. Tai, kad kiti asmenys galbūt pasinaudojo teisinio reguliavimo spragomis ir (arba) praturtėjo atitinkamų savivaldybių sąskaita, nesuteikia atsakovui teisės reikalauti, kad jo praturtėjimas būtų laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes iš neteisės (galbūt neteisėto kitų asmenų praturtėjimo) teisė (atsakovo teisė neteisėtai praturtėti) nekyla. Be to, jei atsakovas mano, jog kiti tarybos nariai ar kitų tarybų nariai taip pat netinkamai naudojo lėšas, skirtas tarybos nario veiklai vykdyti, jis gali kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo. Teismas taip pat neturi pagrindo mažinti priteistinos sumos dėl atsakovo nurodomo teisinio reguliavimo neaiškumo. Pastebėtina, kad atsakovas, teikdamas išmokai gauti nepagrįstus kuro įsigijimo dokumentus, elgėsi nesąžiningai, be to, kaip minėta, jis turėjo suprasti, kad išmokas gali gauti tik kurui, sunaudotam tarybos nario funkcijoms vykdyti, taip pat turėjo suprasti, kad jis turės atsiskaityti už pateiktas apmokėti išlaidas ir turi turėti dokumentus, pagrindžiančius, kad išlaidas patyrė būtent savivaldybės tarybos nario funkcijoms vykdyti.

31.       Apibendrindama nustatytas byloje aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis pakeistina, padidinant iš atsakovo priteistą nepagrįstai įgytų lėšų sumą iki 9 633,68 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

32.       Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33.       Taikant CPK 961 straipsnio 1 dalį, kai yra visiškai ar iš dalies atmestas prokuroro ieškinys viešajam interesui ginti, atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir atlyginamos iš Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai skirtų biudžeto lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-403/2023). Tačiau CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos

34.       Ieškovas apeliaciniu skundu prašo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Viena vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovo procesinis elgesys šioje byloje buvo netinkamas. Tačiau, kita vertus, atsižvelgdama į tai, kad atmesta tik labai nedidelė ieškovo, ginančio viešąjį interesą, reikalavimų dalis, kad civilinį procesą ir bylinėjimosi išlaidas iš esmės lėmė atsakovo veiksmai, nes jis savivaldybei pateikė gautas išmokas negalinčius pagrįsti dokumentus, kad atsakovas ir teisme nepagrindė didžiosios dalies jam išmokėtų išmokų, kad teismo priteista suma apskaičiuota, be kita ko, remiantis bendraisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, įrodymus įvertinant pagal logikos dėsnius, teisėjų kolegija sutinka, kad egzistuoja pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų (nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme) neatlyginti. Toks teisėjų kolegijos procesinis sprendimas, be kita ko, atitinka ir formuojamą apygardų teismų praktiką (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-2301-603/2024 48 p., Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-529-1042/2025 54 p.)

35.       Ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl 217 Eur žyminis mokestis, apskaičiuotas nuo priteistos 9 633,68 Eur sumos, priteistinas iš atsakovo. Ieškovas taip pat buvo atleistas nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo, todėl 142 Eur žyminis mokestis, apskaičiuotas nuo 6 306,03 Eur sumos, kuria padidinta pirmosios instancijos teismo priteista suma, priteistinas iš atsakovo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pakeisti Utenos apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 d. sprendimą ir jį išdėstyti taip:

„Priteisti Zarasų rajono savivaldybės administracijai iš atsakovo A. C. 9 633,68 Eur ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 9 633,68 Eur sumos už laikotarpį nuo 2024 m. rugpjūčio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. C. valstybei 224 Eur žyminio mokesčio už ieškinį.“

Priteisti iš atsakovo A. C. valstybei 142 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.